Byla A2-992-819/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 pagal ieškovų J. U., D. D.-U., S. P., A. Z. ir T. Z. (teisių perėmėjas Č. Z. (Č. Z.)) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, I. M. ir T. C..

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjas pateikė teismui prašymą (b. l. 1-6), kurį patikslinęs (b. l. 34-41) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, panaikinti 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį ir 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. spalio 16 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-141016-01228 (toliau – Statybos leidimas 1) versijos Nr. 3 dalį, kuria leidžiama statyti naujus inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statinius nesuformuoto žemės sklypo (esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - )) dalyje, taip pat žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )) dalyse, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0100:1819, ribos, nesant teisės aktuose nustatyto žemės sklypo savininkų sutikimo, taip pat panaikinti 2015 m. kovo 10 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150310:00248 dalį, suteikiančią teisę statyti ir rekonstruoti inžinerinius statinius nesuformuoto žemės sklypo (esančio tarp žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - )) dalyje, taip pat žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )) dalyse, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribos, nesant teisės aktuose nustatyto žemės sklypo savininkų sutikimo.

4Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 priėmė 2016 m. birželio 23 d. sprendimą, kuriuo ieškovų D. D.-U., J. U., A. Z., T. Z., S. P. ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, ieškovų D. D.-U., J. U., S. P., A. Z., T. Z. apeliacinį skundą atmetė ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje, nesutikdamas su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog jie niekam nėra davę sutikimų statyti statinius, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas, taip pat nurodė, kad nustatant servitutus, teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

5Vertinant tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 pažymėjo, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo atliktų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ar tokios statybos padarinių šalinimo, o tik tai, ar yra pagrindas nustatyti servitutą kasatorių žemės sklypui, siekiant, kad jame galėtų būti tiesiami ir eksploatuojami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, o teismai kitose civilinėse bylose priimdami sprendimus motyvavo, jog teismams nustatant servitutą buvo išspręsti visi klausimai, susiję su inžinerinių statinių statyba šalia žemės sklypo ribos (nesant sklypo savininkų teisės aktuose nurodyto sutikimo), jis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl 2014 m. spalio 7 d. nutarties išaiškinimo, prašydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti: ar teismo sprendimu nustatant servitutą buvo sprendžiami ir išspręsti visi klausimai, susiję su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių; ar teismo sprendimu nustatytas servitutas žemės sklypo dalyje reiškia, kad servituto turėtojai buvo suteikta teisė ne tik naudotis žemės sklypo dalimi tikslu tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, bet ir teisė nesilaikyti teisės aktuose nustatytų atstumų iki žemės sklypo ribos, statant inžinerinius statinius; ar teismui išaiškinus, jog teismo sprendimu nustačius servitutą buvo išspręsti visi klausimai, susiję su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių, teismo nustatinėjamos kompensacijos už servitutą dydžiui nustatyti aktuali galėtų būti ir ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos šalia žemės sklypo ribos, kaip ir žemės sklype, buvo statomi nuo 2006 metų liepos mėnesio, visiškai nesilaikant jokių minimalių atstumų iki žemės sklypo ribos, neturint ir net neprašius sklypo savininkų sutikimo, kuris buvo būtinas ir nurodytas Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė netenkinti jo prašymo, nutartyje pažymėdamas, kad prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai ir nekelia abejonių dėl savo reikšmės (prasmės), nutarties konstatuojamoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais.

6Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. taip pat priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad atsakovas J. U., siekdamas, kad servituto teisės turėtojas šią teisę įgyvendintų tik pagal teismų priimtus procesinius sprendimus, pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį: ar servituto teisės turėtojui, kaip žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo dalies naudotojui, teismo sprendimo pagrindu buvo suteiktos kitokios (negu žemės sklypo savininkams, naudojantiems tą patį žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą nuosavybės pagrindu ir privalantiems laikytis teisės aktų reikalavimų) specialiosios išskirtinės teisės, t. y. ar buvo suteiktos teisės, kurias įgyvendinant nebelieka pareigos (neprivaloma) laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto reikalavimų, nurodančių, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920, reikalavimų, nustatančių veiklos (statybos) galimybes pagal esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių, nurodančių žemės ūkio paskirties žemės keitimą į kitos paskirties žemę (pagal pridedamą brėžinį ir lenteles) ir detaliojo plano brėžinyje nurodytų pastabų, kad sklypų žemės naudojimo paskirtis keičiama juos paėmus visuomenės poreikiams arba gavus paraiškas statyti ar rekonstruoti statinius. Šios nutarties konstatuojamoje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nurodė, kas ši prašomos išaiškinti kasacinio teismo nutarties rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai ir nekelia abejonių dėl savo reikšmės (prasmės), o nutarties konstatuojamoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis, atkreipė dėmesį į tai, kad paliktoje galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokios konkrečios teisės suteikiamos nustatomo servituto turėtojui, dėl ko jo prašymą traktavo kaip siekį tirti, vertinti bei pateikti išvadą dėl aplinkybių, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti patenkintas.

7Pareiškėjas nurodo, kad jo teikiamo prašymo atnaujinti procesą pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės – tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai civilinėje byloje (dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo) negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos naujais motyvais, kurių teismai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį jų net netyrė ir nekonstatavo, kad nustatant servitutą teismai nesprendė/nevertino to, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ir tai nebuvo bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo dalykas. Paaiškėjo, kad negali būti daugiau motyvų, kuriais buvo priimtas galutinis sprendimas (nutartis) dėl servituto nustatymo, kad servitutu nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su statinių statybomis nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų, kad nebuvo suvaržytos/apribotos pareiškėjo ir kitų sklypo savininkų teisės reikalauti, jog nebūtų pažeidžiamos teisės aktais garantuojamos teisės, kad statiniai būtų statomi nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, kaip tai savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

8Pareiškėjo vertinimu, esminės naujai paaiškėjusios svarbios bylos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2A-2701-392/2016) aiškinant teismo sprendimą (nutartį) dėl servituto nustatymo motyvų negalėjo būti daugiau, nei jų buvo išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties konstatuojamoje dalyje, kad aiškinant teismo sprendimus dėl servituto nustatymo jie negalėjo būti pildomi naujais motyvais, kurių teismai nustatydami servitutą netyrė ir nekonstatavo, tai yra, jog teismo nutartis dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo negalėjo būti motyvuojama, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Šios naujos aplinkybės tapo žinomos tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. balandžio 8 d. nutarties konstatuojamoje dalyje padarius aiškias išvadas, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Pareiškėjo įsitikinimu, šios svarbios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai – jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje konstatuotos išvados, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl servituto nustatymo, būtų žinomos ir jomis būtų vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo priimant nutartį bei ją motyvuojant, būtų privaloma į jas atsižvelgti ir teismas negalėtų nutarties motyvuoti, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, ir dalyje civilinės bylos dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, būtų priimtas kitas sprendimas. Pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-480-258/2018) nurodė, kad tiek per žemės sklypo servituto dalį nutiesta inžinerinė infrastruktūra, tiek greta esančiame valstybinės žemės plote nutiesta inžinerinė infrastruktūra yra tas pats, vientisas statinys, t. y. abiejuose sklypuose/plotuose esantys statiniai yra tos pačios infrastruktūros tęsiniai. Vilniaus apygardos teismo nustatytos aplinkybės, kad tiek ieškovams priklausančiame žemės sklype, tiek greta esančiame sklype esantis statinys yra tas pats vientisas statinys įrodo, jog vientisas statinys buvo pastatytas be jokių atstumų iki sklypo ribos, dėl ko, anot pareiškėjo, naujai nustatinėti aplinkybių ar inžineriniai statiniai yra pastatyti už nustatyto servituto ribų nereikia, nes jos nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Statiniai buvo pastatyti nesant ieškovų sutikimo ir statytojui (nei pradiniam uždarajai akcinei bendrovei „Gabijos investicijos“, nei dabartiniam Vilniaus miesto savivaldybei) tokio sutikimo net neprašius. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose dėl proceso atnaujinimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų statant statinius šalia sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, bei galimybes tuos sutikimus (taip pat ir teismui) suteikti, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus apie teismo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas, konkrečias servituto turėtojui suteiktas teises (tarp kurių nėra suteiktos teisės statyti statinius nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų), taip pat naujai paaiškėjus, kad teismo nutartis dėl statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo negalėjo būti motyvuojama, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, yra pagrindas atnaujinti procesą, ir nesant pareiškėjo ir kitų sklypo savininkų sutikimų, ir statytojui tokių sutikimų net neprašius, dalyje bylos priimti kitokį sprendimą.

9Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teismui pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 71-72). Jos vertinimu, pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties konstatuojamoje dalyje padarius išvadas, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais, neturėtų būti vertinamos kaip atitinkančios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą atnaujinti teisminį procesą.

10Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) teismui pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 75-79), kuriuo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomone, pareiškėjo teiginiai yra suformuluoti neaiškiai, be to, jie nepagrįsti – nors pareiškėjo patikslintame prašyme teigiama, kad „būtų priimtas kitas sprendimas“, pareiškėjas nepagrindė, kaip ir kokia konkrečia dalimi priimtas teismo sprendimas pasikeistų tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad po bylos pasibaigimo paaiškėjo naujos esminės bylos nagrinėjimo metu egzistavusios aplinkybės, t. y. kaip galėjo pasikeisti teismo argumentacija ir pats teismo sprendimas. Tai, jog teismų sprendimai ir nutartys turi būti grindžiami tik teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, o aiškinant sprendimus ir nutartis jų turinys yra nekeičiamas, yra bendro pobūdžio taisyklė, kylanti iš pagrindinių (betarpiškumo, protingumo, teisingumo) civilinio proceso principų. Tokios nuostatos yra įtvirtintos CPK, kuris yra viešai skelbiamas norminis teisės aktas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vertinimu, bendro pobūdžio nuostatos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Jos nuomone, bendruoju atveju teismų sprendimuose ir nutartyse išdėstyti motyvai dėl teisės normų taikymo negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis CPK taikymo prasme, nes tai tik teisės aiškinimo dalis (t. y. pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl teisės aktų taikymo galimybių negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK taikymo prasme). Pabrėžė, kad patikslintame prašyme nėra paaiškinta, kokią konkrečią įtaką nurodytos teismo nutarties teiginiai dėl inžinerinių statinių vientisumo turi bylos proceso atnaujinimui, nėra pateikti argumentai dėl bylos atnaujinimo pagrindų egzistavimo, kaip to reikalaujama pagal CPK ir teismų praktiką. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vertinimu, pareiškėjo patikslintas prašymas yra neaiškus, nemotyvuotas ir visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

11Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 82-91), kuriuo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ patvirtintą teritorijos detalųjį planą (toliau – Detalusis planas) dalis ieškovų J. U., D. D.-U. ir kt. žemės sklypų dalių, kuriuose yra nustatyti servitutai, patenka į teritoriją, priskirtą infrastruktūros teritorijai ir nurodomą kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros užimama žemė. Su Detaliojo plano sprendiniais susipažino ir teritorijos tuometiniai žemės sklypų bei nekilnojamo turto savininkai, kurie savo sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais patvirtino parašais ir plano neginčijo. Detaliojo plano sprendiniams pritarė ir valstybinės žemės patikėtinis – Vilniaus apskrities viršininko administracija. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/14 patvirtino tarp UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria kompleksiškai buvo išspręstas 2006 m. gegužės 16 d. UAB ,,Gabijos investicijos“ išduoto statybos leidimo Nr. (101)-11.3-23 NS-5 daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis statyti formalių trūkumų pašalinimo klausimas. Taikos sutartis taip pat numatė, jog UAB „Gabijos investicijos“ perduos neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise tris žemės sklypus, įskaitant ir visus nebaigtus statyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas bei statyboms užbaigti reikalingą dokumentaciją. Savivaldybė įsipareigojo minėtą turtą bei dokumentaciją priimti ir užbaigti inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų statybos procedūras. Dvišalis inžinerinių tinklų priėmimo-perdavimo aktas tarp UAB „Gabijos investicijos“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirašytas nebuvo, o inžineriniai tinklai Savivaldybės turto balanse buvo apskaityti pagal atitinkamus kadastrinių bylų duomenis: atsižvelgiant į tai, kad tinklų statyba nebuvo užbaigta, UAB ,,Gabijos investicijos“ perdavė visą turimą dokumentaciją, reikalingą tinklų statybai užbaigti ir įregistruoti tinklus ir susisiekimo komunikacijas Savivaldybės vardu. Taikos sutarties pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei 2014 m. spalio 16 d. buvo išduotas Statybos leidimas 1 inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms statyti ( - ) pagal statinio projektą – magistraliniai inžineriniai vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai nuo S. Nėries g. iki Pavilionių g. ir kvartaliniai tinklai prie Pavilionių g. bei Perkūnkiemio, Eitminų, Girulių gatvių statybos projektą. Vilniaus miesto savivaldybei 2015 m. kovo 10 d. yra išduotas kitas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248 (toliau – Statybos leidimas 2) inžineriniams ir nuotekų tinklams, susisiekimo komunikacijoms statyti ir rekonstruoti Perkūnkiemio g., Vilniuje, pagal parengtą statinio projektą – Perkūnkiemio g. dalies nuo Perkūnkiemio g. 21 iki Perkūnkiemio g. 31, Vilniuje, statybos ir Perkūnkiemio g. dalies nuo Perkūnkiemio g. 31 iki Pavilionių g., Vilniuje, rekonstravimo projektą Nr. VP 14-62. Šio statybos projekto tikslas yra sujungti Pavilonių g. su Ukmergės g., naujai suprojektuoti Perkūnkiemio g. dalį nuo namo Nr. 21 iki Nr. 31 bei rekonstruoti Perkūnkiemio g. dalį nuo namo Nr. 31 iki Pavilonių g. Esama Perkūnkiemio g. dalis buvo pastatyta kartu su Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalu, tačiau gatvė nėra užbaigta – nėra pėsčiųjų ir dviračių takų, gatvės plotis neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Statybos leidime 2 numatomų darbų vieta yra žemės sklypai, kurių kadastro Nr. ( - ); laisvos valstybinės žemės plotas, adresu ( - ).

12J. U., D. D.-U., S. P. 2015 m. gegužės 20 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami panaikinti: 1) Statybos leidimo 1 dalis, kuriomis leista statyti naujų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statinius žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), priklausančiame nuosavybės teise J. U., D. D.-U., S. P. ir kt., esančiame ( - ), žemės sklypuose, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiuose A. Z., T. C. ir T. Z., esančiuose ( - ), ir nesuformuotame valstybiniame žemės sklype, esančiame ( - ), tarp žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ); 2) Statybos leidimą 2, kuriuo leista statyti kelių (gatvių) susiekimo komunikacijas, nuotekų surinkimo tinklus žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), priklausančiame nuosavybės teise J. U., D. D.-U., S. P. ir kt., esančiame ( - ), žemės sklypuose, kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiuose A. Z., T. C. ir T. Z., esančiuose Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 ieškovų ieškinį atmetė remdamasis šiais pagrindiniais motyvais: 1) ginčo Statybos leidimai 1, 2 nepažeidžia ieškovų teisių, nes jais leista vykdyti inžinerinės infrastruktūros darbus ieškovų žemės sklypuose nustatytų servitutų ribose; 2) Taikos sutartyje išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės valia priimti Savivaldybės vardu ginčo inžinerinę infrastruktūrą atitinka teisės aktų reikalavimus, o ginčo turtas faktiškai buvo perimtas net ir nesant dvišalio turto perdavimo-priėmimo akto, ką įrodo byloje esanti Savivaldybės turto balanso suvestinė lentelė; 3) Savivaldybei įgijus teisę užbaigti ginčo inžinerinės infrastruktūros, t. y. viešpataujančio daikto, statybos darbus pagal Taikos sutartį ir Statybos leidimus 1, 2 neturi reikšmės aplinkybė, kad viešajame registre išviešintas servitutų turėtojas yra UAB „Gabijos investicijos“, nes servitutas kaip daiktinė teisė nėra pasibaigusi jokiais teisės aktų nustatytais pagrindais; 4) teisiškai nepagrįsti ieškovų argumentai, kad prieš išduodant ginčo statybos leidimus buvo būtina pakeisti žemės sklypų paskirtį servitutų ribose, nes ginčo teritorijos Detaliojo plano tvirtinimo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos formuoti atskirus žemės sklypus komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti; 5) įvertinus aplinkybę, jog Detaliojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta tiesti ne tik inžinerinius tinklus, bet ir susisiekimo komunikacijas, pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracija, teismas sprendė, kad ir 2005 m. rugsėjo 5 d. šios institucijos išduotas sutikimas vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje buvo suteiktas tiek dėl inžinerinių tinklų, tiek dėl susisiekimo komunikacijų statybos; 6) savavališkos statybos įmokos nesumokėjimas nėra pagrindas naikinti Statybos leidimus 1, 2, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedo 9 dalį Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija tokią įmoką iš atitinkamų asmenų gali išieškoti jau esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 ieškovų apeliacinį skundą atmetė bei nurodė, jog įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujasis statytojas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę užbaigti pradinio statytojo UAB „Gabijos investicijos“ pradėtą inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos procesą ieškovų žemės sklypuose ginčijamų 2014 m. spalio 16 d. ir 2015 m. kovo 10 d. statybos leidimų pagrindu. Teismas taip pat nustatė, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Pabrėžė, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

13Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas išaiškinti ar teismo sprendimu nustatant servitutą buvo sprendžiami ir išspręsti visi klausimai, susiję su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių; ar teismo sprendimu nustatytas servitutas žemės sklypo dalyje reiškia, kad servituto turėtojui buvo suteikta teisė ne tik naudotis žemės sklypo dalimi tikslu tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, bet ir teisė nesilaikyti teisės aktuose nustatytų atstumų iki žemės sklypo ribos, statant inžinerinius tinklus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo J. U. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimo, netenkino – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, prašyme išdėstytais klausimais pareiškėjas siekė gauti ne paaiškinimus, kuriais būtų pašalinti nutartyje esantys netikslumai ar neaiškumai, apsunkinantys jos tinkamą įvykdymą, bet atsakymus, kurie pagrįstu prašyme nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-480-258/2018 motyvų (ne)tinkamumą, t. y. kad būtų pasisakyta dėl kitoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad prašyme nekeliama abejonių dėl prašomos išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai ir nekelia abejonių dėl savo reikšmės (prasmės), nutarties konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad, kaip prašyme pacitavo pats atsakovas, prašomoje išaiškinti nutartyje kasacinis teismas nurodė, kokie argumentai buvo pateikti kasaciniame skunde ir kokie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant kasacine tvarka, taigi aiškiai apibrėžė kasacinio nagrinėjimo dalyką. Šiame konspekte teisėjų kolegija pabrėžė, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta, konstatuojamojoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais.

14Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pareiškėjas pateiktu prašymu ne tik be jokio teisinio pagrindo išplečia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimo, tačiau dar gi iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties konteksto ištrauktais teiginiais dirbtinai mėgina sukurti situaciją, neva teismas šioje nutartyje pasisakė dėl kitoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis svarbia ir šiai bylai reikšmę turinčia aplinkybe laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog byloje buvo sprendžiamas privatinės teisės normomis reglamentuojamas servituto nustatymo klausimas, tačiau byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių šalinimo, o tik tai, ar yra pagrindas nustatyti servitutą kasatorių žemės sklypui, siekiant, kad jame galėtų būti tiesiami ir eksploatuojami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Pabrėžė, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakydamas išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, nurodė, kad nutarties motyvų negali būti daugiau nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais – kasacinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl nutarties išaiškinimo padarė išvadą, kad prašoma išaiškinti nutartis yra aiški ir suprantama, todėl savo nuožiūra negalėjo pildyti nutarties pareiškėjo prašomais naujais motyvais ir nurodyti daugiau argumentų nei jų buvo nutartyje. Taigi bendrąją prasme, nutartį priėmęs teismas pagrįsdamas savo sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl nutarties išaiškinimo nurodė, jog prašoma išaiškinti nutartis yra suprantama, todėl konkrečiu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šio prašymo nagrinėjimo ribose, savo nuožiūra negalėjo pildyti prašomos išaiškinti nutarties naujais motyvais, taip pat teismas aiškindamas nutartį negalėjo nurodyti argumentų daugiau, negu jų buvo prašomoje išaiškinti nutartyje. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai lieka neaišku, kaip minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir joje išdėstyti prašymo išaiškinti teismo nutartį netenkinimo motyvai galėjo bent hipotetiškai reikšti naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimą. Dėl to kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, kasacinio teismo nutartyje nurodyti argumentai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl nutarties išaiškinimo, nėra naujų ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimas. Pabrėžė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo bylą pagal paties ieškovo suformuluotą ginčo dalyką ir neišėjo už šios bylos nagrinėjimo ribų. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pateiktu prašymu pareiškėjas siekia įtikinti, jog būtent bylą dėl statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaujantis CPK 278 straipsniu aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 ir ją papildė motyvais, kurių minimą nutartį priėmęs teismas netyrė ir neanalizavo. Tokie teisinės logikos neturintys pareiškėjo teiginiai, visų pirma, nėra galimi proceso prasme, visų antra, vertintini kaip akivaizdus mėginimas klaidinant teismą atnaujinti bylos nagrinėjimą tikslu ne pašalinti galimai teismų paliktas klaidas, tačiau pakartotinai nagrinėti bylą – deklaratyvūs pareiškėjo samprotavimai apie tariamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomas, bet turėjo esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo nurodomos spekuliatyvios ir iš konteksto ištrauktos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, nes esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pareiškėjas neįrodė nei to, jog tam tikros aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nei to, kad tokios aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą turėtų esminės reikšmės bylos išsprendimui. todėl pareiškėjo nurodomi bylos atnaujinimo pagrindai vertintini kaip ad absurdum bei akivaizdžiu mėginimu dar kartą pasibylinėti ir vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

15D. D. -U., S. P., A. Z. ir Č. Z. (T. Z. teisių perėmėjas), I. M. ir T. C. nuomonės dėl pareiškėjo pateikto prašymo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

16Prašymas netenkinamas.

17Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007) proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, tačiau kita vertus, jie turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 366 straipsnis).

18Pareiškėjas teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu. Šia naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas įvardija tai, kad teismų sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos motyvais, kurių teismai, taip pat Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį, netyrė ir nekonstatavo. Ši aplinkybė, pareiškėjo teigimu, jam paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014.

19Pagal CPK 368 straipsnį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, turi būti atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

20Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 pareiškėjas pateikė 2019 m. liepos 8 d. 2019 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė pareiškėjui terminą pateikto prašymo trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1487-933/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, nurodant, kad iš nutarties motyvuojamosios dalies šalintini motyvai, susiję su prašymo trūkumais dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, o įpareigojimas patikslinti prašyme nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą ir jo motyvus laikytinas įpareigojimu pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų bei argumentų, susijusių su konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindo buvimu. Reaguodamas į šią Vilniaus apygardos teismo nutartį, pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame proceso atnaujinimo pagrindu iš esmės nurodė tą pačią aplinkybę, kuri buvo nurodyta pradiniame prašyme – teismų sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 negalėjo būti motyvuojami aiškinant teismų priimtus sprendimus dėl servituto nustatymo, papildant juos motyvais, kurių teismai, taip pat Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir priimdamas galutinę nutartį, netyrė ir nekonstatavo, taip pat nurodomas tas pats šios aplinkybės paaiškėjimo momentas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 priėmimo momentas. Įvertinus tai, kad pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, konstatuotina, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo jo nurodomu pagrindu pateikė 2019 m. liepos 8 d., nepraleisdamas CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 priėmimo, su kuria jis sieja aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo momentą. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ši teismo išvada siejama su formaliu CPK 368 straipsnyje įtvirtino reikalavimo laikymosi vertinimu, nevertinant to, ar aplinkybė, kurią pareiškėjas priskiria sudarančiai pagrindą procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš esmės atitinka šį įstatymo nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Dėl to teismas pasisako šioje nutartyje toliau.

21Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo teisme metu.

22Teismų praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, yra nurodoma, kad paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

23Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

24Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą byloje grindžia, jo teigimu, nauju įrodymu, patvirtinančiu, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuo įrodymu pareiškėjas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2018. Todėl toliau teismas pasisako dėl šios nutarties atitikimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui.

25Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą 2019 m. balandžio 8 d. nutartį Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė gavęs pareiškėjo prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pastarojoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinys atsakovams J. U., S. P. ir I. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pateiktu prašymu išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 pareiškėjas prašė išaiškinti, pirma, ar teismo sprendimu nustatant servitutą buvo sprendžiami ir išspręsti visi klausimai, susiję su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių, antra, ar teismo sprendimu nustatytas servitutas žemės sklypo dalyje reiškia, kad servituto turėtojai buvo suteikta teisė ne tik naudotis žemės sklypo dalimi tikslu tiesti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, bet ir teisė nesilaikyti teisės aktuose nustatytų atstumų iki žemės sklypo ribos, statant inžinerinius statinius, trečia, ar teismui išaiškinus, kad teismo sprendimu nustačius servitutą būtų išspręsti visi klausimai, susiję su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių, teismo nustatinėjamos kompensacijos už servitutą dydžiui nustatyti aktuali galėtų būti ir ta aplinkybė, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos šalia žemės sklypo ribos, kaip ir žemės sklype, buvo statomi nuo 2006 m. liepos mėnesio, visiškai nesilaikant jokių minimalių atstumų iki žemės sklypo ribos, neturint ir net neprašius sklypo savininkų sutikimo, kuris buvo būtinas ir nurodytas Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede. Pasisakydamas dėl šio prašymo Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 nurodė, kad prašomos išaiškinti nutarties rezoliucinė dalis (šios nutarties 1 punktas) yra išdėstyti aiškiai ir nekelia jokių abejonių dėl savo reikšmės (prasmės), nutarties konstatuojamoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis, <...> prašomoje išaiškinti nutartyje kasacinis teismas nurodė, kokie argumentai buvo pateikti kasaciniame skunde ir kokie klausimai bus sprendžiami bylą nagrinėjant kasacine tvarka, taigi aiškiai apibrėžė kasacinio nagrinėjimo dalyką. Taip pat šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad šiame kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Būtent šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties teiginį pareiškėjas nurodo kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą naujai paaiškėjusią aplinkybę, dėl kurios procesas turi būti atnaujintas civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016.

26Vertinant šį pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 dalies kontekste, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, teiginys yra ne konkretus juridinis faktas (įvykis, veiksmas, būsena), kuriam esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, o yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas CPK 278 straipsnio taikymas konkrečioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 nagrinėjant toje byloje dalyvavusio asmens procesinį prašymą, įvertinus suformuotą šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką. Tą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, pateiktos konkrečios CPK 278 straipsnio nuostatos aiškinimo ir taikymo taisyklės teismų praktikoje: teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas; sprendimo išaiškinimo tikslas – paaiškinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, juos sukonkretinant; teismo sprendimas gali būti aiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai ar nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Pagal teismų praktiką naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

27Antra, tokia CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika galiojo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2016 m. birželio 23 d. sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teismui priimant 2016 m. spalio 21 d. nutartį prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016. Tą liudija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties motyvuose minimi teisės aktai, teismų nutartys – CPK 278 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, teigti, kad apie tokį CPK 278 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymą pareiškėjui negalėjo ir neturėjo būti žinoma anksčiau nei 2019 m. balandžio 8 d. nėra jokio pagrindo.

28Trečia, iš pareiškėjo teikiamo prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra aišku kokią esminę reikšmę civilinei bylai Nr. 2-842-912/2016, kurią pareiškėjas prašo atnaujinti, šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3-3-339/2014 nurodytas teiginys turi. Pareiškėjas prašyme apeliuoja į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, motyvus, kuriuose yra teiginys, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Tačiau nei kaip šis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties motyvas yra susijęs su pareiškėjo nurodomu teiginiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais, nei kaip jis lemia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nenurodo, apsiribodamas abstrakčiais, įrodymais nepagrįstais samprotavimas ir/arba teismų sprendimais, priimtais visai kitose civilinėse bylose po prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-842-912/2016 išnagrinėjimo, kurie ar jose nurodomos aplinkybės pačio pareiškėjo prašyme nenurodomos kaip proceso atnaujinimo pagrindas apskritai.

29Kaip minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Kaip teisingai nurodė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 atmesdamas ieškovų ieškinį, nurodė esminius ieškinio atmetimo motyvus (ginčo Statybos leidimai 1, 2 nepažeidžia ieškovų teisių, nes jais leista vykdyti inžinerinės infrastruktūros darbus ieškovų žemės sklypuose nustatytų servitutų ribose; Taikos sutartyje išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės valia priimti Savivaldybės vardu ginčo inžinerinę infrastruktūrą atitinka teisės aktų reikalavimus, o ginčo turtas faktiškai buvo perimtas net ir nesant dvišalio turto perdavimo-priėmimo akto, ką įrodo byloje esanti Savivaldybės turto balanso suvestinė lentelė; Savivaldybei įgijus teisę užbaigti ginčo inžinerinės infrastruktūros, t. y. viešpataujančio daikto, statybos darbus pagal Taikos sutartį ir Statybos leidimus 1, 2 neturi reikšmės aplinkybė, kad viešajame registre išviešintas servitutų turėtojas yra UAB „Gabijos investicijos“, nes servitutas kaip daiktinė teisė nėra pasibaigusi jokiais teisės aktų nustatytais pagrindais; teisiškai nepagrįsti ieškovų argumentai, kad prieš išduodant ginčo statybos leidimus buvo būtina pakeisti žemės sklypų paskirtį servitutų ribose, nes ginčo teritorijos Detaliojo plano tvirtinimo metu galioję teisės aktai nenustatė pareigos formuoti atskirus žemės sklypus komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti; įvertinus aplinkybę, jog Detaliojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta tiesti ne tik inžinerinius tinklus, bet ir susisiekimo komunikacijas, pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracija, teismas sprendė, kad ir 2005 m. rugsėjo 5 d. šios institucijos išduotas sutikimas vykdyti statybos darbus valstybinėje žemėje buvo suteiktas tiek dėl inžinerinių tinklų, tiek dėl susisiekimo komunikacijų statybos; savavališkos statybos įmokos nesumokėjimas nėra pagrindas naikinti Statybos leidimus 1, 2, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedo 9 dalį Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija tokią įmoką iš atitinkamų asmenų gali išieškoti jau esant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui). Dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomo argumento, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šiuos statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendime iš vis atskirai nepasisakė, juo sprendimo atmesti ieškovų ieškinį negrindė. Tokį klausimą ieškovams iškėlus apeliaciniame skunde dėl jo savo poziciją išdėstė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nurodo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šiuos statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius reikalavimus; teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais; byloje nėra duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas, pabrėžtina, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

30Pareiškėjas šiuos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties motyvus prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2014, būtent, teiginį, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, vertina kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, nurodyto CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių pažeidimą, nes tai nebuvo bylos dėl servituto nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad šis pareiškėjo argumentas, teismo vertinimo, apskritai liudija ne įrodinėjamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, o galimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nors toks teisinis pagrindas pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodytas, teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį šioje byloje, trumpai pasisako ir dėl jo. Tuo labiau, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai, tačiau kasacinio teismo funkcijos ir paskirtis suponuoja, kad aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos atveju prioritetiškai saugotina vertybė yra teisingumo įvykdymas, pašalinant aiškią teisės taikymo (interpretavimo) klaidą, tokiu būdu ginant asmens teises ir pasiekiant civilinio proceso tikslų, nors procesas atnaujintas ir ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

31Vertinant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte kontekste, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių pažeidimą sieja ne su pirmosios instancijos teismo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimu – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimtoje prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį 9 punktą dėl aiškios teisės normos klaidos procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

32Antra, CPK 278 straipsnis, dėl kurio aiškinimo ir taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, taikytinas jau priimto sprendimo atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016 m. spalio 21 d. nutartį prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, sprendė ne teismo priimto sprendimo išaiškinimo klausimą CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal ieškovų pateiktą apeliacinį skundą apeliacine tvarka peržiūrėjo neįsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą CPK 301-333 straipsniuose nustatyta tvarka.

33Trečia, 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka, visiškai pagrįstai konstatavo, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad servitutų nustatymo klausimai ieškovų ginčo žemės sklypuose buvo sprendžiami teismo: 2014 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovams J. U., S. P. ir I. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009 pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovams T. C., T. Z. ir T. Z. dėl servituto nustatymo atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija. 2014 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.123 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančio daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąlygomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009, Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Į bylą pateiktos minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neginčijamai liudija, kad šiose bylose dėl servitutų nustatymo Lietuvos Aukščiausias Teismas, grįsdamas sprendimus minėtų teisės aktų nuostatomis ir jų išaiškinimais, konstatavo esant nustatytą būtinumą tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ieškovų ginčo žemės sklypuose. Todėl vertinti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartyje prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016 konstatuodamas, kad „nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos“ padarė aiškią teisės normos, įtvirtintos CPK 278 straipsnyje, taikymo klaidą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

34Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas pareiškėjo J. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkina.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teisėja

Nutarė

36netenkinti pareiškėjo J. U., asmens kodas ( - ), prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016.

37Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio... 2. Teismas... 3. pareiškėjas pateikė teismui prašymą (b. l. 1-6), kurį patikslinęs (b. l.... 4. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje... 5. Vertinant tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2014 m. spalio 7 d.... 6. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. taip pat... 7. Pareiškėjas nurodo, kad jo teikiamo prašymo atnaujinti procesą pagrindas... 8. Pareiškėjo vertinimu, esminės naujai paaiškėjusios svarbios bylos... 9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos... 11. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 82-91),... 12. J. U., D. D.-U., S. P. 2015 m. gegužės 20 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus... 13. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas... 14. Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, pareiškėjas pateiktu prašymu ne tik... 15. D. D. -U., S. P., A. Z. ir Č. Z. (T. Z. teisių perėmėjas), I. M. ir T. C.... 16. Prašymas netenkinamas.... 17. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo... 18. Pareiškėjas teikiamą prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia naujai... 19. Pagal CPK 368 straipsnį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas... 20. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad prašymą atnaujinti... 21. Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 22. Teismų praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 23. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą byloje... 25. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo prašyme... 26. Vertinant šį pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindą CPK 366 straipsnio 1... 27. Antra, tokia CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika galiojo tiek... 28. Trečia, iš pareiškėjo teikiamo prašymo dėl proceso atnaujinimo nėra... 29. Kaip minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai... 30. Pareiškėjas šiuos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties... 31. Vertinant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1... 32. Antra, CPK 278 straipsnis, dėl kurio aiškinimo ir taikymo pasisakė Lietuvos... 33. Trečia, 2016 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje prašomoje atnaujinti... 34. Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas pareiškėjo J. U. prašymo... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292... 36. netenkinti pareiškėjo J. U., asmens kodas ( - ), prašymo atnaujinti procesą... 37. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali...