Byla 2A-104-186/2015
Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tiekimo sprendimai“ ir Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarui A. D. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90-1.91 straipsniuose įtvirtintais pagrindais egzistavimo bei dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo, pažeidus jų atlikimo tvarką.

6Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais ieškovo atsakovui UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. sausio 11 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 100 000 Lt sumai ir 173 000 Lt sumai bei panaikinti atsakovo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. 2013 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AD-579 100 400 Lt sumai ir 2013 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AD-1091 173 600 Lt sumai. Nurodo, kad ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Laugina“ direktorius. Tarp trečiojo asmens ir atsakovo UAB „Tiekimo sprendimai“ buvo susiklostę sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu atsakovas tiekė trečiajam asmeniui prekes, o pastarasis laiku nevykdė savo prievolės atsiskaityti už prekes, dėl ko susidarė įsiskolinimas, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 272 134,74 Lt. Trečiasis asmuo neturėjo finansinių galimybių nedelsiant grąžinti atsakovui skolą bei siekė atidėti skolos grąžinimo terminą. Atsakovo vadovas pasiūlė ieškovui, kaip trečiojo asmens vadovui, pasirašyti iš anksto atsakovo parengtus vekselius 100 000 Lt sumai, atidedant skolos mokėjimo terminą iki 2013 m. sausio 31 d. ir 173 000 Lt sumai, atidedant šios skolos dalies mokėjimo terminą iki 2013 m. kovo 1 d. Trečiasis asmuo 2013 m. vasario mėn. 8 d. sumokėjo atsakovui 22 000 Lt, 2013 m. vasario 16 d. – 30 000 Lt ir 2013 m. vasario 22 d. – 50 000 Lt, dėl ko trečiojo asmens skola sumažėjo iki 170 134,74 Lt. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu atsakovui iš trečiojo asmens buvo priteista 170 134,74 Lt skola, 23 381,96 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Be to, atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ kreipėsi į atsakovą notarą A. D. dėl vykdomųjų įrašų pagal abu vekselius išdavimo visai 273 000 Lt sumai, ką notaras ir padarė. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad veikia trečiojo asmens vardu (kaip atsakovo vadovas) ir interesais, siekiant atidėti ir išdėstyti trečiojo asmens skolos atsakovui sumokėjimą, tuo pačiu užtikrinant atsakovui galimybę skolą išsiieškoti pagal vekselius paprasčiau ir operatyviau. Nežiūrint į tai, kad trečiasis asmuo dalį skolos atsakovui sumokėjo, pastarasis ėmėsi nesąžiningų veiksmų priverstinai išieškoti iš ieškovo visą vekseliuose nurodytą sumą. Kadangi nagrinėjamu atveju vekseliai atliko trečiojo asmens prievolės atsakovui užtikrinimo funkciją, o atsakovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai nebuvo modifikuoti, tokie vekseliai negali būti laikomi vertybiniais popieriais. Ieškovas, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsniu, atsakovo elgesį įgyjant vekselius (neatskleidė esminės informacijos, tikslų ir tikrųjų ketinimų pateikiant ieškovui pasirašyti vekselius, nepaaiškino vekselių pasirašymo pasekmių, sudarė įspūdį, kad ieškovui asmeniškai jokių prievolių pagal vekselius neatsiras, teigdamas, kad jais tik įforminamas trečiojo asmens skolos grąžinimo atidėjimas) vertino kaip tyčinį veikimą ieškovo nenaudai. Ieškovas teigė, kad atsakovo vienintelis tikslas buvo nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Ieškovas suklydo dėl vekselių esmės ir reikšmės bei teisinių padarinių, nes manė, kad vekseliais yra atidedamas ir išdėstomas trečiojo asmens skolos mokėjimas. Ieškovas suklydimo įtakoje neatskyrė savo vadovaujamos įmonės tvarkomų finansinių reikalų nuo savo asmeninių įsipareigojimų, iš esmės neteisingai suvokė sudaromų sandorių aplinkybes ir sąžiningai klydo dėl ginčijamų vekselių esmės, reikšmės ir teisinių padarinių (CK 1.90 str.). Be to, ieškovo valia išduoti vekselius susiformavo ne laisvai ir savarankiškai, o buvo paveikta atsakovo UAB „Tiekimo sprendimai“ apgaulės, kuris suklaidino ieškovą dėl vekselių šalių, vekselių esmės ir reikšmės bei teisinių padarinių (CK 1.91 str.). Pripažinus vekselius negaliojančiais, negali likti galioti ir notaro išduoti vykdomieji įrašai. Ieškovas pažymėjo, kad išduodant vykdomuosius įrašus buvo pažeista ir pati vykdomųjų įrašų išdavimo procedūra, kas yra savarankiškas įrašų panaikinimo pagrindas (Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 p., 8 p., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. ir 47 str. 1 d.).

7Atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui daugiau nei pusę metų nevykdant prievolės sumokėti už prekes, atsakovas 2013 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Ieškovas, būdamas trečiojo asmens vadovu, sužinojęs apie minėtą ieškinį, pats išreiškė norą kilusį ginčą išspręsti taikiai. Atsakovas sutiko atsiimti ieškinį su sąlyga, kad skolos grąžinimas bus papildomai užtikrintas ieškovo išduotais asmeniniais neprotestuotinais vekseliais. Teigė, kad ieškovas neturi teisės atsisakyti sumokėti vekseliuose nurodytų sumų, remdamasis vekseliuose nenurodytomis aplinkybėmis. Nors vekseliai buvo išduoti siekiant užtikrinti trečiojo asmens skolos atsakovui grąžinimą, jie išlieka vertybiniais popieriais ir negali būti laikomi laidavimo sutartimis. Ginčijami vekseliai negali būti pripažinti negaliojančiais dėl ieškovo esminio suklydimo ar atsakovo apgaulės, kadangi ieškovas yra didelę verslo patirtį turintis asmuo ir turėjo bei galėjo suvokti vekselio, kaip vertybinio popieriaus ypatumus bei kad pasirašo vekselius savo vardu. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad vekselius pasirašys trečiasis asmuo, nes delsė vykdyti prievoles; jo vekseliai būtų bereikšmiai, neužtikrinantys trečiojo asmens prievolių įvykdymo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nenutraukė skolos išieškojimo pagal vekselius, net ir skolai sumažėjus, nes šalys buvo susitarusios, kad vekseliai bus grąžinti ieškovui tik tuomet, kai bus padengta visa skola, o skolos dalies sumokėjimas dengs šalių sutartas netesybas už skolos nesumokėjimą laiku; vekseliais buvo užtikrintas ne tik pagrindinės skolos grąžinimas, bet ir netesybų sumokėjimas.

8Atsakovas notaras A. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti dalyje dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo, o dėl kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumo nuomonės nepareiškė. Nurodė, kad vykdomųjų įrašų išdavimo procedūra nebuvo pažeista, kadangi atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“, kreipdamasis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, pateikė įrodymus, kad ieškovui išsiuntė pranešimą dėl skolos pagal vekselius apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-43/2011, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 5 d.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė ieškovo E. L. ieškinį. Teismas, spręsdamas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (dėl ieškovo esminio suklydimo), pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, turintis patirties sudarant sandorius, todėl jam taikė aukštesnį atidumo ir rūpestingumo standartą. Teismas iš byloje esančių ginčijamų vekselių turinio nustatė, kad ieškovas vekselius pasirašė asmeniškai, juose nėra minimas trečiasis asmuo, taip pat nėra nuorodos, kad ieškovas veikia trečiojo asmens vardu ir/ar interesais, nėra trečiojo asmens antspaudo, nors vekseliai buvo sudaryti ieškovo biure, vekselių turinys yra visiškai aiškus ir suprantamas. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kad vekselius pasirašo asmeniškai ir pagal juos prisiima prievolę sumokėti vekseliuose nurodytas sumas atsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ketino vekselius išduoti trečiojo asmens vardu bei atidėti trečiojo asmens prievolių vykdymą. Bylos aplinkybės, kad atsakovas inicijavo bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą, o teismui atsisakius priimti ieškinį, šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurio atsisakė iš karto po ginčijamų vekselių sudarymo, patvirtina faktą, kad vekselių sudarymu buvo suinteresuotos abi šalys; šalių paaiškinimai papildomai patvirtina, kad vekseliai turėjo atlikti trečiojo asmens prievolės atsakovui įvykdymo užtikrinamąją funkciją. Todėl teismas, atsižvelgdamas į vidutiniškai protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartą, bei į tai, kad ieškovas yra verslininkas, kuris galėjo pasitarti bei įvertinti vekselių teisines pasekmes, padarė išvadą, kad ieškovas galėjo ir privalėjo suvokti jo pasirašytų vekselių turinį ir esmę bei pasekmes. Tik dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo ieškovas galėjo nesuprasti vekselių esmės, tačiau toks elgesys nesudaro pagrindo ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus iš esmės suklydus (CK 1.90 str.). Teismas nelaikė ieškovo silpnesniąja sandorio šalimi, todėl atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad atsakovas privalėjo ieškovui išaiškinti vekselio esmę, teisinę reikšmę ir pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas siekė apgauti ieškovą bei nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, nepatvirtina minėtų ieškovo teiginių, kadangi pirmasis atsakovo prašymas išduoti vykdomąjį įrašą buvo pateiktas notarui 2013 m. vasario 8 d., tai yra iki 2013 m. vasario 8 d. trečiojo asmens mokėjimo nurodymo 22 000 Lt sumai atsakovui UAB „Tiekimo sprendimai“ įvykdymo, o dėl vykdomojo įrašo dėl 173 000 Lt sumos išieškojimo atsakovas kreipėsi į notarą 2013 m. kovo 13 d., po to, kai ieškovas ir trečiasis asmuo nustatytu laiku nesumokėjo visos skolos. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas laikė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ vekselių sudarymo metu veikė tyčia ieškovo nenaudai ( Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.).

11Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad vekseliai turi būti vertinami kaip laidavimo sutartys, nes pagal kasacinio teismo praktiką, dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius; vekselis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-343/2013).

12Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad išduodant vykdomuosius įrašus buvo pažeista jų išdavimo tvarka. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal neapmokėtus vekselius išdavimo, laikėsi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio ir 47 straipsnio 1 dalies nustatytos tvarkos, pateikė vekselius ieškovui apmokėti, paštu išsiuntė ieškovui pranešimus dėl skolos sumokėjimo, pranešimai siųsti ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas tinkamai įvykdė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 ir 8 punktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-278/2011 nustatyta, kad vekselio turėtojui nurodoma sąžiningai pareikšti apie tai, kad jis įvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau įstatymo leidėjas nereikalauja, kad notarui būtų pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Be to, kad vekseliai nebuvo pateikti apmokėti, pareiga įrodyti nagrinėjamos bylos atveju tenka ieškovui, tačiau ieškovas šios aplinkybės neįrodė.

13Teismas nustatė, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais bei nenustačius vykdomųjų įrašų išdavimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus. Tačiau teismas konstatavo, kad vekseliai buvo išduoti užtikrinant trečiojo asmens prievolių atsakovui tinkamą įvykdymą, o trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 102 000 Lt, dėl ko ieškovo skola pagal vekselius turi būti mažinama minėta trečiojo asmens sumokėta skolos dalimi ir sudaryti 171 000 Lt. Teismas pripažino, kad ieškovo prievolė atsakovui pagal 2013 m. sausio 11 d. vekselį dėl 100 000 Lt sumos ir 2013 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-579 dėl 100 000 Lt išieškojimo yra įvykdyta ir pasibaigusi visa apimtimi, o pagal 2013 m. sausio 11 d. vekselį dėl 173 000 Lt ir 2013 m. kovo 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. AD-1091 yra pasibaigusi ir įvykdyta dalyje dėl 2 000 Lt (CK 6.123 str. 1 d.), likusi neįvykdyta prievolės dalis sudaro 171 000 Lt. Atsakovas, teigdamas, kad jis su ieškovu buvo susitarę, jog vekseliais bus užtikrinamos ir trečiajam asmeniui priskaičiuotos netesybos ar baudos, bei kad ieškovui ir trečiajam asmeniu sutartu laiku nesumokėjus skolos ar sumokėjus jos dalį, vekseliuose nurodytos sumos bus laikomos baudomis, nepateikė tokio susitarimo buvimą patvirtinančių įrodymų, o ieškovas toko susitarimo buvimą neigia (CK 6.72 str.). Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovas piktnaudžiautų vekselio teisiniais ypatumais ir tokiu būdu pažeistų ieškovo teises, ieškovas turėtų teisę pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka (reiškiant ieškinį dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, ginčyti teisme atsakovo reikalavimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-7-216/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-343/2013). Atmetus ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą sumokėti 3 640 Lt atidėto žyminio mokesčio.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Ieškovas E. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą toje dalyje, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 11 d. išduotą vekselį 173 000 Lt sumai bei panaikinti atsakovo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. 2013 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AD-579 173 000 Lt sumai ir šiuos ieškinio reikalavimus tenkinti. Ieškovas nurodo tokius apeliacinio skundo motyvus:

  1. teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ vekselius sutapatino su įprastinėmis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (solidariu įsipareigojimu atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės). Be to, bylos šalys nemodifikavo laidavimo teisinių santykių. Dėl šios priežasties vekselių nebuvo galima traktuoti kaip atlikusių užtikrinimo funkciją plačiąja prasme bei kaip teisėtai sukūrusių naują ir savarankišką prievolę, dėl ko tokie vekseliai nelaikytini vertybiniais popieriais ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007);
  2. teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo UAB „Tiekimo sprendimai“ nesąžiningumo ir bandymo neteisėtai pasipelnyti, ką patvirtina atsakovo veiksmai, pradėjus išieškojimą pagal vekselius, nors trečiasis asmuo UAB „Laugina“ buvo iš dalies įvykdęs prievolę, bei pradėjus išieškojimą tiek iš ieškovo, tiek iš trečiojo asmens;
  3. teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais dėl esminio suklydimo. Šį sandorių negaliojimo pagrindą patvirtina tokios aplinkybės: ieškovas kaip fizinis asmuo niekada nesiskolino ir nebuvo skolingas UAB „Tiekimo sprendimai“; tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių prievolinių santykių; ieškovui buvo akivaizdžiai nenaudinga prisiimti asmeninius įsipareigojimus; ieškovas ir atsakovas siekė taikaus susitarimo, tačiau atsakovas ieškovą įtikino, jog vekselių pasirašymas reikš tik trečiojo asmens skolos išdėstymą ir atidėjimą bei papildomą garantiją dėl trečiojo asmens skolos grąžinimo;
  4. teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ suklaidino ieškovą, dėl ko vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais. Šį sandorių negaliojimo pagrindą patvirtina tai, kad atsakovas, suprasdamas, jog ieškovas klysta dėl vekselių turinio ir esmės, siekė nesąžiningai įgyti reikalavimo teisę į ieškovą bei nuslėpė, jog nepaisant to, kad trečiasis asmuo UAB „Laugina“ grąžins dalį skolos, vis vien atsakovas pradės išieškojimą pagal vekselius ir iš ieškovo. Be to, būtent atsakovas paruošė dokumentus dėl vekselio išdavimo ir pateikė juos ieškovui, nors dėl to bylos šalys iš anksto nebuvo susitarusios;
  5. pagal kasacinio teismo praktiką, vekselio turėtojas privalėjo pateikti ieškovui vekselius apmokėjimui, o atsakovas, pažeisdamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 40 straipsnio 1 dalį, pateikė ieškovui tik rašytinius pranešimus dėl vekselių apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-278/2011). Be to, atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų, kad pranešimai ieškovui dėl reikalavimo apmokėti vekselį ir dėl vekselio neapmokėjimo buvo tinkamai įteikti, nes atsakovas apie dviejų pranešimų įteikimą įrodymų nepateikė, o dėl kitų dviejų pranešimų pateikė įrodymus, kad jie buvo įteikti trečiojo asmens UAB „Laugina“ buhalterei-kasininkei ir administratorei. Taigi, notaras vykdomuosius įrašus atliko neteisėtai, pažeisdamas šių įrašų atlikimo tvarką (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių 40 str. 1 d., 47 str. 1 d., Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 ir 8 p.);
  6. teismas privalėjo ieškovui priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, nes nors ir netenkino ieškinio, byla iš dalies baigėsi ieškovo naudai, konstatavus, kad ieškovo prievolė pagal 2013 m. sausio 11 d. vekselį dėl 100 000 Lt sumos sumokėjimo yra visiškai įvykdyta, o prievolė pagal kitą vekselį yra įvykdyta dalyje dėl 2 000 Lt (CPK 93 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-360/2010).

16Atsakovas UAB „Laugina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo argumentai, jog vekseliai negali būti laikomi vertybiniais popieriais bei turi būti sutapatinti su laidavimu ar garantija, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007). Trečiajam asmeniui UAB „Laugina“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovas neteko realios galimybės išsiieškoti skolos iš trečiojo asmens. Be to, skolos išieškojimas iš skolininko ir vekselio davėjo vienu metu yra teisėta praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-343/2013). Skolos išieškojimo dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia atsakovo sąžiningumo. Sandorio sudarymo aplinkybės (vekseliai ieškovui buvo išsiųsti iš anksto; vekseliai buvo pasirašyti siekiant išvengti trečiojo asmens bankroto; ieškovas turėjo verslo patirties) neįrodo egzistavus susitarimo, kad ieškovas vekselius pasirašys trečiojo asmens vardu. Ieškovas, teigdamas, kad vekselio išrašymas neatitiko jo vidinės valios išraiškos, turėjo iš karto ginčyti vekselį. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 48 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta vekselio pateikimo prezumpcija, todėl būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-2247-345/2012). Vekselio pateikimas apmokėjimui išsiunčiant registruotu paštu pranešimą laikomas tinkamu vekselio davėjo pareigų įvykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-260/2013). Atsakovas pranešimus siuntė ieškovui laikydamasis įstatyme įtvirtintos tvarkos. Ieškovas turi paaiškinti, kodėl jo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutapo su vekseliuose nurodytu adresu, siųstą korespondenciją priėmė trečiojo asmens darbuotojos. Atmetus ieškinį, ieškovui neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17Atsakovas notaras A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 173 600 Lt išieškojimo pagal 2013 m. kovo 13 d. pateiktą prašymą, kuris atitiko Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nustatytus reikalavimus. Prie prašymo buvo pridėti įrodymai, kad vekselio davėjui išsiųstas pranešimas apie vekselio neapmokėjimą bei jo pateikimą apmokėjimui. Be to, vekselio turėtojas neprivalo pateikti notarui įrodymų, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme; vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja, kad vekselis buvo pateiktas apmokėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-278). Ieškovas patvirtina, kad jam buvo žinoma tiek apie vekselio neapmokėjimą, tiek apie trečiojo asmens skolą. Net ir paaiškėjus, kad vekselio turėtojas netinkamai informavo ieškovą apie vekselio neapmokėjimą, šios aplinkybės neturi įtakos vykdomojo įrašo galiojimui (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. 6 d.).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Iš ieškovo E. L. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą įrodinėja iš esmės remdamasis dvejopo pobūdžio argumentais. Pirma, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo 2013 m. sausio 11 d. išduotus du paprastus neprotestuotinus vekselius atsakovui UAB „Tiekimo sprendimai“ 100 000 Lt sumai ir 173 000 Lt sumai negaliojančiais, nors jie buvo išduoti ieškovui iš esmės suklydus ir/ar atsakovui ieškovą iš esmės suklaidinus, kas sudaro sandorio negaliojimo pagrindus, įtvirtintus CK 1.90-1.91 straipsniuose. Antra, ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo tvarką, priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakovas notaras A. D. teisėtai išdavė vykdomuosius įrašus. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde kelia ir procesinio pobūdžio klausimą dėl tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

21Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

22Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2 d., 4-5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-206/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2014 ir kt.).

23Nagrinėjamu atveju ieškovas E. L. teigia, kad suklydo dėl vekselių turinio ir jų sukeliamų teisinių pasekmių, nes klaidingai manė, kad pasirašo vekselius kaip trečiojo asmens UAB „Laugina“ vadovas, o ne savo vardu; taip pat teigia, kad bylos šalys vekselius buvo sutapatinusios su įprastine prievolių užtikrinimo priemone – laidavimu ar garantija. Kaip minėtus valios trūkumus patvirtinantį įrodymą ieškovas nurodo aplinkybę, kad jo ir atsakovo UAB „Tiekimo sprendimai“ nesiejo prievoliniai santykiai, dėl ko ieškovas neturėjo tikslo įsipareigoti atsakovui įvykdyti prievoles už trečiąjį asmenį. Teisėjų kolegija pastarųjų ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą vertina byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas E. L. yra ne tik trečiojo asmens UAB „Laugina“ vadovas, bet ir vienintelis akcininkas (CPK 179 str. 3 d.). Ši aplinkybė patvirtina, kad net ir nesant tiesioginių prievolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas kaip bet kuris kitas tokioje pačioje situacijoje atsidūręs verslininkas turėjo būti suinteresuotas užtikrinti jam priklausančios įmonės (trečiojo asmens) pradelstos skolos grąžinimą atsakovui tam, kad išvengtų neigiamų finansinių padarinių savo įmonei. Be to, ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja savo suklydimą dėl vekselio turinio, yra prieštaraujantys ir paneigiantys vienas kitą. Ieškovui teigiant, kad jis turėjo tikslą laiduoti bei sukurti būtent laidavimo ar garantijos suteikimo prievolinius teisinius santykius, ieškovas kartu patvirtino, kad vekseliu jis turėjo tikslą prisiimti asmeninę prievolę, nes laidavimo ir garantijos esmė yra užtikrinti kito asmens (skolininko), o ne savo paties prievolės įvykdymą kreditoriui (CK 6.76 str., 6.90 str.). Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas, kuris yra patyręs verslininkas, pasirašydamas aiškaus ir nedviprasmiško turinio paprastuosius neprotestuotinus vekselius, būtų suklydęs dėl jų sukeliamų teisinių pasekmių, tokio suklydimo priežastimi galėtų būti laikomas tik paties ieškovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, kas nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo ieškovo ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.5 str., 1.90 str. 5 d.).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog vekselis gali atlikti ir prievolės užtikrinimo (laidavimo ar garantijos) funkciją ir tai nedaro vekselio negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2013). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliaciniame skunde pateiktus samprotavimus, kuriais jis įrodinėja dar vieną vekselių negaliojimo pagrindą – jų išdavimą, turint tikslą užtikrinti kito asmens prievolės įvykdymą kreditoriui (CPK 12 str. ir 178 str.).

25Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė suklydimo fakto, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo ieškovo E. L. 2013 m. sausio 11 d. išduotus du paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovui UAB „Tiekimo sprendimai“ 100 000 Lt sumai ir 173 000 Lt sumai pripažinti negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.

26Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu

27Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš sandorio šalių apgaulės panaudojimo, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Iš CK 1.91 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.). Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti; taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306-2007, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir kt.).

28Nagrinėjamu atveju ieškovas E. L., remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodinėja vekselių negaliojimą tiek dėl ieškovo suklydimo, tiek dėl atsakovo UAB „Tiekimo sprendimai“ apgaulės. Vertinant minėtų ieškovo argumentų pagrįstumą pagal aukščiau nutartyje išvardintas kasacinio teismo praktikoje suformuotas taisykles, taikytinas apgaulės faktui nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, įrodančių aktyvius atsakovo veiksmus, kuriais būtų buvę siekiama suklaidinti ieškovą, klaidingai aiškinant vekselio turinį, nuslepiant jo sudarymo tikslus, sąlygas ar iš jo kylančias ieškovui teises bei pareigas. Kaip aukščiau nutartyje buvo konstatuota, ginčijamų vekselių turinys buvo aiškus ir nedviprasmiškas; vekselius pasirašė ieškovas, nenurodydamas savo pareigų ar bet kokių kitų sąsajų su trečiuoju asmeniu; vekseliuose buvo nurodytas ieškovo asmens kodas; vekseliuose buvo naudotas pirmuoju asmeniu veiksmažodis, reiškiantis vekselyje nurodyto asmens prisiimamą asmeninį įsipareigojimą „be sąlygų įsipareigoju sumokėti“ (b.l. 17-18). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bet kuris ieškovo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis atsidūręs apdairus ir atidus asmuo, būdamas tokio paties amžiaus bei turėdamas tokią pačią patirtį verslo santykiuose, būtų atidžiai perskaitęs itin trumpą ir aiškų vekselių turinį bei supratęs, jog jis pats asmeniškai prisiima įsipareigojimus pagal vekselius. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovo E. L. 2013 m. sausio 11 d. išduotus du paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovui UAB „Tiekimo sprendimai“ 100 000 Lt sumai ir 173 000 Lt sumai pripažinti negaliojančiais dėl atsakovo panaudotos apgaulės (CK 1.91 str.).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo piktnaudžiavimą vekselio turėtojo teisėmis, bandant nepagrįstai praturėti, nėra aktualūs sprendžiant dėl ieškovo suklaidinimo fakto nustatymo bei atitinkamai vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu. Minėtos aplinkybės vertintinos tuo atveju, jei kils ginčas dėl jau sudaryto teisėto sandorio (vekselio) įvykdymo apimties (CPK 12 str. ir 178 str.).

30Dėl vekselių vykdomųjų įrašų išdavimo tvarkos pažeidimo

31Vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 ir 47 straipsniais vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra du skirtingi savo prigimtimi veiksmai, kuriuos vekselio turėtojas privalo atlikti, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ĮPVĮ 40 straipsnyje reglamentuotas vekselio pateikimas apmokėti atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, tačiau pateikiant paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir tokiu būdu sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-278/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vekselio sąlygos „neprotestuotinas“ įrašymas paprastajame vekselyje jo turėtoją atleidžia nuo pareigos įforminti protestą dėl neapmokėjimo tam, jog jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise, tačiau neatleidžia nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytą pranešimą; tai, kad nesilaikyta nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su vekselio turėtoju (ĮPVĮ 48 str. 1-2 d.). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-278/2011).

32Vadovaujantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, ieškovas E. L., apeliaciniame skunde teigdamas, kad jam buvo netinkamai pateikti apmokėjimui paprastieji neprotestuotini vekseliai, turėjo paneigti prezumpciją, kad atsakovas turi vekselį ar kad ieškovui atvykus vekselyje nurodytu atsakovo buveinės adresu Giedraičių g. 85, Vilnius, ieškovas negalėjo apmokėti vekselio, nes atsakovas ieškovui vekselio nepateikė, ieškovo nepriėmė ir pan. (CPK 12 str. ir 178 str.). Tačiau ieškovas minėtos aplinkybės ne tik kad nepaneigė, bet priešingai – įrodinėjo, kad jis neturi pareigos šių vekselių apmokėti, kas reiškia, jog ieškovas žinojo apie vekselių pateikimo apmokėti vietą, tačiau sąmoningai vengė šiuos vekselius apmokėti. Tuo tarpu iš byloje esančių atsakovo 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 4 d. pranešimų matyti, kad jais ieškovas raginamas įvykdyti mokėjimus pagal vekselius, nepraleidžiant ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytų raginimo pateikimo terminų. Nepaisant to, kad atsakovas šiuose pranešimuose nurodė, jog jais pateikiamas vekselis apmokėjimui, pačiuose pranešimuose atsakovas taip pat buvo nurodęs, jog vekseliai iki juose nurodyto termino nėra apmokėti bei ieškovas buvo raginamas tai padaryti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nevisiškai tiksliai pavadintais pranešimais, tačiau atsakovas ieškovui pranešė tinkamai apie vekselio neapmokėjimą, nepažeisdamas ĮPVĮ 47 straipsnio.

33Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas pranešimus apie vekselių neapmokėjimą išsiuntė paštu vekseliuose nurodytu vekselio davėjo adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (b.l. 58, 62, 65, 68). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 4 dalį pranešimą apie neapmokėjimą galima pateikti bet kokia forma, o pagal to paties straipsnio 5 dalį laikoma, jog terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog tinkamai informavo ieškovą apie vekselių neapmokėjimą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo siųstą pranešimą apie vekselio, išduoto 173 000 Lt sumai, neapmokėjimą vekselyje nurodytu vekselio davėjo adresu ieškovo vardu priėmė kitas asmuo (nurodydamas savo kaip darbuotojo pareigas), nesudaro pagrindo išvadai, kad būtent atsakovas atliko netinkamus veiksmus, pranešdamas ieškovui apie vekselio nepamokėjimą. ĮPVĮ nėra įtvirtintas reikalavimas, kad pranešimas apie vekselio nepamokėjimą turėtų būti įteikiamas asmeniškai vekselio davėjui. Vadinasi, šis pranešimas kaip ir bet kuris kitas dokumentas laikomas tinkamai įteiktu ir tuo atveju, kai jį adresato vardu priima jo šeimos nariai ar darbovietės administracija (CPK 123 str. 1 d., 3 d.).

34Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo, tinkamai įgyvendino ĮPVĮ nuostatas, reglamentuojančias vekselio pateikimą apmokėti ir pranešimo apie neapmokėjimą įteikimą. Vertinant atsakovo notaro A. D. veiksmų teisėtumą, išduodant vykdomuosius įrašus, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme; tačiau aplinkybe, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme (ĮPVĮ 40 str.) nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises (ĮPVĮ 48 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ pateikė atsakovui notarui A. D. 2013 m. 2013 m. vasario 8 d. ir 2013 m. kovo 13 d. prašymus išduoti pagal vekselius vykdomuosius įrašus, ką notaras ir padarė 2013 m. vasario 13 d. bei 2013 m. kovo 19 d. (b.l. 57, 59, 63, 64). Prašymuose buvo nurodyta, kad atsakovas reikalauja skaičiuoti palūkanas nuo vekselių neapmokėjimo dienos bei pateiktos pastabos, kad ieškovui buvo išsiųsti 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 4 d. pranešimai dėl vekselio apmokėjimo. Kartu su prašymais atsakovui notarui A. D. buvo pateikti patys vekseliai ir 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 4 d. pranešimai (kuriuos aukščiau nutartyje teisėjų kolegija konstatavo esant pranešimais apie vekselio neapmokėjimą), taip pat įrodymai apie pranešimų išsiuntimą ieškovui (b.l. 57-68). Taigi, nors notarui pateiktuose prašymuose atsakovas nebuvo tiesiogiai nurodęs, jog vekseliai yra pateikti apmokėjimui, kas privaloma tokios formos prašymuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 p.), notaras neprivalėjo tikrinti, ar atsakovas minėtą veiksmą buvo atlikęs (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 p., 6.1-6.3 p., 8 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovas, prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo, netinkamai įgyvendino ĮPVĮ nuostatas, reglamentuojančias vekselio pateikimą apmokėti ir pranešimo apie neapmokėjimą įteikimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad notaras, išduodamas vykdomuosius įrašus nepažeidė materialiųjų ar proceso teisės normų, dėl kurių tokie įrašai turėtų būti naikinami. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie vykdomųjų įrašų išdavimo neteisėtumą atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12 str. ir 178 str.).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog notaras vykdomuosius įrašus išdavė neteisėtai, teisėjų kolegija negalėtų spręsti dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, išduoto pagal 2013 m. sausio 11 d. išduotą vekselį 100 000 Lt sumai, nes ieškovas (nors ir apeliacinio skundo motyvuose įrodinėjo pagal abu vekselius išduotų vykdomųjų įrašų neteisėtumą), apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 11 d. išduotą vekselį 173 000 Lt sumai bei panaikinti atsakovo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. 2013 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AD-579 173 000 Lt sumai (CPK 320 str.).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi tuo atveju, kai procesiniu teismo sprendimu atmetamas ieškinys, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė ieškinį visiškai, o ne dalyje, kaip teigia ieškovas. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl ieškovo vykdytinos prievolės pagal vekselius apimties (kuri nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas) ir šiuo klausimu pateikti teismo motyvai buvo naudingi ieškovui, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovo ieškinys (dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo) iš dalies buvo tenkintas. Dėl šios priežasties atmetami ieškovo apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą visas bylinėjimosi išlaidas (atidėtą žyminio mokesčio dalį bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas) (CPK 96 str. 2 d.).

38Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. L. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių dėl valios trūkumų negaliojimo pagrindus bei vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimo tvarką, dėl ko pagrįstai nepripažino negaliojančiais vekselių bei nepanaikino notaro atliktų vykdomųjų įrašų. Nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, ieškovo E. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 37 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

39Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 1 002,09 Eur (3 460 Lt) dydžio žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi (CPK 84 str., 96 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinio skundo motyvuose ieškovas įrodinėjo abiejų vekselių negaliojimo pagrindus bei vykdomųjų įrašų išdavimo neteisėtumą, ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik toje dalyje, kuria netenkinti buvo ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 11 d. išduotą vekselį 173 000 Lt sumai bei panaikinti atsakovo Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. D. 2013 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AD-579 173 000 Lt sumai. Toks apeliacinio skundo reikalavimas patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik dalyje, nors jo ieškinys buvo atmestas visiškai.

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Iš ieškovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai) priteisti į valstybės biudžetą 1 002,09 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90-1.91... 6. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 7. Atsakovas UAB „Tiekimo sprendimai“ atsiliepime į ieškinį prašė jį... 8. Atsakovas notaras A. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti dalyje... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė ieškovo... 11. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad vekseliai turi būti... 12. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad išduodant... 13. Teismas nustatė, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl vekselių... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Ieškovas E. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 16. Atsakovas UAB „Laugina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 17. Atsakovas notaras A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 20. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta,... 21. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu... 22. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. L. teigia, kad suklydo dėl vekselių turinio... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota,... 25. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas... 26. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu... 27. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas dėl vienos iš... 28. Nagrinėjamu atveju ieškovas E. L., remdamasis tomis pačiomis faktinėmis... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie... 30. Dėl vekselių vykdomųjų įrašų išdavimo tvarkos pažeidimo... 31. Vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau –... 32. Vadovaujantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, ieškovas E.... 33. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas pranešimus apie vekselių... 34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, prieš... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 37. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi tuo atveju, kai procesiniu teismo... 38. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. L.... 39. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti... 42. Iš ieškovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu...