Byla 2K-410/2012
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

4nuteistajam M. J.,

5nuteistojo gynėjui Edvardui Algirdui Žalnerauskui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. ir jo gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžio.

7Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant laikyti ir naudotis šaunamuoju ginklu. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2008 m. gegužės 15 iki 16 d. (1 diena). Iš M. J. priteista nukentėjusiajam Ž. B. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai – 2191 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų. M. J. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 nuosprendžio dalis dėl M. J. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – M. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu naudotis šaunamaisiais ginklais ir juos laikyti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir M. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu laikyti šaunamuosius ginklus ir jais naudotis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10M. J. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 2 d., apie 21.30 val., būdamas viešoje vietoje – Vilniaus r., Nemenčinės sen., ( - ), esančiame miško masyve, du kartus iššovęs iš teisėtai laikomo pusiau automatinio 9 mm kalibro pistoleto „Browning CZ-83“ į už 20–30 m miško keliu keturračiu motociklu atvažiuojančio Ž. B. ir jo mažamečio sūnaus L. B., gimusio 1995 m., pusę, šaudydamas į žemę, sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam L. B. psichikos – potrauminio streso sutrikimą, trukusį ilgiau kaip 10 dienų, prilyginamą nesunkiam sveikatos sutrikdymu, ir taip dėl neatsargumo susargdino mažametį L. B.

11M. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 2 d., apie 21.30 val., Vilniaus r., Nemenčinės sen., ( - ), iš miško masyvo atbėgęs į viešąją vietą – ( - ) ežero šiaurinį paplūdimį, laikydamas dešinėje rankoje teisėtai laikomą pusiau automatinį 9 mm kalibro pistoletą „Browning CZ-83“ ir tyčia juo mojuodamas, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė ten poilsiavusių Z. V., L. T. bei O. P. su mažamečiu sūnumi A. P. rimtį ir tvarką, todėl šie asmenys, jausdami realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, iš poilsiavietės pasišalino.

12Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, ir bylą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nutraukti, esant atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinąjai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 20 d. nuosprendį.

13Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų, padarytų atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

14Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs prokuroro apeliacinį skundą, nuteisė M. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį „dėl jo veiksmų paplūdimyje prie ( - ) ežero“, nesilaikydamas bylos nagrinėjimo teisme ribų ir pažeisdamas nuteistojo teises į gynybą. Kaltinamojo teises į gynybą galima pažeisti surašant kaltinamąjį aktą, kuriame išdėstyta tik dalis inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kitas svarbias aplinkybes nutylint ir taip iškreipiant kaltinamojo veiksmų esmę bei ribojant galimybę gintis. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta – teisme pakeistame kaltinime M. J. nėra nurodyta bylai išnagrinėti visų svarbių faktinių aplinkybių, todėl jis neaiškus, nesuprantamas ir riboja galimybes gintis. 2010 m. sausio 26 d. prokuroro prašyme dėl kaltinimo M. J. pakeitimo teisme (T. 4, b. l. 27) aprašant jam inkriminuotos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos aplinkybes buvo nepagrįstai ir ignoruojant ryšį su kitomis tariamomis nusikalstamomis veikomis nutylėti esminiai bylos faktai, patvirtinantys, kad M. J. pasirodymą ežero paplūdimyje, šautuvo laikymą ir kitus veiksmus lėmė nukentėjusiojo elgesys, t. y. nenurodytos aplinkybės nuo to momento, kai M. J. iššovus du įspėjamuosius šūvius, Ž. B. pavažiavęs truputį į priekį vėliau apsisuko, sugrįžo prie M. J. ir pradėjo jį vytis bei reikalauti atiduoti ginklą. Šios reikšmingos bylos aplinkybės nebuvo nurodytos ir prokuroro apeliaciniame skunde, o galiausiai su nuteistajam inkriminuotu viešosios tvarkos pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės nebuvo tinkamai išdėstytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, taigi buvo padaryti esminiai BPK 23 straipsnio, 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimai.

15Remdamasis šiomis aplinkybėmis, kasatorius kartu teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 15 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį. Šių baudžiamojo įstatymo normų netinkamas taikymas reiškėsi ir tuo, kad teismas nenurodė, jog viešosios tvarkos pažeidimą M. J. padarė tiesiogine tyčia. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. J. dėl šios veikos padarymo, motyvuotai pasisakė, kad jis veikė netiesiogine tyčia, t. y. nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, M. J. veika buvo aiškiai motyvuota – jis bėgo į paplūdimį siekdamas būti apgintas esant aplinkiniams asmenims, taigi jo veikoje dominavo tik asmeniniai motyvai ir ji nebuvo nukreipta prieš viešąją tvarką. Kasatorius akcentuoja tai, kad M. J. į paplūdimį prie ( - ) ežero atbėjo persekiojamas agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo Ž. B. ir ieškodamas žmonių susibūrimo, nes tik viešoje vietoje galėjo tikėtis be sunkių padarinių (pvz., savigynos šūvio iššovimo) išvengti puolančio Ž. B. Kasatorius įsitikinęs, kad jeigu kaltinamajame akte būtų buvusios išdėstytos visos svarbios aplinkybės (M. J. judėjimo vieta, veiksmų motyvacija, priežastys ir pan.), būtų akivaizdu, kad M. J. veiksmai įvykio metu buvo adekvatūs, protingi ir teisėti.

16Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo M. J. gynėjo apeliacinio skundo, todėl pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 1, 3 dalių, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik nuteistojo skundo, o jo gynėjo skundo – visiškai neišnagrinėjo, nors šis skundas skiriasi nuo nuteistojo skundo ir yra ypač argumentuotas dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius mano, kad toks esminis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas pasunkina ir kasacinio apskundimo argumentų pateikimą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria M. J. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo neišnagrinėti nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo ir ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pripažįstant M. J. kaltu pagal BK 139 straipsnio 1 dalį pateikiami kaip šio kasacinio skundo dalis.

17Kasatorius teigia, kad M. J. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nepagrįstai. Nuosprendyje teismas pripažino, kad būtent nuteistojo M. J. į žemę iššauti du šūviai sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam L. B. potrauminio streso sindromą, tačiau, kasatoriaus nuomone, bylos įrodymai neleidžia daryti tokios vienareikšmiškos išvados. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Priešingai nei nustatė teismas, iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-324 tiriamosios dalies ir jo išvadų matyti, kad L. B. diagnozuotas psichikos sutrikimas buvo tiesioginė visų 2007 m. liepos 2 d. įvykių pasekmė, t. y. ne tik du M. J. iššauti įspėjamieji šūviai, bet ir M. J. persekiojimo epizodas, kai Ž. B. savo vaiko akivaizdoje norėjo atimti iš persekiojimo M. J. šaunamąjį ginklą, o jis, siekdamas išsaugoti ginklą, buvo nusitaikęs į vaiko tėtį ir grasino jam ginklu, lėmė L. B. sveikatos sutrikdymą.

18Tokias išvadas patvirtino ir teisme ekspertizės aktą byloje pateikusi teismo psichologė ekspertė V. Joneliūkštienė, nurodžiusi, kad vaiką traumavo ne kuri nors viena 2007 m. liepos 2 d. įvykių aplinkybė, o jų visuma. Taip pat ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. mažamečio liudytojo L. B. apklausos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jis savo tėvo buvo įtrauktas stebėti pagal vaiko amžių jam psichiką pažeisti galinčių ginkluoto M. J. persekiojimo ir iš jo ginklo atėmimo momentų (T. 1, b. l. 76). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikėsi nepagrįstos versijos, kad L. B. sveikatą sutrikdė tik du M. J. šūviai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad būtent šios vienintelės versijos buvo laikomasi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

19Apskritai ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami šališkai ir šiurkščiai pažeidžiant BPK nustatytą įrodymų rinkimo tvarką. Jau pirmaisiais ikiteisminio tyrimo veiksmais, kuriuos atliko Vilniaus r. PK Nemenčinės nuovados pareigūnai, buvo pažeista M. J. teisė turėti gynėją, suklastoti jo apklausos bei 2007 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu M. J. pirmą kartą buvo apklaustas kaip liudytojas, nors atitiko BPK 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus laikyti jį įtariamuoju, nes 2007 m. liepos 2 d. 21.30 val. buvo sulaikytas su ginklu rankose, ginklas iš jo, kaip iš asmens, tariamai įvykdžiusio nusikalstamą veiką, buvo paimtas, be to, policijos pareigūnų buvo apklausiamas apie tariamai jo padarytą nusikalstamą veiką. Šios apklausos metu ne tik buvo pažeistas M. J., kaip įtariamojo, statusas, bet ir atimtos jo teisės turėti gynėją, duoti ar atsisakyti duoti parodymus ir pan. Šios apklausos metu M. J. buvo apklausiamas apie visas aplinkybes, o gauti duomenys vėliau buvo panaudoti pareiškiant jam įtarimus, kaltinimus dėl nusikalstamų veikų padarymo, jais rėmėsi ir nuosprendį priėmęs teismas. Nepagrįstas M. J., kaip liudytojo, apklausos protokolo surašymas, nuslepiant jo, kaip įtariamojo, statusą, yra ikiteisminio tyrimo dokumentų klastojimas, kurį šiuo atveju atliko tyrėjas J. K. Be to, šio dokumento klastojimas reiškėsi ir tuo, kad jame nebuvo užfiksuota, jog M. J. apklausoje dalyvavo ir daugiau asmenų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tuo pačiu metu, kai vyko M. J. apklausa, Vilniaus r. PK Nemenčinės tyrėjas Č. S. surašė kitą fiktyvų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, nes, skirtingai nei nurodyta protokole, M. J. šaunamojo ginklo nepateikė, jį atsinešė pats pareigūnas. Visa tai patvirtina teisme duotus M. J. parodymus, kad jo apklausos (taip pat reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo surašymo) metu nuolat buvo ir su juo bendravo ar jo parodymų klausėsi du trys asmenys.

20Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo pasinaudota šiais pirminiais bylos klastojimo rezultatais. Laiku nepripažinus M. J. įtariamuoju, jam nebuvo pasiūlyta ir leista dalyvauti nepilnamečio L. B. apklausoje, kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas, taip pat M. J. nebuvo pranešta apie numatomą skirti L. B. teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę bei nepasiūlyta pasinaudoti BPK 209 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius teigia, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 4 dalimis, ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa bei jo ambulatorinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė kaip įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas pateikė teismui prašymą iš naujo apklausti nukentėjusįjį L. B., tačiau teismas prašymą atmetė, nors nukentėjusysis tokios apklausos metu galėjo būti apklaustas dėl visų 2007 m. liepos 2 d. įvykio aplinkybių, o ne tik dėl to, kaip jį paveikė M. J. iššauti du šūviai. Išvardyti ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai turėjo įtakos teismo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui.

21Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į M. J. apeliacinį skundą, netinkamai aiškino BK 28 straipsnyje numatytą asmens teisę į būtinąją gintį, nurodydamas, kad nuteistasis turėjo niekuo nevaržomą galimybę pasišalinti į mišką, kur motociklas nebegalėtų toliau važiuoti. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis Ž. B. keturratį motociklą vairavo greitai ir keldamas pavojų nuteistojo gyvybei, M. J. vos spėjo pasitraukti už miško kelio ribos, o nepilnametis L. B., sėdėdamas už tėvo ant aukštesnės sėdynės, vizualiai galėjo atrodyti aukštesnis nei yra, be to, dėl M. J. susijaudinimo ir vienas po kito greitai sekusių įvykių, nukentėjusiųjų dėvimos specialios motociklininko aprangos, nepilnamečio amžiaus nebuvo galima įvertinti.

22Kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl kaltinamojo akto turinio ir kaltinamojo teisės į gynybą

24Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte pateikiamas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 4 punkte reikalaujama nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

25Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostata draudžia teismui nagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų kaltinamųjų ar dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

26Kaltinamuoju aktu M. J. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį, jame nurodytas šių nusikalstamų veikų aprašymas ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos 2008 m. liepos 29 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinant M. J. dėl šių nusikalstamų veikų perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

27Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

28Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė du kartus teikė rašytinius prašymus kaltinime nurodytos veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Antrame prašyme prokurorė kaltinime pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nurodytos veikos faktines aplinkybes išskaidė į dvi dalis ir kvalifikavo jas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaip savavaldžiavimą bei 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimą, o kaltinime pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nurodė, kad kaltinamasis M. J. mažametį nukentėjusįjį L. B. neatsargiai susargdino savavaldžiavimo veiksmais. Prokurorės prašymo nuorašai įteikti kaltinamajam ir jo gynėjui ir padaryta pertrauka pasirengti gynybai, taigi, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, keičiant kaltinimą teisme, kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

29Kasatoriai nuteistojo teisės į gynybą pažeidimą argumentuoja ir tuo, kad, jų vertinimu, kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme nenurodytos visos svarbios faktinės veikos aplinkybės, o M. J. BK 284 straipsnio 1 dalis inkriminuota kaip atskira veika, nesusijusi su kitomis jam inkriminuotomis veikomis. Toks kaltinamojo akto ir prokuroro prašymo turinio susiejimas su kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu yra nepagrįstas, nes neužkerta kelio kaltinamajam ir jo gynėjui įrodinėti, kokios, jų manymu, yra tikrosios faktinės veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nėra saistomas prokuroro prašymo. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo nauja BPK 256 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija nuo 2011 m. gruodžio 31 d.). Be to, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Apeliacinės instancijos teismas nuteisė M. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagal šios veikos faktines aplinkybes, nurodytas prokurorės prašyme, pašalindamas iš kaltinimo vandališką nuteistojo veiksmų pobūdį. Tuo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kaltinimo pakeitimą teisme ir nuteistojo teisę į gynybą, nebuvo pažeistos.

30Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas atitinkamus argumentus, iš viso nesvarstė prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. J. išteisinimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl kasatorių argumentai dėl M. J. teisės į gynybą pažeidimo kaltinant tęstine veika nesusiję su teismų nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis.

31Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

32Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).

33Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir nuosprendyje išdėstytos nuteistojo M. J. nusikalstamos veikos aplinkybės atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, būtinus nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodyti jokie šio nusikaltimo padarymo motyvai, ir rėmėsi susiformavusia teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų, ir kitokių paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Taigi asmeninio ar kitokio pobūdžio paskatų buvimas, šiuo atveju sulaikymo vengimas, ne visuomet neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai kaltininkas viešoje vietoje sprendžia jam iškilusias problemas tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

34Kasatoriai teigia, kad kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme nenurodyti faktiniai duomenys apie įvykius iki jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo, kurių nurodymas būtų atskleidęs jo veiksmų teisėtumą.

35Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas savo vidinį įsitikinimą privalo pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu nepriklausomai nuo to, ar tos aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte ar prokuroro prašyme. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nepažeidė. Pabrėžtina, kad M. J. buvo inkriminuota ir jis nuteistas už mažamečio nukentėjusiojo L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Tuo tarpu vėlesni jam inkriminuojami veiksmai yra tyčiniai, todėl visi jo veiksmai ir negalėjo būti aprašyti kaip tęstiniai. Kasacinis skundas negali būti grindžiamas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl veikos tęstinumo, nes apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šią skundo dalį, tokių aplinkybių nenustatė. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išanalizavo ir įvertino visus bylos duomenis dėl įvykių nuo nuteistojo M. J. šūvių miške iki jo veiksmų prie ežero. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis Ž. B. bandė sulaikyti miško masyve šaudžiusį nuteistąjį M. J. ir jį vijosi. Pastarasis išbėgo su šaunamuoju ginklu rankoje į paplūdimį, kuriame poilsiavo žmonės, neklausė nukentėjusiojo reikalavimo atiduoti ginklą, laikė jį atstatęs ir grasino šauti, jei artinsis, mojavo ginklu į visas puses ir nereagavo į poilsiautojų prašymą jį paslėpti. Poilsiautojai išsigando tokių nuteistojo veiksmų, nutraukė poilsį ir išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiais įžūliais veiksmais nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė poilsiavusių asmenų rimtį bei visuomenės tvarką. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis neturėjo tyčios kėsintis į visuomenės rimtį, o tai, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio specifiką, tolygu pripažinimui, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl to kolegija atmeta kasatorių teiginį, esą apeliacinės instancijos teismas nenurodė nuteistojo M. J. kaltės formos, ir konstatuoja, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

36Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo

37Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. J. nuteisimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atskirais apeliaciniais skundais apskundė tiek pats nuteistasis, tiek ir jo rašytiniu sutikimu nuteistojo gynėjas. Jie teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš viso neišnagrinėjo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie skiriasi nuo paties nuteistojo argumentų, ir pažodžiui perrašo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo gynėjas ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą. Pažymėtina, kad nuosprendžio pagrįstumas yra apeliacinio, o ne kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas patikrina priimtus nuosprendžius tik teisės taikymo aspektu.

38Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Viršyti skundų ribas teismas gali tik nustatęs esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis priklauso nuo priimamo sprendimo rūšies ir kiekvieno atvejo aplinkybių. Tik nesant motyvuotų išvadų dėl esminių argumentų laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

39Pažymėtina, kad kasatoriai nenurodo, kokie konkrečiai esminiai gynėjo apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Apeliaciniame skunde gynėjas ginčijo teismo išvadas dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo M. J. veiksmų ir mažamečio nukentėjusiojo L. B. susirgimo, nurodė į tam tikrus BPK normų pažeidimus apklausiant nuteistąjį ir mažametį nukentėjusįjį bei skiriant ekspertizę, kėlė klausimą dėl nuteistojo teisės į būtinąją gintį. Dėl visų gynėjo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas, paaiškindamas, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės yra teisingos, ir konstatuodamas esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių bei nebuvus nusikalstamo kėsinimosi į nuteistąjį M. J., nuo kurio jis turėtų teisę gintis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė dėl gynėjo nurodytų BPK pažeidimų, argumentuotai juos atmesdamas arba nelaikydamas esminiais. Taigi, priešingai negu teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą yra išnagrinėjęs, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl visų esminių skundo argumentų. Kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, kodėl nesutinkama su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

40Teismai nustatė nuteistojo kaltės formą neatsargumą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Iš BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad nukentėjusiuoju pagal šį straipsnį gali būti bet koks žmogus, nukentėjusiojo mažametystė ar nepilnametystė nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, nukentėjusiojo mažametystė nuteistajam neinkriminuota ir kaip sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, ji tik paminėta pateikiant duomenis apie nukentėjusį asmenį. Teismas, motyvuodamas bausmę nuteistajam M. J., specialiai pabrėžė nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegija teisės taikymo aspektu neturi pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo M. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį teisingumo, ir šiuo atveju baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Atmesti nuteistojo M. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,... 4. nuteistajam M. J.,... 5. nuteistojo gynėjui Edvardui Algirdui Žalnerauskui,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. J.... 8. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, nuteistojo ir... 10. M. J. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 2... 11. M. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 2... 12. Kasaciniu skundu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Edvardas Algirdas... 13. Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo... 14. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs prokuroro... 15. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, kasatorius kartu teigia, kad apeliacinės... 16. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo M. J. gynėjo... 17. Kasatorius teigia, kad M. J. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas... 18. Tokias išvadas patvirtino ir teisme ekspertizės aktą byloje pateikusi teismo... 19. Apskritai ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo renkami šališkai ir... 20. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo pasinaudota šiais pirminiais bylos... 21. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į... 22. Kasacinis skundas atmestinas.... 23. Dėl kaltinamojo akto turinio ir kaltinamojo teisės į gynybą... 24. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte pateikiamas nusikalstamos... 25. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir... 26. Kaltinamuoju aktu M. J. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 139... 27. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos... 28. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė du kartus teikė... 29. Kasatoriai nuteistojo teisės į gynybą pažeidimą argumentuoja ir tuo, kad,... 30. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas atitinkamus argumentus, iš viso... 31. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 32. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 33. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos ir nuosprendyje išdėstytos... 34. Kasatoriai teigia, kad kaltinamajame akte ir prokurorės prašyme nenurodyti... 35. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas... 36. Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo... 37. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. J.... 38. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina... 39. Pažymėtina, kad kasatoriai nenurodo, kokie konkrečiai esminiai gynėjo... 40. Teismai nustatė nuteistojo kaltės formą neatsargumą dėl nusikalstamo... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Atmesti nuteistojo M. J. ir jo gynėjo kasacinį skundą....