Byla 1A-98-382/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtos bausmės:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės ir Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajai R. D. ir jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtos bausmės:

3pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

4pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, 4 dalimi, 69 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. S. pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su nukentėjusiąja R. D.; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. D. padarytą turtinę žalą.

7Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

9Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. S. priteistas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1401,02 Eur žalos atlyginimas.

10Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S. priteista nukentėjusiajai R. D. 794 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

11Iš A. S. priteista nukentėjusiajai R. D. 1000 Eur atstovavimo išlaidų.

12Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

13A. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent 2018 m. sausio 1 d. 4 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė delnu seseriai R. D. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą.

14Taip pat A. S. yra nuteistas už tai, kad sužalojo savo artimą giminaitį taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudamas už sudaužytą alkoholio butelį, stipriai pastūmė seserį R. D. ir stumdamas pargriovė ją ant grindų. Griūdama R. D. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinį intrasąnarinį impresinį lūžį. Dėl sužalojimo R. D. sirgo daugiau kaip tris mėnesius, kentė fizinį skausmą, dėl kelio sąnario imobilizacijos jos galimybės laisvai judėti pasunkėjo.

15Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį ir A. S. išteisinti, o baudžiamąją bylą nutraukti.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesusiejo jų į vientisą loginę visumą, nepašalino prieštaravimų, visiškai nekreipė dėmesio į eksperto išvadą, iškraipė liudytojų parodymus bei suformulavo logiškai nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas. Pirmosios instancijos teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas, buvo objektyviai šališkas, t. y. savo veiksmais neužtikrino, kad su proceso šalimis bus elgiamasi lygiai ir sąžiningai, nė vienai iš jų nebus suteikiama papildomų garantijų ar privilegijų.

17Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

18Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu A. S. davė nuoseklius parodymus, kad 2018 m. sausio 1 d. įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiąja R. D., kurio metu A. S. nurodė savo sesei: „R., tu man gyvenimą sugriovei“, o ji iš karto dešine ranka drėskė nuteistajam per kairį skruostą. Pastarasis gindamasis trenkė sesei vieną kartą per ranką, kad ši nustotų jį braižyti ir tuo pačiu metu nuteistojo rankos delnas pliaukštelėjo R. D. per veidą. Tokiais veiksmais A. S. jokiu būdu nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, jo veiksmai buvo nukreipti nukentėjusiajai nuraminti bei sustabdyti jos smurtinius veiksmus prieš A. S.

19Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiais bylos duomenimis remiantis nuosprendyje buvo padaryta išvada, kad nuteistasis A. S. suvokė keliantis nukentėjusiajai skausmą. Nagrinėjamoje byloje teismo medicinos ekspertams net nebuvo užduotas klausimas apie fizinio skausmo sukėlimą dėl pliaukštelėjimo per skruostą, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo šią aplinkybę, remdamasis vien nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Be to, iš pačios nukentėjusiosios 2018 m. gegužės 14 d. duotų parodymų matyti, kad po neva jai suduoto smūgio ji nuėjo į virtuvę ir kalbėjo su L. S.

20Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas, jog „A. S. pripažino, kad smogė delnu seseriai R. D. per veidą...“, neteisėtai bei neteisingai interpretavo A. S. duotus parodymus. Atkreiptas dėmesys, kad A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nepripažino. Teismas nuosprendyje nepaneigė prieštaravimų tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijų, kuris yra grindžiamas tik nukentėjusiosios tikrovės neatitinkančiais parodymais, abejonių netraktavo nuteistojo naudai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir rungimosi principus.

21Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad būtent nukentėjusioji R. D. pati išprovokavo 2018 m. sausio 1 d. konfliktą, drėksdama nagais A. S. į kairį skruostą, pati sukėlė netinkamą A. S. reakciją ir atitinkamus jo veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad konfliktą įrašinėjo nukentėjusioji, kuri, apelianto nuomone, buvo pasiruošusi telefoną dar iki konflikto pradžios, pati provokavo A. S. Nuteistasis pliaukštelėjo nukentėjusiajai tik tam, kad nutrauktų aiškiai nepateisinamą ir neleistiną jos elgesį, o ne siekdamas sukelti jai skausmą.

22Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad šiuo atveju, net ir nusprendus, jog nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Be to, jeigu A. S. būtų, kaip pažymėta kaltinime, smogęs nukentėjusiajai, atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada būtų pastebėjusi žymes ant nukentėjusiosios skruosto ir tai būtų užfiksavusi.

23Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šiuo atveju A. S. veikoje prieš nukentėjusiąją nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis privalo būti išteisintas.

24Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

25Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes jie iš esmės grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais.

26Be to, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dėl to teismas teisiamojo posėdžio metu apie galimybę perkvalifikuoti veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir jo gynėjui buvo pranešęs bei suteikęs teisę pasisakyti. A. S. advokatui pareiškus, kad neprieštarautų, bet ginamajam nepripažinus kaltės nei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nei pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nors pats teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

27Apeliaciniame skunde pažymėta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos kojos sužalojimo aplinkybių visiškai nesutampa su specialisto išvada ir liudytojos L. S. parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais tikėti. Būtent pati nukentėjusioji pirma nugriuvo ant žemės, o A. S. iš paskos, užgriūdamas ant jos kojų. Jeigu nukentėjusioji R. D. nebūtų traukusi A. S. link savęs, jie nebūtų kartu pargriuvę ant žemės.

28Iš liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad Naujųjų metų proga visi susirinko atšvęsti, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kad nukentėjusioji prašo nekviesti greitosios, nes yra išgėrusi. Iš garso įrašo taip pat matyti, kad nukentėjusiajai neįsikišus A. S. galėjo laivai pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau to nepadarė, nes buvo provokuojamas žodžiais ir veiksmais. Be to, iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad vienintelė liudytoja L. S. matė, kaip nukentėjusioji susižalojo koją. Pažymėtina, kad ši liudytoja patvirtino A. S. versiją, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, bei tai, kad nukentėjusioji koją susižalojo nelaimingo atsitikimo metu, t. y. A. S. ir R. D. griūnant ant grindų. Aplinkybę, kad A. S. griuvo kartu su nukentėjusiąja, o jo kojos buvo ant nukentėjusiosios kojų, nurodė nuteistasis, liudytoja L. S., be to, šią įvykių versiją kaip labiausiai tikėtiną nurodė ir ekspertas D. V. Pažymėta, kad tos pačios versijos, jog nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiąja, nenorėdamas jos sužaloti, laikėsi ir pati nukentėjusioji iki 2018 m. sausio 22 d.

29Santykiai tarp A. S. ir nukentėjusiosios yra įtempti, gana konfliktiški, dėl to nukentėjusioji pateikė melagingus parodymus, pyksta ant A. S., kad neaplankė jos ligoninėje ir nusprendė pasipelnyti.

30Dėl civilinių ieškinių

31Apeliantas su priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais nesutinka, kadangi nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies, pats sau prieštarauja, kadangi nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusioji R. D. nepateikė rašytinių kuro apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat akinių įsigijimą įrodančių dokumentų, kurie pagrįstų patirtą turtinę žalą. Teismas šios civilinio ieškinio dalies tenkinti negalėjo, kadangi ji nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo A. S. atlyginti nukentėjusiajai R. D. padarytą turtinę žalą per 4 mėnesius, nors nuteistasis tokių galimybių neturi. A. S. yra dirbantis, tačiau pajamos nedidelės ir iš gaunamų pajamų per 4 mėnesius priteistos turtinės žalos nukentėjusiajai atlyginti negalėtų.

32Apibendrinant apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad civiliniai ieškiniai yra tenkinti nepagrįstai.

33Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

34Prokurorė R. Girgždutaitienė, nukentėjusioji R. D. ir jos atstovas advokatas R. Kairys prašė apeliacinį skundą atmesti.

35Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

37Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliaciniame skunde pateikiamas vienas iš esminių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir taip iš esmės netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Būtent šiais klausimais nuosprendyje ir pasisako apeliacinės instancijos teismas, iš esmės atsakydamas, ar nuteistojo A. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymių visuma.

38I. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

39Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. pripažino, kad smogė delnu seseriai R. D. per veidą, dėl to pastaroji parkrito ir sulūžo jos akiniai, o tas veiksmas jai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau nuteistasis teigė tai padaręs gindamasis nuo to, kad sesuo jam drėskė per veidą.

40A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė nuoseklius parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad 2018 m. sausio 1 d. laikotarpiu tarp 4 ir 5 val., būdamas sesers R. D. namuose, susiruošė namo, nerado batų, supyko. Besibarant R. D. jam nagais pradrėskė paakį, todėl smogė jai į veidą (t. 2, b. l. 70–73, 79–80). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, A. S. nurodė, kad savo seseriai pasakė, jog ši jam sugriovusi gyvenimą, o tada ji dešine ranka drėskė jam per kairį skruostą, o jis, gindamasis, trenkė jai į skruostą. Jis stovėjo, ji norėjo drėksti jam su kita ranka, todėl gindamasis jai ir pliaukštelėjo per kairį skruostą savo dešine ranka. Nuteistojo manymu, seseriai tai sukėlė fizinį skausmą, todėl labai gailisi dėl to įvykio. A. S. pažymėjo, kad seseriai per veidą trenkė gindamasis (t. 2, b. l. 142–144). Tuo tarpu nukentėjusioji teigia, kad galėjo drėksti nuteistajam per veidą po to, kai jis jai smogė, tačiau to nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. tvirtino, jog 2018 m. sausio 1 d., apie 4 val., A. S. ėmė triukšmauti, ieškojo batų, norėjo namo. Kartu su A. S. žmona L. S. koridoriuje ramino brolį, šis nerimo, sudavė nukentėjusiajai per veidą. Nuo smūgio R. D. apsvaigo, patyrė skausmą, nukrito ir sulūžo akiniai (t. 1, b. l. 1–5, 25–26, 31–32, 82–84). Taigi ikiteisminio tyrimo metu apie savo įdrėskimą nuteistajam į veidą nukentėjusioji net neužsiminė, o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. S. jai trenkė kaire ranka per dešinį skruostą. Trenkė vidine delno puse, ne su kumščiu. Pirmas per veidą trenkė jis, o R. D. tik tada gal jam ir drėkstelėjo, bet to nepamena (t. 2, b. l. 144–147). Taigi matyti, jog tarp nukentėjusiosios R. D. ir nuteistojo A. S. parodymų esama prieštaravimų, o tikslios įvykių eigos atkūrimas ir nustatymas, kas įvyko anksčiau, – nukentėjusioji R. D. įdrėskė nuteistajam veidą, ar A. S. sudavė per veidą nukentėjusiajai – reikšminga teisingai abiejų konflikto dalyvių veiksmų kvalifikacijai.

41Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiosios ir nuteistojo atliktų veiksmų eiliškumą, nurodė, jog liudytoja L. S. patvirtino, kad nuteistajam buvo pradrėksta akis, o nukentėjusiosios kairys skruostas buvo paraudęs, akiniai nukritę ant žemės, tačiau paties įvykio, jo eiliškumo nematė (t. 2, b. l. 147–149). Kiti liudytojai nurodė sužalojimų ant A. S. veido nematę. Nuteistojo pateiktoje jo paties fotonuotraukoje matyti įbrėžimas po kaire akimi, tačiau fotonuotrauka pateikta 2018 m. birželio 7 d. ir iš jos negalima nustatyti, kada ji buvo padaryta (t. 2, b. l. 76). Taigi šie duomenys nepadeda pašalinti prieštaravimų tarp nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios R. D. parodymų. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nepaneigė prieštaravimų tarp bylos medžiagoje užfiksuotų nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, tačiau taip pat visas aplinkybes vertino tik iš kaltinimo, kuris grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais, pozicijų, abejonės nebuvo traktuojamos nuteistojo naudai. Pažymėtina, jog nuteistojo A. S. versiją, kad nukentėjusioji jam galėjo drėksti per veidą, iki jis jai smogė, patvirtina nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti, kaip A. S. pradeda šaukti, kad ji (nukentėjusioji) ir vėl jam veidą drasko kaip praėjusį kartą (įrašo 4.19 min.), tada girdisi, kaip nukentėjusioji jam liepia eiti šalin, girdisi pliaukštelėjimas bei nukentėjusiosios aimana (įrašo 4.22 min.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiuo objektyviu įrodymu ir daro išvadą, kad būtent nukentėjusioji R. D. pirmoji įdrėskė nuteistajam A. S. į veidą, o tik po to nuteistasis smogė delnu nukentėjusiajai R. D. į veidą. Nepaisant šios išvados, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios fizinės savybės, nukentėjusiosios atliktas veiksmas – drėskimas, pirminė nuteistojo reakcija į atliktą veiksmą, t. y. šūksnis, kad nukentėjusioji jam drasko veidą, nukentėjusiosios liepimas eiti šalin ir tik po to buvęs pliaukštelėjimas, t. y. nuteistojo smūgis nukentėjusiajai į veidą, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti, kad nukentėjusiosios kėsinimasis į nuteistojo sveikatą buvo tokio pavojingumo, kad suteiktų A. S. teisę į būtinąją gintį.

42Taigi nustatęs, kad nuteistojo veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, su kuria apygardos teismas sutinka, kad nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes A. S. smogė delnu seseriai R. D. į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. A. S. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, yra neginčytinai įrodyta paties nuteistojo pripažinimu, kad smogė seseriai R. D. per veidą ir dėl to nukrito akiniai, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų L. S. ir Ra. D. parodymais, kad matė paraudusį nukentėjusiosios skruostą, įvykio garso įrašu, kuriame aiškiai girdėti pliaukštelėjimas ir po to nukentėjusiosios aimana. Apeliacinio skundo tvirtinimas, kad jei nuteistasis būtų smogęs, tai atvykusi greitoji pagalba būtų užfiksavusi žymes ant nukentėjusiosios skruosto, yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma toks tvirtinimas prieštarauja paties nuteistojo A. S. parodymams, jog sudavė delnu sesei R. D. per veidą, siekdamas ją nuraminti ir nutraukti jos neleistiną elgesį. Antra, atvykę medikai galėjo nepastebėti ir nefiksuoti žymės ant nukentėjusiosios skruosto, kadangi, smūgiui buvus nestipriam arba praėjus palyginti trumpam laiko tarpui, žymė galėjo būti neišryškėjusi arba paraudimas jau išnykęs. Taigi toks hipotetinis apeliacinio skundo teiginys nepaneigia surinktų įrodymų ir aplinkybės, kad A. S. veiksmuose esama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos.

43Vis dėlto nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. S., suduodamas delnu nukentėjusiajai R. D. per veidą, padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertintas provokuojamas pačios nukentėjusiosios R. D. elgesys. Apygardos teismo vertinimu, nors faktas, jog nukentėjusioji vykstantį konfliktą įrašinėjo telefonu, savaime neįrodo, kad ji buvo iš anksto pasiruošusi daryti garso įrašą ir taip provokavo nuteistąjį, tačiau pažymėtina, kad toks nukentėjusiosios elgesys galėjo erzinti, pykdyti ar kitaip neigiamai emociškai paveikti nuteistąjį ir sukelti atitinkamus neleistinus jo veiksmus. Išvadą, jog nukentėjusiosios elgesys išprovokavo neteisėtus nuteistojo veiksmus, patvirtina ir jau konstatuota aplinkybė, kad nukentėjusioji R. D. pirmoji konflikto metu įdrėskė nuteistajam į veidą. Akivaizdu, jog aptartas nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos konflikto vystymuisi ir tolimesnei eigai, t. y. kurstė tolesnius neteisėtus nuteistojo A. S. veiksmus. Taigi pripažindamas, kad nuteistasis A. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apygardos teismas kartu konstatuoja, kad netinkamas, o svarbiausia provokuojantis pačios nukentėjusiosios R. D. elgesys prieš brolį yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

44Papildomai pasisakydamas dėl apeliacinio skundo tvirtinimo, kad, nusprendus, jog nuteistasis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, apygardos teismas pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu yra galimas tuomet, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. nukentėjusiajai per veidą suduotas smūgis nesukėlė nei sunkaus, nei nesunkaus, nei nežymaus sveikatos sutrikdymo, o tik fizinį skausmą, tokių padarinių visiškai pakanka, siekiant nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. Pati normos sudėtis įtvirtina tokius požymius, kurie rodo, kad asmens atlikti veiksmai yra mažiau pavojingi, nei kitų nusikaltimų, įtvirtintų tame pačiame Baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje, numatančiame atsakomybę už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Taip pat ir bausmės, nustatytos šiame straipsnyje, palyginus su kituose skyriaus straipsniuose įtvirtinta baudžiamąja atsakomybe, yra švelnesnės, tačiau tai savaime neįrodo veikos mažareikšmiškumo. Taigi vien ta aplinkybė, kad nuteistojo A. S. veiksmai, pavartojant fizinį smurtą prieš seserį, nesukėlė atitinkamo masto sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas ir nusikalstamos veikos objektu pasirinktas vienas labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikata, nėra pagrindas nuteistojo A. S. padarytą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu.

45II. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

46Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad egzistuoja BK 138 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

47Nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais (t. 2, b. l. 142–144, 144–147, 147–149), garso įraše užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad po pirminio konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, kurio metu A. S. smogė delnu nukentėjusiajai per veidą, konfliktas buvo nurimęs, nuteistasis buvo nuėjęs į kambarį pas mamą, nukentėjusioji ir L. S. bendravo virtuvėje. Nukentėjusiajai ir L. S. bendraujant virtuvėje, į virtuvę atėjo nuteistasis, reikalavo jam atiduoti dokumentus, mašinos raktus, tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo vėl kilo žodinis konfliktas. Nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad virtuvėje po stalu, toje vietoje, kur sėdėjo nukentėjusioji, buvo brendžio butelis, kurį nukentėjusioji R. D. pagriebė ir sėdėdama ėmė daužyti į už jos buvusią kriauklę. Butelis nedužo, todėl nukentėjusioji atsistojo ir toliau daužė butelį į kriauklę, kol šis sudužo. Iš garso įrašo girdėti, kad nuteistasis sako: „nedėk to butelio, čia mano butelis“, ir tada girdisi daužymo garsas, iki butelis sudūžta, netrukus po to girdisi bildesys ir nukentėjusiosios aimanavimas (garso įrašo 14.34–14.44 min.). Toliau garso įraše girdisi, kaip į virtuvę ateina liudytojai, aiškinamasi, kas nutiko. Pats nuteistasis A. S. aiškina, kad norėjo paimti butelį išgerti, o R. D. jį daužė į kriauklę, ir abu nuvirto. Nukentėjusioji aiškina, kad A. S. ją stūmė ir jie abu nuvirto.

48Nuteistasis A. S. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde teigė, jog tyčios sužaloti seserį neturėjo, tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu R. D. patyrė sužalojimus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kilusios abejonės dėl nuteistojo kaltės rūšies ir veikos kvalifikavimo, todėl teisiamojo posėdžio metu teismas buvo pranešęs apie galimybę perkvalifikuoti nusikaltimą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį. Dėl tokio teismo pranešimo gynėjas tik pažymėjo, kad papildoma pertrauka pasirengti gynybai nereikalinga, o nuteistojo A. S. nuomonės apie jo veiksmų perkvalifikavimą klausiama nebuvo (t. 2, b. l. 198). Tuo tarpu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismas nuteistajam A. S. paaiškino ir įspėjo, kad, spręsdamas visus su įrodymais susijusius klausimus, tiek atsakydamas į apeliacinio skundo motyvus, tiek į atsikirtimus, svarstys galimybę kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. S. nurodė, jog išaiškinimą suprato ir pageidavo duoti parodymus (t. 3, b. l. 69). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis nurodė, jog stovėjo tarp kambario ir virtuvės durų, prie staktos, o nukentėjusioji pradėjo daužyti butelį, tad jis, norėdamas nukentėjusiąją sustabdyti, paėmė už pečių, ji stūmė nuteistąjį, jis prasisuko nuo nukentėjusiosios rankos ir R. D. griūdama kartu nusitempė nuteistąjį. Nuteistasis užgriuvo keliais ant R. D. kojų (t. 3, b. l. 69–70). Šie parodymai sutampa su nuteistojo A. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

49Pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais bylos medžiagoje esančiais įrodymais, konstatavo, jog nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. R. D. medicininių dokumentų išrašais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191–193), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 168–171) įrodyta, kad griūdama R. D. patyrė kairio blauzdikaulio šoninio krumplio skeveldrinį intrasąnarinį impresinį lūžį; lūžis būdingas netiesioginei traumai, atsirado griūnant; dėl sužalojimo išsivystė kelio sąnario kontraktūra, sužalojimo pasekmės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

50Įvykio metu dalyvavę nuteistasis, nukentėjusioji ir liudytoja L. S. davė skirtingus parodymus apie tai, kas įvyko virtuvėje prie kriauklės, kokiu būdu ir ko veikiama nukentėjusioji pargriuvo ir dėl to buvo patirti nustatyti sužalojimai, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad labiau tikėtina yra liudytojos L. S. versija, jog sužalojimas atsirado nukentėjusiajai griūnant ant dešiniojo šono, o ant jos kairiojo šono užgriuvęs nuteistasis traumavo kairę blauzdą. Nors nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis ją tyčia stūmė per dešinį petį ir ji nuvirto ant kairio šono bei tokiu būdu patyrė sužalojimus, o aplinkybės, kad nuteistasis griuvo su ja, neprisimena, šios nukentėjusiosios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pati R. D. pareiškime nurodė, kad A. S. pastumta pargriuvo, jis, kiek pamena, griuvo šalia ant jos (t. 1, b. l. 1–5); garso įraše po įvykio girdima, kaip pati nukentėjusioji teigia, kad ją stūmė ir jie abu nuvirto. Aplinkybę, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiąja, o jo kojos buvo ant nukentėjusiosios kojų, nurodė ir pats nuteistasis, liudytoja L. S., šią įvykių versiją kaip labiausiai tikėtiną nurodė ir ekspertas D. V. (t. 3, b. l. 16–17). Taigi apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis griuvo kartu su nukentėjusiąja, jo kojos užkrito ant nukentėjusiosios kojų ir tokiu būdu R. D. patyrė sužalojimus. Vis dėlto apygardos teismas visiškai nesutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad vien nustatytos aplinkybės neįrodo, jog nuteistasis neatliko jokių tyčinių veiksmų ir nukentėjusiosios apskritai nestūmė.

51Nuteistasis ir liudytoja L. S. teigė, kad A. S., priėjęs prie R. D., kai ši sudaužė butelį, sugriebė ją už pečių, tada ji stūmėsi nuo jo ir jie abu parkrito, taip pat teigė, kad nukentėjusiosios A. S. nestūmė. Ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktas išvadas. Paaiškino, jog nukentėjusiosios R. D. patirtų sužalojimų vertinti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindo nėra, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl sužalojimo mechanizmo nurodė, jog galimi trys lūžio padarymo būdai, bet labiausiai tikėtina, jog nukentėjusiajai griūnant ant dešinio šono, ant jos kairiojo šono užgriuvo nuteistasis ir taip buvo traumuota kairė blauzda (t. 3, b. l. 16–17). Vien ekspertizės akte padaryta išvada, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas įmanomas griūnant be pašalinės jėgos, bet labiau būdingas esant pašalinės jėgos poveikiui, atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą, savaime neįrodo nuteistojo A. S. tyčios padarant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, tuo labiau, jog ir, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, D. V. nurodė, kad labiausiai tikėtinos liudytojos L. S. apibūdintos griuvimo aplinkybės (t. 3, b. l. 17). Vien tas faktas, jog tiek ekspertizės akte, tiek paties eksperto buvo patvirtinta, kad toks lūžis, kaip padaryta nagrinėjamu atveju, įmanomas griūnant be pašalinės jėgos, bet labiau būdingas esant pašalinės jėgos poveikiui, savaime neįrodo, kad ir šiuo atveju būta pašalinės jėgos poveikio, t. y. kad nuteistasis A. S. pastūmė nukentėjusiąją R. D. Nuteistojo kaltė negali būti išimtinai įrodinėjama vien tik nukentėjusio asmens, kuris yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis sugriebė nukentėjusiąją, jie susistumdė, o tada nuteistasis ir nukentėjusioji griuvo kartu, o nuteistasis iš dalies užvirto ant nukentėjusiosios, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, mano, jog surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusioji griuvo būtent dėl A. S. neteisėtų veiksmų – stūmimo, t. y. apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nuteistojo atliktų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

52Apygardos teismas pabrėžtinai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas pats savo nuosprendyje yra nurodęs, jog, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sutinka su A. S. argumentu, kad jis neturėjo tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. D. sveikatos. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka su toliau pateikta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai, fizinės nuteistojo ir nukentėjusiosios savybės, nuteistojo elgesys po įvykio, kai jis ne tik nepadėjo nukentėjusiajai, bet ir šaipėsi iš jos, teigdamas, kad ji vaidina, apsimeta ir pan., neva sudarė pagrindą spręsti, kad A. S., sugriebdamas ir stumdamas R. D., suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti padarinių – būti sužalota nukentėjusiosios sveikata, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Apygardos teismo tvirtinimu, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis A. S., siekdamas sustabdyti nukentėjusiąją R. D. nuo butelio daužymo į kriauklę, sulaikė ją suimdamas už pečių ir jie susistumdė, dėl to nukentėjusioji krito, kartu nusitempdama ir nuteistąjį A. S., kuris jiems krintant užgriuvo ant R. D., savaime neleidžia tvirtinti, jog nuteistasis iš anksto galėjo numatyti tokius padarinius ir nors jų nesiekė, tačiau leido jiems atsirasti. Asmenims esant neblaiviems (abu konflikto dalyviai pripažino, kad įvykio metu buvo vartojamas alkoholis), A. S. bandant sulaikyti nukentėjusiąją už pečių ir tarpusavyje susistumdžius, nuteistasis A. S. negalėjo numatyti, kad nukentėjusioji krisdama nusitemps jį kartu su savimi, o jis užvirsdamas ant viršaus nesunkiai sužalos R. D. sveikatą, be to, akivaizdu, jog prasidėjus kritimui nuteistasis A. S. ne sąmoningai leido atsirasti padariniams ar buvo abejingas jų atsiradimui, tačiau nieko nebegalėjo padaryti, kad jų išvengtų, t. y. nuteistasis A. S. nebegalėjo pakreipti įvykių eigos taip, kad nukentėjusiajai R. D. nebūtų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog nors A. S. ir nenumatė, kad suėmus nukentėjusiąją R. D. už pečių ir jiems susistumdžius, ji gali parvirsti, kartu nusitempdama nuteistąjį A. S., dėl ko pastarasis, užgriūdamas ant nukentėjusiosios kojų, padarys jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagal savo asmenines savybes (pilnametis asmuo, visapusiškai suvokiantis situaciją, galintis suvokti ir valdyti savo veiksmus) ir veikos aplinkybes (maža patalpa, vykstantis konfliktas, esantis fizinis kontaktas tarp kilusio konflikto dalyvių), turėjo ir galėjo numatyti galinčius kilti padarinius. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstama veika buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai.

53Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo tinkamai kvalifikuoti veiką ir savo iniciatyva gali nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą negu nurodyta kaltinamajame akte – numatantį tiek lengvesnę, tiek sunkesnę nusikalstamą veiką. Svarbu, kad keičiant kaltinimą būtų laikomasi nustatytų procedūrų. Teismas atliko BPK 255 ir 256 straipsniuose nurodytus veiksmus. Visi proceso dalyviai turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, teirautasi dėl pertraukos reikalingumo pasiruošti gynybai, sudarytos galimybės išsakyti savo pozicijas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju nei proceso dalyvių lygiateisiškumo, nei rungimosi principai nebuvo pažeisti. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė, jog nuteistasis A. S. stipriai pastūmė seserį R. D. ir stumdamas pargriovė ją ant grindų, nurodant, kad nuteistasis A. S. suėmė seserį R. D. už pečių, dėl to pastarajai pradėjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų, taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdydamas jai sveikatą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog A. S. dėl neatsargumo sužalojo savo artimą giminaitį taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent: 2018 m. sausio 1 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sesers R. D. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kerštaudamas už sudaužytą alkoholio butelį, suėmė seserį R. D. už pečių, dėl to pastarajai pradėjus kristi, jis užgriuvo ant jos kojų ir taip dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė jai sveikatą. Taigi nuteistojo A. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 139 straipsnio 1 dalį.

54III. Dėl nuteistajam A. S. skiriamos bausmės

55Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

56Kaip nuosprendyje buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skiriant bausmę A. S., taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (vienas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kitas neatsargiai), veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininko asmenybę (neteistas (t. 2 b. l. 46), administracine tvarka baustas (t. 2 b. l. 51), (duomenys neskelbtini) nesigydė (t. 2 b. l. 45), dirba, nukentėjusiajai R. D. ir Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytos žalos neatlygino, civilinių ieškinių nepripažino.

57Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis ir įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei atlyginti nukentėjusiajai R. D. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pridedant pusę už švelnesnį nusikaltimą paskirtos bausmės laiko.

58Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji R. D. patyrė turtinės žalos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 69 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Apygardos teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą bei garantuoti, kad nuteistasis tinkamai ir laiku gebės atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nustato 6 mėnesių turtinės žalos atlyginimo terminą.

59IV. Dėl civilinių ieškinių

60Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, nes nepripažįsta savo kaltės.

61Apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, pažymi, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta motyvacija priteisiant nukentėjusiajai R. D. turtinę žalą ir nustatant žalos atlyginimo dydį. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas papildomai aptaria apeliacinio skundo argumentą, jog nukentėjusioji nepateikė rašytinių kuro apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat akinių įsigijimą įrodančių dokumentų, kurie pagrįstų jos patirtą turtinę žalą. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje viską detaliai aptarė, pats atkreipdamas dėmesį, jog nors R. D. kartu su ieškiniu pateikė tik PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje išlaidas, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių sulaužytų akinių vertę, kuro kvitų, patvirtinančių kelionės išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti 250 Eur už sulaužytus akinius, byloje esantys nukentėjusiosios medicininiai išrašai patvirtina, kad nukentėjusioji ne vieną kartą vyko į gydymo, reabilitacijos, darbingumo nustatymo įstaigas, esančias ne jos gyvenamojoje vietoje, apskaičiuotos kelionės išlaidos atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, visiškai pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies, priteisiant R. D. 794 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistu turtinės žalos dydžiu, tuo labiau, kad apeliaciniame skunde nėra daugiau kitų jį kvestionuojančių argumentų, tad plačiau šiuo klausimu ir nebepasisakoma.

62Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusioji R. D. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo A. S. priteisti 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 35). Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai R. D. iš A. S. priteisė 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

63Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

64Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

65Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino beveik visas reikšmingas neturtinės žalos atlyginimui aplinkybes: nukentėjusioji R. D. dėl patirtų sužalojimų buvo operuota, po operacijos jai buvo taikyta reabilitacija, pasunkintas vaikščiojimas, išliko žymiai riboti kelio sąnario judesiai, reikalingas tolimesnis gydymas, ateityje gali būti atliekamos kitos operacijos, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jos darbingumas. Esant tokiems nukentėjusiajai R. D. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą. Taip pat akivaizdu, jog nukentėjusioji R. D., be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus itin reikšmingus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010).

66Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, nukentėjusiosios R. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jau anksčiau buvo pasisakęs dėl kaltės formos, kuria padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai R. D., todėl pažymi, kad nuteistasis A. S. veikė neatsargia kaltės forma, tai sudarė pagrindą perkvalifikuoti jo veiką į BK 139 straipsnio 1 dalį, todėl, jam neveikus didžiausio pavojingumo forma, yra pagrindas priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala netyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 145 Eur iki 2 317 Eur. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo priteisiama apie 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012, 2K-410/2012, 2K-239/2013, 2K-287-697/2017). Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas ne visas aplinkybes įvertino vienodai išsamiai, tinkamai neįvertino kaltės formos, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, taigi priteista 2 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir turi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent 2 000 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta.

67V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

68Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. D. atstovas pridėjo dokumentus dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Taigi byloje yra pateikta 2019 m. sausio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 66) ir pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kuri patvirtina, jog nukentėjusioji advokatui Rimvydui Kairiui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 682,25 Eur (t. 3, b. l. 66). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

69Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino ir yra iš dalies tenkinamas. Nukentėjusioji R. D. kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovaujant jai Klaipėdos apygardos teisme, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme buvo surengti du posėdžiai (2019 m. kovo 14 d. – trukmė 30 min., 2019 m. kovo 25 d. – trukmė 45 min.), kuriuose nukentėjusiajai R. D. atstovavo advokatas R. Kairys.

70Vis dėlto pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

71Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant kaltės ir įrodymų vertinimo klausimus, iš viso sumokėjo 682,25 Eur. Kaip jau minėta, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per du posėdžius, iš kurių abu truko trumpiau nei valandą, buvo atliktas įrodymų tyrimas ta apimtimi, kuri reikšminga nusikalstamos veikos perkvalifikavimui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas, teisėjų kolegija mano, kad prašoma priteisti 682,25 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįsta, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina per pusę. Taigi nukentėjusiajam priteistina 340 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma.

72Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Nutarė

73nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

74Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendį:

75A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

76Nustatyti A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jam darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

77Nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes:

78

79pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

80

81pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai R. D. atlyginti padarytą turtinę žalą.

82Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti A. S. subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai R. D. atlyginti padarytą turtinę žalą.

83Nukentėjusiajai R. D. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

84Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajai R. D. 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) advokato išlaidoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme padengti.

85Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;... 4. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimas 2 (dvejiems)... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, 4 dalimi, 69... 7. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio... 8. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 9. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai... 10. Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. S.... 11. Iš A. S. priteista nukentėjusiajai R. D. 1000 Eur atstovavimo išlaidų.... 12. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 13. A. S. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam... 14. Taip pat A. S. yra nuteistas už tai, kad sužalojo savo artimą giminaitį... 15. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. Galminas apeliaciniu skundu prašo... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 17. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį... 18. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo... 19. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokiais bylos duomenimis remiantis... 20. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakydamas, jog... 21. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad būtent... 22. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad šiuo atveju, net ir nusprendus, jog... 23. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog šiuo atveju A. S. veikoje... 24. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą... 25. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d. nuosprendyje... 26. Be to, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos... 27. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog iš bylos medžiagos matyti, kad... 28. Iš liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad Naujųjų metų proga... 29. Santykiai tarp A. S. ir nukentėjusiosios yra įtempti, gana konfliktiški,... 30. Dėl civilinių ieškinių... 31. Apeliantas su priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais... 32. Apibendrinant apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad civiliniai ieškiniai... 33. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir gynėjas advokatas A. Galminas... 34. Prokurorė R. Girgždutaitienė, nukentėjusioji R. D. ir jos atstovas... 35. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliacinis skundas tenkintinas... 36. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 37. Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. Galmino apeliaciniame skunde pateikiamas... 38. I. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį... 39. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 40. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos... 41. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiosios ir nuteistojo... 42. Taigi nustatęs, kad nuteistojo veiksmai neatitiko būtinosios ginties... 43. Vis dėlto nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A.... 44. Papildomai pasisakydamas dėl apeliacinio skundo tvirtinimo, kad, nusprendus,... 45. II. Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą... 46. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar... 47. Nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymais (t. 2, b. l.... 48. Nuteistasis A. S. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek... 49. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis objektyviais bylos medžiagoje... 50. Įvykio metu dalyvavę nuteistasis, nukentėjusioji ir liudytoja L. S. davė... 51. Nuteistasis ir liudytoja L. S. teigė, kad A. S., priėjęs prie R. D., kai ši... 52. Apygardos teismas pabrėžtinai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos... 53. Teismas, priimdamas nuosprendį, privalo tinkamai kvalifikuoti veiką ir savo... 54. III. Dėl nuteistajam A. S. skiriamos bausmės... 55. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų... 56. Kaip nuosprendyje buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, nuteistojo... 57. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, jog... 58. Atsižvelgiant į tai, kad dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų... 59. IV. Dėl civilinių ieškinių... 60. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su priteistais... 61. Apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, pažymi, jog visiškai... 62. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2... 64. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos... 65. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi,... 66. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus... 67. V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 68. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nukentėjusiosios R. D. atstovas... 69. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant... 70. Vis dėlto pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę... 71. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji advokatui už... 72. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 73. nuteistojo A. S. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą tenkinti... 74. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 2 d.... 75. A. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos... 76. Nustatyti A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jam darant... 77. Nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes:... 78. –... 79. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės... 80. –... 81. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį laisvės... 82. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 83. Nukentėjusiajai R. D. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 000... 84. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. S. nukentėjusiajai R. D.... 85. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....