Byla 2-531-798/2016
Dėl bankrutavusios UAB „Travestus“ likvidavimo procedūros termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. B2-2581-431/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankrutavusios UAB „Travestus“ likvidavimo procedūros termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. B2-2581-431/2016, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas asmuo R. P. kreipėsi į UAB „Travestus“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas pratęsti BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūros terminą vieneriems metams. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. įvykęs BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl turto pardavimo termino pratęsimo vieneriems metams, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje liko neparduoto ir kreditoriams neperduoto turto.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. prašymą pratęsti likvidavimo procedūros terminą. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi BUAB „Travestus“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi bankrutavusios UAB „Travestus“ likvidavimo procedūra pratęsta iki 2015 m. liepos 26 d.

6Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Travestus“ nuo 2012 m. balandžio mėnesio vykusiuose kreditorių susirinkimuose buvo nuolat sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, tačiau nei viename susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl esamo turto pardavimo tvarkos ir kainos, kreditoriams nepritariant bankroto administratoriaus teikiamiems pasiūlymams. Pagal kreditorių teikiamus pasiūlymus buvo sprendžiami BUAB „Travestus“ priklausančio turto – pastato statybos užbaigimo procedūrų klausimai, kas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, savo esme atitiktų ūkinę komercinę veiklą ir iš esmės prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms. Tik 2015 m. birželio 2d. vykęs kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą dėl turto pardavimo iš varžytinių, spręsdamas, kad turto nepardavimo atveju vėl bus šaukiamas kreditorių susirinkimas.

7Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto procesas yra vilkinamas, nes įmonė ilgiau kaip trys metai yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, tačiau jokių racionalių sprendimų dėl turto pardavimo tvarkos iki paskutinio kreditorių susirinkimo iki šiol nepriimta. Kadangi ĮBĮ 33 straipsnyje nurodytas 24 mėnesių terminas jau buvo kartą pratęstas, o tikslai per pratęstą terminą nepasiekti, todėl konstatavo, kad šio termino pratęsimas dar kartą būtų netikslingas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskirajame skunde kreditorius S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pratęsti BUAB „Travestus“ bankroto likvidavimo terminą vieneriems metams. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais. Pirma, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei viename kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, o vietoje to buvo sprendžiami įmonei priklausančio turto statybos užbaigimo procedūrų klausimai. Tačiau priešingai, įmonės kreditoriai ėmėsi veiksmų, kad parengtų įmonei priklausantį turtą parduoti už kaip įmanoma didesnę kainą, t.y. inicijavo turto vertinimą, bei įmonių, galinčių atlikti BUAB „Travestus“ priklausančio pastato pripažinimo tinkamu naudoti apklausą. UAB „Indema“ atlikus pagrindinę dalį atsakovui priklausančio pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų, pastato vertė pakilo apie 145 000 Eur. Antra, anot apelianto, taip pat nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai, kad pastato statybos užbaigimo darbai yra laikytini įmonės ūkine komercine veikla. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros organizavimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla, kadangi šia procedūra nebuvo siekiama tęsti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir gauti pelną. Trečia, 2014 m. balandžio 28 d. vykusiame UAB „Travestus“ kreditorių susirinkime buvo nutarta, jog su UAB „Indema“ už pastato užbaigimo darbus bus atsiskaityta iš lėšų, gautų pardavus pastatą. Taigi nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, jog BUAB „Travestus“ neturi lėšų jokiems pastato pripažinimo tinkamu naudoti darbams.

10BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas asmuo R. P. atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir pratęsti BUAB „Travestus“ bankroto likvidavimo terminą vieneriems metams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai pritaikė ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatas. Anot bankroto administratoriaus, matyti, kad BUAB „Travestus“ kreditoriai ketina ir toliau vykdyti turto pardavimo procedūras, tačiau nelinkę šio nekilnojamojo turto nurašyti, nors ir nesutaria dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pratęsti BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Klausimai dėl bankrutavusios įmonės turto realizavimo sprendžiami vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarką, 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pratęsti BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūras nėra tikslinga, nes nei viename įmonės kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl esamo turto pardavimo tvarkos ir kainos, nepritariant bankroto administratoriaus teikiamiems pasiūlymams.

16Apeliantas, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad, priešingai, įmonės kreditoriai inicijavo klausimus, būtinus įmonei priklausančio turto pardavimui už kaip įmanoma didesnę kainą. Nepratęsus įmonės turto pardavimo termino, anot apelianto, bus pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies. Nors ankstesniuose įmonės kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į įmonės kreditorių nepritarimą bankroto administratoriaus teikiamiems pasiūlymams dėl turto pardavimo tvarkos, prieš konstatuodamas bankroto procedūrų vilkinimą, galėjo atsižvelgti bei įvertinti kreditorių susirinkimuose keliamų konkrečių klausimų dėl įmonei priklausančio turto pardavimo pagrįstumą ir bankroto administratoriaus bei kreditorių atliekamus veiksmus siekiant šį turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

17BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimas 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdžio protokolu Nr. 14 balsų dauguma nutarė įpareigoti BUAB „Travestus“ bankroto administratorių kreiptis į teismą likvidavimo procedūroms pratęsti vienerių metų laikotarpiui. Minėtame protokole nurodyta, kad likvidavimo procedūras nutarta pratęsti, nes įmonėje liko neparduoto ir kreditoriams neperduoto turto (t. 710, b. l. 100, 101). Bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pratęsti BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūros terminą vieneriems metams (t. 10, b.l. 104).

18Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „Travestus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2012 m. gegužės 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime bankroto administratorius siūlė parduoti BUAB „Travestus“ turtą iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas negalėjo nustatyti pradinės turto pardavimo kainos, kreditorių dauguma susirinkime išreiškė poziciją šaukti kitą kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo apklausti ne mažiau kaip 7 nekilnojamojo turto vertinimo bendroves, kiek kainuotų atlikti BUAB „Travestus“ priklausančio turto vertinimą, taip pat buvo būtina apsvarstyti kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Vilniaus energija“ pasiūlymus dėl turto vertinimo. 2013 m. sausio 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė, kad turto vertinimą turėtų atlikti UAB „OBER-HAUS“. Šiai įmonei atlikus vertinimą, 2013 m. gegužės 16 d. bankroto administratorius inicijavo kreditorių susirinkimą, kuriame siūlė nustatyti parduodamo įmonės turto kainą. Susipažinus su UAB „OBER-HAUS“ atliktu turto vertinimu, kreditoriams paaiškėjo, kad BUAB „Travestus“ priklausantį pastatą (unikalus numeris 1094-0193-3019, 1A3p, adresas Liepkalnio g. 1, Vilnius) pripažinus tinkamu naudoti, jo vertė išaugtų apie 145 000 Eur. Kreditorius S. Ž. šias aplinkybes išdėstė savo 2013 m. gegužės 27 d. rašte, kuriame taip pat akcentavo, kad kreditoriams gerokai naudingiau yra pirmiau pripažinti pastatą tinkamu naudoti ir tik po to jį pardavinėti, todėl siūlė bankroto administratoriui atlikti įmonių galinčių vykdyti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą apklausą. Bankroto administratorius atliko įmonių, galinčių atlikti pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą. Kreditoriai pradėjo derėtis su geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Keista“, o su pastarąja nepavykus susitarti – su UAB „Indema“, su kuria galiausiai pavyko susitarti, kad ji už prieinamą kainą ir ją sumokėjus tik po turto pardavimo, atliktų pastato pripažinimo tinkamu naudoti darbus. UAB „Indema“ pasiūlymą bankroto administratorius kreditoriams pateikė 2014 m. kovo 27 d., kuomet buvo šaukiamas kreditorių susirinkimas. UAB „Indema“ atliko pagrindinę dalį pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų, po ko įregistruotas pastato baigtumas siekė 91 procentą. Atlikus šiuos darbus, 2015 m. birželio 2 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta nustatyti pastato pardavimo iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą. Nepavykus pastato parduoti pirmųjų ir antrųjų varžytynių metu, 2015 m. spalio 13 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta pastatą pardavinėti pasitelkiant tarpininką. Atsižvelgiant į išdėstytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditoriai ėmėsi veiksmų, kad įmonei priklausantis turtas būtų parduotas už kuo didesnę pinigų sumą, tačiau tokiais savo veiksmais nebuvo pernelyg operatyvūs turto pardavimo procese.

19Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ĮBĮ normų taikymas negali paneigti esminių bankroto proceso tikslų – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, ir negali būti taikomos formaliai. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos, būtina atsižvelgti į tai, ar likvidavimo procedūros metu buvo išnaudotos visos galimybės maksimaliai patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, ir įsitikinti, kad buvo atlikti visi reikiami, o išimtiniu atveju ir papildomi veiksmai, susiję su bankrutavusios įmonės turto pardavimu.

20Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog vienas pagrindinių įmonių bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Nagrinėjamu atveju BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūra tęsiasi beveik ketverius metus (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto), likvidavimo procedūra pratęsta vieną kartą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pakartotinis BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūrų išimtinis pratęsimas šiuo konkrečiu atveju galėtų padėti parduoti įmonei priklausantį turtą kuo geresnėmis sąlygomis ir efektyviau užtikrinti įmonės kreditorių interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bankroto administratoriaus prašymą tenkinti ir išimtinai pratęsti BUAB „Travestus“ likvidavimo procedūras vieneriems metams nuo įmonės likvidavimo termino pabaigos, t.y. iki 2016 m. liepos 26 d.

21Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005), todėl kreditoriai neturėtų tikėtis, kad likvidavimo procesas turėtų būti nuolat tęsiamas, nes tai prieštarautų bankroto tikslui.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

23Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Travestus“ bankroto likvidavimo procedūras pratęsti iki 2016 m. liepos 26 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. I. Ginčo esmė... 3. BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė BUAB... 6. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Travestus“ nuo 2012 m. balandžio... 7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskirajame skunde kreditorius S. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. BUAB „Travestus“ bankroto administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo... 14. Bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog pratęsti... 16. Apeliantas, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi,... 17. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimas 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdžio... 18. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ĮBĮ normų taikymas negali... 20. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš teisminio... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir...