Byla 3K-3-455/2012
Dėl grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. sprendimų peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui M. J. firmai „Sermija“ dėl grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo; grąžinti ją į darbą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti jai iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. vasario 23 d. sudarytą darbo sutartį ji dirbo M. J. firmoje „Sermija“. Darbo santykiai tęsėsi iki 2011 m. birželio 13 d.

7Ieškovės prašymu darbdavys nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio 12 d. suteikė jai kasmetines atostogas. 2011 m. birželio 13 d., 9 val. 30 min. ieškovė gavo nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, todėl, pasibaigus šioms atostogoms, ieškovei 2011 m. birželio 13 d. turėjo būti suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Pažymėjimą ieškovė tą pačią dieną apie 10 val. 30 min. pateikė atsakovui. Dar būnant pas gydytoją, jai paskambino atsakovo buhalterė ir pareikalavo kuo greičiau pasirodyti darbe. Kadangi darbe aplinka buvo nedraugiška, tai ieškovė nurodė, kad po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžti neplanuoja. Palikusi darbdaviui nėštumo ir gimdymo pažymėjimą ji su sutuoktiniu nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV), kurioje būdama sulaukė buhalterės skambučio. Ši pasiūlė atvykti dar kartą į įmonę ir parašyti prašymą atleisti iš darbo, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Ji motyvavo tuo, kad tuomet daugiau nereikės susitikti ir patirti neigiamų emocijų. Ieškovė pamanė, kad tai gera galimybė iš anksto parašyti prašymą atleisti iš darbo, nes nebenorėjo daugiau bendrauti su žmonėmis, kurie ją žemina.

8Ieškovė teigia, kad ji atsakovo buhalterei paaiškino, jog jau turi nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, todėl sutinka būti atleista tik po šių atostogų. Ieškovei buvo pateiktas prašymo atleisti iš darbo pavyzdys, tačiau atsakovo buhalterė jai nurodė įrašyti atleidimo datą – 2011 m. birželio 13 d. Ieškovė nurodė, kad buvo suklaidinta įrašydama šią atleidimo iš darbo datą, nes ji neketino būtent 2011 m. birželio 13 d. išeiti iš darbo savo noru. Tą pačią dieną ieškovė nuvyko į VSDFV Vilniaus skyrių konsultacijai, kur jai išaiškino, kad tuo atveju, jeigu darbdavys įformins atleidimą iš darbo, ji negalės pasinaudoti įstatyme nustatytomis nėščios moters garantijomis. Kitą dieną ji bandė skambinti atsakovui, tačiau nei buhalterė, nei įmonės savininkė su ja nebendravo. Ieškovė, supratusi, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, taikydamas psichologinį spaudimą, nesilaikė Darbo kodekso (toliau ir DK) reikalavimų ir neteisėtai atleido ją iš darbo, nusprendė pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį. 2011 m. birželio 16 d., nepraleidusi įstatymo nustatyto trijų dienų laikotarpio, darbdaviui pateikė paaiškinimą su prašymu atšaukti prašymą atleisti ją iš darbo, tačiau darbdavys į tai bei raštu neatsakė ir negrąžino į darbą.

9Ieškovė teigia, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, pažeidė ir DK 131 straipsnį, kuriame nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Kadangi nėštumo ir gimdymo atostogos pagal DK 178 straipsnį yra viena tikslinių atostogų rūšių, tai darbdavys, net ir gavęs prašymą atleisti iš darbo, privalėjo laikytis darbuotojai nustatytos garantijos ir negalėjo atleisti iš darbo, kol jai yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

10Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pažeidė CK 1.5 straipsnį, DK 5 straipsnio 1 dalį; piktnaudžiauja savo teisėmis, nes ieškinyje melagingai teigia, kad ji darbe buvo persekiojama, kad jai buvo reiškiami priekaištai dėl jos nėštumo, skiriamos kuo sudėtingesnės užduotys, nepaistant jos sveikatos būklės, dėl ko atsirasdavo nėštumo komplikacijos. Darbo sutartis nutraukta vykdant ieškovės raštu pareikštą valią.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

12Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo nuo 2011 m. birželio 13 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir grąžino į darbą; priteisė iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant pagal vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – po 36,36 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat ieškovei priteisė iš atsakovo 139 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 1400 Lt už advokato padėjėjos pagalbą teisme.

13Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo neteisėtas, nes pagal DK 127 straipsnio 4 dalį darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Ieškovė pasinaudojo šia savo teise ir 2011 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama anuliuoti jos prašymą atleisti iš darbo. Atsakovas prašymo nesvarstė, todėl, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė DK 131 straipsnį, kuriame nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu.

14Remdamasis tuo, kad nėštumo ir gimdymo atostogos pagal DK 178 straipsnį yra viena tikslinių atostogų rūšių, teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalėjo laikytis darbuotojai nustatytos garantijos ir negalėjo jos atleisti iš darbo, kai jai yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos.

15Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, nes nenustatė, kad ieškovei buvo taikyta psichologinė prievarta ir kad darbdavio elgesys lėmė jos sveikatos būklę.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 3135 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 139 Lt sumokėtam žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą atlyginti.

17Teisėjų kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos padarytą išvadą, kad pagal DK 127 straipsnio 4 dalį ieškovė ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos turėjo teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį. Teisėjų kolegija sprendė, kad, kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ T. V. oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007). Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nevaržoma pasirinko jai tinkamą darbo sutarties nutraukimo su atsakovu datą, o darbdavys tinkamai įformino ieškovės atleidimą iš darbo ir su ja atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nurodydama konkrečią atleidimo iš darbo datą, kartu atsisakė savo teisės per tris dienas atšaukti savo prašymą nutraukti darbo santykius. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 127 straipsnio 4 dalį.

18Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl DK 131 straipsnio taikymo. Jis nurodė, kad šiame straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai, draudžiantys įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė perdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą atsakovui ir kreipėsi į darbdavį su prašymu suteikti nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat nėra duomenų, kad darbdavys buvo priėmęs įsakymą dėl jų suteikimo. Kadangi DK 131 straipsnio 1 dalis draudžia įspėti ir atleisti iš darbo atostogų metu, o ieškovei dėl pirmiau išvardytų priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos laikytinos nesuteiktomis, tai teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad atsakovas šios imperatyviosios nuostatos nepažeidė.

19Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nes laikė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių ieškovės valios suvaržymų ar kitokių jos teisių pažeidimo apsisprendžiant dėl darbo santykių nutraukimo.

20III. Kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu ieškovė prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o esant įstatymuose nustatytiems pagrindams – grąžinti bylą nagrinėti į žemesniosios instancijos teismą.

22Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Dėl DK 127 straipsnio taikymo ypatumų atleidžiant iš darbo nėščią moterį

24Teismai, taikydami DK 127 straipsnį, privalėjo įsitikinti, ar darbuotojos prašymas atleisti iš darbo tą pačią dieną, kai ji buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, surašytas laisva valia, be prievartos, spaudimo, apgaulės, suklaidinimo ir pan. – t. y. kad toks prašymas ir jo padariniai atitiko kasatorės valią. Teismai aiškinosi ir tyrė tik 2011 m. birželio 13 d. pareiškimo surašymo faktą, nors kasatorė, būdama trisdešimtą savaitę nėščia, susidariusioje konfliktinėje situacijoje, jau esanti nėštumo ir gimdymo atostogose, rašydama prašymą atleisti iš darbo, objektyviai negalėjo suvokti tokio atleidimo padarinių. Teismai neatkreipė dėmesio, kad iš pareiškimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ji prašo būti atleista iš darbo. Nenurodydami motyvų ir pagrindų, teismai konstatavo, kad prašymas surašytas dėl atleidimo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau pareiškimas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo būti surašytas vėliausiai prieš 14 dienų iki numatomo atleidimo dienos.

25Kasatorės prašymas atleisti ją tą pačią dieną, kada ir parašytas pareiškimas, prieštarauja DK 127 straipsnio 1 daliai. Teismai, priimdami sprendimus, netyrė aplinkybės, kodėl kasatorė prašyme atleisti iš darbo įrašė būtent 2011 m. birželio 13 d. datą ir ar šis jos sprendimas atitiko jos tikrąją valią, nesiaiškino, ar kasatorė žinojo, kad tokiu savo pareiškimu ji tą pačią dieną netenka jai priklausančių socialinės apsaugos garantijų. Pažymėtina, kad darbdavys, žinodamas apie teisinius padarinius ieškovei, kasatorės neįspėjo ir neužtikrino jos teisinių garantijų apsaugos. Kasatorės nuomone, darbdaviui kilo pareiga išsiaiškinti darbuotojos tikrąją valią dėl atleidimo, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų ir nepiktnaudžiauti savo teise. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai taikė DK 127 straipsnį, nes neatsižvelgė į DK 4 straipsnyje ir 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

262. Dėl DK 131 straipsnyje nustatytų garantijų taikymo atleidimo iš darbo metu

27Kasatorė darbo sutarties nutraukimo metu buvo silpnoji darbo santykių šalis – nėščia darbuotoja, neturinti žinių darbo teisės taikymo klausimais. Tokioms darbuotojams numatoma apsauga pagal Darbo kodekso normas. DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

28Kasatorės atleidimo iš darbo metu buvo išduodami elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai, apie kuriuos darbdavys iš karto informuojamas elektroniniu būdu (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – taisyklės)). Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (EPTS), pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas gauti motinystės socialinio draudimo išmoką. Taigi kasatorė neturėjo pareigos gauti šios pažymos išrašo ir jo pateikti darbdaviui ar rašyti prašymą išleisti nėštumo ir gimdymo atostogų, nes tokios pareigos nenustatė jokios jos atleidimo metu galiojusios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad kasatorė neperdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo atsakovui ir nesikreipė su prašymu suteikti nėštumo ir gimdymo atostogas, todėl jai esą neturėjo būti taikoma DK 131 straipsnyje nustatyta garantija. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į darbuotojos atleidimo iš darbo metu galiojusį teisinį nedarbingumo pažymų išdavimo reglamentavimą ir netinkamai taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad kasatorė informavo darbdavį apie prasidėjusias nėštumo ir gimdymo atostogas, o darbdavys pripažino žinojęs šį faktą. Vadinasi, kasatorė įgijo papildomų teisinių garantijų pagal DK 131 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnį.

293. Dėl DK 132 straipsnio taikymo atleidžiant iš darbo nėščią moterį

30Vertinant kasatorės valią ir darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnį, būtina atsižvelgti ir į kitas, be DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto, DK nustatytas garantijas nėščiai moteriai. DK 132 straipsnyje nustatytos garantijos nėščiosioms ir mažamečius vaikus auginančioms moterims. Pagal šias teisės normas darbdavys privalo informuoti nėščią darbuotoją, išleistą nėštumo ir gimdymo atostogų, apie visus jos atleidimo iš darbo padarinius, ypač esant pateiktam neaiškiam pareiškimui dėl atleidimo iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Bomba“, bylos Nr. 3K-3-129/2012). Atsakovas iš kasatorės turėjo pareikalauti aiškiai apsispręsti nesinaudoti įstatymų suteiktomis garantijomis, tačiau darbdavys neišaiškino teisinių darbo sutarties nutraukimo padarinių darbuotojai, o iš jos nebuvo gautas atsisakymas naudotis įstatymo suteiktomis garantijomis. Apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas DK 132 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos bei nepagrįstai pripažino darbuotojos atleidimą iš darbo teisėtu.

314. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjant bylas dėl nėščiosios atleidimo iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos, nes įrodinėjimo naštą perkėlė darbuotojai, o ne darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č. (M.), M. M. v. UAB „Kelio restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007).

325. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 270 ir 331 straipsnių taikymo. Teismai pažeidė CPK 185, 186 straipsnių nustatytas įrodinėjimo ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto sprendimo motyvavimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nesilaikė įrodymų patikimumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-425/2009), kritiškai nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, nebuvo aktyvus bei neužtikrino silpnesniosios darbo santykių šalies tinkamos interesų apsaugos.

336. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose. Teismai, konstatavę, kad kasatorei neturi būti atlyginta neturtinė žala, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos, kurioje pažymėta, kad atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, o neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; kt.).

34Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. sprendimą.

35Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

361. Dėl DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo

37Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė DK 127 straipsnio 1 dalį, nes, nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Kasatorės valia nutraukti darbo sutartį buvo išreikšta prašyme nutraukti darbo sutartį, taip pat darbo sutartyje, įforminant jos pasibaigimą, bei darbdavio įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė sutiko ir neprieštaravo dėl atsiskaitymo su ja darbo santykių pasibaigimo dieną, jos laisvą valią patvirtino liudytojai, be to, darbo sutarties nutraukimo pagrindas nurodytas pačioje sutartyje, kasatorė iki kasacinio skundo pateikimo jo neginčijo. Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad norint nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškimas dėl darbo sutarties turėjo būti surašytas vėliausiai prieš 14 dienų. Šis terminas nustatytas darbdavio interesams apsaugoti, todėl jis turi teisę spręsti, ar pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009). Priešingai nei teigia kasatorė, jai buvo išaiškinti sutarties nutraukimo padariniai, tai patvirtino liudytojų parodymai. Vadinasi, darbo sutarties nutraukimas 2011 m. birželio 13 d. atitiko ieškovės valią.

382. Dėl DK 131 straipsnio aiškinimo ir taikymo

39Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytų garantijų, nes faktas, kad VSDFV duomenų bazėje buvo informacija apie išduotą pažymėjimą nesuponuoja pareigos darbdaviui be darbuotojo žinios išleisti jį tikslinių atostogų. Siekiant pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbuotoja darbdaviui turėjo pateikti nėštumo ir gimdymo pažymėjimą bei prašymą išleisti šių atostogų. Kasatorė šių sąlygų nevykdė. Kasatorei negalėjo būti taikoma DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, nes, nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ši draudžiamoji nuostata netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Autosabina“, bylos Nr. 3K-3-586/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-391/2004).

403. Dėl DK 132 straipsnio aiškinimo ir taikymo

41Kasatorė, pateikusi prašymą atleisti iš darbo bei pasirašydama darbo sutartyje ir įsakyme, aiškiai išreiškė valią nutraukti darbo teisinius santykius su atsakovu, atsisakė DK 132 straipsnyje įtvirtintos garantijos.

424. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjant bylas dėl nėščiosios atleidimo iš darbo

43Kasatorė netinkamai aiškina įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nes pagal CPK 12 ir 178 straipsnius ieškovei, teigiančiai, kad darbo sutartis nutraukta esant valios trūkumų, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Priešingu atveju, t. y. perkeliant įrodinėjimo naštą darbdaviui, būtų įtvirtinta prezumpcija, kad darbo sutarties nutraukimas su nėščia moterimi visais atvejais laikomas neatitinkančiu jos valios. Tokiu atveju būtų pažeistas civilinio proceso rungimosi principas ir būtų sudaromos sąlygos piktnaudžiauti teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojui tenka pareiga įrodyti faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Autosabina“, bylos Nr. 3K-3-586/2004).

445. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 270 ir 331 straipsnių taikymo

45Teismai, prioritetą teikdami rašytiniams, vertino visus byloje esančius įrodymus, tiek rašytinius, tiek liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad nors teismai atskirai detaliai nepasisakė dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio įrodymo, tačiau tai nedaro teismų sprendimų neteisėtų, nes buvo atsakyta į esminius bylos klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. AB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; kt.).

466. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose

47Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; kt.). Kasatorė civilinės atsakomybės sąlygų visumos neįrodė. Teismui, net ir pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, savaime nesukuria teisinio pagrindo darbuotojui reikalauti atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011).

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

50Dėl darbo teisėje įtvirtintų garantijų nėščioms moterims

51Viena garantijų nėščioms moterims darbo teisėje yra įtvirtinta DK 132 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui.

52Šioje įstatymo normoje yra reikšminga garantija nėščiai moteriai – su ja negali būti nutraukta darbo sutartis. Tačiau ši garantija atsiranda ne savaime, o tik esant įstatyme nustatytai sąlygai – darbdaviui turi būti pateikta medicinos pažyma apie nėštumą. Taigi nėštumas savaime netampa juridiniu faktu, kuriam esant draudžiama nutraukti darbo sutartį. Jis tampa juridiniu faktu ir sukelia atitinkamų teisinių padarinių tada, kai nėščia moteris (jos įgaliotas asmuo) įvykdo įstatyme nustatytą sąlygą – darbdavį informuoja apie nėštumą ir tai padaro oficialiai – pateikia medicinos pažymą apie jį. Taigi įstatymo nustatytas draudimas nutraukti darbo sutartį tampa imperatyvu darbdaviui tuo atveju, kai yra abi šios sąlygos. Jeigu jos yra, darbo sutarties nutraukimas su nėščia moterimi yra neteisėtas. Kita vertus, jeigu darbdavys kitokiu būdu sužino ar yra informuojamas apie darbuotojos nėštumą, tokio fakto buvimas ar informacijos apie jį turėjimas nėra juridinis faktas, draudžiantis nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi.

53Dėl DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo ypatumų atleidžiant iš darbo nėščią moterį

54Nagrinėjamoje byloje yra aktualus DK 132 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir 127 straipsnio normų, reglamentuojančių darbuotojų teisę nutraukti darbo sutartį savo noru, sisteminis aiškinimas.

55Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priverčiamasis darbas draudžiamas. Šios Konstitucijos nuostatos yra reikšmingos aiškinant darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį savo noru.

56DK 127 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Iš šio straipsnio 1 ir 2 dalių normų turinio darytina išvada, kad bet koks darbuotojas turi teisę savo noru ir bet kada nutraukti darbo sutartį. Jis nesaistomas jokių sąlygų, išskyrus nustatytas įstatymo arba teismo sprendimu. Tokia išvada darytina ir remiantis darbo santykių reglamentavimo principais, įtvirtintais DK 2 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte garantuota laisvė pasirinkti darbą ir 7 punkte įtvirtinti visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimo principai. DK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė privalo skatinti darbo teisių įgyvendinimą. Darbo teisės išimtiniais atvejais gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralės principus, visuomenės narių sveikatą, gyvybę, turtą, teises ir teisėtus interesus. Minėta, kad DK 132 straipsnio 1 dalyje įvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi yra nustatytas darbdaviui. Šis draudimas negali būti aiškinamas kaip teisinis reglamentavimas, apribojantis nėščios moters teisę nutraukti darbo sutartį savo noru, t. y. DK 127 straipsnyje nustatytu pagrindu.

57Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 1 ir 2 dalys) darbuotojas privalo darbdavį įspėti raštu. Nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu svarbu nustatyti, ar darbuojas tai padarė savo valia. Teismai šią aplinkybę aiškino ir vertino. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo surašė laisva valia, be atsakovo spaudimo. Su tokia teismo išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Darbuotojo valios turinio nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde nepateikta tokių argumentų, kurie paneigtų žemesniosios instancijos teismų išvadas dėl ieškovės pareikštos valios turinio, o kasaciniame skunde dėstomos prielaidos apie kasatorės pareikštos valios ydingumą nesudaro pagrindo abejoti teismų nustatytų aplinkybių tikrumu.

58DK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Ši įstatymo norma reiškia, kad darbuotojas turi teisę pakeisti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, t. y. atsisakyti ją nutraukti. Per nustatytą terminą darbuotojui atšaukus savo prašymą, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį remdamasis darbuotojo prašymu. Šio straipsnio 4 dalies antroji nuostata, kad po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu, šioje byloje neaktuali, todėl ji neaiškinama.

59Kitaip aiškintina DK 127 straipsnio 4 dalis tuo atveju, kai darbuotojas prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys darbo dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti. Taip DK 127 straipsnio 4 dalies normą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004, 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. VĮ Tarptautinis oro uostas, bylos Nr. 3K-3-297/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo keisti ar nesilaikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

60Teismai konstatavo, kad įsakymas nutraukti darbo sutartį priimtas tą pačią dieną, kurią paduotas pareiškimas. Taigi, esant išdėstytam DK 127 straipsnio 4 dalyje nustatytam reglamentavimui ir nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, ieškovė po įsakymo priėmimo nebeteko teisės pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise atšaukti pareiškimą atleisti iš darbo.

61Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Bomba“, bylos Nr. 3K-3-129/2012. Šioje byloje kasacinis teismas nesiremia nurodytoje byloje kasacinio teismo duotais išaiškinimais ne tik dėl to, kad yra skirtingos bylos aplinkybės, bet ir dėl to, kad darbo sutartis buvo nutraukta kitu – DK 125 straipsnyje nustatytu – pagrindu (šalių susitarimu). Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su kasatore nutraukta DK 127 straipsnio pagrindu (darbuotojo prašymu). Taigi abiem atvejais yra skirtingas teisinis reglamentavimas ir negali būti taikomas kasatoriaus nurodytos bylos išaiškinimui.

62Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

63CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

64Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino liudytojos J. P. parodymų, nepaneigia šio teismo išvadų, nes šioms padaryti pakako kitų įrodymų.

65Kasatorius remiasi tuo, kad teismai nesivadovavo CPK XX skyriaus normomis, nustatančiomis darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasatorius iš esmės kritiškai pasisako dėl įrodymų vertinimo ir pateikia savo interpretacijas. Tačiau CPK XX skyriuje nereglamentuojamas įrodymų vertinimas ir nenustatytos kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos CPK 185 straipsnyje. Kasatoriaus interpretacijos grindžiamos prielaidomis, o teismas turi remtis aplinkybėmis, kurios nustatytos remiantis įrodymais (CPK 177, 185 straipsniai).

66Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (nutartį). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; kt.). Pažymėtina, kad pagal CPK 328 straipsnį, kuris taikytinas ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 4 dalis), draudžiama naikinti teismo sprendimus ir nutartis vien formaliais pagrindais.

67Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

68Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose

69Ieškovės reikalavimai atmesti, todėl kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesvarstytini.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

71Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. spalio 30. d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 17,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

72Atsakovas advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo 3630 Lt. Atsakovei atstovaujanti advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl jai bylos aplinkybės buvo žinomos. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

74Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

75Priteisti iš ieškovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. J. firmai „Sermija“ (į. k. 159855260) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

76Priteisti iš ieškovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,85 (septyniolika litų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

77Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo; grąžinti... 6. Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. vasario 23 d. sudarytą darbo sutartį ji... 7. Ieškovės prašymu darbdavys nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birželio... 8. Ieškovė teigia, kad ji atsakovo buhalterei paaiškino, jog jau turi nėštumo... 9. Ieškovė teigia, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, pažeidė ir DK 131... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 12. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu... 13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atleidimas iš darbo neteisėtas, nes... 14. Remdamasis tuo, kad nėštumo ir gimdymo atostogos pagal DK 178 straipsnį yra... 15. Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, nes... 16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 17. Teisėjų kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos padarytą išvadą,... 18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos... 19. Teisėjų kolegija taip pat atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti... 20. III. Kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti... 22. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 23. 1. Dėl DK 127 straipsnio taikymo ypatumų atleidžiant iš darbo nėščią... 24. Teismai, taikydami DK 127 straipsnį, privalėjo įsitikinti, ar darbuotojos... 25. Kasatorės prašymas atleisti ją tą pačią dieną, kada ir parašytas... 26. 2. Dėl DK 131 straipsnyje nustatytų garantijų taikymo atleidimo iš darbo... 27. Kasatorė darbo sutarties nutraukimo metu buvo silpnoji darbo santykių šalis... 28. Kasatorės atleidimo iš darbo metu buvo išduodami elektroniniai nėštumo ir... 29. 3. Dėl DK 132 straipsnio taikymo atleidžiant iš darbo nėščią moterį... 30. Vertinant kasatorės valią ir darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį pagal... 31. 4. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjant bylas dėl... 32. 5. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 270 ir 331 straipsnių taikymo.... 33. 6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose. Teismai, konstatavę, kad... 34. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 35. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai... 36. 1. Dėl DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 37. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė DK 127 straipsnio 1 dalį,... 38. 2. Dėl DK 131 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 39. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė DK 131 straipsnio 1 dalyje... 40. 3. Dėl DK 132 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 41. Kasatorė, pateikusi prašymą atleisti iš darbo bei pasirašydama darbo... 42. 4. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo nagrinėjant bylas dėl... 43. Kasatorė netinkamai aiškina įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nes pagal... 44. 5. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 270 ir 331 straipsnių taikymo... 45. Teismai, prioritetą teikdami rašytiniams, vertino visus byloje esančius... 46. 6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose... 47. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 50. Dėl darbo teisėje įtvirtintų garantijų nėščioms moterims... 51. Viena garantijų nėščioms moterims darbo teisėje yra įtvirtinta DK 132... 52. Šioje įstatymo normoje yra reikšminga garantija nėščiai moteriai – su... 53. Dėl DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo ypatumų atleidžiant iš darbo... 54. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus DK 132 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad... 55. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 56. DK 127 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo... 57. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 1 ir 2... 58. DK 127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti... 59. Kitaip aiškintina DK 127 straipsnio 4 dalis tuo atveju, kai darbuotojas... 60. Teismai konstatavo, kad įsakymas nutraukti darbo sutartį priimtas tą pačią... 61. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 62. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 63. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 64. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų... 65. Kasatorius remiasi tuo, kad teismai nesivadovavo CPK XX skyriaus normomis,... 66. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis... 67. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų sprendimų turinį,... 68. Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose... 69. Ieškovės reikalavimai atmesti, todėl kasacinio skundo argumentai dėl... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. spalio 30. d.... 72. Atsakovas advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 74. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 75. Priteisti iš ieškovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. J.... 76. Priteisti iš ieškovės B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,85... 77. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...