Byla 2A-1665-254/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėjos), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės) ir Mindaugo Šimonio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2329-191/2015 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovei UAB „Beljana“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė G. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė: 1. pripažinti 2007-08-21 su atsakove AB „Beljana“ sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia; 2. priteisti iš atsakovės AB „Beljana“ ieškovės naudai už automobilį sumokėtus 16 500 Lt, 680 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2007-08-21 iš atsakovo už 6 900 Eur iš UAB „Beljana“ įsigijo automobilį CITROEN C5, 2003 m. laidos, kėbulo Nr. ( - ), pilkos spalvos, kuriam buvo suteiktas valstybinis numeris DCU 255. Vilniaus apskrities VPK autotransporto grobimo tyrimo skyrius 2010-05-17 pranešė, kad automobilis yra vogtas ir tą pačią dieną atliko automobilio poėmį, dėl automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0727-10. Duomenys gauti ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad automobilis vogtas, o tikrasis jo savininkas yra draudimo bendrovė GAN Eurocourtage IARD, todėl 2011-09-27 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo patenkintas draudimo bendrovės GAN Eurocourtage IARD atstovo Lenkijoje firmos „Scorpio“ prašymas grąžinti ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje paimtą automobilį. Ieškovė pažymėjo, kad pardavėjas privalėjo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą, nes tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę. Ieškovės vertinimu, kadangi automobilis buvo vogtas, atsakovas, nebūdamas transporto priemonės savininku, negalėjo perduoti jai nuosavybės teisės į automobilį, todėl sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir atsakovas ieškovei privalo grąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti nuostolius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, duomenis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0727-10, šalių paaiškinimus, sutiko su atsakovės pagrindine pozicija dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje. Nurodė, kad ieškovė dar vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0727-10 žinojo apie savo teisės pažeidimą ir savo 2010-10-06 prašyme nurodė, kad kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, be to, jos teisės buvo paaiškintos ir priimant 2010-06-04, 2010-06-30 nutarimus, 2010-08-03 nutartį. (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-0727-10 b.l. 112, 116, 134), todėl, teismo vertinimu, ieškovė žinojo apie savo teisės pažeidimą, tačiau dėl savo pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi tik 2014-03-20, t.y. jau pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas atsakovei dėl žalos, nuostolių atlyginimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nesant prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nereiškiant reikalavimo dėl restitucijos taikymo, ieškinį atmetė (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atmetęs ieškinį, ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą, teismas nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio verte (byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovė įsigijo automobilį už ieškinyje prašomą priteisti sumą), jo nusidėvėjimo koeficientu, ieškovei beveik 3 metus juo intensyviai naudojantis ir kt.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Ieškovė G. G. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Atsakovė pardavė daiktą į kurį nuosavybės teisių neturėjo, todėl automobilio pirkimo - pardavimo sandoris yra prieštaraujantis CK 4.48 straipsnio, 4.47 straipsnio 1 dalies, 6.317 straipsnio 1, 2 dalies imperatyvioms normoms, yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

102. Ginčijamas sandoris taip pat yra negaliojantis ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes sudarytas ieškovei iš esmės suklydus dėl sandorio dalyko, nes žinodama tikrąją padėtį, aplinkybę, egzistavusią jau sandorio sudarymo metu, t.y., kad automobilis yra vogtas, ieškovė nebūtų sudariusi tokio sandorio.

113. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu, todėl ieškinio senaties terminas taikytinas atsižvelgiant į jos reiškiamą reikalavimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008), o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius (taikyti restituciją) taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamos bylos atveju akivaizdžiai nepraleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2010).

124. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje ir aprašomosiose dalyse neteisingai aprašytas ginčo dalykas, jį nepagrįstai sutrumpinant ir nepagrįstai pašalinant prašymą dėl restitucijos taikymo bei nurodant, kad ieškinys pareikštas tik dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

135. Nesutinkama, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo, kadangi savo ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo ieškovė prašė: priteisti iš atsakovės už automobilį sumokėtus 16 500,00 Lt. Šis reikalavimas, apeliantės įsitikinimu, pagal savo esmę inter alia yra prašymas taikyti restituciją, kadangi juo siekiama grąžinti sandorio šalis į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t.y. iki sandorio sudarymo, priteisiant iš atsakovės ieškovės sumokėtą pirkimo kainą. Pažymėtina, kad ieškovė sutinkamai su CK 6.323 straipsnio 1 dalimi atskirai išskyrė ir teikė dar ir išvestinius reikalavimus t.y. papildomai prašė priteisti ir jos turėtus 680,00 Lt nuostolių bei palūkanas ir šis nuostolių atskyrimas rodo, kad ieškovė pagal reikalavimų esmę siekė ir restitucijos taikymo, ir platesnių materialinių pasekmių, išeinančių už restitucijos ribų. Pažymi, kad teismai tenkindami reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalo taikyti dvišalę arba vienašalę restituciją, t.y. restituciją turi taikyti ex officio, tai reiškia, kad restitucija yra taikoma teismo iniciatyva. Reikalavimas taikyti restituciją nėra savarankiškas ir negali būti atskirai pareikštas, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip pareikštų reikalavimų ribų peržengimas, net kai ieškovas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2013 m. liepos 26 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013 ir kt.).

146. Nurodoma, kad nepaisant to, jog teismo sprendime nepagrįstai pritaikyta ieškinio senatis, net ir laikant, kad byloje taikytinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas, jo pritaikyti nebuvo pagrindo, nes ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas CK 1.130 straipsnio 2 dalies pagrindu - skolininko atliktais veiksmais, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantės vertinimu, atsakovės prievolės pripažinimą liudija jos 2013-08-02 raštas - pretenzija „Schouws Import & Export Inkoop & Verkoop in Auto’s - Bedrijfsvvagens” Olandijos bendrovei, reikalaujantis CK 1.80 straipsnio pagrindu grąžinti atsakovės pagal pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtus 4 700,00 Eur. Nurodyta pretenzija atsakovė pripažįsta, kad 2007-08-21 automobilio pirkimo pardavimo sutartis yra niekinė ir prašo Olandijos įmonę - pardavėją atlyginti automobilio įsigijimo kainą. Šia pretenzija atsakovė pripažino savo prievolę atlyginti nuostolius ieškovei, kadangi ėmėsi priemonių regresiniam reikalavimui pareikšti ir tokiu būdu ieškinio senatį nutraukė.

15Atsakovė UAB „Beljana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl restitucijos taikymo, todėl apeliaciniame skunde cituodama ieškinio pavadinimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo nepagrįstai jį laiko ieškinio dalyku. Procesinio dokumento pavadinime nėra nurodyta reikalavimų apimtis, o ieškinio turiniui keliamus reikalavimus nustatančiame CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad turi būti suformuluotas ieškinio reikalavimas. Nurodo, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nėra laikomas restitucija. Be to, ieškovei, ginant savo teises per civilinės atsakomybės institutą ir nesuformulavus reikalavimo dėl restitucijos taikymo, teismas pagrįstai atmetė ieškinį ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą, nes reikalavimams dėl nuostolių (žalos) atlyginimo nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, priešingu atveju, būtų pažeistos teisminio nagrinėjimo ribos ir esminiai proceso principai - rungimosi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas pagristai remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0727-10 nustatė, kad ieškovė jau 2010-10-06 prašyme nurodė, jog kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, pripažino ir suprato savo pažeistą teisę, jai jos teisės buvo paaiškintos ir priimant 2010-06-04, 2010-06-30 nutarimus, 2010-08-03 nutartį, taigi, ieškovė žinojo apie savo teisės pažeidimą, tačiau kreipėsi į teismą tik 2014-03-20, t.y. jau pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui. Be to, ieškovė prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo neteikė bei nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jį praleido.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kuomet pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M. , bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisminio nagrinėjimo ribas, kuomet sprendime pasisakė tik dėl reikalavimo atsakovei atlyginti ieškovei padarytą žalą (nuostolius) (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

19Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje suformuluoti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai (ieškinio dalykas). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2007-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia; priteisti iš atsakovės ieškovei jos už automobilį sumokėtus 16 500 Lt ir 680 Lt nuostolių; taip pat priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, ieškovė savo pažeistas teises siekė apginti šiais būdais: pareikšdama ieškinį dėl sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.80 straipsnis), prašė priteisti iš atsakovės ginčijamo sandorio pagrindu jai sumokėtas pinigines lėšas (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis, CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008) bei reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.249 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, be teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį ir teisminės praktikos dėl jos taikymo, nurodyta išvada, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl žalos, nuostolių atlyginimo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nesant prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškinys atmetamas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendime nėra teismo argumentų dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2007-08-21 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisti iš atsakovės ieškovei už automobilį sumokėtus 16 500 Lt, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nes reikalavimas atsakovei dėl 680 Lt nuostolių atlyginimo yra grindžiamas paminėto sandorio negaliojimu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Nustačius tokias aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl restitucijos taikymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009 ir kt). Todėl sprendime nuoroda į tai, kad ieškovė ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl restitucijos, negalėjo sukelti jai tiesioginių teisinių padarinių – restitucijos netaikymo. Kaip jau minėta pirmiau, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ginčijamo sandorio pagrindu jai sumokėtas pinigines lėšas, kas aptariamoje situacijoje galėtų reikšti ir prašymą taikyti pasekmes, specialiai reglamentuotas CK 6.323 straipsnyje. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006, 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

21Dėl apeliantės argumentų dėl ieškinio senaties taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime toks momentas nenustatytas, nors išvardinta eilė aplinkybių, su kuriomis teismas siejo ieškovės sužinojimą apie jos pažeistas teises. Tačiau pagal bylos duomenis iš ieškovės paimtas automobilis jo teisėto savininko atstovei Lenkijos firmai “Scorpio” buvo grąžintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-09-27 nutarimu. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl šio nutarimo pateikė skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris jį pripažino nepagrįstu ir atmetė 2011-10-19 nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 183-186). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, turi išnagrinėti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, reikšmingas šio instituto taikymui, t.t. apeliantės nurodytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino nutraukimo. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas, konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą nurodė, kad ieškovė nepareiškė prašymo dėl jo atnaujinimo ir šio termino atnaujinimo klausimo ex officio nesprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Taip pat, remdamasi kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (CPK 1.125 straipsnis), o aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą tenkinti (atmesti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

22Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė G. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė: 1.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Ieškovė G. G. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno... 9. 1. Atsakovė pardavė daiktą į kurį nuosavybės teisių neturėjo, todėl... 10. 2. Ginčijamas sandoris taip pat yra negaliojantis ir CK 1.90 straipsnio... 11. 3. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties... 12. 4. Skundžiamo teismo sprendimo įžanginėje ir aprašomosiose dalyse... 13. 5. Nesutinkama, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio reikalavimo dėl... 14. 6. Nurodoma, kad nepaisant to, jog teismo sprendime nepagrįstai pritaikyta... 15. Atsakovė UAB „Beljana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 18. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo,... 19. Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje suformuluoti... 20. Teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo... 21. Dėl apeliantės argumentų dėl ieškinio senaties taikymo teisėjų kolegija... 22. Apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir...