Byla 1A-149-518/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, Živilei Vološinienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Linai Beinarytei, Gintautui Gudžiūnui, nuteistajam R. B., gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

41. R. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 9 d., apie 1.30 val., Kauno rajone, ( - ), UAB ,,C“ (duomenys pakeisti) pagalbinėse patalpose, tyčia suduodamas rankomis, kojomis, kėde ir sulūžusios kėdės detalėmis ne mažiau trisdešimt vieną smūgį A. Z. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė A. Z. krūtinkaulio, krūtinės dešinės pusės III-VII ir kairės pusės II-VIII šonkaulių lūžimus, abiejų plaučių viršutinių skilčių pažeidimus, tris muštines žaizdas kairiame momenyje ir kaktoje, poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, smakre, kairėje rankoje, krūtinėje, dešiniame petyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus abiejose blauzdose, kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkiniuose raumenyse ir apatinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lūžimą, dešinės blauzdos kaulų lūžimą; dėl to nuo krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir šonkaulių lūžimais bei abiejų plaučių pažeidimų A. Z. įvykio vietoje mirė; taip ilgu mušimu bei daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukeldamas dideles kančias tyčia itin žiauriai nužudė A. Z..

52. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 130 straipsnį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi skirti bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, ir pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bausmės vykdymą atidėti; 2) apeliacinės instancijos teismui atmetus ankstesnį prašymą, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti A. Z. veiksmai, ir vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

63. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė klaidingas išvadas ir jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Apeliantas mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymas labai susijaudinus. Apeliantas pažymi, kad staigų didelį susijaudinimą ir pyktį sukėlė neteisėtas bei itin įžeidžiantis nukentėjusiojo A. Z. poelgis – nuteistasis matė, kaip pastarasis, pasinaudodamas R. B. sugyventinės I. M. girtumu, siekė ją išžaginti. Tokiais veiksmais A. Z. įžeidė tiek nuteistąjį, tiek jo sugyventinę. Šie nukentėjusiojo veiksmai iš esmės prieštaravo moralės ir dorovės principams. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tarp nukentėjusiojo įžeidžiančio poelgio ir nuteistojo veiksmų nebuvo didesnio laiko tarpo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. B. galėjo apgalvoti savo veiksmus, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, nuteistasis pažymi, kad A. Z. pirmasis jam sudavė smūgį, tik po to iškart sekė R. B. smūgiai. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis A. Z. mušė ne siekdamas jį nužudyti, o tik norėdamas pamokyti, jog pastarasis daugiau niekada nepriekabiautų prie R. B. sugyventinės.

74. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo A. Z. veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

85. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

96. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

117. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

128. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad ilgu mušimu bei daugybinių kūno sužalojimų padarymu sukeldamas dideles kančias tyčia itin žiauriai nužudė A. Z.. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 130 straipsnį. Apeliantas neneigia suduodamas daugybinius smūgius mirtinai sužalojęs A. Z., tačiau nurodo tai padaręs būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėto bei itin įžeidžiančio nukentėjusiojo A. Z. poelgio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

138.1. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną.

148.2. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu, siekiant objektyviai įvertinti R. B. psichikos sveikatos būseną bei gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartimi buvo paskirta R. B. ambulatorinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė (t. 3, b. l. 130-131). 2013 m. balandžio 18 d. – 2013 m. gegužės 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-140/2013 nurodyta, kad R. B. praeityje ir nusikalstamos veikos padarymo metu nekonstatuojama jokia psichikos liga ar sutrikimas. R. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. B. nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo (t. 3, b. l. 132-133). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl R. B. psichinės būklės įvykio metu, t. y. ar jis galėjo suprasti savo veiksmus ir adekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi buvo paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichologijos–psichiatrijos ekspertizė (t. 4, b. l. 110-111). 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. lapkričio 17 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-12/2017 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. nesirgo kokiu nors psichikos sutrikimu (liga), nebuvo fiziologinio afekto ar kitokio afekto būsenoje, jis buvo psichiškai sveikas, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (t. 5, b. l. 76-84). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, bet veikė sąmoningai.

158.3. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nesiekė A. Z. mirties, o tik norėjo pamokyti, jog pastarasis daugiau niekada nepriekabiautų prie R. B. sugyventinės. Tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės nužudžius A. Z.. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis R. B. siekė A. Z. mirties, tačiau ši aplinkybė rodo tik tai, jog nužudymas padarytas nuteistajam veikiant netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. B., tyčia suduodamas rankomis, kojomis, kėde ir sulūžusios kėdės detalėmis ne mažiau trisdešimt vieną smūgį A. Z. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė A. Z. krūtinkaulio, krūtinės dešinės pusės III-VII ir kairės pusės II-VIII šonkaulių lūžimus, abiejų plaučių viršutinių skilčių pažeidimus, tris muštines žaizdas kairiame momenyje ir kaktoje, poodines kraujosruvas dešiniame momenyje, abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, smakre, kairėje rankoje, krūtinėje, dešiniame petyje, kairėje šlaunyje ir abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus abiejose blauzdose, kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkiniuose raumenyse ir apatinėje lūpoje, kairio skruostikaulio lūžimą, dešinės blauzdos kaulų lūžimą, dėl to nuo krūtinės sumušimo su krūtinkaulio ir šonkaulių lūžimais bei abiejų plaučių pažeidimų A. Z. įvykio vietoje mirė. Šie R. B. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Smūgių sudavimo vieta – galva ir krūtinė – gyvybiškai svarbios. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant iš to, kad A. Z. buvo sulaužytas krūtinkaulis, krūtinės dešinės pusės III-VII ir kairės pusės II-VIII šonkauliai, darytina išvada, jog nuteistojo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Be to, dalį smūgių nuteistasis sudavė ne tik su kumščiu ir kojomis, bet ir kėde bei sulūžusios kėdės detalėmis. Šie R. B. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas ne mažiau trisdešimt vieną smūgį, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą ir krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Taigi, R. B. nužudė A. Z., veikdamas netiesiogine tyčia. Be to, nuteistasis pasirinko itin skausmingą gyvybės atėmimo būdą, t. y. kumščiu, kojomis, kėde ir sulūžusios kėdės detalėmis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau trisdešimt vieną smūgį į įvairias kūno vietas. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, A. Z. po jam padarytų sužalojimų buvo gyvas nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, kas leidžia manyti, kad nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą ir dideles kančias, todėl toks jo gyvybės atėmimo būdas vertinamas kaip itin žiaurus, ką neabejotinai suprato ir nuteistasis R. B..

168.4. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. veiksmus įvertino kaip itin žiaurų nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl jo veikos perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

17Dėl bausmės.

189. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B. tinkamai neįvertino ir nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, bei paskyrė jam per griežtą bausmę.

199.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. R. B. anksčiau 4 kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumai išnykę (t. 3, b. l. 72-73), į narkologinę ir psichiatro įskaitą neįrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 3, b. l. 119, 121, 123), Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnas R. B. charakterizuoja teigiamai (t. 3, b. l. 116-117). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

209.2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti A. Z. veiksmai. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Kaip jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje, 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. lapkričio 17 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-12/2017 konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. nesirgo kokiu nors psichikos sutrikimu (liga), nebuvo fiziologinio afekto ar kitokio afekto būsenoje, jis buvo psichiškai sveikas, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (t. 5, b. l. 76-84). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu R. B. emocinė būsena nesiekė fizinio afekto ar kitos, turinčios esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, emocinės būsenos lygio, nėra pagrindo konstatuoti, jog veika buvo padaryta dėl didelio R. B. susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo A. Z. veiksmai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

219.3. Nors nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde to ir neprašo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistasis tiek apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 8-9, 12-14), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 25-27) nuosekliai parodė, kad įvykio metu jo pyktį sukėlė itin įžeidžiantis nukentėjusiojo A. Z. poelgis – nuteistasis atvykęs prie nukentėjusiojo darbovietės pro langą matė, kaip pastarasis, pasinaudodamas R. B. sugyventinės I. M. girtumu, intymiai su ja bendravo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. M., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad būdama pas A. Z. darbovietėje ir vartodama alkoholinius gėrimus užmigo, vėliau išgirdo, kad dūžta langas. Prabudusi pamatė, kad numautos jos kelnės, suplėšytos kelnaitės ir A. Z. laižo jos lytinius organus (t. 4, b. l. 23-25). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. skirtinos bausmės dydžio, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas nukentėjusiojo A. Z. elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis nuteistąjį R. B. ir jo sugyventinę. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo A. Z. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

229.4. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie tai, jog 2013 m. vasario 9 d., apie 1.30 val., Kauno rajone, ( - ), rastas lavonas su smurto žymėmis, policijai pranešė į įvykio vietą atvykęs sveikatos priežiūros darbuotojas D. S. (t. 1, b. l. 1). Liudytojas D. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gavus kvietimą iš dispečerinės, jog ( - ), gaivinamas žmogus, buvo išsiųsti du ekipažai. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko R. B. ir mergina, kurie aiškino, kad jie, atėję į įvykio vietą, rado žmogų ir pradėjo gaivinti. Pamačius sužalojimų pobūdį, pasirodė, kad žmogus tikrai nebuvo gaivinamas, o buvo nužudytas. D. S. iškvietė policijos pareigūnus bei jiems pasakė, kad greičiausiai šie žmonės tai ir padarė (t. 3, b. l. 196-197). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką bei bandė suklaidinti į įvykio atvykusius medikus. Taigi, šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo nuteistajam R. B. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui.

239.5. Atsižvelgusi į tai, jog R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistajam R. B. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, sumažinus pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Dėl nurodytos priežasties Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

249.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 straipsnyje, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą bei nuteistas šiuo apeliacinės instancijos nuosprendžiu pakeista 10 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atmetus nuteistojo apeliacinio skundo prašymą perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 130 straipsnį, nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu R. B. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

259.7. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistajam R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 114-115). 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje R. B. buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 5, b. l. 11-16), kurį vykdant nuteistasis 2017 m. birželio 12 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir ten buvo laikomas suimtas nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 23 d. (t. 5, b. l. 42-48). 2017 m. birželio 24 d. nuteistasis R. B. iš Jungtinės Karalystės buvo konvojuotas į Lietuvos Respubliką ir patalpintas į areštinę (t. 5, b. l. 19). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo R. B. sulaikymo 2017 m. birželio 24 d. (t. 5, b. l. 34-36). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas (t. 5, b. l. 63-65, 108-110). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime Jungtinėje Karalystėje nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. birželio 23 d., Lietuvos Respublikoje nuo 2017 m. birželio 24 d. iki 2018 m. sausio 30 d.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

28Pripažinti nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

29Nuteistajam R. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirtą bausmę sumažinti iki 10 (dešimties ) metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

30Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje bei Jungtinėje Karalystėje – nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. kovo 9 d., bei nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2018 m. vasario 9 d. ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. vasario 9 d.

31Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. 1. R. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 9 d., apie 1.30 val., Kauno... 5. 2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Kauno apygardos... 6. 3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino... 7. 4. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę... 8. 5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas... 9. 6. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 10. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio... 11. 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 12. 8. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6... 13. 8.1. BK 130 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė... 14. 8.2. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu, siekiant objektyviai... 15. 8.3. Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nesiekė A. Z. mirties, o tik norėjo... 16. 8.4. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 17. Dėl bausmės.... 18. 9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 19. 9.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį... 20. 9.2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos... 21. 9.3. Nors nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde to ir neprašo, tačiau... 22. 9.4. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 62... 23. 9.5. Atsižvelgusi į tai, jog R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 24. 9.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti jį kaltu padarius... 25. 9.7. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistajam... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.... 28. Pripažinti nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad... 29. Nuteistajam R. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirtą bausmę... 30. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. B. paskirtą laisvės atėmimo... 31. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....