Byla 2K-351/2012
Dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) pinigine bauda, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš A. R. priteista P. K. 720 Lt turtinei žalai atlyginti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) pinigine bauda, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš A. R. priteista P. K. 720 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

4A. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 4 d., apie 22.00 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Šiauliuose, T g., pagrobė be priežiūros paliktą svetimą turtą – P. K. priklausančią 1500 Lt vertės auksinę grandinėlę.

5Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuotos veikos. Pasak kasatoriaus, teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai kvalifikuotini kaip radinio pasisavinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.62 straipsnį.

6Vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Tokio pobūdžio nusikaltime svetimas turtas yra daiktai, kurie grobimo metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Ši sąvoka neapima daiktų, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių į jį, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė. Bešeimininkis daiktas yra toks daiktas, kuris neturi savininko arba jis nėra žinomas, pvz., pamesti kilnojamieji daiktai (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2009). Pagal CK 4.57 straipsnio 3 dalį kilnojamaisiais bešeimininkiais daiktais gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurie dar niekam nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys). Turto, kuris buvo pamestas ar pas asmenį atsidūrė atsitiktinai, pasisavinimas traktuojamas kaip radinio pasisavinimas pagal BK 185 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-132/2008). Jei pasisavintas turtas neturi didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės ar didelės turtinės vertės, asmeniui, pasisavinusiam tą turtą, kyla civilinė atsakomybė. Čia būtina išsiaiškinti visas daikto radimo aplinkybes, daikto savybes, kurios leidžia daiktą identifikuoti kaip pamestą, taip pat jo galimą vertę. Svetimo turto grobimą nuo radinio pasisavinimo skiria tai, jog pastaruoju atveju savininkas yra nežinomas, nors ir suvokiama, kad daiktas gali kažkam priklausyti, tačiau taip pat gali būti ir bešeimininkis, t. y. pamestas, paliktas, tokiu būdu savininkui atsisakius teisių į tą daiktą. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas vagystės būdu svetimą turtą, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

7Anot kasatoriaus, jis užėjo į degalinę nusipirkti atsigerti ir, priėjęs prie kasos susimokėti, ant žemiau prekystalio esančios lentynos rado maišelį, kuris buvo mažas, pagamintas iš polietileno, suglamžytas, nepermatomas, nesimatė, kas buvo jo viduje, jis jo turinio neįžiūrėjo. Paimdamas maišelį, kasatorius negalėjo suvokti, jog jis grobia svetimą turtą, nes tuo metu savininko šalia nebuvo ir jis buvo nežinomas. Identifikuoti savininko nebuvo galimybių. A. R. negalėjo numatyti, kiek laiko šis daiktas guli be priežiūros, kad jis gali kažkam priklausyti. Kasatorius jį suvokė kaip bešeimininkį - pamestą, paliktą turtą, tokiu būdu savininkui atsisakius teisių į tą daiktą, ir surastą daiktą traktavo kaip radinį. A. R., pamatęs maišelį, manė, kad tai bevertis daiktas. Paimdamas maišelį, jis nematė, kas jo viduje, atitinkamai nesuvokė ir vertės - jis manė paėmęs bevertį daiktą, kuris yra niekam nereikalingas, pamestas arba išmestas. Grįžęs namo maišelyje jis rado grandinėlę, kuri neatrodė vertinga - buvo sutrūkinėjusi, pajuodusi. Grandinėlės vertę kasatorius sužinojo tik po kelių dienų, nunešęs ją pas juvelyrą. Teismai neteisingai vertino, kad maišelis buvo paliktas laikinai be priežiūros, nes nukentėjusysis ir degalinės operatoriaus parodė, jog P. K. po 10 minučių sugrįžo į degalinę ieškoti palikto maišelio. Pasak kasatoriaus protokoluose nurodomas laiko intervalas, kai nukentėjusysis grįžo į degalinę, skiriasi. Teismai šios abejonės nepašalino, nors turėjo tam galimybę, nes byloje pridėta filmuota vaizdo medžiaga iš degalinės. Apžiūros protokole P. K. grįžimas į degalinę nebuvo užfiksuotas.

8Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismai, kvalifikuodami A. R. veiksmus kaip svetimo turto grobimą, vadovavosi teismų praktika (kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-41/2009, 2K-692/2003), tačiau šių bylų aplinkybės neatitinka nuteistojo veikos aplinkybių – kitose bylose kalti asmenys matė daiktus, kuriuos savinasi (piniginę, telefoną), turėjo galimybę daiktus įvertinti ir suprato, kad jie vertingi. Be to, jie turėjo galimybę nustatyti daiktų savininkus, pvz., piniginėje rastos kortelės buvo vardinės. Tuo tarpu kasatorius maišelio turinio ir vertės nesuvokė, negalėjo identifikuoti jo savininko. Jis iš smalsumo paėmė maišelį, pačiupinėjo jį, savo veiksmų nuo degalinės operatoriaus neslėpė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog degalinės operatorius teigė, jog nematė, kaip buvo paimtas maišelis. Jis tik aiškiai matė, jog nukentėjusysis jį išsiėmė ir padėjo ant prekystalio. Surinkti įrodymai liudija ir tai, kad kasatorius ieškojo maišelio savininko. Anot kasatoriaus, degalinėje sutikęs moterį, jis luktelėjo, ar ji neieško jokio pamesto daikto. Pamatęs, jog ji tik susimokėjo už degalus, išėjo iš ten. Vėliau jis pasakojo draugams, bendradarbiams, kad rado auksinę grandinėlę, klausė patarimų, kaip jam elgtis su rastu daiktu, ieškojo grandinėlės savininko. Liudytojų teigimu, į lombardą nuteistasis irgi ėjo ne parduoti grandinėlės, o tik ją įvertinti. Visas šias aplinkybes patvirtino liudytojai D. P. (D. P.), Ž. B., D. Z.. Grandinėlę kasatorius A. R. pardavė lombarde kaip metalo laužą tik tada, kai nerado grandinėlės savininko, kurio nustatyti objektyviai neturėjo galimybių.

9Kasatoriaus teigimu, teismai nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimams. Esant nuteistojo ir liudytojų parodymų nesutapimams, teismai rėmėsi liudytojų parodymais, nepagrįstai paneigdami jo parodymus. Teismai netyrė kasatoriaus parodymų, nesiekė įsitikinti jų teisingumu. Teismai nepašalino visų prieštaravimų aiškindamiesi grandinėlės vertę.

10Anot kasatoriaus, teismai nevertino tos aplinkybės, kad buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į gynybą, nes nebuvo laiku leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ne visuomet buvo suteikta galimybė reikšti prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kasatorius taip pat kvestionuoja apklausos protokolų, kaip įrodymų, teisėtumą, nes A. R. kelis kartus buvo apklausiamas be asmens dokumento. Tuo metu jis buvo pametęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o naujas jam dar tik buvo gaminamas. Kasatoriaus nuomone, teisėjai buvo šališki, netinkamai vertino įrodymus, bylos aplinkybes, nešalino prieštaravimų, pažeidė nekaltumo prezumpciją, BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatas.

11Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius nesutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo kasacinį skundą atmesti.

12Prokuroro nuomone, A. R. skundo motyvai dėl bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimo ir netinkamo jų vertinimo nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šioje baudžiamoje byloje prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų nėra. Nuteistojo kaltumą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje grindė ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o ne vien nukentėjusiojo P. K. ar liudytojo D. D. parodymais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai, kurie yra reikšmingi baudžiamosios bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti, iš esmės buvo vienodi ir nuoseklūs viso proceso metu. Šiuos parodymus sugretinus su kitais byloje ištirtais įrodymais - liudytojų D. D., D. P., Ž. B. ir D. Z. parodymais ir rašytine bylos medžiaga, matyti, kad jie tarpusavyje esminėmis detalėmis sutampa ir vieni kitus papildo.

13Prokuroro nuomone, A. R. nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo tyčios pavogti nukentėjusiojo grandinėlės, kad šią grandinėlę jis rado ir laikė ją bešeimininkiu daiktu. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas įtikinamai ir motyvuotai atmetė, remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika tokios kategorijos nagrinėtose baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2005, 2K-41/2009, 2K-692/2003). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo protokolo turinio, kaltinamasis A. R. apklausiamas parodė, kad paimtas degalinėje rastas maišelis buvo „celofaninis” ir matėsi, kas buvo jo viduje. Kasaciniame skunde dėstomos jau kitokios faktinės aplinkybės, kad nuteistasis neva paėmė maišelį, kuris buvo suglamžytas, nepermatomas ir jo turinio nesimatė. Toliau skunde teigiama, kad, paimdamas maišelį, jis nematė, kas jo viduje, atitinkamai nesuvokė ir jo vertės - jis manė paėmęs bevertį daiktą. Tokie teiginiai prieštarauja bylos teismo dokumentuose užfiksuotoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip kasacinės instancijos teismo klaidinimas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismai nustatė visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius A. R. veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, juos savo baigiamuosiuose aktuose aptarė, todėl tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą bausmę.

14Kasatoriaus teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržytos, nepagrįsti argumentai dėl teismų šališkumo. Teismų sprendimai pagrįsti ir teisingi. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami.

15Kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Įrodymų vertinimas ir teismo išvadų atitikties bylos aplinkybėms tikrinimas nepriskirtini kasacinės instancijos teismo kompetencijai. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, nukentėjusysis P. K. 1500 Lt vertės auksinę grandinėlę, įdėtą į celofaninį maišelį, neapdairiai paliko degalinėje ant lentynos, esančios po prekystaliu. Pasigedęs maišelio jis netrūkus grįžo į degalinę, tačiau jo nerado. Maišelį su auksine grandinėle nuo lentynos paėmė A. R., priėjęs prie kasos susimokėti. Maišelis buvo mažas, pagamintas iš celofano, per jį matėsi, kas yra viduje. A. R. maišelį įsidėjo į kelnių kišenę ir išėjo, operatoriui apie rastą maišelį jis nieko nesakė. Vėliau A. R. grandinėlę per liudytoją D. P. pardavė lombarde už 780 Lt. Šios aplinkybės visiškai atitinka ne tik nukentėjusiojo, liudytojų, bet ir paties nuteistojo parodymus, duotus teisme. Be to, teismai pagal liudytojo D. Z., D. P., nukentėjusiojo P. K. parodymus, sutarties su lombardu ir pinigų sumokėjimo sudarymo datą nustatė, kad A. R. dar prieš ją parduodant buvo žinoma, jog rastos auksinės grandinėlės savininkas nustatytas. Šios veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės atitinka byloje esančių įrodymų visumą, dėl to byloje jokių esminių prieštaravimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes kruopščiai patikrino apeliacinės instancijos teismas ir padarė tokias pat išvadas.

18Esminis A. R. kasacinio skundo argumentas yra tai, kad jo veika neteisingai įvertinta kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir kad baudžiamieji įstatymai tokius veiksmus traktuoja kaip radinio pasisavinimą (BK 185 straipsnis), tačiau šiuo atveju nesant didelės radinio vertės tokia veika nebaustina. Šis kasacinio skundo teiginys ir pateikti argumentai nepagrįsti.

19BK 185 straipsnyje kriminalizuoto radinio pasisavinimo dalykas – rastas ar atsitiktinai asmeniui patekęs turtas. Rastu laikomas toks turtas, kuris yra be priežiūros ir nekontroliuojamas šeimininko, t. y. jo šeimininkas nežinomas. Atsitiktinai patekęs yra toks svetimas turtas, kuris be kaltininko valios pasireiškimo tampa jo valdomas. Nesant didelės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto vertės ar jo didelės mokslinės, istorinės, ar kultūrinės reikšmės, jo pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tokiais atvejais žalos atlyginimas sprendžiamas pagal civilinės teisės nuostatas. Asmens baudžiamoji atsakomybė negalima ir tada, kai jis rasto turto negalėjo grąžinti dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Kita vertus, atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan., darbuotojams) saugoti jį pasisavina, gali būti vertinami kaip svetimo turto pagrobimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012).

20Nagrinėjamu atveju degalinėje ant lentynos, esančios po prekystaliu, palikta auksinė grandinėlė negali būti pripažįstama radiniu ar bešeimininkiu turtu. Kasaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad nukentėjusysis neva grįžo į degalinę ne po 10 min., bet šiek tiek vėliau, šios išvados nepaneigia. Nustatyta, kad A. R., pamatęs ant lentynos svetimą neapdairiai paliktą vertingą daiktą – maišelį su auksine grandinėle, prieš akis esant degalinės darbuotojui, jo apie tai neinformavo, maišelį paėmė ir išsinešė. Vėliau A. R. taip pat nesiėmė jokių veiksmų bandant sugrąžinti paimtą daiktą savininkui, atvirkščiai, paimtą auksinę grandinėlę jis pardavė jau žinodamas, jog atsirado jos savininkas. Taip veikdamas A. R. neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taigi veikė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis A. R. veiksmai vertintini kaip neatlygintinis neteisėtas svetimo turto ir užvaldymas ir pasisavinimas. Konstatuotina, kad teismas, kvalifikuodamas A. R. veiką kaip vagystę, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

21Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

22Kasacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą, nuteistojo teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos ir kitų procesinių normų pažeidimus yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos medžiagos. Kasatorius taip pat nurodo, kad jis byloje kelis kartus buvo apklaustas be asmens dokumento, nes jį buvo pametęs, tačiau nepagrindžia, kaip ši aplinkybė galėjo lemti jo procesinių teisių pažeidimą arba netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą ir... 4. A. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 4 d., apie 22.00 val.,... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį... 6. Vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - tai neteisėtas ir neatlygintinas... 7. Anot kasatoriaus, jis užėjo į degalinę nusipirkti atsigerti ir, priėjęs... 8. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismai, kvalifikuodami A. R. veiksmus kaip... 9. Kasatoriaus teigimu, teismai nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimams.... 10. Anot kasatoriaus, teismai nevertino tos aplinkybės, kad buvo šiurkščiai... 11. Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 12. Prokuroro nuomone, A. R. skundo motyvai dėl bylos faktinių aplinkybių... 13. Prokuroro nuomone, A. R. nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo tyčios pavogti... 14. Kasatoriaus teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suvaržytos,... 15. Kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo... 17. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, remdamasis BPK 376 straipsnio... 18. Esminis A. R. kasacinio skundo argumentas yra tai, kad jo veika neteisingai... 19. BK 185 straipsnyje kriminalizuoto radinio pasisavinimo dalykas – rastas ar... 20. Nagrinėjamu atveju degalinėje ant lentynos, esančios po prekystaliu, palikta... 21. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 22. Kasacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą, nuteistojo teisės į... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti....