Byla e2-869-780/2019
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) ,,Simno komunalininkas”, tretieji asmenys B. K., Lietuvos kariuomenė ir E. R

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei ir Jurgitai Rasymienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Raimondui Merčaičiui, atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, trečiajam asmeniui B. K., trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Laurynui Mikelėnui, trečiajam asmeniui E. R. ir jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) ,,Simno komunalininkas”, tretieji asmenys B. K., Lietuvos kariuomenė ir E. R..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės SĮ „Simno komunalininkas“ 3 810,00 Eur žalos ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistiną pagrindinę sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos valstybės naudai, sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT304010051004250881.

5Ieškovo reikalavimas grindžiamas šiais ieškinyje, dublike ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. ( - ) esančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kuris priklauso Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuotam pėstininkų batalionui (toliau – Batalionas), SĮ „Simno komunalininkas“ katilinės vadovas B. K., neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais išpjovė 9 pušis ir 12 beržų, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, priskiriami saugotiniems (sąrašo 3.11 punktas). Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu patvirtino Nr. D187 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimas turėti leidimą tokiems darbams. Kurie iš iškirstų medžių yra saugotini užfiksuota ieškovo darbuotojo M. Z. 2018-05-07 surašytame Savavališkai iškirstų medžių apmatavimo akte, kuriuo medžių skersmuo 1,3 m aukštyje buvo perskaičiuotas pagal išmatuotą kelmų skersmenį, kuris buvo užfiksuotas 2017-05-23 to paties specialisto surašytame Savavališkai iškirstų medžių apmatavimo akte. Antrasis aktas buvo surašytas todėl, kad pirmajame akte atliekant kamieno skersmens 1,3 m aukštyje skaičiavimus pagal kelmo skersmenį buvo vadovautasi skaičiavimo metu jau negaliojusia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 redakcija. Ieškovas pripažįsta, kad medžiai saugotiniems priskirti tik pagal kelmų skersmenį ir nevertinant medžių būklės, tačiau aplinkybę, kad medžiai buvo pažeisti ir buvo blogos būklės turi įrodyti atsakovė ir tretieji asmenys, kurie remiasi šia aplinkybe. Ieškovas nurodo, kad civilinė atsakomybė dėl iškirstų medžių kyla SĮ „Simno komunalininkui“, nes trečiasis asmuo B. K. neteisėto medžių kirtimo darbus vykdė atstovaudamas atsakovę, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, nes ji nekontroliavo atliekamų medžių kirtimo darbų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, todėl buvo nukirsti saugotini medžiai. Lietuvos kariuomenės atsakovu šioje byloje ieškovas netraukia, nes atsakomybė kyla tik atsakovei SĮ „Simno komunalininkas“, kadangi pagal 2009-12-02 Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo – pardavimo sutartį Batalionas (užsakovas) įsipareigoja gauti leidimą saugotiniems medžiams pašalinti, o SĮ „Simno komunalininkas“ (rangovas) įsipareigoja laikytis medžių ir krūmų kirtimo specialiųjų reikalavimų, numatytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo leidime. B. K. turėjo įsitikinti, kad jo atstovaujamos įmonės darbuotojai, kuriuos pats 2017 m. kovo – balandžio mėnesį nusiuntė į Batalioną, medžių ir krūmų kirtimo darbus atliktų teisėtai, tačiau nereikalaudamas iš Bataliono atstovo E. R. pateikti Leidimo saugotiniems medžiams pjauti, suorganizavo saugotinų medžių pjovimo darbus, kurių metu SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojai neteisėtai išpjovė saugotinus medžius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 08 d. nutarimu Nr. AM-ALY-ANK_N-101-2018 B. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, aplinkai padaryta žala, sunaikinus želdinius, apskaičiuota vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, ir ji sudaro 3 810,00 Eur.

6Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais atsiliepime, triplike ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą ir nepagrįstai atsakovui taiko civilinę atsakomybę dėl tariamai aplaidaus ir nerūpestingo atsakovo darbuotojo B. K. veikimo. Kariuomenės veiklą reguliuoja ir atsakomybę už medžių išsaugojimą numato Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-05-12 nutarimu Nr. 545 patvirtinti Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatai (toliau- Nuostatai), kurių 28 punkte numatyta, kad Lietuvos kariuomenė įstatymų nustatyta tvarka atsako už kariniame poligone ar karinio mokymo teritorijoje jos neteisėta veika (dėl to, kad nesilaikyta aplinkos apsaugos įstatymų ir šių nuostatų) padarytą žalą aplinkai ir miškui. Šis punktas numato, kad Kariuomenė privalo atlyginti padarytus nuostolius ir atkurti, jeigu įmanoma, aplinkos objekto būklę. Ieškovo nurodytos žalos atsiradimą sąlygojo ne atsakovo darbuotojo veiksmai, o būtent Birutės bataliono atsakingų asmenų netinkamas veikimas, už kurį Lietuvos kariuomenė yra atsakinga. Nuostatuose yra aiškiai apibrėžtas subjektas atsakantis už aplinkos apsaugos įstatymų ir Nuostatų pažeidimą, todėl ieškovo pozicija dėl subjekto, atsakančio už padarytą žalą, šiuo atveju yra nepagrįsta ir prieštaraujanti aukščiau nurodytam reglamentavimui. Atsakovė tik vykdė Birutės bataliono pavedimą, o leidimo gavimu medžių kirtimui privalėjo pasirūpinti Birutės batalionas pagal 2009-12-02 Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovės darbuotojas B. K. medžių nepjovė ir kitiems darbuotojams, vykusiems į Birutės bataliono teritoriją nevadovavo, o šiuos veiksmus atliko būtent bataliono atstovas E. R.. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nukirsti medžiai buvo sveiki ir buvo padaryta žala aplinkai, nes ieškovas tyrė tik kelmus, o apskaičiuojant žalos dydį nenurodė, kokia buvo nukirstų medžių būklė, nors pagal 2008-06-26 LR aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, tokia sąlyga yra numatyta. Šiuo atveju, nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad nukirsti medžiai buvo geros būklės, kadangi ieškovas nukirstų medžių būklės apskritai nenurodė, o matuojant kelmus nei atsakovo, nei Birutės bataliono atstovai nedalyvavo ir nebuvo supažindinti su matavimo aktais, pateiktais byloje. Byloje nėra įrodymų ir dėl tikslaus medžių iškirtimo laiko. Atsakovė pripažįsta, kad jos darbuotojai krūmus ir medžius 2017 m. kovo – balandžio mėnesį Birutės batalione kirto, bet tik menkaverčius, o ne saugotinus. Kokius krūmus ir medžius reikia išvalyti nurodė bataliono atstovas E. R., kuris ir teisme patvirtino, kad saugotinų medžių kirsti nenurodė. Leidimo medžiams kirsti atsakovė pas ieškovę neprašė, nes pagrįstai tikėjosi, kad leidimu pasirūpins Birutės batalionas. Atsakovė teigia, kad neįrodyti jos neteisėti veiksmai, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad žala aplinkai buvo padaryta ir dėl žalos atsakinga atsakovė, mano, kad solidariai atsakyti turi ir Lietuvos kariuomenė, nes CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. , bylos Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-205/2010; kt.), todėl ieškovo argumentas dėl vienintelio atsakomybės subjekto, t. y. atsakovės, yra neteisėtas ir nepagrįstas todėl atmestinas.

7Trečiasis asmuo B. K. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Dėl medžių valymo darbų pagal 2009-12-02 Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo – pardavimo sutartį jis visada bendravo tik su bataliono atstovu E. R., kuris duodavo žinią kada reikia išvalyti medžius, o jis nusiųsdavo SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojus, kurie dirbo pagal bataliono atstovų nurodymus. Partvirtino, kad 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais E. R. telefonu paprašė išpjauti krūmus, todėl jis nusiuntė SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojų brigadą. Nurodymų dėl pjautinų medžių jiems jis nedavė, nes tą darė E. R.. Kokius medžius iškirto jo siųsti darbuotojai nežino, tačiau jie sakė, kad pjovė tik krūmus. Iškirstų medžių kelmų skersmenis jis sužinojo tik tada, kai jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl saugotinų medžių nupjovimo. Matuojant kelmus jis nedalyvavo. Žino, kad batalionas leidimą medžiams kirsti turėjo 2009 - 2011 metais, o pasibaigus jo galiojimui jis naujo leidimo pas bataliono atstovus neprašė. SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojai žino kokie medžiai yra saugotini pagal jų storį. Nors jis sumokėjo jam paskirtą administracinę baudą už medžių išpjovimą neturint leidimo ir neskundė nutarimo, tačiau mano, kad vien tik pagal ieškovo užfiksuotus kelmus negalima spręsti, jog iškirsti medžiai buvo saugotini, nes jų būklės ieškovas nesiaiškino.

8Trečiasis asmuo E. R. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Iki 2017-06-22 jis ėjo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės Ulonų bataliono Štabo kuopos Štabo būrio Mokymo objektų skyriaus vado pareigas. Mokomosios teritorijos ir šaudyklos toje pačioje vietovėje ir teritorijoje, kurioje yra iškirsti medžiai, veikė nuo senų laikų ir batalionas šias teritorijas perėmė iš besitraukiančios TSRS kariuomenės. Šiame žemės sklype visuomet vyko karinės pratybos su sunkiąja technika bei šaudymo užsiėmimai. Poligone buvo didelė netvarka, viskas buvo išsprogdinta, medžiai sušaudyti, buvo medžių išvartos, buvo nulaužti medžiai. Tinkamų sąlygų šaudyklai naudoti nebuvo, todėl vadovybė kėlė tikslą atstatyti šaudyklą. 2017 metais šaudykloje buvo daug nevertingų medžių, kuriuos reikėjo išvalyti tam, kad atkurti šaudyklą, todėl jis 2017 m kovo mėnesį telefonu iškvietė SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojus, kurie visada vykdė tokią beverčių medžių valymo veiklą pagal 2009 metų sutartį. Kviesdamas atsakovės darbuotojus jis nurodė, kad reikės išvalyti teritoriją nuo beverčių medžių, atžalų, sudegusių medžių, pažeistų šarvuočių, išvirtusių medžių, taip pat neišvirtusių, bet pažeistų nuo ginkluotės, nudegusių, aplaužytų, likusių tik su kamienais. Atvykusiems atsakovės darbuotojams, kuriuos atvykęs paliko B. K., jis parodė teritoriją kur reikia išvalyti medžius, t. y. šaudyklos teritoriją, kurios dydis 100 m x 400 m. Jis fiziškai parodė teritorijos kampus. Toje teritorijoje saugotinų medžių nebuvo, nes ten ir sovietiniais laikais buvo šaudykla. Atsakovės darbuotojai leidimo medžiams pjauti neprašė. Teritoriją jie išvalė per kovo-balandžio mėnesius. Išpjautą medieną atsakovės darbuotojai išsivežė. Ieškinyje nurodytų saugotinų medžių atsakovės darbuotojai nepjovė. Ieškovo atstovui M. Z. jis parodė vietą, kur buvo pjauti SĮ „Simno komunalininko“ medžiai, ir M. Z., su dar viena moterimi, išmatavo kelmus. Kokius duomenis jie surašė jis nežino, jam nedavė pasirašyti. Šie kelmai buvo toje teritorijoje kur anksčiau buvo šaudykla ir medžiai ten buvo sušaudyti, nulaužti, buvo po pusę stovinčio medžio, jie buvo suvirtę, juos reikėjo išvalyti. SĮ „Simno komunalininkas“ turėjo palikti sveikus medžius ir plynai kirsti neturėjo. Sveikus medžius atsakovės darbuotojai ir paliko, jų nepjovė. Ieškovo išmatuoti didesnio diametro medžiai buvo sušaudyti, pažeisti ir buvo likę tik po pusę stovinčio medžio, nes toje teritorijoje buvo šaudyta, sprogdinta, buvo gaisrai, medžiai buvo ne kartą apdegę. 2009 metų turėtu leidimu saugotiniems medžiams kirsti Batalionas nepasinaudojo, nes saugotinų medžių, t. y. didesnių nei 20 cm skersmens, niekada nekirto. Ieškovas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-ALY-ANR_N-101-2018 tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. nukirstų medžių būklės, su ieškiniu nepateikė konkretų žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

9Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo netaikyti atsakovo ir Lietuvos kariuomenės solidarios atsakomybės, nesant Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų dėl ieškiniu deklaruojamos žalos gamtai, o teismui nusprendus taikyti solidarią atsakomybę, atleisti Lietuvos kariuomenę nuo civilinės atsakomybės pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje numatytą išimtį. Savo poziciją grindžia šiais atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais. 2009 m. gruodžio 2 d. pasirašytoje „Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo-pardavimo“ sutartyje tarp Bataliono ir Atsakovo nėra numatyto konkretaus sutarties galiojimo laikotarpio, o galiojimas apibrėžtas - iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (8.3 p.). Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad Batalionui gavus leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti (3.1 p.), SĮ „Simno komunalininkas“ kerta medžius ir krūmus karinio vieneto teritorijoje bei juos išsiveža (3.6 p.). Leidimas iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos buvo gautas 2009 m. rugsėjo 16 d. (Nr. AP-1-94), vėliau leidimas buvo pratęstas tik iki 2011 m. rugsėjo 16 d. Po 2011 m. rugsėjo 16 d. naujas leidimas nebuvo gautas ir nebuvo pratęstas ankščiau išduotas. Atsižvelgiant į sutarties objektą ir į tai, kad leidimų daugiau nebuvo gauta, į tai, kad sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o pagal suteiktus leidimus neišvežtos medienos teritorijoje nebuvo likę, laikytina, kad sutartis 2011 m. rugsėjo 16 d. pasibaigė ir po minėtos datos buvo negaliojanti. Trečiasis asmuo B. K. teisme pripažino, kad nebuvo įsitikinęs, jog sutartis yra galiojanti, bet pagal E. R. reikalavimą atliko siuntė darbuotojus atlikti medžių kirtimo darbus. Atsakovo darbuotojas B. K. nereikalavo leidimo medžiams kirsti, o atsakovas nekontroliavo savo darbuotojų veiksmų, todėl elgėsi neatidžiai, nepakankamai rūpestingai. Batalionas nereikalavo iš savo darbuotojų organizuoti medžių kirtimo darbus ir buvęs darbuotojas E. R. savo iniciatyva kreipėsi į atsakovą dėl darbų atlikimo, tačiau pabrėžia, kad E. R. neinicijavo saugotinų medžių kirtimo. Tuo tarpu ieškovo žalos paskaičiavimas yra dviprasmiškas, nes neaišku kada padaryta žala, kur buvo kirsti medžiai, neaišku kaip paskaičiuota žala, kuo tiksliai grindžiamas žalos dydis. Galiausiai Lietuvos kariuomenei, atsižvelgiant į jos veiklos riziką, pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, nes kariuomenė vykdo krašto apsaugą, o civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis - krašto apsauga. Tokį precedentą yra suformavęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 metų sprendime dėl Lietuvos kariuomenės ginčo su Nemenčinės miškų urėdija dėl iškirstų medžių vykdant karinių mokymų pratybas. Nagrinėjamu atveju, nedidelės apimties medžių kirtimo ir krūmų genėjimo darbai buvo inicijuoti, o atsakovo atlikti, šarvuočių vairavimo trasos ir mokomųjų laukų priežiūros tikslu, o iškirsta mediena panaudota šaudyklos apsauginio pylimo įrengimui, kas leidžia laikyti tokius kirtimo darbus susijusius su Lietuvos kariuomenei keliamų užduočių įgyvendinimo užtikrinimu, o tokios užduotys, kaip ir pats karių karinis rengimas tinkamuose tam mokomuosiuose laukuose ir saugiose šaudyklose, neatsiejami nuo krašto apsaugos arba tarptautinio saugumo. Todėl esama ginčo situacija atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje numatytą išimtį dėl Lietuvos kariuomenės atsakomybės.

10Teismas

konstatuoja:

11Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono darbuotojas ir trečiasis asmuo šioje byloje E. R. paprašė, o atsakovės SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojas ir trečiasis asmuo šioje byloje B. K. suorganizavo krūmų ir medžių valymo darbus, kurių metu atsakovės SĮ „Simno komunalininkas“ darbuotojai ( - ) esančiame valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), kurio naudotojas yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuotas pėstininkų batalionas (toliau – Batalionas), neturėdami Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais išpjovė devynias pušis ir dvylika beržų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, priskiriami saugotiniems medžiams, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-187 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimą turėti leidimą tokiems darbams. Tačiau žala aplinkai dėl iškirstų saugotinų medžių šioje byloje neįrodyta, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už tokius veiksmus, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos.

12Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

13Dėl būtinų civilinės atsakomybės sąlygų

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, o CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), o kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

15Apibendrindamas kasacinio teismo suformuotą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

16Dėl neteisėtų veiksmų ir solidarios atsakomybės

17Ištyręs šioje byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad neteisėti veiksmai, kaip pirmoji būtina civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyti, o taip pat pripažįsta, kad juos atliko ne tik atsakovė SĮ „Simno komunalininkas“, bet ir trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė.

18Nustatant ar iškertant ieškinyje nurodytus medžius buvo padaryti neteisėti veiksmai pirmiausia pabrėžtina, kad civilinės deliktinės atsakomybės atveju, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Todėl nustačius trečiųjų asmenų B. K. ir E. R., neteisėtus veiksmus iškertant ieškinyje nurodomus medžius, civilinė atsakomybė, esant kitoms būtinoms sąlygoms, kiltų jų darbdaviams - atitinkamai atsakovei SĮ „Simno komunalininkas“ ir Lietuos kariuomenei, kuriuos atstovaudami šie asmenys veikė.

19Pažymėtina, kad trečiojo asmens B. K. neteisėti veiksmai kertant ieškinyje nurodytus medžius yra nustatyti administracinio teisės nusižengimo byloje, kurioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. kovo 08 d. nutarimu Nr. AM-ALY-ANK_N-101-2018 jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2017 m. gegužės mėnesį, Alytaus r., Alovės sen., Kaniūkų k. Ulonų g. 22, Batalionui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, jis išpjovė 10 pušų ir 12 beržų, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.11 punktą priskiriami saugotiniems, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-187 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punkto reikalavimą (t. 1, b. l. 45-48). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris civilinėje byloje turi didesnę įrodomąją galią (prima facie), nes yra priimtas atitinkamos valstybės institucijos, neviršijant jai nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad aplinkybės, nurodytos šiame oficialiame rašytiniame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

20Nei trečiasis asmuo B. K., nei atsakovė šioje civilinėje byloje nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytame įsiteisėjusiame nutarime nustatytas aplinkybes, kad medžiai buvo iškirsti neteisėtai, todėl pripažintina, kad nutarime nustatytos aplinkybės ir neteisėti B. K. veiksmai, iškertant ieškinyje nurodytus tuos pačius medžius, yra įrodyti.

21Nors atsakovė savo atsiliepime kritikuoja minėto nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad netinkamai buvo nustatytas administracinės atsakomybės subjektas, kadangi B. K. medžių nekirto ir net nebuvo toje vietoje, tačiau teismas pažymi, kad nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą turi teisę konstatuoti tik ANK nustatyta tvarka skundą dėl nutarimo nagrinėjantis teismas, o ne civilinę bylą nagrinėjantis ir šiuo nutarimu vadovautis turintis teismas. B. K. patvirtino, kad nurodyto nutarimo neskundė, jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių nutarime nurodytas aplinkybes, šioje civilinėje byloje niekas nepateikė, todėl civilinėje byloje teismas negali konstatuoti šio nutarimo nepagrįstumo. Kita vertus ieškinyje nurodytų medžių iškirtimo neteisėtumas akivaizdus net tik iš nurodyto 2018 m. kovo 08 d. nutarimo B. K. administracinio nusižengimo byloje, bet ir iš kitų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų šioje byloje.

22Ieškovo darbuotojo M. Z. 2017-05-23 surašytuose Savavališkai iškirstų medžių apmatavimo duomenų aktuose (toliau - 2017-05-23 Aktai) yra užfiksuoti Bataliono teritorijoje iškirstų medžių rūšys ir likusių kelmų skersmuo bei medžių kamienų diametras 1,3 metro aukštyje (t. 1, b. l. 43-44). To paties ieškovo darbuotojo M. Z. 2018-05-07 surašytuose Savavališkai iškirstų medžių apmatavimo duomenų aktuose (toliau - 2018-05-07 Aktai) nurodyti tie patys kelmų skersmenys, kurie užfiksuoti 2017-05-23 Aktuose, tačiau pagal tuos pačius kelmus perskaičiuoti ir patikslinti medžių kamienų diametrai 1,3 metro aukštyje (t. 1, b. l. 52-53). Tiek ieškovo atstovas, tiek liudytoju teisme apklaustas M. Z. paaiškino, kad 2017-05-23 Aktuose medžių kamienų diametras 1,3 metro aukštyje buvo paskaičiuotas vadovaujantis tuo metu jau negaliojusia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtinta „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) redakcija, todėl 2018-05-08, pagal 2017-05-23 užfiksuotus kelmų skersmenis, buvo surašyti nauji 2018-05-07 Aktai pagal Taisyklių redakciją, kuri galiojo 2017-05-08. Ieškovo atstovas paaiškino, kad pretenzija atsakovei ir žalos paskaičiavimas grindžiamas 2018-05-07 Aktais.

23Iš skirtingu metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Taisyklių redakcijų analizės matyti, kad iš tiesų pagal 2017-05-23 Aktuose užfiksuotus kelmų skersmenis neteisingai buvo nustatyti medžių diametrai 1,3 metro aukštyje, nes buvo vadovautasi kelmo skersmens ir skersmens 1,3 metro aukštyje atitinkamais santykiais, kurie nurodyti Taisyklių 2 priedo lentelėje Nr. 8.1, kuri galiojo nuo 2007-07-22 iki 2010-09-24. Tuo tarpu nuo 2016-11-24 galioja Taisyklių redakcija, kurios 2 priedo lentelėje Nr. 13.1 nurodyti patikslinti kelmo skersmens ir skersmens 1,3 metro aukštyje santykiai bei papildoma formulė, kuriais remiantis būtent 2018-05-07 Aktuose ieškovo darbuotojas M. Z. yra teisingai nustatęs pušų ir beržų skersmenis 1,3 metrų aukštyje pagal šių medžių kelmų skersmenis, užfiksuotus 2017-05-23 Aktuose. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas pagrįstai ir teisingai remiasi abiem nurodytais aktais, nes pirmajame buvo išmatuoti nupjautų medžių kelmai, o antrajame teisingai apskaičiuotas medžių diametras 1,3 metro aukštyje pagal kelmo skersmens dydį.

24Nors minėti 2017-05-23 Aktai ir 2018-05-07 Aktai pasirašyti tik kelmų matavimą atlikusio ieškovo darbuotojo M. Z., o trečiasis asmuo E. R., kuris dalyvavo matavime, ir M. Z. kolegė R. B., kuri padėjo M. Z. užrašyti matavimo duomenis, nebuvo supažindinti su šiais aktais ir juose nepasirašė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti 2017-05-23 Aktų ir 2018-05-07 Aktų teisingumu. Jų teisingumą teisme patvirtino liudytojais apklausti abu pareigūnai - M. Z. ir R. B.. Pažymėtina, kad M. Z. yra Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnas ir minėtus aktus surašė vykdydamas savo pareigas, todėl 2017-05-23 Aktai ir 2018-05-07 Aktai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK) 197 straipsnio 2 dalis), o aplinkybės, nurodytos šiuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė ir tretieji asmenys akcentuoja aplinkybę, kad su matavimo rezultatais nebuvo supažindinti nei atsakovės nei trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės darbuotojai, tačiau pačių kelmų išmatavimų teisingumo niekas neginčijo jokiais kitais įrodymais. Byloje niekas nepateikė įrodymų su tų pačių kelmų kitokiais išmatavimais, kurie paneigtų 2017-05-23 Aktų ir 2018-05-07 Aktų duomenis, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas, pripažįsta, kad nurodytuose 2017-05-23 Aktuose ir 2018-05-07 Aktuose nurodyti pušų ir beržų diametrai 1,3 metro aukštyje nustatyti teisingai ir ši aplinkybė yra įrodyta.

25Pažymėtina, kad tiek liudytojai M. Z. ir R. B., tiek trečiasis asmuo E. R. teisme patvirtino, jog atsakovės darbuotojų 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais nupjautų medžių kelmus pareigūnams M. Z. ir R. B. parodė pats Bataliono darbuotojas E. R., o pastarasis bei kitas trečiasis asmuo B. K. teisme patvirtino, jog šiuos medžius SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai pjovė 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais. Todėl aplinkybė, jog 2017-05-23 Aktuose ir 2018-05-07 Aktuose nurodyti pušų ir beržų kamienai buvo nukirsti atsakovės darbuotojų 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais taip pat yra įrodyta ir visos atsakovės bei trečiųjų asmenų abejonės dėl medžių iškirtimo vietos ir laiko yra nepagrįstos.

26Remiantis 2018-05-07 Aktų duomenimis devynių pušų storis 1,3 metrų aukštyje yra: 20,6 cm; 20,6 cm; 21,5 cm; 21,5 cm; 22,3 cm; 20,6 cm; 24,1 cm; 20,6 cm; 24,1 cm (Eil. Nr. 42, 49 - (t. 1, b. l. 52); Eil. Nr. 5, 6, 14, 15, 57, 58, 58 - (t. 1, b. l. 53). Remiantis 2018-05-07 Aktų duomenimis dvylikos beržų storis 1,3 metrų aukštyje yra: 23,6 cm; 22,8 cm; 26,0 cm; 20,3 cm; 20,3 cm; 21,1 cm; 23,6 cm; 35,8 cm; 26,0 cm; 29,3 cm; 22,8 cm; 25,2 cm (Eil. Nr. 52, 56, 61, 70, 72, 73, 75, 76, 84 - (t. 1, b. l. 52); Eil. Nr. 1, 2, 3 - (t. 1, b. l. 53). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ (toliau – Kriterijai) 3.11 punktą, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis nėra miškų ūkio, esantis ( - ), kuriame buvo iškirsti 2017-05-23 Aktuose ir 2018-05-07 Aktuose nurodytos pušys ir beržai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o Batalionas yra jo naudotojas pagal 1999-02-08 panaudos sutartį (t. 1, b. l. 27-28).

27Iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės naudojamoje valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje buvo iškirstos devynios pušys ir dvylika beržų, kurie yra didesnio kaip 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje ir yra priskiriami saugotiniems medžiams.

28Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-187 patvirtino „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 9 punktu, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nei vienos iš Aprašo 10 punkte nurodytų sąlygų, kuomet leidimas medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui nereikalingas, nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl leidimas kirsti pušis ir beržus, kurie yra didesnio kaip 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje, buvo privalomas. Kadangi Lietuvos kariuomenės naudojamoje valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje buvo iškirstos devynios pušys ir dvylika beržų, kurie yra saugotini medžiai, ir byloje nėra ginčo, kad leidimas jų kirtimui nebuvo išduotas, teismas konstatuoja, jog toks medžių kirtimas yra neteisėtas.

29CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tiek tretieji asmenys B. K. ir E. R., tiek liudytojais apklausti atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai G. Z. ir D. D. patvirtino, kad šį medžių kirtimą betarpiškai įvykdė atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai, kuriuos atlikti darbus siuntė trečiasis asmuo ir atsakovės darbuotojas B. K., todėl atsakove dėl žalos aplinkai atlyginimo ieškovė pagrįstai įtraukė SĮ „Simno komunalininką“. Kaip minėta, deliktinės atsakomybės atveju ši įmonė, privalėtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant ieškovo reikalavimą dėl žalos aplinkai atlyginimo neturi teisinės reikšmės atsakovės keliami argumentai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, iškirtę medžius, o pats B. K. asmeniškai jų nekirto. Atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ civilinė atsakomybė kyla už bet kurio jos darbuotojų neteisėtus veiksmus iškertant saugotinus medžius, kurių kirtimui nebuvo išduotas leidimas, o byloje nustatyta, kad medžius kirto būtent atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai. Trečiojo asmens B. K. neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė neveikimu, nes prieš pasiųsdamas sau pavaldžius SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojus į Batalioną pjauti krūmų ir medžių jis neįsitikino, ar tam reikalingas leidimas ir ar jis yra išduotas. Būdamas atidus, rūpestingas ir apdairus krūmų ir medžių kirtimo darbų rangovo atstovas B. K. galėjo ir turėjo rūpintis bei kontroliuoti, kad jam pavaldūs darbuotojai neatliktų priešingų teisei veiksmų. Tokia pareiga jam kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 246 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad leidimą kirsti saugotinus medžius gauti privalėjo žemės sklypo savininkas ar naudotojas - Batalionas, o ne atsakovė, nešalina atsakovės darbuotojų pareigos medžius pjauti tik teisėtai, t. y. įsitikinus, ar leidimas tam reikalingas ir ar jis išduotas.

30Nepaisant to, kad neteisėti atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ veiksmai iškertant saugotinus medžius yra nustatyti, teismas pagrįstais pripažįsta ir atsakovės argumentus, jog atsakomybė už reikalaujamą priteisti žalą aplinkai šiuo atveju turėtų būti traktuojama kaip solidari - atsakovės ir Lietuvos kariuomenės, todėl ieškovas nepagrįstai vieninteliu civilinės atsakomybės subjektu ir atsakovu šioje byloje pasirinko tik atsakovę SĮ „Simno komunalininką“.

31Byloje nėra ginčo, kad atsakovė medžių valymo darbus atliko ne savo iniciatyva, o Bataliono prašymu. Tretieji asmenys B. K. ir E. R. bei liudytojais apklausti atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai G. Z. ir D. D. patvirtino, kad išpjauti medžius Bataliono teritorijoje pas atsakovės darbuotoją B. K. paprašė Bataliono darbuotojas E. R., kuris atsiųstiems atsakovės darbuotojams pats ir parodė, kokius krūmus ir medžius, kokioje vietoje išpjauti. Želdynų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos fizinių ir juridinių asmenų teisės želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, o 2 dalyje įtvirtina asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Anksčiau minėto Aprašo 1 puntas numato, kad šis tvarkos aprašas nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką, o 2 punktas numato, kad šis tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Kaip minėta, Aprašo 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Šiuo atveju būtent Batlionas, o ne atsakovė buvo tas juridinis asmuo, norintis nukirsti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, todėl jis ir privalėjo gauti tam leidimą. Taigi, pareiga gauti leidimą saugotiniems medžiams kirsti tenka žemės sklypo savininkui ar naudotojui, o ne rangovui, atliekančiam medžių pjovimo darbus sutarties ar atskiro pavedimo pagrindu. Pažymėtina, kad pagal 2009-12-02 Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp Bataliono ir atsakovės (t. 1, b. l. 6-8), Batalionas taip pat buvo įsipareigojęs gauti leidimą saugotiniems medžiams pašalinti (sutarties 3.1 punktas) ir suderinti krūmų kirtimo teritoriją su atsakove pagal gautą leidimą (sutarties 3.2 punktas), o atsakovė SĮ „Simno komunalininkas“ įsipareigojo laikytis medžių ir krūmų kirtimo specialiųjų reikalavimų, numatytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo leidime (sutarties 3.5 punktas). Abu tretieji asmenys B. K. ir E. R. patvirtino, kad veikė vadovaudamiesi šia sutartimi, todėl Batalionas tiek pagal Želdinių įstatymą ir Aprašą, tiek pagal 2009-12-02 Krūmų ir šakų iškirtimo pirkimo – pardavimo sutartį privalėjo gauti leidimą saugotiniems medžiams kirsti. Pažymėtina, kad iš trečiųjų asmenų ir atsakovės paaiškinimų matyti, jog jie neteisingai supranta, kas yra saugotinas medis, todėl neteisingai vertino ir leidimo būtinumą kertamiems medžiams. Atsakovė ir tretieji asmenys akcentuoja, kad išskirti medžiai nebuvo saugotini ir ieškovas nepagrįstai juos traktuoja kaip saugotinus vien tik pagal kelmo skersmenį, nes medžiai buvo menkaverčiai, pažeisti sunkiosios karinės technikos, sušaudyti įvairiais šaudmenimis, apdegę, nulūžę. Liudytojai G. Z. ir D. D. taip pat patvirtino, kad pjauti sveikų storesnių medžių E. R. jiems nenurodė ir jie tokių nepjovė, o „sužemindavo“ tik tuos nurodytus storesnius medžius, kurie buvo nulūžę, išversti, apdegę. Taigi, atsakovė ir tretieji asmenys traktuoja, kad net ir storesni nei 20 cm skersmens 1,3 metro aukštyje beržai ir pušys nėra saugotini medžiai, jeigu jie buvo pažeisti ir blogos būklės. Tačiau pagal minėtų Kriterijų 3.11 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2008-03-21 iki 2018-07-01), beržai ir pušys, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems pagal vienintelį kriterijų – didesnį kaip 20 centimetrų skersmenį 1,3 metro aukštyje. Tuo tarpu medžių būklė neturi įtakos jų priskyrimui saugotiniems, nes to nenumato Kriterijai. Medžių būklė turi reikšmės ne jų priskyrimui saugotiniems ar nesaugotiniems, o jų vertės atlyginimo tvarkai. Minėto Aprašo 4 punktas ir 12 punktas numato, kad saugotini medžiai ir krūmai tam tikrais atvejais gali būti kertami neatlyginamai. Aprašo 4.1, 4.2 punktuose numatyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami kai yra nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu. Aprašo 12.1 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Aprašo 11 punktas numato, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, beržai ir pušys, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo priskiriami saugotiniems jeigu buvo didesni nei 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje, nepriklausomai nuo to, kokios būklės jie buvo, o jų būklė reikšminga ne jų priskyrimui prie saugotinų medžių, o tik jų vertės atlyginimo klausimui. Tai reiškia, kad leidimas kirsti šiems medžiams buvo privalomas arba prieš jų kirtimą, arba per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus, o jų būklę ir reikalingumą atlyginti jų vertę kaip tik ir turėjo įvertinti leidimą išduodanti institucija (Aprašo 4 punktas, 9 punktas, 11 punktas). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Želdynų įstatyme numatyta, jog asmuo gali savo nuožiūra tvarkyti želdinius, kurie nėra priskirti saugotiniems, tik privačioje žemės valdoje, bet ne valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o medžiams kirsti leidimas privalomas, kai šie medžiai yra viešosios nuosavybės objekte, nes kiti, nei pats žemės sklypo savininkas, subjektai negali savavališkai nuspręsti, kuriuos medžius galima iškirsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-464/2018).

32Įvertinęs tai, kad Bataliono darbuotojas E. R., žinodamas, kad leidimas kirsti medžius valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra išduotas, ir pats nusprendęs, kad menkaverčiams ir pažeistiems medžiams leidimo kirsti nereikia, davė neteisėtus nurodymus atsakovės darbuotojams kirsti medžius Bataliono šaudyklos teritorijoje, teismas pripažįsta, jog tokiais savo neteisėtais veiksmais jis taip pat prisidėjo prie saugotinų medžių neteisėto nukirtimo. Aplinkybė, kad Lietuvos kariuomenė pati nekirto medžių, o tą dariusios atsakovės darbuotojai, nereikalaudami iš Bataliono leidimo krūmų ir medžių kirtimo darbams, nebuvo atidūs, rūpestingi ir apdairūs, nešalina Lietuvos kariuomenės, kaip žemės sklypo naudotojos atsakomybės už neteisėtą medžių kirtimą. Tokia praktika analogiškoje situacijoje formuojama ir aukštesnių teismų bylose. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausias Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pripažinęs, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka, o kai ne miškų ūkio paskirties sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų medžių kirtimą ir tokie darbai atliekami negavus leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017). Šis kasacinio teismo išaiškinimas dėl ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjekto, kuris pats nekerta medžių, bet tokius darbus organizuoja, aktualus ir ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo taikymui, nes šį ATPK straipsnį pakeitęs ANK 281 straipsnis yra identiškas. Tai reiškia, kad Bataliono darbuotojas E. R. gali būti ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas dėl neteisėto saugotinų medžių iškirtimo lygiai taip pat, kaip ir pagal šį ANK straipsnį nubaustas atsakovės darbuotojas B. K., nors nei vienas iš jų patys medžių ir nekirto. Todėl civilinės atsakomybės prasme E. R. veiksmai, organizuojant saugotinų medžių kirtimą neturint leidimo, laikytini neteisėtais, nors jis ir nebuvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, kaip analogiško pobūdžio veiksmus atlikęs atsakovės darbuotojas B. K.. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje minėtoje situacijoje, kurioje pažeidėjas buvo nubaustas pagal minėtą ATPK 78 straipsnio 1 dalį, išaiškino ir jo civilinės atsakomybės už žalą aplinkai pagrindą. Teismas išaiškino, kad jeigu medžių kirtimo darbai, iškertant saugomus ir nesaugomus medžius valstybiniame žemės sklype, kurio naudojimo teisė tuo metu priklausė atsakovui, buvo atliki su jo žinia, tai jis, kaip valstybinio žemės sklypo naudotojas, nėra atleidžiamas nuo atsakomybė už neteisėtą medžių iškritimą, kadangi nepriklausomai nuo to, ar jis sutarė tik dėl krūmų kirtimo ir kam tokie darbai buvo pavesti atlikti, jis, būdamas atidus, rūpestingas ir apdairus sklypo naudotojas, galėjo ir turėjo rūpintis bei kontroliuoti, kad nebūtų atliekami priešingi teisei veiksmai, nes tokia pareiga jam kyla tiesiogiai iš CK 246 straipsnio 1 dalies. Tokiu atveju aplinkybė, kad pats atsakovas asmeniškai medžių nekirto, kad tai padarė kiti asmenys, jo pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja, nes jis pats ėmėsi iniciatyvos tam tikriems darbams, pavadintiems sklypo valymu, atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-464/2018).

33Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažintina, kad ne tik atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, bet ir trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės darbuotojo E. R. neteisėti veiksmai nulėmė neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą, todėl Lietuvos kariuomenė yra atsakinga už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus lygiai taip pat, kaip ir atsakovė atsakinga už savo darbuotojo B. K. neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju civilinei Lietuvos kariuomenės atsakomybei neturi reikšmės, ar jos darbuotojas E. R. veikė savo nuožiūra, ar jis pažeidė darbo drausmę ar ne, nes už visus jo veiksmus Lietuvos kariuomenė atsako kaip jo darbdavys. Todėl argumentai, kad Lietuvos kariuomenė nebuvo davusi pavedimo E. R. organizuoti medžių kirtimo darbus nesusiję su Lietuvos kariuomenės civiline atsakomybe už iškirstus saugotinus medžius.

34Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 patvirtintų „Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 28 punktu, Lietuvos kariuomenė įstatymų nustatyta tvarka atsako už kariniame poligone ar karinio mokymo teritorijoje jos neteisėta veika (dėl to, kad nesilaikyta aplinkos apsaugos įstatymų ir šių nuostatų) padarytą žalą aplinkai ir miškui; kariuomenė privalo atlyginti padarytus nuostolius ir atkurti, jeigu įmanoma, aplinkos objekto būklę; kariniai viršininkai ir pratybų vadovai už padarytą per pratybas ir mokymus dėl jų kaltės žalą aplinkai atsako pagal drausmės statutą; ne pratybų ir mokymų metu kariai ar kiti pareigūnai už padarytus pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šiuo Vyriausybės nutarimu aiškiai nustatyta Lietuvos kariuomenės civilinė atsakomybė už kariniame poligone ar karinio mokymo teritorijoje aplinkai padarytą žalą ir ši atsakomybė nepriklauso nuo karinių viršininkų, pratybų vadovų, karių ar kitų pareigūnų drausminės ar kitokios atsakomybės.

35Įvertinus nustatytus trečiųjų asmenų B. K. ir E. R. neteisėtus veiksmus organizuojant saugotinų medžių iškirtimą, už kuriuos atsakomybė kyla jų darbdaviams, teismas pripažįsta, kad šioje byloje egzistuoja materialusis asmenų bendrininkavimas ir bendra deliktinė atsakomybė, nes saugotini medžiai buvo iškirsti dėl bendrų neteisėtų atsakovės ir trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės veiksmų, iš kurių kildinama žala aplinkai. Atsakovų daugetą šioje byloje lemia tai, kad tiek žemės sklypo naudotojo, tiek ir jo nurodymu veikusio rangovo veiksmai buvo būtini nustatytiems padariniams kilti. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir saugomų medžių iškirtimo šioje byloje yra akivaizdus, nes nustatyta, kad būtent atsakovės darbuotojai iškirto saugotinus medžius, pagal kurių atkuriamąją vertę ieškovas apskaičiavo žalą aplinkai. Tačiau Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis, t. y. kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra nustatomas, kai bendra žala kyla dėl vieno asmens tiesioginio veiksmo ir antrojo asmens neveikimo (sąlygų sudarymo žalai kilti). Tokiu atveju netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas tarp sudariusio sąlygas žalai kilti asmens veiksmų ir žalos, o nustačius tokį ryšį bendrininkams kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neteisėtą nurodymą iškirsti medžius atsakovei davė Lietuvos kariuomenės darbuotojas E. R., o Batalionas pats ir privalėjo pasirūpinti leidimu saugotiniems medžiams kirsti. Vadinasi Bataliono darbuotojas E. R. sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti saugotinus medžius, nes toks rezultatas atsirado ne tik dėl atsakovės darbuotojų tiesioginio veikimo - medžių iškirtimo, bet ir dėl E. R. neteisėto neveikimo - nepasirūpinimo privalomu leidimu, ir neteisėto nurodymo - kirsti medžius be leidimo. Šiuo atveju be neteisėtų E. R. veiksmų nebūtų ir neteisėtų atsakovės darbuotojų veiksmų, todėl teismas pripažįsta, kad tarp Bataliono darbuotojo E. R. veiksmų ir kilusių padarinių (saugotinų medžių iškirtimo) yra netiesioginis priežastinis ryšys, todėl kyla solidarioji jo darbdavio - Lietuvos kariuomenės, atsakomybė kartu su atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ atsakomybe.

37Nors trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė nurodo, kad teismui nusprendus taikyti solidarią atsakomybę ji yra atleista nuo civilinės atsakomybės pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, tačiau teismas nesutinka su tokiu šios įstatymo nuostatos aiškinimu. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje iš tiesų numatyta, kad šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis – krašto apsauga arba tarptautinis saugumas, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos kariuomenė yra absoliučiai besąlygiškai atleista nuo civilinės atsakomybės už bet kokiais atvejais padarytą žalą aplinkai. Sutiktina su Lietuvos kariuomenės argumentu, kad ši įstatymo nuostata saugo ją nuo atsakomybės už jos veiklos riziką, tačiau ši įstatymo išimtis negali būti aiškinama kaip sauganti nuo atsakomybės už sąmoningus neteisėtus karių ar jų vadovybės veiksmus. Ši įstatymo išimtis turi būti aiškinama kaip atleidžianti Lietuvos kariuomenę nuo atsakomybės tik už žalą aplinkai, padarytą vykdant teisėtą veiklą, susijusią krašto apsauga arba tarptautiniu saugumu (pavyzdžiui - pratybas, įvairius karinius mokymus ir pan.). Tačiau tai nereiškia, kad vykdant savo veiklą Lietuvos kariuomenė neprivalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių saugoti aplinką ir veikti tik teistai. Jau minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 gegužės 12 d. nutarimu Nr. 545 patvirtintų Nuostatų 28 punktas aiškiai numato, kad Lietuvos kariuomenė įstatymų nustatyta tvarka atsako už kariniame poligone ar karinio mokymo teritorijoje jos neteisėta veika (dėl to, kad nesilaikyta aplinkos apsaugos įstatymų ir šių nuostatų) padarytą žalą aplinkai ir miškui, todėl akivaizdu, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip plačiai, jog tai reikštų besąlyginį Lietuvos kariuomenės atleidimą nuo atsakomybės už žalą aplinkai, padarytą neteisėtais veiksmais.

38Lietuvos kariuomenės nurodytas teismo precedentas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 metais išnagrinėtoje administracinėje byloje tarp Lietuvos kariuomenės ir Nemenčinės miškų urėdijos negali būti taikomas šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, nes jos yra skirtingos. Nurodomoje administracinėje byloje teismas nenustatė jokių neteisėtų Lietuvos kariuomenės veiksmų, todėl ir pripažino, kad ji nėra atsakinga už žalą aplinkai, padarytą karinių pratybų metu. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje yra nustatyti Lietuvos kariuomenės darbuotojo E. R. neteisėti veiksmai, už kuriuos atsako Lietuvos kariuomenė. Be to, nurodomoje administracinėje byloje teismas taip pat išaiškino, kad nors išimtis dėl civilinės atsakomybės ir yra taikytina Lietuvos kariuomenei, vis dėlto ji, vykdydama savo veiklą, turi laikytis ją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, t. y. veikti teisėtai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-456-764/2018).

39Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis negali būti aiškinama kaip atleidžianti Lietuvos kariuomenę nuo civilinės atsakomybės už šioje byloje nustatytus neteisėtus jos darbuotojo E. R. veiksmus.

40Dėl žalos

41Nepaisant to, kad teismas pripažįsta, jog dėl ieškinyje nurodytų saugotinų medžių iškirtimo yra įrodyti neteisėti atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ ir trečiojo asmens Lietuvos kariuomenės veiksmai, tačiau konstatuoja, kad žalos padarymo fakto dėl tokių veiksmų ieškovė neįrodė, todėl nesant šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos ieškinys atmestinas.

42Aiškindamas žalos aplinkai dydžio nustatymo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas nurodo, kad, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

43Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

44Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovė padarė žalą aplinkai, kadangi neteisėtai iškirto saugotinus medžius, o žalos dydį apskaičiavo remiantis tik minėtuose 2017-05-23 ir 2018-05-07 Aktuose užfiksuotais nupjautų medžių kelmų skersmens dydžiais pagal nustatytus medžių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 dėl „Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Žalos dydis nurodytas pretenzijoje atsakovei ir žalos aplinkai paskaičiavime (t. 1, b. l. 49-51). Tačiau tiek ieškovo atstovas, tiek liudytoju apklaustas ieškovo darbuotojas M. Z., kuris ir paskaičiavo žalą, patvirtino, kad žalą konstatavo ir jos dydį nustatė neįvertinę nukirstų medžių būklės, kadangi apžiūrint ir matuojant kelmus mediena jau buvo išvežta ir jos negalėjo apžiūrėti. Tuo tarpu atsakovė ir visi tretieji asmenys paaiškino, kad geros būklės saugotini medžiai nebuvo kertami, o visi nukirsti medžiai buvo pažeisti, menkaverčiai ir blogos būklės, nes jie buvo šaudyklos teritorijoje ir buvo sušaudyti, pažeisti, nulūžę, ne kartą apdegę, buvo likę tik po pusę stovinčio medžio, kadangi toje teritorijoje nuo TSRS kariuomenės laikų buvo šaudyta, sprogdinta, buvo ne vienas gaisras. Liudytojais apklausti medžius kirtę SĮ „Simno komunalininko“ darbuotojai G. Z. ir D. D. teisme patvirtino, kad Bataliono atstovas E. R. nurodė išvalyti tik krūmus, išvartas, nulaužtus medžius, o stambesnius medžius nurodė palikti ir jų nepjauti. Liudytojai patvirtino, kad žino kokie medžiai yra saugotini pagal storį ir tokių stačių medžių jie nepjovė. Jie tik „sužemindavo“ kelmus iki žemės tokių storesnių medžių, kurie buvo nulūžę. Taip „sužeminti“ nulaužtų medžių kelmus nurodydavo E. R.. Sveikų stambesnių medžių jie nepjovė. Liudytojas G. Z. patvirtino, kad toje teritorijoje medžiai buvo blogos būklės, buvo daug išvartų, nulaužtų vėjo ar technikos medžių, daug apdegusių medžių. Po jų darbų storesni nei 20 cm kelmai liko tik tų medžių, kuriuos jie tik „sužemindavo“.

45Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-187 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (Aprašas) 1 punktas numato, kad šis tvarkos aprašas nustato saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką. Tačiau svarbu pažymėti, kad pagal Aprašo nustatytą tvarką ne visais atvejais nupjovus saugotinus medžius reikalinga atlyginti jų vertę. Aprašo 4 punktas ir 12 punktas numato, kad saugotini medžiai ir krūmai tam tikrais atvejais gali būti kertami neatlyginamai. Aprašo 4.1, 4.2 punktuose numatyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami kai yra nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu. Aprašo 12.1 punktas numato, kad saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, kai Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais darbus vykdo žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Aprašo 11 punktas numato, kad neturint leidimo (jis išduodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima šalinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui. Akivaizdu, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą, saugotinų medžių būklė yra svarbi įrodinėjant žalos padarymo faktą dėl tokių medžių nukirtimo, nes pats Aprašas numato, jog ne bet kurio saugotino medžio vertę reikia atlyginti jį nukirtus. Jeigu saugotinas medis yra nudžiūvęs, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išverstas, nulaužtas, apdegęs gaisro metu, tai jo vertės atlyginti nereikia, nes jis iš esmės laikomas beverčiu. Ir nors, kaip minėta anksčiau, net ir tokiems medžiams reikalingas išankstinis leidimas (Aprašo 9 punktas) arba jį būtina gauti per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus (Aprašo 11 punktas), tačiau vien tik tokių medžių iškirtimas be leidimo savaime nepadaro žalos aplinkai, nes turint ar gavus leidimą, tokių medžių vertės atlyginti nereikia. Šiuo atveju už neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą trečiasis asmuo B. K. yra nubaustas administracine nuobauda, bet tai savaime nereiškia, kad šių medžių iškirtimu buvo padaryta žala aplinkai, jeigu tie medžiai buvo beverčiai ir jų vertės atlyginimas nebūtų privalomas turint leidimą. Be to, svarbu pažymėti, kad nuo 2018-07-01 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo“ (Kriterijai) redakcija, kurios 3.1 punktas numato, jog medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems, jeigu medžiai ir krūmai yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, žvėrių sužaloti. Tai reiškia, kad šiuo metu tokie, medžiai, kurie yra storesni nei 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje, tačiau yra nudžiūvę, nulaužti, apdegę, yra ne tik beverčiai, kokiais buvo laikomi iki 2018-07-01, bet net ir nesaugomi iš viso, kaip tai buvo anksčiau. Todėl tokių medžių iškirtimas šiuo metu net nebūtų neteisėtas, kaip tai buvo 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tik neteisėtais veiksmais žala aplikai savaime nėra padaroma, jeigu tie veiksmai nepadaro nei tiesioginio, nei netiesioginio neigiamo poveikio ar žalos aplinkai, o nubaudimas už tokius neteisėtus veiksmus administracine tvarka nereiškia, kad savaime kyla ir pareiga atlyginti žalą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016). Todėl iš šioje byloje formalus medžių kirtimo tvarkos pažeidimas savaime dar nereiškia, kad buvo padaryta žala aplinkai.

46Kasacinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota ir teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Kasacinis teismas ne kartą pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

47Nors šioje byloje nėra objektyvių rašytinių ar vaizdinių įrodymų dėl to, kokia buvo iškirstų saugotinų medžių būklė, tačiau byloje yra trečiųjų asmenų B. K., E. R. paaiškinimai ir liudytojų G. Z. bei D. D. parodymai, kurie leidžia daryti išvadą, kad nupjauti saugotini medžiai buvo beverčiai ir žala aplinkai juos nupjovus nebuvo padaryta. Trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimai bei parodymai sutampa ir prieštaravimų tarp jų nėra, o juos paneigiančių priešingų įrodymų byloje iš viso nėra. Todėl atsižvelgiant dar ir į tai, kad šie paaiškinimai ir parodymai atitinka ir objektyvią situaciją nagrinėjamoje byloje, teismas neturi jokio pagrindo atmesti ir nesivadovauti tokiais paaiškinimais ir parodymais. Pažymėtina, kad nėra ginčo, jog saugotini medžiai iškirsti Batalionio teritorijoje, kurioje karinės pratybos ir mokymai vyksta dar nuo sovietinių laikų, kai šia teritorija naudojosi TSRS kariuomenė. Todėl visiškai tikėtina, kad per tiek laiko ir tokiomis sąlygomis augantys medžiai buvo pažeisti tiek dėl gamtinių reiškinių poveikio, tiek dėl karinių veiksmų. Be to, byloje nustatyta, kad medžių kirtimas nebuvo plynas, o kirtimo vietoje buvo palikta ir saugotinų sveikų medžių, kas patvirtina, kad nepažeistus ir sveikus saugotinus medžius atsakovės darbuotojai paliko nenupjautus. Todėl visi paaiškinimai, kad ieškovo užfiksuoti saugotinų medžių kelmai yra ne sveikų, o pažeistų ir beverčių medžių yra įtikinami, nes atitinka faktinę aplinką, kurioje tie medžiai augo ir labai ilgą laiką buvo veikiami minėtų išorinių veiksnių.

48Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir jų vertinimo kriterijus, kurie nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo, teismas pripažįsta, kad daug labiau tikėtina, jog išskirti saugotini medžiai buvo beverčiai, kurių vertės atlyginti nebūtų reikėję net ir kertant juos su leidimu, todėl žala neteisėtai juos iškertant šiuo atveju nėra įrodyta, nes nėra duomenų, kad toks beverčių saugotinų medžių pašalinimas iš šaudyklos teritorijos turėjo neigiamą poveikį aplinkai.

49Dėl ieškovo atsisakymo įtraukti į bylą antrąjį atsakovą pasekmių

50Net jeigu žala dėl iškirstų saugotinų medžių ir būtų įrodyta, teismas ieškinį šioje byloje turi atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovas netinkamai pasirinko tik vieną atsakovą, kai tuo tarpu civilinė atsakomybė dėl iškirstų saugotinų medžių šiuo atveju yra solidari. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad siekiant CPK 2 straipsnyje apibrėžtų civilinio proceso tikslų, teismo priedermė – nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo dalyvauti sprendžiant tinkamos šalies nustatymo klausimą. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

51Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Kasacinis teismas pabrėžia, kad nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, nes pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019). Be to, kasacinis teismas pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Aiškindamas šiuos procesinius padarinius kasacinis teismas pripažįsta, kad pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų kaip atsakovų, teismas įtraukia šiuos asmenis kaip trečiuosius asmenis ir ieškinį atmeta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

52Nagrinėjamoje byloje ieškovas, atsakydamas į atsakovės atsiliepimo argumentus dėl solidarios atsakomybės, savo dublike laikėsi ieškinyje nurodytų argumentų, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas ir Lietuvos kariuomenės neprašė įtraukti bendraatsakovu. Teismas 2019-02-27 rezoliucija priėmė ieškovo dubliką ir įtraukė Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis vilkas" Didžiosios kunigaikštienės Birutės Ulonų batalioną dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas 2019-03-18 nutartimi, vadovaujantis CPK 51 straipsnio 7 dalimi, pakeitė netinkami įtrauktą šį trečiąjį asmenį į tinkamą – Lietuvos kariuomenę (t. 1, b. l. 131-132). Teismas 2019-03-27 nutartimi skirti civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje pasiūlė ieškovui įtraukti į procesą Lietuvos kariuomenę bendraatsakove ir išaiškino ieškovui procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti, t. y. išaiškino, kad pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas, įtraukęs šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis, nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta (t. 1, b. l. 166-168). Tačiau ieškovė ir po šio išaiškinimo neįtraukė Lietuvos kariuomenės atsakovu į bylą, o pirmojo teismo posėdžio metu 2019-05-23 ieškovės atstovas dar kartą patvirtino, kad vieninteliu atsakovu laiko SĮ „Simno komunalininką“ ir Lietuvos kariuomenės atsakove įtraukti neprašė (teismų informacinės sistemos LITEKO 2019-05-23 teismo posėdžio pirmojo garso įrašo 34-35 minutė).

53Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas pats prisiėmė visą riziką dėl to, kad toks jo ieškinys negalės būti patenkintas šioje byloje, nes nesudarė teismui galimybės teisingai kvalifikuoti ginčą ir priimti teisingą sprendimą visų šio ginčo dalyvių atžvilgiu. Esant solidariai atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ ir Lietuvos kariuomenės atsakomybei, viena atsakovė SĮ „Simno komunalininkas“ neturėtų atsakyti pagal ieškinį tiek už neteisėtus savo veiksmus, tiek už neteisėtus Lietuvos kariuomenės veiksmus. Pažymėtina, kad galimo solidaraus atsakovo įtraukimas į bylą niekaip nevaržo ieškovo teisės ir toliau reikalauti žalos atlyginimo tik iš vieno atsakovo, tačiau tai sudaro galimybę teismui kitaip nei ieškovas kvalifikuoti ginčą ir, esant pagrindui, žalą priteisti iš tinkamų atsakovų(o). Tačiau ieškovas, žinodamas atsisakymo įtraukti visus galimus atsakovus pasekmes, sąmoningai pasirinko riziką dėl jam nepalankios bylos baigties tuo atveju, jeigu byloje bus nustatyta solidari atsakovės atsakomybė su Lietuvos kariuomene. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje negalėtų priteisti žalos solidariai iš atsakovės ir į bylą neįtrauktos Lietuvos kariuomenės, ieškinys negalėtų būti patenkintas net ir tuo atveju, jeigu žala būtų įrodyta, nes ieškovei nesutinkant įtraukti Lietuvos kariuomenės atsakove teismas ieškinį turi atmesti.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

56Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, atsakovė ir trečiasis asmuo E. R. turi teisę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato ir advokato padėjėjos, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas iš ieškovo.

57Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58Atsakovė prieš paskutinį teismo posėdį pateikė prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti 4 312,44 Eur sumą už advokato teisines paslaugas (t. 3, b. l. 48). Su šiuo prašymu pateiktos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir 2019-05-23 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 532,40 Eur sumos sumokėjimą advokatui, 2019-06-12 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 2 594,24 Eur sumos sumokėjimą advokatui bei 2019-06-12 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 1 1850,80 Eur sumos sumokėjimą advokatui (t. 3, b. l. 49-60). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas parengė atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, atstovavo atsakovę dviejuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso užtruko 5 val. (3 val. + 2 val.) (t. 1, b. l. 73-83, 119-124; t. 3, b. l. 44-47, 64-66), be to suteikė atsakovei papildomų teisinių konsultacijų dėl bylos ir rengėsi teismo posėdžiams, tokia 4 312,44 Eur suma už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti maksimalių dydžių, kurie vien už nurodytų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme leidžia priteisti 4 366,35 Eur (2 425,75 Eur už atsiliepimo parengimą + 1 455,45 Eur už tripliko parengimą + 485,15 Eur už atstovavimą teisme). Tačiau pažymėtina, kad Rekomendacijose numatyti maksimalūs galimi priteisti dydžiai už advokato teikiamą pagalbą nereiškia, jog visos šalies patirtos išlaidos privalo būti priteisimos vien dėl to, kad neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas dar atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas negali priteisti bylinėjimosi išlaidų, viršijančių maksimalų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydį, tačiau turi teisę nustatyti ir mažesnį dydį, kai jos yra akivaizdžiai per didelės, nors ir neviršija maksimalus galimo priteisti dydžio.

59Šiuo atveju atsakovės paskaičiuotos 4 312,44 Eur išlaidos už advokato teikiamą pagalbą viršija ieškinio reikalavimo dydį (3 810,00 Eur), o bylos sudėtingumas, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ir nagrinėjamais klausimais yra teismų praktikos, nėra toks sudėtingas, kad bylinėjimosi išlaidas, viršijančias ginčo sumos dydį, būtų galima pripažinti adekvačiomis bylos sudėtingumui. Todėl 4 312,44 Eur atsakovės išlaidos už advokato suteiktą pagalbą šioje byloje mažintinos, nes jos neatitinka bylos sudėtingumo bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi yra aiškiai per didelės. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato suteiktų paslaugų apimtį bei pobūdį, Rekomendacijose nurodytų kriterijų visumą šioje byloje atitinka 2 500,00 Eur suma, kuri laikytina adekvačiomis priteistinomis atsakovei bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą.

60Trečiasis asmuo E. R. paskutiniame teismo posėdyje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti 600 Eur sumą už advokato padėjėjos teisines paslaugas (t. 3, b. l. 72). Su šiuo prašymu pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir 2019-05-28 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 400,00 Eur sumos sumokėjimą advokato padėjėjai, bei 2019-06-13 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 200,00 Eur sumos sumokėjimą advokato padėjėjai (t. 3, b. l. 73-75). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėja parengė atsiliepimą į ieškinį ir atstovavo trečiąjį asmenį dviejuose teismo posėdžiuose, kurie iš viso užtruko 5 val. (3 val. + 2 val.) (t. 2, b. l. 196-198; t. 3, b. l. 44-47, 64-66), tokia 600,00 Eur suma už advokato padėjėjos teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti maksimalių dydžių, kurie maksimaliai leidžia priteisti 2 910,90 Eur (2 425,75 Eur už atsiliepimo parengimą + 485,15 Eur už atstovavimą teisme), todėl yra adekvati bylos sudėtingumui, suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir priteistina iš ieškovo.

61Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai), o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes ieškovas yra valstybinė institucija, todėl nėra prasmės priteisti valstybei tokias išlaidas iš valstybę atstovaujančios institucijos, kurių padengimui pati valstybė vėliau turėtų paskirti ieškovui biudžeto asignavimus.

62Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

Nutarė

63Ieškinį atmesti.

64Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei SĮ „Simno komunalininkas“.

65Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 600,00 Eur (šešis šimtus eurą) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui E. R..

66Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo... 3. Teismas... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės SĮ „Simno komunalininkas“ 3... 5. Ieškovo reikalavimas grindžiamas šiais ieškinyje, dublike ir teismo... 6. Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais... 7. Trečiasis asmuo B. K. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia... 8. Trečiasis asmuo E. R. nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė prašo netaikyti atsakovo ir Lietuvos... 10. Teismas... 11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos krašto... 12. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.... 13. Dėl būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.263 straipsnio 2... 15. Apibendrindamas kasacinio teismo suformuotą praktiką, Lietuvos... 16. Dėl neteisėtų veiksmų ir solidarios atsakomybės... 17. Ištyręs šioje byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad... 18. Nustatant ar iškertant ieškinyje nurodytus medžius buvo padaryti neteisėti... 19. Pažymėtina, kad trečiojo asmens B. K. neteisėti veiksmai kertant ieškinyje... 20. Nei trečiasis asmuo B. K., nei atsakovė šioje civilinėje byloje nepateikė... 21. Nors atsakovė savo atsiliepime kritikuoja minėto nutarimo pagrįstumą ir... 22. Ieškovo darbuotojo M. Z. 2017-05-23 surašytuose Savavališkai iškirstų... 23. Iš skirtingu metu galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m.... 24. Nors minėti 2017-05-23 Aktai ir 2018-05-07 Aktai pasirašyti tik kelmų... 25. Pažymėtina, kad tiek liudytojai M. Z. ir R. B., tiek trečiasis asmuo E. R.... 26. Remiantis 2018-05-07 Aktų duomenimis devynių pušų storis 1,3 metrų... 27. Iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės... 28. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu... 29. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 30. Nepaisant to, kad neteisėti atsakovės SĮ „Simno komunalininko“ veiksmai... 31. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė medžių valymo darbus atliko ne savo... 32. Įvertinęs tai, kad Bataliono darbuotojas E. R., žinodamas, kad leidimas... 33. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažintina,... 34. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000... 35. Įvertinus nustatytus trečiųjų asmenų B. K. ir E. R. neteisėtus veiksmus... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neteisėtą nurodymą iškirsti medžius... 37. Nors trečiasis asmuo Lietuvos kariuomenė nurodo, kad teismui nusprendus... 38. Lietuvos kariuomenės nurodytas teismo precedentas Vilniaus apygardos... 39. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus teismas konstatuoja, kad Aplinkos... 40. Dėl žalos... 41. Nepaisant to, kad teismas pripažįsta, jog dėl ieškinyje nurodytų... 42. Aiškindamas žalos aplinkai dydžio nustatymo ir taikymo praktiką, kasacinis... 43. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos... 44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovė padarė žalą... 45. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D-187... 46. Kasacinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 47. Nors šioje byloje nėra objektyvių rašytinių ar vaizdinių įrodymų dėl... 48. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir jų vertinimo... 49. Dėl ieškovo atsisakymo įtraukti į bylą antrąjį atsakovą pasekmių... 50. Net jeigu žala dėl iškirstų saugotinų medžių ir būtų įrodyta, teismas... 51. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, atsakydamas į atsakovės atsiliepimo... 53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas pats... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, atsakovė ir trečiasis asmuo... 57. Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu... 58. Atsakovė prieš paskutinį teismo posėdį pateikė prašymą dėl papildomų... 59. Šiuo atveju atsakovės paskaičiuotos 4 312,44 Eur išlaidos už advokato... 60. Trečiasis asmuo E. R. paskutiniame teismo posėdyje pateikė prašymą dėl... 61. Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes ieškovas yra... 62. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,... 63. Ieškinį atmesti.... 64. Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos... 65. Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos... 66. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...