Byla e2A-96-524/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu nurodytas J. K., ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu nurodytas J. K., ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti 1439,95 Eur dydžio turtinės žalos, 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog dirbo UAB „„( - )“ pagalbiniu darbininku, kai 2012-11-19 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Nelaimingas atsitikimas įvyko VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje, esančioje „( - ), darbdavio nurodymu vykdant žemės gręžimo darbus prie traktoriaus „MTZ Belarus 820“, valst. Nr. T037T, pritvirtintu savadarbiu gręžimo įrenginiu, o būtent: gręžiant grunte skylę, sustabdžius gręžimo įrenginį ir prie jo jam priartėjus, staiga gręžimo įrenginys buvo įjungtas nespėjus pasitraukti ir veikiantis grąžtas jį užkabino už rūbų gaubtuvo, dėl ko jis buvo parverstas, apsunktas aplink grąžto ašį, dėl to jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Dėl nelaimingo atsitikimo metu atsiradusių sužalojimų jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, jog nuo 2014-05-12 iki 2016-05-11 yra iš dalies darbingas dėl 55 procentų netekto darbingumo. Teigia, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavio padaryti įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų norminių aktų bei vidinių lokalių atsakovės priimtų aktų pažeidimai. Darbdavys, nesilaikydamas technologinėje kortelėje esančių nurodymų, paskyrė jį dirbti pavojingoje zonoje kaip įrenginio valdytojo pagalbinį darbuotoją, kurio tiesioginės funkcijos buvo dirbti prie grąžto, todėl tokie darbdavio veiksmai neatitiko technologinės kortelės reikalavimų. Taip pat nurodė, jog gruntui gręžti buvo naudojamas net minimalių saugumo reikalavimų neatitinkantis gręžimo įrenginys, kuris gali būti pripažintas ir potencialiai pavojingu. Pažymi, jog neteisėtas darbdavio neveikimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga padariniams atsirasti, t. y. jo sužalojimui, tai sudaro pagrindą konstatuoti darbdavio kaltę, todėl darbdavys turi visiškai atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

3Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pats ieškovas yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, nes nesilaikė saugaus darbo reikalavimų, elgėsi neatsargiai – priėjo prie veikiančio grąžto, norėdamas pažiūrėti, ar grąžtas tinkamai veikia, pasilenkė ir grąžtas užkabino jo rūbus, todėl ir įvyko nelaimingas atsitikimas, įvykio metu ieškovas buvo sužalotas. Teigė, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir dėl kilusių neigiamų padarinių ieškovo sveikatai, civilinės atsakomybės taikymas atsakovei dėl ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos nėra galimas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nelaimingą atsitikimą lėmė grąžto savadarbio kaiščio buvimas bei apsaugos mechanizmų nebuvimas. Konstatavo, kad minėtas grąžtas pagamintas gamykliniu būdu su gamykliniu kaiščiu, kuris dedamas prijungiant gręžimo įrenginį prie mechanizmo, apsaugų minėtam mechanizmui gamintojas nėra numatęs. Pažymėjo, kad ieškovas buvo instruktuotas pagal Nekvalifikuoto atsitiktinių darbų darbininko (9162 01) saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 5, kurioje nurodyta, kad darbo metu darbininkui draudžiama stovėti už transporto priemonių, krovinių kėlinio zonose, siaurose perėjose tarp judančių mechanizmų, kad nebūtų prispaustas ar kitaip traumuotas. Ieškovas buvo supažindintas su technologine kortele, kurioje nurodyta, kad atlikti pagalbinius darbus (surinkti iškirstą asfaltą, nustumti išgręžtą gruntą, įstatyti grąžtą į paruoštą skylę ir pan.) galima tik tuomet, kai mechanizmai išjungti; darbuotojai, dirbantys su darbo įrenginiais, turi būti susipažinę su jų naudojimo instrukcijomis. Buvo supažindintas su analogiško grąžto gamintojo instrukcija. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas žinojo, kaip saugiai atlikti jam pavestą darbą, bet nesilaikė saugaus darbo reikalavimų, elgėsi neatsargiai – priėjo prie veikiančio grąžto, norėdamas pažiūrėti, pasilenkė ir grąžtas užkabino jo rūbus. Teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys nesuderinamas su atidumo, protingumo ir atsargumo kriterijais; ieškovo rizikos prisiėmimas pripažintas pagrindu darbdaviui netaikyti civilinės atsakomybės.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes, neanalizavo byloje kilusių prieštaravimų, jų nepašalino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teigia, kad teismas visiškai nepagristai nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp pasekmių ir mechanizatoriaus J. K. neveikimo, nors byloje yra nustatyta, kad ir ieškovas, ir trečiasis asmuo vienu metu dirbo įvykio vietoje. Mano, kad jeigu J. K. matydamas ieškovą pavojingoje darbo zonoje nebūtų vykdęs darbų, o būtų išjungęs gręžimo įrenginį, tai, nors ieškovas ir buvo pavojingoje zonoje, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Pažymi, kad teismas neįvertino to, kad netinkamai parengta technologinė kortelė organizaciniu požiūriu taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, t. y. kad darbdavio vykdytas nepakankamai saugus darbų organizavimas yra taip pat priežastiniu ryšiu susijęs su nelaimingu atsitikimu (netiesioginis priežastinis ryšys). Mano, kad darbdavys pakankamai neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nelaimingam atsitikimui įvykti, dėl to tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir pagrindais. Pažymi, kad padarydamas darbo saugos reikalavimų pažeidimus, ieškovas turėjo suvokti, kad tai gali būti pražūtinga, ieškovas konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog prisiima galimų negatyvių padarinių atsiradimo riziką. Teigia, kad ėmėsi visų veiksmų užtikrinti saugias darbo sąlygas, tačiau paties ieškovo veiksmai, kurie nesuderinami su atidumo, protingumo, atsargumo kriterijais, lėmė nelaimingą atsitikimą darbe.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas įtvirtinta Konstitucijoje; DK 2 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 str. 1 d. taip patvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovo (darbdavio) kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama, t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovas buvo sužalotas ne dėl atsakovės kaltės (dėl paties ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės), ir atitinkamai šios kategorijos bylose turi būti paskirstyta įrodinėjimo našta. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė 2012-12-14 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 3 nustatytomis aplinkybėms ir išvadomis; tačiau neįvertino nurodytos akte priežasties – mechanizatoriaus vykdomo žemės gręžimo prie traktoriaus pritvirtintu grąžtu, esant pagalbiniam darbininkui judančio mechanizmo pavojingoje zonoje. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte pažymėta, kad tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d., Mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos 2003-05-29 atsakovės direktoriaus įsakymu, 4.26 p. Šis punktas įpareigojo mechanizatorių, t. y. šios bylos trečiąjį asmenį, dirbti tik tada, kai judančių mechanizmų zonoje nėra žmonių. Atsakovo darbuotojas privalėjo užtikrinti, kad ieškovas neturėtų galimybės prisiliesti prie judančių mechanizmo dalių.

11Dėl ieškovo ir atsakovės veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui

12Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 6.253 str. 5 d. numatytų pagrindų visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės dėl paties ieškovo veiksmų. Kolegija konstatuoja, jog teismas privalo įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmus bei jų įtaką nelaimingam atsitikimui, t. y. kiekvienos iš darbo sutarties šalių veiksmą susieti priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovui. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko iš esmės dėl dviejų priežasčių, t. y. todėl, kad trečiasis asmuo dirbo tada, kai judančio mechanizmo zonoje buvo ieškovas, ir dėl to, kad pats ieškovas atliko pagalbinius darbus, kai judantis mechanizmas, t. y. grąžtas, buvo įjungtas. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo – atsakovės darbuotojas buvo tinkamai instruktuoti ir tai įrodo Nekvalifikuoto atsitiktinių darbų darbininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5, buvo supažindinti su technologine kortele ir Mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 14, patvirtinta 2003-05-29 atsakovės direktoriaus įsakymu. Paminėtos įrodytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis susieti tiek ieškovo, tiek atsakovės veiksmus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o šiuo atveju atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens veiksmai gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti ir ieškovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp ieškovo neatsargių veiksmų ir kilusių padarinių akivaizdus. Jeigu ieškovas būtų taip pat pakankamai atidus ir vykdydamas darbo funkcija nebūtų priėjęs prie veikiančio grąžto taip arti, kad susidarė techninė galimybė besisukančiam grąžtui įsukti jo rūbus, ir norėdamas pažiūrėti nebūtų pasilenkęs, veikiantis grąžtas nebūtų užkabinęs jo rūbų ir nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie leistų tik ieškovo veiksmus įvertinti kaip didelį neatsargumą ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatytais pagrindais. Byloje esančioje nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje yra konstatuoti ir trečiojo asmens neteisėti veiksmai, t. y. trečiasis asmuo, prieš pradėdamas skylės gręžimo darbus, privalėjo įsitikinti, kad traktoriaus veikimo zonoje nebūtų žmonių, t. y. jis galėjo įjungti traktorių tik tada, kai judančių mechanizmų zonoje nėra žmonių. Taip pat trečiojo asmens veiksmai – neišjungimas judančio mechanizmo, kai ieškovas priėjo prie grąžto, taip pat yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Paminėti neteisėti atsakovės veiksmai yra įrodyti pridėtos baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje specialisto išvadoje (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 93) yra konstatuota, kad ieškovas prie veikiančio grąžto priartėjo taip arti, kad susidarė techninė galimybė besisukančiam grąžtui įsukti jo rūbus, todėl ši išvada pašalina trečiojo asmens paaiškinimą, kad ieškovas atsitraukdavo nuo grąžto 1–2 metrų atstumu, kai trečiasis asmuo įjungdavo grąžtą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jo paaiškinime (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 70, t. 2, b. l. 234) užfiksuota aplinkybė, kad jis kelioms sekundėms atitraukė dėmesį nuo grąžto ir ieškovo, nes pasisuko į kabiną, kad nuleistų prie sėdynės esančią svirtį, kuri spaudžia grąžtą vertikaliai žemyn. Be to, paminėtoje specialisto išvadoje konstatuota (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 92), kad netinkamai buvo parengta technologinė kortelė (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 36–37), kuri turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, nes joje nebuvo numatytas mašinos darbo vietos aptvėrimas, kad į jos darbo zoną nepatektų žmonės. Traktoriaus darbo zonos aptvėrimas būtų įspėjęs ieškovą apie didesnį pavojų, draudimą peržengti aptvarą veikiant gręžimo mechanizmui. Atsakovė UAB ,, „( - )“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes privalėjo taip organizuoti darbą, kad į didesnio pavojaus šaltinio darbo zoną nepatektų žmonės. Tuo įrodyti ir atsakovės neteisėti veiksmai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

13Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Šioje byloje įrodyta, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau įrodytas ir paties ieškovo neatsargumas, dėl kurio yra pagrindas sumažinti prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį 50 procentų, nes byloje įrodyta, kad ir pats ieškovas yra atsakingas už įvykusią nelaimę, nes būdamas tinkamai instruktuotas per arti priėjo prie dirbančio grąžto.

14Nepagrįstas atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog atsakovės kaltę paneigia baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą. Civilinėje byloje prejudicinę galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 straipsnio 3 punktas); faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi; šie teisiniai aktai, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų gauti civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje laikomi rašytiniais įrodymais, jie tiriami ir vertinami pagal CPK nustatytas taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2005 m. liepos 4 d., išnagrinėjusi kasacine tvarka šią civilinę bylą, nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai turi būti analizuojami ir vertinami visų nustatytų civilinės bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2006-05-24 civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006).

15Dėl neturtinės žalos atlyginimo

16Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 straipsnis). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.).

17Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų.

18Byloje ieškovo gydymo dokumentais, įrodyta, kad 2012-11-19 įvykus nelaimingam atsitikimui ieškovui nuo 2012-11-27 iki 2012-12-13 buvo atliktos 3 chirurginės operacijos, gydymo metu buvo skiriami analgetikai nuskausminti, antibiotikai, taip pat narkotinis analgetikas ir taikyti kiti pažymoje nurodyti gydymo metodai (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 95). Tai patvirtina, kad ieškovas objektyviai patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją dėl traumos. Baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados, ieškovo gydymo dokumentai (t. 1, b. l. 140–167) įrodo ieškovo kūno daugybinius sužalojimus. Galutinis ekspertizės aktas įrodo, jog ieškovo sveikata dėl nelaimingo atsitikimo buvo sunkiai sutrikdyta, dėl ko jis neteko 55 procentų bendro pastovaus darbingumo (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 200), darbingumo netekimas taip pat įrodytas ir darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 168). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Todėl šioje byloje atsižvelgtina į itin sunkias pasekmes ieškovo fizinei ir dvasinei sveikatai, nevardijant konkrečių padarytų ieškovo sužalojimų ir jam nustatytų diagnozių. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir byloje nėra pagrindo padaryti išvados, kad toks neturtinės žalos dydis nesuderinamas su teismų praktika, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Byloje įrodyta, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 55 procentų darbingumo, tačiau akivaizdu, jog jis negali dirbti ankstesnio darbo. Ieškovas yra gimęs 1965 metais, todėl pagal jo turimą darbingumą lygį kito tokio pat darbo jis dirbti dėl patirtų sužalojimų negalės, nes dirbo pagalbiniu darbininku, kurio darbas reikalauja stiprios sveikatos ir fizinės jėgos. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str. numatė, kad darbuotojas turi teisę saugiai dirbti, 16 str. įtvirtino reikalavimus darbo priemonėms, o 28 str. įtvirtino darbdavių pareigą vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Todėl paminėtos nuostatos leidžia tikėtis darbuotojui, kad jis darbe bus saugus, jo darbo priemonės bus saugios, tačiau įvykus priešingai, akivaizdu, kad darbuotojas patiria didesnių išgyvenimų, negu įvykus nelaimingam atsitikimui ne darbe, nes darbas yra kiekvieno žmogaus pajamų, o kartu ir pragyvenimo šaltinis. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismai atsižvelgia į žuvusiojo veiksmus ir elgesį, kurie nors minimaliai, bet turėjo įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; kt.). Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovui iš atsakovės priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neviršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamų sumų ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, įvertinus paties ieškovo didelį neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013 ).

19Dėl turtinės žalos atlyginimo

20Ieškovas prašė teismo priteisti 1 439, 95 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, jog 2014-04-02 buvo pagal jo užsakymą atlikta privati medicininė ekspertizė, už kurią ieškovas sumokėjo 941,27 Eur (3250 Lt), 376,51 Eur (1300 Lt) sumokėjo už intrasąnarinius implantus, 112,14 Eur (387,20 Lt), 10,04 Eur (34, 65 Lt) – už medikamentus. Paminėta prašomos atlyginti turtinės žalos suma yra pagrįsta prie ieškinio pridėtais rašytiniais šių sumų mokėjimo dokumentais, tačiau priteisiant turtinės žalos atlyginimą būtina nustatyti teisingą jo dydį, t. y analizuoti, ar ieškovo išlaidos buvo pagrįstos. Baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, jog dėl kreipimosi į privatų ekspertą ir jo išvados pateikimo baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 169) buvo ieškovui paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir 2014-07-08 ekspertizės aktu ieškovo sužalojimai iš nesunkių buvo pakeisti ir pripažinti sunkiais (t. 1, b. l. 198), todėl šios išlaidos buvo būtinos. Išlaidos medicininiams preparatams, medžiagoms ir įtvarams taip pat įrodytos, nes akivaizdu, kad dėl patirtų ir ieškovo gydymosi dokumentuose nurodytų sužalojimų šios išlaidos buvo būtinos. Socialinio draudimo išmokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintiną žalą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Atsakingas asmuo turi atlyginti tik tą turtinės žalos dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. aprobuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Šioje byloje VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma įrodo, jog ieškovui nebuvo išmokėta vienkartinė išmoka, o socialinis draudimas kompensavo ieškovui tik negautas pajamas, t. y. jam buvo išmokėta tik ligos pašalpa ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, todėl darytina išvada, jog ieškovo įrodinėjama turtinė žala socialinio draudimo jam nebuvo kompensuota. Byloje nėra įrodymų, jog paminėtas turtinės žalos dydis nėra susijęs su nelaimingu atsitikimu, byloje nustatyta, jog jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, ieškovas nebūtų patyręs šių išlaidų implantams, medikamentams ir ekspertizės aktui, todėl šios išlaidos yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau byloje įrodyta, jog šią turtinę žalą ieškovui atsakovė atlygino. Baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, jog atsakovė buvo apdraudusi savo atsakomybę ir iš draudimo kompanijos gavo 8 400 Lt (baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 99–103). Ieškovas buvo sutikęs, kad ši draudimo išmoka būtų pervesta atsakovei, tačiau byloje įrodyta, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 1840 Eur (6 354 Lt) ir 2013-05-31 pervedė į jo sąskaitą šią sumą (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 104, t. 2, b. l. 130), todėl šie atsakovės veiksmai yra pagrindas nepriteisti ieškovo prašomo dydžio turtinės žalos atlyginimo, nes byloje įrodyta, jog atsakovė netrukus po įvykio, gavusi draudimo išmoką, pervedė ją ieškovui. Ši ieškinio dalis atmestina.

21Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

22Iš atsakovės priteistini 300 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, ir 300 Eur, sumokėti paduodant apeliacinį skundą, valstybei (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 96 str. 1 d.). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, jog advokato už pagalbą sumokėjo 500 Eur pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimų patenkinta 46 procentai, jam iš atsakovės priteistina po 230 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš viso 460 Eur (CPK 93 str., 98 str.)

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti A. R. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 460 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš UAB „( - )“.

25Kitas ieškinio dalis atmesti.

26Priteisti iš UAB ,,( - )“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turtinės ir... 3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas įtvirtinta... 11. Dėl ieškovo ir atsakovės veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui... 12. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė CK... 13. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio... 14. Nepagrįstas atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog... 15. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 16. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos... 17. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio... 18. Byloje ieškovo gydymo dokumentais, įrodyta, kad 2012-11-19 įvykus... 19. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 20. Ieškovas prašė teismo priteisti 1 439, 95 Eur turtinės žalos atlyginimo.... 21. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir... 22. Iš atsakovės priteistini 300 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą panaikinti ir... 25. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 26. Priteisti iš UAB ,,( - )“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei....