Byla 2-55-1051/2018
Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

2sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „V.“ atstovei adv. Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei,

4atsakovo V. P. atstovui adv. Justui Sakavičiui,

5trečiajam asmeniui ieškovo pusėje I. R.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo BUAB „V.“ ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M., I. R., D. R. dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo nuo jų sudarymo momento, restitucijos taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

  1. Ieškovas BUAB „V.“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti nuo sudarymo momento tris 2010 m. kovo 31 d. tarp UAB „V.“, atstovaujamos vadovo R. S., ir atsakovo V. P. sudarytas Reikalavimo perleidimo sutartis ir taikyti restituciją natūra.
  2. Nurodė, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB „V.“ direktoriaus R. S. su atsakovu V. P. sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys dėl UAB „V.“ skolininkų M. P., A. M., I. R. ir D. R. skolų yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. Ginčo sandoriai naikintini, o šalys grąžintinos į pirminę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Minėtos piniginės lėšos priklauso ieškovui, o atsakovui priklauso reikalavimo teisė gauti reikalavimo įvykdymą bankroto byloje kartu su visais kreditoriais.
  3. Nurodė, kad bankroto proceso eigoje, kilus įtarimui, kad buvęs vadovas R. S. prieš bankrotą yra sudaręs eilę sandorių dėl turto perleidimo su juo susijusiems asmenims, elgėsi nesąžiningai, sudarydamas bankrutuojančiai įmonei nenaudingus sandorius ir tuo sumažindamas įmonės mokumą, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl jo galimai nusikalstamų veiksmų. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu BUAB „V.“ vadovas R. S. buvo nuteistas pagal BK 208 str. 1 d., 223 str. l d., kai dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, patenkino (sudarydamas ginčo ir kitas sutartis) tik keleto iš jų ir dėl to padarė nusikalstamas veikas bei sukėlė turtinę žalą BUAB „V.“ kreditoriams.
  4. Nurodė, kad CK 1.78 str. nustato, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymu negalioja ir, kad niekinio sandorio faktą teismas nustato ex officio. CK 1.80 str. nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo, o šalis privalo gražinti kitai visą tai, ką yra gavusi pagal niekinį sandorį. CK 1.81 str. nustato, kad negalioja ir viešai tvarkai, gerai moralei prieštaraujantis sandoriai. CK 1.82 str. nustato, kad nuginčijami sandoriai prieštaraujantis įmonės tikslams bei steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organų kompetencijai. Tai pat, CK 6.66 str. nustato, kad pripažintini negaliojančiais nuginčijami sandoriai, kuriuos skolininkas sudaryti neprivalėjo bet sudarė, kai jie pažeidžia kreditorių interesus. Pažymėjo, kad sandoriai, kai 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis atsakovui buvo neteisėtai perleistos teisės gauti reikalavimų patenkinimą iš trečiųjų asmenų, ieškiniu (ieškiniais) ginčijami visais aukščiau paminėtais pagrindais.
  5. Ginčo sandoriai naikintini, nes yra niekiniai ir laikomi negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, įmonės veiklos interesams bei tikslams, pažeidžia kreditorių ir viešą interesą. Sandoriai neatitinka CK 6.225 str. l d. reikalavimų, yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Dėl to, jokie sandoriai dėl atskirų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo nusikalstant negali būti sudaromi, o kai tokie susitarimai yra sudaryti - jie yra niekiniai ir negaliojantys.
  6. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį (ieškinius), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Prašė skirti ieškovui BUAB „V.” 5792 Eur baudą, 50 proc. iš šios sumos sumokant atsakovui V. P.. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti tuo pagrindu.
  7. Nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 R. S. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 208 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d., padarymo. Nuosprendyje nurodyta, kad BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. S. priteisiant 275116,66 Eur (949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje, išdėstant argumentus dėl surinktų įrodymų ir jų vertinimo, nebuvo analizuojama dėl ieškiniu ginčijamų 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, todėl R. S. nebuvo pripažintas kaltu BK 208 str. 1 d. pagrindu dėl šių sandorių.
  8. Nurodė, kad ieškinys taip pat atmestinas tuo pagrindu, kad (net ir darant prielaidą, jog nuosprendyje vertinamos aplinkybės dėl ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių) BUAB „V.“ pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas nuosprendis, ir šiuo nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį, bei vėliau BUAB „V.“ naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą tuo pačiu pagrindu. Kitaip tariant, net ir pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis, teismas privalėtų netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.), kadangi BUAB „V.“ jau buvo pasirinkusi savo teisių gynimo būdą.
  9. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius gali ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę ieškinį pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Taigi, viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.
  10. BUAB „V.“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. balandžio 21 d., bankroto administratorius, perėmęs dokumentus ir išanalizavęs visus BUAB „V.“ sudarytus sandorius, ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra praleidęs daugiau nei 5 (penkerius) metus, o nuo nuosprendžio priėmimo taip pat yra praėję daugiau nei 1 (vieneri) metai (nuosprendis priimtas 2016 m. sausio 9 d.). Be to, teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad ĮBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nurodytas 6 mėnesių terminas administratoriui pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių ginčijimo, laikytinas ieškinio senaties terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013 ir kt.). IBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti „nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos“. Kadangi UAB „V.“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. balandžio 21 d., duomenys apie reikalavimo perleidimo sutartis ir kitus sandorius turėjo būti perduoti ir žinomi ieškovui jau nuo 2010 metų. Be to, ieškovas iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl R. S. veiksmų, dėl ko 2015 m. sausio 9 d. buvo priimtas ir paskelbtas nuosprendis, todėl laikytina, kad ieškovas sužinojo apie nuosprendį būtent šią dieną. Taigi, bet kurio atveju (ar ieškinio terminą ieškiniui pareikšti pradedant skaičiuoti nuo 2010 metų ar nuo 2015-01-09) ieškovas praleido ĮBĮ 11 str. 4 d. 8 p. nustatytą terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas (CK 1.124 ir 1.126 str. 2 d.).
  11. Trečiasis asmuo M. P. pateikė teismui el. paštu 2017 m. kovo 27 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sumokėjo jam priteistą sumą V. P., nes jau tikėjosi, kad viskas baigsis. Bet po trejų ar ketverių metų, BUAB „V.“ bankroto administratorius vėl pradėjo jį „tampyti“ po teismus (abu teismus pralošė). Vykdomąjį raštą jis yra perdavęs antstoliams. Jau beveik du metai kaip įsigaliojo teismo sprendimas, bet bankroto administratorius dar neįvykdė teismo sprendimo ir nesumokėjo trečiajam asmeniui priteistų sumų. Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.
  12. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo BUAB „V.“ atstovė adv. Simona Vaičiulytė – Gavorskienė ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai bylą nagrinėjant 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas apie prašomas panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis M. P., A. M., I. R. ir D. R., sužinojo 2015 m. rugsėjo 17 d., kada buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, teismui nurodant, kad priimtas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis nėra esminė aplinkybė, kurios pagrindu galimas proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje. Teismui nuspendus, jog ieškinio (ieškinių) senaties terminas yra praleistas, prašė ieškinio (ieškinių) senaties terminą atnaujinti. Bylą nagrinėjant 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas apie prašomą panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis I. R. ir D. R., sužinojo 2016 m. rugsėjo 12 d., kada buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir atmesti I. R. ir BUAB „V.“ prašymai dėl proceso atnaujinimo.
  13. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas adv. Justas Sakavičius palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti senaties termino eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 priėmimo dienos, o ne nuo 2015 m. rugsėjo 17 d., kada buvo priimta ieškovo nurodoma Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atkreipė dėmesį, kad dalis bylos grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis M. P., A. M.) tik dėl to, kad teismas neištyrė kitų sandorių negaliojimo pagrindų, tačiau ne dėl ieškinio actio Pauliana pagrindo. Todėl termino atnaujinti ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti negalima. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartyje yra pasisakyta tik dėl proceso atnaujinimo M. P. atžvilgiu, A. M. šioje byloje nėra minimas. Iš 2016 m. balandžio 20 d. bankroto administratoriaus rašto ir kartu pateiktų rašytinių įrodymų matyti (t. 1, b. l. 124), kad 2013 m. vasario 14 d. nutarimu ieškovas jau buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir jau tuomet sugebėjo suformuluoti patirtą žalos dydį. Nurodė, kad nėra įrodyti kiti ieškovo pagrindai sandoriams panaikinti.
  14. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje trečiasis asmuo I. R. nurodė, jog jis yra ieškovo pusėje, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovo atstovas bando klaidinti teismą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodydamas ant ieškinių rezoliucijų priėmimo datas, tačiau visi ieškiniai buvo siųsti paštu ir pateikti iki 1 m. termino pabaigos nuo nuosprendžio priėmimo. Byloje svarbiausias įrodymas yra kaltinamasis aktas, kurio pagrindu buvo priimtas nuosprendis. Teisinės pasekmės, nustatytos nuosprendžiu, turi įrodomąją ir prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Baudžiamojoje byloje buvo vertinamas sąžiningumo institutas. Buvo konstatuota, kad R. S. veiksmai nesąžiningi ir jis už tai nuteistas. Klausimas dėl dvigubo atlyginimo yra ne esminis, nes netaikoma ir neprašoma taikyti piniginę restituciją. Klausimas dėl dvigubos atsakomybės taikymo išspręstas baudžiamojoje byloje, kurioje pateiktas ieškinys su nurodyta 949922,80 Lt suma, UAB „V.“ pripažinta civiliniu ieškovu šiai sumai, kreditoriai, kurių suma sudarė minėtą sumą, įvardinti 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje.

    9V. P. kreditorių sąraše įvardintas likusiai 8545,28 Lt sumai. Pritaikius restituciją, kaip trečios eilės kreditorius, V. P. būtų nurodoma 41000 Lt kreditorinių reikalavimų suma, t. y. tokia, kiek jis turėjo teisę prieš sudarant neteisėtus sandorius. Šiuo atveju restitucija, liečianti V. P., būtų visiškai aiški, o ieškovas atgautų reikalavimo teises. Atsakovas klaidina, jog BUAB „V.“ norės antrą kartą atsiimti pinigus iš trečiųjų asmenų. Tokių dalykų įgyvendinti negalima, nes tai įmanoma tik atgręžtiniu procesu.

  15. Tretieji asmenys M. P., A. M., D. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta.

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. P., kaip UAB „V.“ kreditorius, 2010 m. balandžio 9 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo (t. 4, b. l. 24-25). Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „V.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“ (t. 4, b. l. 21). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2012, BUAB „V.” bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Administratoriai LT“, o buvęs bankroto administratorius UAB “Atveika” įpareigotas perduoti UAB ,,Administratoriai LT“ bankrutuojančios įmonė turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad BUAB „V.“ finansinės atskaitomybės dokumentai naujam bankroto administratoriui perduoti 2012 m. gruodžio 7 d., pagal parduodamų dokumentų sąrašą (t. 1, b. l. 147-149). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvęs UAB „V.“ vadovas R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 str. 1 d. „Skolininko nesąžiningumas“ (Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams) ir BK 223 str. 1 d. „Aplaidus apskaitos tvarkymas“. Minėtu nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 40-50).
  2. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „V.“, atstovaujamos vadovo R. S., buvo sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis : 1) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 8-9); 2) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 121-123); 3) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 144-146).
  3. Byloje nustatyta, kad skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai nėra išieškota (t. 4, b. l. 27; t. 6, b. l. 157, 158). Proceso dalyviai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad, nors Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteista iš V. P. bylinėjimosi išlaidos (t. 4, b. l. 131-135). Atsakovas V. P., atstovaujamas adv. Justo Sakavičiaus, patvirtino, kad trečiasis asmuo M. P. su juo geranoriškai yra pilnai atsiskaitęs 2011 m. liepos 14 d. pavedimu (t. 6, b. l. 181). Tą patį patvirtino teismui siųstu el. laišku trečiasis asmuo M. P. (t. 5, b. l. 32). Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. yra išieškota 3242,20 Lt (939 Eur) suma (t. 6, b. l. 171-172, 173-180). Iš prijungtos Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi išieškotojas UAB „V.“ vykdymo procese pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1396-95/2008 buvo pakeistas išieškotoju V. P., o 2013 m. spalio 21 d. Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą CPK 625 str., 631 str. 6 d. pagrindu – vykdomąjį dokumentą įvykdžius (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 t. 2, b. l. 136, 140, 141-142).
  4. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015, palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas BUAB „V.“ prašymas ir atsisakyta civilinėje byloje pagal UAB „V.“ ieškinį atsakovui M. P. atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, teismui konstatavus, kad priimtas 2015 m. sausio 9 d. nuosprendis nėra esminė aplinkybė, kurios pagrindu galimas proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje (t. 4, b. l. 140-143). Būtent nuo minėtos Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo ieškovas prašo skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016, buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas ir atmesti I. R. ir BUAB „V.“ prašymai dėl proceso atnaujinimo (t. 4, b. l. 75-80). Būtent nuo minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovas, patikslindamas savo išsakytus argumentus 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, prašė skaičiuoti senaties terminą ieškiniui pareikšti dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, susijusios su trečiaisiais asmenimis I. R. ir D. R..
  5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu buvo atmestas ieškovo BUAB „V.“ ieškinys atsakovui V. P., tretiesiems asmenims M. P., A. M. dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir jų panaikinimo (t. 1, b. l. 185-187). Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad bankroto administratoriaus ieškinys pareikštas praleidus CK 6.66 str. 3 d. numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ir ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatytą 6 mėn. terminą. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 19-22), užvesta civilinė byla Nr. 2-1744-251/2017 (t. 3, b. l. 26).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovas ginčija reikalavimų perleidimo sutartis CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str., 6.225 str. ir actio Pauliana pagrindais. Pagal CK 1.125 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, išskyrus atskirų rūšių reikalavimams CK ar kituose įstatymuose nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Nagrinėjamo ginčo atveju reikalavimai atsakovui yra pareikšti ir bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais – pagal CK 1.80 str., CK 1.81 str. ir 1.82 str. nuostatas, o tokiems reikalavimams sutrumpintos ieškinio senaties terminas nėra nustatytas nei šiame kodekse, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiose Įmonių bankroto įstatymo normose. Taigi, ieškovo reikalavimams dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas, o dėl tokių sandorių padariniu, t. y. restitucijos taikymo, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. l d.), kuris nagrinėjamoje byloje nėra praleistas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų nurodytų pagrindų, todėl nepagrįstai taikė vien tik sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas.
  7. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 24 d. priimtas ieškovo BUAB „V.“ ieškinys atsakovui V. P., tretiesiems asmenims I. R. ir D. R. dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo, užvesta civilinė byla Nr. 2-425-1051/2017 (t. 4, b. l. 31-37). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-1744-251/2017 sujungta su civiline byla Nr. 2-425-1051/2017, suteikiant bylai vieną numerį 2-425-1051/2017 (t. 4, b. l. 115-116).
  8. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. CIK – 724/2017, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6 (t. 5, b. l. 155-156). Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2017 m. gruodžio 28 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, teisminio proceso Nr. 2-58-3-00009-2016-6. Nustatyta, kad kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas BUAB „V.“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“, prašė ieškiniu teismo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „V.“ ir atsakovės R. S. 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą kasos kvitą, kurio pagrindu atsakovei buvo grąžinta 261000 Lt (75590,82 Eur) paskola, taikyti restituciją. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pasisakė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio prejudicinės reikšmės nagrinėtai bylai, konstatuodamas, kad šis baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, nes civilinėje byloje sprendžiama taip pat ir dėl ginčijamą sandorį sudariusios vienos iš šalių (R. S.) veiksmų įvertinimo, jos sąžiningumo ir jai tenkančių teisinių pasekmių, o nuosprendyje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (ji apklausta kaip liudytoja). Tačiau teismo nuosprendžio neturėjimas prejudicinės reikšmės nepaneigia šio rašytinio įrodymo įrodomosios galios. Todėl jo turinį, jame užfiksuotus reikšmingus duomenis nagrinėjamai civilinei bylai, juos lygindamas kartu su įrodymų visuma, turėjo vertinti apeliacinės instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).
  9. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju pradinis bankroto administratorius, kuriam pagal ĮBĮ tenka pareiga ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, šios pareigos nevykdė ir buvo atstatydintas, o naujas paskirtas ieškovo bankroto administratorius ėmėsi veiksmų įmonės kreditorių interesams ginti, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes jo praleidimą lėmė išvardytos svarbios priežastys.
  10. Ieškovas teismui 2018 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo (t. 6, b. l. 182-183). Minėtas ieškinio patikslinimas priimtas ir byla išnagrinėta iš esmės, atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, teismui konstatavus, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra tie patys, tik yra patikslintas reikalavimas dėl restitucijos būdo, nurodant, kad prašoma taikyti restituciją natūrą.

13Dėl ieškinio senaties taikymo

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovo ieškinys dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo, kur trečiuoju asmeniu yra įtrauktas M. P., teismui buvo pateiktas 2016 m. sausio 14 d. (t. 1, b. l. 5), ieškinys, kur trečiuoju asmeniu įtrauktas A. M., teismui pateiktas 2016 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 1), ieškinys, kur trečiaisiais asmenimis įtraukti I. R. ir D. R., teismui pateiktas 2016 m. spalio 27 d. (t. 4, b. l. 28). Kaip jau buvo nustatyta, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis ir jas panaikinti nuo sudarymo dienos Reikalavimo perleidimo sutartis CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str., 6.225 str. ir actio Pauliana pagrindais. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimas, prašė teismo jį atnaujinti.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, į Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-9-368/2017, padarytas išvadas ir kuria byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (dėl prašomų pripažinti negaliojančiomis sutarčių, kur tretieji asmenys byloje M. P. ir A. M.), sprendžia, kad ieškovo reikalavimams dėl 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais ieškinio senaties terminas apskritai netaikomas, o dėl tokių sandorių padariniu, t. y. restitucijos taikymo, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. l d.), kuris nagrinėjamoje byloje nėra praleistas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).
  3. CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
  4. Šio teismo sprendimo 16 punkte nustatyta, kad BUAB „V.“ finansinės atskaitomybės dokumentai naujam bankroto administratoriui perduoti 2012 m. gruodžio 7 d., pagal parduodamų dokumentų sąrašą (t. 1, b. l. 147-149). Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. yra nustatytas 6 mėnesių terminas bankroto administratoriui vykdyti pareigas ir patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas.
  5. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad ieškovo BUAB „V.“ bankroto administratoriui UAB ,,Administratoriai LT“ 2012 m. gruodžio 7 d. gavus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir turint šešių mėnesių terminą patikrinti įmonės sandorius, vienerių metų terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti prasidėjo 2013 m. birželio 8 d. ir baigėsi 2014 m. birželio 8 d., kai ieškiniai teismui pateikti 2016 metais (CK 6.66 str. 3 d.). Todėl dėl visų trijų Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu terminas ieškiniui pateikti yra praleistas.
  6. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas apie prašomas panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartis sužinojo 2015 m. rugsėjo 17 d., kada buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1915-343/2015. Taip pat nesutinka su ieškovo išsakytais argumentais bylą nagrinėjant 2018 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuomet ieškovo atstovė pakeitė savo nuomonę ir teigė, kad, neva, ieškovas apie prašomą panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria buvo atsakovui perleistos reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis I. R. ir D. R., sužinojo 2016 m. rugsėjo 12 d., kada buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-527-180/2016. Nes kaip jau buvo minėta, bankroto administratorius vėliausiai 2013 m. birželio 8 d. privalėjo žinoti apie bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių pažeidimą.
  7. Tačiau, tai, kad bankroto administratorius pirmiausia pasirinko kitus įmonės kreditorių teisių gynimo būdus, o tik po to kreipėsi į teismą su ieškiniais actio Pauliana pagrindu, yra pagrindas termino praleidimo priežastis ieškiniui pateikti svarbiomis ir terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamoje byloje viešojo intereso reikšmę sustiprina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu konstatuota, kad bendrovės vadovas R. S. nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. kovo 31 d., patenkindamas tik keleto UAB „V.“ kreditorių reikalavimus, padarė likusiems kreditoriams 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinę žalą. Todėl CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes jo praleidimą lėmė išvardytos svarbios priežastys.

14Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio actio Pauliana pagrindu

15

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

16Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos

17

  1. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar, kaip nagrinėjamu atveju, įmonės kreditorius atstovaujantis bankroto administratorius. Be to, ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. yra reglamentuota įmonės bankroto administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
  2. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004;2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).
  3. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, neprivalo kartu reikšti ieškinio reikalavimo dėl savo turimos reikalavimo teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
  4. Kaip matyti iš byloje pateikto Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, jau nuo 2009 metų pradžios UAB „V.“ ekonominė padėtis buvo sunki, balanso, sudaryto 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 854836 Lt (kas atitinka 247578 Eur) (t. 4, b. l. 40-50, nuosprendžio 11 lapas), t. y. įmonė turėjo kreditorių. Be to, iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria UAB „V.“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, jog teismo buvo nustatyta, kad remiantis 2010 m. balandžio 1 d. balanso duomenimis, pateiktu kreditorių sąrašo matyti, jog UAB „V.“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius (t. 4, b. l. 51-52). Todėl darytina išvada, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB „V.“ turėjo kreditorių, o tai reiškia, kad bankroto administratorius turi neabejotiną teisę teikti ieškinį, gindamas kreditorių interesus.

18Dėl privalomumo sudaryti sandorį

  1. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus R. S., ir atsakovas V. P. privalėjo sudaryti ginčijamas 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kurie būtų įpareigoję sudaryti ginčijamus sandorius. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad skolininkas šioje byloje ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių neprivalėjo sudaryti.

19Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo

  1. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 str. įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 str. nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 str. 3 p., pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sutartį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis ar kitas artimas giminaitis.
  2. Šioje byloje nustatyta, ir ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, kad skolininko UAB „V.“ vadovas R. S. ir atsakovas V. P. yra svainiai (CK 3.136 str.), t. y. jų sutuoktines siejo giminystės ryšys (jos seserys). Ir nors CK 3.136 str. 2 d. numatyta, kad svainystė teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas V. P., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, yra nurodęs, kad R. S. pažįsta daugiau nei 15 metų, kad 2009 metais palaikė draugiškus santykius, ir ši aplinkybė buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (t. 4, b. l. 41), teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad abi ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 3 p.).

20Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

  1. Būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga taip pat yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises : kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.
  2. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kreditoriaus teisių pažeidimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai : kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. P. 2010 m. kovo 31 d. buvo UAB „V.“ kreditoriumi, dar 2010 m. vasario 15 d. įspėjimu jis kreipėsi į įmonę, nurodydamas, kad pagal 2009 m. balandžio 21 d. pasirašytą trišalę sutartį UAB „V.“ privalėjo jam iki 2009 m. liepos 1 d. sumokėti perimtą 41000 Lt skolą, nurodydamas, kad, priešingu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 4, b. l. 26). Be to, kaip įmonės kreditorius, būtent atstakovas V. P. 2010 m. balandžio 2 d. ieškiniu ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo (t. 4, b. l. 24-25). Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 31 d. tarp atsakovo V. P. ir UAB „V.“, atstovaujamos vadovo R. S., buvo sudarytos trys Reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis : 1) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. 20931,74 Lt (6062,25 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 8-9); 2) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt (1920,72 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 121-123); 3) UAB „V.“ perleido atsakovui V. P. reikalavimo teisę į trečiojo asmens A. M. 3648,19 Lt (1056,59 Eur) skolą, tuo pačiu buvo atliktas įskaitymas ir šia suma sumažinta UAB „V.“ skola atsakovui V. P. (t. 4, b. l. 144-146).
  4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvęs UAB „V.“ vadovas R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 str. 1 d. „Skolininko nesąžiningumas“ (Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams) ir BK 223 str. 1 d. „Aplaidus apskaitos tvarkymas“. Minėtu nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 40-50). Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškovo pusėje I. R. teigia, kad minėtas nuosprendis, pateiktas į bylą kaltinamasis aktas (t. 6, b. l. 66-93), ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos (t. 6, b. l. 94-96, 97-98, 99-100) įrodo, kad ginčo sutartimis yra pažeistos UAB „V.“ kreditorių teisės, o nuosprendžiu konstatuota, kad dėl įmonės sunkios finansinės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, veikdamas neteisėtai ir nusikalstamai, buvęs įmonės vadovas R. S. patenkino (sudarydamas ginčo ir kitas sutartis) tik keleto iš jų ir dėl to padarė nusikalstamas veikas bei sukėlė turtinę žalą BUAB „V.“ kreditoriams. Teismas su šiais ieškovo ir trečiojo asmens argumentais nesutinka.
  5. Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamos 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartys paminėtos vieną kartą nuosprendžio įžanginėje dalyje, t. y. tai, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB ,,V.“ direktoriaus vardu R. S. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB ,,V.“ skolininkų: A. M., I. R. ir D. R., M. P. (P.) skolų kreditoriui UAB „V.“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., už bendrą 31211,78 Lt sumą, tačiau daugiau duomenų apie ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus, sudarant ginčo sutartis, nuosprendžio motyvuose nėra. Iš to teismas sprendžia, kad ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos, nuosprendis priimtas sutrumpinus įrodymų tyrimą BPK 273 str. 1 d. pagrindu. Taigi, nuosprendyje nesant duomenų apie ginčo sandorių sudarymą, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad būtent ginčo sandoriais buvo pažeistos UAB „V.“ kreditorių teisės.
  6. Teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus (šiuo atvejų bankrutavusios įmonės kreditorių, kurių interesus atstovauja bankroto administratorius) teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal ginčo sandorius atsakovas pinigų iš įmonės negavo, o buvo tik atlikti tarpusavio įskaitymai, kuriais sumažinta įmonės skola atsakovui debitorinių įmonės skolų sąskaita.
  7. Be to, kaip jau buvo nustatyta šio teismo sprendimo 18 punkte, skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai per 8 (aštuonerius) metus nuo ginčo sutarties sudarymo nėra išieškota iki šiol. Byloje taip pat nustatyta, kad, nors Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), t. y. sumažinta daugiau nei 4 (keturis) kartus, taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteistos iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos, t. y. pagal šią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jau po jos sudarymo 2011 m. teismuose buvo nagrinėjami ginčai dėl perleisto reikalavimo dydžio ir tik 2011 m. liepos 14 d. trečiasis asmuo M. P. su atsakovu galutinai ne pagal ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o pagal įsitesėjusį teismo sprendimą atsiskaitė, ir tai buvo padaryta tik 2011 m. liepos 14 d. pavedimu (t. 6, b. l. 181), praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo. Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. skola buvo baigta išieškoti tik 2013 m. spalio 21 d., kuomet tos pačios dienos antstolio Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą CPK 625 str., 631 str. 6 d. pagrindu – vykdomąjį dokumentą įvykdžius (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 t. 2, b. l. 136, 140, 141-142), t. y. praėjus daugiau nei 3 (trejiems) metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo.
  8. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta kitiems UAB „V.“ kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, nes, sudarytais ginčo sandoriais buvo sumažinti atsakovo kreditoriniai reikalavimai įmonei jos debitorinių skolų sąskaita, kurių dalis ir lyg šiol nėra patenkinta (iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. skola lyg šiol neišieškota), iš trečiųjų asmenų M. P. ir A. M. atsiskaitymai gauti tik atitinkamai 2011 m. liepos 14 d. ir 2013 m. spalio 21 d.. Todėl akivaizdu, kad minėtos debitorinės skolos, jeigu jos nebūtų perleistos kaip reikalavimo teisė atsakovui, įtakos nei įmonės mokumui, nei jos galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais, nei ginčo sandorių sudarymo metu, nei įmonei keliant bankroto bylą, neturėjo.
  9. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta, kad ginčo sandoriais būtų pažeistos UAB „V.“ kreditorių teisės, kas reiškia, jog nėra būtinosios kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos, todėl ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu atmestinas.

21Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK. 1.81 str. pagrindu

  1. CK 1.81 str. 1 d. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013; kt.). Remiantis CK 1.81 str., turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014).
  2. Šio teismo sprendimo 43 – 48 punktuose nustatyta ir konstatuota, kad ginčijamais sandoriais nebuvo iš esmės sutrukdyta kitiems UAB „V.“ kreditoriams patenkinti reikalavimus iš įmonės turto, nes, sudarytais ginčo sandoriais buvo sumažinti atsakovo kreditoriniai reikalavimai įmonei jos debitorinių skolų sąskaita, kurių dalis ir lyg šiol nėra patenkinta (iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. skola lyg šiol neišieškota), iš trečiųjų asmenų M. P. ir A. M. atsiskaitymai gauti tik atitinkamai 2011 m. liepos 14 d. ir 2013 m. spalio 21 d.. Todėl akivaizdu, kad minėtos debitorinės skolos, jeigu jos nebūtų perleistos kaip reikalavimo teisė atsakovui, įtakos nei įmonės mokumui, nei jos galimybėms atsiskaityti su kitais kreditoriais, nei ginčo sandorių sudarymo metu, nei įmonei keliant bankroto bylą, neturėjo. Dėl išdėstyto, teismas sprendė, jog byloje nenustatyta, kad ginčo sandoriais būtų pažeistos UAB „V.“ kreditorių teisės. Kas reiškia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad ginčijamais sandoriais jų šalių ketinimai buvo nukreipti į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Todėl ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK. 1.81 str. pagrindu atmestinas.

22Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu

  1. Sandoris dėl prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 str. 1 d.). Šioje byloje nebuvo ginčo tuo aspektu, kad UAB „V.“ tuometinis direktorius R. S. būtų neturėjęs įgaliojimus sudaryti ginčo sandorius. Todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.
  2. Kalbant apie ginčijamų Reikalavimo perleidimo sutarčių prieštaravimą UAB „V.“, kaip privataus juridinio asmens, tikslams, pažymėtina, kad bet kokio privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris juridiniam asmeniui nuostolingas arba jo sudarytas neatlygintinis sandoris prieštarauja jo tikslams ir visais atvejais turi būti naikinamas, nes tai reikštų teisinio stabilumo nebuvimą ir paneigtų rinkos ekonomikos dėsnius. Bet koks juridinis asmuo savo veikloje prisiima tam tikrą riziką, taigi ir tam tikrų nuostolių atsiradimo galimybę. Be to, įstatymas nedraudžia privačiam juridiniam asmeniui sudaryti ir neatlygintinius sandorius.
  3. Nagrinėjamu atveju šioje byloje buvo nebuvo nustatyta, kad ginčo Sutartys buvo žalingos ieškovui BUAB „V.“. Byloje nustatyta, kad buvusi įmonės debitorinė skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai per 8 (aštuonerius) metus nuo ginčo sutarties sudarymo nėra išieškota iki šiol. Byloje taip pat nustatyta, kad, nors Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), t. y. sumažinta daugiau nei 4 (keturis) kartus, taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteistos iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos, t. y. pagal šią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jau po jos sudarymo 2011 m. teismuose buvo nagrinėjami ginčai dėl perleisto reikalavimo dydžio ir tik 2011 m. liepos 14 d. trečiasis asmuo M. P. su atsakovu galutinai ne pagal ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o pagal įsitesėjusį teismo sprendimą atsiskaitė, ir tai buvo padaryta tik 2011 m. liepos 14 d. pavedimu (t. 6, b. l. 181), praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo. Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. skola buvo baigta išieškoti tik 2013 m. spalio 21 d., kuomet tos pačios dienos antstolio Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą CPK 625 str., 631 str. 6 d. pagrindu – vykdomąjį dokumentą įvykdžius (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 t. 2, b. l. 136, 140, 141-142), t. y. praėjus daugiau nei 3 (trejiems) metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo. Todėl ieškinys dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu atmestinas.

23Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu

  1. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, o jeigu prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, – pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 str., bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti. Šioje byloje ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai neatitinka CK 6.225 str. 1 d. reikalavimų, yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu – BK 208 str. 1 d.
  2. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa : siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 str. 1 d. taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą : kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).
  3. Kaip šioje byloje jau buvo nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvęs UAB „V.“ vadovas R. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 str. 1 d. „Skolininko nesąžiningumas“ (Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams) ir BK 223 str. 1 d. „Aplaidus apskaitos tvarkymas“. Minėtu nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 40-50). Iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamos 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartys paminėtos vieną kartą nuosprendžio įžanginėje dalyje, t. y. tai, kad 2010 m. kovo 31 d. UAB ,,V.“ direktoriaus vardu R. S. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis dėl UAB ,,V.“ skolininkų : A. M., I. R. ir D. R., M. P. (P.) skolų kreditoriui UAB „V.“ perleidimo naujam kreditoriui V. P., už bendrą 31211,78 Lt sumą, tačiau daugiau duomenų apie ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus, sudarant ginčo sutartis, nuosprendžio motyvuose nėra. Iš to teismas sprendžia, kad ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos, nuosprendis priimtas sutrumpinus įrodymų tyrimą BPK 273 str. 1 d. pagrindu. Taigi, nuosprendyje nesant duomenų apie ginčo sandorių sudarymą, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad būtent ginčo sandoriais buvo pažeistos BK 208 str. 1 d. nuostatos. T. y. iš minėto teismo nuosprendžio, ieškovo pateikto į bylą kaltinamojo akto (t. 6, b. l. 66-93), ikiteisminio tyrimo metu atliktų liudytojų apklausų (t. 6, b. l. 94-96, 97-98, 99-100) nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent ginčo Sutarčių sudarymu yra pažeistos BK 208 str. 1 d. normos.
  4. Be to, svarbus aspektas byloje yra tai, kad šioje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad buvusi įmonės UAB „V.“ debitorinė skola iš trečiųjų asmenų I. R. ir D. R. atsakovo V. P. naudai per 8 (aštuonerius) metus nuo ginčo sutarties sudarymo nėra išieškota iki šiol. Byloje taip pat nustatyta, kad, nors Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui V. P. buvo perleista reikalavimo teisė į trečiojo asmens M. P. (P.) 6631,85 Lt skolą, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartimi iš M. P. V. P. priteista 6631,85 Lt suma buvo sumažinta iki 1533,18 Lt (444,04 Eur), t. y. sumažinta daugiau nei 4 (keturis) kartus, taip pat trečiajam asmeniui M. P. priteistos iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos, t. y. pagal šią Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jau po jos sudarymo 2011 m. teismuose buvo nagrinėjami ginčai dėl perleisto reikalavimo dydžio ir tik 2011 m. liepos 14 d. trečiasis asmuo M. P. su atsakovu galutinai ne pagal ginčo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o pagal įsitesėjusį teismo sprendimą atsiskaitė, ir tai buvo padaryta tik 2011 m. liepos 14 d. pavedimu (t. 6, b. l. 181), praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo. Byloje nustatyta, kad iš trečiojo asmens A. M. atsakovui V. P. skola buvo baigta išieškoti tik 2013 m. spalio 21 d., kuomet tos pačios dienos antstolio Patvarkymu vykdomasis dokumentas grąžintas užbaigus vykdomąją bylą CPK 625 str., 631 str. 6 d. pagrindu – vykdomąjį dokumentą įvykdžius (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1396-95/2008 t. 2, b. l. 136, 140, 141-142), t. y. praėjus daugiau nei 3 (trejiems) metams po bankroto bylos UAB „V.“ iškėlimo.
  5. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys yra pareikštas BUAB „V.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, siekiant apginti įmonės kreditorių interesus. Byloje nustatyta, kad bankroto byla įmonei iškelta 2010 m. balandžio 21 d., per daugiau nei 8 (aštuonerius) metus bankroto byla nėra baigta, nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Todėl ginčo sandorius pripažinus niekiniais ir pritaikius restituciją natūra, įmonės kreditorių teisių apimtis į kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš esmės liktų nepakitusi, ir galimai kiltų teisminiai ginčai vykdymo procese. Kitaip tariant pripažinus niekiniais ginčo sandorius CK 1.80 str. pagrindu ir pritaikius restituciją natūrą, padidėtų atsakovo V. P. kreditoriniai reikalavimai ieškovui BUAB „V.“, o tretiems asmenims atsirastų pareiga atlyginti debitorines skolas bankrutuojančiai įmonei, kurių didžioji dalis ir taip nėra atlyginta (I. R. ir D. R. perleista debitorinė įmonės skola atsakovui), dalis perleistos skolos teismo sprendimu yra sumažinta daugiau nei 4 (keturis) kartus (M. P. perleista debitorinė įmonės skola atsakovui), o trečiasis asmuo A. M. yra atsikaitęs su atsakovu pagal 2010 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, jo perleista atsakovui V. P. debitorinė skola įmonei buvo 3648,19 Lt (kas atitinka 1056,59 Eur) (šio teismo sprendimo 58 punktas).
  6. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčo sandorių pripažinimas niekiniais nebūtų pateisintas įmonės kreditorių interesų užtikrinimu, nes šiuo atveju minėtų sandorių palikimas galioti labiau atitinka bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nei jų panaikinimas, kartu tokiu būdu išlieka nepažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas.
  7. Tai, kad ginčo sandorių pripažinimas niekiniais nebūtų pateisintas įmonės kreditorių interesų užtikrinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš ieškovo pateikto kaltinamojo akto „Duomenys apie civilinį ieškinį“ matyti, kad baudžiamojoje byloje BUAB „V.“ bankroto administratorius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo atlyginti dėl R. S. nusikalstamos veikos patirtą 949922,80 Lt (kas atitinka 275116,66 Eur) dydžio turtinę žalą (t. 6, b. l. 93). 2013 m. vasario 14 d. nutarimu BUAB „V.“ pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 133). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu yra patenkintas BUAB „V.“ pareikštas civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista bendrovei 275116,66 Eur (kas atitinka 949922,80 Lt) turtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 40-50). Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentais ir padaryti išvadą, kad nuosprendžiu tenkinus civilinį ieškinį, bei vėliau BUAB „V.“ naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą bankrutuojančiai įmonei. Kokia apimtimi teismas bebūtų aktyvus tokio pobūdžio bylose, tačiau jis negali keisti žalos dydžio, jau nustatyto įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Byloje nenustatyta, kad ginčo sandoriais buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (CK 6.225 str. 1 d.).
  8. Dėl išdėstyto, ieškinys dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu atmestinas.

24Dėl restitucijos taikymo

  1. Ieškinį dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana, CK 1.80 str., CK 1.81 str., CK 1.82 str. pagrindais atmetus, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimų dėl restitucijos taikymo, nes restitucijos taikymas yra sandorio pripažinimo niekiniu ar negaliojančiu pasekmė.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Ieškinį atmetus, ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje I. R. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

26Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą

  1. Vadovaujantis CPK 95 straipsniu, teismas, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki 5000 Eur baudą.
  2. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Vadovaujantis CPK 5 str. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad ieškovas sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl skirti baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

27Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1822-772/2016) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas už 1056,59 Eur sumą atsakovui V. P. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (t. 2, b. l. 9-10). Todėl ieškinį atmetus, teismo sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,

Nutarė

29Ieškinį atmesti.

30Netenkinti atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui.

31Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. 2-1822-772/2016) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,... 2. sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo BUAB „V.“ atstovei adv. Simonai Vaičiulytei -... 4. atsakovo V. P. atstovui adv. Justui Sakavičiui,... 5. trečiajam asmeniui ieškovo pusėje I. R.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
    9. V. P. kreditorių sąraše įvardintas likusiai 8545,28 Lt sumai. Pritaikius... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Faktinės bylos aplinkybės
    1. Byloje nustatyta, kad... 13. Dėl ieškinio senaties taikymo
      1. Byloje nustatyta,... 14. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio actio Pauliana pagrindu... 15.
        1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 16. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio... 17.
          1. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu,... 18. Dėl privalomumo sudaryti sandorį
            1. Sandoris gali... 19. Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo
                20. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos 21. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK. 1.81 str. pagrindu 22. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu 23. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu 24. Dėl restitucijos taikymo
                1. Ieškinį dėl ginčo... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
                  1. Ieškinį... 26. Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą
                      27. Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
                        28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 29. Ieškinį atmesti.... 30. Netenkinti atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui.... 31. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m.... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...