Byla 1A-198-453/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio, teisėjų Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, nuteistajam E. P. , gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nukentėjusiųjų V. R. , V. R. , A. R. , K. R. , K. M. atstovui advokatui Rimui Andrikiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš E. P. priteista: V. R. 1274 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; A. R. 310 Eur turtinei žalai ir 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. R. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; K. R. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; K. M. 9 000 Eur neturtinei žalai ir 1210 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5E. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-30 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio ( - ), verandoje, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, ranka ir koja sudavė P. R. ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nuo šių smūgių nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, atsitrenkdamas galva į plytelėmis išklotus laiptus, tokiu būdu P. R. padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą, kraujo krešulius (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio sferinio paviršiaus, sumušimo židinius galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo patekėjimą po minkštaisiais dangalais virš smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių paviršių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė P. R. .

6Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Vytenis Dziegoratis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendį ir E. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, sušvelninti nuteistajam paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę bei pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti.

7Gynėjo teigimu, nuteistajam E. P. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog E. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina nuteistojo pareigos numatyti, kad jis, iš esmės vienu smūgiu gali nužudyti kitą žmogų.

8Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymui neturėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, jog jiems trise valgant virtuvėje, P. R. pradėjo įžeidinėti E. P. bei jo motiną, vadindamas ją „alkoholike“ bei „daune“. Liudytojas taip pat paaiškino, jog E. P. inicijavus išėjimą parūkyti bei išsiaiškinti santykius, jau esant lauko verandoje, būtent P. R. pirmas pakėlė ranką norėdamas suduoti bei pasakė „ką tu man daune padarysi“ bei artinosi prie E. P. , po ko jis ir bandė suduoti ranka. Tokias aplinkybes apie tiriamą įvykį nurodė ir nuteistasis. Gynėjo teigimu nėra pagrindo abejoti aukščiau nurodytais liudytojo E. D. parodymais, kadangi: pats E. D. ir kiti liudytojai patvirtino, kad jis vienodai gerai sutarė tiek su E. P. , tiek su P. R. ; liudytojas parodymus davė bei juos patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, tuo metu kai E. P. buvo sulaikytas, taigi jie negalėjo suderinti savo parodymų aplinkybių; E. D. nustatyta 0.00 promilės girtumas, tai yra jis įvykio metu tikriausiai buvo blaivus. Tuo tarpu apie P. R. neadekvatų elgesį dėl girtumo tiriamo įvykio vakarą, teismo posėdyje patvirtino liudytojai T. M. bei V. V. . Taigi priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo provokuojamas elgesys žodžiais namo viduje nesibaigė, taip pat buvo tęsiamas ir lauko terasoje išėjus parūkyti. Nuteistojo pirmasis netaiklus mėginimas suduoti P. R. buvo kaip atsakomoji reakcija po pastarojo įžeidžiančių žodžių „ir ką tu man daunas (E. P. teigimu - „lochas“) padarysi“ bei užsimojimo ranka prieš E. P. ir artėjo link jo. Nuosprendyje visiškai neanalizuotas nukentėjusiojo pasakytų įžeidinėjimų nuteistajam turinys. Akivaizdu, kad artimiausio šeimos nario - konkrečiu atveju motinos - įžeidinėjimas be jokios priežasties pripažįstamas labai sunkiu bei įžūliu. Apygardos teismas taip pat neįvertino P. R. provokavimo tęstinio pobūdžio - įžeidimai buvo adresuoti ne tik nuteistajam, bet ir jo motinai, vėliau juos papildė mėginimas suduoti ranka bei naujas įžeidimas. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog P. R. elgesys prieš E. P. prieš pat fizinio smurto panaudojimą turi būti pripažįstamas provokuojančiu.

9Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis E. P. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vietoje lankėsi primą kartą, todėl jis nežinojo namo vidaus bei lauko patalpų išplanavimo bei patekimo į jas būdo. Nuteistasis viso proceso metu teigė, jog suduodamas smūgį koja, neapšviestoje verandoje, nepažįstamoje aplinkoje dėl tamsos nepastebėjo, jog už P. R. buvo laiptų niša. Tai, kad lauko terasa nebuvo apšviesta patvirtino liudytojai E. D. ir I. K. . Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos, kuriose matosi, jog net esant įjungtam dirbtiniam apšvietimui, lauko verandos laiptų niša vizualiai yra sunkiai atskiriama nuo terasos grindų paviršiaus. Akivaizdu, jog nakties metu apie 1.00 val. E. P. , sutelkdamas dėmėsi ne į aplinką bei žiūrėdamas ne žemyn, o į P. R. , negalėjo tiksliai matyti, kur konkrečiai yra neapšviesta laiptų niša.

10Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje akcentuojami du smūgiai, tačiau pirmasis jų nebuvo kryptingas. Nuteistasis ir liudytojas E. D. parodė, jog pirmojo smūgio sudavimo metu E. P. buvo nusisukęs nuo nukentėjusiojo ir jo nematė. Tai yra pirmąjį smūgį nuteistasis E. P. P. R. nesitaikydamas alkūne sudavė priešinga nuo laiptų nišos kryptimi. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina nuteistojo bei liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. Todėl vertinant priežastinio ryšio turinį tarp suduotų smūgių ir kilusių pasekmių reikėtų apsiriboti antruoju smūgiu, kuris buvo suduotas koja pasikeitus nuteistojo bei nukentėjusiojo padėčiai bei jiems esant šalia laiptų nišos, tačiau jos nematant, todėl nekreipiant į tai dėmesio. Nuosprendyje paminėtas naudojimasis verandos laiptais prieš tai einant į lauko tualetą nepatvirtina, jog konkrečioje situacijoje įsiaudrinę E. P. bei P. R. apie tai galvojo.

11Gynėjo teigimu, sužalojimų sunkumą nulėmė ne tik kūno kritimo pagreitis, atsiradęs dėl suduoto smūgio (o ne smūgių, kaip teigiama nuosprendyje), bet ir kritimo aukštis. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad laiptų nišos bendras aukštis yra didesnis nei 1 metras. Todėl tai papildomai padidino nukentėjusiojo kūno kritimo pagreitį, o tuo pačiu nulėmė atsitrenkimo pakaušiu stiprumą bei sužalojimų sunkumą. Minėtą aplinkybę patvirtina ne tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1582/14 (01) 5.1. punkte bei išvados Nr. pM-2/15 (01) 1582/14(01) 3 punkte pateikta išvada, bet ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas S. L. . Be to, iš esmės nukentėjusiojo dėl girtumo sutrikusi koordinacija taip pat lėmė tai, jog jis krito ne ant lauko verandos grindų, o į laiptų nišą, dėl ko jis buvo sunkiai sužalotas, o vėliau įvyko ir jo mirtis.

12Gynėjas pažymi, jog nuteistojo veiką ir atsiradusius padarinius taip pat nulėmė pašaliniai veiksniai, tai yra P. R. provokuojantis elgesys, jo girtumas bei koordinacijos sutrikimai, kritimas nuo slidžių lauko verandos grindų į nakties metu neapšviestos laiptinės nišą, laiptų nišos gylis, kas iš esmės lėmė didesnį kritimo pagreitį ir stipresnį atsitrenkimą pakaušiu bei sunkesnį sužalojimo mastą, pavėluotas greitosios medicinos pagalbos iškvietimas bei ilgai užtrukęs jos atvykimas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad E. P. padarė ne tyčinį nužudymą, o neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, sukėlusį kito žmogaus mirtį. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padariniai abiem atvejais yra kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš bei po nusikaltimo padarymo ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl netiesioginės tyčios buvimo pateikta klaidinga veikos kaltės formos teisinio vertinimo interpretacija. Gynėjas aptardamas nuteistojo tiriamo įvykio metu atliktus veiksmus teigia, jog E. P. atlikdamas kaltinimuose nurodytus veiksmus privalėjo suvokti, jog gali sunkiai sužaloti žmogų, bet jis negalėjo numatyti, kokie bus padariniai P. R. nugriuvus į laiptų nišą ir dėl didelio kritimo pagreičio įvykęs atsitrenkimas pakaušiu į kietą grindinį, todėl prie pasekmių atsiradimo nuteistasis prisidėjo tik iš dalies. Be to, nuteistasis nebandė atlikti jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam po to, kai jis nugriuvo nuo laiptų. Priešingai byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad iš karto nuteistasis su liudytoju E. D. nukentėjusįjį pasodino ant laiptų, o vėliau su kitais įnešė į namo vidų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam jo suduoto smūgio rezultatas buvo netikėtas ir jis tikrai nesiekė tokių tragiškų pasekmių. Gynėjas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 27 punktu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1582/14 (01) 5.1. punktu teigia, jog E. P. inkriminuoti nusikalstami veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies į 135 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį.

13Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje dėl bausmės paskyrimo aptartas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio turinys bei pasisakyta, kodėl minėtos nuostatos negali būti taikomos nuteistajam E. P. . Tuo tarpu nuteistasis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatos, dėl kurių taikymo apygardos teismas visiškai nepasisakė, nors privalėjo tai padaryti. Apie asmens polinkį nusikalsti patvirtina aplinkybės, charakterizuojančios asmenį iki nusikalstamos veikos padarymo: E. P. nusikaltimą padarė būdamas 17 metų amžiaus; nusikalto ir buvo teisiamas pirmą kartą; administracine tvarka nebaustas; iki nusikaltimo padarymo mokėsi Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos priešpaskutinėje klasėje; aktyviai sportavo treniruodamasis bei žaisdamas ledo ritulį - atstovavo Elektrėnų „Energijos“ bei Lietuvos nacionalinę jaunių ir jaunimo rinktines; gimnazijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip ramus, draugiškas ir nekonfliktiškas žmogus. Skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip pat būtina atsižvelgti ir į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo: E. P. po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė jokių teisės pažeidimų; tęsė mokslus ( - ) „V.“ gimnazijoje; tęsė sportinę veiklą; įsidarbino UAB „A.“ bei iš gaunamų pajamų didesnę dalį skyrė žalos atlyginimui. Gynėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. P. nusikalto atsitiktinai, susidarius nepalankiai situacijai, būdamas jauno amžiaus ir dėl gyvenimiško nepatyrimo tinkamai neįvertino visų aplinkybių. Baudžiamojoje byloje jo prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai patvirtina nuteistojo neigiamą požiūrį į padarytą veiką bei leidžia manyti, kad ateityje jis daugiau nenusikals.

14Gynėjo teigimu, skunde aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas nuteistojo E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistojo E. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru iš dalies atlygina nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą žalą (nuteistasis neturėdamas duomenų apie nukentėjusiųjų banko sąskaitas, žalos atlyginimui tam tikrą pinigų sumą pervedė į apygardos teismo depozitinę sąskaitą, sukauptą pinigų sumą žalos atlyginimui taip pat perves ir į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą).

15Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį E. P. charakterizuojančias aplinkybės bei nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, gynėjo teigimu nuteistajam E. P. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Formaliai paskirtos bausmės dydis atitinka sankcijos ribas, tačiau gynėjo manymu savo trukme ji aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui. Gynėjas nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-329/2007 konstatuota, kad už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistam nepilnamečiui pagrįstai paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors nurodytoje byloje nuteistasis pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, kurį padarė nukentėjusiajam suduodamas 2 smūgius į galvą bei 10 smūgių į kitas kūno vietas. Paminėtoje baudžiamojoje byloje nuteistam nepilnamečiui paskirta dvigubai švelnesnė bausmė nei nagrinėjamoje byloje E. P. . Šiame kontekste pažymi, jog E. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jis praras galimybę pabaigti paskutinę gimnazinę klasę, nutrūks jo sportinė karjera bei darbinė veikla, taip pat nutrūks visi socialiniai ryšiai. Dėl minėtų aplinkybių taip pat nukentėtų ir nukentėjusieji, kadangi nuteistasis nebegalėtų dirbti ir atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos. E. P. paskyrus realią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nebus įgyvendintos Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytos nuostatos.

16Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas teigia, jog nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas ir tada, kai jis yra nuteistas už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Taigi nuteistajam E. P. bent vieneriais metais sušvelninus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsirastų galimybė svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-329/2007 taip pat pritarta Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatų taikymui pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistam nepilnamečiui. Gynėjo teigimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta, o jos vykdymas atidėtas, nes tam yra visos teisinės sąlygos bei pagrindai.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų atstovas advokatas Rimas Andrikis bei prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

18Nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinis skundas netenkinamas.

19Dėl nuteistojo E. P. veikos kvalifikavimo

20Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį teigdamas, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam, nes tarp pirmojo smūgio ir kilusių mirtinų padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio, be to, nuteistojo veiką ir atsiradusius padarinius nulėmė pašaliniai veiksniai (P. R. girtumas bei koordinacijos sutrikimai, kritimas nuo slidžių lauko verandos grindų į laiptinės nišą, laiptų nišos gylis, pavėluotas greitosios medicinos pagalbos iškvietimas bei ilgai užtrukęs jos atvykimas). Gynėjo teigimu ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo E. P. kaltės netiesiogine tyčia nužudžius P. R. .

21Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia ranka ir koja sudavė P. R. ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį, po ko šis nukrito nuo laiptų ir susitrenkė galvą, nuo ko vėliau mirė, tai yra veikdamas netiesiogine tyčia nužudė P. R. . Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 30 d., apie 1.00 val. name, esančiame ( - ) buvo rastas P. R. lavonas su žaizda galvoje. Nuteistasis E. P. pripažino, kad jis namo terasoje, kur šventė K. G. gimtadienį, P. R. sudavė du smūgius į veidą ranka ir koja, po kurių nukentėjusysis nukrito nuo terasoje įrengtų laitų (t. 2, b.l. 179). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir tiesiogiai įvykį matęs liudytojas E. D. (t. 2, b.l. 175). Specialisto išvadoje Nr. M 1582/14(01) konstatuota, jog P. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda pakaušyje, pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, kraujo krešuliais (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio sferinio paviršiaus, sumušimo židiniais galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo patekėjimu po minkštaisiais dangalais virš smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių paviršių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (t. 1, b.l. 18-26). Pirmosios instancijos teisme apklaustas išvadą pateikęs ekspertas S. L. teigė, kad negali pasakyti ar kraujosruva lūpoje buvo padaryta smūgiuojant alkūne ar koja. Tiksliai nustatyta tai, kad nugriuvęs nukentėjusysis traumavosi pakaušį, tai yra sužalojimai padaryti po nugriuvimo su pagreičiu, kurį galimai suteikė smūgis į veidą (t. 2, b.l. 176-177). Minėti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. P. P. R. sudavė du smūgius (ranka ir koja) į veidą, abu smūgiai buvo padaryti iš karto vienas po kito, būtent po minėtų smūgių sudavimo nukentėjusysis nukrito ir susitrenkė galvą, po ko įvyko nukentėjusiojo mirtis. Specialisto išvadoje Nr. M 1582/14(01) 6 punkte konstatuota, kad P. R. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos (t. 1, b.l. 18-26). Taigi, nustatyta, jog nukentėjusysis mirė nuo jam galvoje padarytų sužalojimų visumos, sužalojimus jam padarė nuteistasis E. P. , todėl šiuo atveju pagrįstai konstatuota, kad po E. P. nukentėjusiajam vienas po kito suduotų dviejų smūgių (ranka ir koja) į veidą šis nugriuvo ir susitrenkė galvą dėl ko ir įvyko nukentėjusiojo mirtis, todėl neabejotina, kad tarp nuteistojo E. P. veiksmų, suduodant smūgius ranka ir koja P. R. į galvą, ir nukentėjusiojo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad jeigu E. P. nebūtų sudavęs P. R. smūgių ranka ir koja į galvą, šis nebūtų nukritęs ir patyręs galvos traumos, nuo kurios vėliau mirtų.

22Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad lauko terasa, kurioje P. R. buvo suduoti smūgiai į galvą bei įėjimas į namą, yra aukštais, stačiais laiptais, išklotais plytelėmis, tokia danga buvo ir jo griuvimo vietoje (t. 1, b.l. 6-14, 99-113, t. 2, b.l. 28-48). Nuteistasis E. P. parodė, jog tiriamo įvykio naktį jis eidavo į lauko verandą parūkyti. Iš terasos į lauką buvo statūs, aukšti laiptai. Jis įvykio metu žinojo, kad ten yra laiptų niša, bet tuomet apie nieką negalvojo (t. 2, b.l. 12, 178-179). Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai E. D. , I. K. , kurie teigė, kad tiriamo įvykio naktį terasoje buvo rūkoma bei visi žinojo apie terasoje įrengtus laiptus, nes jais visą vakarą buvo vaikščiojama (t. 2, b.l. 175, 191). Be to, tiek iš nuteistojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b.l. 36-41), tiek iš liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 107-109) nurodytų aplinkybių bei prie jų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis tiek išėjęs iš namo, tiek jam suduodant smūgius stovėjo nugara į laiptus, tai yra stovėjo šalia laiptų nišos. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis žinojo, kad lauko terasoje yra laiptų niša, tai yra aukšti bei statūs laiptai išklijuoti kieta danga – plytelėmis, be to stovėdamas prieš nukentėjusįjį bei suduodamas jam smūgius akivaizdu, kad matė, jog nukentėjusysis stovi šalia laiptų nišos, bet kaip pats nuteistasis nurodė tuo metu apie nieką negalvojo. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde nuteistojo veiką ir atsiradusius padarinius nulėmė ne laiptų nišos aukštis, o būtent nuteistojo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, ką pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertas S. L. . Ekspertas parodė, jog nagrinėjamu atveju sužalojimo sunkumą galėjo įtakoti kritimas nuo laiptų, tai yra didesnio aukščio, tačiau eksperto manymu nukritus pačiam iš tokio aukščio, be pašalinio poveikio, sužalojimai būtų mažesni (t. 2, b.l. 176-177).

23Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo veiką ir atsiradusius padarinius taip pat nulėmė ir nukentėjusiojo girtumas, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad tiesioginė ir pagrindinė padarinių (nukentėjusiojo mirties) atsiradimo priežastis ir sąlygą buvo E. P. nusikalstami veiksmai, tai yra nuteistojo suduoti smūgiai nukentėjusiajam. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis būtų nukritęs dėl koordinacijos sutrikimo. Tokių aplinkybių apklausų metu nenurodė ir pats nuteistasis.

24Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistasis nenorėjo nužudyti P. R. , byloje nėra tokį nuteistojo tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga, tai yra dėl E. P. suduotų smūgių ranka ir koja į galvos sritį nukentėjusysis P. R. , kuris įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto išvadoje nurodyta, kad P. R. lavono kraujyje rasta 1,45 etilo alkoholio, šlapime rasta 2,19 promilės etilo alkoholio) nukrito nuo lauko terasos ir galva atsitrenkė į plytelėmis išklijuotus laiptus bei patyrė galvos traumą, sukėlusią mirtį, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga E. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Nuteistasis E. P. patvirtino, jog po žodinio konflikto name jis pats P. R. pasiūlė išeiti į lauką pasiaiškinti (teisme teigė, jog pasiūlė eiti į lauką parūkyti, kad apsiramintų). Jiems išėjus į lauką jis bandė suduoti P. R. į veidą, bet nepataikė. Kiti jo du smūgiai ranka ir koja buvo taiklūs, po kurių nukentėjusysis nukrito. Kad P. R. kėlė ranką, jis nematė (t. 2, b.l. 12-13, 16, 178-179). Taip pat tiesiogiai įvykį matęs liudytojas parodė, jog po E. P. ir P. R. vykusio žodinio konflikto E. P. pasiūlė P. R. išeiti į lauką pasiaiškinti (teisme teigė, jog pasiūlė eiti į lauką parūkyti, pasikalbėti). Jiems išėjus į lauką pirmas smogė E. P. , bet P. R. tuo metu jau ėjo link jo norėdamas smogti, kėlė ranką, E. P. jį aplenkė. Pirmo smūgio E. P. nepataikė, tačiau antrą smūgį sudavė alkūne. Po smūgio alkūne P. R. susirietė, užsidengė rankomis veidą, o tada E. P. spyrė šiam koja, po ko jis nukrito nuo laiptų (t. 1, b.l. 97-98, t. 2, b.l. 174-175). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis E. P. nors būdamas jauno amžiaus, tačiau normalaus protinio išsivystymo, sportuojantis žmogus, kaip jis patas teigė būdamas blaivus, tyčia smūgiuodamas ranka ir koja neblaiviam nukentėjusiajam į galvą, stovinčiam šalia stačių ir plytelėmis išklijuotų laiptų, suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 3 dalis), tai yra nuteistasis galimoms pasekmėms buvo abejingas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog aplinkybes, kad nuteistasis buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms bei P. R. likimui ir, kad jį tenkino bet kokios kilsiančios pasekmės patvirtina nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, su liudytoju jį pasodino ant laiptų ir šaltu paros metu paliko sėdėti lauke vien su marškinėliais, nors matė, kad nukentėjusysis pats nebegali judėti. Be to, nuteistasis atėjęs į namo vidų, kaip teigė liudytojai K. G. ir V. V. jame buvusiems draugams pasakė, kad „iškirtau R.“ (t. 2, b.l. 160, 165). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, jog draugams pasakė, kad apsistumdė ir aukščiau minėtų liudytojų frazių nesakė (ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog po tiriamo įvykio užėjęs į antrame aukšte esantį kambarį, kur buvo jo draugai, pasakė, kad jis sumušė P. R. , kad jis nukrito nuo laiptų) (t. 2, b.l. 13, 16, 178). Tik į lauką išėjusioms merginoms paprašius liudytojas E. D. ir nuteistasis E. P. nukentėjusįjį įnešė į namo vidų. Be to, nuteistasis žinodamas kas atsitiko ir matydamas nukentėjusiojo būklę (liudytojų teigimu nukentėjusysis pats negalėjo paeiti, jį reikėjo nešti) nepasirūpino iškviesti greitosios medicinos pagalbos. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams melavo apie tikrąsias įvykio aplinkybes, teigdamas, jog P. R. pats nukrito nuo laiptų ir taip susižalojo galvą (t. 2, b.l. 1).

25Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. P. nužudė P. R. veikdamas netiesiogine tyčia. Vertinti pirmiau aptartus jo veiksmus kaip neatsargų gyvybės atėmimą nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir apygardos teismo pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013). Taip pat atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistojo veiksmus vertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-301/2011, Nr. 2K-7-119/2013), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme išvardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 27 punkto išaiškinimo dalis dėl veikos kvalifikuojamo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį padaryta nesiremiant konkrečiomis išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis.

26Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

27Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nukentėjusysis įžeidė jį ir jo motiną, juos pavadindamas necenzūriniais žodžiais, taip išprovokuodamas nuteistojo elgesį prieš jį. Taip pat teismas nevertino nukentėjusiojo pasakytų įžeidžiančios žodžių prasmės.

28Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo P. R. elgesys buvo provokuojantis bei turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

29Byloje nustatyta, kad namo viduje tarp P. R. ir E. P. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo pasakytų necenzūrinių žodžių nuteistajam. Teisėjų kolegija vertindama nukentėjusiojo elgesį taip pat atsižvelgia ir tuo metu buvusią situaciją, tai yra po žodinio konflikto name pats nuteistasis pasiūlė nukentėjusiajam išeitį į lauką pasiaiškinti (vėliau jau teigė apsiraminti). Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat parodė, jog jis nesistengė išvengti konflikto (t. 2, b.l. 179). Taigi, toks nuteistojo siūlymas yra akivaizdus konflikto sprendimo būdo pasirinkimas, tai yra nuteistasis pasakydamas tokius žodžius akivaizdžiai parodė, jog lauke prieš nukentėjusįjį bus panaudotas fizinis smurtas. Nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas E. D. teigdamas, jog einant į lauką jis suprato, kad lauke įvyks muštynės. Jis bandė jas sustabdyti, kalbino E. P. nusiraminti (t. 1, b.l. 97-98). Taip pat išėjus į lauką pirmas nukentėjusiajam smogė būtent nuteistasis. Pagal nuteistojo parodymus jis nematė, kad nukentėjusysis būtų užsimojęs jam smogti. Nors nukentėjusiojo elgesys namo virtuvėje buvo nederamas ir prasilenkiantis su visuotinai priimtomis moralės normomis, visgi šiuo atveju tokio nukentėjusiojo elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kadangi kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, nuteistojo veiksmai nebuvo momentinė reakcija į nukentėjusiojo pasakytus žodžius.

30Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

31Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, kad nuteistasis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos.

32Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš E. P. V. R. priteisė 1274 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, A. R. 310 Eur turtinei žalai ir 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. R. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. R. 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. M. 9 000 Eur neturtinei žalai ir 1210 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervedė 700 Eur nukentėjusiesiems patirtai žalai atlyginti (t. 2, b.l. 187), taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą pervedė 900 Eur nukentėjusiesiems patirtai žalai atlyginti (t. 3, b.l. 23). Teisėjų kolegija teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, jog jis pagal turimas galimybes ėmėsi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau nurodyta pinigų suma, sudaro tik labai nedidelę nukentėjusiesiems priteistos žalos dalį, todėl nėra pagrindo pripažinti E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34Dėl E. P. paskirtos bausmės

35Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei bausmės skyrimo principus yra aiškiai per griežta. Gynėjo teigimu sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, nuteistajam būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas, nes bausmės tikslus galima pasiekti E. P. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis nėra toks pavojingas visuomenei. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami, nes yra nepagrįsti.

36Nuteistasis E. P. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. E. P. minėtą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismas be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 2 dalyje įvertino ir atskirame – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje, numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

37Skirdamas bausmes apygardos teismas įvertino tai, kad E. P. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 83), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b.l. 85), nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (t. 2, b.l. 82), ( - ) „V.“ direktoriaus, ( - ) mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui laikinai einančios direktoriaus pareigas, ( - )direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 95, 167, 168); dirba (t. 2, b.l. 169); siekia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (t. 2, b.l. 187). Taip pat įvertino tai, kad E. P. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė; nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia; nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi - Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui - Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat apeliacinės instancijos teisme pateiktus dokumentus: E. P. asociacijos „L.L.R.“ prezidento charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 22); siekia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (t. 3, b.l. 23) daro išvadą, kad apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. P. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį (skaičiuojant vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 90 straipsnio 5 dalies nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje), nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai parinko bausmės rūšį, ir jos dydį.

38Pažymėtina, kad nuteistojo E. P. gynėjo apeliaciniame skunde minima kasacinės instancijos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2007, kurioje pripažinta, jog pagrįstai nuteistajam už nuskalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagrįstai buvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatos, nustatyta situacija nėra tapati nagrinėjamai. Minėtoje byloje nuteistajam nustatant skiriamos bausmės dydį bei taikant Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas teismai pripažino svarbiomis aplinkybėmis tai, jog nusikalstamos veikos padarymui lemiamos įtakos turėjo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys prieš nuteistąjį, taip pat įvykio situacijoje buvusi nuteistojo frustracinė būsena. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi visų pirma todėl, kad teismas nepripažino, jog veikos paradymui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys, antra, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti nuteistajam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai, kurie būtų turėję įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

39Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnį nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies) padarymą bei paskirta jam šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė bei jos terminas yra teisingas. Taigi šiuo atveju nėra formalių, baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu E. P. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš E. P. priteista: V. R. 1274 Eur turtinei žalai ir 30 000 Eur neturtinei... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-30 apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs... 6. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Vytenis Dziegoratis apeliaciniame skunde... 7. Gynėjo teigimu, nuteistajam E. P. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota... 8. Gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad E. P. nusikalstamos veikos... 9. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis E. P. jam inkriminuotos... 10. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendyje akcentuojami du smūgiai,... 11. Gynėjo teigimu, sužalojimų sunkumą nulėmė ne tik kūno kritimo pagreitis,... 12. Gynėjas pažymi, jog nuteistojo veiką ir atsiradusius padarinius taip pat... 13. Gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje dėl bausmės paskyrimo... 14. Gynėjo teigimu, skunde aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo... 15. Atsižvelgiant į nurodytas nuteistąjį E. P. charakterizuojančias... 16. Gynėjas aptardamas Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio nuostatas teigia, jog... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 18. Nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinis skundas... 19. Dėl nuteistojo E. P. veikos kvalifikavimo... 20. Apeliaciniame skunde gynėjas ginčija nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal... 21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. nuteistas už tai,... 22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir parodymų patikrinimo vietoje... 23. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo veiką ir... 24. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129... 25. Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad... 26. Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo... 27. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis... 29. Byloje nustatyta, kad namo viduje tarp P. R. ir E. P. buvo kilęs žodinis... 30. Dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo... 31. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 32. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš E. P. V. R. priteisė... 34. Dėl E. P. paskirtos bausmės... 35. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl... 36. Nuteistasis E. P. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių... 37. Skirdamas bausmes apygardos teismas įvertino tai, kad E. P. anksčiau... 38. Pažymėtina, kad nuteistojo E. P. gynėjo apeliaciniame skunde minima... 39. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. nuteistojo E. P. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundą...