Byla 2A-639-440/2018
Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-55-1051/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M., I. R., D. R. dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB ir UAB) „Vevira“ pateikė teismui ieškinį, kurį tikslino bylos eigoje, ir prašė pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti nuo sudarymo momento tris 2010 m. kovo 31 d. tarp UAB „Vevira“, atstovaujamos vadovo R. S., ir atsakovo V. P. (toliau - atsakovas) sudarytas Reikalavimo perleidimo sutartis (toliau ir – Ginčo sandoriai, sutartys), kuriomis atsakovui buvo perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis M. P., A. M., I. R. ir D. R. ir taikyti restituciją natūra. Nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimis atsakovui buvo neteisėtai perleistos teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš trečiųjų asmenų. Pažymėjo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu BUAB „Vevira“ vadovas R. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio l dalį, kai dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, patenkino (sudarydamas ginčo ir kitas sutartis) tik keleto iš jų ir dėl to padarė nusikalstamas veikas bei sukėlė turtinę žalą BUAB „Vevira“ kreditoriams. Ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), nes neatitinka CK 6.225 straipsnio l dalies reikalavimų, yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu, taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), įmonės veiklos interesams bei tikslams (CK 1.82 straipsnis), pažeidžia kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis) ir viešą interesą. Pabrėžė, kad bankroto administratorius reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindais veikia visų kreditorių vardu. Ginčo sandoriai laikytini negaliojančiais ir CK 1.78 straipsnio pagrindu, taikytini CK 6.101 ir 6.102 straipsniai, kurie numato draudimus sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartis. Ieškovė neturėjo teisės sudaryti Reikalavimų perleidimo sutarčių dėl to, kad tokių sutarčių sudarymas prieštaravo įstatymams, nes pažeidė kreditorių interesus, neatitiko teisingumo, sąžiningumo ir racionalumo principams.

52.

6Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir pareikštą ieškinį atmesti tuo pagrindu; atmesti ieškovės BUAB ,,Vevira” ieškinį dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo kaip nepagrįstą; (3) skirti ieškovei BUAB ,,Vevira” 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos sumokant atsakovui V. P.. Nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 (toliau – Nuosprendis) nebuvo analizuojama dėl ieškiniu ginčijamų 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, todėl R. S. nebuvo pripažintas kaltu BK 208 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl šių sandorių. Akcentavo, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas galutiniu ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016. Nuosprendyje nurodyti faktai nėra prejudiciniai nagrinėjamai bylai, todėl kiekvieną teiginį ieškovė turėtų įrodyti iš naujo, ieškovė, nurodydama, jog reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsniui ir 1.82 straipsniui nenurodė kokiai konkrečiai imperatyviai teisės normai Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja, o be to visa galimai BUAB ,,Vevira“ ir BUAB ,,Vevira“ kreditorių patirta žala yra priteista iš R. S.. Pažymėjo, kad ieškinys taip pat atmestinas tuo pagrindu, kad, net ir darant prielaidą, jog Nuosprendyje vertinamos aplinkybės dėl Ginčo sandorių BUAB „Vevira“ pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Nuosprendis, ir šiuo Nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį, bei vėliau BUAB „Vevira“ naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą tuo pačiu pagrindu, kadangi ieškovė jau buvo pasirinkusi savo teisių gynimo būdą. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys turi būti atmestas (CK 1.124 straipsnis ir 1.126 straipsnio 2 dalis). BUAB „Vevira“ bankroto administratorė yra praleidusi daugiau nei 5 (penkerius) metus, o nuo Nuosprendžio priėmimo taip pat yra praėję daugiau nei 1 (vieneri) metai (Nuosprendis priimtas 2016 m. sausio 9 d.). Be to, teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas administratoriui pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių ginčijimo, laikytinas ieškinio senaties terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

73.

8Trečiasis asmuo M. P. nurodė, kad sumokėjo jam priteistą sumą V. P., nes jau tikėjosi, kad viskas baigsis. Bet po trejų ar ketverių metų, BUAB „Vevira“ bankroto administratorius vėl pradėjo jį „tampyti“ po teismus. Vykdomąjį raštą jis yra perdavęs antstoliams. Jau beveik du metai kaip įsigaliojo teismo sprendimas, bet bankroto administratorė dar neįvykdė teismo sprendimo ir nesumokėjo trečiajam asmeniui priteistų sumų.

94.

10Trečiasis asmuo I. R. nurodė, kad yra ieškovės pusėje, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teisinės pasekmės, nustatytos Nuosprendžiu, turi įrodomąją ir prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad R. S. veiksmai nesąžiningi ir jis už tai nuteistas. Klausimas dėl dvigubo atlyginimo yra ne esminis, nes netaikoma ir neprašoma taikyti piniginę restituciją. Klausimas dėl dvigubos atsakomybės taikymo išspręstas baudžiamojoje byloje, kurioje pateiktas ieškinys su nurodyta 949 922,80 Lt suma, UAB „Vevira“ pripažinta civiliniu ieškove šiai sumai, kreditoriai, kurių suma sudarė minėtą sumą, įvardinti 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje. V. P. kreditorių sąraše įvardintas likusiai 8 545,28 Lt sumai. Pritaikius restituciją, kaip trečios eilės kreditoriui V. P. būtų nurodoma 41000 Lt kreditorinių reikalavimų suma, t. y. tokia, kiek jis turėjo teisę prieš sudarant ginčo sandorius. Šiuo atveju restitucija, liečianti V. P., būtų visiškai aiški, o ieškovė atgautų reikalavimo teises.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

125.

13Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės BUAB „Vevira“ ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M., I. R., D. R. dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, atmetė. Netenkino atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei ir nurodė, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1822-772/2016) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

146.

15Teismas dėl ieškinio senaties taikymo sprendė, kad ieškovės BUAB „Vevira“ bankroto administratoriui UAB ,,Administratoriai LT“ 2012 m. gruodžio 7 d. gavus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir turint šešių mėnesių terminą patikrinti įmonės sandorius, vienerių metų terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti prasidėjo 2013 m. birželio 8 d. ir baigėsi 2014 m. birželio 8 d., kai ieškiniai teismui pateikti 2016 metais (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), todėl dėl visų trijų Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu terminas ieškiniui pateikti yra praleistas. Nurodė, kad tai, kad bankroto administratorė pirmiausia pasirinko kitus įmonės kreditorių teisių gynimo būdus, o tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniais actio Pauliana pagrindu, yra pagrindas termino praleidimo priežastis ieškiniui pateikti svarbiomis ir terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti atnaujinti.

167.

17Teismas, spręsdamas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, konstatavo, kad bankroto administratorė turėjo neabejotiną teisę teikti ieškinį, gindama kreditorių interesus, skolininkas šioje byloje ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių neprivalėjo sudaryti, abi Ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, tačiau ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta kitiems UAB „Vevira“ kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, nes, sudarytais Ginčo sandoriais buvo sumažinti atsakovo kreditoriniai reikalavimai įmonei jos debitorinių skolų sąskaita, kurių dalis ir lyg šiol nėra patenkinta. Nenustačius, kad ginčo sandoriais būtų pažeistos UAB „Vevira“ kreditorių teisės, ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu atmestinas.

188.

19Teismas pripažino, kad ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta kitiems UAB „Vevira“ kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, nes, sudarytais Ginčo sandoriais buvo sumažinti atsakovo kreditoriniai reikalavimai įmonei jos debitorinių skolų sąskaita, kurių dalis ir lyg šiol nėra patenkinta (iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. skola lyg šiol neišieškota), iš trečiųjų asmenų M. P. ir A. M. atsiskaitymai gauti tik atitinkamai 2011 m. liepos 14 d. ir 2013 m. spalio 21 d., todėl minėtos debitorinės skolos, jeigu jos nebūtų perleistos kaip reikalavimo teisė atsakovui, įtakos nei įmonės mokumui, nei jos galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais, nei Ginčo sandorių sudarymo metu, nei įmonei keliant bankroto bylą, neturėjo. Sprendė, jog byloje nenustatyta, kad ginčo sandoriais būtų pažeistos UAB „Vevira“ kreditorių teisės, kas reiškia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad ginčijamais sandoriais jų šalių ketinimai buvo nukreipti į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą, todėl sprendė, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK. 1.81 straipsnio pagrindu atmestinas.

209.

21Teismas apie ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių prieštaravimą UAB „Vevira“, kaip privataus juridinio asmens, tikslams, pažymėjo, kad bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad Ginčo sutartys buvo žalingos ieškovei BUAB „Vevira“, todėl sprendė, kad ieškinys dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu atmestinas.

2210.

23Teismas sprendė, kad Nuosprendyje nesant duomenų apie Ginčo sandorių sudarymą, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad būtent Ginčo sandoriais buvo pažeistos BK 208 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to Ginčo sandorius pripažinus niekiniais ir pritaikius restituciją natūra, įmonės kreditorių teisių apimtis į kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš esmės liktų nepakitusi, ir galimai kiltų teisminiai ginčai vykdymo procese. Kitaip tariant pripažinus niekiniais ginčo sandorius CK 1.80 straipsnio pagrindu ir pritaikius restituciją natūrą, padidėtų atsakovo V. P. kreditoriniai reikalavimai ieškove BUAB „Vevira“, o tretiesiems asmenims atsirastų pareiga atlyginti debitorines skolas bankrutuojančiai įmonei, kurių didžioji dalis ir taip nėra atlyginta. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Ginčo sandorių pripažinimas niekiniais nebūtų pateisintas įmonės kreditorių interesų užtikrinimu, nes šiuo atveju minėtų sandorių palikimas galioti labiau atitinka bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nei jų panaikinimas, kartu tokiu būdu išlieka nepažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas. Sutiko su atsakovo argumentais, kad Nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį, bei vėliau BUAB „Vevira“ naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą bankrutuojančiai įmonei. Byloje nenustatyta, kad Ginčo sandoriais buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinys dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu atmestinas.

2411.

25Ieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana, CK 1.80 straipsnio, CK 1.81 straipsnio, CK 1.82 straipsnio pagrindais atmetus, nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimų dėl restitucijos taikymo, nes restitucijos taikymas yra sandorio pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu pasekmė.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2712.

28Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vevira“ prašo panaikinti 2018 m. gegužės 11 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, bei priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančiais ir niekiniais, panaikinti tris minėtus reikalavimo teisių perleidimo sandorius, sudarytus 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo ir ieškovės vadovo R. S., panaikinti juos nuo sudarymo momento, šalis grąžinant į pirminę padėtį iki teisės pažeidimo. Taikyti restituciją natūra pilnai bei grąžinti ieškovei visas reikalavimo iš trečiųjų asmenų teises, o atsakovui, reikalavimą į skolos išieškojimą iš ieškovo sumoje, kurią sudarė perleisti reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2912.1. Nesutinka su teismo motyvais, laiko klaidingais, neatitinkančiais įstatymo ir nepagrįstais teismo samprotavimus apie esą nepažeistus ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismo samprotavimai tėra neteisėtos situacijos interpretacijos, nepagrįstos jokiais įstatymais, teisiniais argumentais, teisinę logika ir suformuota teismų praktika. Dėl to yra niekiniai ir neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui. Teismas nenurodė nei vieno įstatymo, nei jokių teisės normų, nei teismų praktikos, kurios leistų taip traktuoti teisinius santykius susiklosčiusius tarp šalių. Nei vienas iš nurodomų argumentų neturi jokio teisinio pagrindo. Sprendime nepaaiškinta kuriame įstatyme yra sąlygos laikyti, kad kreditorių interesai nepažeisti, kai atsakovas (šiuo atveju) gavo ne pinigus, o kitokį reikalavimo patenkinimą, kai perleistos teisės reikalauti sumokėti skolas neįvykdytos/nepilnai įvykdytos, ar įvykdytos iki priimant skundžiamą sprendimą (ii), kai priimant nuosprendį taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ar kokioms aplinkybėms esant, nemokios įmonės vykdomas turto ir turtinių (reikalavimo iš trečiųjų asmenų) teisių perleidimas gali neturėti įtakos įmonės turto būklei ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais.

3012.2. Vilniaus apylinkės teisme priimtu 2015-01-09 dienos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-106-851/2015 konstatuota, kad įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki, turėjo eilę kreditorių, kuriems mokėjimai buvo pradelsti, o sandoriais, kuriais buvo patenkinti tik su R. S. susijusių asmenų reikalavimai, tarp kurių paminėtos visos 2010-03-31 dienos reikalavimo perleidimo sutartys, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. CPK 182 straipsnis nustato, kad nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir įrodinėjimo nereikalauja. Šiuo atveju BUAB „Vevira“ kreditorių interesų pažeidimai konstatuoti įsiteisėjusiu ir nepanaikintu teismo nuosprendžiu. Nusikalstamos veikos fakto konstatavimas nuosprendžiu, patvirtina, kad juo buvo įvertinti ir ginčo sandoriai nagrinėjant bylą teisme, priimant nuosprendį.

3112.3. Teismas neįvertino, kad tuo metu buvo eilė kreditorių, kuriems prievolės buvo pradelstos, o jų atsiradimo momentas daug ankstesnis, nei atsirado prievolė atsakovui. Tai patvirtina BUAB „Vevira“ bankroto byloje priimtos Šiaulių apygardos teismo nutartys, kurios pateiktos į bylą. Iš jų matyti, kad V. P. reikalavimas būtų tenkinamas paskutinėje eilėje. V. P., elgdamasis nesąžiningai ir tyčia, siekė pažeisti kitų, pirmesnių eilėje ir esančių toje pačioje eilėje kreditorių interesus, dėl jo reikalavimo patenkinimo be eilės, nesilaikant nustatytos tvarkos, pirmiau už kitus kreditorius.

3212.3. Šiuo atveju, kreditorių, kuriuos atstovauja ieškovė, teisių pažeidimą actio Pauliana pagrindu esminę aplinkybę sudaro, priešingai nei manė teismas, ne tai gavo ar ne atsakovas iš bankrutuojančios įmonės pinigus, o tai, kad po įskaitymo, atsakovas gavo pagal CK 6.101 straipsnio nuostatas teises į pinigų gavimą iš šioje byloje nurodytų trečiųjų asmenų, t. y. perėmė kreditoriaus teises į piniginių prievolių įvykdymą. Tuo atsakovas gavo teises išieškoti iš trečiųjų asmenų pinigus, o ieškovas tokios teises neteko, t. y. neteko turėtų aktyvų, pinigų, kuriuos panaudojant bei laikantis atsiskaitymo tvarkos galėjo patenkinti, pirmesnių nei atsakovas kreditorių reikalavimus.

3312.4. Jokios teisinės reikšmės neturi teismo argumentai dėl perleistų teisių reikalauti sumokėti skolas neįvykdymo/nepilno įvykdymo, ar įvykdymo iki priimant skundžiamą sprendimą. Nepagrįsti ir neteisėti yra teismo argumentai, kad reikalavimo teisių perleidimas buvo naudingas ieškovės kreditoriams, nes perleistos turtinės teisės neturėjo įtakos įmonės turto būklei ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, bei sumažino įsiskolinimą kreditoriams. Reikalavimo teisių perleidimas nebuvo naudingas kreditoriams, nes jų nesudarius, apmokėjimą, kurį gavo, gali gauti atsakovas, gautų pirmesni eilėje esantys ieškovo kreditoriai, arba tie, kurie yra toje pačioje eilėje, kaip ir atsakovas. Tokios galimybės netekus, akivaizdu, kad jų interesai vienareikšmiškai pažeisti. Šiuo atveju yra visi pagrindai laikyti ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais pagal action Pauliana. Teismas neteisingai vertino įrodymus, dėl to, yra klaidingos ir visos teismo paskesnės išvados vertinant ieškinio pagrįstumą kitais pagrindais, pasisakant dėl tariamo dvigubo žalos atlyginimo, ar ginčo sandorių galiojimo, teigiant jog neracionalu taikyti restituciją.

3412.5. Neteisingi teismo argumentai ir kitu ieškinyje nurodomu pagrindu. Pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo ieškinio, jame minėtų argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendimas laikytinas neturinčiu motyvų. CK 1.78 straipsnis numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymu negalioja bei, kad niekinio sandorio faktą teismas nustato ex offtcio. CK 1.80 straipsnis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo momento, o šalis privalo grąžinti kitai visą, ką yra gavusi pagal niekinį sandorį. CK 1.81 straipsnis nustato, kad negalioja ir viešai tvarkai, gerai moralei prieštaraujantis sandoriai. CK 1.82 straipsnis nustato, kad nuginčijami sandoriai prieštaraujantis įmonės tikslams bei steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai. Šiuo atveju, atsakovo sudarytos sutartys pripažintinos absoliučiai negaliojančiomis (niekinėmis), nes jos prieštaravo minėtoms sąžiningumo prezumpcijoms, pažeidė viešus interesus, jas sudarant BUAB „Vevira“ tapo nemoki ir iš esmės pakito jos finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais įstatymo, dėl mokėjimo eiliškumo, nustatyta tvarka. Priimant sprendimą teismas turėjo pasisakyti dėl visų ieškinyje nurodomų argumentų ir pateiktų įrodymų.

3512.6. Klaidingas teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį įvyktų dvigubas žalos atlyginimas ieškovės naudai, nes esą jau priteistas žalos atlyginimas iš R. S.. Iš teismo nutarčių patvirtinti kreditorinius reikalavimus, ieškovės ieškinio pateikto į baudžiamąją bylą ir nutarimo pripažinti ieškovę civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, atsakovo reikalavimas įmonei neapima reikalavimo perleidimo sutartimis numatytų sumų. Todėl nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sumą, apskaičiuojant ieškinį pareikštą baudžiamojoje byloje. Todėl nuosprendžiu priteistos žalos sumos keitimo teismui šioje byloje ne tik nereikėjo atlikti, bet jis net neturėjo pagrindo to svarstyti.

3613.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo teismo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3813.1.

39Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šis Vilniaus apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje neturi prejudicinės galios įrodinėjant ginčijamų reikalavimo perleidimo sandorių neteisėtumą ir jais pažeistus kreditorių interesus. Analizuojant minimą nuosprendį yra akivaizdu, jog teismas laikėsi pozicijos, kad kreditorių interesų pažeidimus sukėlė kiti, bet ne 2010-03-31 sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sandoriai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje nei karto nekonstatavo, kad būtent 2010-03 31 sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei teises. Ginčo sandorių sudarymo aplinkybės ir pasekmės išvis nebuvo analizuojamos anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje. Visa tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos nesuteikdamas nuosprendžiui baudžiamojoje byloje prejudicinės reikšmės dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorių pripažinimo pažeidžiančiais kreditorių teises. Be to teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio kodekso įstatymų reikalavimus. Nurodo, kad nors su visais nuosprendyje konstatuotais faktais visiškai sutinka, tačiau pabrėžia, kad nuosprendyje nustatytos neteisėtų veiksmų pasekmės yra būtent R. S. neteisėtų veiksmų pasekmės, bet ne atsakovo. Be to nuosprendyje nebuvo vertinta, kad reikalavimo perleidimo sandoriai pažeidžia kokias nors civilinės teisės normas.

4013.2.

41Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė actio Pauliana instituto, nes ieškovės nuomone egzistavo visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Šiuo atveju teismas įvertino tai, kad šiuo atveju atsakovas pinigų iš įmonės negavo, o buvo tik atlikti tarpusavio įskaitymai, kuriais sumažinta įmonės skola atsakovui debitorinių įmonės skolų sąskaita. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jei sandoriai nebūtų sudaryti visa reikalavimų perleidimo suma būtų padengti kitų kreditorių reikalavimai. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl realių perleistų skolų sumokėjimo patvirtina, kad jei kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti, tai labai nežymiai, kadangi perleistos sumos yra nedidelės, jų išieškojimo galimybė neįmanoma arba ilgai trunkanti, todėl net ir nesudarius sandorių kreditoriai nebūtų galėję visa reikalavimų perleidimo suma padengti savo kreditorinių reikalavimų, todėl kreditorių teisės nebuvo pažeistos.

4213.3.

43Ieškovė įrodinėdama ginčo sandorių prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms pateikia abstrakčius, nepagrįstus bei tikrovę iškreipiančius teiginius. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti ieškovė nenurodė, kaip ginčo sandoris pažeidžia imperatyvią teisės normą, kokią būtent imperatyvią teisės normą ginčo sandoriai pažeidžia. Nors UAB „Vevira“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau negalima teigti, kad būtent 2010-03-31 sudaryti reikalavimo teisiu perleidimo sandoriai lėmė įmonės bankrotą. Ieškovė bando daryti tokią išvadą remdamasi savo klaidingais samprotavimais ir nepateikia jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad būtent ginčo sandoriai buvo veiksnys, lemiantis įmonės bankrotą. Bet kokio juridinio asmens tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas. Konkrečioje situacijoje įmonės direktorius perduodamas reikalavimo teises atsakovui už jo atliktus įskaitymus pasielgė labai apdairiai ir protingai, veikė išimtinai įmonės interesais ir siekė maksimalios naudos įmonei konkrečioje situacijoje. Sandoriais buvo stengiamasis sumažinti įmonės skolas, todėl ginčo sandoriai niekaip negali būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys įmonės tikslams ar steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai.

4413.4.

45Pirmosios instancijos teismas nepripažinęs sandorių niekiniais ar negaliojančiais pagrįstai netaikė ieškovės reikalaujamos restitucijos. Net ir pripažinus ginčo sandorius niekiniais ar negaliojančiais taikant restituciją ieškovė nepagristai praturtėtu, nes nuosprendžiu minėtoje baudžiamojoje byloje R. S. buvo sukurta pareiga atlyginti visus iš jo neteisėtų sandorių UAB „Vevira“ ir jos kreditoriams sukeltus nuostolius, kreditorinius reikalavimus.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Apeliacinis skundas tenkintinas.

4814.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

5015.

51Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

5216.

53Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis).

54Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5517.

56Byloje nustatyta, kad atsakovas V. P., kaip UAB „Vevira“ kreditorius, 2010 m. balandžio 9 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Vevira“ iškėlimo (t. 4, b. l. 24-25). Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Vevira“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atveika“ (t. 4, b. l. 21). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2012, BUAB „Vevira” bankroto administratore paskirta UAB ,,Administratoriai LT“, o buvusi bankroto administratorė UAB „Atveika” įpareigota perduoti UAB ,,Administratoriai LT“ bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad BUAB „Vevira“ finansinės atskaitomybės dokumentai naujai bankroto administratorei perduoti 2012 m. gruodžio 7 d., pagal parduodamų dokumentų sąrašą (t. 1, b. l. 147-149).

5718.

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvęs UAB „Vevira“ vadovas R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 208 straipsnio 1 dalyje „Skolininko nesąžiningumas“ ir BK 223 straipsnio 1 dalyje „Aplaidus apskaitos tvarkymas“. Minėtu Nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „Vevira“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949 922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 40-50).

5919.

60Nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „Vevira“, atstovaujamos vadovo R. S., buvo sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis : 1) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 8-9); 2) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 121-123); 3) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 144-146).

6120.

62Byloje nustatyta, kad skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai nėra išieškota (t. 4, b. l. 27; t. 6, b. l. 157, 158). Proceso dalyviai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą. Byloje nustatyta, kad, nors Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteista iš V. P. bylinėjimosi išlaidos (t. 4, b. l. 131-135). Atsakovas V. P., atstovaujamas advokato J. S., patvirtino, kad trečiasis asmuo M. P. su juo geranoriškai yra pilnai atsiskaitęs 2011 m. liepos 14 d. pavedimu (t. 6, b. l. 181). Tą patį patvirtino teismui siųstu el. laišku trečiasis asmuo M. P. (t. 5, b. l. 32). Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. yra išieškota 3242,20 Lt (939 Eur) suma (t. 6, b. l. 171-172, 173-180). Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi išieškotojas UAB „Vevira“ vykdymo procese pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1396-95/2008 buvo pakeistas išieškotoju V. P., o 2013 m. spalio 21 d. Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą CPK 625 straipsnio, 631 straipsnio 6 dalies pagrindu – vykdomąjį dokumentą įvykdžius (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 t. 2, b. l. 136, 140, 141-142).

6321.

64Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015, palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas BUAB „Vevira“ prašymas ir atsisakyta civilinėje byloje pagal UAB „Vevira“ ieškinį atsakovui M. P. atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, teismui konstatavus, kad priimtas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis nėra esminė aplinkybė, kurios pagrindu galimas proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje (t. 4, b. l. 140-143). Būtent nuo minėtos Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo ieškovė prašo skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016, buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir atmesti I. R. ir BUAB „Vevira“ prašymai dėl proceso atnaujinimo (t. 4, b. l. 75-80). Būtent nuo minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovė, patikslindama savo išsakytus argumentus 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, prašė skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, susijusios su trečiaisiais asmenimis I. R. ir D. R..

6522.

66Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016 pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-690-883/2015, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 nustatytas aplinkybes nepagrįstai pripažino nagrinėjamoje byloje prejudiciniais faktais. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Vertino, kad iš teismo Nuosprendžio turinio matyti, kad civilinėje byloje ginčijama 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis paminėta vieną kartą nuosprendžio įžanginėje dalyje, t. y. tai, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB ,,Vevira“ direktoriaus vardu R. S. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB ,,Vevira“ skolininkų: A. M., I. R. ir D. R., M. P. skolos kreditoriui UAB „Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., bendrai 31 211,78 Lt sumai, tačiau daugiau duomenų apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybės, kaltinamojo veiksmus, sudarant ginčo sutartį, nuosprendžio motyvuose nėra. Iš to sprendžiama, kad ginčo sutarties sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos. Nuosprendis priimtas sutrumpinus įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi Nuosprendyje nesant duomenų apie ginčo sandorio sudarymą, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio laikyti prejudiciniu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

6723.

68Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės BUAB „Vevira“ ieškinys atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M. dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir jų panaikinimo (t. 1, b. l. 185-187). Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad bankroto administratoriaus ieškinys pareikštas praleidus Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 19-22), užvesta civilinė byla Nr. 2-1744-251/2017 (t. 3, b. l. 26).

6924.

70Minėtame Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendime apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovė ginčija reikalavimų perleidimo sutartis CK 1.80 straipsnio, 1.81 straipsnio., 1.82 straipsnio, 6.225 straipsnio ir actio Pauliana pagrindais. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, išskyrus atskirų rūšių reikalavimams CK ar kituose įstatymuose nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Nagrinėjamo ginčo atveju reikalavimai atsakovui yra pareikšti ir bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais – pagal CK 1.80 straipsnį, 1.81 straipsnį ir 1.82 straipsnio nuostatas, o tokiems reikalavimams sutrumpintos ieškinio senaties terminas nėra nustatytas nei šiame kodekse, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiose Įmonių bankroto įstatymo normose. Taigi, ieškovo reikalavimams dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas, o dėl tokių sandorių padarinių, t. y. restitucijos taikymo, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio l dalis), kuris nagrinėjamoje byloje nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų nurodytų pagrindų, todėl nepagrįstai taikė vien tik sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas.

7125.

72Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 24 d. priimtas ieškovės BUAB „Vevira“ ieškinys atsakovui V. P., tretiesiems asmenims I. R. ir D. R. dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo, užvesta civilinė byla Nr. 2-425-1051/2017 (t. 4, b. l. 31-37). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1744-251/2017 sujungta su civiline byla Nr. 2-425-1051/2017, suteikiant bylai vieną numerį 2-425-1051/2017 (t. 4, b. l. 115-116).

7326.

74Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-425-1051/2017 buvo sustabdyta iki bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. CIK – 724/2017, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6 (t. 5, b. l. 155-156). Teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (bylos Nr. CIK-724/2017) priimtas galutinis neskundžiamas procesinis sprendimas turės tiesioginės įtakos šiai civilinei bylai, kadangi analogiškos aplinkybės yra susijusios su BUAB „Vevira“ dokumentų perdavimu naujai administratorei, tuo pačiu ir ieškinio senaties termino taikymu actio Pauliana institutui.

7527.

76Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6), panaikino Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-479-687/2017 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6), kurioje ieškovė BUAB „Vevira“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Administratoriai LT“, prašė teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą kasos kvitą, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 261000 Lt (75590,82 Eur) paskola, taikyti restituciją. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio prejudicinės reikšmės nagrinėtai bylai, konstatuodamas, kad šis baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, nes civilinėje byloje sprendžiama taip pat ir dėl ginčijamą sandorį sudariusios vienos iš šalių (R. S.) veiksmų įvertinimo, jos sąžiningumo ir jai tenkančių teisinių pasekmių, o nuosprendyje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (ji apklausta kaip liudytoja). Tačiau teismo nuosprendžio neturėjimas prejudicinės reikšmės nepaneigia šio rašytinio įrodymo įrodomosios galios. Todėl jo turinį, jame užfiksuotus reikšmingus duomenis nagrinėjamai civilinei bylai, juos lygindamas kartu su įrodymų visuma, turėjo vertinti apeliacinės instancijos teismas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai iš naujo nenustatė aplinkybių, patvirtinančių arba paneigiančių sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius pagrindus, netyrė teismo Nuosprendžio, teismo nutarties pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu kaip rašytinių įrodymų turinio, juose užfiksuotų reikšmingų duomenų nagrinėjamai civilinei bylai, juos lygindami kartu su įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), ir pagal tai nepateikė teisinio vertinimo, ar byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 2 dalies sandorių negaliojimo pagrindus pagal šiose teisės normose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų taikymo praktikoje suformuluotus kriterijus.

77Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

7828.

79Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taikant actio Pauliana institutą privalu siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

8029.

81Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, tinkamai nurodė actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Visos šios sąlygos, įskaitant ir kreditorių interesų pažeidimą, turi egzistuoti jau ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 ).

8230.

83Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nustatė actio Pauliana sąlygas, tačiau ginčo sandorių nepripažino negaliojančiu iš esmės todėl, kad padarė išvadą, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeisti įmonės kreditorių interesai. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, baudžiamojoje byloje esančius duomenis spręstina, kad teismo išvados nepagrįstos.

8431.

85Iš Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 matyti, kad nuo 2009 metų pradžios UAB „Vevira“ ekonominė padėtis buvo sunki, balanso, sudaryto 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 854836 Lt (kas atitinka 247578 Eur), t. y. įmonė turėjo kreditorių. Be to, iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria UAB „Vevira“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog teismo buvo nustatyta, kad remiantis 2010 m. balandžio 1 d. balanso duomenimis, pateiktu kreditorių sąrašo matyti, jog UAB „Vevira“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius (t. 4, b. l. 51-52). Teismo išvada, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB „Vevira“ turėjo kreditorių, ir bankroto administratorė turi neabejotiną teisę teikti ieškinį, gindama kreditorių interesus, pagrįsta. Nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja pirminė actio Pauliana sąlyga, nes dalis kreditorių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto procese, egzistavo jau iki ginčo atsiskaitymo sandorio sudarymo. Tą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. liepos 18 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/100 dėl UAB „Vevira“ nurodytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados. (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-106-851/2015).

8632.

87Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga sudaryti sandorį yra vienas imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Vevira“, atstovaujama direktoriaus R. S., ir atsakovas V. P. privalėjo sudaryti ginčijamas 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję sudaryti ginčijamus sandorius. Dėl šios priežasties teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas šioje byloje ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių neprivalėjo sudaryti.

8833.

89Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 3 punktas pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sutartį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis ar kitas artimas giminaitis. Teismas nustatė ir šalys to neginčijo, kad skolininkės UAB „Vevira“ vadovas R. S. ir atsakovas V. P. yra svainiai (CK 3.136 straipsnis), t. y. jų sutuoktines siejo giminystės ryšys (jos seserys). Ir nors CK 3.136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad svainystė teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pats atsakovas V. P., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, yra nurodęs, kad R. S. pažįsta daugiau nei 15 metų, kad 2009 metais palaikė draugiškus santykius, ir ši aplinkybė buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad abi ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes šalys žinojo (turėjo žinoti), kad ginčo atsiskaitymo sandoriu bus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai.

90Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

9134.

92Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga taip pat yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises : kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

9335.

94Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. P. 2010 m. kovo 31 d. buvo UAB „Vevira“ kreditoriumi, dar 2010 m. vasario 15 d. įspėjimu jis kreipėsi į įmonę, nurodydamas, kad pagal 2009 m. balandžio 21 d. pasirašytą trišalę sutartį UAB „Vevira“ privalėjo jam iki 2009 m. liepos 1 d. sumokėti perimtą 41000 Lt skolą, nurodydamas, kad, priešingu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent atstakovas V. P. 2010 m. balandžio 2 d. ieškiniu ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vevira“ iškėlimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „Vevira“, atstovaujamos vadovo R. S., buvo sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis : 1) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P.. UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P.. UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P..

9536.

96Iš Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio matyti, kad be kitų kaltinimų, R. S. buvo kaltinamas ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-31, UAB „Vevira“ direktoriaus vardu pasirašęs 2010-03-31 reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB „Vevira“ skolininkų: A. M. 3.648,19 Lt skolos; I. R. ir D. R. 20.931,74 Lt skolos; M. P. 6.631,85 Lt skolos kreditoriui UAB “Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., tokiu būdu sumažinęs UAB „Vevira“ įsiskolinimą V. P. iš viso 31.211,78 Lt sumai, R. S. patenkino V. P., kaip UAB „Vevira“ kreditoriaus reikalavimą. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad R. S. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2008-2009 m. esant ekonominei krizei, jo vadovaujamai įmonei prasidėjo finansinės problemos. Jis ieškojo būdų, kaip atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau atsiskaitė tik su keliais. Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė. Nuosprendyje nurodyta kokiais įrodymais įrodyta nusikalstama veika.

9737.

98Pirmosios instancijos teismas vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes nurodė, kad buvęs UAB „Vevira“ vadovas R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje. „Skolininko nesąžiningumas“ (Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams) ir BK 223 straipsnio 1 dalyje „Aplaidus apskaitos tvarkymas“. Minėtu nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „Vevira“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti.

9938.

100Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškovo pusėje I. R. teigė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamasis aktas, ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos įrodo, kad ginčo sutartimis yra pažeistos UAB „Vevira“ kreditorių teisės, o nuosprendžiu konstatuota, kad dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, buvęs įmonės vadovas R. S. patenkino (sudarydamas ginčo ir kitas sutartis) tik keleto iš jų ir dėl to padarė nusikalstamas veikas bei sukėlė turtinę žalą BUAB „Vevira“ kreditoriams.

10139.

102Pirmosios instancijos teismas su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais nesutiko. Teismo vertinimu nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamos 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartys paminėtos tik vieną kartą nuosprendžio įžanginėje dalyje, t. y. tai, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB ,,Vevira“ direktoriaus vardu R. S. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB ,,Vevira“ skolininkų: A. M., I. R. ir D. R., M. P. (P.) skolų kreditoriui UAB „Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., už bendrą 31211,78 Lt sumą, tačiau daugiau duomenų apie ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus, sudarant ginčo sutartis, nuosprendžio motyvuose nėra. Todėl teismo vertinimu ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos nes nuosprendis priimtas sutrumpinus įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors kaip minėta kaltinamajam sutikus įrodymai nebuvo tiriami, tačiau iš esmės kaltinamasis sutikdamas su kaltinamuoju aktu yra pagrindo spręsti iš esmės pripažino visas aplinkybes nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, priešingu atveju vadovaujantis BPK nuostatomis sutrumpintas įrodymų tyrimas nebūtų buvęs galimu. Įvertinus visumą aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosprendyje nesant duomenų apie ginčo sandorių sudarymą, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad būtent ginčo sandoriais buvo pažeistos UAB „Vevira“ kreditorių teisės. Apeliacinio teismo vertinimu nors nuosprendyje ir nėra konkrečios nusikalstamos veikos dėl minėtų perleidimo sandorių analizės vertinimo bei konkrečių išvadų, tačiau iš esmės V. P. ir dėl konkrečių 2010-03-31 sandorių sudarymo pripažintas kaltu nors dėl kreditoriams padarytos žalos ir nurodyta bendra 899,557, 78 Eur suma.

10340.

104Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo neigti nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų dėl įmonės nemokumo ir konkrečiais veiksmais, sudarytais sandoriais padarytos žalos kreditoriams.

10541.

106Tuo pačiu pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Paprastai civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė turi: 1) skirtingus tikslus: civilinės atsakomybės tikslai yra kompensaciniai, o baudžiamosios – nubausti pažeidėją; 2) skirtingus atsiradimo pagrindus: civilinė atsakomybė paprastai atsiranda pažeidus privatų interesą, o baudžiamoji – už įstatyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtingą kaltės sampratą ir skirtingą jos įrodinėjimo tvarką: civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, o baudžiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtingą taikymo tvarką: civilinė atsakomybė taikoma civilinio proceso normų pagrindu ir tvarka, baudžiamoji – baudžiamojo proceso tvarka: 5) skirtingus ieškinio senaties terminus taikant atsakomybę.

10742.

108Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstai pirmosios instancijos teismas reikšmingomis aplinkybėmis laikė tai, kad pagal ginčo sandorius atsakovas pinigų iš įmonės negavo, o buvo tik atlikti tarpusavio įskaitymai, kuriais sumažinta įmonės skola atsakovui debitorinių įmonės skolų sąskaita. Teismas pagrįsdamas išvadas laikė reikšminga ir tai, kad skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai per 8 (aštuonerius) metus nuo ginčo sutarties sudarymo nėra išieškota iki šiol. Nors reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), t. y. sumažinta daugiau nei 4 (keturis) kartus, taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteistos iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos, t. y. pagal šią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jau po jos sudarymo 2011 m. teismuose buvo nagrinėjami ginčai dėl perleisto reikalavimo dydžio ir tik 2011 m. liepos 14 d. trečiasis asmuo M. P. su atsakovu galutinai ne pagal ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą atsiskaitė, ir tai buvo padaryta tik 2011 m. liepos 14 d. pavedimu, praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos UAB „Vevira“ iškėlimo. Teismas nustatė, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. skola buvo baigta išieškoti tik 2013 m. spalio 21 d., kuomet tos pačios dienos antstolio Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą įvykdžius praėjus daugiau nei 3 metams po bankroto bylos UAB „Vevira“ iškėlimo.

10943.

110Apeliacinio teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės neįtakoja ir nesudaro pagrindo spręsti sandorius buvus teisėtais atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad dalis reikalavimų nėra patenkinti, dalis patenkinta daug vėliau, nepagrįstai sprendė, kad ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta kitiems UAB „Vevira“ kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, vien todėl, kad sudarytais ginčo sandoriais buvo sumažinti atsakovo kreditoriniai reikalavimai įmonei jos debitorinių skolų sąskaita. Nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad minėtos debitorinės skolos, jeigu jos nebūtų perleistos kaip reikalavimo teisė atsakovui, įtakos nei įmonės mokumui, nei jos galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais, nei ginčo sandorių sudarymo metu, nei įmonei keliant bankroto bylą, neturėjo. Tačiau, kaip minėta byloje nustatyta dėl 2010-03-31, UAB „Vevira“ 2010-03-31 reikalavimo perleidimo sutarčių dėl UAB „Vevira“ skolininkų: A. M. 3.648,19 Lt skolos, I. R. ir D. R. 20.931,74 Lt skolos, M. P. 6.631,85 Lt skolos kreditoriui UAB „Vevira“ perleidimo naujam kreditoriui V. P. buvo sumažintas UAB „Vevira“ įsiskolinimas V. P. iš viso 31.211,78 Lt sumai, taigi iš esmės buvo patenkintas V. P., kaip UAB „Vevira“ kreditoriaus reikalavimas.

11144.

112Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti, jog ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Tokiu atveju sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi arba perleidęs turtą skolininkas gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Sudarius ginčijamą sandorį, sumažėjo ieškovo galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, nes sumažėjo ieškovo turtas ir pasikeitė jo struktūra. Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai galima daryti išvadą, jog kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

11345.

114Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sudarytais perleidimo sandoriais nepažeisti kreditorių interesai. Apeliantės vertinimu esminę aplinkybę sudaro ne tai gavo ar ne atsakovas iš bankrutuojančios įmonės pinigus, o tai, kad po įskaitymo, atsakovas gavo pagal CK 6.101 straipsnio nuostatas teises į pinigų gavimą iš šioje byloje nurodytų trečiųjų asmenų, t. y. perėmė kreditoriaus teises į piniginių prievolių įvykdymą. Tuo atsakovas gavo teises išieškoti iš trečiųjų asmenų pinigus, o ieškovas tokios teisės neteko, t.y. neteko turėtų aktyvų, pinigų, kuriuos panaudojant bei laikantis atsiskaitymo tvarkos galėjo patenkinti, pirmesnių nei atsakovas kreditorių reikalavimus. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju nėra reikšminga tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių dalis reikalavimų padengta daug vėliau ar išvis nepadengta, niekuo nepagrįsti teismo argumentai, kad reikalavimo teisių perleidimas buvo naudingas ieškovės kreditoriams. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad perleistos turtinės teisės neturėjo įtakos įmonės turto būklei ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, nepaisant nurodytų aplinkybių, kad įskaitymu dalyje sumažino įsiskolinimas kreditoriams, tačiau, kaip minėta tokiu būdu buvo tenkintas dalyje ir kreditorinis reikalavimas. Nesudarius sandorių, apmokėjimą, kurį gavo, gali gauti atsakovas, gautų pirmesni eilėje esantys ieškovo kreditoriai, arba tie, kurie yra toje pačioje eilėje, kaip ir atsakovas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kreditorių interesai nepažeisti.

11546.

116Apeliantės vertinimu esminę reikšmę turi tai, kad Vilniaus apylinkės teisme priimtu 2015-01-09 dienos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-106-851/2015 buvo konstatuota, kad įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki, kad turėjo eilę kreditorių, kuriems mokėjimai buvo pradelsti, o sandoriais, kuriais buvo patenkinti tik su R. S. susijusių asmenų reikalavimai, tarp kurių paminėtos visos 2010-03-31 dienos reikalavimo perleidimo sutartys, kad buvo pažeisti kitu kreditorių interesai. Apelianto vertinimu CPK 182 straipsnis nustato, kad nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir įrodinėjimo nereikalauja. Šiuo atveju BUAB „Vevira“ kreditorių interesų pažeidimai konstatuoti įsiteisėjusiu ir nepanaikintu teismo nuosprendžiu, kad nusikalstamos veikos fakto konstatavimas nuosprendžiu, patvirtina, kad juo buvo įvertinti ir ginčo sandoriai nagrinėjant bylą teisme, priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais. Kaip minėta sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Apeliacinio teismo vertinimu byloje nustatyti visi pagrindai laikyti ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

11747.

118Apeliantės vertinimu klaidingas teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį įvyktų dvigubas žalos atlyginimas ieškovės naudai, nes esą jau priteistas žalos atlyginimas iš R. S.. Apelianto vertinimu iš teismo nutarčių patvirtinti kreditorinius reikalavimus, ieškovės ieškinio pateikto į baudžiamąją bylą ir nutarimo pripažinti ieškovę civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, atsakovo reikalavimas įmonei neapima reikalavimo perleidimo sutartimis numatytų sumų. Todėl nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sumą, apskaičiuojant ieškinį pareikštą baudžiamojoje byloje. Todėl nuosprendžiu priteistos žalos sumos keitimo teismui šioje byloje ne tik nereikėjo atlikti, bet jis net neturėjo pagrindo to svarstyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams.

11948.

120Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-215-372/2018 atmesti ieškovės BUAB „Vevira“ ieškinį atsakovei R. S.. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-973-790/2018 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą kasos kvitą Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 75 590,82 Eur paskola ir taikė restituciją – priteisė bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ iš atsakovės R. S. 75 590,82 Eur.

12149.

122Lietuvos apeliacinis teismas 2018m. rugsėjo 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-973-790/2018 nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad konkrečioje byloje nagrinėjamu ieškiniu siekiami apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai jau buvo apginti tenkinus ieškovės ieškinį baudžiamojoje byloje ir ieškovei iš jos buvusio vadovo priteisus žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Vevira“ bankroto byloje patvirtintą kreditorių finansinių reikalavimų sumą, t. y. 275 116,65 Eur. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotas atsakovės reikalavimas ieškovei pagal paskolos sutartis, nes su atsakove pagal ginčo atsiskaitymo sandorį buvo atsiskaityta. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje priteista žalos atlyginimo suma apima byloje prašomą priteisti sumą. Nėra duomenų, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimas yra kuria nors dalimi ieškovei padengtas, o su įmonės kreditoriais atsiskaityta. Ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma šiuo metu yra ženkliai didesnė už tą, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės bankroto byloje Nr. B2-7-569/2018 esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pvz., 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 33 750,31 Eur finansinis reikalavimas, tačiau jis 2010 m. spalio 27 d. buvo patikslintas, patvirtinant 267 266,27 Eur reikalavimą. Ketvirta, net ir vertinant hipotetinę situaciją, kad teismo nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas iš R. S. bus ieškovės naudai realiai išieškotas, tokia situacija jokiu būdu nelems dvigubo atsiskaitymo su kreditoriais ir pan.

12350.

124Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori (iš lot. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016).

12551.

126Trečiasis asmuo I. R. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad kitoje civilinėje byloje BUAB „Vevira“ prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti tarp šalių Slaboševičiaus ir R. S. sudarytą sutartį dėl paskolos gražinimo anksčiau laiko. Ieškinys kaip ir šioje byloje buvo grindžiamas 2015-01-09 Vilniaus 2-s apylinkės teisme priimtu nuosprendžiu, nuteisiant R. S.. Trečiojo asmens vertinimu bylos susijusios, apeliacinio teismo išvados taikytinos visiems sandoriams dėl kurių R. S. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-973-790/2018 pripažintina, kad jos nėra visiškai tapačios, nes konkrečiu atveju sprendžiama dėl perleidimo sandorių teisėtumo vertinimo, o minėtoje byloje ieškovė prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Vevira“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą kasos kvitą Nr. 61, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 75 590,82 Eur paskola. Tačiau yra pagrindo vertinti, kad faktinės aplinkybės panašios nes keliamas klausimas dėl sandorių panaikinimo tuo pačiu pagrindu., vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės dėl įmonės mokumo ir kreditorių reikalavimų pažeidimo, priimto teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų reikšmės, todėl spręstina, kad Lietuvos apeliacinio teismo padarytos išvados yra reikšmingos ir šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimui.

12752.

128Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

12953.

130Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, svarbu, kad būtų pasisakyta dėl esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

13154.

132Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi šalių paaiškinimais, rašytinais įrodymais byloje, tačiau netinkamai įvertino visumą įrodymų ir to pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą įvertino byloje nustatytas aplinkybes, įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus tačiau pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių dalykų, tačiau neturi pareigos atsakyti į visus ieškovės nurodytus apeliacinio skundo argumentus be to iš esmės nustačius, kad yra visos actio Pauliana ieškinio sąlygos, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismui nėra tikslinga pasisakyti, nes jie esminės įtakos neturi. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl sandorių negaliojimo kitais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl perleidimo sutarčių ginčijimo ne tik CK 6.66 straipsnyje nurodytais pagrindais bet ir CK 1.78-1.82 straipsniuose nurodytais pagrindais pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, tačiau iš esmės išvadas dėl jau aukščiau nurodytų argumentų padarė nepagrįstas. Todėl kaip minėta nėra tikslinga išsamiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nustatytų sąlygų ir sandorio negaliojimo pagrindų esant CK 1.78-1.82 pažeidimams nes minėti perleidimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindai.

13355.

134Ištyrus ir įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas. 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „Vevira“, atstovaujamos vadovo R. S., sudarytos trys reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis : 1) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P.. UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P.. UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „Vevira“ skola atsakovui V. P., pripažintinos negaliojančiomis CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkinus actio Pauliana pagrindu yra pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo natūra, nes restitucijos taikymas yra sandorio pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu pasekmė ir šiuo atveju reikalavimas pagrįstas.

13556.

136Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas už 1056,59 Eur sumą atsakovui V. P. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (t. 2, b. l. 9-10). Ieškinį tenkinus laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

137Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

13857.

139Tenkinus ieškovės ieškinį, priėmus naują sprendimą atitinkamai teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 032,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos už rašytinių paaiškinimų parengimą, procesinių dokumentų parengimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Byloje pateikti tai patvirtinantys įrodymai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus rekomendacija, išlaidos yra pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14058.

141Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme teismas nepasisako nes duomenų apie patirtas išlaidas nepateikta.

142Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

143Apeliacinį skundą tenkinti.

144Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-1051/2018.

145Ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiais ir niekiniais sandorius ir panaikinti 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „Vevira“, atstovaujamos vadovo R. S., sudarytas perleidimo sutartis, kuriomis : 1) UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, UAB „Vevira“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, nuo sudarymo momento, šalis grąžinant į pirminę padėtį iki teisės pažeidimo.

146Taikyti restituciją natūra pilnai bei grąžinti ieškovei BUAB „Vevira“, visas reikalavimo iš trečiųjų asmenų teises, o atsakovui V. P., reikalavimą į skolos išieškojimą iš ieškovės sumoje, kurią sudarė perleisti reikalavimai.

147Priteisti iš atsakovo V. P. BUAB „Vevira“, įmonės kodas 123911725, 1 032,40 Eur (tūkstantį trisdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

148Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – taikytą areštą už 1 056,59 Eur sumą atsakovui V. P. palikti galioti iki sprendimo įvykdymo

149Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

150Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB ir UAB)... 5. 2.... 6. Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimams taikyti... 7. 3.... 8. Trečiasis asmuo M. P. nurodė, kad sumokėjo jam priteistą sumą V. P., nes... 9. 4.... 10. Trečiasis asmuo I. R. nurodė, kad yra ieškovės pusėje, prašė ieškinį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 5.... 13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu... 14. 6.... 15. Teismas dėl ieškinio senaties taikymo sprendė, kad ieškovės BUAB... 16. 7.... 17. Teismas, spręsdamas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio... 18. 8.... 19. Teismas pripažino, kad ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta... 20. 9.... 21. Teismas apie ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių prieštaravimą UAB... 22. 10.... 23. Teismas sprendė, kad Nuosprendyje nesant duomenų apie Ginčo sandorių... 24. 11.... 25. Ieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana,... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. 12.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė... 29. 12.1. Nesutinka su teismo motyvais, laiko klaidingais, neatitinkančiais... 30. 12.2. Vilniaus apylinkės teisme priimtu 2015-01-09 dienos nuosprendžiu... 31. 12.3. Teismas neįvertino, kad tuo metu buvo eilė kreditorių, kuriems... 32. 12.3. Šiuo atveju, kreditorių, kuriuos atstovauja ieškovė, teisių... 33. 12.4. Jokios teisinės reikšmės neturi teismo argumentai dėl perleistų... 34. 12.5. Neteisingi teismo argumentai ir kitu ieškinyje nurodomu pagrindu. Pirmos... 35. 12.6. Klaidingas teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį įvyktų dvigubas... 36. 13.... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo teismo Šiaulių... 38. 13.1.... 39. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas... 40. 13.2.... 41. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 42. 13.3.... 43. Ieškovė įrodinėdama ginčo sandorių prieštaravimą imperatyvioms... 44. 13.4.... 45. Pirmosios instancijos teismas nepripažinęs sandorių niekiniais ar... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 48. 14.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 50. 15.... 51. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 52. 16.... 53. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios... 54. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 55. 17.... 56. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. P., kaip UAB „Vevira“ kreditorius, 2010... 57. 18.... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvęs UAB... 59. 19.... 60. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „Vevira“,... 61. 20.... 62. Byloje nustatyta, kad skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V.... 63. 21.... 64. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi,... 65. 22.... 66. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendime, civilinėje... 67. 23.... 68. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu buvo atmestas... 69. 24.... 70. Minėtame Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendime... 71. 25.... 72. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 24 d.... 73. 26.... 74. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi civilinė byla Nr.... 75. 27.... 76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje... 77. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu... 78. 28.... 79. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų... 80. 29.... 81. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų... 82. 30.... 83. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nustatė actio... 84. 31.... 85. Iš Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, priimto... 86. 32.... 87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiga sudaryti sandorį... 88. 33.... 89. Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo nagrinėjamos bylos atveju... 90. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos... 91. 34.... 92. Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga taip pat yra tai, kad... 93. 35.... 94. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. P. 2010 m. kovo 31 d.... 95. 36.... 96. Iš Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio matyti, kad be... 97. 37.... 98. Pirmosios instancijos teismas vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo... 99. 38.... 100. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškovo pusėje I. R. teigė, kad... 101. 39.... 102. Pirmosios instancijos teismas su ieškovo ir trečiojo asmens argumentais... 103. 40.... 104. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei... 105. 41.... 106. Tuo pačiu pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės... 107. 42.... 108. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstai pirmosios... 109. 43.... 110. Apeliacinio teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės neįtakoja ir... 111. 44.... 112. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti... 113. 45.... 114. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 115. 46.... 116. Apeliantės vertinimu esminę reikšmę turi tai, kad Vilniaus apylinkės... 117. 47.... 118. Apeliantės vertinimu klaidingas teismo argumentas, kad patenkinus ieškinį... 119. 48.... 120. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė... 121. 49.... 122. Lietuvos apeliacinis teismas 2018m. rugsėjo 11 d. sprendime civilinėje byloje... 123. 50.... 124. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog... 125. 51.... 126. Trečiasis asmuo I. R. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad kitoje... 127. 52.... 128. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo... 129. 53.... 130. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą... 131. 54.... 132. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, spręsdamas šalių... 133. 55.... 134. Ištyrus ir įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos... 135. 56.... 136. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios... 137. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 138. 57.... 139. Tenkinus ieškovės ieškinį, priėmus naują sprendimą atitinkamai teismas... 140. 58.... 141. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme teismas nepasisako... 142. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 143. Apeliacinį skundą tenkinti.... 144. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 11 d.... 145. Ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiais ir niekiniais sandorius ir... 146. Taikyti restituciją natūra pilnai bei grąžinti ieškovei BUAB „Vevira“,... 147. Priteisti iš atsakovo V. P. BUAB „Vevira“, įmonės kodas 123911725, 1... 148. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi taikytas... 149. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 150. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims....