Byla 2K-163/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, A. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4A. V. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą grasindamas apie jį paskelbti kompromituojančią informaciją. 2011 m. vasario 23 d., apie 12.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Klaipėdoje, Šilutės pl. 3a, jis, radęs A. D. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson J20i“, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai 2011 m. vasario 25 d. vertė A. D. perduoti jam 1000 Lt, 2011 m. kovo 9 d. – 500 Lt, 2011 m. kovo 14 d. – 300 Lt, grasindamas šiam paskelbti telefone esančią kompromituojančią informaciją apie jo bei jo draugės R. C. lytinį gyvenimą.

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

6Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, dėl to netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką. Kasatorius, išdėstęs pirmosios bei apeliacinės instancijos išvadas dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, skunde nesutinka su jomis ir teigia, kad teismai netinkamai aiškino turto prievartavimo sąvoką. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad jos neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3 punktas). Kasatoriaus tvirtinimu, nėra teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaip turto prievartavimą, nes jie neatitinka šios nusikalstamos veikos požymių.

7Nuteistasis A. V., išdėstęs savo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nurodo, kad jis pripažįsta, jog rado nukentėjusiajam priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną ir už radinį prašė atsilyginti, tačiau nesutinka su skundžiamuose teismų sprendimuose išdėstytomis išvadomis, kad savo veiksmais prievartavo turtą. Kasatoriaus tvirtinimu, jis derėjosi su nukentėjusiuoju dėl tam tikro dydžio atlygio, o ne siekė užvaldyti jo turtą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šiuo klausimu padarė akivaizdžiai nepagrįstas, prieštaringas išvadas.

8Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bei nevertino to, jog jis derybose nebuvo itin aktyvus, nesiėmė realių veiksmų, neatsakinėjo į kai kurias nukentėjusiojo SMS žinutes. Pasak kasatoriaus, tai patvirtina, kad jis turto neprievartavo, o vangiai derėjosi dėl atsilyginimo sumos, taip pat tai, jog jo veiksmuose nebuvo tiesioginės apibrėžtos tyčios. Kasatoriaus tvirtinimu, derybų dėl telefono grąžinimo bei radybų dydžio tikrasis tikslas buvo ne turtinės naudos siekimas, o žaidimas, kurį provokavo pats nukentėjusysis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį tai, kad jis turėjo pagrindą manyti, jog telefono su jame esančia informacija vertė yra didesnė nei vien tik telefono aparato vertė. Dėl to jis (kasatorius) lygosi dėl kainos už telefoną su jame esančia informacija ir jo derybų motyvas buvo susijęs su telefone esančia informacija, jos svarba nukentėjusiesiems, o ne su pinigų už telefone esančios informacijos nepaviešinimą reikalavimu.

9Kasatorius taip pat nesutinka su tuo, kad jo turtinės pretenzijos, kaip nurodyta teismų sprendimuose, yra nepagrįstos jokia teise, t. y. jog reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Kasatoriaus tvirtinimu, priešingai nei teigiama teismų sprendimuose, teisinis pagrindas buvo. Pasak kasatoriaus, teismai jo prašymą (reikalavimą) atsilyginti už surastą telefoną nepagrįstai įvertino kaip neteisėtą reikalavimą perduoti turtą, nes derėtis dėl radybų – jo teisė; derėjimosi metu nurodyti atlyginimų dydžiai nebuvo nerealūs, o tai, kad derybų metu nukentėjusiesiems buvo priminta apie intymaus pobūdžio informaciją, nebuvo pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad atlyginimas už daikto radimą yra įstatymo ginama teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.64 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas į šias esminę reikšmę turinčias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tai nebuvo civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys CK 4.64 straipsnyje numatytą teisę reikalauti atlyginimo už rastą daiktą.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

11Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis nuteistojo A. V. kasacinio skundo motyvų yra susijusi su bylos faktinių aplinkybių nustatymu, jų bei įrodymų vertinimu, pateikiant savo subjektyvią nuomonę, taip pat skunde keliamos nepagrįstos abejonės pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadomis, tačiau teisinių argumentų dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant jo bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, nenurodoma. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Dėl to tokio pobūdžio nuteistojo kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio apskundimo dalykas ir bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme pagrindas.

12Prokuroras nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas kasatoriaus baudžiamojoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, tinkamai ir teisingai savo sprendimuose aptarė, išnagrinėjo bei įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisingai aiškino BK 181 straipsnio 1 dalies nuostatų esmę.

13Prokuroro teigimu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, remdamasis išnagrinėtų įrodymų visetu, padarė abejonių nekeliančią, teisingą išvadą, kad A. V., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas paskleisti nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, savo naudai vertė nukentėjusįjį A. D. perduoti turtą – iš pradžių 1000 Lt, po to 500 Lt ir 300 Lt. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai ir argumentuotai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko ir pagrįstai akcentavo veikos kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį svarbius, vienus iš esminių objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių – turtinio reikalavimo neteisėtumą, grasinimų realumą ir kaltininko suvokimą apie tai.

14Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl teisinio pagrindo jo veiksmuose buvimo remiantis CK 4.64 straipsnyje numatyta įstatymo ginama teise į atlyginimą už rastą daiktą, nurodo, kad iš šio CK straipsnio 1 dalies turinio akivaizdu, jog teisė į atlygį už rastą daiktą jį radusiajam atsiranda tik grąžinus daiktą jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka jį perdavus policijai. Dėl to, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal minėtą CK straipsnį nuteistasis, grąžinęs rastą telefono aparatą nukentėjusiajam, galėjo reikalauti penkių procentų jo vertės, t. y. ne daugiau kaip 30 Lt, o dėl didesnės sumos gavimo, gražinęs rastą telefono aparatą, turėjo susitarti su nukentėjusiuoju. Tai, kad A. V. už rastą telefoną reikalavo iš pradžių 1000 Lt, vėliau, šią sumą sumažindamas iki 300 Lt, grasino paviešinsiąs telefone esančią nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją, šio telefono negrąžino ir, kaip pats SMS žinutėje nurodė, dėl pinigų sumos nesiderės, rodo, jog tai nebuvo civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys CK 4.64 straipsnyje numatytą teisę reikalauti atlyginimo už rastą daiktą. Dėl to akivaizdu, kad, susipažinęs su rastame telefone esančia nukentėjusiuosius kompromituojančia informacija, nuteistasis nutarė iš to pasipelnyti ir be teisėto pagrindo, grasindamas šią informaciją paviešinti, reikalavo piniginio atlygio, t. y. prievartavo nukentėjusiojo turtą.

15Nukentėjusioji R. C. atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir iš jo priteisti jos turėtas proceso išlaidas.

16Nukentėjusioji R. C., nesutikdama su kasatoriaus teiginiais dėl jo veikos netinkamo kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, atsiliepime nurodo, kad kasatoriaus reikalavimai buvo neteisėti. Pasak nukentėjusiosios, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal CK 4.64 straipsnį nuteistasis, gražinęs rastą telefono aparatą nukentėjusiajam A. D., galėjo reikalauti penkių procentų jo vertės, t. y. ne daugiau 30 Lt, o dėl didesnės sumos gavimo turėjo susitarti grąžinęs rastą telefono aparatą. Tai, kad kasatorius už rastą telefoną iš pradžių reikalavo 1000 Lt, po to 500 Lt ir 300 Lt, jo negrąžino nukentėjusiajam A. D., grasino paviešinti jame esančią nukentėjusiuosius kompromituojančią medžiagą, rodo, kad tai nebuvo civiliniai teisiniai santykiai.

17Nukentėjusioji taip pat teigia, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo jo siųstų SMS žinučių turinį ir teisingai nustatė jų grasinamąjį pobūdį. Nukentėjusioji R. C. atkreipia dėmesį į tai, kad grasinamojo pobūdžio SMS žinučių iš nuteistojo gavo ir ji. Kasatorius jai (nukentėjusiajai) siūlė sumokėti pinigus ir pasiimti telefoną, nes priešingu atveju žadėjo jį nunešti į lombardą ar parduoti. Nukentėjusiosios teigimu, kadangi telefone buvo jos nuogos nuotraukos, taip pat nufilmuotas jos ir A. D. lytinis aktas, ji labai išsigando dėl to, jog ši medžiaga gali būti paviešinta. Be to, pasak nukentėjusiosios, nuteistasis SMS žinutėse nurodė ir tai, kad BK yra straipsnis už pornografinio turinio medžiagos laikymą. Nukentėjusiosios R. C. tvirtinimu, kasatorius atvirai reikalavo perduoti jam turtą grasindamas paviešinti juos, nukentėjusiuosius, kompromituojančias nuotraukas ir vaizdo įrašą kitiems asmenims. Nuteistojo grasinimai paskleisti šią informaciją buvo realūs – jais buvo siekiama realiai juos (nukentėjusiuosius) įbauginti ir palaužti jų valią, kad būtų vykdomos jiems pareikštos pretenzijos. Kartu nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad turto prievartavimas yra baigtas nuo reikalavimo pareiškimo momento – realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui neturi reikšmės. Dėl to kasatoriaus teiginys, kad jis telefono su jame esančia informacija neketino parduoti, intymaus pobūdžio informacijos nepaviešino, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

18Be to, pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis suvokė savo veiksmų (reikalavimo, grasinimo) neteisėtą bei pavojingą pobūdį ir siekė priversti nukentėjusiuosius elgtis pagal jo norus. Nukentėjusiosios teigimu, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis.

19Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį

21Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino turto prievartavimo sąvoką, todėl nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus tvirtinimu, jis su nukentėjusiuoju derėjosi dėl tam tikro dydžio atlygio, o ne siekė užvaldyti jo turtą. Pasak kasatoriaus, teismai jo prašymą (reikalavimą) atsilyginti už surastą telefoną nepagrįstai įvertino kaip neteisėtą reikalavimą perduoti turtą, nes derėtis dėl radybų – jo teisė, kurią gina įstatymas ( CK 4.64 straipsnis).

22Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).

23Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: A. V. už nukentėjusiojo A. D. telefono grąžinimą SMS žinutėmis iš pradžių reikalavo sumokėti 1000 Lt, po to – 500 Lt, o dar vėliau – 300 Lt; A. V. nukentėjusiajam nesutikus sumokėti prašomos pinigų sumos, grasino telefoną su jame esančia intymia šio bei jo draugės R. C. medžiaga nunešti į lombardą ar parduoti; nuteistasis nukentėjusiajam rašė, jog šis turėtų nemaloniai jaustis, jei telefone esanti informacija būtų paviešinta, taip pat nurodė, jog yra BK straipsnis, pagal kurį baudžiama už pornografinio turinio medžiagos laikymą; nuteistasis SMS žinutes, siūlydamas sumokėti pinigus bei nusipirkti telefoną su jame esančia informacija, nes priešingu atveju jis telefoną su jame esančia medžiaga nuneš į lombardą arba parduos, rašė ir nukentėjusiojo draugei R. C.; A. V. telefono aparatą nukentėjusiajam grąžino tik jį iš jo paėmus policijai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. D. tokio pobūdžio SMS žinutes suprato kaip šantažą, grasinimą neperdavus pinigų išplatinti telefone esančią jį bei jo draugę kompromituojančią medžiagą.

24Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius netinkamai aiškina CK 4.64 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo grindžia savo reikalavimo teisėtumą. Pagal CK 4.64 straipsnio 1 dalį asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidų daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam asmeniui penkių procentų rastojo daikto vertės dydžio užmokestį, jei daiktą pametęs asmuo nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos arba jeigu nesusitarė su radusiuoju asmeniu dėl didesnio atlyginimo. Vadinasi, pagal šį CK straipsnį daiktą radęs asmuo gali iš pametusio daiktą asmens reikalauti penkių procentų rasto daikto vertės ar tartis dėl didesnio atlygio už radimą tik grąžinęs jam daiktą arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai. Tuo tarpu šioje byloje A. V. atlygio už rastą telefoną iš nukentėjusiojo reikalavo jo negrąžinęs ir (ar) neperdavęs nustatyta tvarka policijai. Be to, reikalavo kur kas didesnės nei penkių procentų telefono vertės sumos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad tai nebuvo civiliniai teisiniai santykiai, atitinkantys CK 4.64 straipsnyje numatytą teisę reikalauti atlyginimo už rastą daiktą, ir motyvuotai konstatavo, jog „akivaizdu, kad susipažinęs su rastame telefono aparate esančia nukentėjusiuosius kompromituojančia informacija, nuteistasis nutarė iš to pasipelnyti ir be teisėto pagrindo, grasindamas šią informaciją paviešinti, reikalavo atlygio, t. y. prievartavo nukentėjusiojo turtą“.

25Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, jog A. V. grasinimai paskleisti nukentėjusiuosius kompromituojančią informaciją buvo realūs – jais buvo siekiama įbauginti nukentėjusiuosius ir palaužti jų valią tam, kad jie įvykdytų jiems pareikštas niekuo nepagrįstas turtines pretenzijas, padarė motyvuotą išvadą, jog A. V., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas nukentėjusiajam A. D. paskelbti telefone esančią kompromituojančią informaciją, vertė šį sumokėti pinigus, ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

26Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

27Kasatorius skunde, išdėstęs pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas, savo parodymų turinį, taip pat teigia, kad: apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad jos neatitinka bylos aplinkybių; jis pripažįsta, jog rado nukentėjusiajam priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną ir kad už radinį prašė atsilyginti; apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, dėl turto prievartavimo padarė akivaizdžiai nepagrįstą ir sau prieštaraujančią išvadą; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bei nevertino to, jog jis derybose nebuvo itin aktyvus, nesiėmė realių veiksmų, neatsakinėjo į kai kurias nukentėjusiojo SMS žinutes ir pan. Taigi kasatorius šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo.

28Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir, kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio reikalavimai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

29Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

30Dėl nukentėjusiosios R. C. prašymo priteisti proceso išlaidas

31Nukentėjusioji R. C. atsiliepimu į nuteistojo A. V. kasacinį skundą prašo priteisti iš nuteistojo jos turėtas proceso išlaidas. Nukentėjusioji šį savo prašymą grindžia prie atsiliepimo pridedamu 2012 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 649204, kuriame nurodyta, kad ji už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą advokatei M. Deinekienei sumokėjo 400 Lt.

32Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

33Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje yra padavęs tik nuteistasis A. V.. Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios R. C. interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 400 Lt suma už atsiliepimo surašymą atitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius.

34Taigi nukentėjusiajai R. C. iš nuteistojo A. V. priteistina 400 Lt jos kasacinės instancijos teisme turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

37Iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajai R. C. priteisti 400 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. A. V. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pirmosios bei apeliacinės... 6. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 7. Nuteistasis A. V., išdėstęs savo teisiamojo posėdžio metu duotus... 8. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai... 9. Kasatorius taip pat nesutinka su tuo, kad jo turtinės pretenzijos, kaip... 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas... 11. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į... 12. Prokuroras nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 13. Prokuroro teigimu, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad... 14. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl teisinio pagrindo jo... 15. Nukentėjusioji R. C. atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo... 16. Nukentėjusioji R. C., nesutikdama su kasatoriaus teiginiais dėl jo veikos... 17. Nukentėjusioji taip pat teigia, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius,... 18. Be to, pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 19. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 181... 21. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 22. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 23. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: A. V. už nukentėjusiojo A. D. telefono... 24. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 27. Kasatorius skunde, išdėstęs pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų... 28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 29. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 30. Dėl nukentėjusiosios R. C. prašymo priteisti proceso išlaidas... 31. Nukentėjusioji R. C. atsiliepimu į nuteistojo A. V. kasacinį skundą prašo... 32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 33. Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje... 34. Taigi nukentėjusiajai R. C. iš nuteistojo A. V. priteistina 400 Lt jos... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 36. Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.... 37. Iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajai R. C. priteisti 400 Lt turėtų išlaidų...