Byla 1-27-1000/2016

1Pasvalio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Šarūnei Butkuvienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. K., dalyvaujant prokurorui M. J., kaltinamajam A. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. N., V. Š., nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

2A. Š. ( - ) apie 19 val. 16 min., Pasvalio rajone, kelyje link ( - ) 0,640 kilometre, vairuodamas automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, ko pasekoje automobilis nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio „Saab 9-3“ keleivė G. N. bei buvo nesunkiai sutrikdyta kitų keleivių – A. N. ir V. Š., sveikata, o būtent, G. N. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva veido kairėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžis, nežymus kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimas, ir ( - ) VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ G. N. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva veido kairėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžiu, nežymiu kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, tai komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, sąmonės sutrikimą, kairės pusės paralyžių, kairės kojos giliųjų venų uždegimą ir trombozę, plaučių arterijos trombemboliją; A. N. buvo nustatyta galvos, krūtinės ląstos ir stuburo srities minkštųjų audinių sumušimas, dešinės pusės 2, 8, 9, 10, 12-to šonkaulių lūžiai, stuburo 6,7,8,9-to krūtininių slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai; V. Š. buvo nustatyta galvos, krūtinės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimas.

3Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

4Įrodymai, kuriais grindžiamas teismo patvirtintas kaltinimas, jų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

5A. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, ( - ), apie 19.00 val., automobiliu „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) važiavo iš ( - ), Pasvalio rajone. Kartu važiavo žmona V. Š., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, uošvienė G. N., kuri sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės, ir uošvis A. N., kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, už vairuotojo sėdynės. Jis ir žmona buvo prisisegę saugos diržais, o ar buvo prisisegę sėdintys ant galinės sėdynės, nematė. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat buvo geras, kelio danga buvo sausa. Iš Joniškėlio kaimo važiavo tiesiai keliu ( - ) iki sankryžos su šalutiniu keliu į kairę pusę, sankryžoje pasuko į kairę pusę, link ( - ). Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą, tačiau jo gerai nežino. Kai pasisuko link Švobiškio kaimo, važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Jau artėdamas link pirmos sankryžos su šalutiniu keliu į kairę, kuri yra apie 600 metrų atstumu nuo kelio ( - ), matė, kad toje sankryžoje kelias, kuriuo jam reikėjo važiuoti, yra su vingiu į dešinę pusę. Kadangi nesitikėjo, kad vingis į dešinę pusę bus toks staigus, važiavimo greičio nemažino ir toliau važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Vėliau pamatė, kad kelio vingis į dešinę yra staigus, todėl automobilio kairiaisiais ratais išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad galėtų išimti kelio vingį. Nors toje vietoje važiuojamosios kelio dalies paviršius nėra paženklintas kelio linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, tačiau matė, kad buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą daugiau negu kairiaisiais ratais, tačiau dešinieji ratai dar buvo jo judėjimo krypties eismo juostoje. Tuo metu keliu automobiliai nevažiavo, kitų kliūčių taip pat nebuvo kelyje. Kadangi automobilio greitis buvo didelis ir kelio vingis į dešinę staigus, jam nepavyko suvaldyti automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę. Automobilio suvaldymą apsunkino ant kelio dangos buvęs nežymiai pabertas žvyras, be to, nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie kelio vingį ir jo staigumą. Kai nuvažiavo nuo kelio, automobilis kelis kartus vertėsi. Automobiliui verčiantis iššovė oro pagalvės. Automobilis sustojo atsivertęs ant ratų, priekiu pasisukęs į kelią. Jis su žmona išlipo iš automobilio, matė, kad uošvis su uošviene buvo susimainę vietomis, uošvienė buvo už vairuotojo sėdynės, o uošvis buvo už priekinės keleivio sėdynės, suprato, kad jie sėdėjo ant galinės sėdynės neprisisegę saugos diržais ir automobilio vertimosi metu susimainė vietomis. Uošvis buvo sąmoningas, uošvienė buvo be sąmonės. Žmona iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje uošviui nustatė 11 lūžusių šonkaulių ir bendrą kūno sumušimą. Uošvienei nustatė galvos smegenų sumušimą. Žmonai nustatė krūtinės, galvos, dešinio kelio sumušimus. ( - ) VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ nuo patirtų sužalojimų uošvienė G. N. mirė. Po eismo įvykio jis dvi savaites, kiekvieną dieną važinėjo į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ lankyti uošvienės ir uošvio, rūpinosi jų priežiūra ligoninėje. Kai uošvį paleido iš ligoninės, prižiūrėjo jį namuose. Didžiąją dalį laidojimo išlaidų, patirtų dėl G. N. mirties, padengė jis. Dėl eismo įvykio gailisi. Įsipareigoja atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

6Kaltinamajam pageidaujant, prokurorui sutinkant, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str. 1 d., 291 str.).

7Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais – nukentėjusiųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie tirti BPK 273 str. tvarka.

8Nukentėjusysis A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ( - ) apie 19.00 val., žento A. Š. vairuojamu automobiliu „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) iš jo namų Joniškėlio kaime važiavo į ( - ). Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, už vairuotojo. Dukra V. Š. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, žmona G. N. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės. Neprisimena, ar jis ir jo žmona buvo prisisegę saugos diržais. Dar neprivažiavę ( - ), sankryžoje su šalutiniu keliu į kairę pusę, pasuko į kairę pusę ir toliau važiavo keliu, kuris veda link Švobiškio kaimo. Žino, kad važiuojant tuo keliu yra staigus kelio vingis į dešinę. Maždaug prieš metus laiko tuo keliu žentas yra vairavęs sunkvežimį, todėl šį kartą kelio nestebėjo, važiavo užsigalvojęs, žentas dažnai vairuoja automobilį, todėl juo pasitikėjo. Kas vyko po to, kai pasuko į kairę pusę, link ( - ), neprisimena, kadangi eismo įvykio metu buvo praradęs sąmonę. Atsimena tik vaizdą, kai atmerkė akis ir pamatė, kad žentas atidaręs galines kairės pusės duris laikė jo žmonos galvą, suprato, kad žmona praradusi sąmonę. Jis jautė didelius skausmus, matė, kad sėdi nebe savo vietoje, o šonu pasviręs ant galinės sėdynės, už priekinės keleivio sėdynės. Kas vyko po to, vėl neprisimena, nežino, kas jį iškėlė iš automobilio, kur nuvežė. Atsimena, kad ligoninėje jam karpė drabužius. Ligoninėje jam nustatė 11 lūžusių šonkaulių ir bendrą kūno sumušimą. Žmona visą laiką, kol gulėjo ligoninėje, nebuvo atgavusi sąmonės. ( - ) VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ nuo patirtų sužalojimų mirė žmona G. N.. Po eismo įvykio, kai gulėjo ligoninėje, kiekvieną dieną žentas su dukra atvažiuodavo jo ir jo žmonos aplankyti, rūpinosi jų priežiūra ligoninėje. Žentas rūpinosi visais reikalais, susijusiais su žmonos laidojimu, padengė didžiąją dalį laidojimo išlaidų. Kai gulėjo ligoninėje, dukra ir žentas pasakė, kad automobilis, kurį vairavo žentas A. Š., kelio vingyje į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir kelis kartus vertėsi. Dėl žmonos mirties labai išgyvena, su jos mirtimi iki šiol negali susitaikyti (b. t. I, b. l. 33-34).

9Byloje pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad dėl žmonos netekties patyrė sukrėtimą, sunkias dvasines kančias, su ja gyveno 40 metų, juos siejo glaudūs šeimyniniai ryšiai. Nurodė, kad patiria ir mano, kad ateityje patirs sunkius psichologinius išgyvenimus. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. t. II, b. l. 24-26).

10Nukentėjusioji V. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ( - ) apie 19.00 val., vyro A. Š. vairuojamu automobiliu „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) iš Pasvalio rajono, ( - ). Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kartu važiavo mama G. N. ir tėtis A. N.. Ji buvo prisisegusi saugos diržu. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat buvo geras, kelio danga buvo sausa. Iš ( - ) važiavo tiesiai keliu link ( - ), neprivažiavę Narteikių kaimo, sankryžoje su šalutiniu keliu į kairę pusę, pasuko į kairę pusę ir važiavo keliu, kuris veda link ( - ) Jos vyras labai retai važiuoja tuo keliu, todėl jis, kaip ji, to kelio gerai nežino. Ji dažnai važinėja su savo vyru, žino, kad jis dažnai mėgsta važiuoti didesniu greičiu negu leistina, ji dažnai primena jam, jog sulėtintų automobilio važiavimo greitį. Kai pasuko link ( - ) ir tuo keliu buvo nuvažiavę apie 300 metrų, pamatė, kad vyras įjungė aukštesnę pavarą, pasižiūrėjo į spidometrą ir matė, kad automobilio važiavimo greitis yra 120 km/h. Nors nereikėjo niekur skubėti, vyras vis tiek važiavo dideliu greičiu. Jau artėjant link pirmos sankryžos su šalutiniu keliu į kairę, kuri yra apie 600 metrų atstumu nuo kelio link Narteikių kaimo, matė, kad toje sankryžoje yra kelio vingis į dešinę. Tuo metu nei jų judėjimo kryptimi, nei priešpriešine eismo juosta nevažiavo automobiliai, kitų kliūčių taip pat nebuvo kelyje. Jautė, kad vyras, prieš įvažiuodamas į kelio vingį, sumažino automobilio greitį, tačiau neatkreipė dėmesio, kokiu tiksliai greičiu tada važiavo, bet atrodo, kad greitį sumažino labai nežymiai. Nors toje vietoje važiuojamosios kelio dalies paviršius nėra paženklintas kelio linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas, vizualiai matė, kad kelio vingyje automobilio kairieji ratai buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Kai buvo ties antru šalutiniu keliu į kairę pusę, pamatė, kad automobilis, ratais užvažiavęs ant žvyro, kuris buvo nežymiai pabertas ant kelio dangos, pradėjo slysti nuo kelio į kairę pusę. Automobilis po kelią nesimėtė, o tolygiai šonu nuslydo nuo kelio. Mano, kad vyrui nepavyko suvaldyti automobilio, nes jis nesitikėjo, jog kelio vingis į dešinę bus toks staigus, todėl važiavimo greičio pakankamai nesulėtino, ir būtent dėl to nesugebėjo suvaldyti automobilio. Nejautė, kad vyras būtų stabdęs automobilį prieš nuvažiuodamas nuo kelio. Automobiliui šonu nuslydus nuo kelio į kairę pusę, automobilis taip pat šonu pradėjo verstis, vertėsi tikrai ne vieną kartą. Automobiliui verčiantis iššovė oro pagalvės. Automobilis sustojo, atsivertęs ant ratų, priekiu pasisukęs į kelią. Ji paskambino greitajai pagalbai. Atvažiavusi greitoji pagalba tėvus išvežė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“. Ligoninėje tėčiui nustatė 11 lūžusių šonkaulių ir bendro kūno sumušimą. Mamai nustatė galvos smegenų sumušimą. Jai vėliau nustatė krūtinės, galvos, dešinio kelio sumušimus. ( - ) VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ nuo patirtų sužalojimų mirė mama G. N.. Po eismo įvykio ji su vyru kiekvieną dieną važinėjo į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ lankyti jos tėvų, rūpinosi jų priežiūra ligoninėje. Didžiąją dalį laidojimo išlaidų, patirtų dėl mamos G. N. mirties, padengė vyras. Dėl mamos mirties labai išgyvena, su mamos mirtimi iki šiol negali susitaikyti (b. t. I, b. l. 38, 39-40, 137).

11Byloje pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 4 634 Eur turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą prašo priteisti dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio, kurio remontas būtų ekonomiškai nenaudingas. Nurodė, kad automobilio vertė 9 268 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. t. II, b. l. 30-31). Automobilis jai ir kaltinamajam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškinyje nurodo, kad dėl mamos netekties patyrė emocinį sukrėtimą, sunkias dvasines kančias, santykiai buvo glaudūs, todėl prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jos sveikata (b. t. II, b. l. 34-41).

12( - ) atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, kurioje užfiksuota, kad automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) rastas kelio kairėje pusėje (pagal automobilio judėjimo kryptį), ties kelio vingiu 40,10 m atstumu iki automobilio, ant kelio važiuojamosios dalies, prie pat kairiojo krašto, rastos dvigubos automobilio slydimo žymės – dešiniosios ilgis 11,60 m, kairiosios ilgis – 16,50m; žymės baigiasi ties kelio kraštu. Tarpe tarp slydimo žymių pabaigos ir automobilio, už kelio ribų rastos dvi išraustų žemių vietos, stiklo fragmentas, automobilio šukės (b. t. I, b. l. 6-9, 18, 10-14).

13Transporto priemonės apžiūros protokole nustatyta, kad automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) apgadintas priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, galinio vaizdo matymo veidrodėliai, visos durelės, priekinis stiklas, priekiniai ratai, užpakalinis kairės pusės ratas, abu galiniai sparnai, galinis bamperis, galiniai žibintai, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoniniai kairės pusės stiklai, automobilio stogas (b.t. I, b. l. 19, 20-26).

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. ( - ) užfiksuota, kad A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. t. I, b. l. 45).

15Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad G. N. mirė nuo galvos sumušimo, tai leidžia nustatyti: poodinė kraujosruva veido kairėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžis, nežymus kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimas, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, sąmonės sutrikimu, kairės pusės paralyžiumi, kairės kojos giliųjų venų uždegimu ir tromboze, plaučių arterijos trombembolija. G. N. nustatyta: poodinė kraujosruva veido kairėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžis, nežymus kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, galvos smegenų sumušimas; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, juosmens abiejuose šonuose, kairio 10-o šonkaulio lūžis (b. t. I, b. l. 48-50).

16Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - )matyti, kad G. N. mirtis yra tiesiogiai susijusi su patirtais sužalojimais, kurie nurodyti specialisto išvadoje Nr. ( - ) (b. t. I, b. l. 52).

17Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad A. N. nustatyta galvos, krūtinės ląstos ir stuburo minkštųjų audinių sumušimas, dešinės pusės 2, 8, 9, 10, 12-to šonkaulių lūžiai, stuburo 6, 7, 8, 9-to krūtininių slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai – sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. t. I, b. l. 56-57).

18Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. Š. nustatyta galvos, krūtinės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimas – sveikata sutrikdyta nežymiai (b. t. I, b. l. 62).

19Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime ( - ), išduotame AB „Lietuvos draudimas“, užfiksuota, kad automobilio “Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2015-08-08 (b. t. I, b. l.29).

20Kaltinamojo A. Š. veiksmai pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, ( - ) apie 19 val. 16 min., Pasvalio rajone, kelyje link ( - ), vairuodamas automobilį „Saab 9-3“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, ko pasekoje automobilis nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir vertėsi, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio keleivė G. N..

21Įvertinus visus įrodymus, ištirtus šioje baudžiamojoje byloje, tai yra kaltinamojo A. Š. parodymus, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus kitus įrodymus, kurie neprieštarauja vieni kitiems, sudaro vientisą įrodymų grandinę, leidžiančią teismui padaryti išvadą, kad kaltinamojo A. Š. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta visiškai, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

22Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai ir motyvai, civiliniai ieškiniai

23Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, perduodant jį motinos V. Š. priežiūrai, laiduotoja V. Š. sutinka ir nori būti savo sūnaus laiduotoja, žada jam daryti gerą įtaką (b. t. I, b. l. 148).

24BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato būtinas sąlygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Pažymėtina, jog atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinos visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos.

25Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teistumo (b. t. I, b. l. 99), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. Š. baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. t. I, b. l. 100-103); psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas (b. t. I, b. l. 108, 110). Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis lankė nukentėjusiuosius ligoninėje, dengė mirusiosios G. N. laidotuvių išlaidas, nurodė, kad sutinka atlyginti teismo priteistą pinigų sumą nukentėjusiųjų žalai atlyginti, tačiau vertina, kad ji turėtų atitikti jo finansines galimybes. Nurodė, kad siekė su nukentėjusiaisiais susitarti dėl žalos atlyginimo savo finansinių galimybių ribose, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, nukentėjusieji į platesnes diskusijas nesileido. Byloje pateiktas pranešimas ir duomenys, jog atsiradus galimybei į nukentėjusiosios V. Š. sąskaitą A. Š. pervedė 2 000 Eur žalos atlyginimo (b. t. II, b. l. 64-66). Paminėtos faktinės aplinkybės – kaltinamojo išsakyta pozicija teismo posėdžių metu, rodomos pastangos tartis dėl žalos atlyginimo bei iš dalies atlyginta žala – vertintina kaip sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d. 3 p., įvykdymas. Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga iš esmės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus.

26Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog pagrindą manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriškai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ir panašiai. Susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo reikalingas tais atvejais, kai kaltininkas padarytos žalos nebūna atlyginęs ir net nebūna pradėjęs to daryti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014). Šiuo atveju kaltinamasis dirba, atlygino dalį žalos – 2 000 Eur, taip pat rodo pastangas tartis dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis iš dalies atlygino žalą bei sudaro pakankamą pagrindą, jog ateityje jis įsipareigoja atlyginti ir likusią dalį priteistos žalos.

27Įvertinus aukščiau paminėtus argumentus, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 str., todėl A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dviejų metų terminui. Laiduotoja skirtina jo motina V. Š., kuri, vadovaujantis BK 40 str. 3 d., teismo manymu, laikytina asmeniu, darysiančiu teigiamą įtaką kaltinamajam.

28Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

29Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, byloje pareikšti nukentėjusiųjų A. N. ir V. Š. civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji V. Š. prašo priteisti 4 634 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sugadinto automobilio, kuris jai kartu su kaltinamuoju priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl žuvusios motinos, kadangi patyrė ir patiria dėl to dvasinius išgyvenimus, eismo įvykio metu sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusysis A. N. prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl žuvusios sutuoktinės, kadangi patyrė ir patiria dėl to dvasinius išgyvenimus, eismo įvykio metu sutrikdyta jo sveikata.

30BPK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad A. Š. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

31Nukentėjusiosios V. Š. turtinę žalą sudaro atlyginimas už sugadintą automobilį Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) kuriuo važiuojant įvyko eismo įvykis. Automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jai ir kaltinamajam. Nukentėjusioji pateikė 2015-04-25 metinę šeimos turto deklaraciją, kurioje nurodyta, kad automobilio vertė 32 000 Lt, tai yra 9 268 Eur, nurodo, kad už tokią sumą buvo įsigytas automobilis (b. t. II, b. l. 30-31). Ji prašo priteisti jos dalį, pusę sumos, kas sudaro 4 634 Eur. Teismas nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina pilnai, žalą pripažįsta pagrįsta ir įrodyta. Prašomas priteisti žalos dydis atitinka protingumo kriterijų, yra objektyviai pateisinamas ir turi būti atlygintas.

32Kita pateiktų civilinių ieškinių dalis susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusieji prašo kiekvienam iš jų priteisti po 50 000 Eur. Nukentėjusysis A. N. neteko žmonos, o V. Š. – motinos. Nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad dėl netikėtos žmonos ir motinos žūties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Akivaizdu, kad staigi mirtis sukėlė šeimai šoką ir didelę netektį. A. N. nurodė, jog po autoavarijos jam yra nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl žmonos žūties, slegia didelis sielvartas kadangi kartu išgyveno 40 metų, santykiai buvo glaudūs. Sveikatos būklę patvirtina pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b. t. II, b. l. 24-26). Nukentėjusioji V. Š. nurodė, jog ją su motina siejo artimi ryšiai, tai buvo brangiausias jai žmogus. Dėl autoavarijos taip pat ir jai buvo sutrikdyta sveikata, pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b. t. II, b. l. 32-41).

33Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis, yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

34Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes, jo metu žuvo žmogus. Nors ir neatsargiais, tačiau bet kokiu atveju nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – žmogaus gyvybė, kurios, kaip aukščiausios vertybės, neįmanoma įkainoti, kaip, beje, neįmanoma išmatuoti ir įkainuoti nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo bei kančių, kurių kilimas šiuo atveju yra absoliučiai neginčytinas.

35Visgi, nepaisant to, kokie skaudūs bebūtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad šią žalą padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteisiamą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistas sumas. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. Š. yra dirbantis, gaunantis pajamas, dvigubai viršijančias minimalias (b. t. I, b. l. 105-106). Taip pat neabejotinai atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo būdamas blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis po eismo įvykio rūpinosi nukentėjusiaisiais, lankė ligoninėje žuvusiąją, padengė jos laidojimo išlaidas. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusieji V. Š. ir A. N.. Nukentėjusioji V. Š. – pilnametė dukra, gyvenusi atskirai nuo tėvų, netekusi motinos, eismo įvykyje nežymiai buvo sužalota, kitas nukentėjusysis A. N. – neteko sutuoktinės, pats nesunkiai buvo sužalotas eismo įvykyje. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad tiek nukentėjusysis A. N., tiek žuvusioji G. N., turėdami pareigą rūpintis savo saugumu, važiavo automobilyje neprisisegę saugos diržų, kas, teismo nuomone, taip pat turėjo įtakos kilusiems padariniams. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

36Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusieji patyrė itin skaudžius ir ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nukentėjusiųjų patirtą didelį stresą įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio metu patirtą sveikatos suluošinimą ir fizinį skausmą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo A. N. patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur dydžio suma, o nukentėjusiosios V. Š. – 8 000 Eur dydžio suma. Kadangi 2 000 Eur kaltinamasis V. Š. atlygino, priteistina 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) iki 14 481 Eur (50 000 Lt) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4 344,30 Eur (15 000 Lt) iki 17 377,20 Eur (60 000 Lt) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013).

37Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė S. P. pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. t. II, b. l. 42-46), reikalavimas pagrįstas, iš kaltinamojo priteistina 840 Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiesiems.

38Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) dviejų oro pagalvių dalys; mikrodalelės, kurios supakuotos į voką; biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į voką, ir stiklo šukės, kurios supakuotos į voką, perduoti į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK daiktų saugojimo kamerą, kvitas Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini. Automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą nukentėjusiosios V. Š. ir laikomą ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. Š..

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Nutarė

40A. Š., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį V. Š., gim. ( - ), atsakomybėn, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

41Baudžiamąją bylą nutraukti.

42A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

43A. N. ir V. Š. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

44Priteisti iš A. Š. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

45Priteisti iš A. Š. 4 634 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. Š., asmens kodas ( - )

46Priteisti iš A. Š. 840 Eur nukentėjusiesiems išlaidas už advokato pagalbą.

47Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) dviejų oro pagalvių dalis; mikrodaleles, supakuotas į voką; biologinį pėdsaką, supakuotą į voką; stiklo šukes, supakuotas į voką, perduotus į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio r. PK daiktų saugojimo kamerą, kvitu Nr. ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

48Automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) paimtą nukentėjusiosios V. Š. ir laikomą ( - )., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. Š..

49Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pasvalio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Šarūnei... 2. A. Š. ( - ) apie 19 val. 16 min., Pasvalio rajone, kelyje link ( - ) 0,640... 3. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. Įrodymai, kuriais grindžiamas teismo patvirtintas kaltinimas, jų vertinimas,... 5. A. Š. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir... 6. Kaltinamajam pageidaujant, prokurorui sutinkant, byloje atliktas sutrumpintas... 7. Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos... 8. Nukentėjusysis A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ( - )... 9. Byloje pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės... 10. Nukentėjusioji V. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ( - )... 11. Byloje pateikė civilinį ieškinį, prašo priteisti 4 634 Eur turtinės... 12. ( - ) atlikta eismo įvykio vietos apžiūra, kurioje užfiksuota, kad... 13. Transporto priemonės apžiūros protokole nustatyta, kad automobilio „Saab... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto... 15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 17. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 19. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 20. Kaltinamojo A. Š. veiksmai pagal BK 281 str. 5 d. kvalifikuoti tinkamai,... 21. Įvertinus visus įrodymus, ištirtus šioje baudžiamojoje byloje, tai yra... 22. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai ir... 23. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios... 24. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 25. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė neatsargų... 26. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos kasacinis teismas savo praktikoje laikosi... 27. Įvertinus aukščiau paminėtus argumentus, darytina išvada, kad yra visos... 28. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis... 29. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, byloje pareikšti nukentėjusiųjų A.... 30. BPK 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 31. Nukentėjusiosios V. Š. turtinę žalą sudaro atlyginimas už sugadintą... 32. Kita pateiktų civilinių ieškinių dalis susijusi su neturtinės žalos... 33. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra... 34. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl... 35. Visgi, nepaisant to, kokie skaudūs bebūtų įvykio padariniai, teismas... 36. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297... 40. A. Š., asmens kodas. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios... 41. Baudžiamąją bylą nutraukti.... 42. A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia... 43. A. N. ir V. Š. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.... 44. Priteisti iš A. Š. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. N., asmens... 45. Priteisti iš A. Š. 4 634 Eur turtinės žalos ir 6 000 Eur neturtinės žalos... 46. Priteisti iš A. Š. 840 Eur nukentėjusiesiems išlaidas už advokato... 47. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio... 48. Automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ) paimtą nukentėjusiosios V. Š.... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...