Byla 1A-132-495/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 040 Lt (2907,78 Eur)) dydžio bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolitos Pocienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 040 Lt (2907,78 Eur)) dydžio bauda.

3Nustatyta, jog A. M. paskirtą baudą turi sumokėti per keturis mėnesius.

4A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Bankrutavusios UAB „( - )“, atstovaujamos UAB „( - )“, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ), registruotos 2007 m. spalio 10 d. adresu ( - )) direktoriumi ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įst. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. Panevėžio mieste tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

8pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko: ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, – tai yra nuo 2010-09-16 neorganizavo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes nepaskyrė vyr. buhalterės, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių (gautų pajamų ir patirtų išlaidų, gautų įplaukų) neregistravo buhalterinės apskaitos registruose ir nepateikė jų tyrimui; 6 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1–4 dalis, kuriose numatyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ ir 3 dalies 16 punktą, kuriame numatyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, tai yra: – 2010-09-01 iš kasos aparato inkasavęs 70 Lt (20,27 Eur), jų neįnešė į bendrovės kasą, nesurašė kasos pajamų orderio ir nefiksavo kasos knygoje bei naudojo šiuos pinigus be apskaitos, – 2010-09-10 iš kasos aparato inkasavęs 140 Lt (40,55 Eur), jų neįnešė į bendrovės kasą, nesurašė kasos pajamų orderio ir nefiksavo kasos knygoje bei naudojo šiuos pinigus be apskaitos, – 2010-09-17 iš kasos aparato inkasavęs 456 Lt (132,07 Eur), jų neįnešė į bendrovės kasą, nesurašė kasos pajamų orderio ir nefiksavo kasos knygoje bei naudojo šiuos pinigus be apskaitos; – 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pagal 2010-09-17 įgaliojimą Nr. ( - ) pardavus UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ), ir į D. M. sąskaitą ( - ) gavus 37 500 Lt (10 860,75 Eur) už parduotą automobilį, bendrovės apskaitoje nefiksavo šio automobilio pardavimo bei pinigų gavimo operacijų, gautų pinigų panaudojimo; – UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2011 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos faktūros (serija ( - ) Nr. ( - )) už parduotas prekes UAB „( - )“ ir kasos pajamų orderio (serija ( - ) Nr. ( - )), pagal kurį iš UAB „( - )“ gavo 14 842,82 Lt (4298,78 Eur) (PVM 2576,03 Lt (746,07 Eur)), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir panaudojo juos be apskaitos, – UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2011 sausio 14 d. PVM sąskaitos faktūros (serija ( - ) Nr. ( - )) už parduotas prekes ir atliktus darbus UAB „( - )“ ir kasos pajamų orderio (serija ( - ) Nr. ( - )), pagal kurį iš UAB „( - )“ gavo 17 608,34 Lt (5099,73 Eur) (PVM 3055,99 Lt (885,08 Eur)), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir panaudojo juos be apskaitos, – UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2011 sausio 18 d. PVM sąskaitos faktūros (serija ( - ) Nr. ( - )) už parduotas prekes ir atliktus darbus UAB „( - )“ ir kasos pajamų orderio (serija ( - ) Nr. ( - )), pagal kurį iš UAB „( - )“ gavo 25 301,89 Lt (7327,93 Eur) (PVM 4391,24 Lt (1271,79 Eur)), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir panaudojo juos be apskaitos, – UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2011 sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (serija ( - ) Nr. ( - )) už atliktus darbus UAB „( - )“ ir kasos pajamų orderio (serija ( - ) Nr. ( - )), pagal kurį iš UAB „( - )“ gavo 29 032,74 Lt (8408,46 Eur) (PVM 5038,74 Lt (1459,32 Eur)), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir panaudojo juos be apskaitos, – UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 2011 m. vasario 14 d. PVM sąskaitos faktūros (serija ( - ) Nr. ( - )) už parduotas prekes UAB „( - )“ už 3 280,64 Lt (950,14 Eur) (PVM 569,37 Lt (164,90 Eur)) ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010–2011 metus.

9A. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, dirbdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ), registruota 2007 m. spalio 10 d., adresu ( - )) direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas už UAB „( - )“ turtą, ( - ) mieste, laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2011-01-31 tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ didelės vertės turtą, o būtent:

102010-01-13 iš kasos aparato inkasavęs 686 Lt, 2010-09-01 iš kasos aparato inkasavęs 70 Lt (20,27 Eur), 2010-09-10 iš kasos aparato inkasavęs 140 Lt (40,55 Eur), 2010-09-17 iš kasos aparato inkasavęs 456 Lt (132,07 Eur), nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų į bendrovės kasą neįtraukė.

112010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pagal 2010-09-17 įgaliojimą Nr. ( - ) pardavus UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) ir į D. M. sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, gavus 37 500 Lt (10 860,75 Eur) už parduotą automobilį bei dalį gautų pinigų – 17 494,02 Lt (5066,62 Eur), 2010-09-28 D. M. iš sąskaitos pervedus į UAB „DnB Nord lizingas“ sąskaitą ( - ) 17 494,02 Lt (5066,62 Eur), tai yra skolą lizingui už automobilį pagal susitarimą Nr. ( - ), bendrovės apskaitoje nefiksavo šio automobilio pardavimo, pinigų gavimo operacijų, nepateikė dokumentų apie likusių – 20 005,98 Lt (5794,13 Eur) panaudojimą,

122010-09-30 pagal kasos knygą bendrovės kasoje turėdamas 24 013,31 Lt (6954,74 Eur) likutį, nepateikė dokumentų apie šių pinigų panaudojimą, perduodamas UAB „( - )“ dokumentus D. R., kasos likučio jam neperdavė,

132011-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 14 842,82 Lt (4298,78 Eur) (iš jų 2576,03 Lt PVM (746,07 Eur)), pardavęs prekių bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 14 842,82 Lt (4298,78 Eur), 2011 m. sausio 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 17 608,34 Lt (5099,73 Eur) (iš jų 3055,99 Lt (885,08 Eur) PVM), pardavęs prekių ir atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 17 608,34 Lt (5099,73 Eur), 2011 m. sausio 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 25 301,89 Lt (7327,93 Eur) (iš jų 4391,24 Lt (1271,79 Eur) PVM), pardavęs prekių ir atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 25 301,89 Lt (7327,93 Eur), 2011 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 29 032,74 Lt (8408,46 Eur) (iš jų 5038,74 Lt (1459,32 Eur) PVM), atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 29 032,74 Lt (8408,46 Eur), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, taip iš viso pasisavino 132 157,08 Lt (38275,34 Eur).

14Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. M. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę, apimant, subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. BUAB „( - )“, atstovaujamos UAB „( - )“, civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti BUAB „( - )“ 96 074,37 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

15Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

16Pirmosios instancijos teismas A. M. išteisinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iš esmės grindė tuo, jog pastarasis neteisėtų veiksmų neatliko, svetimo turto nepasisavino, nes kartu su žmona D. M. būdamas UAB „( - )“ akcininku, turėjo teisę bendrovės turtu disponuoti, kaltinime nurodytas bendrovės turtas jam nebuvo svetimas.

17Kita vertus, prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 9 ir 10 punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas - tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimuose bei susiformavusioje teisminėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Aplinkybė, jog kaltininkas yra vienintelis bendrovės akcininkas, nereiškia, kad su tos bendrovės turtu jis gali elgtis kaip su savu. Todėl ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t. y. jam svetimo turto pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-7-84/2012, Nr. 2K-411/2012 ir kt.).

18Be to, pagal teismų praktiką, kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad pinigų paėmimas, jų panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes (Nr. 2K-7-84/2012).

19A. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad didelę dalį UAB „( - )” pinigų, nurodytų kaltinime, jis panaudojo bendrovės reikmėms: grynaisiais pinigais atsiskaitinėjo su klientais, mokėjo tiekėjams už įsigytas medžiagas, atidavė skolas fiziniams asmenims, tame tarpe liudytojams J. D., A. B.. Kita vertus, šie A. M. parodymai, apeliantės nuomone, turėtų būti vertinami kritiškai ir atmetami, kadangi jie yra deklaratyvaus pobūdžio, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys, kuriuos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

20Teismo išvados, kad A. M. 70 000 Lt, gautus už parduotas prekes UAB „( - )“, grąžino fiziniams asmenims kaip skolą už bendrovės reikmėms 2008-2009 metais pasiskolintus pinigus, yra pagrįstos tik paties A. M., liudytojų J. D. ir A. B. parodymais. Paskolos sutartys nepateiktos. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „( - )“ apskaitoje nėra jokių duomenų apie fizinių asmenų bendrovei suteiktas paskolas, nenustatyta, kad paskolinti pinigai buvo įnešti į kasą ir apskaityti pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, apie paskolų iš fizinių asmenų egzistavimą nieko nežinojo liudytoja apklausta įmonės buhalterė M.. Nors liudytojai J. D. ir A. B. patvirtino, kad skolino A. M. atitinkamai 20 000 Lt ir 50 000 Lt, skolos grąžintos, tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų, šių asmenų parodymų įrodomoji reikšmė yra abejotina. Jie yra A. M. geri draugai, todėl gali būti suinteresuoti padėti kaltinamajam. Be to, liudytojo J. D. parodymai dėl sutarties surašymo bei skolos grąžinimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir neįtikinami.

21Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad A. M. pinigus panaudojo bendrovės „( - )“ interesais.

22Be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl A. M. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Nuosprendyje konstatuota, kad „A. M. ir D. M., kaip UAB „( - )“ akcininkai, ir buvo vieninteliai asmenys, patyrę žalą pasisavinant bendrovės turtą, kuris A. M. nebuvo svetimas“. Vėliau jau surinktų įrodymų pagrindu teismas pripažino, kad A. M., apgaulingai tvarkydamas bendrovės „( - )“ apskaitą ir paimdamas iš UAB „( - )“ turtą, galėjo padaryti žalą kitiems asmenims, tačiau šiuo aspektu baudžiamoji byla nebuvo tiriama. Ši išvada yra nepagrįsta. Iš 2012-04-25 Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „( - )“ paskelbtas bankrotas. Dėl nusikalstamais A. M. veiksmais UAB „( - )“ padarytos turtinės žalos bankrotą administruojanti įmonė UAB „( - )“ pareiškė 132 157,08 Lt civilinį ieškinį. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „( - )“ 2010-2012 metais buvo skolinga biudžetams ir fondams. Taigi, akivaizdu, kad žalą pasisavinant bendrovės turtą patyrė tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

23Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį, reglamentuojantį turtines akcininkų teises, bendrovė yra savo turto savininkė, o akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su asmeniniu turtu, t.y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Taigi įmonės turtiniais įnašais ir piniginėmis lėšomis suformuotas UAB „( - )“ įstatinis kapitalas priklauso nuosavybės teise šiai bendrovei, o A. M. yra svetimas turtas. Bendrovės „( - )“ direktoriaus pareigos taip pat nesuteikė A. M. teisės disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. M. apgaulingai tvarkydamas UAB „( - )“ apskaitą, neteisėtai paimdamas bendrovės pinigus, įgijo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „( - )“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o A. M. bendrovės turtą užvaldė neteisėtai ir neatlygintinai, t.y. jį pasisavino, ir tokias veiksmais padarė bendrovei turtinę žalą bei pažeidė kreditorių interesus. Nors nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „( - )“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos šios bendrovės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio A. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį.

24Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės, prokurorės įsitikinimu, patvirtina, kad A. M. veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

25Skiriant A. M. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą turi būti atsižvelgta į tai, kad jis padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į A. M. asmenybę - nusikalto pirmą kartą, nebaustas, dirbantis, išlaiko mažamečius vaikus. Įvertinus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantės manymu, A. M. turi būti paskirta už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė.

26Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis A. M. ir jo gynėjas - apeliacinį skundą atmesti.

27Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės J. Pocienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

28Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalis, kuria A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), naikinama ir šioje dalyje A. M. priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

29Kaltinamasis A. M. kaltu dėl UAB „( - )“ priklausančio turto pasisavinimo prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2007 metais buvo įkurta UAB „( - )“. Prasidėjus ekonominei krizei, mažėjo darbų kiekis, nebuvo vykdomi atsiskaitymai su įmone, darbuotojai paliko darbą, 2010 m. rugsėjo mėnesį iš darbo išėjo buhalterė. Nuo 2009 metų, tiksliai laiko neprisimena, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, todėl įmonės veikla galėjo būti vykdoma tik grynaisiais. Jis stengėsi, kad įmonė nesugriūtų, bandė gelbėti įmonę iš draugų skolintais pinigais, tačiau tai nepadėjo. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio jis pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau įmonės dar nebuvo uždaręs, grįžęs dar vykdė kai kuriuos darbus. Po buhalterės išėjimo, sąskaitos nebuvo renkamos ir įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą. Vėliau buvo nutarta įmonę uždaryti. Jis, dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, neturėjo galimybės to padaryti, todėl ieškojo žmogaus, kuris tai padarytų. Internete surado D. R., su kuriuo buvo susitarta, kad jis padės uždaryti įmonę. Už teisines paslaugas su D. R. buvo sutartas 3 500 Lt atlygis, tačiau vėliau buvo reikalaujama papildomai pinigų. Bendrai už suteiktas paslaugas jam buvo sumokėta 7 265,50 Lt. Pinigai iš įmonės piniginių lėšų buvo pervesti mokėjimo pavedimais į D. R. ir jo žmonos banko sąskaitas.

30Visos 2011 m. sausio mėnesio UAB „( - )“ sąskaitos tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu buvo derinamos su D. R.. Apie tas sąskaitas jis viską žinojo. Žinojo, kad bus dar vykdomi darbai, parduodamos medžiagos. Aptarus įmonės uždarymo klausimus, D. R. pasakė, kad jam materialinių vertybių ir piniginių lėšų nereikia, jis už sutartą mokestį uždaro įmonę ir iš jo daugiau nieko nereikalauja. Be to, minėjo, kad neturi sandėlio, todėl neturi kur laikyti įmonės turto. Po operacijų su UAB „( - )“, buvo nutarta atiduoti pinigus J. D. 50 000 Lt, A. B. 20 000 Lt, iš kurių jis buvo pasiskolinęs įmonės veiklai, taip pat dengti įmonės skolas tiekėjams. Apie tai, kad tie pinigai bus panaudoti skoloms dengti, D. R. žinojo. Šių operacijų sąskaitos – faktūros buvo perduotos D. R., buvo siunčiamos elektroniniu paštu, vėliau originalai buvo nuvežti į Kauną. Pagal šias sąskaitas – faktūras gautų pinigų jis negalėjo fiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, nes įmonė jam jau nebepriklausė. Tuo metu jis jau neturėjo kasos knygos, todėl negalėjo visko užfiksuoti.

31Iš J. D., kuris yra jo tolimas giminaitis, pinigus jis skolinosi 2008-2009 metais, per kelis kartus. Tuos pinigus jis skolinosi įmonės reikmėms. Kadangi buhalterijos mokslų nėra baigęs, nežinojo, kad pinigų skolinimąsi įmonei iš fizinių asmenų reikėjo įforminti dokumentais, kad tai atsispindėtų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Skolinantis iš J. D. buvo pasirašyta tik tarpusavio paskolos sutartis, tačiau jis jos nėra išsaugojęs. Tuo pačiu laikotarpiu jis pinigus įmonei skolinosi ir iš savo draugo A. B.. Su A. B. taip pat buvo pasirašyta pinigų paskolos sutartis, tačiau jos taip pat nėra išsaugojęs. Už iš šių asmenų paskolintus pinigus buvo perkamos įmonei medžiagos, mokami atlyginimai. A. B. ir J. D. pinigai buvo grąžinti po to, kai pinigai buvo gauti iš UAB „( - )“ už 2011 metų sausio mėnesio operacijas. Konkretaus laiko kada tai buvo padaryta, jis neprisimena. Buhalterei apie šiuos pasiskolintus pinigus jis nieko nesakė, pinigų skolinimasis iš fizinių asmenų įmonės apskaitoje nebuvo užfiksuotas. Iš likusių iš UAB „( - )“ gautų pinigų - 16 785 Lt, buvo dengiamos kitos įmonės skolos, tačiau neatmeta galimybės, kad dalį šių pinigų galėjo jis išleisti ir savo reikmėms. Konkrečiai kam ir kokias skolas grąžino, jis negali įvardinti, nes tuo metu jau nerinko dokumentų. Jokių duomenų, dokumentų, kad pagrįstų savo paaiškinimus apie paskolas, pinigų panaudojimą, neturi ir teismui pateikti negali. Nuo 2010-09-16 buhalterinės apskaitos dokumentų, sąskaitų – faktūrų, kvitų nerinko, jų netvarkė.

32Dėl 2010-01-13 686 Lt paaiškino, kad tuo metu įmonėje dar dirbo buhalterė, kuri sąžiningai atliko savo darbus, nebuvo iš jos pusės jokių pastabų, kad tų pinigų kasoje nėra. Jis neprisimena, ar buvo tuo atveju surašęs kasos pajamų orderį, daug laiko praėjo, tačiau buhalterė dėl tų pinigų pastabų neturėjo, todėl mano, kad jis buvo surašytas. Visi kasos dokumentai buvo segami, perduodami buhalterei ir vedami į buhalterinę apskaitą. Kiekvieno mėnesio gale buhalterė darydavo bendras ataskaitas ir pasakydavo apie visus esamus trūkumus. Dėl inkasuotų 70, 140, 456 Lt prisipažįsta, kad galėjo jų neįnešti į kasą, neišrašyti dokumentų. Kaip jau minėjo, įmonės veiklos pabaigoje dokumentai, sąskaitos-faktūros nebuvo renkami ir tvarkomi. Kur konkrečiai jis išleido šiuos pinigus, negali pasakyti, galėjo juos išleisti ir asmeninėms reikmėms.

33Kadangi D. R. buvo pasakęs, kad įmonės materialinio turto ir piniginių lėšų jam nereikia, o bankas spaudė dėl skolų, buvo paimtas įmonės vardu 60 000 Lt kreditas, pirktas lizingu automobilis Volvo XS90, todėl buvo nuspręsta automobilį parduoti. Internete buvo įdėtas automobilio pardavimo skelbimas ir jo žmona pagal įgaliojimą automobilį pardavė, nes jis tuo metu buvo užsienyje. Pripažįsta tai, kad automobilio pardavimas nebuvo užfiksuotas įmonės apskaitoje. Už automobilį gautos piniginės lėšos – 37500 Lt, buvo pervestos į jo žmonos banko sąskaitą. Jis žmonai davė nurodymus ką su tais pinigais daryti, kiek ir kam pervedinėti. Žmona pabaigė mokėti lizingo įmoką, iš savo sąskaitos pervedė DNB Nord lizingui likusią sumą – 17494 L, už automobilį. Į jo sąskaitą buvo pervesta 2500 Lt, 8000 Lt, 7000 Lt, 400 Lt, UAB „( - )“ žmona pervedė 1213 Lt, 213 Lt už medžiagas, taip pat buvo sumokėta „( - )“ už įmonės telefono linijos paslaugas. Iš jam žmonos pervestų pinigų buvo mokami mokesčiai, susikaupusios skolos už reklamą, apmokėta už mobiliojo ryšio paslaugas Tele2, pavedimais sumokėta 100 Lt UAB „( - )“, 699 Lt UAB „( - )“ už pirktas medžiagas, prekes, taip pat buvo apmokėtos Klaipėdoje atidaryto įmonės filialo skolos. Filialas veikė nuo 2008 metų, bet jis nebuvo įregistruotas. Filialas buvo prijungtas prie vienos įmonės buhalterinės programos. Reklamai buvo nusamdyti trys žmonės, kad gauti pigesnę kainą, sąskaitos nebuvo išrašomos, viskas buvo daroma neoficialiai, todėl tai patvirtinančių dokumentų pateikti taip pat negali. Šiems trims žmonėms jis sumokėjo tuos iš sąskaitos nuimtus 7000 ir 8000 LT. Taip pat grąžino J. Č. 790 Lt skolą pavedimu, pinigai buvo skolinti D. R. sumokėti už suteiktas teisines paslaugas. Kaltinime nurodytų 20 000 Lt jis nepasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms. Nurodo, jog įmonei suteiktą paskolą 2011-05-16 sutartimi persirašė savo vardu, kurią moka iki šiol. Už UAB „( - )“ suteiktą paskolą jo šeima DNB bankui skolinga beveik 47 000 Lt.

34Dėl kaltinimo, kad jis pasisavino 24 013,31 Lt įmonės kasoje buvusį pinigų likutį paaiškino, tai jis nežino iš kur toks pinigų likutis atsirado. Jo žiniomis kasoje turėjo būti 4000 Lt likutis. Mano, kad dėl šios sumos tyrimo metu galėjo būti padaryta klaida, galėjo susidubliuoti su 20 000 Lt suma likusia už automobilio pardavimą. Susumavus kasoje likusius 4000 Lt su šia, už automobilio pardavimą, likusia pinigų suma ir būtų 24 000 Lt kasos likutis.

35Įmonių pavadinimų, kurioms iš paminėtų pinigų buvo grąžintos skolos, jis neprisimena. UAB „( - )“ turėjo daug kreditorių – net keliasdešimt įmonių. Niekur nebuvo fiksuojama, kad grąžino skolą ir kokiai įmonei.

36Kaltinamasis apklausų metu patvirtino, jog tuo pačiu metu, kai veikė UAB „( - )“, jis vykdė ir individualią veiklą. Individuali veikla buvo įregistruota jau seniai ir ji nebuvo išregistruota (7 t., b.l. 12-17, 24-25).

37Liudytoja L. M. parodė, jog ji nuo pat UAB „( - )“ įkūrimo iki 2010 m. rugsėjo mėnesio dirbo buhaltere. Įmonės veiklos pobūdis buvo patalpų apsaugos sistemų pardavimas, montavimas, įrengimas. A. M. buvo įmonės direktorius ir akcininkas. Ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą pagal direktoriaus jai perduotus pirminius apskaitos dokumentus, darė ataskaitas, užpildydavo deklaracijas, paskaičiuodavo atlyginimus. Įmonės kasą, pinigus tvarkė pats direktorius, jis suvesdavo duomenis į kasos knygą. Kasos aparatas taip pat buvo A. M. dispozicijoje. Ji neatliko jokių operacijų su grynais pinigais, tačiau kartu su direktoriumi pasirašydavo ant kasos pajamų ir išlaidų orderių. Taip pat ji kiekvieną mėnesį buhalteriškai sutikrindavo kasą. Ji viską suvesdavo pagal direktoriaus užpildytą kasos knygą. Kokios kasos operacijos atliekamos, ji matydavo pagal kasos knygoje suklijuotus čekiukus ir padarytus įrašus apie gautas pajamas, inkasuotus pinigus. Kasos operacijų žurnale Nr. ( - ), 2011-01-13 nurodytas dienos įplaukas – 686 Lt, įrašė ir pasirašė A. M.. Jeigu A. M. tuos pinigus įnešė į kasą, tai turėjo būti surašytas kasos pajamų orderis. 2010 metais sausio mėnesį jie kraustėsi į kitas patalpas ( - ) gatvėje ir visus dokumentus direktorius sutvarkė gal tik po mėnesio, todėl galėjo būti, kad nurodytos sumos kasos pajamų orderį į kasos knygą įtraukė vėliau, o ji, tvarkydama dokumentus, galėjo nepažiūrėti ankstesnių kasos pajamų įrašų ir dėl to galėjo būti padaryta klaida, t. y. ji galėjo apsirikti, nes grynųjų pinigų ji nematė ir jų neskaičiavo, todėl ta suma galėjo būti neįtraukta į apskaitą ir dėl to liko neišrašytas orderis. Galėjo būti ir taip, kad tuos 686 Lt, ji iš karto išlaidavo, išrašydama kasos išlaidų orderį, todėl šių pinigų užpajamavimas galėjo būti neužfiksuotas bendrovės apskaitoje.

38Liudytoja patvirtino, jog jai dirbant, įmonė iš banko buvo paėmusi apie 60 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms. Paskola iš banko buvo imama, nes tiekėjai nebeduodavo daugiau prekių į skolą, kol nesumokėdavo senos skolos už prekes. Tačiau jai nebuvo žinoma, kad pinigai įmonei buvo skolinti ir iš fizinių asmenų. Ji nepamena tokio atvejo, kad staiga būtų atsiradę kažkokių darbų, kuriems skubiai būtų reikėję skolintis pinigų iš fizinių asmenų. Įmonė prekes nuolat imdavo daugiausiai iš UAB „( - )”, UAB „( - )”. Dažniausia buvo atsiskaitoma pavedimais, grynaisiais buvo atsiskaitoma tik tuo atveju, jeigu kažko labai reikėdavo. Tokių atvejų nebuvo daug, grynųjų pinigų sumos nebuvo labai didelės, nes kasoje būdavo tik nedidelės sumos grynųjų. Sumos galėjo siekti iki 500 Lt. Be to, grynaisiais buvo atsiskaitoma po to, kai buvo areštuotos įmonės sąskaitos, bet tuo laikotarpiu buvo tik smulkūs darbai. Liudytoja patvirtino ir tai, kad įmonė turėjo skolų, tačiau jos nebuvo dengiamos. Jeigu būtų skolos dengiamos, ji pagal dokumentus būtų tai pastebėjusi. Apie paskolas, imtas iš fizinių asmenų, įmonės reikmėms jai nėra žinoma. Jeigu būtų buvusi paimta paskola grynaisiais pinigais įmonės reikmėms, tokiu atveju tie pinigai turėtų atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, su fiziniu asmeniu būtų pasirašyta sutartis, išrašytas kasos pajamų orderis ir pinigai būtų atsiradę arba sąskaitoje, arba kasoje. Tačiau tokių dalykų nebuvo.

39Liudytoja taip pat parodė, jog jai išeinant iš darbo, įmonėje veikla vyko, tačiau veiklos apimtys buvo sumažėjusios. Įmonės veiklos apimtys sumažėjo jau antrais jos darbo metais, prasidėjus ekonominei krizei darbų nebebuvo, darbuotojai išėjo iš darbo, medžiagos, jos supratimu, buvo nupirktos brangiai, o nukritus kainoms, tai buvo labai juntama. Ji siūlė direktoriui grąžinti dalį pirktų medžiagų, nes buvo susikaupusi skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovė turėjo skolų ir tiekėjams, tačiau direktorius jai pasakė, kad to negalima padaryti. Išeidama iš darbo, ji sutvarkė visus jai pateiktus apskaitos dokumentus, tuo tarpu kasa, kadangi buvo mėnesio vidurys, tą mėnesį, galėjo likti ir nesutvarkyta. Įmonė buvo pirkusi lizingu automobilį, iki jos išėjimo iš darbo lizingo įmokos buvo mokamos tvarkingai (7 t., b.l. 5-6, 22-23).

40Liudytoja D. M. apklausų metu parodė, jog ji kartu su savo vyru A. M. buvo UAB „( - )“ akcininkai. Ji įmonės veikloje nedalyvavo, viską tvarkė vyras, kuris buvo įmonės direktorius. Iš DNB banko UAB „( - )“ apyvartinėms lėšoms buvo paimtas 60 000 Lt kreditas, ji su A. M. buvo tos paskolos laiduotojai. Šis kreditas iš asmeninių lėšų mokamas ir šiuo metu, nes A. M. jį persirašė savo vardu. Be to, įmonės vardu lizingu buvo nupirktas automobilis „Volvo XC90”, valst. Nr. ( - ) Prasidėjus ekonominei krizei, įmonei pradėjo sunkiai sektis, reikėjo kas mėnesį dengti kreditą bankui, todėl buvo nuspręsta automobilį parduoti. Kadangi tuo metu A. M. jau buvo įsidarbinęs kitame darbe ir išvykdavo į reisus užsienyje, jis parašė pas notarą jai įgaliojimą parduoti įmonės automobilį, įdėjo automobilio pardavimo skelbimą internete. Automobilio pirkėjai atsirado būtent tuo metu, kai jos vyras buvo išvykęs į užsienį, todėl automobilį pardavė ji. Ji pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau joje nurodyta kaina nėra teisinga, nes faktinė automobilio pardavimo kaina buvo didesnė – 37 500 Lt. Ji pardavė automobilį M. J. ir jo draugei, kuri pervedė pinigus į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Iš teismui pateikto jos atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti kaip buvo paskirstyti pinigai, gauti už automobilio pardavimą: 2010-09-28 ji pervedė UAB „DnB Nord lizingas“ 17 494 Lt, ir taip buvo padengta visa bendrovės paskola lizingo bendrovei už automobilį. Tą pačią dieną 2500 Lt ji pervedė į savo vyro asmeninę sąskaitą, esančią Šiaulių banke, ir jai vyras sakė, kad tuos pinigus jis panaudojo bendrovės skoloms padengti. 2010-09-29 buvo padaryti du pavedimai UAB „( - )“ – 1213 Lt ir 213 Lt už UAB „( - )“ gautas prekes, 2010-10-03 buvo padarytas 125 Lt pavedimas ( - ) už UAB „( - )“ suteiktas paslaugas. 2010-10-09 buvo padaryti du pavedimai – 8000 Lt ir 7000 Lt į vyro asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą „Swedbanke“. Be to, 2010-10-10 į tą pačią vyro sąskaitą buvo pervesta 400 Lt. Vyras jai sakė, kad tie pinigai jam reikalingi skolų grąžinimui. Dalį už parduotą automobilį gautų pinigų ji pervedė į vyro asmeninę banko sąskaitą, nes įmonės sąskaitos buvo areštuotos ir nebūtų galimybės iš tų pinigų padengti skolas. Taip padaryti jai buvo nurodęs vyras. Ji nežino, ar iš tų pinigų vyras kiek nors išleido šeimos reikmėms.

41Nesant užsakymų bei atsiradus firmoms, kurios nepadengė įsiskolinimo UAB „( - )“, įmonė žlugo, jos vyras internete rado D. R., kuris teikė teisines paslaugas, susijusias su bendrovės likvidavimu. Ji įgaliota savo vyro, su minėtu asmeniu pasirašė įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovės akcijos jam buvo parduotos už 1 litą (7 t., b.l. 6-7, 10-11).

42Liudytojas D. R. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, pagal kurią teikia įmonėms teisines paslaugas, susijusias su įmonių pardavimu, likvidavimu. Apie teikiamas paslaugas skelbia internete ir tokiu būdu susiranda klientus. Pagal skelbimą jam paskambino ir A. M., kuris norėjo parduoti savo įmonę. Su A. M. ir jo sutuoktine 2011-01-04 buvo pasirašyta bendrovės „( - )“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei teisinių paslaugų teikimo sutartis, nes jie abu turėjo akcijų. Jo, kaip akcininko, sprendimu A. M. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, 2011-02-17 tai buvo užregistruota Registrų centre, o jis buvo užregistruotas kaip UAB „( - )“ vadovas ir akcininkas. Jam buvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau ne visi. Po sutarčių pasirašymo, bendrovės dokumentai realiai jam buvo perduoti 2011 m. vasario - gegužės mėnesiais per kelis kartus. Dokumentų perdavimo aktas buvo pasirašytas kai buvo perduoti visi dokumentai. Pagal pateiktus įmonės buhalterinius dokumentus buvo matyti, kad tiek įmonei klientai buvo skolingi, tiek pati įmonė turėjo skolų. Be to, iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad dalis pinigų buvo pervesta į A. M. asmeninę sąskaitą. Grynieji įmonės pinigai, įmonės turtas jam nebuvo perduoti. Perimant įmonę, jis neperimdavo jos turto, nes neturėjo kur sandėliuoti, jis siūlė patiems parduoti turtą, sumokėti skolas. Pats A. M. jam taip pat sakė, kad įmonė turi skolų ir jis tas skolas, pardavęs turtą, grąžins. Jis A. M. buvo pasakęs, kad jeigu jis turi grynų įmonės pinigų, gali juos išleisti grąžinti skoloms. Kiek jam yra žinoma, A. M. UAB „( - )“ turėtą banko paskolą persirašė sau asmeniškai. Taip pat jam žinoma apie tai, kad įmonės vardu pirktas automobilis buvo parduotas, tačiau buhalterinėje apskaitoje jis buvo, „kabėjo”, nors UAB „( - )“ nebuvo jo savininkas.

43Liudytojas patvirtino, kad dokumentus, susijusius su 2011 metų sausio mėnesio UAB „( - )“ sandoriais su UAB „( - )”, gavo tik 2011 m. gegužės mėnesį ir įtraukė į kasos knygą, tačiau iš tų sandorių gautų pinigų negavo. Dėl to ir susidarė trūkumas pinigų. Jis siuntė A. M. dėl to raštus, kad jis grąžintų pinigus arba bent jau paaiškintų, kur juos panaudojo. Jis FNTT specialistui perdavė visus bendrovės gautus dokumentus (7 t., b.l. 8-10, 14-15, 17).

44UAB „( - )” dokumentų priėmimo – perdavimo 2011-02 – 2011-05 mėn. akte užfiksuota, kad UAB „( - )” kasos likutis 0 litų, perduodamas kasos likutis 0 litų. UAB „( - )” ilgalaikio ir trumpalaikio turto nėra. Akte nurodytų duomenų teisingumą ir nurodytų dokumentų perdavimą- priėmimą parašais patvirtino A. M., D. R. (1 t., b.l. 94-95).

45Iš UAB „( - )“ direktoriaus D. R. 2011-07-15 surašytos pretenzijos bei Lietuvos pašto kvito matyti, kad A. M. 2011-07-17 buvo išsiųsta pretenzija dėl UAB „( - )“ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei kasos likučio grąžinimo (1 t., b.l. 18-19).

46Liudytojas R. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra UAB „( - )“ vadovas. A. M. kaip tiekėją jis pažįsta apie 10 metų, su juo bendravo darbiniais reikalais. Jo įmonė bendradarbiavo su UAB „( - )“, kuriai vadovavo A. M., nes viena iš UAB „( - )“ veiklos sričių buvo – priešgaisrinės apsaugos sistemų įrengimas. UAB „( - )“ buvo viena iš jo bendrovės tiekėjų. Bendradarbiavimas su UAB „( - )“ labiausia vyko 2009 - 2011 metais. Kai jo įmonė nesusitvarkydavo su didelės apimties darbais, UAB „( - )“ yra samdęs ir priešgaisrinės apsaugos sistemų įrengimui. Didesni sandoriai su šia bendrove buvo įforminami sutartimis, mažesni vyko be sutarčių. Atsiskaitymai su A. M. vadovaujama bendrove vyko ir grynaisiais pinigais, t. y. jam susitikus su A. M., jis perduodavo pinigus, o jis gaudavo tai patvirtinančius dokumentus. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais jo įmonėje buvo įforminamas sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų ar išlaidų orderiais. Jam parodytos PVM sąskaitos faktūros: 2011-01-31 Nr. ( - ) Nr. ( - ) - 29032,74 Lt, 2011-01-18 ( - ) Nr. ( - ) – bendrai 25301,89 Lt sumai, 2011-01-14 ( - ) Nr. ( - ) bendrai 17608,34 Lt sumai, 2011-01-04 ( - ) Nr. ( - ) – bendrai 14842,82 Lt sumai yra jo pasirašytos, pagal jas jis atsiskaitė su A. M. bendrove grynaisiais. Kaip A. M. pasirašinėjo kasos pajamų orderiuose, jis nematė, nes daugiausia šie dokumentai jau buvo paruošti iš anksto, bet mano, kad šiuose dokumentuose yra jo parašas. Tuo metu jo bendrovė vykdė didelius užsakymus ( - ) ligoninei ir pagal nurodytas sąskaitas jis pirko kompleksą paslaugų – sistemos įrengimą (7 t., b.l. 7-8).

47Liudytojas A. B. parodė, kad A. M. yra jo draugas, prieš 9-10 metų su juo kartu dirbo vienoje bendrovėje, o po to palaikė draugiškus santykius, bendravo. Maždaug 2009 metais jis paskolino A. M. grynaisiais pinigais 20 000 litų, nes tuo metu dirbo užsienyje ir turėjo pinigų. Skolinant pinigus buvo pasirašę raštelius. Jis A. M. neklausė, kam jam reikalingi tie pinigai. Šiuos pinigus A. M. grąžino maždaug po dviejų metų, 2011 metų pradžioje. Jam žinoma, kad A. M. turėjo įmonę, kuri užsiėmė apsaugos sistemų įvedimu. Paskolos raštelio jis neišsaugojo, nes atgavęs pinigus neturėjo tikslo jį ilgiau saugoti (7 t., b.l. 23-24).

48Liudytojas J. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. 2009 metų pradžioje per kelis kartus paskolino A. M. 50 000 Lt, duodamas juos grynaisiais pinigais. Tuo metu jis turėjo pinigų, turėjo santaupų, nuo 2008 metų dirbo Anglijoje. A. M. sakė, kad pinigus panaudos bendrovės reikmėms, nes jai gresia bankrotas. Prieš pirmą pinigų paskolinimą, jie surašė paskolos raštelį, kad jis A. M. skolina 50 000 Lt. Paskolos raštelio jis neišsaugojo. A. M. pinigus jam grąžino maždaug po metų. Tikslios pinigų grąžinimo datos neprisimena, bet tai buvo 2010 metų pradžioje (7 t., b.l. 27-28).

49Liudytoja J. Č. apklausos metu parodė, kad A. M. apie septynerius metus yra jos šeimos draugas, jie draugauja šeimomis. Maždaug prieš 3 metus, tai galėjo būti 2010 metų pavasarį, A. M. paprašė jos paskolinti pinigų, kurie buvo reikalingi jo įmonės reikmėms. Ji paskolino jam 790 Lt grynaisiais. Šią skolą A. M. grąžino 2010 metų pabaigoje, pervesdamas pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą SEB banke. Ji gali pateikti banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtins jos parodymus apie pinigų pervedimą (7 t., b.l. 22).

50Iš J. Č. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2010-09-30 į J. Č. asmeninę banko sąskaitą A. M. iš asmeninės AB Šiaulių banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 790 Lt. Mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (6 t., b.l. 213).

51Iš juridinio asmens UAB „( - )“ duomenų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė (įm.k. 301119544) buvo įregistruota 2007-09-17. Nuo 2007-09-17 iki 2011-02-17 bendrovės direktorius buvo A. M., o nuo 2011-02-17 iki 2012-05-15 – D. R. (1 t., b.l. 102-104).

52Panevėžio apygardos teismo 2012-04-25 nutartimi UAB „( - )“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „( - )“, Panevėžio apygardos teismo 2012-06-29, 2012-08-29, 2012-12-31 nutartimis patvirtintas ir patikslintas kreditorių sąrašas, patvirtinti ir patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 112 656,43 Lt, Panevėžio apygardos teismo 2012-08-12 nutartimi UAB „( - )“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti (1 t., b.l. 106–110).

532011-01-03 teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad D. M. teisininkui D. R. pavedė atstovauti tvarkant buhalterinę apskaitą UAB „( - )“ ir ją likviduoti. Klientas įsipareigojo įpareigoti įmonės vadovą visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti per du mėnesius nuo UAB „( - )“ akcijų perleidimo (6 t., b.l. 145).

542011-01-04 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „( - )“, įm.k. ( - ), atstovaujama akcininko D. M., veikiančio pagal įgaliojimą (Pardavėjas), pardavė D. R. (Pirkėjui) UAB „( - )“ 100 paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės akcijų, kurios sudaro šimtą procentų visų bendrovės akcijų. Sutartis įsigaliojo jos pasirašymo dieną (6 t., b.l. 146-148).

55Specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog tyrimo metu iš pateiktų dokumentų, priešpriešinių patikrinimų medžiagos ir liudytojos D. M. parodymų nustatyta, kad 2010-09-28 D. M. pardavė UAB „( - )“ priklausantį lengvąjį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ), už 37 500 Lt, tačiau pardavimo operacijos nefiksavo UAB „( - )“ apskaitoje.

56Iš tyrimui atlikti pateiktos laikotarpio nuo 2007-09-01 iki 2012-07-09 D. M. sąskaitos ( - ) išrašo nustatyta, kad 2010-09-27 A. M. pervedė į D. M. sąskaitą ( - ) 37 500 Lt už automobilį. 2010-09-28 D. M. iš sąskaitos pervedė į UAB „Dnb NORD lizingas“ sąskaitą ( - ) 17 494,02 Lt, t. y. skolą lizingui už automobilį pagal susitarimą Nr. ( - ). Tyrimui atlikti UAB „( - )“ nepateikė dokumentų apie 20 005,98 Lt (37 500–17 494,02) panaudojimą, tuo UAB „( - )“ padarytas 20 005,98 Lt nuostolis.

57Laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-09-17 iš kasos aparato 4 atvejais neįnešta į UAB „( - )“ kasą ir neįforminta kasos pajamų orderiais iš viso 1 352,00 Lt, dėl to UAB „( - )“ padarytas 1 352,00 Lt nuostolis.

58Tyrimui atlikti pateiktoje 2010 m. rugsėjo mėn. UAB „( - )“ kasos knygoje užfiksuota, kad bendrovės kasoje buvo 24 013,31 Lt kasos likutis, tačiau tyrimui nepateikti UAB „( - )“ dokumentai apie 24 013,31 Lt panaudojimą, tuo UAB „( - )“ padarytas 24 013,31 Lt nuostolis.

59Laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-01-31 pagal kasos pajamų orderius: serija ( - ) Nr. ( - ) (14 842,82 Lt), Nr. ( - ) (17 608,34 Lt), Nr. ( - ) (25 301,89 Lt), Nr. ( - ) (29 032,74 Lt) gautų iš viso 86 785,79 Lt neįrašė į kasos knygą ir nepateikė dokumentų apie panaudojimą, dėl to UAB „( - )“ padarytas 86 785,79 Lt nuostolis.

60Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ iš viso padarytas 132 157,08 Lt (20005,98+1352 +24013,31+86785,79) nuostolis.

61Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad iš tyrimui atlikti pateiktos 2010 m. sausio mėn., rugsėjo mėn. UAB „( - )“ kasos knygos (14 priedas 3 lapai) ir kasos operacijų žurnalo (15 priedas 3 lapai) nustatyta, kad: 1) 2010-01-13 iš kasos aparato inkasuota 686 Lt, tačiau 686 Lt neįnešti į bendrovės kasą ir nesurašytas kasos pajamų orderis; 2) 2010-09-01 iš kasos aparato inkasuota 70 Lt, tačiau 70 Lt neįnešti į bendrovės kasą ir nesurašytas kasos pajamų orderis; 3) 2010-09-10 iš kasos aparato inkasuota 140 Lt, tačiau 140 Lt neįnešti į bendrovės kasą ir nesurašytas kasos pajamų orderis; 4) 2010-09-17 iš kasos aparato inkasuota 456 Lt, tačiau 456 Lt neįnešti į bendrovės kasą ir nesurašytas kasos pajamų orderis. Laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-09-17 iš viso neįnešta į bendrovės kasą ir neįforminta kasos pajamų orderiais 1 352,00 Lt, dėl to UAB „( - )“ padarytas 1 352,00 Lt nuostolis (5 t., b.l. 61-116).

62Byloje UAB „( - )“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas A. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad atlikus UAB „( - )“ dokumentų tyrimą nustatė, jog 2010-09-30 bendrovės grynųjų pinigų likutį sudarė 24 013,31 Lt. Šis likutis atsirado, kai 2010-09-17 į kasą pagal sąskaitą Nr. ( - ) įplaukė 18 150 Lt iš UAB „( - )“, prieš įplaukiant šiai sumai kasos likutis buvo 7448,24 Lt. Apie 24 013,31 Lt pinigų likučio panaudojimą dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Šių pinigų dubliavimosi su pinigais gautais už parduotą „Volvo XC90“ automobilį nėra, kadangi kasos knygoje pajamos gautos už parduotą automobilį nebuvo apskaitytos.

632011 m. sausio 4, 14, 18 ir 31 d. įvykusias ūkines operacijas su UAB „( - )“ UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje turėjo apskaityti tuo metu bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs A. M., tačiau tai nebuvo padaryta. Tyrimo metu buvo pateikti 2011 m. kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ gavo 86785,79 Lt, tačiau pagal tuos orderius gautos didelės pinigų sumos kasoje nebuvo apskaitytos. Kadangi nebuvo tyrimui pateikti šių pajamų išlaidas patvirtinantys dokumentai, bendrovės kasos likutis dar didėja.

64Iš kasos aparato inkasavęs pinigus – 686, 70, 140, 456 Lt, jų neįnešė į bendrovės kasą, nesurašė ir naudojo be apskaitos. „Inkasavęs” reiškia – įmonėje buvo kasos aparatas, prie kurio yra kasos operacijų žurnalas. Kiekviena operacija, kuri atliekama kasos aparatu, yra užfiksuojama kasos operacijų žurnale. Kiekvienas pinigų paėmimas iš kasos arba jų įnešimas į kasą turi būti įforminamas. Jeigu yra įnešimas, tai išrašomas kasos pajamų orderis, jeigu išdavimas – tai kasos išlaidų orderis. Pagal kasos pajamų orderį pinigai įmonės kasoje yra užpajamuojami tai dienai. Šiuo atveju pagal pateiktus dokumentus 2010 m. sausio mėnesį, rugsėjo mėnesį pinigai buvo išimti iš kasos aparato, tačiau įmonės kasos knygoje jie nefiksuoti ir nesurašyti kasos pajamų orderiai.

65Atliekant tyrimą dokumentai apie įmonės paskolas, gautas iš fizinių asmenų, nebuvo pateikti. Tai, kad kaltinamasis perėmė dalį įmonei suteiktos paskolos, neturi jokios reikšmės specialisto išvadoje pateiktoms išvadoms, nes kredito perėmimas buvo ne jo atlikto tyrimo laikotarpiu.

66Duomenų apie tai, kad A. M. žmona iš savo banko sąskaitos dengė įmonės įsiskolinimus UAB „( - )“, AB „( - )“, tyrimui nebuvo pateikta. Tyrimui pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie tai, kad UAB „( - )“ šioms įmonėms skolinga. D. M. banko sąskaitoje nurodytų duomenų nepakanka tam, kad identifikuoti operaciją, t.y. ar tie pavedimai buvo daryti UAB „( - )“ skolai padengti. Atliekant tyrimą jam nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad pardavus automobilį „Volvo XC90“ ir atsiskaičiuos su lizingo bendrove, iš likusių pinigų buvo dengiamos kitos bendrovės skolos. Iš pateiktų DNB lizingas dokumentų bei D. M. banko sąskaitos išrašo jis matė, kad su lizingo bendrove pardavus automobilį buvo pilnai atsiskaityta, tačiau UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje tai nebuvo fiksuota (7 t., b.l. 17-18, 26).

67Iš 2012-07-20 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad IĮ „( - )“ pateikė į bylą UAB „( - )“ dokumentų kopijas, susijusias su prekių įsigijimu iš UAB „( - )“. 2011-01-04 sąskaita – faktūra Serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad UAB „( - )“ pardavė UAB „( - )“ prekių už 14 842,82 Lt (iš jų 2576,03 Lt PVM), iš kasos pajamų orderio Serija ( - ) Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ 2011-01-04 gavo 14 842,82 Lt pagal sąskaitą – faktūrą Serija ( - ) Nr. ( - ); 2011-01-14 sąskaita – faktūra Serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad UAB „( - )“ pardavė UAB „( - )“ prekių už 17 608,34 Lt (iš jų 3055,99 Lt), iš kasos pajamų orderio Serija ( - ) Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ 2011-01-14 gavo 17 608,34 Lt pagal sąskaitą – faktūrą Serija ( - ) Nr. ( - ); 2011-01-18 sąskaita – faktūra Serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad UAB „( - )“ pardavė UAB „( - )“ prekių už 25 301,89 Lt (iš jų 4391,24 Lt), iš kasos pajamų orderio Serija ( - ) Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ 2011-01-18 gavo 25 301,89 Lt pagal sąskaitą – faktūrą Serija ( - ) Nr. ( - ); 2011-01-31 sąskaita – faktūra Serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad UAB „( - )“ pagal sutartį ( - ) su UAB „( - )“ atliko darbų už 29 032,74 Lt (iš jų 5038,74 Lt), iš kasos pajamų orderio Serija ( - ) Nr. ( - ) matyti, kad UAB „( - )“ iš UAB „( - )“ 2011-01-31 gavo 29 032,74 Lt pagal sąskaitą – faktūrą Serija ( - ) Nr. ( - ). Visas paminėtas sąskaitas – faktūras, kasos pajamų orderius išrašė ir juose pasirašė UAB „( - )“ direktorius A. M. (1 t., b.l. 27, 34-50).

68AB DNB banko 2012-10-26, 2012-11-02 raštais Nr. ( - ), ( - ) pateiktos UAB „( - )“ ir AB DNB Lizingas dokumentų kopijos patvirtina, kad UAB „( - )“ lizingo būdu 2008-01-10 įsigijo automobilį „Volvo XC90“, identifikacinis Nr. ( - ), kurio vertė 63 000 Lt. Lizingo sutarties laikotarpis 48 mėnesiai (nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2012 m. sausio mėn.). 2010-09-27 susitarimu Nr. ( - ) prie 2008-01-09 lizingo sutarties Nr. ( - ) UAB „( - )“, atstovaujama pagal įgaliojimą D. M., susitarė su UAB DNB Nord lizingas automobilį „Volvo XC90“, identifikacinis Nr. ( - ), išpirkti anksčiau laiko, per vieną darbo dieną nuo susitarimo datos sumokant DNB Nord lizingui visą turto nepadengtą vertę – 17494,02 Lt. 2010-09-28 pagal susitarimą Nr. ( - ) apmokėta 17494,02 Lt. 2010-09-28 perdavimo nuosavybėn aktu prie 2008-01-09 lizingo sutarties Nr. ( - ) DNB Nord lizingas, UAB „( - )“ įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, perdavė UAB „( - )“ nuosavybės teisę į automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. ( - ) identifikacinis Nr. ( - ) (2 t., b.l. 3-15, 19-22).

69VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad 2008-01-11 automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), savininkais užregistruoti AB „DNB Lizingas“ ir UAB „( - )“, 2011-10-02 šio automobilio savininku užregistruotas M. J. (1 t., b.l. 114–115).

70Iš VĮ Regitra pateiktos 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „( - )“, atstovaujama pagal įgaliojimą D. M., pardavė M. J. automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) už 32 000 Lt (1 t., b.l. 63).

71AB „Swedbank“ 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. ( - ) išrašas, kurį teisiamojo posėdžio metu pateikė ir liudytoja byloje apklausta D. M., patvirtina, kad 2010-09-27 į šią sąskaitą A. M. pervedė 37 500 Lt už automobilį. 2010-09-28 iš sąskaitos UAB „DNB NORD Lizingas“ pervesta 17 494,02 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pinigai pervesti kaip apmokėjimas pagal susitarimą Nr. ( - ). Tą pačią dieną 2500 Lt kaip sąskaitos papildymas pervesta A. M. į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių banke. 2010-10-09 A. M. į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, pervesta 8000 Lt, o į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, pervesta 7000 Lt. 2010-10-10 A. M. į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, kaip sąskaitos papildymas pervesta 400 Lt. 2010-09-29 pavedimu į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) pagal PVM sąskaitas - faktūras pervesta 1213,06 Lt ir 213,31 Lt, 2010-10-03 į AB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 125,84 Lt (2 t., b.l. 93, 6 t., b.l. 149).

72Iš UAB „( - )“ 2013-11-08 rašto Nr. ( - ) bei kartu su raštu pateiktų sąskaitų – faktūrų serija ( - ) Nr. ( - ), serija ( - ) Nr. ( - ) matyti, kad bendrovė gavo apmokėjimus 1213,06 Lt ir 213,31 Lt, kurie buvo pervesti iš D. M. sąskaitos Nr. ( - ). Pavedimu, kurio suma 213,31 Lt, buvo sumokėtas likutis pagal sąskaitą faktūrą serija ( - ) Nr. ( - ). Sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad A. M. iš UAB „( - )“ 2010-02-09 įsigijo prekių už 975,11 Lt, sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - ) patvirtina, kad A. M. iš UAB „( - )“ 2010-09-29 įsigijo prekių už 1213,06 Lt (6 t., b.l. 173-176).

73UAB „( - )“, elektroniniu paštu atsakydama į Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2013-11-04 raštą Nr. ( - ), kuriuo buvo prašoma pateikti dokumentų kopijas, patvirtinančias, už kokias paslaugas bendrovei 2010-09-29 buvo sumokėta 125 Lt pavedimu iš D. M. sąskaitos Nr. ( - ), esančios Swedbank, AB, nurodė, jog neturi jokios informacijos apie nurodytą pavedimą (6 t., b.l. 178-179).

74Iš Swedbank AB 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateikto A. M. sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad 2010-10-09 D. M. iš sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 7000 Lt. Tą pačią dieną per du kartus – 4000 Lt ir 3000 Lt, ši suma buvo išimta iš sąskaitos grynaisiais pinigais ( - ) (2 t., b.l. 83-85).

75Iš Swedbank AB 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateikto A. M. sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad į sąskaitą 2010-10-09 D. M. iš sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 8000 Lt. Tą pačią dieną minėta suma per du kartus po 4000 Lt buvo išimta ( - ). 2010-10-10 į A. M. sąskaitą D. M. iš sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 400 Lt. Minėta suma tą pačią dieną grynaisiais išimta ( - ) (2 t., b. l. 86–92).

76Iš 2012-07-26 raštu Nr. 3918 AB Šiaulių banko pateikto A. M. sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą 2010-09-29 D. M. iš banko sąskaitos Nr. ( - ) pervedė 2500 Lt. 2010-09-30 iš šios sąskaitos į J. Č. banko sąskaitą Nr. ( - ) kaip sąskaitos papildymas pervesta 790 Lt. 2010-10-07 į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 699 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokama už UAB „( - )“ prekes. 2010-10-10 į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 100 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokama už UAB „( - )“ prekes pagal sąskaitą – faktūrą serija ( - ) Nr. ( - ); į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 246,93 Lt, apmokant už mobilaus telefono paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) (1 t., b.l. 184-188).

77UAB „( - )“ 2013-11-21 raštu Nr. ( - ) patvirtino, jog 2010-09-30 UAB „( - )“ už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas buvo išrašyta sąskaitą – faktūra Nr. ( - ) 246,93 Lt sumai, kurią pavedimu iš AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. ( - ) apmokėjo A. M.. Kartu su raštu pateikta UAB „( - )“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija ( - ) Nr. ( - ) (6 t., b.l. 181-184).

78AB DNB banko 2013-05-13 raštu Nr. 30.42-15/262 pateiktos UAB „( - )“ ir AB DNB Lizingas dokumentų kopijos patvirtina, kad UAB „( - )“ pagal 2008-08-12 kreditavimo sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta 60 000 Lt paskola 2008-08-12 - 2010-07-31 laikotarpiui įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. 2008-08-12 laidavimo sutartimis Nr. ( - ), ( - ) D. M. ir A. M. tapo UAB „( - )“ laiduotojais paimant minėtą paskolą. 2009-02-12, 2010-05-13 susitarimais Nr. ( - ), ( - ) buvo pakeistos bei papildytos 2008-08-12 kreditavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygos. 2011-05-16 kreditavimo sutartimi Nr. ( - ) D. M. ir A. M. suteikta 33067,71 Lt paskola UAB „( - )“ turimo kredito AB DNB Nord banke pagal kreditavimo sutartį Nr. ( - ) padengimui, paskolos grąžinimo laikotarpis 2011-06-23 – 2016-02-26. 2012-12-12 susitarimu Nr. ( - ) dėl 2011-05-16 kreditavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo ir bendrosios dalies išdėstymo nauja redakcija kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2017-10-31 (2 t., b.l. 100-136).

79Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skundžiamu nuosprendžiu A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisino, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Grįsdamas tokį savo sprendimą, teismas kaip precedentu vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68/2014, kuriame buvo išaiškinta, kad uždarosios akcinės bendrovės turtas vieninteliam akcininkui nėra svetimas BK 183 straipsnio prasme ir vienintelio akcininko nėra pagrindo traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“, kuriame nurodyta, kad akcinių bendrovių turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, kurio pagrindu yra suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, nėra teisės šaltinis. Apygardos teismo vertinimu, taip pat byloje nėra paneigta aplinkybė, jog A. M., 2011-01-14 – 2011-02-14 laikotarpiu pardavęs prekes UAB „( - )“ ir gavęs 62 942,97 Lt, juos paėmė, turėdamas sumanymą šį turtą naudoti bendrovės reikmėms.

80Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. M. išteisintas dėl UAB „( - )“ priklausančio didelės vertės turto pasisavinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

81Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kai kurių įrodymų nevertino arba įvertino, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai A. M. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

82Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, susijusiais su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų išaiškinimais priimant teismui sprendimus bylose. Pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-301/2011, 2K-7-119/2013), kad tiesiogiai remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimų išaiškinimais nėra pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Šiame kontekste reikia pažymėti tai, jog BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko samprata neapsiribojo vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ pateiktais išaiškinimais. Šio nusikaltimo dalyko samprata, taip pat kiti svetimo turto pasisavinimo aspektai buvo atskleisti, teismų praktika suformuota išnagrinėjus eilę analogiško pobūdžio bylų. Svarbūs išaiškinimai, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus bei kitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nurodytas lėšas, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais, kad ir vienintelis akcininkas turi atsakyti už akcinės bendrovės, t. y. jam svetimo turto, pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nuosekliai atskleisti kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-411/2012, 2K-138/2014, 2K–352/2014, 2K-332/2014 ir kt.

83Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime akcentavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra tinkamas subjektas kurti precedentus, o žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnių teismų sprendimų – precedentų, priimtų atitinkamos kategorijos analogiškose bylose. Kita vertus, apygardos teismo nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo kontekste pažymėtina tai, jog konstitucinėje doktrinoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) yra išaiškinta, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

84BK 183 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs vienodos teismų praktikos formavimui reikšmingų nutarčių, įskaitant ir didžiausią precedento galią turinčias išplėstinės septynių teisėjų kolegijos bei Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad: atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas; kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012); kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012); vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012).

85Būtent remdamasis aukščiau išdėstyta jau susiformavusia teismų praktika bei pateikdamas platesnį BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko išaiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-10-28 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-27 nutartį (baudžiamoji byla Nr. 1A-68/2014), kuria ir vadovavosi priimdamas sprendimą šioje byloje pirmosios instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad uždarosios akcinės bendrovės vienintelio akcininko ir bendrovės turtas yra atskirtas tik „buhalteriškai“, kad uždarosios akcinės bendrovės vienintelis akcininkas turėjo teisę savo valia šį turtą paversti nuosavu turtu, netinkamai aiškino teisės aktų reglamentuotas vienintelio akcininko teises ir neteisingai visą uždarosios akcinės bendrovės turtą tapatino su bendrovės akcininko nuosavybe. Teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Uždarosios akcinės bendrovės nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas (kasacinė nutartis 2K-407/2014).

86Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, neabejotinai patvirtina, kad A. M. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

87Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais (iš dalies paties kaltinamojo, liudytojų L. M., D. M., D. R., R. J. parodymais, duomenimis apie juridinį asmenį UAB „( - )“, IĮ „( - )“ pateiktomis UAB „( - )“ dokumentų kopijomis, AB DNB banko pateiktais dokumentais, VĮ „Regitra“ pateiktais dokumentais, bankų sąskaitų išrašais, specialisto išvada Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos, specialisto paaiškinimais bei kitais įrodymais) nustatyta, kad A. M., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi bei kasininku ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už UAB „( - )“ turtą, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ didelės vertės turtą.

88Paties kaltinamojo A. M. parodymais, Juridinių asmenų registro duomenų bazės duomenimis (nuo 2007-09-17 iki 2011-02-17 UAB „( - )“ direktorius buvo A. M.) neginčijamai nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu – nuo 2010-01-13 iki 2011-01-31, UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ėjo ir materialiai už bendrovės turtą buvo atsakingas būtent A. M.. Pastarasis puikiai suvokė, kad paimant bendrovės lėšas iš kasos, pagal sąskaitas – faktūras, jam atsiranda pareiga atsiskaityti už šių UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimą.

89Kaip jau minėta, atlikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad 2010-09-28 D. M. pardavė UAB „( - )“ priklausantį lengvąjį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ), už 37 500 Lt, tačiau pardavimo operacijos nefiksavo UAB „( - )“ apskaitoje. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB „( - )“ dokumentai apie dalies už automobilį gautų pinigų - 20 005,98 Lt, panaudojimą. Laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-09-17 iš kasos aparato 4 atvejais neįnešta į UAB „( - )“ kasą ir neįforminta kasos pajamų orderiais iš viso 1 352,00 Lt. 2010 m. rugsėjo mėn. UAB „( - )“ kasos knygoje užfiksuota, kad bendrovės kasoje buvo 24 013,31 Lt kasos likutis, tačiau tyrimui nepateikti UAB „( - )“ dokumentai apie 24 013,31 Lt panaudojimą. Laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-01-31 pagal kasos pajamų orderius: serija ( - ) Nr. ( - ) (14 842,82 Lt), Nr. ( - ) (17 608,34 Lt), Nr. ( - ) (25 301,89 Lt), Nr. ( - ) (29 032,74 Lt) gautų iš viso 86 785,79 Lt neįrašė į kasos knygą ir nepateikė dokumentų apie panaudojimą. Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ iš viso padarytas 132 157,08 Lt nuostolis.

90Nors kaltinamasis A. M. apklausų metu teigia, jog iš esmės visus UAB „( - )“ priklausančius 132 157,08 Lt panaudojo šios bendrovės reikmėms, tačiau dalies šių parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Dar daugiau, kai kurias apelianto nurodomas UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas.

91A. M. neneigia, jog 2010-09-01 iš kasos aparato inkasavęs 70 Lt, 2010-09-10 iš kasos aparato inkasavęs 140 Lt, 2010-09-17 iš kasos aparato inkasavęs 456 Lt, nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų į bendrovės kasą neįtraukė. Patvirtino, jog galėjo šiuos pinigus išleisti ir asmeninėms reikmėms. Kita vertus, kaltinamasis neigia pasisavinęs 2010-01-13 iš kasos aparato inkasuotus 686 Lt. Neprisimena, ar išrašė kasos pajamų orderį, tačiau tuo metu dirbo buhalterė, todėl mano, kad visi reikiami dokumentai buvo išrašyti. Kiekvieno mėnesio pabaigoje buhalterė darydavo bendras ataskaitas ir jam pasakydavo apie visus esamus trūkumus. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įmonėje paminėtu laikotarpiu dirbusi buhalterė L. M. apklausų metu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad 2010-01-13 iš kasos aparato inkasuoti 686 Lt buvo įnešti į bendrovės kasą ir surašytas kasos pajamų orderis. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. ( - ) bei prie jos esantys priedai patvirtina, jog minėtą dieną 686 Lt iš kasos aparato buvo inkasuoti, tačiau nebuvo išrašytas nei kasos pajamų orderis, nei šie pinigai įrašyti kasos knygoje (5 t., b.l. 61-74, 93-98). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu dar kartą patvirtino ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas A. N., nurodydamas, jog šiuo atveju iš kasos aparato inkasavus pinigus – 686, 70, 140, 456 Lt, jie nebuvo įnešti į bendrovės kasą, nesurašyti orderiai ir buvo naudojami be apskaitos. Nors įmonėje buhaltere dirbusi L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2010 metais sausio mėnesį jie kraustėsi į kitas patalpas ir visus dokumentus direktorius sutvarkė tik po mėnesio, todėl galėjo būti, kad 686 Lt sumos kasos pajamų orderį į kasos knygą įtraukė vėliau, tačiau specialistas A. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog iš kasos aparato 2010 m. sausio mėnesį paimta pinigų suma, negali matytis 2010 m. vasario, kovo, balandžio mėnesių buhalterinė apskaitoje, jeigu ūkinė operacija neužfiksuota. Be to, kategoriškai patvirtino, kad ši suma nebuvo apskaitoje užfiksuota vėlesnėmis datomis (7 t., b.l. 26). Tokiu būdu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog iš UAB „( - )“ kasos aparato kaltinime nurodytu laiku buvo inkasuoti 686, 70, 140, 456 Lt, tačiau nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai, pinigai neįnešti į bendrovės kasą. Byloje nėra ir kitų duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms.

92Dėl įmonės kasoje buvusio pinigų likučio - 24 013,31 Lt pasisavinimo, kaltinamasis parodė, jog jis nežino, iš kur toks pinigų likutis atsirado. Jo žiniomis kasoje turėjo būti 4000 Lt likutis. Mano, kad dėl šios sumos tyrimo metu galėjo būti padaryta klaida, galėjo susidubliuoti su 20 000 Lt suma, likusia už automobilio pardavimą. Tikėti šia kaltinamojo iškelta gynybine versija taip pat nėra pagrindo. Byloje esančia specialisto išvada, UAB „( - )“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto A. N. paaiškinimais nustatyta, jog 2010-09-30 UAB „( - )“ grynųjų pinigų likutį sudarė 24 013,31 Lt. Šis likutis atsirado, kai 2010-09-17 į kasą, pagal sąskaitą Nr. ( - ), įplaukė 18 150 Lt iš UAB „( - )“, iki to, kasos likutis buvo 7448,24 Lt. Apie 24 013,31 Lt pinigų likučio panaudojimą dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Šių pinigų dubliavimosi su pinigais, gautais už parduotą automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ), nėra, kadangi kasos knygoje pajamos, gautos už parduotą automobilį, nebuvo apskaitytos. Šiame kontekste svarbu pastebėti ir tai, jog bylos duomenimis, automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ), buvo parduotas 2010-09-28, o pinigai už automobilį 2010-09-27 buvo pervesti į asmeninę D. M. banko sąskaitą Nr. ( - ). 2010-09-28 M. bankiniu pavedimu atlikus galutinį apmokėjimą už automobilį UAB DNB Nord lizingas, didžioji dalis (17 900 Lt) už automobilio pardavimą likusių piniginių lėšų 2010-09-28, 2010-10-09, 2010-10-10 buvo pervestos į asmenines paties A. M. banko sąskaitas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad tyrimo metu buvo padaryta klaida ir realiai įmonės kasoje buvęs kasos likutis, suklydus, padidintas 20 000 Lt suma.

93Byloje nustatyta, jog UAB „( - )“ lizingo būdu buvo įsigijusi automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ) identifikavimo numeris ( - ). 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi minėtas automobilis už 32 000 Lt parduotas M. J.. Tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja apklausta jo žmona D. M. apklausų metu patvirtino, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjo prašymu, buvo nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina, realiai automobilis buvo parduotas už 37 500 Lt. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis D. M. asmeninės banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas, iš kurio matyti, kad 2010-09-27 į šią banko sąskaitą A. M. pervedė 37 500 Lt už automobilį. Minėtos D. M. asmeninės banko sąskaitos išrašo duomenys, taip pat AB DNB lizingas dokumentų kopijos patvirtina, jog 2010-09-28 AB DNB lizingas buvo pervesta visa likusi pinigų suma (17494,02 Lt) už automobilį. Taigi, pardavus UAB „( - )“ priklausiusį automobilį bei sumokėjus UAB DNB Nord lizingas likusią įmoką už automobilį, liko 20 005,98 Lt.

94Kaltinamasis, duodamas parodymus apie bendrovei priklausančių 20 005,98 Lt panaudojimą, patvirtino, jog į jo asmeninę banko sąskaitą žmona iš savo banko sąskaitos pervedė 2500 Lt, 8000 Lt, 7000 Lt, 400 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir D. M. parodymai bei byloje esantys A. M. bei D. M. banko sąskaitų išrašai. Pasak A. M., iš šių pinigų buvo mokami mokesčiai, susikaupusios skolos už reklamą, apmokėta už mobiliojo ryšio paslaugas ( - ), pavedimais sumokėta 100 Lt UAB „( - )“, 699 Lt UAB „( - )“ už pirktas medžiagas, prekes, taip pat buvo apmokėtos Klaipėdoje atidaryto įmonės filialo skolos. Reklamai buvo samdyti trys žmonės, tam, kad gauti mažesnę kainą, sąskaitos nebuvo išrašomos, viskas buvo daroma neoficialiai. Šiems trims žmonėms jis sumokėjo iš sąskaitos paimtus 7000 ir 8000 Lt. Taip pat grąžino J. Č. 790 Lt skolą pavedimu, pinigai buvo skolinti D. R. sumokėti už suteiktas teisines paslaugas. Be to, jo žmona iš savo asmeninės banko sąskaitos UAB „( - )“ pervedė 1213 Lt, 213 Lt už medžiagas, taip pat buvo sumokėta „( - )“ už įmonės telefono linijos paslaugas.

95Vertindama šiuos A. M. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo nurodytų aplinkybių apie tai, kad pastarasis už įmonės „( - )“ filialo reklamą neva tai trims asmenims sumokėjo 15 000 Lt, nepatvirtina jokie bylos duomenys, kuriuos galima būtų patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis procesinėmis priemonėmis. Pats kaltinamasis ne tik, kad negalėjo pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių reklamos darbų įmonei „( - )“ atlikimą, bet ir negalėjo įvardinti asmenų, kurie, pasak jo, darbus atliko visus metus. Todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad minėta suma buvo išleista įmonės reikmėms. Taip pat nėra pagrindo tikėti, jog UAB „( - )“ reikmėms buvo panaudoti ir iš byloje liudytoja apklaustos J. Č. paskolinti pinigai, kurie pastarajai 2010-09-30 buvo grąžinti neva tai iš įmonės lėšų. Byloje esantis A. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas bei liudytojos J. Č. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas patvirtina, jog A. M. į J. Č. banko sąskaitą 2010-09-30 pervedė 790 Lt. Kita vertus, vien tik iš asmeninės banko sąskaitos atliktas bankinis pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms fakto. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš liudytojos J. Č. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, kad ji A. M. 790 Lt paskolino 2010 m. pavasarį. Tiek iš paties A. M., tiek iš liudytojo D. R. parodymų matyti, kad A. M. į D. R. dėl bendrovės „( - )“ uždarymo kreipėsi tik 2010 m. pabaigoje, po ko, jau 2011 m. sausio pradžioje buvo pasirašyta bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi, šios aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, jog iš liudytojos J. Č. piniginės lėšos buvo skolinamos D. R. sumokėti už suteiktas teisines paslaugas, likviduojant UAB „( - )“.

96Grįsdamas piniginių lėšų, likusių už parduotą įmonės automobilį, panaudojimą, A. M. nurodė ir tai, jog iš šių pinigų D. M. iš savo asmeninės banko sąskaitos UAB „( - )“ sumokėjo 1213 Lt, 213 Lt už medžiagas, taip pat buvo sumokėta „( - )“ už įmonės telefono linijos paslaugas. Tačiau ir šie kaltinamojo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš tikrųjų byloje esantis D. M. sąskaitos Nr. ( - ) išrašas patvirtina, kad 2010-09-29 pavedimu į UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) pagal PVM sąskaitas - faktūras pervesta 1213,06 Lt ir 213,31 Lt, 2010-10-03 į AB ( - ) sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 125,84 Lt. Iš UAB „( - )“ 2013-11-08 rašto Nr. ( - ) matyti, kad bendrovė gavo apmokėjimus 1213,06 Lt ir 213,31 Lt, kurie buvo pervesti iš D. M. sąskaitos Nr. ( - ). Nepaisant to, UAB „( - )“ pateiktose sąskaitose – faktūrose serija ( - ) Nr. ( - ), serija ( - ) Nr. ( - ) užfiksuota, jog prekes pagal šias sąskaitas – faktūras įsigijo ne UAB „( - )“, o A. M. kaip fizinis asmuo. Šiame kontekste reikia pažymėti tai, jog pats kaltinamasis apklausos metu patvirtino, kad tuo pačiu metu, kai veikė UAB „( - )“, jis vykdė ir individualią veiklą. Tikrinant kaltinamojo parodymus apie sąskaitos sumokėjimą UAB „( - )“ už bendrovei „( - )“ suteiktas paslaugas, buvo išsiųstas užklausimas ir telekomunikacijų bendrovei. UAB „( - )“ taip pat nepatvirtino, jog iš D. M. banko sąskaitos pavedimas 125,84 Lt sumai buvo padarytas už telekomunikacijų bendrovės UAB „( - )“ suteiktas paslaugas. Dar daugiau, minėta bendrovė nurodė, jog apie šį bankinį pavedimą neturi jokios informacijos. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, tvirtinti, kad paminėtos piniginės lėšos buvo išleistos UAB „( - )“ reikmėms, taip pat nėra pagrindo.

97Kita vertus, nėra pagrindo šiuo atveju abejoti kaltinamojo parodymais apie tai, kad iš už parduotą automobilį „Volvo XC90“ gautų piniginių lėšų buvo sumokėta UAB „( - )“, UAB „( - )“ už UAB „( - )“ prekes, taip pat UAB „( - )“ už UAB „( - )“ suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys kaltinamojo A. M. banko sąskaitos Nr. ( - ), D. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašai, taip pat iš UAB „( - )“ gauti duomenys. Iš kaltinamojo bei jo sutuoktinės D. M. minėtų banko sąskaitų išrašų matyti, jog po automobilio „Volvo XC90“ pardavimo, 2010-09-29 D. M. į savo vyro banko sąskaitą pervedė 2500 Lt. A. M. banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas patvirtina, jog iš šios banko sąskaitos 2010-10-07 į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 699 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokama už UAB „( - )“ prekes; 2010-10-10 į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 100 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad apmokama už UAB „( - )“ prekes pagal sąskaitą – faktūrą serija ( - ) Nr. ( - ); 2010-10-10 į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) pervesta 246,93 Lt, apmokant už mobilaus telefono paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ). Iš UAB Tele2 pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. ( - ) matyti, kad telekomunikacijų bendrovė sąskaitą 246,93 Lt sumai išrašė būtent UAB „( - )“ už bendrovei suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. UAB „( - )“ patvirtino, jog įmoką pagal PVM sąskaitos – faktūros Nr. ( - ) gavo, už suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš A. M. banko sąskaitos. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinimas šioje dalyje tikslinamas. Iš kaltinime nurodytos, pardavus automobilį „Volvo XC90“ ir atsiskaičius su AB DNB lizingas, likusios pinigų sumos – 20 005,98 Lt, pašalinamos A. M. inkriminuotos kaip pasisavintos piniginės lėšos - 699 Lt, 100 Lt, 246,93 Lt, nustačius, kad jos buvo panaudotos bendrovės „( - )“ reikmėms.

98Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos pagrindu, įrodyta ir A. M. pateikto kaltinimo dalis, kad jis, dirbdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, pasisavino UAB „( - )“ priklausančias pinigines lėšas, gautas iš UAB „( - )“ už 2011 m. sausio mėnesį parduotas prekes bei atliktus darbus. Pagrįstai prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, jog iš UAB „( - )“ šiuo laikotarpiu gautos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės „( - )“ reikmėms (fizinių asmenų įmonei suteiktų paskolų grąžinimui, kitoms įmonės skoloms dengti). Tiek kaltinamasis A. M., tiek liudytojais apklausti J. D., A. B. apklausų metu patvirtino, kad kaltinamasis iš pastarųjų 2009 metų pradžioje skolinosi atitinkamai 50 000 Lt ir 20 000 Lt, kuriuos vėliau grąžino. Kita vertus, šiame kontekste reikia pažymėti tai, jog fakto, kad šios piniginės lėšos buvo skolinamos UAB „( - )“ veiklai vykdyti, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, UAB „( - )“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą atlikęs specialistas A. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog atliekant tyrimą dokumentai apie įmonės paskolas, gautas iš fizinių asmenų, nebuvo pateikti. Bendrovėje nuo jos įkūrimo iki 2010 m. rugsėjo vidurio dirbusi buhalterė L. M. teisme taip pat patvirtino, jog apie paskolas, imtas iš fizinių asmenų įmonės reikmėms, jai nėra žinoma. Jeigu būtų buvusi paimta paskola grynaisiais pinigais įmonės reikmėms, tokiu atveju tie pinigai turėtų atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, su fiziniu asmeniu būtų pasirašyta sutartis, išrašytas kasos pajamų orderis ir pinigai būtų atsiradę arba sąskaitoje, arba kasoje. Liudytoja paaiškino nepamenanti tokio atvejo, kad staiga būtų atsiradę kažkokių darbų, kuriems skubiai būtų reikėję skolintis pinigų iš fizinių asmenų. Įmonė prekes nuolat imdavo iš UAB „( - )”, UAB „( - )”. Dažniausia buvo atsiskaitoma pavedimais, grynaisiais buvo atsiskaitoma tik tuo atveju, jeigu kažko labai reikėdavo. Tokių atvejų nebuvo daug, grynųjų pinigų sumos nebuvo labai didelės, nes kasoje būdavo tik nedidelės sumos grynųjų, kurios galėjo siekti iki 500 Lt. Be to, grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma po to, kai buvo areštuotos įmonės sąskaitos, tačiau tuo laikotarpiu buvo tik smulkūs darbai. Liudytoja patvirtino ir tai, kad įmonė turėjo skolų, tačiau jos nebuvo dengiamos. Jeigu būtų skolos dengiamos, ji pagal dokumentus būtų tai pastebėjusi. Šie liudytojos L. M. parodymai neabejotinai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, jog iš J. D., A. B. paskolintos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonės „( - )“ reikmėms, buvo dengiamos įmonės skolos, atsiskaitoma su tiekėjais bei mokami darbuotojams atlyginimai. Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, jog nesutampa kaltinamojo A. M. ir liudytojo J. D. nurodytos skolintų pinigų grąžinimo aplinkybės. A. M. tvirtino, jog iš J. D. pasiskolintus 50 000 Lt jis pastarajam grąžino 2011 m. pradžioje, po to, kai gavo apmokėjimą iš UAB „( - )“. Tuo tarpu iš liudytojo J. D. teisme duotų parodymų matyti, jog pastarasis kaltinamajam pinigus per kelis kartus paskolino 2009 m. pradžioje, o A. M. pinigus jam grąžino maždaug po metų. Tikslios pinigų grąžinimo datos neprisimena, bet tai buvo 2010 metų pradžioje. Dėl paminėtų aplinkybių tikėti kaltinamojo A. M. parodymais, jog piniginės lėšos iš J. D., A. B. buvo skolinamos UAB „( - )“ reikmėms, o didžioji dalis iš UAB „( - )“ 2011 m. sausio mėnesį gautų UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų panaudota būtent įmonės veiklai skolintų pinigų iš šių fizinių asmenų grąžinimui, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija šią kaltinamojo iškeltą versiją vertina kaip pastarojo siekį išvengti atsakomybės už jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymą arba sušvelninti savo teisinę padėtį. Dėl likusių iš UAB „( - )“ už 2011 m. sausio mėnesį parduotas prekes bei suteiktas paslaugas gautų, UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų (16 785,79 Lt) panaudojimo, kaltinamasis A. M. taip pat pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimus, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės skoloms dengti, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

99Be kita ko, A. M. apklausos metu parodė ir tai, jog iš įmonės „( - )“ piniginių lėšų buvo sumokėta ir D. R. už suteiktas teisines paslaugas likviduojant įmonę. Už teisines paslaugas su D. R. buvo sutarta 3 500 Lt atlygis, tačiau vėliau buvo reikalaujama papildoma pinigų suma. Bendroje sumoje jam už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 7265,50 Lt. Pinigai buvo pervedinėjami per kelis kartus į D. R. ir jo žmonos banko sąskaitas. Šie pinigai buvo pervesti iš įmonės „( - )“ piniginių lėšų. Liudytoju apklaustas D. R. patvirtino, jog teikė A. M. teisines paslaugas uždarant UAB „( - )“. Už jo suteiktas paslaugas buvo pilnai atsiskaityta. A. M. už suteiktas teisines paslaugas D. R. išrašė sąskaitą – faktūrą Serija ( - ) Nr. ( - ) 7265,50 Lt sumai (6 t., b.l. 200). Kita vertus, kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už šias teisines paslaugas D. R. buvo sumokėta būtent iš UAB „( - )“ piniginių lėšų. Iš A. M. „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad kaltinamasis į D. R. bei R. R. banko sąskaitas, už suteiktas teisines paslaugas, pervedė didžiąją dalį sutartos sumos (5265 Lt) (2 t., b.l. 86-92), tačiau bylos duomenys patvirtina, jog į šią A. M. banko sąskaitą iš D. M. banko sąskaitos buvo pervesti UAB „( - )“ priklausantys tik 8400 Lt, gauti už parduotą įmonės automobilį, kurie pervedimo dienomis (2010-10-09, 1010-10-10) ir buvo išgryninti. Tuo tarpu apmokėjimai už suteiktas teisines paslaugas į minėtų asmenų banko sąskaitas pavedimais buvo atlikti kur kas vėliau, tik nuo 2011 m. vasario mėnesio. Duomenų, kad kita (2000,50 Lt) už suteiktas teisines paslaugas D. R. apmokėta suma buvo padengta iš UAB „( - )“ piniginių lėšų, byloje taip pat nėra.

100Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „( - )“ pagal 2008-08-12 kreditavimo sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta 60 000 Lt paskola 2008-08-12 - 2010-07-31 laikotarpiui įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. 2011-05-16 kreditavimo sutartimi Nr. K-( - ) D. M. ir A. M. suteikta 33067,71 Lt paskola UAB „( - )“ turimo kredito AB DNB Nord banke pagal kreditavimo sutartį Nr. ( - ) padengimui, paskolos grąžinimo laikotarpis 2011-06-23 – 2016-02-26. 2012-12-12 susitarimu Nr. ( - ) dėl 2011-05-16 kreditavimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimo ir bendrosios dalies išdėstymo nauja redakcija kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2017-10-31 (2 t., b.l. 100-136). Tačiau, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš kaltinime nurodytų piniginių lėšų, A. M. būtų mokėjęs UAB „( - )“ AB DNB Nord banko pagal 2008-08-12 kreditavimo sutartį Nr. ( - ) suteiktos paskolos įmokas.

101Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamojo A. M. parodymai apie UAB „( - )“ piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms yra deklaratyvaus pobūdžio (išskyrus parodymus apie apmokėjimus UAB „( - )“, UAB „( - )“ už UAB „( - )“ prekes, taip pat UAB „( - )“ už UAB „( - )“ su suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas). UAB „( - )“ priklausančių piniginių lėšų – 131 111,15 Lt, panaudojimas ne tik, kad neužfiksuotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, bet ir nepatvirtintas kitais įrodymais. Todėl, ištyrus ir įvertinus įrodymų visetą, nėra pagrindo išvadai, jog A. M. jo žinioje buvusius UAB „( - )“ pinigus, t.y. 131 111,15 Lt, paėmė ir panaudojo šios bendrovės reikmėms. UAB „( - )“ lėšas kaltinamasis gavo, tačiau jų negrąžino, visų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tokiais A. M. veiksmais UAB „( - )“ buvo padaryta žala. Nors byloje ir nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB „( - )“ poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos šios bendrovės lėšos, kolegija, visų įrodymų kontekste, sprendžia, kad A. M. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. M. iš UAB „( - )“ kasos paėmęs pinigų likutį, inkasavęs iš kasos aparato pinigus, gavęs dalį piniginių lėšų, pardavus įmonės automobilį, ir gavęs grynaisiais iš UAB „( - )“ už 2011 m. sausio mėnesį parduotas prekes bei suteiktas paslaugas, įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento UAB „( - )“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o A. M. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė, taip padarydamas bendrovei turtinės žalos. Taigi UAB „( - )“ turto pasisavinimas buvo baigtas.

102Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstama veika padaryta A. M. veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M., neteisėtai disponuodamas UAB „( - )“ piniginėmis lėšomis (131 111,15 Lt), norėjo paversti jas savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko – UAB „( - )“, sąskaita. A. M. su jo žinioje buvusiu svetimu UAB „( - )“ turtu elgėsi savavališkai, nepaisydamas nustatytos tvarkos ir draudimų, faktiškai – kaip su nuosavu turtu, dėl to jo vadovaujama įmonė neteko didelės vertės turto.

103Byloje nustatyta, kad A. M. pasisavino 131 111,15 Lt, o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pripažįstama didelės vertės turto pasisavinimu.

104Taigi, teisėjų kolegija, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu, Nustatė

105A. M., dirbdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ), registruota 2007 m. spalio 10 d., adresu ( - )) direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingas už UAB „( - )“ turtą, ( - ) mieste, laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2011-01-31 tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ didelės vertės turtą, o būtent:

1062010-01-13 iš kasos aparato inkasavęs 686 Lt, 2010-09-01 iš kasos aparato inkasavęs 70 Lt (20,27 Eur), 2010-09-10 iš kasos aparato inkasavęs 140 Lt (40,55 Eur), 2010-09-17 iš kasos aparato inkasavęs 456 Lt (132,07 Eur), nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų į bendrovės kasą neįtraukė.

1072010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pagal 2010-09-17 įgaliojimą Nr. ( - ) pardavus UAB „( - )“ priklausantį automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris ( - ), ir į D. M. sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, gavus 37 500 Lt (10 860,75 Eur) už parduotą automobilį bei dalį gautų pinigų – 17 494,02 Lt (5066,62 Eur), 2010-09-28 D. M. iš sąskaitos pervedus į UAB „DnB Nord lizingas“ sąskaitą ( - ) 17 494,02 Lt (5066,62 Eur), tai yra skolą lizingui už automobilį pagal susitarimą Nr. ( - ), bendrovės apskaitoje nefiksavo šio automobilio pardavimo, pinigų gavimo operacijų, nepateikė dokumentų apie likusių – 18 960,05 Lt (5 491,21 Eur) panaudojimą,

1082010-09-30 pagal kasos knygą bendrovės kasoje turėdamas 24 013,31 Lt (6954,74 Eur) likutį, nepateikė dokumentų apie šių pinigų panaudojimą, perduodamas UAB „( - )“ dokumentus D. R., kasos likučio jam neperdavė,

1092011-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 14 842,82 Lt (4298,78 Eur) (iš jų 2576,03 Lt PVM (746,07 Eur)), pardavęs prekių bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 14 842,82 Lt (4298,78 Eur), 2011 m. sausio 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 17 608,34 Lt (5099,73 Eur) (iš jų 3055,99 Lt (885,08 Eur) PVM), pardavęs prekių ir atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 17 608,34 Lt (5099,73 Eur), 2011 m. sausio 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 25 301,89 Lt (7327,93 Eur) (iš jų 4391,24 Lt (1271,79 Eur) PVM), pardavęs prekių ir atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 25 301,89 Lt (7327,93 Eur), 2011 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( - )“ už 29 032,74 Lt (8408,46 Eur) (iš jų 5038,74 Lt (1459,32 Eur) PVM), atlikęs darbų bei pagal kasos pajamų orderį, serija ( - ) Nr. ( - ), gaudamas 29 032,74 Lt (8408,46 Eur), gautų pinigų nefiksavo bendrovės kasos knygoje ir šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, taip iš viso pasisavino 131 111,15 Lt (37 972,41 Eur), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

110Bausmės skyrimo motyvai

111Teisėjų kolegija, skirdama A. M. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryta veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Padarant šią nusikalstamą veiką nenustatyta nei A. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

112Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į byloje esančius kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis A. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (6 t., b.l. 62-66). Kaltinamasis yra vedęs, turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai (6 t., b.l. 44-47). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog pastarasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamasis, kartu su savo sutuoktine D. M., perėmė bendrovei „( - )“ AB DNB banko 2008-08-12 suteiktą paskolą, kurią iš asmeninių lėšų moka iki šiol. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu bendrintina su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir A. M. skirtina galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

113Pagal šiuo metu naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015-03-24), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad A. M. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atidėjus A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus nubaustas teisingai. Bylos duomenimis, iki BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, A. M. nebuvo teistas, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ir po šių veikų padarymo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nebenusikals ir laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeima yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeiminius ryšius, nagrinėjamu atveju ir šeimos finansinę padėtį (kaip jau minėta kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų bankui) bei pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios paminėti socialiniai reiškiniai nukentėtų kuo mažiau. Todėl, siekiant, kad A. M. paskirtoji bausmė kuo mažiau pakenktų jo turimiems darbo santykiams, siekiant išlaikyti teigiamus jo socialinius ryšius ir vertybes, A. M. yra tikslinga bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir nustatyti jam šiuo laikotarpiu papildomus įpareigojimus: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Siekiant ne tik bausmės tikslų, bet ir teisingumo pricipo įgyvendinimo, kolegija A. M. taip pat skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

114Dėl civilinių ieškinio

115Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Baudžiamojo proceso įstatymas nepateikia turtinės žalos sąvokos, tačiau CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. M. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „( - )“ turtą, taigi turtinė žala šiuo atveju pasireiškė bendrovės turto netekimu.

116Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bankrutavusios UAB „( - )“ bankroto administratorius UAB „( - )“ pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. M. BUAB „( - )“ naudai priteisti 132 157,08 Lt (38275,34 Eur) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 120-126).

117Civilinio ieškovo BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus civilinį ieškinį nėra pagrindo tenkinti visa apimtimi. Kolegija, ištirtų byloje įrodymų pagrindu, nustatė, jog A. M. pasisavino mažesnės vertės nei pastarajam pateiktame kaltinime inkriminuota UAB „( - )“ priklausantį turtą. Dėl to, BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus naudai iš A. M. priteistina 131 111,15 Lt (37 972,41 Eur) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

119panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

120A. M. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

121Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 80 MGL (2 907,78 Eur) dydžio bauda ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

122Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi, A. M. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. M. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

123Vadovaujantis BK 69 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per dvejus metus atlyginti BUAB „( - )“ priteistą turtinę žalą.

124Išieškoti iš A. M. BUAB „( - )“ naudai 37 972,41 Eur (131 111,15 Lt) turtinei žalai atlyginti.

125Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Nustatyta, jog A. M. paskirtą baudą turi sumokėti per keturis mėnesius.... 4. A. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos,... 5. Bankrutavusios UAB „( - )“, atstovaujamos UAB „( - )“, civilinis... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ),... 8. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 9. A. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, dirbdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ),... 10. 2010-01-13 iš kasos aparato inkasavęs 686 Lt, 2010-09-01 iš kasos aparato... 11. 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pagal... 12. 2010-09-30 pagal kasos knygą bendrovės kasoje turėdamas 24 013,31 Lt... 13. 2011-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( -... 14. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde... 15. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal... 16. Pirmosios instancijos teismas A. M. išteisinimą pagal BK 183 straipsnio 2... 17. Kita vertus, prokurorė skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos... 18. Be to, pagal teismų praktiką, kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BK... 19. A. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje,... 20. Teismo išvados, kad A. M. 70 000 Lt, gautus už parduotas prekes UAB „( -... 21. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltininko tvirtinimai, kad... 22. Be to, teismas padarė prieštaringas išvadas dėl A. M. nusikalstamais... 23. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį,... 24. Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės, prokurorės įsitikinimu,... 25. Skiriant A. M. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje,... 26. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti,... 27. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės J. Pocienės... 28. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalis,... 29. Kaltinamasis A. M. kaltu dėl UAB „( - )“ priklausančio turto pasisavinimo... 30. Visos 2011 m. sausio mėnesio UAB „( - )“ sąskaitos tiek telefonu, tiek... 31. Iš J. D., kuris yra jo tolimas giminaitis, pinigus jis skolinosi 2008-2009... 32. Dėl 2010-01-13 686 Lt paaiškino, kad tuo metu įmonėje dar dirbo buhalterė,... 33. Kadangi D. R. buvo pasakęs, kad įmonės materialinio turto ir piniginių... 34. Dėl kaltinimo, kad jis pasisavino 24 013,31 Lt įmonės kasoje buvusį pinigų... 35. Įmonių pavadinimų, kurioms iš paminėtų pinigų buvo grąžintos skolos,... 36. Kaltinamasis apklausų metu patvirtino, jog tuo pačiu metu, kai veikė UAB... 37. Liudytoja L. M. parodė, jog ji nuo pat UAB „( - )“ įkūrimo iki 2010 m.... 38. Liudytoja patvirtino, jog jai dirbant, įmonė iš banko buvo paėmusi apie 60... 39. Liudytoja taip pat parodė, jog jai išeinant iš darbo, įmonėje veikla vyko,... 40. Liudytoja D. M. apklausų metu parodė, jog ji kartu su savo vyru A. M. buvo... 41. Nesant užsakymų bei atsiradus firmoms, kurios nepadengė įsiskolinimo UAB... 42. Liudytojas D. R. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, pagal kurią... 43. Liudytojas patvirtino, kad dokumentus, susijusius su 2011 metų sausio mėnesio... 44. UAB „( - )” dokumentų priėmimo – perdavimo 2011-02 – 2011-05 mėn.... 45. Iš UAB „( - )“ direktoriaus D. R. 2011-07-15 surašytos pretenzijos bei... 46. Liudytojas R. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis yra... 47. Liudytojas A. B. parodė, kad A. M. yra jo draugas, prieš 9-10 metų su juo... 48. Liudytojas J. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės. 2009... 49. Liudytoja J. Č. apklausos metu parodė, kad A. M. apie septynerius metus yra... 50. Iš J. Č. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) išrašo matyti, kad... 51. Iš juridinio asmens UAB „( - )“ duomenų matyti, kad uždaroji akcinė... 52. Panevėžio apygardos teismo 2012-04-25 nutartimi UAB „( - )“ iškelta... 53. 2011-01-03 teisinių paslaugų sutartis patvirtina, kad D. M. teisininkui D. R.... 54. 2011-01-04 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „( -... 55. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės... 56. Iš tyrimui atlikti pateiktos laikotarpio nuo 2007-09-01 iki 2012-07-09 D. M.... 57. Laikotarpiu nuo 2010-01-13 iki 2010-09-17 iš kasos aparato 4 atvejais... 58. Tyrimui atlikti pateiktoje 2010 m. rugsėjo mėn. UAB „( - )“ kasos knygoje... 59. Laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-01-31 pagal kasos pajamų orderius: serija... 60. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „( - )“ iš viso padarytas 132 157,08 Lt... 61. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad iš tyrimui atlikti... 62. Byloje UAB „( - )“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą atlikęs... 63. 2011 m. sausio 4, 14, 18 ir 31 d. įvykusias ūkines operacijas su UAB „( -... 64. Iš kasos aparato inkasavęs pinigus – 686, 70, 140, 456 Lt, jų neįnešė... 65. Atliekant tyrimą dokumentai apie įmonės paskolas, gautas iš fizinių... 66. Duomenų apie tai, kad A. M. žmona iš savo banko sąskaitos dengė įmonės... 67. Iš 2012-07-20 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad IĮ... 68. AB DNB banko 2012-10-26, 2012-11-02 raštais Nr. ( - ), ( - ) pateiktos UAB... 69. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad 2008-01-11... 70. Iš VĮ Regitra pateiktos 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 71. AB „Swedbank“ 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateiktas D. M. sąskaitos Nr. (... 72. Iš UAB „( - )“ 2013-11-08 rašto Nr. ( - ) bei kartu su raštu pateiktų... 73. UAB „( - )“, elektroniniu paštu atsakydama į Panevėžio apygardos... 74. Iš Swedbank AB 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateikto A. M. sąskaitos Nr. ( - )... 75. Iš Swedbank AB 2012-07-24 raštu Nr. ( - ) pateikto A. M. sąskaitos Nr. ( - )... 76. Iš 2012-07-26 raštu Nr. 3918 AB Šiaulių banko pateikto A. M. sąskaitos Nr.... 77. UAB „( - )“ 2013-11-21 raštu Nr. ( - ) patvirtino, jog 2010-09-30 UAB „(... 78. AB DNB banko 2013-05-13 raštu Nr. 30.42-15/262 pateiktos UAB „( - )“ ir AB... 79. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo... 80. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi,... 81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 82. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio... 83. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime akcentavo, jog Lietuvos... 84. BK 183 straipsnio taikymo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 85. Būtent remdamasis aukščiau išdėstyta jau susiformavusia teismų praktika... 86. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir aukščiau išdėstytų... 87. Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais... 88. Paties kaltinamojo A. M. parodymais, Juridinių asmenų registro duomenų... 89. Kaip jau minėta, atlikus UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą,... 90. Nors kaltinamasis A. M. apklausų metu teigia, jog iš esmės visus UAB „( -... 91. A. M. neneigia, jog 2010-09-01 iš kasos aparato inkasavęs 70 Lt, 2010-09-10... 92. Dėl įmonės kasoje buvusio pinigų likučio - 24 013,31 Lt pasisavinimo,... 93. Byloje nustatyta, jog UAB „( - )“ lizingo būdu buvo įsigijusi automobilį... 94. Kaltinamasis, duodamas parodymus apie bendrovei priklausančių 20 005,98 Lt... 95. Vertindama šiuos A. M. parodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo... 96. Grįsdamas piniginių lėšų, likusių už parduotą įmonės automobilį,... 97. Kita vertus, nėra pagrindo šiuo atveju abejoti kaltinamojo parodymais apie... 98. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų byloje surinktų ir... 99. Be kita ko, A. M. apklausos metu parodė ir tai, jog iš įmonės „( - )“... 100. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „( - )“ pagal 2008-08-12 kreditavimo... 101. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 102. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 103. Byloje nustatyta, kad A. M. pasisavino 131 111,15 Lt, o tai, vadovaujantis BK... 104. Taigi, teisėjų kolegija, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu... 105. A. M., dirbdamas UAB „( - )“ (kodas ( - ), registruota 2007 m. spalio 10... 106. 2010-01-13 iš kasos aparato inkasavęs 686 Lt, 2010-09-01 iš kasos aparato... 107. 2010-09-28 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi D. M. pagal... 108. 2010-09-30 pagal kasos knygą bendrovės kasoje turėdamas 24 013,31 Lt... 109. 2011-01-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ( - ) Nr. ( - ), UAB „( -... 110. Bausmės skyrimo motyvai... 111. Teisėjų kolegija, skirdama A. M. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos... 112. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į byloje esančius kaltinamojo asmenybę... 113. Pagal šiuo metu naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas... 114. Dėl civilinių ieškinio... 115. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra... 116. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad bankrutavusios UAB „( - )“ bankroto... 117. Civilinio ieškovo BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus civilinį... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 119. panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio... 120. A. M. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam... 121. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą... 122. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 4 dalimi, A.... 123. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę... 124. Išieškoti iš A. M. BUAB „( - )“ naudai 37 972,41 Eur (131 111,15 Lt)... 125. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....