Byla e2-34-669/2016
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėjasVaidas Gasiūnas,

2sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,

3dalyvaujant ieškovei A. Š. ir jo atstovui advokatuiMariui Griciui,

4atsakovui S. A. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

5išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo ir

Nustatė

6ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe į turtą, sugyventą gyvenant kartu su atsakovu, kurio vertė 50410 Eur ir jos asmeninėn nuosavybėn priteisti 25205 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo S. A. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad nuo 2005 m. pavasario pradėjo gyventi faktiniuose santuokiniuose santykiuose su atsakovu. Su atsakovu kartu vedė bendrą ūkį, naudojosi bendromis lėšomis, kartu maitinosi, bendrai laikė pinigus ir mokėjo už paslaugas. Su atsakovu buvo sutarę, kad visas įgytas turtas bus bendra nuosavybė ir priklausys lygiomis dalimis. Jos ir atsakovo turtiniai santykiai susiformavo 2005 – 2015 m. Tiek jos, tiek atsakovo asmeninius poreikius atitiko siekimas iš gaunamų pajamų kartu įsigyti turto, gerinti buitines sąlygas, įsigyti buitinės technikos, turto, kuris būtų bendroji dalinė nuosavybė. Nurodė, kad nuo 2005 m. pradėjo gyventi jos nuomojame bute, taupė pinigus, o 2008-02-13 įsigijo butą, esantį ( - ), Plungėje ir butą, esantį ( - ), Plungėje už 47 000 litų. Gyvenant kartu susiformavo toks pasiskirstymas išlaidomis – ji skirdavo savo pajamas šeimos maitinimui, komunaliniams mokesčiams, o atsakovas kaupė lėšas, nes planavo įsigyti gyvenamąjį namą. Su atsakovu kartu gyveno 10 metų, laikotarpis gana ilgas, todėl visuomenėje susiformavo požiūris į juos, kaip į šeimą. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio jos ir atsakovo santykiai pablogėjo, atsakovas ėmė varyti ją lauk iš buto, bandydamas pasinaudoti situacija, kad butas buvo įsigytas atsakovo vardu, o piniginės lėšos kaupiamos atsakovo sąskaitose.2014-11-03 atsakovas sudarė 1 metų trukmės sutartį su banku Swedbank dėl 65000 Lt terminuotojo indėlio. Atsakovas savo sąskaitoje turėjo 20000 Eur, kuriuos siekdamas nuslėpti, 2015-06-01 pervedė D. G., kuris susijęs artimais ryšiais, svainis, o 2015-06-03 už 5000 Eur pardavė abu butus tam pačiam D. G.. Šiam asmeniui atsakovas neturėjo prievolės pervesti tokios sumos ir parduoti tokiomis vertėmis butus, todėl nesąžiningi atsakovo veiksmai sukelia pasekmes dėl šio turto dalybų ir įtraukimo į bendras pajamas. Atsakovas iki 2014-01-01 visas gaunamas darbo užmokesčio lėšas išsigrynindavo, išimdamas iš sąskaitos, jokių papildomų išlaidų nepatirdamas pragyvenimui, o nuo 2014-11-17 įnešė pinigus į savo sąskaitą po 10000 Lt tris kartus ir 7200 Lt 2014-12-19, todėl šios lėšos taip pat turi būti įtrauktos į dalintino turto apimtis ir nustatyta bendroji dalinė nuosavybė. Susumavus visą turtą, kurį sudaro 2 butų 40000 litų vertė, 65000 litų indėlis ir 20000 eurų piniginės lėšos, susidaro bendra turto vertė – 50410 Eur, kas vertinant šalių lygiateisiškumą sudarytų 25205 Eur suma jos daliai.

8Ieškovės atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje keliamus reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti.

9Atsakovas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove apsigyveno tik po to, kai jis 2008 m. vasario 13 d. nusipirko 2 sujungtus butus, esančius V, Mačernio g. 49-305 ir ( - ), Plungėje. Iki to laiko su atsakove kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Sužinojusi, kad jis rengiasi įsigyti butą, ji pati pasisiūlė gyventi kartu, sakydama, kad taip bus lengviau pragyventi, kad ji į jo turtą nepretenduos. Atsakovė jokių savo santaupų neturėjo, buvo išsituokusi. Kadangi jis taip pat buvo išsituokęs, todėl nenorėjo daryti ankstesnių klaidų ir neketino kurti jokių rimtų santykių. Butą įsigijo iš savo santaupų ir skolintomis iš giminaičių lėšomis. Taip pat nurodė, kad atsakovės pajamos buvo nedidelės, ji pati disponavo jomis. Jiems gyvenant kartu ji mokėsi R. Ž. kolegijoje ir 4 metus mokėjo po 2500 Lt kasmet, įsigijo už 6300 Lt automobilį Renault Espace, taip pat išlaikė savo nepilnametį sūnų, kuris gyveno kartu su jais. Taip pat nurodo, kad atsakovė visiškai neprisidėdavo net prie buto išlaikymo, visi mokesčiai buvo mokami jo lėšomis, iš savo uždarbio grąžino skolas už įsigytą butą, apstatė jį baldais. Lėšos, kurios buvo jo sąskaitoje, buvo tėvų saugoti perduotos piniginės lėšos. Mirus tėvui, mama perdavė jam santaupas, kurias jis įnešė į savo sąskaitą tam, kad jas iškeisti į eurus. Įvedus eurą Lietuvoje, jis pinigus grąžino mamai.

10Atsakovo atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

13Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

14Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali būti naudojamos bendro turto sukūrimui, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar ūkio savo darbu ir pan.

15Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

16Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad gyveno kartu, tačiau atsakovas neigia, kad ieškovė savo lėšomis, darbo užmokesčiu prisidėjo prie bendro turto sukūrimo, bendro buities gerinimo, mokesčių mokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-13 atsakovo vardu pirkimo – pardavimo sutartimis įsigyti du butai, esantys adresu ( - ) ir ( - ), Plungė.

18Netrukus po šių butų įsigijimo, 2008-08-19 ieškovė su UAB „Parabolė“ sudarė sutartį dėl internetinio ryšio ir kabelinės televizijos paslaugų tiekimo į butą ( - ), Plungė. Ji nuolat iš savo sąskaitos mokėjo už gaunamas UAB „Parabolė“ paslaugas. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji savo gyvenamąją vietą laikė ne tik atsakovo, bet ir savo turtu, sprendė su jo naudojimu susijusius klausimus. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė sudarytų minėtas sutartis, pats naudojosi UAB „Parabolė“ teikiamomis paslaugomis. Iš komunalinių mokėjimų kvitų matyti, kad ieškovė mokėjo ir už į butus tiekiamą šildymą, vandenį. Šalys ginčo dėl tokios gyvenimo tvarkos tarpusavyje nekėlė. Vadinasi, tai buvo priimtina kiekvienai iš jų, ir vertintina kaip susitarimas dėl bendro turto naudojimo.

19Byloje esantys ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė nuolat dirbo, jos pajamas sudarė darbo užmokestis ir gaunamas išlaikymas sūnui. Pinigai iš banko sąskaitos buvo naudojami pragyvenimui, t.y. pirkiniams, komunaliniams mokesčiams, paslaugoms UAB „Parabolė‘, UAB „Bitė“, UAB „TELE2“ apmokėti, o dalis jų buvo nuolat išgryninami.

20Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad jo pajamas sudarė su ūkininkavimu susijusios pajamos bei darbo užmokestis. Pinigai nuolat buvo išgryninami, dalis skiriama prekėms parduotuvėje. Taip pat yra duomenų apie jų skolinimą.

21Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas kilo dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L. , byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

22Natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu yra kaupiamas atitinkamas turtas, daiktai, todėl per ilgą laiko tarpą, sukuriami ir įgyjami bendros dalinės nuosavybės objektai. Nors atsakovas neigia, kad ieškovė prisidėjo prie butų ( - ) ir ( - ), Plungė, tačiau atsakovas neįrodė, kad butus jis įsigijo tik iš savo asmeninių piniginių lėšų. Atsakovas 2015-06-01 pervedė D. G. 20000 Eur, o po kelių dienų – 2015-06-03 jam pardavė ir abu butus už bendrą 5000 Eur sumą. Tokių savo veiksmų atsakovas nepagrindė.

23Iš banko sąskaitų analizės, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyveno kartu, siekė šeimyninių santykių, vedė bendrą ūkį, ieškovė padėjo slaugyti atsakovo ligotą tėvą, šalys bendrai sprendė turto pirkimo, išlaikymo ir pragyvenimo klausimus. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butus ( - ) ir ( - ), Plungė. Ir nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą.

24CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Teismas konstatuoja, kad butai ( - ) ir ( - ), Plungė, yra įgyti A. Š. ir S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jų dalys yra lygios.

25LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Tačiau taipogi teismų praktikoje laikoma, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT nutartis Nr. 3K-3-21/2009).

26Kadangi butai, adresu ( - ) ir ( - ), Plungė yra parduoti, ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad butai buvo įsigyti už 40000 Lt, kas atitinka 13812 Eur, o parduoti už daugiau nei dvigubai pigesnę kainą – 5000 Eur, ir šį pardavimą atsakovas įvykdė vienašališkai be ieškovės sutikimo, laikytina, kad tokie jo veiksmai pablogino šalių turtinę padėtį. Ieškovė nesiekė parduoti butų, negalėjo įtakoti pirkėjo pasirinkimo, negalėjo ieškoti palankesnių turto pardavimo variantų, jai buvo apibota galimybė pačiai naudotis šiuo turtu neapibrėžtą laiko tarpą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina pusė butų vertės jų įsigijimo momentu – 6906 Eur.

27Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra šalių sukauptos santaupos. Atsakovo ir liudytojų parodymai, testamentas įrodo, kad atsakovo žinioje buvo paveldėtos piniginės lėšos. Ieškovė nepateikė duomenų apie piniginių lėšų buvimą bendrąja daline nuosavybe, todėl šios lėšos nelaikytinos bendru šalių turtu.

28Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur už advokato pagalbą. Iš viso 1100 Eur.

29Išnagrinėjus bylą teismas tenkino ieškovės reikalavimus – pripažino dalį turto bendrąja daline nuosavybe ir priteisė kompensaciją 6906 Eur sumoje, kas sudaro 30 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 20 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

31ieškinį tenkinti iš dalies.

32Pripažinti, kad ieškovė A. Š. ir S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įsigiję turto ir priteisti iš S. A. A. Š. naudai 6906 Eur piniginę kompensaciją.

33Priteisti iš S. A. A. Š. naudai 300 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

34Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjasVaidas Gasiūnas,... 2. sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,... 3. dalyvaujant ieškovei A. Š. ir jo atstovui advokatuiMariui Griciui,... 4. atsakovui S. A. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,... 5. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. A.... 6. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe... 7. Nurodė, kad nuo 2005 m. pavasario pradėjo gyventi faktiniuose santuokiniuose... 8. Ieškovės atstovas advokatas Marius Gricius teismo posėdžio metu palaikė... 9. Atsakovas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti.... 10. Atsakovo atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu palaikė... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių... 13. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu... 14. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės... 15. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 16. Be to, nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu,... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad gyveno kartu,... 18. Netrukus po šių butų įsigijimo, 2008-08-19 ieškovė su UAB „Parabolė“... 19. Byloje esantys ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė... 20. Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad jo pajamas sudarė su... 21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčas kilo dėl kartu... 22. Natūralu, kad žmonėms gyvenant kartu yra kaupiamas atitinkamas turtas,... 23. Iš banko sąskaitų analizės, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų... 24. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties... 25. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios... 26. Kadangi butai, adresu ( - ) ir ( - ), Plungė yra parduoti, ieškovei iš... 27. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo banko sąskaitoje esančios... 28. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims... 29. Išnagrinėjus bylą teismas tenkino ieškovės reikalavimus – pripažino... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259, 260,... 31. ieškinį tenkinti iš dalies.... 32. Pripažinti, kad ieškovė A. Š. ir S. A. bendrosios dalinės nuosavybės... 33. Priteisti iš S. A. A. Š. naudai 300 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.... 34. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui...