Byla 2-2320/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė nafta“ ir trečiojo asmens UAB „Saurida“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltseverstal“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė nafta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Baltseverstal“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Emodus“. Nurodė, kad 2009-03-17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti ir perduoti atsakovui suskystintas dujas, o atsakovas įsipareigojo priimti ir apmokėti ieškovui už suskystintas dujas, iš viso 497 259,78 Lt. Atsakovas savo įsipareigojimų apmokėti pateiktas sąskaitas – faktūras per 7 dienas neįvykdė. 2010-11-30 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino susidariusią skolą. Atsakovas atsiliepimu su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikianti rinkos dalyvį. Tretysis asmuo UAB „Saurida“ prašė atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Idėjų rinka“.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ bei jo administratoriumi paskyrė UAB „Emodus“. Teismas nurodė, kad iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad 2010 metais įmonė turėjo turto už 3 890 049 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 162 695 Lt, iš kurių – 2 861 648 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė -557 618 Lt. 2011-04-30 dienai įmonė turėjo turto už 3 880 491 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 195 343 Lt, iš kurių – 2 894 296 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė -42206 Lt. Įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 3 507 424,63 Lt. Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Gintarinė nafta“ laikytinas nemokiu (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. ir 2 str. 8 p.), jam keltina bankroto byla. Byloje nenustatytos aplinkybės, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant teismas nekelia bankroto bylos. Teismo nuomone, vien tai, kad įmonė turi daug materialaus turto, negali būti pagrindu įmonės finansinius sunkumus vertinti kaip laikinus ir dėl to kelti restruktūrizavimo bylą, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas konkrečiu atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus bei nepagrįstai trukdytų kreditoriams įgyvendinti savo reikalavimų teises (ĮRĮ 8 str.). Sprendžiant bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą teismas atsižvelgė į UAB „Emodus“ darbuotojų mažesnį darbo krūvį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Gintarinė nafta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl įmonei turėtų būti keltina ne bankroto, o restruktūrizavimo byla. Nors Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį, kuria įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, apeliantas, pakoregavęs restruktūrizavimo metmenis, ketina pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo atveju įmonei būtų sudarytos galimybės optimizuoti savo veiklą, atstatyti ilgalaikį mokumą, iki 2014 metų visiškai grąžinti skolas kreditoriams. Bankroto atveju įmonė galėtų padengti tik apie 42 procentus visų skolų kreditoriams, o tai neatitiktų kreditorių interesų, pačios įmonės lūkesčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neanalizavo įmonės finansinių sunkumų pobūdžio bei realios įmonės galimybės atkurti mokumą ir gerą finansinę padėtį, ignoravo įstatymų leidėjo ir teismų praktikos įtvirtintą restruktūrizacijos prioritetą. Iš esmės nebuvo vertinta apelianto pateikta pozicija bei nurodytos aplinkybės.

9Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Saurida“ prašo panaikinti pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria UAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Emodus“, ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriumi paskirti UAB „Idėjų rinka“. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad UAB „Idėjų rinka“, atsižvelgiant į didesnį darbuotojų skaičių, jų geresnę kvalifikaciją, baigtų bankroto procedūrų skaičių bei į tai, kad vienas iš administratoriaus šiuo metu vykdomų bankroto procedūrų neturi, tinkamiau įvykdytų operatyvų bei sklandų UAB „Gintarinė nafta“ bankroto procesą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl apelianto UAB „Gintarinė nafta“ atskirojo skundo

12Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).

13Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

14Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

15Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantui turėtų būti keltina ne bankroto, o restruktūrizavimo byla. Remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu jokių naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodymų apie dalinį kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Iš byloje esančio apelianto 2010 m. gruodžio 31 d. balanso (51, 52 b.l.) matyti, kad viso apelianto turimo turto vertė yra 3 890 049 Lt. 2010 metų pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apeliantas veikia nuostolingai, jo grynasis pelnas (nuostoliai) sudaro -557 618 Lt (53 b.l.). Iš byloje esančio apelianto kreditorių sąrašo (45-47 b.l.) matyti, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2011 m. gegužės 1 d. yra 2 620 827,99 Lt. Įvertinus visus šiuos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tai yra apeliantas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Šios teismo išvados apeliantas nepaneigė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 gegužės 19 d. nutartyje nustatyta, kad apeliantas jau 2011 m. kovo 25 d. buvo nemokus. Jokių duomenų apie pasikeitusią finansinę padėtį apeliantas nepateikė, pakartotinai į teismą dėl restruktūrizavimo bylos jam iškėlimo nesikreipė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), neįrodė, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Kadangi apeliantas yra nemokus, jam restruktūrizavimo byla negali būti keltina (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

16Dėl apelianto UAB „Saurida“ atskirojo skundo

17ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Administratorius bankroto procese turi plačius įstatyme apibrėžtus įgaliojimus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau ši teismo teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, svarstė ieškovo siūlomą UAB „Emodus“ ir trečiojo asmens siūlomą UAB „Idėjų rinka“ bankroto administratoriaus kandidatūras. Atsakovo bankroto administratoriumi teismas skyrė UAB „Emodus“. Šį savo sprendimą teismas iš esmės motyvavo UAB „Emodus“ darbuotojų mažesniu užimtumu, kas užtikrintų sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

19UAB „Emodus“ vykdo 8 bankroto procedūras, įmonėje dirba 2 darbuotojai, kurie bankroto procedūras taip pat teikia kaip fiziniai ar kitų juridinių asmenų įgalioti asmenys, bendras jų vykdomų bankroto procedūrų skaičius yra 13. UAB „Idėjų rinka“ šiuo metu vykdo 3 bankroto procedūras, įmonėje dirba 3 darbuotojai, kurių bendras bankroto procedūrų vykdomas skaičius yra 33. Įvertinus šiuos duomenis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Emodus“ darbuotojai turi mažesnį užimtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Emodus“ skyrė atsakovo bankroto administratoriumi.

20Aplinkybės, kad apelianto siūlomo bankroto administratoriaus darbuotojai turi didesnę darbo patirtį, geresnę kvalifikaciją, pakankamai didelį baigtų procedūrų skaičių, savaime nelemia apelianto siūlomo administratoriaus prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1515/2010). Vien ta aplinkybė, jog paskirtojo bankroto administratoriaus darbuotojai turi mažesnį baigtų bankroto procedūrų skaičių, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl paskirtojo bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teismui tokių duomenų nepateikė, neįrodė paskirtojo administratoriaus negalimumo tinkamai ir operatyviai vykdyti atsakovo bankroto procedūras (CPK 178 str., 314 str.).

21Abi siūlomos administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).

22Nors apeliantas ir nesutinka su teismo paskirtu bankroto administratoriumi, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti UAB „Gintarinė nafta“ bankroto procedūrų. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių vien todėl, kad paskirtas ne apelianto pasiūlytas administratorius nėra pagrindo.

23Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas atsakovui UAB „Gintarinė nafta“ bankroto bylą ir jo administratoriumi paskirdamas UAB „Emodus“, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.