Byla 2-499-370/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4238-619/2015, kuria kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ZSGB“ finansinis reikalavimas tenkintas iš dalies, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LOTTO BALTICA“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4238-619/2015, kuria kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ZSGB“ finansinis reikalavimas tenkintas iš dalies, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja (kreditorė) UAB „ZSGB“ prašė patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje 8 992,13 Eur sumai, kurią sudaro 7 735,76 Eur pagrindinė skola ir 1 256,37 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2012-02-23 iki 2014-11-07. Reikalavimas grindžiamas pareiškėjos 2012-02-23 atliktais banko mokėjimo pavedimais tretiesiems asmenims už BUAB „LOTTO BALTICA“. Pažymėjo, kad tarp UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „Žalgirio LOTO“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB „LOTTO BALTICA“ vykdė UAB „Žalgirio LOTO“ organizuojamų loterijų valdymą bei bilietų platinimą ir, kurios pagrindu atsirado pareiga išmokėti laimėjimo likučius loterijos žaidėjams. Nurodė, kad UAB „Žalgirio LOTO“ banko sąskaitos buvo areštuotos, todėl realiai visas finansines operacijas už UAB „Žalgirio LOTO“ vykdė UAB „LOTTO BALTICA“. Mokėjimų atlikimo metu abiejų įmonių akcininkai buvo tie patys asmenys.

5Bankroto administratorė su prašymu patvirtinti BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje kreditorės UAB „ZSGB“ 8 992,13 Eur finansinį reikalavimą nesutiko, nurodydama, kad jai kilo abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo. Administratorės nuomone, pareiškėja savo pagrindinį reikalavimą dėl 7 735,76 Eur skolos grindė tik banko sąskaitos išrašo kopija, kuri nepatvirtina, kad nurodytus pavedimus atsakovei atliko būtent pareiškėja. O esant nepagrįstam pareiškėjos reikalavimui dėl pagrindinės skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymą dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos (kreditorės) UAB „ZSGB“ 7 735,76 Eur finansinį reikalavimą BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje“, kitą reikalavimo dalį atmetė.

8Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „LOTTO BALTICA“, administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į bankroto administratorę su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 8 992,13 Eur (31 048,03 Lt) finansiniu reikalavimu, nurodydama, kad ji šią sumą sumokėjo už UAB „LOTTO BALTICA“ tretiesiems asmenims kaip nepanaudoto laimėjimo likučio grąžinimą. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėja yra tretiesiems asmenims sumokėjusi už UAB „LOTTO BALTICA“, todėl vadovaudamasis CK 6.1 straipsniu ir 6.50 straipsniu, patvirtino pareiškėjo 7 735,76 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1 256,37 Eur palūkanų, kurias skaičiavo už laikotarpį nuo 2012-02-23 iki 2014-11-07, viso už 988 dienas (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi pareiškėjo šio savo reikalavimo negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes dėl palūkanų su atsakove buvo sutarusios žodžiu, teismas, negalėdamas nustatyti prievolės įvykdymo termino, šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Apeliantė BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto administratorė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį ir BUAB ,,LOTTO BALTICA“ bankroto byloje patvirtinti 5 697,91 Eur UAB ,,ZSGB“ finansinį reikalavimą. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį prašė palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

111. UAB ,,ZSGB“ prašė patvirtinti 7 735,76 Eur pagrindinės skolos ir 1 256,37 Eur palūkanų finansinį reikalavimą. Pagrindinę 7 735,76 Eur skolą sudarė 5 697,91 Eur mokėjimai juridiniams asmenims už UAB „LOTTO BALTICA“, kurie buvo apskaityti UAB ,,LOTTO BALTICA“ buhalterijoje bei pagrįsti juridinių asmenų atsakovei išrašytomis sąskaitomis faktūromis, todėl administratorė su reikalavimu dėl šios dalies galiausiai sutiko. Tačiau dėl mokėjimų fiziniams asmenims bendrai 2 037,85 Eur sumai, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog banko sąskaitos išraše nurodyti fiziniai asmenys turėjo atitinkamo dydžio ir neginčijamus reikalavimus į UAB ,,LOTTO BALTICA“. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kreditorės visą finansinį reikalavimą.

122. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų, nes sprendė apie fakto egzistavimą - finansinio reikalavimo pagrįstumą visai 7 735,76 Eur sumai, nors įrodymai dėl 2 037,85 Eur finansinio reikalavimo dalies teismui taip ir nebuvo pateikti.

133. Teismas nepagrįstai patvirtino per didelį UAB ,,ZSGB“ finansinį reikalavimą BUAB ,,LOTTO BALTICA“ bankroto byloje, todėl pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

14Kreditorė UAB „ZSGB“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kadangi tarp UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB „LOTTO BALTICA“ vykdė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ organizuojamų loterijų valdymą ir bilietų platinimą ir, kurios pagrindu atsirado pareiga išmokėti laimėjimo likučius loterijos žaidėjams O. K., I. B., M. N., E. E., R. J., E. G. – Z., T. M., R. R., I. R., L. R.. Kreditorės nurodytos aplinkybės ir šis susitarimas yra pateiktas byloje.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Šioje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirojo skundo argumentus. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtino finansinio reikalavimo dalies, t. y. 2 037,85 Eur pagrįstumo ir teisėtumo.

17Dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tvarkos

18Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013). Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, t. y. gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

19Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

20Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi UAB „LOTTO BALTICA“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 7 d. Kreditorė UAB „ZSGB“ pateikė prašymą patvirtinti 8 992,13 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 7 735,76 Eur dydžio pagrindinė skola ir 1 256,37 Eur dydžio palūkanos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditorės reikalavimą tenkino iš dalies ir patvirtino jos 7 735,76 Eur finansinį reikalavimą, o reikalavimą patvirtinti 1 256,37 Eur palūkanas atmetė. Bankroto administratorė iš dalies nesutiko su tokia teismo nutartimi, nurodydama, jog kreditorė savo finansinį reikalavimą pagrindė tik 5 697,91 Eur sumai, o likusi patvirtinta 2 037,85 Eur finansinio reikalavimo suma yra nepagrįsta, todėl prašė šia suma sumažinti kreditorės finansinį reikalavimą BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto byloje. Taigi, kadangi ginčas tarp kreditorės ir administratorės kilo dėl 2 037,85 Eur sumos finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija, neišeidama iš atskirojo skundo ribų, toliau bylą nagrinėja tik dėl šios reikalavimo dalies.

21Iš esmės apeliantė nesutinka, kad fiziniams asmenims (O. K., I. B., M. N., E. E., R. J., E. G. – Z., T. M., R. R., I. R. ir L. R.) kreditorė pagrįstai išmokėjo bendrą 2 037,85 Eur sumą. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „LOTTO BALTICA“ ir UAB „ŽALGIRIO LOTO“ 2011 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Loterijų bilietų platinimo sutartis, kurios pagrindu UAB „LOTTO BALTICA“ vykdė UAB „ŽALGIRIO LOTO“ organizuojamų loterijos bilietų platinimą (b. l. 66-73). Būtent šios sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti laimėjimo likučius loterijos žaidėjams O. K., I. B., M. N., E. E., R. J., E. G. – Z., T. M., R. R., I. R. ir L. R.. Kreditorė UAB „ZSGB“ 2015 m. birželio 23 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „ŽALGIRIO LOTO“ visos sąskaitos buvo areštuotos, todėl realiai visas finansines operacijas už UAB „ŽALGIRIO LOTO“ vykdė UAB „LOTTO BALTICA“. Tuo metu, kai UAB „LOTTO BALTICA“ turėdavo laikinų mokėjimo problemų dėl taikomų areštų, kai kuriuos mokėjimus už UAB „LOTTO BALTICA“ atliko UAB „ZSGB“ (b. l. 23-27). Šie mokėjimai buvo vykdomi pagal žodinį susitarimą. Tačiau byloje yra UAB „ZSGB“ banko sąskaitos operacijų išrašai, iš kurių matyti, kad kreditorė UAB „ZSGB“ atliko mokėjimus fiziniams asmenims už BUAB „LOTTO BALTICA“ (b. l. 28-30). Apeliantės nuomone, šie įrodymai yra nepakankami, kad būtų pagrįstas kreditorės reikalavimas dėl tam tikrų lėšų išmokėjimo fiziniams asmenims, nes byloje nėra duomenų, kokią reikalavimo teisę minėti fiziniai asmenys turėjo į BUAB „LOTTO BALTICA“. Tačiau teisėjų kolegija su tokia apeliantės nuomone nesutinka ir pažymi, kad kreditorė objektyviai negali pateikti daugiau įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimą, nes pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-5 patvirtintas „Loterijos bilietų, loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių įrašų, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, bei neišplatintų loterijos bilietų saugojimo ir sunaikinimo taisykles“ (toliau - Taisyklės) (nuo 2012 m. kovo 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), buvo nustatyta, kad loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašai, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, ne didesni nei 500 litų, saugomi 90 kalendorinių dienų nuo laimėjimo išmokėjimo (išdavimo) dienos, jeigu išmokant (išduodant) laimėjimą laimėtojui nėra išduodamas laimėjimo išmokėjimą (išdavimą) patvirtinantis laisvos formos dokumentas. Jeigu išmokant (išduodant) laimėjimą laimėtojui išduodamas laimėjimo išmokėjimą (išdavimą) patvirtinantis laisvos formos dokumentas, tai loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazių išrašai, pagal kuriuos išmokėti (išduoti) ne didesni nei 500 litų laimėjimai, nėra saugomi ir po laimėjimo išmokėjimo (išdavimo) gali būti sunaikinti loterijos organizatoriaus pasirinktu būdu (Taisyklių 4 punktas). Tų pačių Taisyklių 5 punktas nustatė, kad tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos bilietai (išspausdinti dokumentai), pagal kuriuos išmokėti (išduoti) laimėjimai, ne didesni nei 3 500 litų, saugomi 90 kalendorinių dienų nuo laimėjimo išmokėjimo (išdavimo) dienos, jeigu išmokant (išduodant) laimėjimą laimėtojui nėra išduodamas laimėjimo išmokėjimą (išdavimą) patvirtinantis laisvos formos dokumentas. Todėl atsižvelgiant į tuometinį reglamentavimą, kreditorė neturėjo pareigos saugoti loterijos išmokų išrašus fiziniams asmenims, kurių laimėjimai neviršijo 3 500 Lt. Iš jau minėtų banko išrašų matyti, kad visiems fiziniams asmenims už UAB „LOTTO BALTICA“ atlikti mokėjimai neviršijo 3 500 Lt sumos, todėl šie išrašai neturėjo būti saugomi penkerius metus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorė įrodė savo reikalavimą dėl ginčijamos 2 037,85 Eur sumos, o pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

22Dėl įrodymų vertinimo

23Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.). Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, ar kad jame yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų. Be to, kaip jau buvo minėta, kreditorė įrodė, jog ji pagrįstai vykdydama susitarimą su UAB „LOTTO BALTICA“ fiziniams asmenims išmokėjo bendrą 2 037,85 Eur sumą, tai patvirtino ir byloje esantys įrodymai. Kadangi apeliantė pati nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija apeliantės teiginius dėl įrodymų vertinimo laiko daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir atmeta juos kaip nepagrįstus (CPK 185 str.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atmestinas.

26Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiama nutartimi buvo patvirtintas pagrįstas kreditorės finansinis reikalavimas visai 7 735,76 Eur sumai. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų šios nutarties pakeitimui ar panaikinimui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja (kreditorė) UAB „ZSGB“ prašė patvirtinti jos finansinį... 5. Bankroto administratorė su prašymu patvirtinti BUAB „LOTTO BALTICA“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtino... 8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Apeliantė BUAB „LOTTO BALTICA“ bankroto administratorė pateikė... 11. 1. UAB ,,ZSGB“ prašė patvirtinti 7 735,76 Eur pagrindinės skolos ir 1... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje... 13. 3. Teismas nepagrįstai patvirtino per didelį UAB ,,ZSGB“ finansinį... 14. Kreditorė UAB „ZSGB“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo tvarkos... 18. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra... 19. Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo... 20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m.... 21. Iš esmės apeliantė nesutinka, kad fiziniams asmenims (O. K., I. B., M. N.,... 22. Dėl įrodymų vertinimo ... 23. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas tinkamai... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiama... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti...