Byla e2-1654-450/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų žemės ūkio bendrovės „Agromodera“ ir M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria netenkintas M. R. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „Agromodera“ ir žemės ūkio bendrovė „Agromodera“ pripažinta nemokia bei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamento“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje D. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „REGVALDA“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Atsakovės žemės ūkio bendrovės „Agromodera“ (toliau – ir ŽŪB „Agromodera“, bendrovė) pirmininkas M. R. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. 2019 m. liepos 16 d. teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamento“, perėmusios 2019 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi neįvykdytas reikalavimo teises iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Justapa“, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Agromodera“, kuri skolinga 10 801,91 Eur.

82.

9Pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovės pirmininkas grindė tuo, kad yra susidariusios skolos, nevykdomi įsipareigojimai prieš kreditorius, tačiau nurodyti finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Nors pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė po to, kai buvo inicijuota bankroto byla, tačiau nesutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bei pripažįsta, kad iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimai nebus patenkinti, nes tam neužteks apskaitomo turto, kurį iš esmės sudaro debitorinės skolos. Finansiniai sunkumai atsirado dėl nepasiteisinusių plėtros planų, pasirinktų nesąžiningų verslo partnerių – partneriai nutraukė bendradarbiavimą, dėl to laikinai sutriko finansiniai srautai, buvo negaunamos pajamos, įmonė neteko autotransporto priemonių, kuriomis turėjo būti vežami suplanuoti kroviniai. Sutarčių nesilaikiusios įmonės kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu būdu įmonei buvo apribojama lėšų disponavimo teisė, kas apsunkino ir sulėtino veiklą (bendrovė įkurta 2015 m., jos veikla yra ekspedicijos paslaugos – krovinių gabenimas su samdomu transportu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais). Be to, bendrovė einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui stengiasi atlikti laiku, šiuo metu įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi.

103.

11Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės pajininkai M. R. ir L. A. 2019 m. rugpjūčio 23 d. pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tvirtina, kad bendrovė nėra nutraukusi vykdomos ūkinės komercinės veiklos, nors pripažįsta, kad tokia veikla minimali. Restruktūrizavimo procesas suteiktų bendrovei galimybę toliau veikti ir per ketverius metus likviduoti susidariusias skolas bei išvengti bankroto. Įmonė turi aiškų ir konkretų planą, kaip vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, turi reikiamus žmogiškuosius išteklius, atitinkamą patirtį logistikos srityje, kaip nurodyta restruktūrizavimo metmenyse.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino M. R. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪM „Agromodera“ ir ŽŪM „Agromodera“ pripažino nemokia bei jai iškėlė bankroto bylą.

165.

17Įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas nustatė, kad pradelstos skolos viršija viso į balansą įrašyto turto vertę, todėl akivaizdu, kad šiai dienai bendrovė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus yra aiškiai nemoki. Taip pat nustatė, jog teismuose yra nagrinėjamos net šešios civilinės bylos, kuriose ŽŪB „Agromodera“ pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai dėl skolų priteisimo. Dviejose jų bendrovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo kreditoriams Kamida Logistics, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BIO zona“, tai netiesiogiai patvirtina D. L. paaiškinimu, kad bendrovė ieško partnerių, siūlydama geras sąlygas, tačiau pažadėtų įsipareigojimų laiku nevykdo, dėl to vėliau sandoriai kreditorių iniciatyva nutraukiami, nauji susitarimai nesudaromi.

186.

19Teismas pažymėjo, kad bendrovė parengė ir pateikė restruktūrizavimo metmenis, pakankamus restruktūrizavimo bylai pradėti, taip pat laikėsi procedūrų, susijusių su kreditorių informavimu apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Tačiau restruktūrizavimo metmenyse nurodyta įmonės veikla, planuojamos gauti pajamos ir patirtos išlaidos neleidžia preliminariai vertinti restruktūrizavimo proceso sėkmės. Nurodė, kad tiek restruktūrizavimo plano, tiek jo metmenų laikotarpis apima visą restruktūrizavimo proceso trukmę, todėl nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais (pvz., turtu ar pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių).

207.

21Teismas sprendė, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, jos vykdoma veikla nėra sėkminga ir pakankama, pareiškime atsakovo nurodytus teiginius apie pelningą veiklą ateityje vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus konkrečiais faktais. Atsakovės ŽŪB „Agromodera“ finansinė padėtis yra itin bloga, skolos viršija apskaitomo turto vertę, iš esmės neturi materialaus turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolas. Teismo vertinimu, bendrovės nurodomos veiklos atgaivinimo, pajamų gavimo perspektyvos gana nerealios, nes jos remiamos tik žmogiškaisiais ištekliais: turimu įdirbiu ir rinkos išanalizavimu, neturint tam pakankamai materialaus pagrindo. Įmonės finansinės būklės pablogėjimui neturėjo įtakos nesavalaikis užsakovų atsiskaitymas, o sunkią finansinę padėtį lėmė pačios bendrovės nesavalaikis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Nepakanka duomenų išvadai, kad ŽŪB „Agromodera“ turi galimybę sėkmingai vystyti veiklą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

228.

23Atsižvelgdamas į tai, kad ŽŪB „Agromodera“ savalaikiai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2018 m. spalio mėn. neapmoka sąskaitų UAB „Justapa“ ir kitiems kreditoriams, iš esmės yra nutraukusi ūkinę komercinę veiklą, nes jeigu ir susitaria dėl krovinių pervežimo su kokia nors įmone, tai jai už paslaugas nemoka, be to, bendrovei inicijuotas bankroto procesas, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas ŽŪB „Agromodera“ iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnis).

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

259.

26Apeliantai ŽŪB „Agromodera“ ir M. R. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti ŽŪB „Agromodera“ bankroto bylą ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Teisės ir kreditų valdymo departamento pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, iškelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; paskirti byloje ekspertizę, siekiant įvertinti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo plano metmenų realumą, ekonominį pagrįstumą bei atsakyti į kitus ekspertui teiktinus klausimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

279.1.

28Remiantis pirmosios instancijos teismo cituota teismų praktika ir įvertinus nustatytas aplinkybes, t. y. kad įmonė vykdo veiklą – per 2019 metų pirmą pusmetį pardavimo pajamos sudarė 103,8 tūkst. Eur; 2016 bei 2017 metais įmonė dirbo pelningai ir 2019 metų veiklos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šių metų nuostolis, tikėtina, bus mažesnis nei 2018 metų; įmonė turi debitorinių skolų, kurių skolos suma siekia 211,5 tūkst. Eur (būtų galima atgauti apie 150 tūkst. Eur iš minėtų skolų); ŽŪB „Agromodera“ yra suteikta licencija Nr. LIC-006086-EBKR, išduota tarptautiniam krovinių pervežimui keliais už atlygį, kuri galioja iki 2027 m. gruodžio 6 d.; be to, M. R. turi profesinės kompetencijos pažymėjimą Nr. 05769 ir specialių žinių šioje srityje; ŽŪB „Agromodera“ neturi įsiskolinimo nei valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonė yra nemoki. Mano, kad prioritetas turėjo būti suteiktas reabilitaciniam tikslui. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo išvados apie įmonės nemokumą iš esmės grindžiamos tik prielaidomis, neegzistuoja teismų praktikoje nurodomi nemokumo požymiai, t. y. įmonė veiklą vykdo, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas susijęs su laikinais sunkumais, įmonė turi turto, kuris būtų pakankamas daugumos kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

299.2.

30Pabrėžia, kad teismas nevertino itin svarbios aplinkybės ir ją pagrindžiančio įrodymo – ŽŪB „Agromodera“ narių susirinkimo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2018/12/21-01, kuriuo įmonės plėtrai 2019 metais buvo nutarta didinti jos įstatinį kapitalą iki 100 000 Eur, jeigu teismas patvirtins restruktūrizacijos planą, kas leistų ženkliai prisidėti prie įmonės galimybę tiek vykdyti tolimesnę veiklą, tiek investuoti į augimą bei plėtrą. Faktą, jog įmonė susiduria tik su laikinais sunkumais ir, kad šiuo metu yra dedamos maksimalios pastangos tam, kad veikla būtų tęsiama, plečiama bei gaunamos pajamos, o pelnas būtų pakankamas atsiskaityti su visais kreditoriais, patvirtina ir aplinkybė, jog teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

319.3.

32Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas investicinis kapitalas transporto veiklos plėtros įgyvendinimui bus pritraukiamas iš privačių asmenų ir rizikos kapitalo fondų, iki šio momento yra surasti keli potencialūs variantai dėl investavimo. Investicinio kapitalo procesui įgyvendinti bendrovė yra parengusi nepriklausomų ekspertų akcijų / pajų įvertinimą. Akivaizdžiai netinkamai buvo įvertintos ir aplinkybės, susijusius su skolų išieškojimu iš įmonės debitorių, kurių bendra pinigų suma yra 211,5 tūkst. Eur. Be to, debitorių skolų nedidelės sumos, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, padidina sėkmingo išieškojimo galimybę. Šiuo metu yra keičiamas visas verslo modelis, planuojama vykdyti naujas, viena kitą papildančias veiklas.

339.4.

34Apeliantų teigimu, pats bylų buvimo faktas niekaip nėra susijęs su įmonės mokumu ir / ar nemokumu, visos bylos prasidėjo dėl to, kad nepagrįstai nutraukę sutartis kreditoriai kreipėsi į teismą su visiškai nepagrįstais ir neteisėtais reikalavimais, todėl įmonė buvo priversta bylinėtis bei gintis nuo nepagrįstų reikalavimų. Neneigia, kad įmonė turi laikinų sunkumų, dėl to siekė kreditorių pagalbos, tačiau šie elgėsi nesąžiningai. Bet kokiu atveju, dviejų taikos sutarčių laikino nevykdymo atvejis negali būti pagrindas įmonei kelti bankroto bylą. Be to, nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu kreditoriaus D. L. nemotyvuotu pasisakymų vertinimu. Pastebi, jog šis kreditorius iš pradžių sutiko, kad įmonei būtų keliama restruktūrizavimo byla, vėliau savo nuomonę pakeitė.

359.5.

36Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo (2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1362-241/2019; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015 ir kt.) suformuotos praktikos, t. y. teismas nustatytas aplinkybės apie bendrovės laikinus finansinius sunkumus, esant pareiškimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalėjo vertinti kaip pakankamas restruktūrizavimo, o ne bankroto bylai iškelti, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus.

379.6.

38Vien tai, kad teikiant metmenis nebuvo pateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo bus galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Pateikti metmenys buvo parengti bendrovės pirmininko iniciatyva ir specialų ekonominį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie atliko rinkos tyrimą ir analizę bei skaičiavimus, įvertino visus rizikos faktorius, galimybės ir grėsmes, nustatė įmonės augimo potencialą, kas leidžia konstatuoti, jog įmonės tolimesnė plėtra ir pasirinktas veiklos modelis yra realus ir perspektyvus. Viena vertus, teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, metmenims kėlė per daug aukštus standartus ir akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, jog įmonė turi galimybę sėkmingai vystyti veiklą. Kita vertus, turėdamas abejonių dėl metmenų realumo, privalėjo pasitelkti specialių žinių turinčius asmenis (ekspertus), kurie galėtų pateikti teismui reikiamą išvadą ir kompetentingai atsakyti į teismui kilusius klausimus. Tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus.

399.7.

40Prašymą apeliacinės instancijos teismo paskirti byloje ekspertizę, siekiant, pasitelkus atitinkamą išsilavinimą (ekonominį) turintį ekspertą, gauti atsakymus į klausimus, susijusius su restruktūrizavimo plano metmenų realumu, ekonominiu pagrįstumu ir kt. grindžia tuo, kad tokia būtinybė iškilo tik dabar, t. y., gavus pirmosios instancijos teismo nutartį ir susipažinus su jos motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314, 338 straipsniai). Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant tinkamai nustatyti ir atskleisti visas su byla susijusias aplinkybes.

4110.

42Ieškovė ir tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovų atskirąjį skundą nepateikė.

43Teismas

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4511.

46Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo iškelti ŽŪB „Agromodera“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir ekspertizės skyrimo

4712.

48Atskirajame skunde apeliantai ŽŪB „Agromodera“ ir jos pirmininkas M. R. pateikė prašymus atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje ekspertizę, siekiant, pasitelkus atitinkamą išsilavinimą (ekonominį) turintį ekspertą, gauti atsakymus į klausimus, susijusius su restruktūrizavimo plano metmenų realumu, ekonominiu pagrįstumu ir kt. Nurodė, kad būtinybė teikti tokį prašymą iškilo gavus pirmosios instancijos teismo nutartį, susipažinus su jo motyvais. Siekiant tinkamai nustatyti ir atskleisti visas su byla susijusias aplinkybes, mano, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4913.

50CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, taip pat nėra pagrindo skirti byloje ekspertizę. Prašymas skirti ekspertizę nepakankamai motyvuotas, abstraktus, be to, nenurodyta kokiems konkretiems klausimams reikalingos specialios žinios. Byloje apeliantai teikdami prašymą skirti ekspertizę dėl restruktūrizavimo metmenų realumo, nepateikė jokių argumentų, kodėl civilinėje byloje esantys restruktūrizavimo plano metmenys jų įvertinimui reikalauja specialių žinių, ar kokie tai klausimai nurodyti metmenyse, reikalautų jų vertinimui specialių žinių pasitelkimo. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (LR CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir bankroto bylos iškėlimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pagrindų

5114.

52ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

5315.

54Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

5516.

56Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė yra nemoki bei, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, nes jos remiamos tik žmogiškaisiais ištekliais: turimu įdirbiu ir rinkos išanalizavimu, neturint tam pakankamai materialaus pagrindo. Nustatęs atsakovės nemokumą ir įvertinęs aplinkybę, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo atidėtas iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, skundžiama nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą. Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

5717.

58Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra nemoki įmonė.

5918.

60Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

6119.

62Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatytas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus vertino kaip nepakankamas restruktūrizavimo bylai iškelti, nepagrįstai nevertino ŽŪB „Agromodera“ narių susirinkimo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2018/12/21-01, kuriuo įmonės plėtrai 2019 metais buvo nutarta didinti jos įstatinį kapitalą iki 100 000 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo plano metmenims kėlė per daug aukštus standartus ir akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamai duomenų, kad įmonė turi galimybę sėkmingai vystyti veiklą. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 3 punktą prie pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, inter alia (be kita ko), pridedama praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio kopija ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopija. Atsakovės generalinis direktorius, kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, pateikė 2018–2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis.

6320.

64Remiantis 2019 m. liepos 17 d. balanso duomenimis ŽŪB „Agromodera“ turi turto už 239 129 Eur, kurį sudaro: vos 269 Eur vertės (0,11 proc.) ilgalaikis materialus turtas ir 238 860 Eur vertės (99,89 proc.) trumpalaikis turtas. Didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro kitas trumpalaikis turtas (217 715 Eur), tuo tarpu atsargos sudaro mažąją dalį (21 145 Eur) trumpalaikio turto vertės. Vertinant atsakovės ŽŪB „Agromodera“ nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (-19 518 Eur), nes mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (258 647 Eur) viršija įmonės turto vertę (239 129 Eur). Pabrėžtina, kad praktiškai visas (net 99,77 proc.) mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (258 048 Eur), tuo tarpu po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekia vos 599 Eur (0,23 proc.). Taigi, materialaus ilgalaikio turto, apskaityto atsakovės balanse, vertė nesudaro nė vieno procento atsakovės turto dalies ir siekia 269 Eur. Pagrindinę jos deklaruojamo turto dalį (88,46 proc.) sudaro debitorių skolos (211 539 Eur). Lyginant su 2018 metais, materialaus ilgalaikio turto vertė nepakito (269 Eur) ir jį remiantis 2019 m. birželio 9 d. balanso už 2018 metus duomenimis, sudaro kiti bendrovės įrenginiai, prietaisai ir įrankiai, dėl padidėjusių atsargų šiek tiek padidėjo bendrovės trumpalaikis turtas (nuo 235 751 iki 238 860 Eur). Taip pat padidėjo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nuo 236 308 Eur iki 258 647 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 23 739 Eur (258 048 Eur–234 309 Eur). Pagal 2019 m. liepos 17 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d. ŽŪB „Agromodera“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 19 229 Eur. Lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu nuostoliai sumažėjo daugiau nei per pusę, t. y. 2018 m. pabaigoje nuostoliai siekė 49 250 Eur, tuo tarpu 2019 m. liepos 17 d. fiksuoti 19 229 Eur bendrovės nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ženkliai sumažėjo ir bendrovės pardavimo pajamos, nors 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaita teikta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 17 d., tačiau akivaizdu, kad jos bus ženkliai mažesnės.

6521.

66Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ŽŪB „Agromodera“ turto realumą, nustatė, kad didelė ŽŪB „Agromodera“ turto dalis, kurią sudaro gautinos sumos, leidžia daryti prielaidą, jog visą sumą operatyviai atgauti gali ir nepavykti, be to, ženklią šių sumų atgavimo tikimybę teismas vertino kaip mažai realią, nes pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog gali atgauti skolų ne daugiau kaip už 150 000 Eur, tuo tarpu jos siekia 211 539 Eur, be to, šią sumą yra skolingi net 99 debitoriai iš esmės nedidelėmis sumomis. Atsižvelgdamas į tai, kad ŽŪB „Agromodera“ finansinė padėtis yra itin bloga, nes skolos viršija apskaitomo turto vertę, iš esmės nėra natūroje materialaus turto, iš kurio galima išieškoti skolas, t. y. bendrovės skolos per didelės, o turimo ir apskaitomo turto aiškiai per mažai ir veiklai pakeisti ir su kreditoriais atsiskaityti, žmogiškieji ištekliai situacijos neišgelbės, vykdoma veikla nėra sėkminga ir pakankama, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pagal ĮBĮ reikalavimus yra nemoki.

6722.

68Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas debitorines skolas įvertino galimybių jas realiai išieškoti aspektu ir pagrįstai nustatė, kad tikimybė atgauti šias skolas yra mažai reali. Apeliantams, žinant pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl aptariamo pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio, nepateikus jokių naujų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių balansinės turto vertės padidėjimą 2019 m. rugsėjo 27 dienai lyginant su buvusiu 2019 m. liepos 17 d., apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija viso į balansą įrašyto turto, kurio didžiąją dalį sudaro debitorių skolos, kurių atgauti gali ir nepavykti, vertę. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei ir jos direktoriui, teigiantiems, kad bendrovė yra moki bei prašantiems iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1299-553/2018), todėl būtent apeliantai turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais atsakovės mokumą, tačiau šios pareigos neįvykdė, apsiribodami deklaratyvių samprotavimų išdėstymu.

6923.

70Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismuose pagal pareiškėjo pateiktus duomenis yra nagrinėjamos net 6 civilinės bylos, kuriose atsakovei pareikšti kreditorių reikalavimai dėl skolų priteisimo, dvejose jų bendrovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo kreditoriams Kamida Logistics, UAB „BIO zona“. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina minėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis inter alia (be kita ko) nustatė žymiai daugiau 2019 m. nagrinėjamų bylų, kuriose atsakovei pareikšti kreditorių UAB „Montavita“, UAB „BIO zona“, V. P., UAB „Mikštas“, UAB „Loglifta“, UAB „Falkana“, BpN „Finance“, UAB „Autorula“, UAB „Jargala“, UAB „Regvalda“, MB „Topu“ ir J. Ž. reikalavimai dėl skolų priteisimo, dalis bylų išnagrinėtos kreditorių naudai, kitos dar nagrinėjamos. Nagrinėjamų bylų gausa ir priteisiamos laiku nemokamos sumos, taikos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, patvirtina atsakovės itin sunkią finansinę padėtį, kad ji nėra pajėgi laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl pastarieji skolas prisiteisia teisminiu keliu. Tokie duomenys leidžia teigti, kad bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ilgą laiką, todėl negalima laikyti jog ji turi pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – šiuo atveju nustatytas tokių atvejų tęstinumas ir pastovumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovės atskirajame skunde pateikiama informacija, kad atsakovė neturi įsiskolinimų biudžetui bei Sodrai neatitinka tikrovės, nes remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė socialinių draudimo įsiskolinimų neturėjo 2019 m. liepos 1 d., tačiau po to įsiskolinimai buvo ir palaipsniui didėjo, šiuo metu socialinio draudimo skola siekia 1 531,42 Eur, kas dar kartą patvirtina atsakovės itin blogą finansinę padėtį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7124.

72Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus dėl atsakovės realiai vykdomos veiklos, pažymi, kad nors į bylą pateikta atsakovės vykdomų sutarčių registro kopija rodo, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, tačiau veiklos vykdymo faktas pats savaime nelemia išvados, kad veiklą vykdanti įmonė yra moki. Vykdoma veikla gali būti neefektyvi, nuostolinga (tai patvirtina į bylą pateikta pelno (nuostolių) ataskaita), todėl veiklos vykdymas negali eliminuoti nustatytos nemokios atsakovės būsenos, kaip pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

7325.

74Taigi, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ŽŪB „Agromodera“ yra faktiškai nemoki, t. y. atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija viso į balansą įrašyto turto, kurio didžiąją dalį sudaro debitorių skolos, kurių atgauti gali ir nepavykti, vertę. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

7526.

76Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų restruktūrizavimo plano metmenų trūkumų (ne)pagrįstumas nagrinėjamu atveju iš esmės negali turėti įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, disponuojant tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, bei nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos.

7727.

78ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1418/2012).

7928.

80Taigi, nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Metmenyse nurodomos esminės plano įgyvendinimo priemonės yra veiklos tęsimas ir siekimas vykdyti naują bendrovės veiklą, debitorinių skolų išieškojimas, žmogiškieji ištekliai, įstatinio kapitalo didinimas iki 100 000 Eur, jei teismas patvirtins restruktūrizacijos planą. Taigi, planuojami pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamos iš įprastinės ir naujos ūkinės-komercinės veiklos, debitorinių įsiskolinimų atgavimas, vertintini kaip pernelyg abstraktūs ir nesudarantys pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą.

8129.

82Iš metmenų bei apeliantų procesinių dokumentų, be kita ko, ir iš atskirojo skundo matyti, kad bendrovė atstatyti mokumą ketina, iš esmės tęsdama dabar vykdomą veiklą, siekdama vykdyti naują bendrovės veiklą bei planuodama atgauti debitorines skolas. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tik tokios priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti, nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovė skolinga kreditoriams, tiesiogiai susijusiems su jos veikla, socialiniam draudimo fondo biudžetui, todėl jos vykdomos veiklos tęsimas, neplanuojant bendrovės veiklos ar struktūros esminio pertvarkymo, abejotinas. Kita vertus, nors atsakovai ir neigia, bet naujos veiklos vykdymas bet kuriuo atveju reikalauja papildomų investicijų ir yra susijęs su tam tikra rizika, nes verslas plėtojamas naujoje srityje. Nors apeliantas nurodo, kad įmonė toliau vykdys sudarytas sutartis, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, t. y. pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių. Apeliantai tiek atskirajame skunde, tiek ir plano metmenyse dėsto įvairias aplinkybes, susijusias su verslo perspektyvomis ir planuojamomis gauti pajamomis, tačiau tokie paaiškinimai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Be to, įmonė neplanuoja jokių esminių investicijų, esmingai nedidins vykdomos veiklos masto, nepateikia jokių sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti apie šios veiklos didinimo perspektyvas ir / ar esminį plėtimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės siūlomas priemones, susijusias su einamosios veiklos vykdymu, jas vertina kaip pernelyg abstrakčias ir nesudarančias pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą.

8330.

84Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Bendrovė tik abstrakčiai nurodė, kad nuspręsta didinti atsakovės įstatinį kapitalą iki 100 000 Eur, be to, nėra jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse tik bendrai nurodoma, kad bus siekiama susigrąžinti debitorių skolas, tačiau nepateikiamas konkretus veiksmų planas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad išimtinai visi debitoriai pripažįsta savo įsipareigojimus (nėra pasinaudoję sulaikymo teise, kt.) ir turi realias finansines galimybes skolas grąžinti. Taigi, apeliantai neįrodė debitorinių skolų atgavimo realumo, todėl nėra pagrindo tokias priemones vertinti pakankamomis bendrovės mokumui atkurti. Juo labiau, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014).

8531.

86Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovės kreditoriai neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, sutinka su restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis įmonės mokumui atstatyti, siekia daryti nuolaidų, nepateikta.

8732.

88Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos bendrovės mokumui atkurti, nes vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas ir siekimas vykdyti naują bendrovės veiklą bei abstraktus nutarimas bendrovės įstatinį kapitalą padidinti iki 100 000 Eur nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nesant pakankamai duomenų spręsti, kad restruktūrizavimo plano metmenyse iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, restruktūrizavimo bylos iškėlimas vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, kadangi jie ilgą laiką negalėtų atgauti savo reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, todėl siekis išsaugoti įmonės veiklą negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių interesų. Dėl bankroto bylos iškėlimo

8933.

90Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą negalėjo išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantų pozicija, nes, kaip jau buvo minėta, nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis 3 punktas).

9134.

92Be to, ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu. Šiuo atveju buvo gautas kreditorės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamento“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir atsakovės pirmininko M. R. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo, minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu.

9335.

94Bankroto bylos iškėlimas įmonei reglamentuotas ĮBĮ 9 straipsnyje. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. esant įmonės nemokumui ir vėluojant išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat įmonei nevykdant įsipareigojimų, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9536.

96Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė ŽŪB „Agromodera“ yra nemoki, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, prieš tai tinkamai įvykdęs pareigą informuoti atsakovę apie reikalavimo įvykdymą ir įspėti apie bankroto bylos inicijavimą, pagrįstai bendrovei iškėlė bankroto bylą. Dėl procesinės bylos baigties

9737.

98Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad atsakovė yra nemoki ir jos pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti, ir kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Atsakovės žemės ūkio bendrovės „Agromodera“ (toliau – ir ŽŪB... 8. 2.... 9. Pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovės pirmininkas... 10. 3.... 11. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės pajininkai M. R. ir L. A. 2019 m.... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino M. R.... 16. 5.... 17. Įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas nustatė,... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad bendrovė parengė ir pateikė restruktūrizavimo... 20. 7.... 21. Teismas sprendė, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, jos... 22. 8.... 23. Atsižvelgdamas į tai, kad ŽŪB „Agromodera“ savalaikiai nevykdo... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 9.... 26. Apeliantai ŽŪB „Agromodera“ ir M. R. atskirajame skunde prašo... 27. 9.1.... 28. Remiantis pirmosios instancijos teismo cituota teismų praktika ir įvertinus... 29. 9.2.... 30. Pabrėžia, kad teismas nevertino itin svarbios aplinkybės ir ją... 31. 9.3.... 32. Atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas investicinis kapitalas transporto... 33. 9.4.... 34. Apeliantų teigimu, pats bylų buvimo faktas niekaip nėra susijęs su įmonės... 35. 9.5.... 36. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ... 37. 9.6.... 38. Vien tai, kad teikiant metmenis nebuvo pateikti įrodomieji duomenys, detaliai... 39. 9.7.... 40. Prašymą apeliacinės instancijos teismo paskirti byloje ekspertizę,... 41. 10.... 42. Ieškovė ir tretieji asmenys atsiliepimų į atsakovų atskirąjį skundą... 43. Teismas... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. 11.... 46. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 47. 12.... 48. Atskirajame skunde apeliantai ŽŪB „Agromodera“ ir jos pirmininkas M. R.... 49. 13.... 50. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 51. 14.... 52. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant... 53. 15.... 54. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą,... 55. 16.... 56. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei... 57. 17.... 58. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 59. 18.... 60. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš... 61. 19.... 62. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatytas aplinkybes bei byloje... 63. 20.... 64. Remiantis 2019 m. liepos 17 d. balanso duomenimis ŽŪB „Agromodera“ turi... 65. 21.... 66. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ŽŪB „Agromodera“ turto... 67. 22.... 68. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios... 69. 23.... 70. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismuose pagal pareiškėjo... 71. 24.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus dėl... 73. 25.... 74. Taigi, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 75. 26.... 76. Nustatytas bendrovės nemokumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti... 77. 27.... 78. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti... 79. 28.... 80. Taigi, nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip... 81. 29.... 82. Iš metmenų bei apeliantų procesinių dokumentų, be kita ko, ir iš... 83. 30.... 84. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje... 85. 31.... 86. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti... 87. 32.... 88. Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos... 89. 33.... 90. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo... 91. 34.... 92. Be to, ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna... 93. 35.... 94. Bankroto bylos iškėlimas įmonei reglamentuotas ĮBĮ 9 straipsnyje. Bankroto... 95. 36.... 96. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad pirmosios instancijos teismas,... 97. 37.... 98. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios... 99. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 100. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti...