Byla 2K-7-119/2013
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 390 Lt (3 MGL) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai, nuteistajam V. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 390 Lt (3 MGL) dydžio bauda.

2Priteista iš V. B. 100 Lt nukentėjusiajai S. R. neturtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5V. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, t. y. 2010 m. gruodžio 16 d., apie 12.00 val., Jonavoje, Turgaus gatvėje, suradęs pamestą 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700c“ su išankstinio mokėjimo „Tele 2 pildyk“ SIM kortele, negrąžino jo savininkei S. R., taip padarydamas nukentėjusiajai 200 Lt žalą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

8Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamąjį įstatymą, neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimų baudžiamosiose bylose“ 5 punktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pamestas daiktas jį suradusiam asmeniui yra svetimas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas.

9Kasatoriaus teigimu, jam daikto savininkas nebuvo ir negalėjo būti žinomas, nes pagal mobiliojo ryšio telefono aparato savybes negalėjo jo nustatyti. Abiejų instancijų teismai netyrė ir motyvuotai nepasisakė, ar kasatorius lengvai galėjo nustatyti telefono savininką. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad telefono savininkas galėjo būti lengvai identifikuojamas ne pagal telefono savybes, o pagal kitų asmenų atliekamus veiksmus (skambinimą ir SMS žinučių siuntimą į pamestą telefoną), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasatoriaus teigimu, teismai telefono suradimo laiką nepagrįstai susiejo su laiku, kada jis buvo pamestas, bei padarė nelogišką ir niekuo nepagrįstą išvadą, kad jis (kasatorius) telefoną turėjo tuo metu, kada į šį buvo skambinama ir siunčiamos SMS žinutės. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai, nesiaiškindami, ar kasatoriui buvo lengva nustatyti telefono, rasto sniege, savininką, nepagrįstai kriminalizavo radybas.

10V. B. pažymi, kad abiejų instancijų teismai padarė ir BK 54 bei 97 straipsnių pažeidimų, nes, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į jo ankstesnį išnykusį teistumą, tačiau nesigilino į veikos, dėl kurios buvo teisiamas praeityje, pobūdį ir ypatumus. Kasatoriaus manymu, dėl to buvo suvaržytos jo teisės ir netinkamai paskirta bausmė, pažeidžiant BPK 328 straipsnį nebuvo apsvarstytas jo prašymas iškviesti ir teisme apklausti kompetentingą mobiliųjų telefonų specialistą, kuris galėtų ištirti telefono aparatą ir nustatyti, ar jame buvo išsaugotos nuotraukos, ir, jeigu buvo išsaugotos – jas atkurti, taip pat pateikti atsakymus į kitus bylos tyrimo metu kilusius klausimus. Šie pažeidimai, kasatoriaus teigimu, suvaržė jo procesines teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, teisingai įvertinti įrodymus ir išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

11Kasacinis skundas tenkintinas.

12Dėl veikos kvalifikavimo kaip vagystės ir bylos nutraukimo pagrindo

13Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (BK 185 straipsnis).

14Nedidelės vertės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (CK 4.62 straipsnis).

15Teismai nustatė, kad V. B. pagrobė nedidelės vertės turtą, nes jis 2010 m. gruodžio 16 d., apie 12.00 val., Jonavoje, Turgaus gatvėje, surado pamestą 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700c“ su išankstinio mokėjimo „Tele 2 pildyk“ SIM kortele ir negrąžino jo savininkei S. R.. Nustatę, kad į pamestą mobilųjį telefoną buvo nuolat skambinama ir siunčiamos SMS žinutės, teismai padarė išvadą, kad V. B. naudojosi svetimu turtu ir negrąžino jo savininkui, nes turėdamas galimybę atsiliepti į skambučius arba perskambinti skambinusiems asmenims objektyviai galėjo nustatyti savininką.

16Iš V. B. parodymų teisme matyti, kad telefoną jis rado automobilių aikštelėje, esančioje tarp turgaus ir autobusų stoties, šalia automobilio, sniego provėžoje; paklausė aikštelėje buvusių asmenų, ar šie nepametė telefono. Niekam neatsiliepus, V. B. įsimetė telefoną į krepšį ir išvažiavo į sodybą. Jo teigimu, kelionės metu telefono skambėjimo jis galėjęs negirdėti, nes krepšį buvo pasidėjęs ant galinės automobilio sėdynės, o parvykęs į namus praleistų skambučių netikrino, parsivežtą telefoną paliko namuose ir išskubėjo šerti gyvulių. Prisiminęs apie telefoną juo su savo SIM kortele pradėjo naudotis tik po 4–5 dienų. Pakeitus kortelę, telefone buvę numeriai dingo.

17Teismai, darydami išvadą dėl V. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punkto išaiškinimu, pagal kurį pamestas daiktas ar priklydęs gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas.

18Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010; 2K-7-301/2011), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme išvardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Pabrėžtina, kad Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punkto išaiškinimo dalis dėl daikto savininko lengvo identifikavimo iš tam tikrų daikto savybių padaryta nesiremiant konkrečiomis išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis, kaip nurodyta šio nutarimo įžanginėje dalyje.

19Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pernelyg išplėtė baudžiamosios atsakomybės už vagystę ribas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kasacinio teismo praktikoje nenustatytas toks atvejis, kuris atitiktų nagrinėjamos bylos nustatytas aplinkybes ir šių aplinkybių kontekste būtų pripažinta, kad pagal rasto mobiliojo telefono savybes, t. y. jame esančius duomenis, funkcines galimybes būtina nustatyti savininką.

20Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį. Vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą. Pavyzdžiui, įvykio (nukentėjusiojo sužalojimo) liudininkas iš įvykio vietos paėmė šalia nukentėjusiojo gulėjusį mobilųjį telefoną. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltininkas, tokiomis aplinkybėmis paimdamas nukentėjusiojo telefoną, pagrobė svetimą turtą, nes žinojo, jog dėl sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusysis nebegali rūpintis savo daiktais. Tokia veika pripažįstama vagyste, o ne radinio pasisavinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-621/2003).

21Bešeimininkiu nepripažįstami ir daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims. Pavyzdžiui, prekybos centre „Maxima“ nukentėjusysis, pildydamas žaidimo kuponą, ant informacijos centro prekystalio pamiršo mobilųjį telefoną. Maždaug po 30 min. grįžęs pasiimti, telefono neberado, nes šį pasisavino kaltininkas įsidėdamas į kišenę ir pasišalindamas. Teisėjų kolegija pripažino, kad kaltininko veika pagrįstai kvalifikuota kaip vagystė, nes telefonas neapdairiai buvo paliktas prekybos centro teritorijoje, ant informacijos centro prekystalio šalia loterijos terminalų, kuriuos aptarnauja pardavėjai. Tokiomis aplinkybėmis kaltininkui nebuvo pagrindo šį telefoną laikyti bešeimininkiu turtu (kasacinė nutartis Nr. 2K-692/2003).

22Kitas pavyzdys – asmuo, būdamas kazino salėje, nuo kėdės, stovinčios prie ruletės žaidimo stalo, paėmė laikinai be priežiūros paliktą nukentėjusiajam priklausančią piniginę su pinigais ir nuo stalo pasišalino. Teismai pripažino, kad tokiais veiksmais kaltininkas nutraukė teisėtą šio turto valdymą, ir juos vertino kaip svetimo turto pagrobimą. Teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis paliktos be priežiūros piniginės ir joje buvusių pinigų užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad asmuo rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą; priešingai, kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad kazino patalpose palikta piniginė nėra bešeimininkė, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko ją be priežiūros ir netrukus gali sugrįžti jos pasiimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2009).

23Kitoje byloje kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo atvejį, kai kaltininkas parduotuvėje rado piniginę su pinigais, šią paėmė, o nukentėjusiajai prie kasų paskelbus apie piniginės praradimą, apie radimą nepranešė, bet neteisėtai ją pasisavino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal nustatytas aplinkybes kaltininkas žinojo, jog turtas yra svetimas ir priklauso nukentėjusiajai, todėl piniginė su pinigais negali būti pripažįstama radiniu ar bešeimininkiu turtu (kasacinė nutartis Nr. 2K-282/2012).

24Išnagrinėjusi bylą, kurioje kaltininkas pripažintas kaltu už neapdairiai be priežiūros palikto svetimo turto pagrobimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad degalinėje ant lentynos, esančios po prekystaliu, palikta auksinė grandinėlė negali būti pripažįstama radiniu ar bešeimininkiu turtu. Kaltininkas, pamatęs ant lentynos svetimą neapdairiai paliktą vertingą daiktą (maišelį su auksine grandinėle), prieš akis esant degalinės darbuotojui, jo apie tai neinformavo, maišelį paėmė ir išsinešė. Vėliau taip pat nesiėmė jokių veiksmų bandant grąžinti paimtą daiktą savininkui, bet priešingai – paimtą auksinę grandinėlę jis pardavė jau žinodamas, jog atsirado jos savininkas (kasacinė nutartis Nr. 2K-351/2012).

25Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiais pirmiau aptartais atvejais, įvertinus objektyviuosius veikų požymius ir kitus bylos duomenis, buvo išsamiai atskleistas nuteistųjų kaltės turinys ir padaryta išvada, kad nuteistieji veikė suvokdami, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, kurio savininkai yra netoliese, ir kad dėl tokių jų veiksmų savininkai savo turto nebeatgaus, o jie turės jį kaip nuosavą.

26Priešingai negu nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. B. rado telefoną ne administruojamoje teritorijoje ar patalpoje, o lauke – automobilių stovėjimo aikštelėje, ir kad šis telefonas, rastas sniego provėžoje, akivaizdžiai buvo pamestas, o ne neapdairiai be priežiūros paliktas. Esant tokiems objektyviems duomenims, pripažintina, kad pamestas daiktas nagrinėjamu atveju yra radinys. Teismai teisingai nustatė, kad į pamestą telefoną buvo skambinama ir siunčiamos SMS žinutės, tačiau tai, teisėjų kolegijos manymu, nepaneigia V. B. parodymų, kad telefono skambučių nurodytomis aplinkybėmis jis galėjo negirdėti.

27Taigi, nukentėjusiosios S. R. pamestas mobilusis telefonas nelaikytinas vagystės dalyku ir jo pasisavinimas nėra svetimo turto pagrobimas.

28Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, aiškindami BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl baudžiamasis įstatymas buvo išaiškintas ir pritaikytas netinkamai, nes šiuo atveju nėra visų būtinųjų šios veikos požymių. Kadangi V. B. užvaldė pamestą daiktą – nedidelės vertės radinį, už kurio pasisavinimą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, baudžiamoji byla jam nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

29Šiuo atveju asmeniui, radusiam daiktą ir neįvykdžiusiam CK 4.62 nustatytų pareigų, gali kilti tik civilinio pobūdžio prievolė dėl nuostolių, atsiradusių naudojantis rastu daiktu.

30Kolegijai priėmus sprendimą nutraukti bylą, kiti kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

31Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

32Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutartį ir V. B. baudžiamąją bylą nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. Priteista iš V. B. 100 Lt nukentėjusiajai S. R. neturtinei žalai atlyginti.... 3. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus... 5. V. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, t. y.... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 7. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir... 8. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamąjį... 9. Kasatoriaus teigimu, jam daikto savininkas nebuvo ir negalėjo būti žinomas,... 10. V. B. pažymi, kad abiejų instancijų teismai padarė ir BK 54 bei 97... 11. Kasacinis skundas tenkintinas.... 12. Dėl veikos kvalifikavimo kaip vagystės ir bylos nutraukimo pagrindo... 13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku... 14. Nedidelės vertės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimas... 15. Teismai nustatė, kad V. B. pagrobė nedidelės vertės turtą, nes jis 2010 m.... 16. Iš V. B. parodymų teisme matyti, kad telefoną jis rado automobilių... 17. Teismai, darydami išvadą dėl V. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 4... 18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs... 19. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje abiejų... 20. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra... 21. Bešeimininkiu nepripažįstami ir daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti... 22. Kitas pavyzdys – asmuo, būdamas kazino salėje, nuo kėdės, stovinčios... 23. Kitoje byloje kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo atvejį, kai... 24. Išnagrinėjusi bylą, kurioje kaltininkas pripažintas kaltu už neapdairiai... 25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiais pirmiau aptartais atvejais, įvertinus... 26. Priešingai negu nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose, nagrinėjamoje... 27. Taigi, nukentėjusiosios S. R. pamestas mobilusis telefonas nelaikytinas... 28. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai,... 29. Šiuo atveju asmeniui, radusiam daiktą ir neįvykdžiusiam CK 4.62 nustatytų... 30. Kolegijai priėmus sprendimą nutraukti bylą, kiti kasacinio skundo argumentai... 31. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 32. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d....