Byla 3K-3-158/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro ir ieškovės D. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neturtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys: V. Š., L. G.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

7Ieškovė 2004 m. vasario 11 d. buvo informuota apie būtinumą šalinti dantį. Tokiai operacijai į VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą ieškovė atvyko 2004 m. liepos 28 d., jai buvo atlikta danties šalinimo operacija; buvo pašalintos danties šaknys, tačiau po šios operacijos ieškovės sveikata pablogėjo, ji po dviejų dienų dėl skausmų ištraukto danties vietoje vėl kreipėsi į atsakovą, 2004 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė buvo nukreipta burnos chirurgo konsultacijai. Gydytoja L. G., nepaisydama odontologinėje kortelėje esančio operaciją atlikusios gydytojos V. Š. įrašo apie sinuso ertmėje likusias dvi nepašalintas septintojo danties šaknis, siuntime nurodė, kad ieškovei visiškai pašalintas septintas dantis ir atsivėrė sinusas. Dėl to VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos medikai nežinojo ir negalėjo nustatyti tikrosios pūliavimo bei blogos savijautos priežasties. Po paskirtos dešimties dienų sinuso plovimo procedūros buvo pasakyta, kad operacija neišvengiama. Kadangi sveikatos būklė blogėjo, tai ieškovė 2004 m. rugsėjo 2 d. buvo hospitalizuota Kauno medicinos universiteto klinikose, kur 2004 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta operacija. Ieškovei dvi nepašalintos šaknys sukėlė sunkių sveikatai padarinių, po operacijos jos sveikatos būklė nepagerėjo. 2005 m. balandžio 13 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninės kompiuterinės tomografijos tyrimų pagrindu buvo pateikta išvada, kad ieškovės veido kairės pusės būklė progresuoja, siūloma tirti onkologiškai. Kita operacija atlikta 2005 m. gegužės 17 d. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Išraše nurodyta, kad dėl sinuso pažeidimo ieškovė susirgo odontogeninės kilmės sinusitu. 2006 m. kovo 15 d. Vilniaus klinikoje „Tomografija“ atlikus prienosių ančių kompiuterinę tomografiją, buvo pateikta išvada – lėtinis polipozinis pansinuitas. Ruošiantis atlikti trečią operaciją, paėmus mėginius pasėliams užauginti, rasta infekcija. Operavusių medikų nuomone, užkratas pateko chirurginiu būdu traukiant kairės pusės septintojo danties šaknis. Po trečios operacijos, atliktos 2006 m. rugpjūčio 21 d. Kauno medicinos universiteto klinikose, ieškovės veido kairės pusės ir galvos skausmai tęsėsi. 2007 m. kovo 1 d. Kauno medicinos universiteto klinikos Radiologijos klinikoje atlikus tyrimus, nustatyti kairės ir dešinės pusės sinusų uždegimų pakitimai – mastoidito požymiai. 2007 m. kovo 5 d. nustatyta, kad sutriko ieškovės klausa. Ieškovės teigimu, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos V. Š. ir L. G. neatliko profesinės pareigos, neinformavo apie tai, kad, chirurginiu būdu šalinant kairės pusės septintąjį dantį, atvėrė sinusą, į kurį pateko dvi danties šaknys, nedelsiant nenukreipė ieškovės burnos chirurgo konsultacijai ar į stacionarą operacijai, apsiribojo tik jodoforminės juostelės tamponavimu, siuntime chirurgo konsultacijai nenurodė, kad į sinusą pakliuvo dvi danties šaknys, o vietoje to nurodė, jog pašalintas visas dantis. Ieškovė patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie dar labiau paaštrėjo sužinojus, kad sveikatos sužalojimas nepagydomas, progresuoja. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 900 000 Lt dėl sveikatos sužalojimo padarytai neturtinei žalai atlyginti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1103,50 Lt ekspertizės išlaidų. Teismas, siekdamas išsiaiškinti ieškovės sveikatos sutrikimo priežastis, 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui. Ekspertai konstatavo, kad ieškovei, 2004 m. liepos 28 d. raunant danties šaknis, atsivėrė kairys žandinis sinusas, ir į jį pateko dvi skruostinės šaknys, kurios turėjo būti pašalintos operuojant stacionaro sąlygomis burnos chirurgo Marijampolės ligoninėje arba veido ir žandikaulių chirurgo KMUK, VU Žalgirio klinikinėje ligoninėje arba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ekspertai pažymėjo, kad pašalinti šaknis iš žandinio sinuso po jo perforacijos pageidautina nesant uždegiminių reiškinių kuo greičiau. Ekspertų manymu, ieškovės nurodytus padarinius sukėlė ne komplikuota dantų šaknų šalinimo operacija, bet lėtinis periodontitas, taip pat tai, kad ieškovė uždelsė šalinti šaknis (kreipėsi į Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą po daugiau kaip penkių mėnesių nuo sužinojimo apie būtinumą šalinti dantį), ir pavėluotai kreipėsi į gydymo įstaigą po operacijos. Ekspertų teigimu, ieškovės gretutinės ligos taip pat galėjo lemti tolimesnę komplikuotą sinusito eigą; visų gydytojų veiksmai kiekviename ligos etape buvo adekvatūs to laikotarpio situacijai, o ieškovė Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre buvo gydoma visuotinai pripažintais medicinos ir mokslo principais ir standartais. Teismas atsižvelgė į byloje atliktos ekspertizės išvadą, kad ieškovės sveikatai neigiamių padarinių sukėlė ne komplikuota dantų šaknų šalinimo operacija, bet tai, jog ji pati delsė šalinti dantį ir pavėluotai kreipėsi į gydymo įstaigą po operacijos; ieškovės delsimą atvykti šalinti dantį vertino kaip jos didelį nerūpestingumą, turėjusį įtakos jos pačios sveikatos sutrikimams. Teismas konstatavo buvus labiau tikėtina, kad ieškovė po 2004 m. liepos 28 d. atliktos danties šalinimo operacijos nebuvo informuota apie būtinumą atvykti kitą dieną, nes byloje nebuvo pateikta nei tai paneigusių, nei tai patvirtinusių įrodymų, atsakovo atstovai patvirtino, jog tuo metu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre pacientai apie būtinumą pakartotinai atvykti buvo informuojami žodžiu; ambulatorinėje kortelėje nebuvo nurodyta tikslaus pakartotinio atvykimo laiko, nebuvo įrašyta, kad ieškovė 2004 m. liepos 29 d. neatvyko, nors anksčiau kortelėje įrašai apie neatvykimą buvo įrašomi. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadą dėl tinkamo ieškovės gydymo, nustatė, kad gydytojos V. Š. 2004 m. liepos 28 d. įrašas ambulatorinėje kortelėje apie žandiniame sinuse likusias dvi skruostines šaknis buvo nekonkretus ir neaiškus, todėl gydytoja L. G. 2004 m. rugpjūčio 5 d. netinkamai įvertino ieškovės būklę ir nedavė siuntimo burnos chirurgo konsultacijai, nors ieškovei buvo prasidėjusios su danties šalinimo operacija susijusios komplikacijos. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, ištyręs byloje esančius medicinos dokumentus, nustatė abiejų šalių kaltę, konstatavo, kad ieškovė nepateisinamai ilgai delsė šalinti dantį, o atsakovas netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas po danties šalinimo operacijos, todėl priteistinos žalos dydį nustatė, atsižvelgdamas i nurodytas aplinkybes, taip pat į tai nepaneigtą ekspertų teiginį, kad ieškovės sveikatos būklei turėjo įtakos ir kitos gretutinės jos ligos.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija nurodė, kad atsakovo darbuotojai neatliko Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos visapusiškai informuoti ieškovę apie jos sveikatos būklę, gydymo prognozę, galimus gydymo rezultatus, kitaip tariant, ieškovė nebuvo informuota apie būtinumą dantį šalinti nedelsiant, apie neišvengiamą uždegimą danties šaknų nepašalinimo atveju ir apie uždegimo komplikacijos padarinius, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovei danties šaknys pavėluotai buvo šalinamos dėl jos pačios aplaidumo – netinkamo rūpinimosi savo sveikata. Kolegija, nagrinėdama šalių ginčą, ar ieškovei buvo nurodyta atvykti pas gydytoją kitą dieną po operacijos, rėmėsi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė 2004 m. liepos 28 d. nebuvo apie tai informuota. Aptariamu laikotarpiu Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre pacientai apie būtinumą pakartotinai atvykti buvo informuojami žodžiu, ambulatorinėje kortelėje nenurodyta tikslaus pakartotinio atvykimo laiko, neįrašyta, kad ieškovė 2004 m. liepos 29 d. neatvyko, nors anksčiau kortelėje įrašai apie neatvykimą buvo įrašomi, atsakovas nurodė argumentą, jog gydymo įstaigos dokumentuose nebuvo užfiksuotas ieškovės apsilankymas. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tikimybių pusiausvyros taisyklę ir padarė pagrįstą labiau tikėtiną išvadą. Be to, ieškovei reikiamu laiku neatvykus į gydymo įstaigą, atsakovas, esant sudėtingai ir ieškovės sveikatai pavojingai medicininei situacijai, nesiėmė priemonių ją apie tai įspėti; gydytoja V. Š. ne tik pati nesiėmė būtinų veiksmų – šaknų šalinimo ar ieškovės nukreipimo į kitą gydymo įstaigą, bet ir neįrašė aiškaus ir suprantamo įrašo apie tai ambulatorinėje kortelėje, kad šią pareigą galėtų atlikti kitas atsakovo darbuotojas, taip pat neinformavo ieškovės, jog ji pati būtų galėjusi pranešti kitiems medikams. Kolegija, remdamasi gydytojos L. G. paaiškinimais, ištyrusi medicinos dokumentus, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodė, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas. Kolegijos teigimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas neužtikrino įstatyme nurodytų sveikatos priežiūros paslaugų, įstaigos ir jos gydytojų atidumo, rūpestingumo ir dėmesingumo stoka pripažintini neteisėtais veiksmais ir buvo pakankamas pagrindas taikyti atsakovui profesinę civilinę atsakomybę, nes tiek danties šalinimo, tiek į sinuso ertmę patekusių danties šaknų šalinimo operacijos buvo atliktos pavėluotai dėl atsakovo darbuotojų nepakankamai atidaus ir rūpestingo pareigų atlikimo. Kadangi sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, tai tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitiko atsakovo darbuotojų kaltus veiksmus, teismų praktiką ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas padidinti neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt buvo atmestas, byloje nesant įrodymų, patvirtinusių ieškovės diagnozės bei jos dabartinės (po ekspertizės atlikimo byloje) sveikatos būklės priežastinį ryšį su atsakovo darbuotojų veiksmais, o kitose gydymo įstaigose ieškovei suteiktų paslaugų kokybė nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovui apeliaciniame skunde ginčijant, jo manymu, neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kolegija nurodė, kad atsakovo argumentas dėl CPK 93 straipsnio aiškinimo buvo pernelyg formalus, nagrinėjamoje byloje buvo tenkintas pagrindinis ieškovės reikalavimas pripažinti, kad žalingi jos sveikatai padariniai atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl, atsižvelgdama į CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

12Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį ir padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. M., V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004), kuriose pažymėta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kasatorės teigimu, ta aplinkybė kad nagrinėjamoje byloje žalą padaręs juridinis asmuo yra įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį (turimos skolos), negalėjo būti pagrindas gerokai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat neatsižvelgė į ieškovės netekto darbingumo priežastis; netekto darbingumo pažymoje nurodytos dvi diagnozės – trišalio nervo liga ir lėtinis maksilinis (žandinis) sinusitas; atsakovas kaltas dėl antrosios diagnozės – lėtinio maksilinio (žandinio) sinusito, kuris tapo lėtine liga ir sukėlė ieškovės darbingumo netekimą.

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.

15Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalies įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią gydymo įstaigos civilinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jeigu yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M., V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004). Juolab kad teismas pripažino pagrįstu kasatoriaus apeliacinės instancijos teisme išdėstytą argumentą, jog žala galėjo atsirasti ne dėl atsakovo, o dėl trečiųjų asmenų – kitų gydymo įstaigų, kuriose ieškovui buvo atliktos operacijos ir procedūros, neteisėtų veiksmų, t. y. teismas tinkamai netaikė CK 6.253 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, nustačius, jog žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų, civilinė atsakomybė netaikoma arba nuo jos atleidžiama. Be to, net ir nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl kitose gydymo įstaigose suteiktų paslaugų kokybės, apeliacinės instancijos teismas turėjo išsiaiškinti tokias aplinkybes, įvertinti trečiųjų asmenų veiksmus, o nustačius, jog žala kilo dėl tų asmenų kaltų veiksmų, netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti. Kasatoriui civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma taip pat ir dėl to, kad byloje esantys įrodymai (įrašas ambulatorinėje kortelėje, trečiųjų asmenų paaiškinimai; ekspertizės akto išvados, posėdyje apklausto chirurgo D. S. paaiškinimai) ir ištirtos aplinkybės patvirtino, jog žala ieškovei atsirado dėl jos pačios veiksmų, t. y. ieškovė neatvyko pas gydytojus paskirtu laiku, nesirūpino gydymo procesu, taip prisiimdama žalos sveikatai atsiradimo riziką. Be to, žala ieškovei galėjo atsirasti ir dėl jos individualių fizinių savybių, bendros sveikatos būklės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje netaikė CK 6.253 straipsnio 1 dalies, pagal kurią kasatoriui netaikytina civilinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad tiek dantų šalinimo, tiek į sinuso ertmę patekusių danties šaknų šalinimo operacijos buvo pavėluotai atliktos dėl atsakovo darbuotojų veiksmų, neteisingai pritaikė CK 6.247 straipsnį. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, kai yra priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys, todėl atsakomybės taikymas nesant priežastinio ryšio reiškia neteisingumą ir nesąžiningumą dėl skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z., I. Z. v. Vilniaus teritorinė muitinė, bylos Nr. 3K-3-530/2002). Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingą išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog nebuvo jo kaltės padarant žalą ieškovei. Kasatoriaus teigimu, jo kaltę paneigė ambulatorinėje kortelėje gydytojos V. Š. 2004 m. liepos 28 d. padarytas įrašas, kad ieškovė turėjo atvykti į gydymo įstaigą kitą dieną; šios gydytojos paaiškinimai, kad informavo ieškovę apie būtinybę atvykti kitą dieną; kasatoriaus darbuotojai neprivalėjo raštu informuoti ieškovę apie atvykimą, nes šio reikalavimo nebuvo nustatyta teisės aktuose; ieškovės paaiškinimuose yra prieštaravimų dėl atvykimo datos, kurie leidžia abejoti jos paaiškinimų patikimumu; ambulatorinės kortelės įrašai, patvirtinantys, kad ieškovė atvyko tik 2004 m. rugpjūčio 5 d.; įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovei buvo būdinga neatvykti gydytojo paskirtu laiku; ekspertizės akto išvadų 12-14 punktai, kuriuose konstatuota, kad gydytojų veiksmai buvo adekvatūs, pažeidimų nenustatyta, gydymas buvo teikiamas pagal pripažintus medicinos standartus; chirurgo D. S. ir J. J. paaiškinimai, kad danties šaknų patekimas į sinusą nenulėmė ieškovei sukeltų padarinių sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 straipsnį dėl mišrios kaltės principo, nes byloje buvo įrodymų, patvirtinusių aplinkybę, kad dėl žalos atsiradimo buvo kalta ir pati ieškovė, t. y. žala ieškovės sveikatai atsirado būtent dėl jos pačios nerūpestingo ir neatidaus elgesio.

162.

17Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nepakankamai išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes. Teismo išvada, kad kasatoriaus darbuotojai, nesuteikdami informacijos pacientei apie jos sveikatos būklę, buvo kalti dėl delsimo pašalinti dantį ieškovei, padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų, neatsižvelgus į tai, jog tokios informacijos pateikimas pacientui neprivalo būti fiksuojamas raštu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei buvo atimta ar apribota teisė gauti informaciją apie jos sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo prognozę. Teismo išvada, kad ieškovė 2004 m. liepos 28 d. nebuvo informuota apie būtinumą atvykti į gydymo įstaigą kitą dieną, padaryta neatsižvelgiant į kitus įrodymus (ambulatorinės kortelės prierašo „atv. 04.07.29", ieškovės paaiškinimų prieštaravimus dėl apsilankymo pas gydytoją datos). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus civilinę atsakomybę, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį, nes pirmenybę teikė ne rašytiniams bylos įrodymams ar ekspertizės išvadai, patvirtinančiai, jog kasatoriaus darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, užtikrino profesionalias paslaugas, o tik ieškovės paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti įrodymais.

183.

19Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant ieškovei 20 000 Lt, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes dėl informacijos apie pacientės sveikatos būklę nesuteikimo ieškovei, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad kasatoriaus darbuotojai neatliko įstatyme įtvirtintos gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ekspertizės išvadas, nes ji yra neobjektyvi, nepagrįsta civilinės bylos medžiaga.

21Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti atsakovo kasacinį skundą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad teismai priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįsti, nes pagal teismų praktiką net ir sunkesniais sveikatos sužalojimo atvejais priteisiamas mažesnis žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010). Atsakovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, susiję su tuo, buvo pacientė tinkamai informuota apie operacijos metu į atvertą sinusą patekusias traukto danties šaknis ar ne, yra fakto klausimas, susijęs su įrodymų vertinimu. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nes, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino ieškovės kaltų veiksmų, taip pat aplinkybės, jog dėl trišakio nervo ligų atsakovas iš viso nebuvo atsakingas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl gydymo įstaigos atsakomybės sveikatos sužalojimo atveju

25Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.264 straipsnyje nustatyta samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl šiam tenka pareiga įrodyti priešingai (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė jo kaltę paneigiančių įrodymų.

26Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

27Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė atsakovo darbuotojų – gydytojų V. Š. ir L. G. – neteisėtą neveikimą, nes operaciją atlikusi gydytoja V. Š. nesiėmė būtinų veiksmų – šaknų šalinimo ar ieškovės nukreipimo į kitą gydymo įstaigą, taip pat neįrašė aiškaus ir suprantamo įrašo ambulatorinėje kortelėje apie dvi nepašalintas septinto danties šaknis, kad šią pareigą galėtų atlikti kitas atsakovo darbuotojas, taip pat neinformavo ieškovės, jog ji pati būtų galėjusi pranešti kitiems medikams, tinkamai neinformavo ieškovės apie būtinumą po operacijos atvykti į gydymo įstaigą kitą dieną; gydytoja L. G. pažeidė įstatyme įtvirtintą gydytojo pareigą užtikrinti maksimalų atidumo, rūpestingumo ir kvalifikuotumo laipsnį, teikiant medicinos paslaugas,neatsižvelgdama į ieškovės ambulatorinėje kortelėje esančius įrašus, nepasitikslino ieškovės ligos diagnozės, netinkamai įvertino pacientės sveikatos būklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras neužtikrino, jog ieškovei būtų suteikta kvalifikuota medicinos paslauga, todėl sprendžia, kad šioje byloje nustatytas kasatoriaus – Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro ir jo darbuotojų – neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1,2 dalys, 6.264 straipsnio 1 dalis).

28CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

29Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 m. liepos 28 d. ieškovei Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre buvo atlikta danties šalinimo operacija, tačiau sinuso ertmėje liko dvi nepašalintos septinto danties šaknys, todėl ieškovei kilo komplikacijų. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja L. G. siuntime nurodė, kad ieškovei visiškai pašalintas septintas dantis ir atsivėrė sinusas, t. y. kitos gydymo įstaigos gydytojai, būdami netinkamai informuoti, objektyviai negalėjo parinkti tinkamo gydymo ieškovei. Be to, remiantis teismų nustatyta aplinkybe, kad ieškovė po atliktos danties šalinimo operacijos nebuvo tinkamai informuota apie būtinumą atvykti į gydymo įstaigą kitą dieną, darytina išvada, jog Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko profesinę pareigą, o tai lėmė žalos ieškovei sveikatai atsiradimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę ekspertizės išvadas, šalių paaiškinimus, nustatė, kad ieškovė apie jos sveikatos būklę, padarinius nebuvo tinkamai informuota. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, pažymi, kad viena iš žalos ieškovei atsiradimo priežasčių buvo ta, jog pacientė nebuvo tinkamai informuota apie būtinumą po operacijos atvykti į gydymo įstaigą, taip pat siuntime į kitą gydymo įstaigą nebuvo tiksliai įvardyta ieškovės negalavimo priežastis, todėl kitos gydymo įstaigos gydytojai negalėjo parinkti tinkamo gydymo, t. y. šie Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų veiksmai lėmė žalos ieškovės sveikatai padarymą, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad nebuvo nustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos ieškovės sveikatai atsiradimo.

30Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepakankamai ištyrė bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė gydymo įstaigos kaltę. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų, todėl, atsižvelgiant į teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.), darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl gydymo įstaigos kaltų veiksmų nustatymo padarytos nepažeidžiant CPK 176, 185 straipsnių. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J., M. Č. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010).

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl civilinės atsakomybės jam netaikymo pripažintini nepagrįstais, yra pagrindas taikyti gydymo įstaigai – Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui civilinę atsakomybę CK 6.245 straipsnio pagrindu, neturtinės žalos dydį nustatant atsižvelgiant tiek į žalą padariusio asmens kaltę, tiek į nukentėjusiojo veiksmus.

33Dėl neturtinės žalos dydžio

34CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

35Konstatavus gydymo įstaigos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei atsiradimo, žalos padarymo faktą, taikius civilinės atsakomybės institutą Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui, atsižvelgus į teismų nustatytas aplinkybes, kad ieškovė patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, darytina išvada, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama įstatyme nustatyta tvarka (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

36Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės kasacinio skundo argumentą padidinti teismų priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teismų nustatytus faktus, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimais įvertinti žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nurodo, kad nors teismai konstatavo atsakovo ir jo darbuotojų – gydytojų neatsargius ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo sužalota sveikata, tačiau gydytojų neveikimas buvo iš esmės tik formalių Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų pareigų neatlikimas – pakankamos ir aiškios informacijos apie ligos būklę nesuteikimas, pacientės neinformavimas raštu apie būtinumą atvykti į gydymo įstaigą kitą dieną po operacijos. Atsižvelgus į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, remiantis ekspertizės išvadomis, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad gydytojų parinktas gydymo procesas buvo adekvatus pacientės ligos būklei, o gydytojų kaltė, minėta, pasireiškė labiau formaliais įstatymo pažeidimais. Be to, pačios ieškovės veiksmai bei jos kitos gretutinės ligos taip pat lėmė žalos atsiradimą, t. y. ieškovė į gydymo įstaigą dėl danties operacijos kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams po to, kai sužinojo apie būtinumą šalinti dantį, nesikreipė į gydytojus kitą dieną po atliktos operacijos, tinkamai ir laiku nesirūpino savo sveikatos būkle. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti abiejų šalių kaltę ir mažinti bylą nagrinėjusių teismų priteistą 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka bylos aplinkybes bei teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006; 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-337/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino atsakovo civilinę atsakomybę, t. y. ieškovės reikalavimas iš esmės buvo tenkintas, todėl darytina išvada, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovė yra šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, todėl jos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš antrosios šalies. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad atsakovas CPK 93 straipsnį aiškina formaliai, neatsižvelgdamas į šios teisės normos turinį.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

41Teisėjų kolegija, mažindama priteistos ieškovei neturtinės žalos dydį 50 procentų bei remdamasi CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

42Kasatorius Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras prašo priteisti žyminį mokestį už kasacinį skundą (600 Lt), išlaidas advokato pagalbai apmokėti surašant kasacinį skundą (3500 Lt), taip pat surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą (2400 Lt). Sumažinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priteistą neturtinės žalos atlyginimą 50 procentų, pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl išlaidų dydžio advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir nurodo, kad pagal Rekomendacijų 8.13 punktą kasatoriui priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant kasacinį skundą, ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą (Rekomendacijų 8.14 punktas).

43Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 87,58 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ši suma priteistina valstybei iš abiejų ginčo šalių po lygiai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis), t. y. po 43,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį: sumažinti ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 (dešimties tūkstančių) Lt.

46Kitas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

47Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

48Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, surašant kasacinį skundą, ir 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai sumokėti, surašant atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą.

49Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43,79 Lt (keturiasdešimt tris litus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) valstybei 43,79 Lt (keturiasdešimt tris litus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 7. Ieškovė 2004 m. vasario 11 d. buvo informuota apie būtinumą šalinti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu priteisė ieškovei iš... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1.... 15. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.246 straipsnio 1 dalį,... 16. 2.... 17. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl... 18. 3.... 19. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi... 20. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 21. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl gydymo įstaigos atsakomybės... 25. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 26. Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, kasacinis... 27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė atsakovo darbuotojų – gydytojų V.... 28. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad... 29. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2004 m. liepos 28 d. ieškovei... 30. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teismų... 33. Dėl neturtinės žalos dydžio... 34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 35. Konstatavus gydymo įstaigos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp... 36. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės kasacinio skundo... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teismų... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir 41. Teisėjų kolegija, mažindama priteistos ieškovei neturtinės žalos dydį 50... 42. Kasatorius Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras prašo... 43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažymą apie... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl... 46. Kitas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo dalis palikti... 47. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( 48. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( 49. Priteisti iš ieškovės D. M. (asmens kodas ( 50. Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Marijampolės pirminės sveikatos... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...