Byla A-261-499-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, A. K., Š. G., D. G., M. V., J. V., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarams B. G. ir D. G., dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (Kauno apskr.., Kauno r., sav., Taurakiemio sen., Guogų k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); 2) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (Kauno apskr.., Kauno r., sav., Taurakiemio sen., Guogų k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (II t., b. l. 62-66).

5Nurodė, jog 2011 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas (Nr. KR12-1845), kuriame buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybės teisių į dvidešimt tris sklypus, kurie (ar jų dalys) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Kartu su šiuo raštu buvo pateikta ir Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 25904 bei pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 25900. Šiose pažymose pateikta informacija apie tai, kad žemės sklypo Nr. ( - ) (Kauno apskr., Kauno r. Taurakiemio sen., Guogų k., plotas 0,58 ha) dalis – 0,06 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Be to, šio sklypo dalis (0,06 ha) pateko ir į teritoriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“, perduotą valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautos iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (po inventorizacijos duomenų patikslinimo) patikslinta Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 28051 bei patikslinta pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 28022. Šiose pažymose pateikta informacija apie tai, kad žemės sklypo Nr. ( - ) (Kauno apskr., Kauno r. Taurakiemio sen., Guogų k., plotas 0,58 ha) dalis – 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. 2008 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu „Dėl nuosavybės teisių įkūrimo kaimo vietovėje“ Nr. 52/23916 bei įsakymu „Dėl nuosavybės teisės į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ Nr. 02-05-11470, A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,12 ha žemės sklypą, buvusį Kauno apskr., Kauno r., Piliuonos k. ir 0,39 ha miško sklypą, buvusį Kauno apskr., Kauno r., Piliuonos k., perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus – 0,51 ha ploto žemės sklypą (Kauno apskr., Kauno r., Piliuonos k.), 0,58 ha ploto žemės sklypą (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Guogų k.) ir 0,45 ha ploto žemės sklypą (Kauno apskr., Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Viršužiglio k.).

62008 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 2-05-11470 dalys, kuriomis A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,58 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) (Kauno apskr., Kauno r., Taurakiemio sen., Guogų k.), 0,05 ha ploto dalį yra neteisėtos iš esmės ir turi būti panaikintos, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o būtent nuosavybės teisės į sklypą atkurtos jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuris priimtas 2004 m. lapkričio 3 d. Nuostata, jog valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje, nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, be to, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taip pat ši nuostata yra įvardinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje – Lietuvos Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) taip pat numatytas draudimas perleisti valstybinės reikšmės miškus privačios nuosavybėn. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai (1 p.), priskirti prie valstybės išperkamų. Įstatymo leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos l d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 str.). Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos, priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas, (šiuo atveju valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi miškas yra išimtas iš civilinės apyvartos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 str. 2 d.).

7Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1KR12-1845, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Gavus šį raštą, tapo žinoma, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, 2011 m. birželio 22 d. prokuratūra kreipėsi raštu Nr. (P-1355) 22-5860 į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-1565 Kauno apygardos prokuratūroje gauta A. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla. Tik susipažinus su šioje byloje (kurioje buvo ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai) esančiais dokumentais, buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei jo apimtį. Todėl termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d.

8Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė prašymą atmesti.

9Atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kaip matyti iš nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo byloje esančių dokumentų, sklypo Nr. 761-1 kadastrinis Nr. ( - ) eksplikacijoje nurodoma, kad žemės sklype medžių, krūmų želdinių nėra. 0,50 ha žemės sklypo sudaro žemės ūkio naudmenos ir 0,08 ha – pelkės. Akivaizdu, kad atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma. Pažymoje nurodoma, kad 0,06 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) yra užimta valstybinio miško t. y. žemės, skirtos miškui įveisti. Kauno apskrities viršininko administracijai, vykdant atkūrimą, jos turimais duomenimis, bei dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ) nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių Piliuonos k. Taurakiemio sen. Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį: iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį pagal priedą. Iš Kauno r. Taurakiemio sen. Piliuonos kadastro vietovės plano ištraukos, parengtos projekto autorės A. K., matyti, kad ginčo žemės sklypas proj. Nr. 761-1, kadastrinis Nr. ( - ) nepatenka į numatomą užsodinti mišku plotą. Vadovaujantis minimais duomenimis, laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas ginčo žemės sklypas. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 454 įsigaliojimo, 2007 m. gruodžio 20 d. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Šie planai derinasi su teismui pateikiama Piliuonos kadastro vietovės plano ištrauka. Vadovaujantis minimais planais, žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko valstybinės reikšmės miškų patikėtinis, t. y. VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008 m. vasario 7 d. Valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. Vadovaujantis minimais VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto parengtais 2007 m. gruodžio 20 d. ortofotoplanais, valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje – 2008 m. sausio 14 d. Ginčo žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau, t. y. 2008 m. spalio 30 d. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktą į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau nei valstybinės reikšmės miškų riba, darytina išvada, kad sklypų ribos pagal VĮ Registrų centro turimus duomenis nepersidengė tarpusavyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Todėl susidarė dabartinė situacija, kai tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos), tiek kadastro tvarkytojo, t. y. VĮ Registrų centro turima informacija nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Dubravos eksperimentinė miškų urėdija valstybinius miškus valdyti patikėjimo teise priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, tikslinga tikslinti 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė prašymą tenkinti ir atsiliepime nurodė, jog pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 21, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 25900, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 25904 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Kaip nurodyta pareiškime po inventorizacijos duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 23, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28022, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28051 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenka 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė minėto nutarimo projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino minėtą nutarimo projektą. Tuo pačiu buvo pateiktos ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašas. Kauno apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog nustatė, kad valstybinės reikšmės miško plotuose (VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalas) galimai neteisėtai suformuotas privatus sklypas. Nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau yra valdoma privačios nuosavybės teise. Be to, žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalis patenka į teritoriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ perduotą valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. Sprendimai, kuriais valstybinės reikšmės miškas perleistas trečiajam asmeniui, yra neteisėti.

12Tretieji suinteresuoti asmenys M. V. ir J. V., atstovaujama advokato M. V., prašė prašymą atmesti.

13Atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiami aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, buvo paskelbti 2008 m. spalio 13 d., ir galėjo būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinė miškų tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir prokuratūra daugiau kaip tris metus šio, aukščiau minėto sprendimo neskundė. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, jog institucijos delsė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir todėl terminas kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, yra praleistas. Be to, ginčijamos žemės plotas 0,05 ha, jos vertė 331 Lt akivaizdžiai įrodo, kad tai nėra vertybės, kurių gynimas objektyviai reikšmingas, reikalingas ir vertingas visuomenei ar jos daliai. Žemės sklype Nr. ( - ) yra 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnį miškas tai – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Akivaizdu, jog 0,05 ha žemės plotas neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio kriterijų. Be to, 2011 m. gegužės 30 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nurodyta, kad žemės sklype Nr. ( - ) yra 0 m3 medynų tūrio. Tai parodo, jog šis žemės plotas neatitinka medyno reikalavimų ir negali būti priskirtinas miško plotui. Minimalus augančių medžių skalsumas, pagal Aplinkos ministro 2002 m gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 631 patvirtintas apvaliosios medienos bei nekirsto miško matavimo ir tūrio taisykles, turi būti minimaliai 0,2 m3. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis į žemės sklypo Nr. ( - ) plotą neįeina valstybinės reikšmės miško plotas.

14Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai prašė prašymą tenkinti. Jie paaiškino, kad 2011 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 28051 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ duomenimis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos girininkijos 606 kvartalo sklypas Nr. 23, kurio dalis 0,05 ha patenka į ginčo sklypą. 2011 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 28022 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksaciniai rodikliai“ duomenimis ginčo žemės sklype Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Šis plotas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Kauno apskrities viršininkui, tvirtinant Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, priimant ginčijamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo sklype, informacija apie jame esantį valstybinės reikšmės mišką privalėjo būti žinoma, kadangi pareiga tikrinti žemės sklypo, kuris yra žemės nuosavybės teisių atkūrimo objektas, duomenis institucijoms, kurioms įstatymas suteikia tokius įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas, priimdamas administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, ribas, schemas. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Skirtingi duomenys dėl valstybinės reikšmės miškų ploto pažymose yra pateikti dėl to, kad kadastro duomenys yra tikslinami. Po inventorizacijos valstybės kadastre atsirado patikslinti duomenys ir buvo suformuota antroji pažyma, nustatanti 0,05 ha plotą. Be to, nekilnojamojo turto kadastre valstybinės reikšmės plotai nežymimi, o jie buvo pažymėti miškų kadastre.

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Kauno apygardos prokuratūros prašymą tenkino. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (Kauno apskr., Kauno r., sav., Taurakiemio sen., Guogų k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )). Panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (Kauno apskr., Kauno r., sav., Taurakiemio sen., Guogų k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )).

17Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūra, 2011 m. liepos 14 d. gavusi nuosavybės teisių atkūrimo bylą, surinko užtektinai duomenų spręsti apie viešojo intereso pažeidimą ir kreiptis į teismą dėl įsakymo ir sprendimo, kuriais, pažeidžiant viešąjį interesą, nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo. Kauno apygardos prokuratūros termino prašymui paduoti pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d. Kadangi pareiškėjas 2011 m. liepos 29 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo (I t., b. l. 1-7), o šio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ši nagrinėjama byla buvo perduota Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl pripažinta, kad termino prašymui paduoti pareiškėjas nepraleido (I t., b. l. 162-164).

18Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti 2008 m. spalio 13 d., į teismą buvo kreiptasi 2011 m. liepos 29 d. padaryta išvada, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje turi būti atsisakyta ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo paduotą prašymą tuo pagrindu, kad yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko terminas nuo pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų priėmimo, ir toks gynimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą.

19Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo Nr. ( - ) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Guogų k.) dalis – 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28022 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius bei 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28051 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas (II t., b. . 83-84,154,155), kurios parengtos patikslinus valstybinės reikšmės miško plotų, esančių VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartale bei Kauno apskrities Kauno rajono Taurakiemio seniūnijos Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2007-2008 m. (prijungtas prie bylos). Kauno apskrities viršininko administracija buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašais (II t., b. l. 80-82). Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad Kauno apskrities viršininkas, 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitus laisvos valstybinės žemės fondo 15,6 ha sklypo, esančio Piliuonos k. Taurakiemio sen. Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį (I t., b. l. 95-99) ir po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ įsigaliojimo, 2008 m. vasario 7 d. parengus Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje, tokio dydžio žemės sklypas buvo perduotas patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, o valstybinės reikšmės miško žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. sausio 14 d. (I t., b. l. 98-99). Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad privatus 0,05 ha žemės sklypas Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Guogų k., Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip valstybinės reikšmės miškų plotas.

20Teismas pažymėjo, jog atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

21Dėl minėtų aplinkybių ir įrodymų bei dėl išdėstytų argumentų pripažinta, kad ginčijamų Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 25/23916 dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (Kauno apskr., Kauno r., sav., Taurakiemio sen., Guogų k., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl panaikintos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 1 ir 4 d. (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.).

22III.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmesti.

24Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 154-161) nurodoma, kad:

  1. Ginčo situacijoje reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis A261-2351/2012 priimta dėl analogiško ginčo ir visai greta apeliantės esančio žemės sklypo. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 52/22736, taip pat 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-12924 trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai asmeninėn nuosavybėn buvo perduotas ir 0,97 ha ploto žemės sklypas, esantis Kauno r., Taurakiemio sen., Guogų km. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio 0,97 ha žemės sklypo dalis 0,08 ha pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą, numatytą kaip miško žemė, skirtą miškui įveisti. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. žemės sklypo dalis 0,08 ha dydžio nuosavybėn negalėjo būti perduota. Tai įvyko dėl valstybinės reikšmės miškų plotų netikslios kartografijos. Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad A. L. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas viešojo administravimo subjektui neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas. Vėliau, paaiškėjus, kad sprendimas prieštarauja teisei, pagal kurią perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.). A. L. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2007 m. birželio 4 d. sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Pareiškėjas (prokuratūra) turėjo teisę teikti prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nes keliamas ginčas dėl žemės sklypo dalies, kuri išimtinės nuosavybės teise priskirtas valstybei ir negalėjo būti perleista privačiam asmeniui. Tačiau, įvertinus ginamą viešąjį interesą, tai yra žemės sklypo plotą, kad jis yra nedidelis (0,08 ha), nustatytą sklypo paskirtį, kad jis skirtas miško atsodinimui ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Įvertinus šias aplinkybes, padaryta išvada, jog apgynus viešąjį interesą prokuroro prašomu būdu bus padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sąžiningai įgijusiam žemės sklypą, bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.
  2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. turėjo subjektyvią teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Guogų kaimo teritorijoje. Įrodymų, kad A. K. buvo žinoma arba turėjo bei galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos į dalį žemės ploto, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, nėra, todėl laikyti trečiąjį suinteresuotą asmenį nesąžiningu šio turto įgijėju nėra jokio pagrindo. Ginčo žemės sklypu trečiasis suinteresuotas asmuo realiai naudojosi nuo 2008 metų ir 0,05 ha dalyje vykdė žemės ūkio veiklą, joje jokio miško įveista nebuvo (patvirtina 2012 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės miškų tarnybos atsakymas Nr. R2-2109). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl viešojo administravimo institucijų, atsakingų už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą bei išsaugojimą teritorijų, kurioms nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, veiksmų, akivaizdžiai buvo pažeista pusiausvyra tarp byloje nagrinėjamų teisinių gėrių poreikio visuomenės reikmėms išsaugoti teritoriją, kuriai yra nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, bei poreikio fiziniam asmeniui (A. K.) sukurti bei nustatyti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtus ir stabilius teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai atkurta į nedidelį miško žemės, skirtos miškui įveisti, plotą (0,05 ha). Duomenų, kad šis plotas yra priskirtas rezervatų, draustinių ir pan. teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, nėra.
  3. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas vyksta pakankamai ilgą laiką ir panaikinus nuosavybės teises J. V., bei pritaikius restituciją į ginčo plotą, tektų iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą A. K., kas sąlygotų ilgesnį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą bei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto panaudojimą, susijusį su naujo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal Konstitucijos 29 straipsnį neleidžiama suabsoliutinti vienų asmenų teisių ir interesų, pažeidžiant kitų asmenų teisę ar teisėtą interesą. Įgijėjų, kuriems šis turtas buvo perleistas pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis, sąžiningumas nepaneigtas, todėl jų interesai turi būti ginami sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų aspektu.
  4. Ginčo teritorijoje (t. y. 0,05 ha žemės) iki šiol nebuvo pasodinti jokie medžiai (patvirtina 2012 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės miškų tarnybos atsakymas). Nuo 2008 m. iki šiol, t. y. daugiau nei 4 metus nebuvo imtasi miško sodinimo darbų ir sklypo ginčo teritorija A. K., o vėliau kitų asmenų buvo naudojama žemės ūkio veiklai plėtoti. Tai, jog miško įveisimas yra neapibrėžtas laike ir gali būti pradėtas vykdyti po neriboto laiko, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir teisėtų lūkesčių pažeidimą bei teisinių santykių nestabilumą asmeniui, kuris šia žemės dalimi naudojasi jau ilgą laiką.

25Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsiliepime (II t., b. l. 175-179) nurodoma, kad:

  1. Apeliantės nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A261-2351/2012 buvo šalių ginčas dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir įsakymo panaikinimo, o ginčo sklypo dalyje jokių medžių nebuvo ir nėra. Tuo tarpu, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu buvo panaikintos Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo ir sprendimo dalys, o ginčo sklypas yra miškų masyve. Be to, valstybinės reikšmės miško žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. sausio 14 d. (I t., b. l. 98-99) ir šios aplinkybės buvo žinomos Kauno apskrities viršininkui 2008 m. spalio 13 d. neteisėtai priimant ginčo sprendimą bei įsakymą.
  2. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aplinka yra vertybė ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje (pvz., Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 2007 m. lapkričio 27 d.). Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Nagrinėjamoje byloje, keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė, todėl administracinio akto ir jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes priešingu atveju nebūtų galima garantuoti valstybinės reikšmės miškų išsaugojimo natūra. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi, viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Šiuo atveju A. K. nuosavybės teises įgijo pažeidus jau ankščiau nurodytus teisės aktus. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas negali būti taikomas taip, kad nebūtų ginamos konstitucinės vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).
  3. Apeliantės teiginys, kad ginčo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą nėra adekvačios siekiamam tikslui ir neatitinka proporcingumo principui keliamų reikalavimų, kadangi ginčo žemės sklypo dalis, kurią siekiama natūra sugrąžinti valstybei, yra nedidelė, o vėliau, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą A. K. valstybė patirs didesnes išlaidas, negu gaus naudą patenkinus pareiškėjo prašymą, neteisingas. Visų pirma, galimas būsimos žalos atlyginimas bei išlaidos susijusios nuosavybės teisių atkūrimu yra tik hipotetinio pobūdžio. Net jeigu byloje ir būtų buvęs nustatytas konkretus būsimos žalos ir išlaidų dydis, tai nebūtų pagrindas naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo, kadangi ribotos civilinės apyvartos daiktas, kuriam taikoma ypatinga teisinė apsauga, negali būti perleistas privačion nuosavybėn, nepaisant papildomų išlaidų, kurias galimai patirs valstybė. Priešingu atveju valstybei išimtine teise priklausantį objektą palikus privačioje nuosavybėje, būtų paneigtas vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

27Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

28Atsiliepime (II t., b. l. 188-190) nurodo, kad:

  1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal atitinkamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Ginčo žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. buvo perduotas kaip lygiavertis žemės plotas atlyginant už K. K. iki žemės nacionalizacijos turėtą žemę. Sutinka su apeliantės teiginiais, jog teisingam ginčo išsprendimui reikšminga aplinkybė yra ta, ar A. K. perduotame žemės sklype jo perdavimo metu buvo miško. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina apeliantės argumentus, jog apeliantei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jokio miško pagal Miškų įstatymo miškų sąvoką įveista nebuvo. Ta aplinkybė, jog miško įveisimas yra neapibrėžtas laike ir gali būti pradėtas vykdyti po neriboto laiko, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir teisėtų lūkesčių pažeidimą bei teisinių santykių nestabilumą asmeniui, kuris šia žemės dalimi naudojasi jau ilgą laiką.
  2. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė 15,6 ha ir 106,1 ha laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių Piliuonos k., Kauno r., numatomų užsodinti miškų, paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1330 „Dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės valdymo teisės suteikimo miškų urėdijoms ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai“ (Žin., 2003, Nr. 102-4591) (toliau – ir Nutarimas) suteikė Anykščių, Biržų, Dubravos eksperimentinei-mokomajai, Joniškio, Kaišiadorių, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Rietavo, Rokiškio, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų miškų urėdijoms ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai 2144,93 hektaro miškų ūkio paskirties laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų, pažymėtų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, valdymo teisę - miškams įveisti pagal apskričių viršininkų administracijų teritorinių žemėtvarkos skyrių parengtas schemas ir patvirtino nurodytoms miškų urėdijoms ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai valdymo teise suteikiamų laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypų sąrašą, kuriame ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakyme Nr. 02-05-4850 nurodyti 15,6 ha ir 106,1 ha žemės sklypai. Šių valstybinės reikšmės miškų ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos ankščiau nei ginčo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypas nepateko į valstybinės žemės fondo sklypus, kurie Nutarimu buvo suteikti miškams įveisti. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 6 dalį miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Taigi duomenys šiame kadastre registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Nors Miškų valstybės kadastro paskirtis registruoti Kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir Kadastro duomenų, informacijos gavėjams teikti Kadastro duomenis, informaciją, dokumentus, atlikti kitus Kadastro duomenų, informacijos tvarkymo veiksmus, tačiau jis nėra pagrindinis valstybės registras (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (Žin. 2003, Nr. 35-1161) (toliau – ir Nuostatai) 8 p.). Nuostatų 34.4 punkte nustatyta, jeigu tikrinant nustatoma, kad Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Nuostatų 35 punkte nurodyta, jog nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, Kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti. Duomenų, jog ginčo plotas priskirtas rezervatų, draustinių ir panašių teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, byloje nėra. Šios reikšmingos faktinės aplinkybės patvirtinta apeliantės teiginius, jog teismas, spręsdamas administracinių aktų teisėtumo klausimą, netinkamai pritaikė proporcingumo principo kriterijus, siekdamas racionalaus rezultato, iš kurio tiek visuomenės, tiek apeliantės interesų pusiausvyra liktų nepažeista.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30Atsiliepime (II t., b. l. 183-186) nurodo, kad:

  1. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 21, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Zin., 1997, Nr. 97-2451; 2004, Nr. 162-5910) (toliau – ir Nutarimas 1370) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 25900, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 25904 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Kaip nurodyta pareiškime, po inventorizacijos duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 23, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28022, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28051 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 1370 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimo 1370 projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino Nutarimo 1370 projektą (pritarė projektui ir pastabų neturėjo), be to Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9703 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai Nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus.
  2. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą (šiuo konkrečiu atveju panaikinus Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 25/23916), išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LAT 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimo administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (LAT 2006 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Pažymėtina, kad LAT 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-297/2008 konstatavo, kad kai administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio) nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, be to LAT 2010 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010 konstatavo, kad administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu, o LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010 konstatavo, kad jei piliečiams natūra grąžintas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti natūra negalima, tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintas kaip gautas neteisėtu būdu.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsiliepime (II t., b. l. 192-196) nurodo, kad:

  1. Šiuo atveju nesvarbi aplinkybė, kad valstybinės reikšmės miško plotas yra nedidelis, t. y. 0,05 ha, svarbu yra tai, kad šis plotas yra išimtinė valstybės nuosavybė, todėl nuosavybės teise negali priklausyti privačiam asmeniui. Be to, pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1369, 6 punktą, rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams ne miestų teritorijose priskiriami: 6.1 valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus; 6.3. žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valstybiniams miškų valdytojams miškui įveisti.
  2. Taip pat teisiškai nereikšmingos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog A. K. veikė sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstami negaliojančiais visi šio turto perleidimo padariniai, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl įgijėjų sąžiningumo.
  3. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimo Nr. 1370 projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino Nutarimo Nr. 1370 projektą (pritarė projektui ir pastabų neturėjo), be to Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9703 pateikė Kauno apskrities administracijai Nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus, tai Kauno apskrities viršininkui, tvirtinant Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei priimant administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo sklype, informacija apie ginčo sklype esantį valstybinės reikšmės mišką turėjo būti žinoma.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.

36Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos, pažeidus teisės aktų reikalavimus.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V., prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybės bei nesivadovavo teisėtų lūkesčių principu bei teismų praktika panašiose bylose.

38Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas.

39Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas vertino. Bylos įrodymai patvirtina, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ ir 2008 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško 0,58 ha sklype, esančio Kauno apskrities, Kauno rajono sav., Taurakiemio sen., Guogų kaime, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).

40Šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta faktines aplinkybes įrodytomis ir remiasi jomis, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0.05 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, kurios sudarė pagrindą tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius. Pagal ginčo pobūdį bei nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ginčo santykiams taikytinos teisės normos, reguliuojančios nuosavybės teisių restituciją bei nuosavybės teisių garantijas.

41Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.).

42Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

43Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams <..>. Šių miškų plotus <...> tvirtina Vyriausybė.

44Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo Nr. ( - ) (Kauno r. sav., Taurakiemio sen., Guogų k.) dalis – 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.

45Nėra reikšminga tai, kada paaiškėjo, jog į suformuotą nuosavybės teisių atkūrimui sklypą pateko dalis valstybinės reikšmės miško. Priežastys, nulėmusios ginčijamų aktų priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali būti reikšmingos žemės sklypo savininko sąžiningumo vertinimui, bet negali eliminuoti galimybės panaikinti padarytą teisės pažeidimą.

46Paaiškėjus, kad sprendimai prieštarauja teisei, pagal kurią privačion nuosavybėn perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė, ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

47Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas šio Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja Konvenciją ir pirmą Protokolą, o po to priima teisės aktus dėl visiškos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkūrimo), tokie teisės aktai gali būti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančią į Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją).

48A. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2008 m. spalio 13 d. sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.

49Ginčo atveju 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas perduotas privačion nuosavybėn nėra didelis, tačiau yra apaugęs mišku, kurį pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 28022 sudaro B-1, Bt-2, J-6 medžių rūšys. Taip pat, įvertinus tai, kad minėta sklypo dalis ribojasi su Nemuno upe (II t., b. l. 13), kuri yra visuomenės ypatingas objektas, tai suponuoja, kad viešo intereso poreikio prasme miško vietovė pripažintina ypač vertinga visuomenei. Todėl šiuo atveju viešo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

51Tačiau šio ginčo atveju teismas dėl skirtingų bylos faktinių aplinkybių nesiremia apeliantės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A261-2351/2012, kurioje buvo palikti nepakeisti aktai dėl nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško atkūrimą. Minėtoje byloje teismas tokį sprendimą grindė sklypo paskirtimi, kad jis skirtas miško atsodinimui ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui.

52Kadangi A. K. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, o šioje byloje teismas nesprendžia klausimo dėl žemės sklypo paėmimo, todėl šis teismas taip pat nesprendžia restitucijos taikymo bei galimų žemės savininkų nuostolių atlyginimo.

53Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

55J. V. apeliacinį skundą atmesti.

56Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1)... 5. Nurodė, jog 2011 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas... 6. 2008 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/23916 ir... 7. Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos... 8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė... 9. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kaip matyti iš... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys M. V. ir J. V., atstovaujama advokato M. V.,... 13. Atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiami aktai,... 14. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos... 15. II.... 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Kauno... 17. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūra, 2011 m. liepos 14 d.... 18. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad ginčijami administraciniai aktai... 19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.... 20. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė... 21. Dėl minėtų aplinkybių ir įrodymų bei dėl išdėstytų argumentų... 22. III.... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė... 24. Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 154-161) nurodoma, kad:
    25. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius... 26. Atsiliepime (II t., b. l. 175-179) nurodoma, kad:
      27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 28. Atsiliepime (II t., b. l. 188-190) nurodo, kad:
      1. Teismų... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 30. Atsiliepime (II t., b. l. 183-186) nurodo, kad:
        1. Pagal... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos... 32. Atsiliepime (II t., b. l. 192-196) nurodo, kad:
          1. Šiuo atveju... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos... 36. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir nustatė, kad... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V., prašydama panaikinti pirmosios... 38. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 39. Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir... 40. Šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos, todėl... 41. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės... 42. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei... 43. Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 44. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.... 45. Nėra reikšminga tai, kada paaiškėjo, jog į suformuotą nuosavybės teisių... 46. Paaiškėjus, kad sprendimai prieštarauja teisei, pagal kurią privačion... 47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas šio... 48. A. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2008 m. spalio 13 d. sprendimu,... 49. Ginčo atveju 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas perduotas... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008... 51. Tačiau šio ginčo atveju teismas dėl skirtingų bylos faktinių aplinkybių... 52. Kadangi A. K. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems... 53. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. J. V. apeliacinį skundą atmesti.... 56. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti... 57. Nutartis neskundžiama....