Byla 2K-344/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, gynėjui advokatui Gediminui Sagačiui, nuteistajam R. B., nukentėjusiajai D. L., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio.

2Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę R. B. uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Priimtas ieškovės D. L. atsisakymas dėl turtinės žalos išieškojimo iš R. B. ir UADB „Seesam Lietuva“ ir procesas dėl turtinės žalos išieškojimo nutrauktas, D. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteista iš R. B. 70 000 Lt D. L. naudai neturtinei žalai atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendis: R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – terminas nustatytas vieneri metai šeši mėnesiai.

5Nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: išieškota iš UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai D. L. 4149,71 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, išieškota iš R. B. nukentėjusiajai D. L. 36 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, nukentėjusiosios D. L., prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato G. Sagačio, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. 2008 m. gruodžio 22 d., apie 17.06 val., Vilniuje, Ateities g. ties Maumedžių g., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. ( - )) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 133 ir 134 punktų reikalavimus: važiuodamas Vilniuje, Ateities g. antrąja eismo juosta buvo neatsargus, neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir atsiradus kliūčiai kelyje, pėsčiųjų perėjos ribose arba šalia pėsčiųjų perėjos per kelio važiuojamąją dalį jam iš dešinės ėjusiam pėsčiajam, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis K. L., kuris 2009 m. sausio 24 d. nuo patirtų kūno sužalojimų ligoninėje mirė.

8Nukentėjusioji D. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. B. bei neturtinės žalos atlyginimo iš jo priteisimo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BK 67, 68 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas, įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, rėmėsi prielaidomis, iš esmės atsižvelgė tik į kaltinamajam naudingas aplinkybes, nukrypo nuo teisingumo, proporcingumo principų, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis.

9Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, jų daugumą vertino neobjektyviai ir nepateisinamai palankiai kaltininkui, neatsižvelgė į byloje nustatytas kitas esmines faktines aplinkybes, turinčias įtakos taikant BK 68 straipsnio nuostatas, dėl to nepagrįstai sutrumpino pirmosios instancijos teismo R. B. paskirtą uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą nuo trejų metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių: 1) R. B. dirba ne vairuotoju, ekspeditoriumi ar vadybininku, kurio tiesioginių funkcijų atlikimas būtų tiesiogiai susijęs su transporto priemonės nuolatiniu vairavimu, nors jam darbo tikslais tenka vykti į susitikimus, tačiau, įvertinus jo pareigų pobūdį ir apimtį, tai nėra pagrindinė jo funkcija. Nėra pagrindo teigti, kad uždraudimas vairuoti transporto priemonę maksimaliam laikotarpiui turėtų esminės įtakos jo pajamoms; 2) priešingai nei nurodė teismas, R. B. tiek iki padarant nusikaltimą, tiek po jo buvo baudžiamas administracine tvarka už padarytus pažeidimus, ir tai yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės; 3) priešingai nei nurodė teismas, nukentėjusioji parodė, kad kaltininkas neatsiprašė, neišreiškė jokio apgailestavimo, nesidomėjo K. L. būkle, nors jis po įvykio buvo gydomas ilgiau nei mėnesį laiko. Kaltininkas siūlė susitaikyti, siekdamas kuo greičiau baigti bylą, tačiau tai neįvyko dėl R. B. neadekvataus ir neproporcingo požiūrio į padarytos žalos atlyginimą, nes jo pasiūlyta suma neatitiko protingumo ir teisingumo principų, o žala iki šiol neatlyginta; 4) teismo argumentas, kad eismo įvykį lėmė ir nukentėjusiojo K. L. elgesys, neturi būti priešpastatomas tam, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo R. B. padaryti Kelių eismo taisyklių 37, 133, 134 punktų pažeidimai; 5) tai, kad nuteistasis išlaiko tris (teismas klaidingai nurodė, kad keturis) mažamečius vaikus, nėra esminė sąlyga sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę ir negali būti siejama su BK 67 straipsnyje numatyta šios priemonės paskirtimi; 6) nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, R. B. paskirta švelni trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, todėl baudžiamojo poveikio priemonės maksimaliam terminui paskyrimas būtų tinkama ir pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Apibendrindama kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo, padarinių masto, kaltininko asmenybės, neatsižvelgė į paskirtos bausmės dydį ir rūšį, taip netinkamai pritaikė BK 67, 68 straipsnius.

10Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė Civilinio kodekso normas, nes neatsižvelgė į kaltininko veiksmus, elgesį po įvykio, veikos padarinius, nukentėjusiosios išgyvenimus, kaltininko turtinę padėtį. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiajai vyro žūtis sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, ji faktiškai liko be pajamų, pablogėjo jos finansinė padėtis, tačiau, kasatorės manymu, teismas prioritetą spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą teikė kaltininko padėčiai. Kasatorės manymu, teismas neįvertino, kad: 1) nukentėjusioji sveikatos problemas, atsiradusias po vyro mirties, jaučia iki šiol. Vyras gaudavo dideles pajamas, iš kurių šeima gyveno, liko trys mirusiojo vaikai bei motina, kurią šiuo metu prižiūri D. L. Išgyvenimus padidino tai, kad daugiau nei mėnesį vyras gulėjo reanimacijoje, o ji nuolat jį slaugė; 2) teismas nukentėjusiosios nesutikimą baigti bylą taikiai įvertino kaip jai pačiai nenaudingą aplinkybę, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo siekiama taikos sutarties, ir joje siūlomas sąlygas (nuteistasis du kartus skambino K. L. šeimos nariams, likusį laiką iki mirties visiškai nesidomėjo K. L. būkle), R. B. ketinimas kompensuoti išlaidas buvo tik deklaratyvaus pobūdžio; 3) neproporcingai įvertinta R. B. turtinė padėtis: jo atlyginimas buvo sumažintas iš karto po įvykio, jis turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą Akmenės rajone, gyvena kotedže; 4) R. B. yra jauno amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, darbingas, sveikas, užimantis geras pareigas perspektyvioje farmacijos įmonėje; 5) jis nepripažino savo kaltės. Apibendrindama kasatorė teigia, kad pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes šio teismo išvados neatitinka Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimų, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 68 straipsnio taikymo

13Nukentėjusioji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į byloje nustatytas kitas esmines faktines aplinkybes, turinčias įtakos BK 68 straipsnio nuostatų taikymui, dėl to nepagrįstai sutrumpino pirmosios instancijos teismo R. B. paskirtą uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą nuo trejų metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

14BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikoma tada, kai kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame taikomas BK 75 straipsnis, aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi bausmės skyrimo, jos vykdymo atidėjimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų skyrimo motyvai.

15Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad R. B. padaryti KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuo patirtų sužalojimų mirė nukentėjusysis K. L., todėl jam turi būti uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).

16Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentais dėl BK 68 straipsnio taikymo, sutrumpino uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų šešių mėnesių. Pagal bylos aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Apygardos teismas pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nes padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, kurios kilo R. B. naudojantis specialia teise, teisingai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes nemotyvavo, kuo remdamasis uždraudė R. B. vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam trejų metų terminui. Apygardos teismas, pakeisdamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus. Šis teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykiui turėjo įtakos ir nukentėjusiojo K. L. elgesys, kad R. B. dirba UAB „F.“ plėtros direktoriumi ir jam dažnai tenka susitikti su vaistų paskirstymo grandinės dalyviais, lankytis įvairiuose miestuose produktų rinkos tyrimo tikslais, galimybė vairuoti yra svarbi jo darbo funkcijų atlikimui, todėl maksimaliam terminui atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis ilgam laikui prarastų galimybę visa apimtimi vykdyti savo darbines funkcijas, gali sumažėti jo pajamos, kiltų sunkumų dėl civilinio ieškinio padengimo. Apeliacinės instancijos teismo paskirtas R. B. baudžiamojo poveikio priemonės terminas, apskaičiuojant pagal minimalaus ir maksimalaus termino sumą, yra lygus vidurkiui ir šis terminas santykinai atitinka ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pažymėtina, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-579/2010, 2K-371/2010, 2K-196/2009). Baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio nagrinėjimo ribomis, neturi pagrindo šio termino keisti.

17Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė Civilinio kodekso normas, nes neatsižvelgė į nukentėjusiosios išgyvenimus, veikos padarinius, kaltininko veiksmus, elgesį po įvykio, jo turtinę padėtį.

19CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl R. B. nusikalstamos veikos patyrė emocinę depresiją, artimo žmogaus netekties skausmą, dvasinius išgyvenimus, į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (R. B. išlaiko keturis mažamečius vaikus, gauna nedidelį darbo užmokestį), padarytos turtinės žalos, kuri yra atlyginta, dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 70 000 Lt, šią sumą priteisdamas iš nuteistojo R. B.

21Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentui dėl nepagrįstai per didelio atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, jį sumažino iki 40 000 Lt, iš kurių 36 547,20 Lt priteisdamas atlyginti nuteistajam R. B., o 3452,80 Lt – apeliacinės instancijos teismo į bylą civiliniu atsakovu įtrauktai ADB „Seesam Lietuva“. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, sumažindamas neturtinės žalos dydį, pažeidė įstatymo nuostatas, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, prioritetą teikdamas kaltininko padėčiai ir neįvertindamas nukentėjusiosios interesų.

22CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai, kuriais vadovavosi teismas, turi užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2011).

23Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai nuteistojo R. B. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl to nepagrįstai nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 70 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios interesus, dėl vyro mirties jos patirtus išgyvenimus, sveikatos bei finansinės padėties pablogėjimą. Šis teismas atkreipė dėmesį ir vertino aplinkybes, susijusias ir su pagrįstais nuteistojo interesais: R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis sąmoningai nesiekė sužaloti K. L. bei sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų; pagal R. B. tvirtinimą, jis atsiprašė K. L. šeimos narių, siūlė pagalbą ir kompensaciją nukentėjusiajai, kurios ši atsisakė; atsižvelgė į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį; nuteistojo gaunamos pajamos nėra didelės, jis turi nuosavybės teise žemės sklypą, esantį Naujojoje Akmenėje, nėra duomenų apie jo santaupas bankų sąskaitose; R. B. turi keturis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai (A. B., gim. 2009 m. ( - ), A. B., gim. 2007 m. ( - ), B. B., gim. 1996 m. ( - ), K. B., gim. 1993 m. ( - )). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad eismo įvykį lėmė ir nukentėjusiojo K. L. elgesys (jis įžengė į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu). Be to, po įvykio nukentėjusiojo kraujyje rasta 2,09 promilės etilo alkoholio (tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį). Pažymėtina, kad, esant nukentėjusio asmens kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino nukentėjusiajai kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 40 000 Lt iš esmės atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-579/2010, 2K-371/2010, 2K-196/2009).

24Remiantis kasacinio skundo argumentais bei pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimų.

25Dėl nuteistojo gynėjo prašymo

26Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pateikė prašymą atlyginti už atstovavimą kasacinėje byloje turėtas išlaidas. Šis prašymas netenkintinas, nes pagal BPK 106 straipsnio nuostatas už advokato darbą, jeigu nuteistajam nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmoka pats nuteistasis.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Atmesti nukentėjusiosios D. L. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu... 3. Priimtas ieškovės D. L. atsisakymas dėl turtinės žalos išieškojimo iš... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: išieškota... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,... 7. R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairuodamas kelių... 8. Nukentėjusioji D. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 10. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas,... 11. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 13. Nukentėjusioji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir... 14. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi... 15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad... 16. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su nuteistojo R. B.... 17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 18. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios... 19. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. L. buvo pareiškusi... 21. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pritardamas nuteistojo apeliacinio... 22. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos... 23. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, nustatydamas... 24. Remiantis kasacinio skundo argumentais bei pagal byloje nustatytas ir... 25. Dėl nuteistojo gynėjo prašymo ... 26. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Atmesti nukentėjusiosios D. L. kasacinį skundą....