Byla eAS-512-629/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Namita“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. G01, 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. IT01 ir 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. G02 (toliau – ir Sprendimai).

6Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) laikinai (iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo) uždrausti LVPA nutraukti 2016 m. sausio 21 d. sutartį (toliau – ir Sutartis); 2) laikinai (iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo) sustabdyti ginčijamų Sprendimų galiojimą.

7Pareiškėjas paaiškino, kad nutraukus Sutartį, jis turės grąžinti 1 742 926,71 Eur dydžio lėšas. Pareiškėjas šią sumą turi grąžinti per 90 dienų, tačiau tai yra neįmanoma, todėl pareiškėjui bus skaičiuojami delspinigiai bei palūkanos. Dėl priimtų Sprendimų, pasak pareiškėjo, iškilo reali grėsmė jo veiklos tęstinumui, pareiškėjas būtų priverstas bankrutuoti, nebemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą, kurie per pastaruosius metus sudarė beveik 3 mln. Eur. Neproporcingi neigiami padariniai, pareiškėjo nuomone, kiltų ne tik jam, bet ir pareiškėjo darbuotojams, kuriuos pareiškėjas būtų priverstas atleisti, taip pat Birštono miesto ekonomikai bei valstybės biudžetui.

8LVPA prašė teismo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti. LVPA pažymėjo, kad pareiškėjo metinės pajamos viršijo 7 mln. Eur, o balanse nurodyto turto vertė viršijo 1,5 mln. Eur, todėl pareiškėjas ir toliau galės vykdyti veiklą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

11Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad kyla grėsmė pareiškėjo veiklos tęstinumui (pareiškėjas turės atleisti dalį darbuotojų, negalės sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą ir bus priverstas bankrutuoti), todėl gali įvykti ekonomikos smukimas Birštone, nepagrindžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla yra pelninga, pareiškėjas siekia plėtoti vykdomą veiklą kuriant naujas darbo vietas bei plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas galės išsiieškoti patirtą turtinę žalą, vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad objektyvių kliūčių atkurti iki Sprendimų priėmimo buvusią padėtį nekils, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

13III.

14Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

15Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013 yra išaiškinęs, jog sukeliama didele žala yra vertinami atvejai, kai dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, dėl ko įmonė nebegalėtų toliau vykdyti savo veiklos, negalėtų pakeisti vykdytos veiklos, turėtų atleisti daug darbuotojų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), įmonei grėstų bankrotas arba atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikėsi visiškai priešingos pozicijos.

16Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog galimai iškils pareiškėjo nemokumo grėsmė, įrodo pareiškėjo pridedami finansiniai dokumentai. Pareiškėjas paaiškina, kad jeigu jau 2019 m. liepos 10 d. jis bus priverstas grąžinti beveik 2 mln. Eur, sutriks pareiškėjo pajamų srautai ir pareiškėjas bus nepajėgus mokėti įmokų kredito įstaigoms, todėl gali būti pradėtos vykdyti išieškojimo procedūros ir pardavinėjamas kredito įstaigoms įkeistas pareiškėjo turtas (pastatai), su kuriuo yra tiesiogiai susijusi pareiškėjo veikla. Vadinasi, pareiškėjas neteks galimybių generuoti pajamas iš savo vykdomos veiklos, o tai akivaizdžiai prives prie nemokumo grėsmės ir 173 darbuotojų atleidimo. Birštono miestas praras pareiškėjo pritraukiamus užsienio turistus (pareiškėjas nuo 2018 m. suteikė paslaugas daugiau kaip 3 700 klientų iš įvairių užsienio šalių). Pareiškėjo nuomone, būtent su tokių grėsmių, kurios gresia pareiškėjui, buvimu savo praktikoje LVAT ir sieja būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

17Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie pareiškėjo veiklos pelningumą, neturėdamas apie tai jokių duomenų, be to, neįvertindamas to, kad beveik 2 mln. Eur suma, kurią Sprendimais įpareigotas grąžinti pareiškėjas, objektyviai lemia pareiškėjo veiklos nuostolingumą. Pareiškėjas neturės galimybių vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, bus nutrauktos sutartys su užsienio agentūromis, su kuriomis santykių atkūrimas ateityje gali tapti neįmanomas dėl sugadintos pareiškėjo dalykinės reputacijos.

18Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grįsdamas tuo, kad yra teorinė ir itin sudėtinga galimybė (žalos atlyginimo institutas) atitaisyti galinčią kilti didelę žalą, iš esmės paneigė reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmę ir prevencinę paskirtį. Pareiškėjas pažymi, kad tokiu pagrindu iš esmės galėtų būti atmestas kiekvienas teismui pareikštas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (ginčijamų Sprendimų galiojimo sustabdymą iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir laikiną uždraudimą nutraukti Sutartį), teisėtumas ir pagrįstumas.

22Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, padarė išvadą, kad nėra būtina iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti Sprendimų galiojimą ir uždrausti atsakovui nutraukti Sutartį.

23Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2975-662/2018; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

26Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra LVPA Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjo prašymas uždrausti LVPA nutraukti Sutartį nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas priėmė nagrinėti. Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai.

27Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų.

28Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Pareiškėjas turi įrodyti, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą teisę į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tai, kad pareiškėjas gali patirti neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5225-858/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-806-442/2018).

29Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kontekste įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir padaryta, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kad nepritaikius jo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės. Be to, pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jis tikėtinai pagrindė skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumą.

30Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Namita“ kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. Pareiškėjas paaiškino, kad nutraukus Sutartį, jis turės grąžinti 1 742... 8. LVPA prašė teismo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi... 11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla yra pelninga,... 13. III.... 14. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 16. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog galimai iškils pareiškėjo nemokumo... 17. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie... 18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą taikyti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomas taikyti... 23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 26. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra LVPA Sprendimų teisėtumas ir... 27. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 28. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais,... 29. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones kontekste įvertinusi... 30. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ atskirąjį skundą... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį... 34. Nutartis neskundžiama....