Byla 2A-143-381/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. V., „BTA Insurance Company“ SE

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1223-601/2014pagalieškovės G. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plastinės chirurgijos centras“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys S. V., „BTA Insurance Company“ SE.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl neturtinės žalos, gydymo įstaigos padarytos pacientui, dydžio.

6Ieškovė G. B., pagal įstatymą atstovaujama D. B., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Plastinės chirurgijos centras“ 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas, taip pat atnaujinti terminą ieškiniui paduoti.

7Ieškinio faktiniu pagrindu įvardytos aplinkybės, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo darbuotojas – gydytojas S. V., atliko ieškovės ausų kaušelių korekciją. Prieš operaciją nei ieškovė, nei jos motina apie galimas komplikacijas, kitas grėsmes įspėtos nebuvo. Po ausų operacijos ieškovei prasidėjo uždegimas, pooperacinės siūlės negijo, pūliavo. Apsilankymo dėl kilusių komplikacijų pas atsakovą metu (2011 m. spalio 7 d.), gydytojas S. V., nurodęs, kad išvalys pooperacines siūles, iš tiesų atliko dar vieną ieškovės ausų operaciją, po kurios ausyse atsirado skersinis pjūvis, ausys tapo asimetriškos, o viena iš ausų liko ne tik atlėpusi, bet ir deformuota operacinio rando, įlinkusi kaušelio viduryje. Sutikimo atlikti antrą operaciją ieškovės įstatyminė atstovė nedavė. Dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Po operacijų išliko liekamieji reiškiniai (ausys asimetriškos, kairioji ausis atrodo blogiau, nei iki operacijos), dėl ko pablogėjo gyvenimo kokybė, reikalinga dar viena operacija.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino terminą ieškiniui pareikšti, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir ieškovės atstovei – 320 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad nesiremia gydytojo S. V. atliktais įrašais ieškovės sveikatos istorijoje ir gydytojo asistentės parodymais, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad S. V. padaryti įrašai ieškovės sveikatos istorijoje yra nepatikimi, nes nėra nurodyta įrašų data, jie nepasirašyti ieškovės įstatyminės atstovės bei prieštarauja medicininių dokumentų, gautų iš Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro, turiniui. Nustatęs, kad šiais įrašais paremta gydytojo G. R. išvada, teismas nutarė nesiremti ir ja. Teismas pažymėjo, kad antroji operacija ieškovei buvo atlikta neturint jos įstatyminės atstovės sutikimo (Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnis), t. y. neteisėtai. Be to, atsakovas netinkamai vykdė pooperacinę priežiūrą (nenustatė pacientei konkretaus atvykimo pas gydytoją laiko ir pan.). Taigi gydymo įstaiga neužtikrino maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovės operacinėje žaizdoje buvo rastas ir išimtas plaukelis bei vėliau su pūliais pasišalinę operacinių siūlų likučiai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ieškovei nesuteikė stacionarinės ir ambulatorinės pooperacinės slaugos, perrišimų, kitų procedūrų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą ieškovei. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei neturtinės žalos. Jos dydį teismas apskaičiavo, įvertinęs visetą aplinkybių: žalos padarymą asmens sveikatai; žalos padarymą mergaitei (asmeniui, kuriam ypatingai svarbi išvaizda); atsiradę padariniai yra blogesni, negu buvo iki operacijos; antros operacijos būtinybę; ieškovei buvo būtina atlikti ausų korekciją ir iki operacijos; atsakovas grąžino už operaciją sumokėtus pinigus ir siūlė atlikti kitą operaciją nemokamai; atsakovui keliama bankroto byla.

11Ieškovės atstovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nustatė remdamasis ieškinio patenkintų reikalavimų proporcija (1 279,52 Lt × 0,25).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

14Skunde teigiama, kad spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas neįvertino, jog dėl pablogėjusio estetinio vaizdo sumažėjo ieškovės bendravimo su bendraamžiais galimybės, ji patiria patyčias dėl asimetriškų randuotų ausų. Nėra garantijų, kad atlikus pakartotinę plastinę rekonstrukcinę operaciją, bus išspręstos ausų asimetriškumo ir randų problemos. Po atsakovo atliktų operacijų ieškovė tapo irzli, jautri, neadekvačiai reaguoja į aplinkinių kalbas. Dėl to teko kreiptis pagalbos į gydytoją psichiatrą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas be pagrindo rėmėsi aplinkybe, kad atsakovui keliama bankroto byla, nes jo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE. Ieškovės nesutikimas pakartotinai operuotis pas atsakovą, pasitikėjimas kuriuo buvo prarastas, taip pat nėra reikšminga aplinkybė. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nepagrįstai taikė proporcingumo taisyklę.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Plastinės chirurgijos centras“ prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Atsikertant į skundo argumentus teigiama, kad su ieškove ir jos atstove buvo bendradarbiauta, grąžinti už operaciją sumokėti pinigai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais jai sukėlė didesnius dvasinius išgyvenimus, nei jų dydį įvertino teismas. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 2 dalis). Ieškovė iki šiol nėra pasidariusi kitos plastinės operacijos, kas patvirtina, kad jos išgyvenimai yra labiau hipotetinio, nei realaus pobūdžio. Minimalūs abiejų ausų skirtumai negali sukelti tokių kančių, kurios nurodomos apeliaciniame skunde. Be to, pooperacines kontraindikacijas, dėl kurių ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukėlė ausų nepriežiūra pagal paskirtą gydymą pooperaciniu režimu. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. prieš Kauno J. U. katalikiškąją vidurinę mokyklą, bylos Nr. 3K-3-220/2012).

17Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prašo skundą atmesti.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką bei proceso ribas nustato šalys, formuluodamos apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus (CPK 13, 320 straipsniai). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik teismo priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyse. Byloje neturtinės žalos padarymo faktas bei už ją atsakingas asmuo nustatyti ir dėl to ginčo tarp šalių nėra.

20Dėl neturtinės žalos dydžio

21CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai. Todėl be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti kuo labiau nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V.-K. prieš Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. prieš Lietuvos Respubliką, bylos Nr. 3K-3-539/2012).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, vertinama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos, nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Kasacinis teismas akcentuoja, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. prieš UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. prieš ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. prieš UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. plastinės atstatomosios chirurgijos pagalbos, atliekant ausų korekciją, pooperacinio gydymo, ieškovei kilo komplikacijos, kurios lėmė ausų deformaciją – jų asimetriją; ausys taip pat liko randuotos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad už ieškovės sveikatai padarytą žalą yra atsakingas būtent atsakovas. Kaip prieš tai minėta, nurodytos išvados šalys nekvestionuoja, o atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi atsikirtimai ir teikiamas ginčo situacijos aplinkybių vertinimas teisiniu priežastiniu ryšiu susijęs tik su priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymu. Tai atlikdamas, pirmosios instancijos atsižvelgė į visetą aplinkybių, susijusių ne tik su pažeistos vertybės pobūdžiu, ieškovės asmenybe, amžiumi, bet ir su tuo, kad kilusios pasekmės gali būti pašalintos, ieškovės ausys įgimtą defektą turėjo ir iki operacijos, o atsakovas siekė pašalinti jo veiksmais sukeltas pasekmes bei grąžino už operaciją sumokėtas lėšas. Nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, ieškovės įstatyminė atstovė akcentuoja ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų mastą, apsunkintą socialinę komunikaciją su aplinkiniais, ypač bendraamžiais. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, neskaitant apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose dėstomo ieškovės įstatyminės atstovės asmeninio vertinimo, bylos svarstymui nėra pateikta konkrečių įrodymų apie ieškovei nesėkmingos ausų korekcijos sukeltas realias emocines traumas (pvz., psichologo įvertinimo). Negalima neigti to, kad atsakovo veiksmai, netinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir jų sukeltos pasekmės turėjo lemti ir lėmė ieškovei ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, tikėtinai bendravimo galimybių sumažėjimą. Vis dėlto nėra paneigta, kad susidariusi ausų deformacija gali būti pašalinta, atlikus kitą plastinės atstatomosios chirurgijos operaciją. Iki šios dienos pagal bylos duomenis tai nėra padaryta. Patyrus tam reikalingų išlaidų, ieškovė turėtų pagrindą įstatymo nustatyta tvarka reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Be to, kaip teisingai pabrėžia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės ausų patologija, buvusi iki operacijų, taip pat turėjo lemti kasdienį diskomfortą, kuris apeliaciniame skunde išskiriamas kaip sužalojimo pasekmė.

24Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas, kad ieškovės patirtų sužalojimų pasekmės gali būti pašalintos, ieškovė ir iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo dėl natūralios ausų padėties susidurdavo su nepatogumais, atsakovas stengėsi ištaisyti savo klaidą, grąžino už operaciją ieškovės įstatyminės atstovės sumokėtas lėšas, siūlė atlikti dar vieną operaciją ir pašalinti atsiradusius padarinius, po atliktos plastinės chirurgijos operacijos dešinioji ieškovės ausis yra ženkliai gražesnė, nei buvo anksčiau (šią aplinkybę pripažįsta pati ieškovės įstatyminė atstovė) (I b. t., l. 3), teisėjų kolegijos nuomone, teikia pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir nustatė teisingą atlyginimo dydį. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir atsakovo turtinės padėties rodikliu, kaip vienu iš kriterijų nustatant priteistinos kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I J ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos požiūriu, nėra aiškiai per mažas. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į ieškovės sužalojimo pasekmes, iš esmės atitinka teismų bylose, kuriose taip pat spręstas neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, nustatymo klausimas, priteistus žalos dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. prieš Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, bylos Nr. 3K-3-452/2006; 2007 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. prieš Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, bylos Nr. 3K-3-337/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. prieš VšĮ Marijampolės ligoninę, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M. prieš VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą, bylos Nr. 3K-3-158/2010; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. prieš VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, bylos Nr. 3K-3-288/2014).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs pareikšto reikalavimo pobūdžio, tarp šalių paskirstė taikydamas proporcingumo principą dėl patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

27Kasacinio teismo praktikoje, kurią, be kita ko, mini atsakovas, išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. N. prieš Kauno J. U. katalikiškąją vidurinę mokyklą, bylos Nr. 3K-3-220/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį ir nustatė teisingą ieškovei jos turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dydį.

28Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra kilęs dėl neturtinės žalos, gydymo įstaigos padarytos... 6. Ieškovė G. B., pagal įstatymą atstovaujama D. B., kreipėsi į teismą,... 7. Ieškinio faktiniu pagrindu įvardytos aplinkybės, kad 2011 m. rugpjūčio 19... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad nesiremia... 11. Ieškovės atstovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nustatė... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m.... 14. Skunde teigiama, kad spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Plastinės chirurgijos... 16. Atsikertant į skundo argumentus teigiama, kad su ieškove ir jos atstove buvo... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką bei proceso ribas nustato šalys,... 20. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens sveikata, kaip psichinės ir... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktų sveikatos... 24. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas, kad ieškovės patirtų... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 27. Kasacinio teismo praktikoje, kurią, be kita ko, mini atsakovas, išaiškinta,... 28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....