Byla 2A-1440-413/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ramūno Mitkaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo biudžetinės įstaigos Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-40-633/2012 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė D. B. ieškiniu prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 16 d. atsakovės Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos administracijos vadovo įsakymą Nr. 1P-10 „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-09-19) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad pas atsakovą 5 paskutinius metus dirbo istorijos mokytoja, turi apie 15 m. pedagoginio darbo stažą, vyresniosios mokytojos kvalifikaciją. Šiame darbe atsakovės buvo tik skatinama, drausminių nuobaudų neturėjo. Dar 2011 m. pavasarį buvo kalbama, jog ateinančiais 2011-2012 mokslo metais mažės mokinių ir klasių skaičius, todėl gali būti mažinamas ir mokytojų skaičius, tačiau apie konkrečius administracijos planus mažinti mokytojų skaičių ji sužinojo gavusi iš atsakovės 2011 m. gegužės 25 d. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovei žinoma, kad tokius pat įspėjimus gavo dar du mokytojai. 2010-2011 mokslo metais mokykloje iš viso buvo keturi istorijos mokytojų etatai, faktiškai dirbo trys mokytojai, o ketvirtoji mokytoja iki 2012 m. balandžio mėn. buvo ir yra laikinose vaiko auginimo atostogose. Atsakovės įspėjimą laikinai, iki atostogaujanti mokytoja V. P.-V. grįš dirbti 2012 m. balandžio mėn., užimti jos darbo vietą ieškovė supratusi kaip darbo santykių nutraukimą nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. Todėl ji raštu atsisakė užimti laikinai atostogaujančios mokytojos vietą, nes nenorėjo keisti turimos neterminuotos darbo sutarties į terminuotą ir tokiu būdu likti be darbo. Ieškovei žinoma, kad iš trijų dirbusių istorijos mokytojų buvo atleista būtent ji dėl to, kad kitų mokytojų buvo aukštesnė kvalifikacija (mokytojai metodininkai). Įspėjimą apie atleidimą iš darbo laikanti neteisėtu dėl to, kad nebuvo būtinumo mažinti istorijos mokytojų skaičiaus, darbdavys galėjo pakeisti visų mokytojų darbo sąlygas, - sumažinti kontaktinių darbo valandų skaičių, proporcingai sumažinti visiems atlyginimus ir tokiu būdu palikti visus mokytojus toliau dirbti. Dėl tos pačios priežasties ji nemano, jog mokykloje buvo įvykdyti kokie nors struktūriniai pertvarkymai. Ieškovei taip pat buvo žinoma, jog prailgintos dienos grupės mokytojos (auklėtojos) pareigybė yra laikina, iš naujo steigiama kiekvienų mokslo metų pradžioje, tačiau iki jos atleidimo iš darbo dienos (2011-09-19) užimti šią darbo vietą darbdavys jai nepasiūlė. Ieškovė tvirtina, kad gavusi tokį darbdavio pasiūlymą, su juo būtų sutikusi, kadangi ilgiau nei iki 2012 m. balandžio mėn. būtų turėjusi darbą. Kadangi nesitikėjo, jog atsakovė suteiks jai šią laikiną darbo vietą, ieškovė savo iniciatyva į ją nesiprašė, prašymo nerašė. Po atleidimo iš darbo atsakovė jai išmokėjo 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, ji iš karto registravosi darbo biržoje, o po 2 mėn., tarpininkaujant Darbo biržai, gavo laikiną darbą pagal specialybę, kurį dabar ir dirba. Šiuo metu jos darbo užmokestis sumažėjo ketvirtadaliu, šeimoje ji augina 17 m. amžiaus moksleivį vaiką.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino ieškovės D. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatė, kad šalių 2006 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 481 yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.), priteisė ieškovei iš atsakovės 19 368,06 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011 m. rugsėjo 19 dienos iki šio sprendimo priėmimo 2012 m. kovo 21 dienos, vidutinį ieškovės darbo užmokestį po 150,14 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2012 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 500 Lt neteisėtu atleidimu iš darbo padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 45 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės 164,97 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (b. l. 100-107). Teismas savo sprendimą grindė šiais argumentais:

91. Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą atitikimo įstatymui. Teismas nurodė, kad atsakovė DK 130 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, t.y. darbdavys prieš du mėnesius informavo ieškovę, jog nesutikus jai laikinai užimti vaiko auginimo atostogose esančios mokytojos V. P.-V. darbo vietos, ieškovė bus atleista iš darbo. Teismas nustatė, jog ieškovei buvo žinoma faktinė situacija apie ženkliai sumažėjusių mokinių ir formuojamų klasių skaičių, taigi ir tikroji pedagogų atleidimo iš darbo priežastis. Ši priežastis formaliai nurodyta ir įspėjime dėl ieškovės atleidimo („...dėl mokinių skaičiaus ir klasių komplektų mažėjimo...“). Teismas konstatavo, kad nors darbdavio įspėjime ir nebuvo nurodytas istorijos mokytojų etatinių pareigybių skaičiaus mažinimas ir tokio sumažinimo priežastys, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu vien tik dėl neesminių formalaus pobūdžio DK reikalavimų pažeidimų.

102. Dėl struktūrinių pertvarkymų svarbumo ir realumo. Teismas konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad jai 2010/2011 ir 2011/2012 mokslo metais iškilo pagrįstas ir svarbus ekonominis finansinis būtinumas iš esmės pertvarkyti savo struktūrinius padalinius, sumažinant pedagoginių etatinių pareigybių (mokytojų darbo vietų) skaičių, kad gaunamo iš valstybės biudžeto finansavimo (mokinio krepšelio), tiesiogiai proporcingo mokinių ir jų klasių komplektų skaičiui, pakaktų būtinai mokyklos mokymo proceso veiklai užtikrinti, o iš kitos pusės - būtų išlaikyti teisės aktais nustatyti mokytojams kontaktinių darbo valandų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Teismo vertinimu, ieškovės palikimas darbe, kai yra panaikinama jos pareigybė (etatas) dėl ekonominių priežasčių, o dirbti kitą darbą ieškovė atsisako, yra neįmanomas. Priešingu atveju būtų iš esmės pažeisti teisėti darbdavio interesai ir jo pareiga savo veikloje besąlygiškai laikytis įstatymų. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog mokyklos struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, t.y. atsakovė turėjo ne tik ekonominį pagrindimą, bet ir būtinybę tokius pertvarkymus atlikti, pertvarkymai nebuvo susiję tik su ieškovės asmeniu ar jos elgesiu darbe, kadangi iš viso atleista 13 įvairių specialybių pedagogų.

113. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Teismas nustatė, kad atsakovė pati pripažino, jog ieškovei nebuvo pasiūlytas prailgintos dienos mokymo grupės mokytojos darbas, nors tokia galimybė objektyviai egzistavo. Teismas sprendė, jog ankstesnis ieškovės atsisakymas kito laikino, kad ir geriau apmokamo, darbo neatleidžia darbdavio nuo pareigos siūlyti kitą naujai atsirandančią, kad ir menkiau apmokamą darbo vietą. Darbdaviui šią pareigą pažeidus, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės siūlymą užimti laisvą darbo vietą ieškovė būtų atmetusi (pastaroji tvirtina priešingai). Remiantis nurodytu, teismas pripažino, jog atsakovė pažeidė įstatymu nustatytą ieškovės atleidimo iš darbo procedūrą, iš esmės suvaržė ieškovės, kaip darbuotojo, įspėto apie darbo sutarties nutraukimą ne dėl darbuotojo kaltės, teisę jo sutikimu būti perkeltu į kitą darbą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, įvykdytas pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką.

124. Dėl pažeistų ieškovės darbo teisių gynimo būdo. Teismo vertinimu, ginti pažeistas ieškovės teises jos prašomu būdu, tai yra panaikinti atsakovės įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo ir grąžinti ją į ankstesnį darbą, nėra galimybių dėl struktūrinių mokyklos pertvarkymų (mokytojų skaičiaus sumažinimo), dėl ko nebeliko ieškovės ankstesnės darbo vietos ir teismo sprendimo priėmimo dieną pas atsakovę nėra nė vienos laisvos jokios kitos specialybės pedagoginės etatinės pareigybės (b. l. 26-28). Teismas sprendė, kad byloje galima taikyti alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą, - pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu (atliktu pažeidžiant įstatymu nustatytą tam tvarką) ir priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta išeitinė išmoka šio ginčo atveju nepriteistina, kadangi tokia išmoka ieškovei jau yra išmokėta atleidžiant ją iš darbo.

135. Dėl neturtinės žalos. Teismas sprendė, jog ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kadangi byloje nustačius atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimus, ieškovė prarado vienintelį turėtą pajamų šaltinį, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, kurį laiką nepatogumus, nes buvo priversta intensyviai ieškotis kito darbo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą sumažinti, kadangi: ieškovei faktiškai ir be neįvykusio tiesioginio atsakovės pasiūlymo buvo žinoma apie rengimąsi mokykloje steigti prailgintos dienos grupės mokytojo darbo vietą; ieškovė galėjo pasitikrinti, ar tikrai tokia darbo vieta steigiama, kokie yra reikalavimai ir tvarka šiai pareigybei užimti; ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir iniciatyvi išreikšti pageidavimą užimti minimą darbo vietą, ar tam būtų buvę objektyvaus pobūdžio kliūtys. Todėl teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Lt.

146. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdamas į pirminių reikalavimų skaičių ir apimtį, teismas sprendė, kad ieškinys tenkinamas ¾ dalimi arba 75 proc. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės ieškovei – 75 proc., iš ieškovės atsakovei – 25 proc. turėtų išlaidų.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius sprendimo panaikinimo pagrindų – sumažinti priteistų piniginių išmokų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pripažinimą, kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą, sąlygoja ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo (kuo iš esmės teismas motyvavo ieškovės D. B. atleidimo iš darbo neteisėtumą), o faktas, kad darbdavys neperkėlė šio darbuotojo į kitą atitinkamą darbą, nors tokia galimybė buvo. Spręsdamas, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidė įstatymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Atsakovė niekada neneigė ieškovės D. B. galimybės būti perkeltai į kitą darbą, jeigu tik ji sąžiningai naudodamasi savo teisėmis būtų pareiškusi norą (sutikimą) būti perkeltai į jį. Nebuvo tarp šalių ginčo ir dėl to, ar buvo ieškovei D. B. raštu pasiūlytas kitas darbas, nes atsakovė taip pat visą laiką pripažino faktą, jog ieškovei D. B. nebuvo raštu pasiūlyta prailgintos dienos grupės auklėtojos darbo vieta. Tačiau byloje nustatyta, kad darbdavys viešai skelbė apie tai, kad gali atsirasti tokia laisva darbo vieta ir ieškovė apie tai žinojo bei turėjo galimybę susipažinti su šia informacija ir ja tinkamai pasinaudoti. Kadangi ieškovė jokio noro, iniciatyvos ir domėjimosi galimybėmis būti perkeltai į šią laisvą darbo vietą neišreiškė, ji buvo atleista iš darbo. Ieškovei raštu nepasiūlius prailgintos dienos grupės mokytojos pareigų, atsakovė įstatymų nepažeidė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija savo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009 yra nurodžiusi, kad kito darbo pasiūlymo formos įstatymas nedetalizuoja ir įstatyme nenustatyta, jog pasiūlymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK 129 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009 nurodoma, jog kitas darbas darbuotojui gali būti siūlomas individualiai, bet gali būti siūlomas ir suteikiant darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo. Darbdavio pareiga perkelti įspėtą apie būsimą atleidimą darbuotoją į kitą darbą reiškia darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, sveikatos būklę, gali dirbti. Ši teisė gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva. Įstatyme nenustatyta, kieno iniciatyva turi vykti perkėlimas į kitą darbą vykdant DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkėlimo į kitą darbą. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas.

182. Dėl priteistų piniginių išmokų dydžio. Netgi ir pripažinus ieškovės D. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, t.y. įvykdytu pažeidžiant įstatymu tam numatytą tvarką, teismo sprendimo dalis dėl jai priteistų sumų negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta, kadangi ji taip pat prieštarauja formuojamai teismų praktikai bylose dėl darbuotojo pažeistų teisių gynimo pagal DK 297 straipsnį. Teismas, pripažindamas ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu iš esmės dėl to, jog jai nebuvo raštu pasiūlytas prailgintos dienos mokymo grupės auklėtojos darbas, jos ieškinio reikalavimo dėl grąžinimo į istorijos mokytojos darbą netenkino, pripažindamas, jog tokios darbo vietos nebeliko, tačiau priteisė jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuris buvo paskaičiuotas pagal vidutinį vienos dienos istorijos mokytojos darbo užmokestį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-542/2011 nurodyta, kad atkuriant darbuotojo pažeistą teisę dirbti, taip pat turi būti sprendžiama dėl laiko už priverstinę pravaikšta apmokėjimo. Taikant turtinę sankciją darbdaviui, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką, kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar jam dėl atleidimo iš darbo buvo priteista neturtinė žala sudarytiems nepatogumams atlyginti, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo teisme buvo nagrinėjamas operatyviai. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK nustatyti sutrumpinti civilinių bylų dėl grąžinimo į darbą nagrinėjimo (pasirengimo nagrinėti ir nagrinėjimo) terminai, nurodyta pareiga teismui veikti ex officio iniciatyviai, aktyviai ir operatyviai. Tai reiškia, kad, vykdant šiuos procesinio įstatymo reikalavimus, taip pat proceso šalims bendradarbiaujant, priverstinės pravaikštos laikas turi būti neilgas. Be to, svarbu įvertinti, kad ilgai tęsiantis bylos nagrinėjimui teisme didesnė ekonominė rizika ir našta tenka darbdaviui, nes dėl to ilgėja laikas, kol darbuotojas realiai nedirba, bet iš darbdavio jam gali būti priteista už priverstinės pravaikštos laiką. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija taip pat išsakė nuomonę, kad ne visais atvejais būtų teisinga ir pagrįsta taikyti darbuotojo negautų pajamų visiško atlyginimo principą už sutrukdymą jam dirbti konkrečiame darbe. Darbuotojo praradimai dėl darbo netekimo pagal įstatymą - DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalis - atlyginami iki darbuotojo pažeistos teisės dirbti atkūrimo procedūros pabaigos, t. y. jo grąžinimo į darbą, arba teismo sprendimo konstatavimo dėl darbo santykių pabaigos. Tai yra įstatymo leidėjo nustatyta bendroji taisyklė ir situacija. Jeigu yra esminių nukrypimų nuo jos, kurie išdėstyti pirmiau, teismas gali svarstyti, taip pat konkrečiu atveju spręsti ir pripažinti, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką gali būti sumažinta. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės D. B. naudai pinigines išmokas už priverstinės pravaikštos laiką, nukrypo nuo kasacinio teismo nutartyje išdėstytų nuostatų ir neteisingai jas skaičiavo pagal ieškovės vidutinį darbo užmokestį per vieną dieną prieš atleidimą (150,14 Lt), t.y. kaip istorijos mokytojos, o ne kaip prailgintos dienos mokymo grupės auklėtojos, nes būtent tokį darbą, anot ieškovės, ji būtų sutikusi dirbti tęsdama darbo santykius mokykloje, jeigu nebūtų atleista iš darbo. Prailgintos dienos mokymo grupės auklėtojos vidutinis darbo užmokestis yra beveik perpus (skirtumas dilesnis nei 1000 Lt) mažesnis nei istorijos mokytojos darbo užmokestis. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė, kol vyko ginčas, dirbo ir gavo pajamas, į tai, kad jai buvo priteista neturtinė žala sudarytiems nepatogumams atlyginti bei į tai, kad ginčo dėl atleidimo iš darbo teisme nagrinėjamas užtruko pakankamai ilgai (5 mėn.). Teismas turėjo pagrindą ženkliai sumažinti kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį, ką teismas padarė (ženkliai sumažino) priteisdamas ieškovei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto, ir jai pritaikyta turtinė sankcija yra aiškiai neadekvati padarytam įstatymų pažeidimui (jeigu toks buvo padarytas).

193. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys buvo patenkintas 75 proc. Ieškovė buvo pareiškusi keturis reikalavimus, kuriuos turėjo išnagrinėti teismas (dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu, dėl gražinimo į darbą, dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo). Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėtų būti laikomas savarankišku reikalavimu, kadangi jo išsprendimas yra reglamentuotas įstatymo (CPK 93 str.). Iš keturių paminėtų ieškovės reikalavimų teismas pilnai (100 proc.) tenkino tik du (dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo), vieną reikalavimą (dėl grąžinimo į darbą) atmetė, o vieną (dėl neturtinės žalos priteisimo) tenkino 1/6 dalimi (17 proc.). Iš pasakyto seka, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 54,25 proc. ((100+100+17):4), todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos pagal nurodytą proporciją.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

211. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 7.3 punkte įtvirtino nuostatą kad pareiga teisme įrodyti kito darbo pasiūlymo taip pat darbuotojo atsisakymo nuo pasiūlymo faktų buvimą tenka darbdaviui (atsakovui) (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo naštą, tinkamai taikė įstatymą bei nenukrypo nuo teismų praktikos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, įrodinėdama ieškovės atleidimo iš darbo priežastis ir jų svarbą, turėjo pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius faktą, kad atsakovės atlikti struktūriniai pertvarkymai nulėmė ieškovės pareigybės panaikinimą. Apeliantė pripažįsta faktą, kad nei žodžiu, nei raštu ieškovei tiesiogiai nepasiūlė užimti prailgintos dienos grupės mokytojos pareigų, tačiau, atsakovės nuomone, pakanka nustatyti, kad darbdavys apie laisvą darbo vietą buvo paskelbęs viešai, kad tokia vieta gali atsirasti ateityje. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokytojų tarybos posėdžio 2011 m. rugpjūčio 31d. protokole Nr. 1 yra fiksuota, jog mokyklos direktorė įpareigojo klasių vadovus iki rugsėjo 5 dienos išsiaiškinti mokinių, pageidaujančių lankyti pailgintos darbo dienos grupę, poreikį ir prašymus pateikti socialinei pedagogei V. A.. Direktorės išsakytas įpareigojimas klasių vadovams išsiaiškinti ketinančių lankyti prailgintos dienos grupę mokinių skaičių, negali būti traktuojamas kaip viešas paskelbimas apie laisvą prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigybę, nes 2011 m. rugpjūčio 31 d. dar nebuvo aišku, ar apskritai prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigybė bus steigiama, kadangi nebuvo ištirtas minėtos pareigybės poreikis. Atsakovės kviesta liudytoja V. A. 2012 m. kovo 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad duomenis apie ketinančių lankyti prailgintos dienos grupę mokinių skaičių mokyklos direktorei perdavė 2011 m. rugsėjo 7 d. Tačiau dar iki šios informacijos pateikimo, t.y. 2011 m. rugsėjo 6 d. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorės įsakymu, į prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigas buvo priimti M. M. ir A. R. (b. l. 24, 25). Atsakovės atstovė direktorė D. J. 2012 m. kovo 5 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei nepasiūlė prailgintos dienos grupės mokytojos pareigų ir apie šios pareigybės įsteigimą nebuvo skelbiama. Atsakovo kviesta liudytoja D. Š. 2012 m. kovo 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad informacija apie įsteigtą prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigybę skelbiama nebuvo. Taigi bylos aplinkybės ne tik kad nepatvirtina apeliantės teiginio, kad apie prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigybės įsteigimą buvo viešai paskelbta, bet atvirkščiai, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apie prailgintos dienos grupės auklėtojo pareigybės įsteigimą atsakovė nei viešai, nei kitu būdu ieškovės neinformavo.

222. Dėl priteistų piniginių išmokų dydžio. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes (ieškovės elgesį, atsakovo teisinę formą, bylos nagrinėjimo trukmę), turinčias reikšmės sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tačiau nenurodo, kuo pasireiškia konkrečių aplinkybių teisinė reikšmė ir kaip tai lemia teismo sprendimo nepagrįstumą.

233. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nusprendė negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą, negali būti traktuojama kaip ieškovės reikalavimų atmetimas, o turi būti aiškinama, kaip teismo sprendimas taikyti kitą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nurodytą, ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą. Vien tai, kad teismas pasirinko kitą būdą ginti ieškovės teises, nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

26Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27Su ieškove D. B. 2006 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 481, pagal kurią ji priimta darbui Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (dabartiniu metu - Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla), istorijos mokytojos pareigoms. Atsakovės mokytojų tarybos 2011 m. kovo 7 d. protokoliniu sprendimu Nr. 4, atsižvelgiant į sumažėjusį mokinių skaičių, nutarta 2011/2012 mokslo metams mokykloje komplektuoti 30 klasių. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-4 atsakovei 2011/2012 mokslo metams patvirtintas 31 mokinių klasių komplektas. Faktinis klasių skaičius 2011/2012 mokslo metais sumažėjo nuo 33 iki 29 mokinių klasių. Ryšium su atsakovės vykdomais pertvarkymais, per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d. iš mokyklos atleista 13 pedagogų. Atsakovė 2011 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. 5-(1.10)-411 įspėjo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, kartu pasiūlydama jai laikinai užimti vaiko auginimo atostogose esančios istorijos mokytojos V. P.-V. darbo vietą. Ieškovė 2011 m. birželio 23 d. raštu šio pasiūlymo atsisakė, nurodydama, jog nesutinka keisti neterminuotą darbo sutartį į terminuotą sutartį. Atsakovės 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-54 į mokytojos V. P.-V. darbo vietą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. laikinai priimtas dirbti T. K.. Atsakovės 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1P-10 ieškovė atleista iš darbo nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalis. Ieškovė kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama grąžinti ją į darbą.

28Byloje kilo ginčas dėl DK 129 straipsnio 1 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo, kiek tai liečia darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kai mažinamas darbuotojų skaičius, ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio už priverstinės pravaikštos laiką, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.

29Dėl DK 129 straipsnio taikymo

30DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, jeigu dėl tokių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės ( DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” (toliau ir LAT Senato) 4.5 punktas). Šioje byloje nustatyta, kad dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsakovė buvo priversta mažinti mokinių klasių, o tuo pačiu ir mokytojų, skaičių. Ginčo dėl to nėra ir ieškovė apeliacijos nepateikė. Taigi teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės struktūrinių pertvarkymų būtinybės ir jų realumo.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004, nurodė, kad DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata, jog atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. LAT Senato 7.1 punkte išaiškinta, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, prireikus – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Ją darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatyta, jog pasiūlymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK 129 str.). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, po įspėjimo įteikimo darbdavys įgyja pareigą siūlyti įspėtam darbuotojui laisvas darbo vietas, suteikti jam laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms (DK 130 str. 3 d.), o darbuotojas – teisę sutikti su darbo pasiūlymais ar jų atsisakyti, naudotis įstatymo nustatytos trukmės darbo laiku savarankiškoms kito darbo paieškoms, pranešti darbdaviui ir teikti dokumentus apie turimas garantijas (DK 131–134 straipsniai) ir pirmenybės teisę būti paliktam dirbti ( DK 135 str.). Dėl to teismas, spręsdamas, ar darbuotojas buvo tinkamai įspėtas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, net ir konstatavęs tam tikrus pažeidimus, kiekvienu atveju turėtų įvertinti nustatyto pažeidimo reikšmę bei jo sukeltus teisinius padarinius darbuotojui ir tik priklausomai nuo to, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis) spręsti, ar toks pažeidimas konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 297 str. 3 d.).

32Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įteikus ieškovei 2011 m. gegužės 25 d. įspėjimą Nr. 5-(1.10)-411 apie būsimą jos atleidimą iš darbo ir pastarajai atsisakius dirbti siūlomą darbą, mokytojų taryba 2011 m. rugpjūčio 31 d. protokolu, 6 darbotvarkės klausimu, pavedė klasių vadovams iki 2011 m. rugsėjo 5 d. išsiaiškinti mokinių, pageidaujančių lankyti prailgintos darbo dienos grupę, poreikį ir prašymus pateikti socialinei pedagogei V. A. (b.l. 11, 42, 43-45). Taigi, atsakovė, esant poreikiui, iš esmės nutarė steigti prailgintos darbo grupės klasę, kas reiškia ir naujos darbo vietos atsiradimą. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieškovei žinant apie mokytojų tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, ji privalėjo domėtis jo įgyvendinimo eiga, siūlyti savo kandidatūrą ir pan. (DK 35 str.), o to nepadarius – jos atleidimas iš darbo negali būti laikomas neteisėtu. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad įgyvendinus mokytojų tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą dėl prailgintos darbo dienos grupės steigimo, atsakovė būtų apie tai informavusi atleidžiamus iš darbo darbuotojus, tame skaičiuje ir ieškovę, ir pasiūliusi jiems užimti naujai sudarytos mokinių klasės mokytojo pareigas. Antra, byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė tam tikrais motyvais atsisakė siūlomos laikinos darbo vietos (pareigų), neatleidžia darbdavio nuo pareigos siūlyti jai kitą darbą, jeigu toks yra arba atsiranda iki atleidimo iš darbo dienos. Trečia, liudytoja V. A., kuriai mokytojų tarybos nutarimu buvo pavesta surinkti informaciją apie ketinančių lankyti prailgintos darbo dienos grupės mokinių skaičių, patvirtino, kad tokius duomenis ji pateikė atsakovės direktorei galimai 2011 m. rugsėjo 7 d., tačiau jau 2011 m. rugsėjo 6 d. į sudarytos mokinių pailgintos darbo grupės auklėtojų pareigas buvo priimti du nauji darbuotojai 0,5 etatu (b.l. 24-25, 97). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atleidžiant ieškovę iš darbo atsakovė pažeidė atleidimo iš darbo tvarką, kas sudaro pagrindą pripažinti atleidimą neteisėtu (DK 129 str. 1 d.).

33Dėl DK 297 straipsnio taikymo

34Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas nepagrįstai ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (darbuotojui nepageidaujant ar nesant galimybių jį grąžinti į darbą), turi būti taikomos DK 297 straipsnio 4 dalis, t. y. priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Pagal kasacinio teismo praktiką, DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

35Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skiriant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti ne tik į ieškovės gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovės įstaigoje, bet ir į kitas šiam ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad sumažindamas ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama informuota apie naujos darbo vietos steigimą, nebuvo pakankami rūpestinga ir aktyvi išreikšti pageidavimą užimti naujas pareigas, taigi turi prisiimti nemažą dalį jos atžvilgiu atsiradusių neigiamų padarinių. Neskųsdama šių teismo išvadų (sprendimo), ieškovė galimai su tokiu jos elgesio vertinimu sutiko. Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį, kad ieškovei pasiūlius laikiną darbą pagal turimą specialybę, ieškovė atsisakė sudaryti neterminuotą darbo sutartį (b.l. 11, 42). Atsižvelgiant į tai, kad prailgintos darbo grupės mokytojo (auklėtojo) darbas iš esmės yra terminuotas (kiekvienais mokslo metais priklauso nuo mokinių poreikio tokiai grupei steigti), darbdavys turėjo apgrįstą pagrindą manyti, kad ieškovė tokio darbo atsisakytų. Be to, nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2011-09-19) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (bylos peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos -2012-07-16) praėjo beveik 10 mėnesių, taigi darbo ginčo laikotarpis yra pakankamai ilgas. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą ir aptartas šios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principų tinkamą taikymą, nevertinant skiriamos kompensacijos kaip tam tikros nuobaudos darbdaviui, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos (2011 m. rugsėjo 19 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (šiuo atveju 2012 m. liepos 16 d.) sudaro labai didelę sumą (per 30 000 Lt). Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 19368,06 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. kovo 21 d., ir po 150,14 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną nuo 2012 m. kovo 22 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju iki 2012 m. liepos 16 d.), keistina, priteisiant ieškovės naudai iš viso 6500 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012 m. liepos 16 d. (DK 36 str. 1 d.).

36Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Ieškovė byloje pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus (du neturtinio pobūdžio: 1) dėl įsakymo panaikinimo; 2) dėl grąžinimo į darbą ir du turtinio pobūdžio: 1) dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas sudarytų 31 379,26 Lt (teismo priteista 16368,06 Lt + 12011,20 (80 d.d. x 150,14 Lt). Pirmąjį reikalavimą tenkinus pilnai, antrąjį iš dalies (50 proc.), trečiąjį 17 proc., o ketvirtąjį 21 proc., bendra ieškovės patenkintų reikalavimų dalis procentine išraiška sudarytų 47 proc. (100+50+17+21:4=47), o atmestų reikalavimų dalis 53 proc. Atsižvelgiant į nurodytas proporcijas paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 650 Lt, o atsakovė 1770 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 14, 89, 90-91). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 350 Lt, o atsakovė 500 lt atstovavimo išlaidų (b.l. 123, 129-130), be to, atsakovė sumokėjo 796,04 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 115, 120). Tokiu būdu, iš viso ieškovė turėjo 1000 Lt, o atsakovė - 2270 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jos turėtos 796,04 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškinį tenkinus iš dalies ir atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (proporcijas), ieškovei iš atsakovės priteistina 470 Lt (1000 x 47 proc.), o atsakovei iš ieškovės 938,10 Lt (1770 x 53 proc.) atstovavimo išlaidų. Atlikus priteistų atstovavimo išlaidų užskaitą, atsakovei iš ieškovės priteistina 468,10 Lt (938,10-470).

39Ryšiu su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 10,96 Lt išlaidų (b.l. 2). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Mokėtino žyminio mokesčio suma 209 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 punktai). Ryšiu su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 10,96 Lt išlaidų (b.l. 2). Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovės proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, kas sudarytų 103,38 Lt (219,96 x 47 proc.) (CPK 96 str. 1 d.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

41Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.

42Sumažinti ieškovei D. B., a.k. ( - ) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos, į.k. 302430288, priteistą vidutinio ieškovės darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2012 m. liepos 16 d. sumą (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktai) iki 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų).

43Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7 ir 8 punktai) ir priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai iš ieškovės D. B. 468,10 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 10 ct) atstovavimo išlaidų.

44Priteisti valstybei iš atsakovės biudžetinės įstaigos Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos 103,38 Lt (vieną šimtą tris litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

45Kitoje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo biudžetinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė D. B. ieškiniu prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 16 d. atsakovės... 6. Nurodė, kad pas atsakovą 5 paskutinius metus dirbo istorijos mokytoja, turi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį... 9. 1. Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą atitikimo įstatymui.... 10. 2. Dėl struktūrinių pertvarkymų svarbumo ir realumo. Teismas konstatavo,... 11. 3. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Teismas nustatė, kad... 12. 4. Dėl pažeistų ieškovės darbo teisių gynimo būdo. Teismo vertinimu,... 13. 5. Dėl neturtinės žalos. Teismas sprendė, jog ieškovei buvo padaryta... 14. 6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgdamas į pirminių... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują... 17. 1. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Teismų praktikoje... 18. 2. Dėl priteistų piniginių išmokų dydžio. Netgi ir pripažinus ieškovės... 19. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismo vertinimu, ieškovės... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 21. 1. Dėl galimybės perkelti ieškovę į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiojo... 22. 2. Dėl priteistų piniginių išmokų dydžio. Apeliantė teigia, kad teismas... 23. 3. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tai, kad Vilkaviškio rajono... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 26. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 27. Su ieškove D. B. 2006 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta neterminuota darbo... 28. Byloje kilo ginčas dėl DK 129 straipsnio 1 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies... 29. Dėl DK 129 straipsnio taikymo... 30. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje... 32. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 33. Dėl DK 297 straipsnio taikymo... 34. Pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas nepagrįstai ir nustačius,... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, skiriant kompensaciją už... 36. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Ieškovė byloje pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus (du neturtinio... 39. Ryšiu su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 10,96 Lt išlaidų... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 41. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.... 42. Sumažinti ieškovei D. B., a.k. ( - ) iš atsakovės biudžetinės įstaigos... 43. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų (teismo sprendimo... 44. Priteisti valstybei iš atsakovės biudžetinės įstaigos Vilkaviškio... 45. Kitoje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistą....