Byla 1A-250/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui, Rasai Kalkauskienei, Anatolijui Svilai, Algirdui Gurauskui, Jonui Skruzdžiui, Arnoldui Blaževičiui, Angelei Fominienei, Mindaugui Vaivadai, Liudmilai Karvelienei, nuteistiesiems A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. ir L. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., V. O., R. G., jo gynėjos advokatės Angelės Fominienės, nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių;

4- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta keturiolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

6V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:

7- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių;

8- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. O. paskirta keturiolika metų laisvės atėmimo.

10Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, dalis ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – penkiolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

11R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

12- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių;

13- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. G. paskirta keturiolika metų laisvės atėmimo.

15Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, dalis ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniolika metų laisvės atėmimo, penkerius bausmės atlikimo metus paskiriant atlikti kalėjime, kitą bausmės dalį – pataisos namuose.

16R. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.

17A. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

18Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. spalio 19 d. ir laikoma jį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu.

19A. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

20Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. spalio 19 d. ir laikoma jį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu.

21L. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

22Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta treji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

23A. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

24Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. spalio 19 d. ir laikoma jį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu.

25D. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

26E. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

27A. P., V. O., R. G., A. P., A. J., L. S., A. M., D. T., E. M. išteisinti pagal 239 straipsnio 1 dalį jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

28A. P., A. J., L. S., A. M., D. T., E. M. išteisinti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

29A. L. iš A. P., V. O. ir R. G. solidariai priteista 10 000 Lt neturtinei ir 2 490 Lt turtinei žalai atlyginti.

30Valstybei iš A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. ir L. S. lygiomis dalimis priteista 632 Lt proceso išlaidų (po 70,2 Lt iš kiekvieno).

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

32A. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

33A. P. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis kartu su E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu, nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 09.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

34A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos, III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y., E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pasikeičiant rišant prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, jis kartu su A. P., V. O., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

35D. T. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

36D. T. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, kartu su nuteistaisiais A. P. ir A. M. pririšo nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribodamas jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M., pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 09.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

37D. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos, III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., A. P., V. O., E. M., A. M., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. pakaitomis su E. M., A. P., V. O., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su E. M., L. S., A. P., A. P., A. J., V. O., A. M. pakaitomis pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su E. M., L. S., R. G., A. P., A. P., A. J., V. O., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

38A. J. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

39A. J. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis veikdamas kartu su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., pastariesiems suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, sudavė metaliniu samčiu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiesiems, metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 09.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

40A. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y., E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pasikeičiant rišant prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, jis kartu su E. M., L. S., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš samčio bei plastikinių kibirų, pakaitomis su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. M., V. O., A. P., pastariesiems suduodant smūgius šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems metaliniu samčiu, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

41E. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

42E. M. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 09.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

43E. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. pakaitomis su A. P., D. T., V. O., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su A. P., L. S., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

44A. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

45A. M. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, kartu su nuteistaisiais D. T. ir A. P. pririšo nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribodamas jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P. pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 09.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

46A. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. pakaitomis su E. M., D. T., V. O., A. P. pasikeičiant rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su E. M., L. S., A. P., D. T., A. J., V. O., A. P. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., V. O., A. P., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

47L. S. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

48L. S. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t. y. esant bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., E. M., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu, nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su E. M., A. P., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

49L. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais E. M., A. P., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y., E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pasikeičiant rišant prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, jis kartu su A. P., V. O., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

50A. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. M., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

51A. P. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir V. O., iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant bejėgiškos būklės, R. G. ir V. O. suduodant smūgius šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu į krūtinės bei pilvo sritis, jis (A. P.) pylė iš plastmasinio kibiro vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nukentėjusiajam R. F. išsivysčius asfiksijai, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

52A. P. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. M., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. M., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. pakaitomis su E. M., D. T., V. O., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su E. M., L. S., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su E. M., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

53R. G. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

54R. G. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir V. O., iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant jam bejėgiškos būklės, A. P. pilant iš plastmasinio kibiro vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, jis (R. G.) kartu su V. O. sudavė smūgius šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu į krūtinės bei pilvo sritis, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nukentėjusiajam R. F. išsivysčius asfiksijai, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

55R. G. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y., E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pasikeičiant rišant prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pilant vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, jis pakaitomis kartu su E. M., A. P., L. S., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

56V. O. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val., viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., E. M., A. P., tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

57V. O. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir R. G., iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant bejėgiškos būklės, A. P. pilant iš plastmasinio kibiro vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, jis (V. O.) kartu su R. G. sudavė smūgius šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu į krūtinės bei pilvo sritis, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nukentėjusiajam R. F. išsivysčius asfiksijai, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

58V. O. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., E. M., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., E. M., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. pakaitomis su A. P., D. T., E. M., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su A. P., L. S., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą; G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą; R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

59Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad visų kaltinamųjų veiksmuose nėra BK 239 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokią išvadą apygardos teismas padarė įvertinęs tai, kad kaltinamiesiems dėl tos pačios padarytos veikos negali būti kartu inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 239 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes šie nusikaltimai skiriasi ne tik pagal jų objektą, bet ir pagal subjektyviąją pusę (BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tikslas – dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą, o BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tikslas – pažeisti viešąją tvarką). Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą, nebuvo ir pasekmių – laisvės atėmimo įstaigos darbas dezorganizuotas nebuvo – tokių įrodymų byloje nėra. Teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad jų vadinamoji „jūros šventė“, arba „krikštynos“ vyksta kasmet, tai tradicija. Apygardos teismo vertinimu, kaltinamieji, atlikdami inkriminuotus veiksmus, turėjo kitus motyvus ir tikslus – parodyti tam tikrai visuomenės daliai – kitiems nuteistiesiems, kad negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų.

60Kauno apygardos teismas taip pat konstatavo, kad kaltinamieji D. T., L. S., A. M., A. J., E. M., A. P. dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose, išteisintini neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tokią išvadą apygardos teismas padarė įvertinęs tai, kad šių asmenų tyčia neapėmė R. F. nužudymo. Apygardos teismas pripažino, kad tik A. P., V. O. ir R. G., veikdami kartu, nužudė R. F.: A. P. pylė vandenį R. F. ant burnos, o tuo pačiu metu V. O. ir R. G. R. F. mušė rankšluosčiais sukeldami stiprų skausmą, sunkų kvėpavimą, nuo suduodamų smūgių R. F. buvo priverstas dažniau ir stipriau kvėpuoti, o tokia galimybė jam buvo atimta dėl ant veido pilamo vandens. Apygardos teismas nustatė, kad A. P., V. O. ir R. G. veika pasireiškė netiesiogine tyčia, nes jie turėjo suprasti ir suprato, kad nuo jų veiksmų nukentėjusysis gali uždusti ir mirti. Tuo tarpu kiti kaltinamieji, apygardos teismo vertinimu, tuo pačiu metu su A. P., V. O. ir R. G. veiksmų, nuo kurių mirė R. F., neatliko ir įvairias momentais suduodami smūgius ar pildami vandenį ant mušamo R. F. negalėjo numatyti, kad R. F. nuo šių trijų asmenų veiksmų mirs. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad A. P., V. O. ir R. G. turėjo numatyti, kad po to, kai nukentėjusysis jau buvo sumuštas ir jam buvo padaryti sužalojimai, jį toliau stipriai mušant ir kartu pilant vandenį, nukentėjusiajam garsiai rėkiant nuo skausmo, jis bet kuriuo momentu gali mirti. Nei vieno iš jų veiksmuose eksceso nebuvo. Šias išvadas apygardos teismas padarė remdamasis specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti R. F. gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris galėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ši pavojinga gyvybei būsena šiuo atveju neišsivystė, nes R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu.

61Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus. Apeliantas atkreipia dėmesį į teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad krūtinės ląstos kaulų lūžiai galėjo sukelti R. F. gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kuris galėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau R. F. mirė nuo asfiksijos uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Taigi, apelianto teigimu, už R. F. nužudymą turi atsakyti tas asmuo, kuris pylė vandenį.

62Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis nužudė R. F.. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi vien kito nuteistojo šioje byloje D. T. parodymais, kuriuos paneigė visi kiti bylos dalyviai. D. T. nurodė, jog A. P. prašė R. G. atvesti naujokus iš 9 ir 10 būrių, tarp jų ir R. F., tačiau apklausti kiti nuteistieji to nepatvirtino arba nurodė kitus asmenis. D. T. taip pat nurodė, kad A. P. R. G. ir kitiems liepė dėl šio įvykio duoti melagingus parodymus, nors iš karto po įvykio A. P. buvo uždarytas į baudos izoliatorių ir objektyviai neturėjo galimybės bendrauti su kitais nuteistaisiais. D. T. buvo nurodęs ir tai, kad R. G. sudavė du kartus R. F. į pilvą ir krūtinę, po ko R. F. nebejudėjo ir nemirksėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu po vaizdo įrašo peržiūros parodė, kad kai R. F. pasidarė bloga, paskutinį kibirą vandens ant jo užpylė A. P., o paskutinis mušė V. O.. Specialisto išvadoje Nr. 11-2286(10) nurodyta, jog mobiliajame telefone „Nokia“ esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų naudojant programinę įrangą nėra galimybių nustatyti ar identifikuoti, tačiau D. T. atpažino tuos asmenis iš eisenos ir kalbos nurodydamas, kad ketverius metus gyveno vienoje sekcijoje. Apeliantas tvirtina, kad vienoje sekcijoje su D. T. negyveno ir su juo nebendravo, todėl D. T. parodymai apelianto atžvilgiu vertintini kritiškai, tuo labiau, kad kiti proceso dalyviai nurodė, jog jis „krikštynose“ nedalyvavo ir R. F. nemušė.

63Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu neteisingai surašytų nuteistojo A. M. parodymų reikėtų vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. A. M. nurodė, jog matė, kaip R. G. buvo paduotas rankšluostis, bet nematė, ką jis su tuo rankšluosčiu darė. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į E. M. parodymus, kad R. G. vaizdo įraše nieko nemušė.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo išteisinti jį dėl R. F. nužudymo neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

65Nuteistojo R. G. gynėja advokatė Angelė Fominienė apeliaciniame skunde nesutinka su R. G. nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nurodydama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. G. parodė, kad nukentėjusiųjų prie lovos nerišo, ant jų vandens nepylė, šlapiais rankšluosčiais nemušė ir jokių sužalojimų jiems nepadarė, dalyvavo tose „krikštynose“ tik pačioje pradžioje atnešdamas tuščius kibirus ir stebėdamas kai kurių nukentėjusiųjų „krikštijimą“. Apeliantės teigimu, apklausti nukentėjusieji įvardijo nuteistuosius, kurie dalyvavo juos „krikštijant“, ir nei vienas iš jų neparodė, kad R. G. juos būtų rišęs prie lovos, pylęs ant jų vandenį, mušęs šlapiu rankšluosčiu ar kitaip būtų juos žeminęs. Apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja tokiems nukentėjusiųjų parodymams ir patvirtina šiuos parodymus. Analogiškus parodymus davė ir kiti nuteistieji šioje byloje, išskyrus D. T.. Nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad „krikštijant“ nukentėjusįjį R. J. dalyvavo ir R. G., t. y. jis mušė nukentėjusįjį šlapiu rankšluosčiu, tačiau tokie D. T. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams. Gynėja nurodo, jog R. G. kaltė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra besąlygiškai įrodyta kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu, apeliantės įsitikinimu, teismas nesant pakankamai įrodymų bei esant nepašalintiems prieštaravimams padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad R. G. kaltė įrodyta padarius jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

66Nesutikdama su R. G. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, nuteistojo gynėja nurodo, jog R. G. nepripažino, kad šlapiu rankšluosčiu mušė nukentėjusįjį R. F. ir tokiu būdu kartu su A. P. ir V. O. nužudė R. F.. Anot apeliantės, R. G. parodymus patvirtino nuteistieji A. J. ir A. P., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, jog stebėjo visą įvykį, tačiau nematė, kad R. G. būtų mušęs R. F.. A. P. taip pat parodė, kad vaizdo įraše nemato R. G., o E. M. parodė, kad vaizdo įraše R. G. nieko nemuša. Liudytojai A. K., T. R., R. V. parodė, kad R. G. nemušė R. F.. Liudytojas S. J. parodė, kad R. G. nedalyvavo „krikštynose“. Liudytojas N. D., kuris mobilaus ryšio telefonu filmavo nukentėjusiojo R. F. „krikštijimą“, parodė, kad dėl blogos vaizdo kokybės jis negali įvardinti asmenų, kurie mušė R. F.. Gynėjos teigimu, apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, kadangi nenurodė motyvų, kodėl nevertino minėtų asmenų parodymų. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai įrodomąją vertę suteikė tik kaltinamųjų D. T. ir A. M. parodymams. Gynėjos vertinimu, teismas nenuosekliai dėstė įrodymus, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, kurių analizė patvirtintų R. G. kaltę ir kitas aplinkybės. Tokiu būdų, anot apeliantės, apygardos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, o R. G. pripažintas kaltu nepašalinus kilusių abejonių ir prieštaravimų tarp liudytojų ir nuteistųjų parodymų bei tarp pačių nuteistųjų parodymų.

67Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį dėl R. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus neįrodžius, kad R. G. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir priimti R. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

68Nuteistojo L. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniame skunde nesutinka su L. S. nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Gynėja pažymi, kad nukentėjusieji, kuriems L. S. buvo sudavęs smūgius su rankšluosčiu, ir kiti vadinamojoje „jūros šventėje“ dalyvavę nukentėjusieji jam pretenzijų nepareiškė, nes, visų teisiamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų nuomone, naujai į pataisos įstaigą atvykusių asmenų „krikštynos“ yra sena kalėjimų tradicija. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis R. J. nebeatlieka laisvės atėmimo bausmės, yra laisvėje, todėl neturėtų būti kieno nors įtakojamas ar bijoti duoti teisingus parodymus. Be to, anot apeliantės, tokiems nuteistųjų veiksmams kelią užkirsti turėjo ( - ) pataisos namų administracija, tačiau nesiėmė jokių veiksmų.

69Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose naujai atvykusių nuteistųjų „krikštynų“ tradicijos gyvuoja nuo senų laikų, tai žino įkalinimo įstaigų administracijos ir tai toleruoja. Šiuo atveju nei vienas iš nukentėjusių neprieštaravo, kad būtų „krikštijamas“, ir savo noru ėjo į vietą, kurioje vyko „krikštynos“, o iš visos bylos eigos neaišku, kam ir kokiu būdu buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Gynėja pažymi, kad būtinasis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Tai vertinamieji požymiai, jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia aplinkinių reakcija, koks nukentėjusių skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-25/2013, 2K-416/2013). Šioje byloje, anot apeliantės, šis požymis nenustatytas.

70Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su L. S. paskirtos bausmės dydžiu. Gynėjos teigimu, nors jo veiksmai kitų teisiamųjų atžvilgiu buvo ne tokie aktyvūs, kaip kitų „krikštynose“ dalyvavusių asmenų, jam skirta beveik maksimali bausmė, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu kitiems nuteistiesiems skirtos bausmės mažesnės. Remiantis nuostata, kad prieš įstatymą visi lygūs, gynėjos teigimu, L. S. paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kiti šioje byloje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti asmenys jau laikomi atlikusiais paskirtą bausmę, nes nors ir buvo laikomi vienodose įkalinimo sąlygose su L. S., jiems visą bylos nagrinėjimo laiką buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tuo tarpu L. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Tokiu būdu L. S. palyginus su kitais nuteistaisiais žymiai pailgėjo bausmės laikas.

71Gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir dėl iš L. S. priteistų procesinių išlaidų (70,20 Lt) nurodydama, jog L. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi sąlygų įsidarbinti, pajamų neturi, todėl procesinių išlaidų apmokėti neišgali. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatytas atvejis, kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali jų mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

72Apeliaciniame skunde nuteistojo L. S. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria L. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, arba sumažinti paskirtą bausmę. Taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš L. S. priteista 70,20 Lt procesinių išlaidų.

73Nuteistasis V. O. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2, 8 punktus. Apelianto įsitikinimu, jis buvo nepagrįstai nuteistas vien už tai, kad keletą kartų su rankšluosčiu sudavė R. F., nors teismo medicinos ekspertas nurodė, kad R. F. mirties priežastis – asfiksija uždarius kvėpavimo takus vandeniu, o dėl suduotų smūgių R. F. konstatuota krūtinės trauma, kuri galėtų būti vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apelianto teigimu, apygardos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės: liudytojai buvo verčiami atsakinėti į klausimus, susijusius su kita baudžiamąja byla; nei vienam iš kaltinamųjų nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė; nebuvo iškviesta liudytoja R. O., neiškviesti teismo medicinos ekspertas bei vaizdų tyrimo specialistas ir tokiu būdu nebuvo suteikta teisė užduoti šiems asmenims klausimų, nors toks prašymas buvo pateiktas. Nuteistasis taip pat nurodo, jog kiti nuteistieji šioje byloje teisiamajame posėdyje prisipažino ir neneigė, kad pylė vandenį ant R. F., tačiau buvo išteisinti, nors jo gyvybė buvo atimta būtent vandens pagalba. Visi nuteistieji šioje byloje prisipažino, kad dalyvavo ir atliko tam tikrus veiksmus, tačiau apygardos teismas neįžvelgė jų kaltės ir nevertino jų prisipažinimo kaip įrodymo.

74Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir išteisinti jį dėl R. F. nužudymo.

75Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu nurodydamas, kad yra neteisingai nuteistas ir jam paskirta per griežta bausmė. Apeliantas neneigia, jog atlikdamas bausmę ( - ) pataisos įstaigoje kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo kasmetinėje vandens šventėje „krikštynose“, tačiau nesutinka, kad būtent nuo jo veiksmų mirė R. F.. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jį kaltinančius parodymus davė tik vienas asmuo – nuteistasis D. T., kuris pats aktyviai dalyvavo „krikštynose“ taip prisidėdamas prie R. F. mirties. Apeliantas pažymi, kad įvykio dieną filmuotame vaizdo įraše nematyti konkrečių asmenų, tačiau D. T. sugebėjo atpažinti apeliantą iš eisenos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. T. iš pradžių tvirtino, jog nelabai prisimena įvykį, o vėliau nurodė, kad viską prisimena ir smulkiai atpasakojo kiekvieno dalyvio veiksmus. Be to, D. T. parodymai prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų parodymams. Tokiu būdu jo parodymai nelaikytini patikimais. Apelianto teigimu, nuteistieji A. M., A. J., R. G., V. O. parodė, kad D. T. pylė vandenį ant R. F. taip sukeldamas jo mirtį. Be to, anot apelianto, iš visų nuteistųjų šioje byloje duotų parodymų matyti, kad ant R. F. vandenį pylė apeliantas, D. T. ir A. M., bet nuteistas buvo tik jis vienas.

76Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neturėjo galimybės duoti išsamių ir nuoseklių parodymų, nes pirminė jo apklausa įvyko tik praėjus dvejiems metams po įvykio, tokiu būdu iš apelianto buvo atimta galimybė gintis.

77Nuteistasis taip pat nurodo, kad pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, tarp jo ir teisėjo Dmitrijaus Korsakovo kilo konfliktas, kuris galėjo turėti įtakos tokios griežtos bausmės skyrimui.

78Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį ir išteisinti jį dėl R. F. nužudymo.

79Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalimi dėl visų kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį bei A. P. ir A. J. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat dėl paskirtų bausmių neteisingo subendrinimo.

80Nesutikdamas su visų kaltinamųjų išteisinimu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, prokuroras nurodo, jog apygardos teismo išvada, kad nusikaltimo motyvas ir tikslas gali būti privalomu nusikaltimo sudėties požymiu ir šiuo atveju motyvo arba tikslo nebuvimas liudija apie visos nusikaltimo sudėties nebuvimą, neatitinka baudžiamojo įstatymo bei susiformavusios teismų praktikos nuostatų. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas (paskatos) ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2013, Nr. 2K-652/2007). Anot apelianto, BK 239 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Dėl šios priežasties teismo motyvai, kad kaltinamieji neturėjo tikslo dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą ir tai pašalina jų atsakomybę už kitų kalinių terorizavimą, neturi jokio teisinio pagrindo. Ta pati nuostata yra imperatyviai nurodoma ir baudžiamosios teisės teorijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare nurodyta, kad motyvas ir tikslas nėra būtini veikų, numatytų BK 239 straipsnyje, sudėties požymiai. Asmenys gali būti terorizuojami siekiant juos palaužti, įbauginti, kad jie paklustų kaltininko valiai, užgaidoms, nebendradarbiautų su pataisos įstaigos administracija, nesilaikytų laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos ir rėžimo taisyklių, nedalyvautų visuomeninėje veikloje ir pan.

81Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apygardos teismas rėmėsi argumentu, kad nebuvo įrodytos ir nusikalstamos veikos pasekmės – laisvės atėmimo įstaigos darbas dezorganizuotas nebuvo, tačiau BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybės pagal šį straipsnį nėra būtinas nusikalstamų padarinių atsiradimas. Įstatymas nereikalauja, kad tokiais veiksmais būtų sutrikdyta normali pataisos įstaigų veikla. Nusikaltimas yra baigtas kai atliekami nusikalstami veiksmai – asmuo, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, terorizuoja kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis, nepaisant to, ar buvo sutrikdytas pataisos įstaigos darbas, ar nebuvo. Apelianto teigimu, šioje byloje visiškai įrodyta, kad vienu ar kitu momentu, pakaitomis, nukentėjusiuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J., R. F. prie lovos rišo kaltinamieji E. M., D. T., A. M., V. O., A. P.. Ant jų kūnų vandenį pakaitomis pylė L. S., A. P., V. O., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M., o prieš juos smurtavo, t. y. pakaitomis mušė šlapiais rankšluosčiais su ant galų surištais mazgais kaltinamieji L. S., A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M. ir A. M.. A. J. prieš nukentėjusiuosius smurtavo mušdamas juos samčiu bei pildamas vandenį metaliniu samčiu. Prokuroras pažymi, kad kaltinamieji įžūliai elgėsi pataisos namuose, kur galioja ypatingas teisinis režimas, visiems nuteistiesiems viešai prieinamoje ir jų lankomoje teritorijoje, kitų, pašalinių asmenų akivaizdoje, kaltinamųjų vieši smurtiniai veiksmai, sukeltas triukšmas ir sąmyšis atkreipė aplinkinių, kitų nuteistųjų, dėmesį, sukėlė nepatogumus. Tokie jų veiksmai pilnai atitinka kalinio terorizavimo sąvoką.

82Prokuroras taip pat nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje neargumentavo, kodėl kaltinamiesiems dėl tos pačios padarytos veikos negali būti kartu inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 239 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas sutinka su apygardos teismo nuostata, kad nusikaltimų, numatytų BK 239 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, objektai skiriasi, tačiau baudžiamojoje teisėje yra numatyta, kad be tiesioginio objekto gali būti pažeidžiamas ir papildomas objektas. Baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika nereikalauja, kad esant pažeistiems keliems objektams asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už vieno iš objektų pažeidimą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 19 punkte nurodoma, kad „jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį“. Tai rodo, kad vienu veiksmu gali būti pažeidžiami keli objektai ir tai neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės už abi nusikalstamas veikas. Tokių pavyzdžių praktikoje yra daug, tai beveik visi idealiosios nusikaltimo sudėties atvejai – BK 284 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniais, BK 180 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniai, 182 straipsnis ir 300 straipsnis, 240 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniai, 182 straipsnis ir 214, 215 straipsniai ir t. t. Tuo tarpu teismų praktikos pavyzdžių, kada pažeidus dvi baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes (nusikaltimo objektus), būtų negalima baudžiamoji atsakomybė pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius, apelianto teigimu, nėra. Tokios teismų praktikos savo nuosprendyje nenurodė ir apygardos teismas.

83Prokuroro vertinimu, šioje byloje yra nustatyti ir įrodyti visi nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tokiais veiksmais, kada prieš nukentėjusiųjų nuteistųjų valią jie yra rišami, mušami, iš jų tyčiojamasi, yra prilygintini kalinių terorizavimui. Kaltinamieji pataisos namuose atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Visi be išimties kaltinamieji buvo supažindinti su pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriuos griežtai draudžia smurtą prieš kitus nuteistuosius. Atliekant bausmę yra privalu laikytis įstaigos vidaus taisyklių ir gerbti kitus nuteistuosius. Šiuo atveju nukentėjusieji per prievartą buvo guldomi ant lovų, prie jų pririšami, ant jų pilamas vanduo ir jie buvo daužomi šlapiais rankšluosčiais, po ko jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o vienas nuteistasis mirė. Teismų praktikoje kalinio terorizavimu laikomi tokie veiksmai kaip naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu psichinės prievartos, fizinio smurto, tai yra vadinimo nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais, be jokios priežasties reikalavimo išeiti iš kameros, akių užrišimo, tuo pačiu metu sudavimo nukentėjusiajam vieną kartą metaline vonele į galvą bei apie penkis šešis kartus kumščiais į pilvą, krūtinę (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-338/2010). Šiuo atveju, kai septyni nukentėjusieji rišami prie lovų, ant jų pilamas vanduo ir jie mušami, padarant jiems kūno sužalojimus, viskam trunkant gana ilgą laiko tarpą neabejotinai turėtų būti vertinami kaip kalinių terorizavimas, t. y. kaip nusikaltimas, numatytas BK 239 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji neprisipažino terorizavę kitus nuteistuosius, jų neprisipažinimas grindžiamas tuo, kad jie nesitarė tokius veiksmus atlikti, kad to veiksmo niekas neorganizavo, tačiau jie ir nekaltinami šio nusikaltimo organizavimu. Jie kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje bendrai, vienokiu ar kitokiu būdu smurtavo prieš kitus nuteistuosius. Tokie veiksmai įstatymo traktuojami kaip terorizavimas. Kadangi dauguma jų prisipažino pažeidę viešąją tvarką, iš esmės jie pripažino, kad atliko tokius veiksmus, tik neigė susitarimą. Būtent tokių smurtinių veiksmų kaip kitų asmenų terorizavimas atlikimas kitų asmenų akivaizdoje pažeidžia viešąją tvarką. Prokuroro nuomone, išteisindamas visus kaltinamuosius pagal BK 239 straipsnio 1 dalį teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

84Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. P. ir A. J. išteisinti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, prokuroras nurodo, jog byloje yra pilnai įrodyta, kad A. P. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, t. y. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. F. – A. P. mušė jį su šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais, o A. J. sudavė smūgius metaliniu samčiu, todėl jie neturėjo būti visiškai išteisinti. Jų veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. P., A. J. be R. F. nužudymo buvo kaltinami ir tuo, kad suduodami smūgius gulinčiam R. F. padarė jam kūno sužalojimus, kurie buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apie tai nuosprendyje iš viso nėra pasisakoma.

85Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažindamas kaltinamuosius R. G., A. P. bei V. O. kaltais dėl R. F. nužudymo, apygardos teismas rėmėsi byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame nuo 12 iki 42 sekundės matyti, kad ant lovos gulintis žmogus mušamas iš abiejų lovos pusių, tačiau byloje nepavyko nustatyti, nuo kurio momento pradėtas filmavimas, todėl nebuvo užfiksuoti visi asmenys, smurtavę prieš R. F.. Tai patvirtina pats vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad jis pradedamas R. F. jau gulint pririštam ant lovos, taip pat įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Be D. T. ir A. M. parodymų byloje yra daugiau duomenų, kad prieš pradedant N. D. filmuoti R. F. atžvilgiu smurtavo A. P. ir A. J., tą nurodė ir L. S., A. J., V. O., nukentėjusieji N. K., G. P., liudytojai A. K., S. Š., P. S.. Taigi yra įrodyta, kad pririštą prie lovos nukentėjusįjį R. F. metaliniu samčiu mušė A. J., po to šlapiais rankšluosčiais A. P. bei V. O., po kelių smūgių A. P. savo rankšluostį perdavė R. G., kuris kartu su V. O. toliau mušė pririštą R. F.. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 4 punktu, „jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau mirtį sukėlė kita aplinkybė (pvz., dėl to, kad gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai ir pan.), veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 straipsnių atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio atitinkamas dalis“. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo mirtis buvo smurtiniai kaltinamųjų V. O., R. G. bei A. P. veiksmai, tačiau taip pat įrodyta, kad prieš tai smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo A. J. ir A. P.. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 2 d. papildomos specialisto išvados Nr. pM 1/12-M 745/10(02) R. F. konstatuota mechaninė krūtinės trauma: kairių III-IX šonkaulių (septynių) ir dešinių IV-IX šonkaulių (šešių), krūtinkaulio kūno (vieno) lūžiai; blužnies plyšimas (vienas), poodinė kraujosruva (viena masyvi) priekinėje krūtinės sienoje. Blužnies plyšimas komplikuotas vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti mechaniniai sužalojimai, išsivystę krūtinės traumavimo pasėkoje – krūtinės ląstos kaulų lūžiai ir krūtinės ląstos kraujosruva vertinant juos izoliuotai po vieną atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju tikėtina, kad daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.15. punktą galėtų būti vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ši pavojinga gyvybei būsena šiuo atveju neišsivystė, nes R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Šiuo atveju blužnies plyšimas vertinamas kaip krūtinės traumos išraiška. Tai įrodo, kad R. F. išvardintus kūno sužalojimus galėjo padaryti A. J., A. P., V. O. bei R. G., mušdami metaliniu samčiu bei šlapiais rankšluosčiais su gale surištais mazgais. Tais atvejais, kai byloje nužudymo ar sveikatos sutrikdymo kaltinami keli asmenys, teismas nuosprendyje gali remtis mirtino smūgio (smūgio, sukėlusio sveikatos sutrikdymą) arba mirties (sveikatos sutrikdymo) dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio (smūgio, sukėlusio sveikatos sutrikdymą) doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį ar sveikatos sutrikdymą sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą vartojo turėdami tyčia nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai už nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Remiantis mirties (sveikatos sutrikdymo) dėl sužalojimų visumos doktrina, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė ar jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nuo padarytų sužalojimų visumos, tai už nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, jei jie apibrėžta ar neapibrėžta tyčia numatė mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo galimybę (apeliacinė nutartis byloje Nr. 1A-106/2007). Normalaus protinio išsivystymo ir intelekto asmenybės, kokie yra A. P. ir A. J., neabejotinai suvokė, kad smūgiuodami į žmogaus gyvybei svarbius organus gali sukelti pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdami asmenys numato, kad nuo tokio veiksmo nukentėjusiajam gali būti padarytas pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltininkams, darantiems tokią veiką, yra suprantami priežastinio ryšio dėl padarytos veikos vystymosi dėsningumai. Jie numato, kaip vystysis priežastinis ryšys ir kad tokia jų veika gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, net gyvybės atėmimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, nuteistieji A. P. ir A. J. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veika jie gali sunkiai sutrikdyti R. F. sveikatą, ir nors nenorėjo, kad nukentėjusysis patirtų sunkų sveikatos sutrikdymą, bet sąmoningai leido tam įvykti. Nuteistieji pavojingus gyvybei veiksmus padarė turėdami netiesioginę tyčią sužaloti R. F.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. F. buvo mušamas jam gulint pririštam ant nugaros, todėl nustatyti, nuo kurio iš kaltinamųjų (A. P., A. J., V. O., R. G.) smūgių įvyko šonkaulių lūžis bei blužnies trūkimas, neįmanoma, tačiau nustatyta ir įrodyta, kad A. P. bei A. J. smurtą naudojo turėdami netiesioginę tyčią sužaloti R. F., todėl už atsiradusius padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą – turi atsakyti abu. Kadangi R. F. mirė nuo V. O., R. G. bei A. P. veiksmų (kai mušimo metu buvo užpiltas vanduo ant R. F. veido), todėl, anot prokuroro, A. P. ir A. J. negali būti inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, jų padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal padarinius kaip sunkaus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų asmens, esančio bejėgiškoje būklėje. Pripažinus A. P. ir A. J. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, padarymo, jie pripažintini pavojingais recidyvistais, kadangi atlikdami bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą vėl padarė labai sunkų nusikaltimą.

86Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu visi kaltinamieji buvo nepagrįstai išteisinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, o A. P. bei A. J. nepagrįstai išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, padarymo, todėl juos pripažinus kaltais skirtinos laisvės atėmimo bausmės sankcijos ribose.

87Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai subendrino bausmes kaltinamiesiems V. O. bei L. S., o A. P., A. J., A. M. buvo nepagrįstai netaikytos bausmių subendrinimo taisyklės. Remiantis BK 64 straipsniu, bausmės yra subendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Nusikaltimas, už kurį nuteistas L. S. šioje byloje buvo padarytas 2010 m. liepos 25 d., o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis, su kuriuo subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, buvo priimtas 2011 m. gruodžio 29 d., todėl L. S. bausmės turėjo būti subendrintos ne BK 64 straipsnyje, bet BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį. Prokuroras taip pat nurodo, jog iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. O. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. kovo 27 d., todėl apygardos teismas turėjo V. O. bausmes subendrinti ne BK 64 straipsnio tvarka su Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, bet BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, paskiriant subendrintą bausmę ir į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį.

88Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas A. P., A. M. ir A. J. paskyrė bausmes, lygias jų suėmime išbūtam laikui, remdamasis BK 66 straipsniu, įskaičius suėmimą, laikė juos atlikusiais bausmę pagal šį nuosprendį ir jie buvo pasiųsti atlikti bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius. Toks teismo sprendimas prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, įstatymas nenumato galimybės šių bausmių nesubendrinti, o įskaičius suėmimą laikyti asmenis atlikusius bausmę, nors jie dar neatlikę laisvės atėmimo bausmių pagal ankstesnius nuosprendžius. Šio nusikaltimo padarymo metu (2010 m. liepos 25 d.) A. P. atlikinėjo keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendį (bausmės pabaiga: 2014 m. lapkričio 24 d.), A. M. atlikinėjo septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendį (bausmės pabaiga: 2021 m. kovo 26 d.), A. J. atlikinėjo trylikos metų laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendį (bausmės pabaiga: 2017 m. vasario 21 d.), todėl šiems kaltinamiesiems, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nuosprendžiais, pagal kuriuos jie atlikinėjo bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Jei likusi bausmės dalis didesnė, tuomet prie neatliktos bausmės turi būti pridėta naujai paskirtos bausmės dalis. Dėl šių priežasčių teismo nuosprendis yra keistinas.

89Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį:

901. Nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti L. S. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo principu su bausme, paskirta dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą septynerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį skirtą ir su kitais nuosprendžiais subendrintą bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl L. S. palikti nepakeistą.

912. Nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. P. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti A. P. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, padarymo ir paskirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti A. P. pavojingu recidyvistu ir pirmus tris bausmės atlikimo metus paskirti atlikti kalėjime, kitą nuosprendžio dalį dėl A. P. palikti nepakeistą.

923. Nuosprendžio dalį dėl D. T. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti D. T. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti bausmių apėmimo principu su bausme, paskirta dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl D. T. palikti nepakeistą.

934. Nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. P. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį dėl A. P. palikti nepakeistą.

945. Nuosprendžio dalį dėl A. J. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. J. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti A. J. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose, padarymo ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti 2004 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti A. J. pavojingu recidyvistu ir pirmus tris bausmės atlikimo metus paskirti atlikti kalėjime, kitą nuosprendžio dalį dėl A. J. palikti nepakeistą.

956. Nuosprendžio dalį dėl E. M. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti E. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo principu su bausme, paskirta dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį dėl E. M. palikti nepakeistą.

967. Nuosprendžio dalį dėl R. G. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti R. G. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti 2010 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą devyniolikos metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį dėl R. G. palikti nepakeistą.

978. Nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. M. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalinai pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį dėl A. M. palikti nepakeistą.

989. Nuosprendžio dalį dėl V. O. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. O. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus subendrinti bausmių apėmimo principu ir paskirti subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis šią bausmę subendrinti su 2013 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį dėl V. O. palikti nepakeistą.

99Nuteistasis A. J. atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, jog Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuteistojo vaidmuo šiame įvykyje buvo atsitiktinis, o padaryti simboliniai veiksmai nesuteikė nukentėjusiesiems jokio skausmo. Tai patvirtina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga.

100Nuteistasis A. J. prašo palikti Kauno apygardos teismo nuosprendį nepakeistą.

101Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir atitinkamai patenkinti nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė patenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir atmesti nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus.

102Prokuroro, nuteistųjų V. O. ir R. G. bei nuteistojo R. G. gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, kiti apeliaciniai skundai atmetami.

103Dėl R. F. nužudymo (nuteistųjų R. G., V. O. ir nuteistojo R. G. gynėjos apeliaciniai skundai)

104Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. G., V. O. ir A. P. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant bejėgiškos būklės, R. G. ir V. O. suduodant smūgius šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu į krūtinės bei pilvo sritis, A. P. pilant iš plastmasinio kibiro vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir nukentėjusiajam R. F. išsivysčius asfiksijai, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė, t. y. iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F.. Nuteistieji ir nuteistojo R. G. gynėja ginčija šią apygardos teismo nuosprendžio dalį nesutikdami su teismo medicinos specialisto išvadų įvertinimu. Anot apeliantų teismo medicinos ekspertas konkrečiai nurodė, kad nukentėjusiojo mirties priežastis – asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (prigėrimas vandenyje), o dėl suduotų smūgių R. F. konstatuota krūtinės trauma, kuri galėtų būti vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, apeliantų teigimu, už R. F. nužudymą turėtų atsakyti tas asmuo, kuris ant nukentėjusiojo pylė vandenį.

105Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais, tačiau nepagrįstais pripažįsta nuteistojo R. G. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, kad R. G. dalyvavimas ir byloje nustatyti jo atlikti veiksmai „krikštijant“ nukentėjusįjį R. F. nepasitvirtino faktine bylos medžiaga. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant patį R. G., taip pat nuteistuosius D. T., A. J., A. M. ir kitus nuteistuosius, liudytoją N. D., vaizdų tyrimo specialistą Kęstutį Graželį, ištyrus bylos duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše, specialistų išvadose Nr. M745/10(02), Nr. pM 1/12-M 745/10(02), ir kt. Šių duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad R. G. kartu su kitais nuteistaisiais (V. O., A. P., A. J. ir A. P.) dalyvavo „krikštijant“ R. F., t. y. nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, sudavė smūgius šlapiu rankšluosčiu į krūtinės bei pilvo sritis.

106Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejojama nuteistojo D. T. parodymų patikimumu. Nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad 2010 m. vasarą, kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai nauji asmenys buvo „krikštijami“. Šias „krikštynas“ organizavo L. S. ir A. P., o jose dalyvavo visi kaltinamieji. Į lauką buvo išnešta lova, pririšami nuteistieji, ant jų pilamas vanduo, samčiais daužoma per krūtinę, mušama šlapiais rankšluosčiais. Nuteistojo D. T. teigimu, R. G. „krikštytis“ atsivedė R. J.. Pats dalyvaudamas „krikštynose“ D. T. matė, kaip R. G. dalyvavo R. J. ir R. F. „krikštynose“. Kai R. J. atsigulė į lovą, D. T. ir A. M. jį pririšo, A. P., paėmęs kibirą su vandeniu, jį apipylė, po to A. J. samčiu sudavė jam ne mažiau kaip šešis smūgius į krūtinę, toliau V. O., A. P. ir R. G. pasikeisdami sudavė jam ne mažiau kaip po keturis smūgius į pilvą ir krūtinę. Paskutinis po R. J. buvo „krikštijamas“ nuteistasis R. F.. R. G. pakvietė jį, D. T., A. M. ir A. P. jį pririšo, D. T. užpylė kibiriuką vandens, tada A. J. su samčiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius R. F. į krūtinę, po to A. P. su E. M. išpylė du kibirus vandens nuo galvos link krūtinės, A. P., paėmęs šlapią rankšluostį su mazgu, sudavė R. F. ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinę ir pilvą, po to V. O. su kitu rankšluosčiu be mazgo sudavė R. F. ne mažiau kaip du smūgius į pilvą ir krūtinę, po to A. P., paėmęs kibirą, pylė vandenį ant R. F. krūtinės. Jam baigus, A. P. rankšluosčiu su mazgu gale sudavė R. F. du smūgius, po ko padavė rankose turėtą rankšluostį R. G.. Tada A. P. pylė vandenį R. F. ant veido, tuo metu R. G. rankšluosčiu sudavė du kartus R. F. į pilvą ir krūtinę. Po šių smūgių D. T. pamatė, kad R. F. nejuda ir nemirksi. Peržiūrėjęs byloje esantį liudytojo N. D. darytą vaizdo įrašą, nuteistasis D. T. parodė, kad kairėje pusėje per lovos vidurį R. G. muša nukentėjusįjį R. F., iš dešinės lovos nukentėjusįjį muša V. O., prie nukentėjusiojo galvos stovi ir vandenį pila A. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. T. parodymai nepasikeitė nuo pirmosios jo apklausos, darytos ikiteisminio tyrimo metu, buvo išsamūs ir nuoseklūs, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme D. T. dar kartą patvirtino savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. D. T. parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad analogiškus parodymus jis davė dar prieš tai, kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dalis R. F. „krikštynų“. D. T., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė ir aptarė ne tik R. G., V. O. ir A. P. veiksmus, bet ir kitus nuteistuosius, jų veiksmus ir buvimo vietas. L. S., A. P., A. J., A. M. bei E. M. patvirtino, kad D. T. teisingai nurodė jų buvimo vaizdo įraše vietas. D. T. parodymus apie R. F. „krikštynų“ eigą patvirtina ir nuteistojo A. M. parodymai apie tai, kad jis, D. T. ir A. P. pririšo R. F. prie lovos, tada užpylė vandens ant krūtinės, o A. P., V. O. ir D. T. sudavė rankšluosčiais. V. O. daužė ilgiausiai, A. P. padavė savo rankšluostį R. G.. Kas vyko daugiau, nuteistasis A. M. nematė. D. T. ir A. M. parodymus taip pat patvirtina E. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, apie tai, kad R. F. mušė A. P. ir V. O., o trečio asmens nepamena. E. M. taip pat patvirtino, kad D. T. vaizdo įraše teisingai nurodė A. P. ir V. O.. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje apklausti asmenys kartu atliko, atlieka arba atliks laisvės atėmimo bausmę, dėl to turi skirtingus interesus apginti ar apkaltinti jiems palankius ir/ar nepalankius asmenis. Tai matyti iš prieštaravimų, esančių jų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Iš pirmiau aptartų nuteistųjų A. M. ir E. M. parodymų matyti, kad jie vengia konkrečiai nurodyti vieną asmenį, smurtavusį prieš R. F., tačiau jų parodymus papildo D. T. parodymai apie tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. G. muša nukentėjusįjį R. F.. Kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotas būtent nukentėjusiojo R. F. „krikštynų“ epizodas, byloje neginčijamai nustatyta remiantis vaizdo įrašą dariusio liudytojo N. D. bei ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymais.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šį liudytojo N. D. darytą vaizdo įrašą, kuriame nuo 12 iki 42 sekundės matyti, kad ant lovos gulintis žmogus mušamas iš abiejų lovos pusių – iš dešinės ir iš kairės. Smūgiai suduodami galimai D. T. parodymuose paminėtais rankšluosčiais. Nors šiame vaizdo įraše nematyti konkrečių asmenų, tačiau jame užfiksuotas naujai į ( - ) pataisos namus atvykusių asmenų „krikštynų“ epizodas, kuriame buvo „krikštijamas“ nukentėjusysis R. F.. Iš šio vaizdo įrašo galima susidaryti bendrą įspūdį apie vykusių „krikštynų“ eigą, pobūdį bei nuteistųjų atliktus veiksmus. Jame matyti, kokios priemonės buvo naudojamos, į kurią kūno vietą buvo mušama, kiek žmonių stebėjo „krikštynas“ ir kitos aplinkybės. Be to, kaip jau buvo minėta, nuteistasis D. T., peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą, atpažino jame V. O. ir R. G. kaip asmenis, rankšluosčiais mušusius nukentėjusįjį R. F..

108Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde apeliuoja į specialisto išvadą Nr. 11-2286(10), kurioje nurodyta, kad mobiliajame telefone „Nokia“ esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų naudojant programinę įrangą nėra galimybių nustatyti ar identifikuoti. Tokiu būdu, anot apelianto, D. T. negalėjo atpažinti asmenų, užfiksuotų vaizdo įraše. Siekiant patikrinti šį apeliacinio skundo argumentą, bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme buvo apklaustas minėtą išvadą pateikęs vaizdų tyrimo specialistas Kęstutis Graželis. Specialistas patvirtino savo duotą išvadą. Nurodė, jog vaizdo įrašo techniniai duomenys (veido plotą sudaro vos 4 pikseliai) nėra techniškai pakankami identifikuoti asmenį pagal portretą, tačiau pateikta išvada nepaneigia galimybės konkrečiam asmeniui atpažinti jam pažįstamus asmenis, ypač jei asmuo betarpiškai buvo toje vietoje. Atpažinimas yra subjektyvus dalykas, žmogų galima atpažinti pagal eiseną, kūno sudėjimą, save įmanoma atpažinti ir iš nugaros. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą D. T. nurodė, kad kairėje pusėje per lovos vidurį stovi ir R. F. muša R. G., iš dešinės pusės tarp krepšinio stulpo ir lovos R. F. muša V. O. (jis buvo su kepure), prie nukentėjusiojo galvos stovi ir vandenį pila A. P.. D. T. juos atpažino iš eisenos, kalbos, nes su jais vienoje sekcijoje pragyveno ketverius metus. Apeliacinės instancijos teisme vaizdo įrašas buvo dar kartą peržiūrėtas ir D. T. patvirtino savo parodymus, duotus apygardos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti D. T. parodymais apie tai, ką jis matė peržiūrėtame vaizdo įraše, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji L. S., A. P., A. J., A. M. bei E. M. patvirtino, kad D. T. teisingai nurodė jų buvimo vaizdo įraše vietas. Tokiu būdu patvirtinama ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra atpažįstami įvykį tiesiogiai stebėjusiems asmenims, o ne vien tik D. T.. Pavyzdžiui, L. S. peržiūrėtame vaizdo įraše atpažino V. O., mušantį R. F..

109Aptartų duomenų visuma, priešingai nei teigia nuteistasis R. G. ir jo gynėja, patvirtina, kad jis aktyviai dalyvavo „krikštijant“ R. F. suduodamas jam smūgius rankšluosčiu į krūtinės ir pilvo sritį.

110Nepagrįsti ir nuteistojo V. O. apeliacinio skundo teiginiai, esą apygardos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės: liudytojai buvo verčiami atsakinėti į klausimus, susijusius su kita baudžiamąja byla; nei vienam iš kaltinamųjų nebuvo atlikta psichiatrinė ekspertizė; nebuvo iškviesta liudytoja R. O., neiškviesti teismo medicinos ekspertas bei vaizdų tyrimo specialistas ir tokiu būdu nebuvo suteikta teisė užduoti šiems asmenims klausimų, nors toks prašymas buvo pateiktas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apygardos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl liudytojos R. O. apklausos teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje prašymą dėl šios liudytojos iškvietimo pateikė nuteistasis L. S. (t. 10, b. l. 85). Šaukiama į teismo posėdį liudytoja neatvyko, tačiau pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dėl sunkios sveikatos būklės atvykti į posėdį negali, ir pridėjo šeimos gydytojo išduotą pažymą, papildomai patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 76–77). Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo L. S. prašymo kviesti liudytoją R. O. į teismo posėdį. Be to, iš liudytojos R. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji tiesiogiai įvykio nestebėjo, į jos darbo vietą nukentėjusysis pristatytas jau miręs. Taigi tai, kad apygardos teismas neapklausė liudytojos R. O., negali būti traktuojama ir kaip teismo šališkumas, nes šis prašymas motyvuotai atmestas. Tai, kad, anot apelianto, byloje apklausiamiems asmenims buvo užduodami klausimai, susiję su kita baudžiamąja byla, iš esmės neturi reikšmės V. O. padarytos veikos kvalifikavimui. Apeliantas savo skunde nenurodė, nei kokius klausimus teismas neteisingai uždavė, nei kaip tai pakenkė teisingam bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija neturi galimybių pateikti motyvuotos išvados į tokius abstrakčius apeliacinio skundo argumentus. Byloje taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kažkuriam iš nuteistųjų yra būtina psichiatrinė ekspertizė. Dėl išdėstytų aplinkybių, apelianto argumentai, susiję su bylos nagrinėjimo neišsamumu, atmetami.

111Iš V. O. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia keletą kartų su rankšluosčiu sudavęs R. F., t. y. dalyvavęs „krikštijant“ nukentėjusįjį R. F.. Apie tai, kad prieš nukentėjusįjį R. F. smurtavo V. O., suduodamas smūgius šlapiu rankšluosčiu į krūtinės ir pilvo sritį, be D. T., A. M. ir E. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistieji L. S., A. P., R. G., liudytojai A. G., R. V.. A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad V. O. su kitais nuteistaisiais mušė R. F..

112Visumos pirmiau aptartų duomenų analizė leidžia daryti patikimą išvadą, jog R. G., V. O. ir kiti nuteistieji, apie kuriuos bus kalbama atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, pasikeisdami rankšluosčiais ir metaliniu samčiu sudavė nukentėjusiajam stiprius smūgius į krūtinės ir pilvo sritį, o A. P. ant nukentėjusiojo veido ir krūtinės pylė vandenį. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas plečiamai išaiškino teismo medicinos specialisto pateiktą išvadą dėl R. F. mirties priežasties. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M745/10(02) matyti, kad R. F. mirties priežastis – asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (prigėrimas vandenyje). Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuoti daugybiniai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai, blužnies plyšimas, poodinė kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje (t. 1, b. l. 35–38). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 1/12-M 745/10(02) nustatyta analogiška R. F. mirties priežastis, tačiau jam padaryti sužalojimai aprašyti plačiau, konstatuota mechaninė krūtinės trauma: kairių III–IX šonkaulių (septynių) ir dešinių IV–IX šonkaulių (šešių), krūtinkaulio kūno (vieno) lūžiai; blužnies plyšimas (vienas), poodinė kraujosruva (viena masyvi) priekinėje krūtinės sienoje. Nustatyti, ar konstatuoti sužalojimai išsivystė nuo vienos ar keleto deformacijų, negalima. Blužnies plyšimas, komplikuotas vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kiti mechaniniai sužalojimai, išsivystę nuo krūtinės traumavimo – krūtinės ląstos kaulų lūžiai ir krūtinės paodės kraujosruva, vertinant juos izoliuotai po vieną atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju, anot specialisto, tikėtina, kad daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris galėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau ši pavojinga gyvybei būsena neišsivystė, nes R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (t. 1, b. l. 41–43).

113Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad smūgius į krūtinės ir pilvo sritį rankšluosčiais ir metaliniu samčiu nukentėjusiajam sudavė R. G., V. O., A. P. ir A. J., o vandenį pylė tik A. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos specialisto išvados neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad R. F. mirė būtent dėl to, kad tuo pačiu metu jam buvo suduodami smūgiai ir pilamas vanduo. Iš dalies yra pagrindas sutikti su apygardos teismo pozicija, kad nukentėjusiajam R. F. suduoti smūgiai sukėlė stiprų skausmą, sunkų kvėpavimą ir jis buvo priverstas dažniau ir stipriau kvėpuoti, tačiau tai tėra prielaida, nes byloje nėra galimybės nustatyti, kuriais konkrečiai ir kieno suduotais smūgiais buvo padaryti R. F. nustatyti sunkūs sužalojimai, neabejotinai sukėlę stiprų skausmą. Iš bylos duomenų matyti, kad dar prieš R. G. ir V. O. veiksmus, apygardos teismo nuomone, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, R. F. taip pat buvo stipriai mušamas panaudojant rankšluostį su mazgu ir metalinį samtį. Taigi nuteistųjų R. G. ir V. O. vėliau sekę veiksmai savo pobūdžiu ir intensyvumu nebuvo išskirtiniai palyginus su prieš juos smurtavusių asmenų veiksmais. Be to, specialisto išvadose mirties priežastis vienareikšmė – prigėrimas vandenyje. Apie tai, kad nukentėjusiojo mirčiai įtakos turėjo ir jam suduoti smūgiai (ir kurie konkrečiai), specialisto išvadose nenurodyta. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota R. F. mirties priežastis nėra tiesiogiai susijusi su jo atžvilgiu R. G., V. O. ir kitų dviejų asmenų, apie kuriuos bus kalbama atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, vartotu fiziniu smurtu. Be to, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad R. G., V. O. ar bet kuris kitas nuteistasis byloje norėjo ir savo veiksmais siekė R. F. mirties, t. y. smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti. Priešingai, matyti, kad prieš R. F. buvo „krikštijami“ dar šeši asmenys, jie taip pat buvo laistomi vandeniu, mušami šlapiais rankšluosčiais ir metaliniu samčiu, tačiau tokie sunkūs ir negrįžtami padariniai nekilo. Be to, papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 1/2-M 745/10(02) konstatuota, kad daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.15. punktą galėtų būti vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau ši pavojinga gyvybei būsena neišsivystė, nes R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Tai taip pat leidžia spręsti apie tyčios nužudyti R. F. nuteistųjų R. G. ir V. O. bei kitų jo atžvilgiu fizinį smurtą vartojusių asmenų veiksmuose nebuvo.

114Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog R. G. ir V. O. pagal savo amžių, psichofizines savybes ir gyvenimišką patirtį aiškiai suvokė, kad smūgiuodami į žmogaus gyvybei svarbius organus gali sukelti pavojų jo sveikatai, todėl neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gali atsirasti padariniai – nukentėjusiajam gali būti padarytas sunkus (pavojingas gyvybei) sveikatos sutrikdymas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl sunkiai sužalodami R. F. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

115Dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių apygardos teismo nuosprendis keistinas nurodant tokias įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes:

116R. G. ir V. O., atlikdami laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir A. J., iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant jam bejėgiškos būklės, jie su A. P. sudavė smūgius šlapiais rankšluosčiais į krūtinės bei pilvo sritis, o A. J. sudavė smūgius metaliniu samčiu į krūtinės ir pilvo sritį, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

117Ši R. G. ir V. O. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktų į BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus.

118Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus, jam esant bejėgiškos būklės, sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Jei tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnį kaip idealioji sutaptis.

119Nuteistojo R. G. gynėja nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nurodydama iš esmės analogiškus motyvus kaip ir dėl R. F. nužudymo. Gynėja pažymi, kad R. G. nuosekliai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, jog nukentėjusiųjų prie lovos nerišo, ant jų vandens nepylė, šlapiais rankšluosčiais nemušė ir jokių sužalojimų jiems nepadarė, ir tai patvirtino visi apklausti nukentėjusieji bei liudytojai. Pagrįsdama šiuos apeliacinio skundo teiginius gynėja ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su nuteistojo D. T. parodymų vertinimu, abejoja dėl jų patikimumo. Įvertinusi pirmiau aptartus faktinius duomenis, susijusius su R. F. nužudymu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos nuteistojo R. G. gynėjos argumentus.

120Skundžiamu nuosprendžiu visi nuteistieji, tarp jų ir R. G., buvo pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl to, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos kieme, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, ko pasėkoje A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K., G. P., R. J. ir R. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o R. F. nuo sužalojimų mirė, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Paties R. G. teigimu, jis prie vadinamųjų „krikštynų“ prisidėjo tik tiek, kad atnešė kibirus su vandeniu, vėliau buvo stebėtojas. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia byloje surinkti duomenys. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis D. T. nuosekliai parodė apie R. G. atliktus veiksmus vadinamųjų naujai į pataisos įstaigą atvykusių asmenų „krikštynose“. Be jau aptartų duomenų, patvirtinančių, kad R. G. aktyviai dalyvavo „krikštijant“ nukentėjusįjį R. F., jo dalyvavimą naujai į pataisos namus atvykusių asmenų „krikštynose“ patvirtina ir nuteistasis A. J.. Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad nuolat prie lovos, kur buvo „krikštijami“ naujai atvykę nuteistieji, stovėjo D. T., A. P., L. S., R. G., A. P., V. O., E. M. ir A. M.. Iš A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. G. kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo „krikštijant“ G. P., R. J. ir R. J., kuriuos pasikeisdamas su kitais nuteistaisiais daužė rankšluosčiu tuo metu, kai kiti pylė ant jų vandenį (t. 5, b. l. 88–89). Taigi be R. F., kuriam bendrais R. G. ir kitų pirmiau nurodytų asmenų veiksmais, padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, R. G. prisidėjo ir prie nukentėjusiųjų G. P., R. J. ir R. J. „krikštynų“.

121Specialisto išvada Nr. G2004/10(02) patvirtina, kad G. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniajame šone, krūtinėje, pilve. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais aštuoniais ar daugiau trauminių poveikių. Odos nubrozdinimai riešuose padaryti dviem ar daugiau trauminiais poveikiais ir galėjo atsirasti surišus rankas virve. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 122). Iš specialisto išvados Nr. G2359/10(02) matyti, kad R. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais ir galėjo išsivystyti mušant šlapiu į mazgą susuktu rankšluosčiu. Odos nubrozdinimai riešuose, čiurnose, sužalojimai galėjo atsirasti surišus rankas ir kojas virve. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 135). Specialisto išvadoje Nr. G2360/10(02) nurodyta, kad R. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 5 (penkiais) ar daugiau trauminių poveikių ir galėjo atsirasti mušant šlapiais susuktais rankšluosčiais. Odos nubrozdinimai riešuose galėjo atsirasti surišus rankas virve. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 171).

122Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. pritarė ir kitų nuteistųjų atliktiems chuliganiškiems veiksmams. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad visi kaltinamieji (nuteistieji) įžūliai elgėsi pataisos namuose, kur galioja ypatingas teisinis režimas, visiems nuteistiesiems viešai prieinamoje ir jų lankomoje teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, vieši smurtiniai veiksmai, sukeltas triukšmas ir sąmyšis atkreipė aplinkinių dėmesį, sukėlė nepatogumus. Tokiu būdu R. G. kartu su kitais nuteistaisiais akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir aplinkiniams – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

123Perkvalifikavus R. G. ir V. O. padarytą veiką į lengvesnę, atitinkamai keistinos ir apygardos teismo jiems paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jie padarė labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje. Kartu teisėjų kolegija įvertina ir R. G. bei V. O. asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teisti, ( - ) pataisos įstaigos administracijos charakterizuojami neigiamai, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigose nustatytą tvarką R. G. pažeidė 10 kartų, V. O. – 23 kartus, drausminėmis nuobaudomis R. G. baustas 8 kartus, V. O. – 16 kartų, R. G. 2 kartus paskatintas, mokosi, V. O. neskatintas). Remiantis šiais bei apygardos teismo bausmės skyrimo motyvais, R. G. ir V. O. už BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose numatytą veiką skirtinos bausmės, atitinkančios sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

124Perkvalifikavus R. G. ir V. O. padarytą veiką atitinkamai keistina ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilio ieškinio priteisimo. Apygardos teismo nurodytais motyvais, nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina tik iš to asmens, kuris nužudė R. F..

125Dėl A. P. ir A. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus (prokuroro apeliacinis skundas)

126Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžio A. P. ir A. J. buvo išteisinti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus. Motyvuodamas šį sprendimą apygardos teismas konstatavo, kad kitų minėtame įvykyje dalyvavusių nuteistųjų, tarp jų ir A. P. bei A. J., tyčia neapėmė R. F. nužudymo. Pasak apygardos teismo, kiti kaltinamieji tuo pačiu metu su A. P., V. O. ir R. G. veiksmų, nuo kurių mirė R. F., neatliko, o prieš tai įvairias momentais suduodami smūgius ar pildami vandenį negalėjo numatyti, kad R. F. nuo vėlesnių A. P., R. G. ir V. O. veiksmų mirs. Nesutikdamas su tokiu apygardos teismo sprendimu, prokuroras nurodo, jog byloje yra visiškai įrodyta, kad A. P. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, t. y. smurtavo prieš nukentėjusįjį R. F. – A. P. mušė jį su šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais, o A. J. sudavė smūgius metaliniu samčiu, todėl jie neturėjo būti pilnai išteisinti. Jų veika turėjo būti perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

127Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad be R. G. ir V. O. fizinį smurtą prieš R. F. vartojo ir A. P., suduodamas smūgius šlapiu rankšluosčiu, bei A. J., suduodamas smūgius metaliniu samčiu. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino D. T., nurodęs, jog jis pats su A. M. pririšo R. F. prie lovos ir užpylęs vieną kibiriuką vandens atsitraukė ir stebėjo, kol kiti „krikštijo“ R. F.. Šlapiu rankšluosčiu iš pradžių nukentėjusįjį mušė A. P., vėliau rankšluostį perdavė R. G.. A. J. su samčiu nukentėjusiajam sudavė smūgius į krūtinę ir pilvą, o A. P. pylė vandenį iš kibiro. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. davė analogiškus, bet detalesnius parodymus. Iš jų seka, kad A. J., paėmęs samtį, sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius R. F. į krūtinę, o A. P., prieš perduodamas rankšluostį R. G., juo sudavė ne mažiau kaip tris smūgius visa jėga į krūtinę ir į pilvą, po to dar du smūgius – vieną į krūtinę, kitą į veidą (t. 4, b. l. 117–120). Nuteistasis A. M. iš esmės patvirtino D. T. parodymus, nurodė, jog A. P., V. O. ir D. T. ganėtinai stipriai mušė R. F. rankšluosčiais, vėliau A. P. savo rankšluostį padavė R. G., A. J. sudavė samčiu į krūtinę, bet kiek kartų, neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog jis, D. T., E. M., V. O. ir A. P. pylė ant R. F. vandenį, o A. J. samčiu sudavė daug silpnų smūgių į krūtinę, tada priėjo A. P. su rankšluosčiu ir stipriai trenkė nuteistajam penkis šešis kartus į krūtinę, tuo pat metu V. O. ir D. T. trenkė į šonus rankšluosčiais, o jis pylė vandenį ant pilvo. Tada atėjo R. G., kuriam rankšluostį padavė A. P., tuo metu V. O. sudavė kelis stiprius smūgius nuteistajam į krūtinę, šis pradėjo springti ir visi atsitraukė nuo lovos (t. 6, b. l. 81–84). Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad R. F. priėjo prie lovos ir į ją atsigulė, A. P. ir D. T. pririšo jo rankas ir kojas prie metalinių lovos rėmų. Kai R. F. buvo pririštas prie lovos, prie jo priėjo nuteistasis A. J., kuris rankoje laikė metalinį samtį. Šiuo samčiu jis pasisėmė vandens iš šalia esančio kibiro ir kelis kartus užpylė ant R. F., tada jam apie 6–8 kartus tuo pačiu samčiu sudavė į krūtinę. Priėjęs nuteistasis V. O. susuktu rankšluosčiu, kurio kitame gale buvo padarytas mazgas, sudavė R. F. apie dešimt smūgių į krūtinę, prie V. O. prisijungė A. P. ir A. P., kurie R. F. sudavė apytiksliai kiekvienas po aštuonis smūgius į krūtinę rankšluosčiais (t. 1, b. l. 192–193). Liudytojas N. D. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. J. metaliniu samčiu sudavė R. F. į krūtinės sritį mažiausiai dešimt kartų, kas vyko po to, kurį laiką nematė, vėliau matė, kad dar du nuteistieji susuktais rankšluosčiais, kurių kituose galuose buvo padaryti mazgai, kiekvienas sudavė R. F. apytiksliai po keturis–penkis kartus į krūtinės ir pilvo sritis, tuo pat metu ant jo galvos kažkuris iš nuteistųjų užpylė vandens (t. 1, b. l. 189–191). Be šių asmenų parodymų byloje yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad be R. G. ir V. O. prieš R. F. smurtavo A. P. ir A. J.. L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. J. samčiu daužė R. F. per krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu apie A. P. ir A. J. pavartotą smurtą prieš R. F. buvo nurodę L. S., R. G. (apie A. J.), V. O., nukentėjusieji N. K. (apie A. J.), G. P., liudytojai S. Š., P. S. (apie A. J.). Pats A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog R. F. jis užpylė vieną samtį vandens ant krūtinės, o A. M., A. P., L. S., V. O., A. P., E. M. pasikeisdami daužė R. F. per rankas, per kojas ir per galvą, kas, kiek kartų ir į kurias vietas sudavė, nematė (t. 5, b. l. 88–89). Nors tiesiogiai teismas, priimdamas nuosprendį, negali vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, todėl jie gali ir turi būti vertinami. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visi nuteistieji, nukentėjusieji ir liudytojai kartu atliko, atlieka arba dar atliks laisvės atėmimo bausmę, todėl turi skirtingus interesus apginti ar apkaltinti jiems palankius asmenis. Nuosekliausi yra nuteistojo D. T. parodymai, jų patikimumu teisėjų kolegija dėl anksčiau aptartų priežasčių neabejoja, be to, juos patvirtina kitų byloje ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai.

128Pirmiau aptartus nuteistųjų bei liudytojų parodymus apie R. F. sužalojimui panaudotus įrankius ir priemones (samtį, rankšluosčius) bei trauminių poveikių lokalizaciją iš dalies patvirtina ir 2012 m. balandžio 2 d. specialisto išvada Nr. pM 1/12-M 745/10(02). Joje konstatuota mechaninė krūtinės trauma: kairių III-IX šonkaulių (septynių) ir dešinių IV-IX šonkaulių (šešių), krūtinkaulio kūno (vieno) lūžiai; blužnies plyšimas (vienas), poodinė kraujosruva (viena masyvi) priekinėje krūtinės sienoje. Blužnies plyšimas komplikuotas vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti mechaniniai sužalojimai, išsivystę krūtinės traumavimo pasėkoje – krūtinės ląstos kaulų lūžiai ir krūtinės ląstos kraujosruva vertinant juos izoliuotai po vieną atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju tikėtina, kad daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.15. punktą galėtų būti vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Ši pavojinga gyvybei būsena šiuo atveju neišsivystė, nes R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Šiuo atveju blužnies plyšimas vertinamas kaip krūtinės traumos išraiška (t. 1, b. l. 41–43).

129Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras, vaizdo įrašas, kuriuo rėmėsi apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. G. ir V. O. atžvilgiu, pradėtas filmuoti R. F. jau gulint pririštam ant lovos, taigi jame nebuvo užfiksuoti visi asmenys, smurtavę prieš R. F.. Remiantis pirmiau aptartais kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pririštą prie lovos R. F. metaliniu samčiu mušė A. J., šlapiais rankšluosčiais – A. P. bei V. O., po to A. P. savo rankšluostį perdavė R. G., kuris kartu su V. O. toliau mušė pririštą R. F.. Visi šie asmenys smūgius nukentėjusiajam sudavė į krūtinės sritį. Nustatyti, nuo kurių smūgių buvo padaryti konkretūs sužalojimai, nėra galimybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. P. ir A. J. pagal savo amžių, psichofizines savybes ir gyvenimišką patirtį aiškiai suvokė, kad smūgiuodami į žmogaus gyvybei svarbius organus gali sukelti pavojų jo sveikatai, todėl neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gali atsirasti padariniai – nukentėjusiajam gali būti padarytas sunkus (pavojingas gyvybei) sveikatos sutrikdymas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Specialisto išvadose R. F. mirties priežastis (prigėrimas vandenyje) nėra susijusi su jo atžvilgiu vartotu fiziniu smurtu, tačiau jam konstatuotas blužnies plyšimas, komplikuotas vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, teismo medicinos eksperto įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kiti mechaniniai sužalojimai, išsivystę nuo krūtinės traumavimo – krūtinės ląstos kaulų lūžiai ir krūtinės paodės kraujosruva, vertinant juos izoliuotai po vieną, anot teismo medicinos eksperto, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o daugybiniai krūtinės ląstos kaulų lūžiai visumoje galėjo sukelti gyvybei pavojingą kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl kvėpavimo judesių sutrikimo, kuris galėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Už šiuos padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą), teisėjų kolegijos vertinimu, turi atsakyti ir A. P. bei A. J..

130Kaltinamajame akte A. P. ir A. J. buvo kaltinami tuo, kad R. F. kūno sužalojimus, kurie buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, jie padarė esant veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms – sužalojo bejėgiškos būklės žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika laikytina padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai nusikalstamą elgesį iššaukia kaltininko aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės ar elgesio normų niekinimas, savęs priešpastatymas aplinkiniams rodant niekinantį požiūrį į juos visai be dingsties, arba kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P., A. J. ir kiti nuteistieji viešoje vietoje be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų, norėdami, kaip jie patys įvardijo, „pakrikštyti“ naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius, tokiu būdu aiškiai iš jų pasityčiodami, bendrais veiksmais pririšo R. F. prie į kiemą specialiai tam išneštos lovos, tada pasikeisdami mušė jį šlapiais rankšluosčiais ir metaliniu samčiu, tokiu būdu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. R. F. smūgiai buvo suduodami jam gulint pririštam prie lovos, t. y. jis akivaizdžiai buvo bejėgiškos būklės. Taigi A. P. ir A. J. veiksmus prokuroras pagrįstai prašo kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl šių asmenų išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus atitinkamai keistina. Nurodytinos tokios įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės:

131A. P. ir A. J., atlikdami laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – ( - ) pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, veikdami bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir V. O., iš chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam R. F., pririštam prie geležinės lovos, t. y. esant jam bejėgiškos būklės, A. P. su R. G. ir V. O. pasikeisdami sudavė smūgius šlapiais rankšluosčiais į krūtinės bei pilvo sritis, o A. J. sudavė smūgius metaliniu samčiu į krūtinės ir pilvo sritį, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

132Ši A. P. ir A. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus.

133Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ir prokuroro prašymas pripažinus A. P. ir A. J. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, padarymo, pripažinti juos pavojingais recidyvistais. BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Pagal to paties BK straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5, 9 punktus ir 181 straipsnio 1 dalį, Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti nusikaltimai priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Turėdami neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą A. P. ir A. J. padarė naują labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose, tokiu būdu vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, gali būti pripažinti pavojingais recidyvistais. Byloje surinktų duomenų apie nuteistųjų asmenybę visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad tiek A. P., tiek A. J. nusikalto neatsitiktinai, padidintą šių asmenų pavojingumą visuomenei rodo ir tai, kad praeityje buvo teisti, šią nusikalstamą veiką padarė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Kaip jau buvo minėta, iš bylos duomenų matyti, kad A. P. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu 69 kartus pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, 58 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas, A. J. charakterizuojamas patenkinamai. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti A. P. ir A. J. pavojingais recidyvistais.

134Už BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose padarytą nusikalstamą veiką prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. P. paskirti aštuonerių metų, A. J. – septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje konstatuota, kad bausmė turi būti proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl skiriant bausmes negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba bei vieta vertybių hierarchijoje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau teisti, A. P. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, turi 50 procentų darbingumą, bausmės atlikimo metu 69 kartus pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, 58 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas, A. J. ( - ) pataisos įstaigos administracijos A. J. charakterizuojamas patenkinamai, bausmės atlikimo metu nebaustas, 11 kartų paskatintas), jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinusi šias aplinkybes ir atsižvelgusi į BK 56 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. P. skiriant bausmę, nežymiai viršijančią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Nors A. J. pripažinus pavojingu recidyvistu jam taip pat turėtų būti skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį bausmė, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios priežasties A. J. skiriama BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė.

135Dėl nuteistojo L. S. gynėjos apeliacinio skundo

136Nuteistojo L. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniame skunde nesutinka su L. S. nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nurodydama, kad byloje nebuvo nustatytas vienas iš objektyvių veikos požymių – kilę padariniai. Anot apeliantės, visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta, nes visi nuteistieji, nukentėjusieji ir liudytojai parodė, jog naujai į pataisos namus atvykusių asmenų „krikštynos“ – tai sena kalinimo įstaigų tradicija. Šią tradiciją, apeliantės teigimu, palaiko ( - ) pataisos įstaigos administracija, nesikišdama į nuteistųjų veiksmus šių „krikštynų“ metu. Be to, anot apeliantės, nuo L. S. tiesiogiai nukentėję ir kiti byloje apklausti asmenys jam pretenzijų nepareiškė.

137Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nors apeliaciniame teisingai nurodoma, kad visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan., o visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Gynėjos nurodomos aplinkybės (aplinkinių reakcija, nukentėjusiųjų skaičius bei neteisėtų veiksmų trukmė), į kurias privaloma atsižvelgti sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, kaip tik leidžia spręsti apie sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistieji fizinį ir psichinį smurtą naudojo septynių nukentėjusiųjų atžvilgiu, taigi truko ne trumpą laiko tarpą, o aplinkinių reakcija ir „krikštynų“ pasekmės (nužudytas vienas asmuo, kitiems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai, sukeltas fizinis skausmas) buvo itin neigiamos.

138Apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji, tarp jų ir L. S., fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo (elgėsi įžūliai) pataisos namuose, kur galioja ypatingas teisinis režimas, visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims viešai prieinamoje ir jų lankomoje teritorijoje. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistųjų, tarp jų ir L. S., atliekamus viešus smurtinius veiksmus, taip vadinamas „krikštynas“ stebėjo daug kitų asmenų, ne tik tuo metu buvusių toje teritorijoje, bet ir per langus, vienas šio įvykio epizodas netgi buvo filmuojamas. Įvykio metu buvo sukeltas triukšmas ir sąmyšis, kuris savaime atkreipė aplinkinių, kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų dėmesį, sukėlė jiems nepatogumus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad visas įvykis jiems buvo nepriimtinas, kėlė baimę, buvo per žiaurus. Nukentėjusysis A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad į „krikštynas“ ėjo, nes bijojo, kad gali būti sunkesnės pasekmės, piktumai, atsisakius galėjo būti sumuštas, taip pat parodė, kad niekas nenorėjo „krikštytis“, visi bijojo, nes apie ankstesnes krikštynas pasakodavo kiti nuteistieji. Nukentėjusysis N. K. parodė, kad „krikštijosi“ ne savo noru, jam buvo grasinama. Liudytojas L. J. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad po rytinio patikrinimo, kai tik prasidėjo „Jūros šventė“, buvo išėjęs į kiemą pažiūrėti, kaip viskas vyksta, bet pamatęs, kad „krikštynos“ per žiaurios, jis iš karto grįžo į savo būrį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi byloje apklausiami nuteistieji, nukentėjusieji ir liudytojai tuo pačiu metu atliko laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, kur galioja atskiros savitarpio bendravimo taisyklės, dėl ko ne visi yra suinteresuoti duoti teisingus parodymus. Tai ypač matyti vertinant parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Dėl šios priežasties kai kurie nukentėjusieji, iš baimės ar turėdami kitų motyvų, gali slėpti tikruosius išgyvenimus, patirtus „krikštynų“ metu.

139Taigi nors tiesiogiai L. S. pretenzijų niekas nepareiškė, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl bendrų A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. visų nuteistųjų smurtiniais veiksmais ir patyčiomis buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

140Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo L. S. gynėjos apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su jam paskirta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas visiems nuteistiesiems skyrė skirtingas bausmes, tačiau nežymiai besiskiriančias. L. S. paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių bausmė nėra griežčiausia lyginant su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, analogiška bausmė paskirta E. M., dar griežtesnės bausmės paskirtos A. P., A. P., V. O., R. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, jo asmenybę (pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas nepatenkinamai, bausmės atlikimo metu 39 kartus pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, 27 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 6 kartus skatintas), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. L. S. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teismas, naują nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai nustatė A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir laikyti ją aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant bausmę L. S. jokios įtakos neturi kitiems nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės ir jų įskaitymas į bausmę. Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad kitiems nuteistiesiems viso bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o skundžiamu nuosprendžiu suėmime išbūtas laikas buvo įskaitytas į paskirtą bausmę, dėl to lyginant su kitais nuteistaisiais L. S. realiai atliks didesnę bausmę.

141Apeliaciniame skunde nuteistojo L. S. gynėja prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš L. S. priteista 70,20 Lt procesinių išlaidų. Remdamasi BPK 105 straipsnio 5 dalimi, gynėja nurodo, jog L. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi sąlygų įsidarbinti, neturi pajamų, todėl procesinių išlaidų apmokėti neišgali. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiesiems A. L., A. D., G. L. ir liudytojui E. R. buvo apmokėtos kelionės išlaidos, kurios sudaro 632 Lt, todėl ši suma buvo priteista iš visų nuteistųjų lygiomis dalimis. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, nukentėjusiesiems ir liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, remiantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės pobūdį ir dydį nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas nuteistieji padarė bendrininkų grupėje, tyčia, todėl proceso išlaidos pagrįstai išieškotos iš visų nuteistųjų po lygiai. Priteista suma nėra aiškiai per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepagrįstu bylinėjimosi išlaidų priteisimu, atmestini.

142Dėl BK 239 straipsnio 1 dalies (prokuroro apeliacinis skundas)

143Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S. buvo išteisinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį nenustačius jų veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokią išvadą nuosprendį priėmęs teismas padarė įvertinęs tai, kad kaltinamiesiems dėl tos pačios veikos negali būti kartu inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 239 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes jie skiriasi ne tik pagal jų objektą, bet ir pagal subjektyviąją pusę (BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tikslas – dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą, o BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tikslas – pažeisti viešąją tvarką). Be to, apygardos teismo vertinimu, šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą ir kad laisvės atėmimo įstaigos darbas buvo dezorganizuotas. Nesutikdamas su šiomis apygardos teismo išvadomis prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog BK 239 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl joje aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikšmės neturi. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas yra baigtas, kai atliekami nusikalstami veiksmai – asmuo, būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, terorizuoja kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis, nepaisant to, ar buvo sutrikdytas pataisos įstaigos darbas, ar nebuvo. Nesutikdamas su apygardos teismo išvada, kad dėl tos pačios padarytos veikos negali būti kartu inkriminuojami nusikaltimai, numatyti BK 239 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, prokuroras nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vienu veiksmu gali būti pažeidžiami keli objektai ir tai neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės už abi nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, beveik visi idealiosios nusikaltimo sudėties atvejai – BK 284 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniais, BK 180 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniai, 182 straipsnis ir 300 straipsnis, 240 straipsnis ir 129, 135, 138 straipsniai, 182 straipsnis ir 214, 215 straipsniai ir t. t.). Prokuroro vertinimu, šioje byloje yra nustatyti ir įrodyti visi nusikaltimo, numatyto BK 239 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

144Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie prokuroro argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras pagrįstai prašo A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S. pripažinti kaltais ir pagal BK 239 straipsnio 1 dalį.

145Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apskritai nėra galima nusikalstamų veikų, numatytų BK 239 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptis. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Ne visada viešosios tvarkos pažeidimo norma apima veiką ar jos padarinius, kurie iš tiesų buvo padaryti. Tokiais atvejais konstatuojama ideali nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359/2014, Nr. 2K-91/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog idealios sutapties atveju pripažįstama, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, tačiau dėl teisinio reguliavimo specifikos ji kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Be to, pagal teismų praktiką, jeigu veika turi nusikaltimo, baudžiamo griežčiau, nei už nustatytą viešosios tvarkos pažeidimą, požymių, šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359/2014, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-91/2010 ir kt.). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 239 straipsnio 1 dalyje, sankcija yra griežtesnė, nei nustatyta už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą viešosios tvarkos pažeidimą. Taigi iš esmės BK 239 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veiksmų ideali sutaptis yra galima, tačiau tam būtina nustatyti nuteistųjų veiksmuose esant BK 239 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymių.

146Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 239 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis. Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais veiksmais – laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų terorizavimu (sumušimu, sužalojimu, tyčiojimusi ir pan.). Šia veika kėsinamasi į normalią laisvės atėmimo vietų veiklą, teisingumo interesus, papildomas objektas yra žmonių sveikata, gyvybė, nuosavybė. Be to, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo BK 239 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo, nepriklausomai nuo padarinių. Tuo tarpu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomas objektas – asmens garbė, orumas, sveikata, gyvybė, nuosavybė. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visais atvejais būtina nustatyti, kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei, t. y. kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką (materiali sudėtis). Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti bent vienu iš alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti ar leisti laisvalaikį ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, dėl ko aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, sutrikdyta normali įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir pan.

147Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos kieme, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, pasireiškusiais tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K., G. P., R. J. ir R. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, o R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apibendrinęs visų nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad vienu ar kitu momentu, pakaitomis, nukentėjusiuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J., R. F. prie lovos rišo kaltinamieji E. M., D. T., A. M., V. O., A. P., ant jų kūnų vandenį pakaitomis pylė L. S., A. P., V. O., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M., pakaitomis šlapiais rankšluosčiais su ant galų surištais mazgais juos mušė L. S., A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M. ir A. M., metaliniu samčiu mušė A. J.. Dauguma nuteistųjų neginčija atlikę šiuos veiksmus, visi jie atitinka ir BK 239 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos specialaus subjekto požymius – atlieka laisvės atėmimo bausmes ( - ) pataisos namuose. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro teigimu, kad tokie veiksmai, kai nukentėjusieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, per prievartą guldomi ant lovos, pririšami prie jos, ant jų pilamas vanduo ir jie daužomi šlapiais rankšluosčiais ir samčiu padarant jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, pripažintini laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų terorizavimu. Teismų praktikoje laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų terorizavimu pripažįstamas fizinis ir/ar psichinis smurtas prieš kartu kalinčius asmenis – jų sumušimas, sužalojimas, tyčiojimasis iš jų, necenzūrinių žodžių vartojimas. Pavyzdžiui, nukentėjusiojo vadinimas necenzūriniais žodžiais ir be jokios priežasties reikalavimas išeiti iš kameros, sudavimas metaline vonele į galvą bei smūgius kumščiais į pilvą, krūtinę (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2009, šioje dalyje paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byloje Nr. 2K-338/2010). Šiuo atveju masinis fizinis smurtas ir patyčios prieš kitus, naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusius nuteistuosius, prisidengiant taip vadinamomis „krikštynomis“, teisėjų kolegijos vertinimu, neapima visų BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu nusikaltimai yra tyčiniai ir padaromi tik tiesiogine tyčia, tačiau BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma labiau konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti (terorizuoti) asmenį, kartu atliekantį laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tyčiniais veiksmais, tačiau tyčia gali būti nekonkretizuota. Nors, kaip pagrįstai nurodo prokuroras, BK 239 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, tačiau juos būtina įvertinti, nes, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, jie padeda atskleisti tikrąjį nusikaltimo mechanizmą, atriboti tyčinius nusikaltimus nuo neatsargių, leidžia nustatyti tyčią ir jos kryptingumą, apibūdina kaltininką ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turi įtakos skiriant bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešoje vietoje atlikdami pirmiau nurodytus veiksmus, matant kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S. turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš naujai į pataisos įstaigą atvykusių nukentėjusiųjų, įbauginti, kad šie paklustų ilgiau laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų valiai ir užgaidoms, parodyti, kad jie negerbia ir nesilaiko laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos ir rėžimo taisyklių, kartu visi suprato, jog tokiais veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog būtent dėl to, kad viešai buvo terorizuojami (mušami ir žeminami) laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, buvo pažeista viešoji tvarka ir rimtis. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 239 straipsnio 1 dalies sankcija yra griežtesnė už BK 284 straipsnio 1 dalies sankciją, dėl ko šie nusikaltimai turėtų būti inkriminuojami kartu taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles. Dėl to prokuroras pagrįstai prašo šias veikas kvalifikuoti kaip idealiosios nusikaltimų sutapties atvejį.

148Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tokios „krikštynos“, anot nuteistųjų ir jų gynėjų, vyksta kasmet, savaime neeliminuoja nuteistųjų kaltės. Kiekvienu atveju turi būti įvertinami jų motyvai ir tikslai, atlikti veiksmai, kilę padariniai, nukentėjusiųjų požiūris (ar jiems buvo suteikta reali galimybė laisvai pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti tokiose „krikštynose“) ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusieji buvo verčiami dalyvauti „krikštynose“, nesutikusiems buvo grasinama nemalonumais, o sutikę dalyvauti „krikštynose“ taip pat pripažino, kad sutikimas nebuvo savanoriškas, tokiu būdu tikėtasi išvengti galimų sunkesnių pasekmių. Nukentėjusysis A. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad į „krikštynas“ ėjo, nes bijojo, kad gali būti sunkesnės pasekmės, piktumai, atsisakius galėjo būti sumuštas, taip pat parodė, kad niekas nenorėjo „krikštytis“, visi bijojo, nes apie ankstesnes krikštynas pasakodavo kiti nuteistieji, be to, girdėjo, kad buvo atsisakiusiųjų „krikštytis“ – jiems buvo grasinama sumušimais (t. 10, b. l. 51). Nukentėjusysis N. K. parodė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „krikštijosi“ ne savo noru, jam buvo grasinama jėga (t. 1, b. l. 87–88), šiuos parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje nurodydamas, jog nenorėjo gultis ant „krikštijamųjų“ lovos, bet reikėjo (t. 10, b. l. 77). Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad nebuvo galima atsisakyti „krikštynų“, jei kas nors atsisakytų, būtų pagauti ir išmaudyti (t. 10, b. l. 80). Teisėjų kolegija atkreipia ir į liudytojo L. J. parodymus apie tai, kad šios „krikštynos“ buvo per žiaurios lyginat su anksčiau vykusiomis, nes anksčiau niekada žmonės nebuvo rišami prie lovų (t. 2, b. l. 43), t. 10, b. l. 141. Ypatingas dėmesys atkreipiamas ir į R. F. atvejį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam jau gulint pririštam, užpylus vandens ir sudavus kelis smūgius jis prašėsi paleidžiamas ir rėkė, tačiau smurtas jo atžvilgiu vis tiek buvo tęsiamas, o jam pradėjus springti buvo tyčiojamasi, kad jis apsimetinėja.

149Visi nuteistieji ginčija buvus išankstinį susitarimą terorizuoti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismų praktikoje išankstinis susitarimas padaryti nusikaltimą, nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu, raštu ar kitais aiškiai demonstruojamais veiksmais. Išankstinis susitarimas padaryti nusikalstamą veiką yra galimas ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, kaip jau buvo minėta, tokie veiksmai gali būti padaryti bet kurioje nusikaltimo stadijoje. Šiuo atveju iš bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo spontaniški, į pataisos namų kiemą buvo išnešta lova, kibirai su vandeniu, po vieną kviečiami naujai į ( - ) pataisos namus atvykę nuteistieji, visi nuteistieji pakaitomis atliko neteisėtus veiksmus (rišo nukentėjusiuosius prie lovos, daužė juos rankšluosčiais ir samčiais, pylė ant jų vandenį). Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, anot nuteistųjų, naujokų „krikštynos“ yra kasmetinis renginys, tad artėjant maždaug numatytai datai apie tai savaime yra kalbama, tariamasi ir ruošiamasi. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo prokuroras, nei vienas iš nuteistųjų nėra kaltinamas šių „krikštynų“ organizavimu, tačiau visi nuteistieji, turėdami tikslą pažeminti, pasityčioti iš naujai į pataisos įstaigą atvykusių nukentėjusiųjų, pritarė vienas kito elgesiui ir tokiu būdu laikoma esant bendrą susitarimą terorizuoti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusius asmenis.

150Remdamasi byloje surinktais, šiame nuosprendyje ir skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais teisėjų kolegija pripažįsta esant nustatytomis tokias nusikalstamos veikos, numatytos BK 239 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes:

151A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S., veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje, esančioje ( - ), iš anksto susitarę terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius inscenizuotuose nuteistųjų kriminalinėje subkultūroje vadinamose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, 2010 m. liepos 25 d. apie 8.30 val. minėtos pataisos įstaigos III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, tyčia naudodami smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. E. M., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis pasikeisdami prie metalinės lovos iš eilės rišo nukentėjusiuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J. ir R. F., A. P., L. S., A. P., E. M., D. T., A. J., V. O., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, A. P., L. S., A. P., R. G., E. M., D. T., A. J., V. O., A. M. pakaitomis sudavė smūgius metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius A. D., kuriam bendrais pirmiau minėtų asmenų veiksmais sukeltas fizinis skausmas, N. K., kuriam padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše – nežymus sveikatos sutrikdymas, G. P., kuriam padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose – nežymus sveikatos sutrikdymas, R. J., kuriam padarytos poodinės kraujosruvos kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose – nežymus sveikatos sutrikdymas, G. L., kuriam sukeltas fizinis skausmas, R. J., kuriam padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose – nežymus sveikatos sutrikdymas, ir R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

152Už šią nusikalstamą veiką prokuroras apeliaciniame skunde prašo L. S., A. P., A. P., R. G., V. O. paskirti ketverių metų, D. T., A. J., E. M., A. M. – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje konstatuota, kad bausmė turi būti proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl skiriant bausmes negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba bei vieta vertybių hierarchijoje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, sukeltas pasekmes, į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems L. S., A. P., V. O. skiriant BK 239 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančias bausmes, nuteistiesiems E. M., A. M. skiriant bausmes, nežymiai mažesnes už sankcijos vidurkį. Atsižvelgdama į tai, kad D. T. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie savo paties ir kitų nuteistųjų atliktus veiksmus, tokiu būdu padėjo išaiškinti byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, teisėjų kolegija skiria jam bausmę, mažesnę už BK 239 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Vadovaudamasi BK 56 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija A. P. ir R. G., kuris apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, skiria bausmes, viršijančias BK 239 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidurkį. Nors A. J. pripažinus pavojingu recidyvistu jam taip pat turėtų būti skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį bausmė, tačiau pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios priežasties A. J. skiriama BK 239 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė.

153Dėl kitų prokuroro apeliacinio skundo argumentų

154Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog apygardos teismas neteisingai subendrino bausmes kaltinamiesiems V. O. bei L. S.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu L. S. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėta prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – treji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2010 m. liepos 25 d., t. y. dar iki priimant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį. BK 64 straipsnio pagrindu bausmės yra bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, laikas privalo būti įskaitytas į galutinės subendrintos bausmės laiką. Taigi prokuroras teisus teigdamas, kad L. S. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas L. S. atveju šias nuostatas taikė netinkamai.

155Skundžiamu nuosprendžiu V. O. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Prie šios bausmės apygardos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėjo Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir V. O. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – penkiolika metų laisvės atėmimo. Kaip pagrįstai nurodo prokuroras, iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. O. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su minėtu Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, susidūręs su būtinumu subendrinti naujai skiriamą bausmę su anksčiau priimtu nuosprendžiu, kuriuo jau buvo bendrinamos bausmės. Jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-P-193/2007). Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-193/2007). Taigi prokuroras teisus teigdamas, kad apygardos teismas turėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė susidėjo iš vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos tuo nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą, ir Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos vienerių metų dešimties mėnesių dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės, o bausmės buvo subendrintos pagal BK 64 straipsnio reikalavimus jas iš dalies sudedant. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiamas apygardos teismo nuosprendis keistinas ir šioje ir šioje dalyje.

156Teisėjų kolegija sutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P., A. M. ir A. J. paskyręs bausmes, lygias jų suėmime išbūtam laikui, ir nesubendrinęs jų su ankstesniais nuosprendžiais šiems asmenims paskirtomis bausmėmis, pažeidė BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. P., A. M. ir A. J. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką iš tiesų paskirtos bausmės, lygios jų suėmime išbūtam laikui: A. P. nuteistas vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o A. M. ir A. J. – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad visi trys nuteistieji yra anksčiau teisti ir šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu dar nebuvo atlikę paskirtų bausmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiems nuteistiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, iš pradžių turėjo būti subendrintos su bausmėmis, paskirtomis nuosprendžiais, pagal kuriuos jie atlikinėjo bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir tik tada vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismo nuosprendis keistinas. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. P. atliko Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir 2014 m. lapkričio 24 d. buvo paleistas iš Marijampolės pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šiame nuosprendyje A. P. paskirtos bausmės nebegali būti bendrinamos su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu.

157Dėl A. P. apeliacinio skundo

158Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, apeliantas neneigia, jog kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavęs „krikštynose“, tačiau nesutinka, kad būtent nuo jo veiksmų mirė R. F.. Nuteistasis abejoja nuteistojo D. T. parodymų, kuriems prieštarauja A. M., A. J., R. G., V. O. parodymams, patikimumu bei realia galimybe atpažinti apeliantą iš byloje peržiūrėto vaizdo įrašo. Nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kurį pateikė liudytojas N. D., teismas pagrįstai konstatavo, kad šiame įraše nuo 12 iki 42 sekundės matyti, kad ant lovos gulintis žmogus yra mušamas iš abiejų lovos pusių, smūgiai suduodami galimai parodymuose paminėtais rankšluosčiais, gulintįjį iš kairės muša vienas vyriškis, iš dešinės muša kitas vyriškis ir tuo pačiu metu dar vienas vyriškis daro judesius lovos galvūgalyje, kur yra gulinčio galva. Šie vyriškio judesiai panašūs į vandens pylimą iš kibirėlio. Po to smurto veiksmai nutraukiami, o lova pastatoma ant šono. Nuteistasis D. T. parodė, kad nukentėjusįjį R. F. mušantis asmuo iš kairės yra R. G., iš dešinės – V. O., o viršugalvyje vandenį pila A. P.. Kaip jau buvo minėta atsakant į nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo abejoti D. T. parodymų patikimumu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iš esmės davė analogiškus parodymus, juos patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Lyginant juos su kitų nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, jie buvo nuosekliausi ir išsamiausi. Be to, apie tai, kad būtent A. P. pylė vandenį ant nukentėjusiojo R. F., patvirtino ir daugiau nuteistųjų. L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. P. užpylė vandens ant R. F. krūtinės, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad vanduo buvo pilamas ne tik ant krūtinės, bet ir ant galvos. A. M. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad jis, D. T., A. P. ir E. M. užpylė vandens ant R. F. krūtinės. Kaip jau buvo minėta, D. T. parodymų patikimumą sustiprina ir tai, kad analogiškus parodymus jis davė dar prieš tai, kai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dalis R. F. „krikštynų“. D. T., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė ir aptarė kitus nuteistuosius, jų veiksmus ir buvimo vietas, o dauguma nuteistųjų patvirtino, kad D. T. teisingai nurodė jų buvimo vaizdo įraše vietas. E. M. taip pat patvirtino, kad D. T. vaizdo įraše teisingai nurodė A. P. ir V. O.. Nepagrįsti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas D. T. gebėjimas atpažinti asmenis, užfiksuotus vaizdo įraše. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teisme apklaustas vaizdų tyrimo specialistas Kęstutis Graželis nurodė, jog byloje esanti jo išvada nepaneigia galimybės konkrečiam asmeniui atpažinti jam pažįstamus asmenis. Dėl jau pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti D. T. parodymais apie tai, ką jis matė peržiūrėtame vaizdo įraše.

159Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinti ir kiti įrodymai, patvirtinantys A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M745/10(02) nurodyta, kad R. F. mirties priežastis – asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (prigėrimas vandenyje), papildomoje išvadoje Nr. pM 1/12-M 745/10(02) taip pat nurodyta, kad R. F. mirė nuo asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Esant netiesioginei tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius. Nustatant priežastinį ryšį būtina atsižvelgti į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Minėtose specialisto išvadose vienareikšmiškai konstatuota, kad R. F. mirties priežastis – asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu (prigėrimas vandenyje). Iš bylos duomenų seka, kad A. P. vandenį ant R. F. veido pylė paskutinis, būtent šie veiksmai sąlygojo R. F. mirtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ant R. F. vandenį pylė ne tik A. P.. Nuteistasis D. T. pats pripažino, kad pririšęs R. F. prie lovos, užpylė jam ant krūtinės kibiriuką vandens. Taip pat yra duomenų, kad vandenį ant nukentėjusiojo pylė A. J., A. M., tačiau iš įvykį stebėjusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad R. F. po šių veiksmų sąmonės praradęs nebuvo, rėkė, muistėsi, prašėsi paleidžiamas. Iš byloje esančių duomenų seka, kad nukentėjusysis R. F. sąmonę prarado tik tada, kai buvo mušamas R. G. ir V. O. ir tuo pačiu metu jam ant veido buvo pilamas vanduo. Kaip jau buvo minėta, tuo metu vandenį ant nukentėjusiojo pylė tik A. P.. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes tarp nuteistojo A. P. veiksmų ir nukentėjusiojo R. F. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog nuteistojo atlikti veiksmai (nukentėjusiajam ant veido pilamas vanduo) ir atsiradę padariniai (nukentėjusiojo mirtis dėl asfikcijos uždarius kvėpavimo takus vandeniu) buvo dėsningas veikos rezultatas. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog A. P. R. F. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Pildamas vandenį nukentėjusiajam ant veido (nosies ir burnos) neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, numatė, kad dėl tokio jo veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

160Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad iš byloje nustatytų vandenį ant R. F. pylusių asmenų už jo nužudymą nepagrįstai nuteistas tik jis vienas, o D. T. ir A. M., kurie pagal visų nuteistųjų šioje byloje parodymus taip pat pylė vandenį ant nukentėjusiojo, buvo išteisinti. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nenustatė esant priežastinį ryšį tarp kitų asmenų veiksmų ir R. F. mirties. Kita vertus, dėl D. T. ir A. M. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šių asmenų atžvilgiu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

161Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis neturėjo galimybės duoti išsamių ir nuoseklių parodymų, nes pirminė jo apklausa įvyko tik praėjus dvejiems metams po įvykio, tokiu būdu iš apelianto buvo atimta galimybė gintis. Teisėjų kolegijos pažymi, kad kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kada juos būtina atlikti sprendžia tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras. BPK nenustatytas terminas, kad įtariamasis turi būti apklaustas, tačiau BPK 188 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis turi būti apklaustas, be to, įtariamasis visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priemonę (188 straipsnio 2 dalis). Taigi įtariamojo apklausos momentas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių bei nuo pasirinktos ikiteisminio tyrimo taktikos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminis pranešimas apie įtarimą A. P. įteiktas 2010 m. rugsėjo 6 d., antrasis pranešimas apie įtarimą įteiktas 2012 m. kovo 28 d., tą pačią dieną atlikta ir pirmoji įtariamojo apklausa. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad A. P. išsamesnius parodymus apie įvykį galėjo duoti apklausiamas praėjus trumpesniam laikui nuo įvykio, tačiau tai nelaiko BPK normų pažeidimu ar įtariamojo procesinių teisių, turinčiu įtakos objektyviam šios bylos ištyrimui ar išnagrinėjimui teisme. Kita vertus, BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks reglamentavimas užtikrina tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principo, įpareigojančio teismą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, įgyvendinimą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. P. teisiamajame posėdyje davė parodymus, taip pat patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi galimybė duoti išsamius ir nuoseklius parodymus nebuvo eliminuota.

162Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme. Anot apelianto, ji yra per griežta, o tokios griežtos bausmės skyrimui įtakos galėjo turėti konfliktas, kilęs tarp teisėjo Dmitrijaus Korsakovo ir apelianto tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

163Baudžiamajame įstatyme už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už padarytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktas) paskyrė bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – laisvės atėmimą keturiolikai metų, o už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – laisvės atėmimą vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių. Kitiems už analogiškus nusikaltimus nuteistiems asmenims (V. O. ir R. G.) buvo paskirtos tokios pačios bausmės, taigi teigti, kad bausmės skyrimui įtakos turėjo neva kilęs konfliktas tarp apelianto ir bylą nagrinėjusios kolegijos pirmininko ir pranešėjo, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. P. yra teisėta ir pagrįsta.

164Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad ( - ) pataisos įstaigos administracijos A. P. charakterizuojamas neigiamai (nors mokosi, tačiau bausmės atlikimo metu dvidešimt kartų pažeidė pataisos įstaigose nustatytą tvarką, keturiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, vos vieną kartą paskatintas). A. P. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teistas, naujus nusikaltimus padarė bausmės atlikimo metu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai nustatė A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir laikyti ją aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo.

165Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsniu, 329 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

166Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

167Nuosprendžio dalį dėl A. P., A. J., R. G., V. O., A. P., L. S., E. M., A. M. ir D. T. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, dėl A. P. ir A. J. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

168A. P. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę:

169- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams;

170- pagal BK 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

171Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

172Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d. (tris mėnesius) ir nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. spalio 19 d. (vienerius metus ir šešis mėnesius).

173Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos.

174Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. P. pripažinti pavojingu recidyvistu.

175A. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę:

176- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimą septyneriems metams;

177- pagal BK 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą trejiems metams.

178Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

179Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

180Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. spalio 19 d. (vienerius metus ir šešis mėnesius).

181Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti A. J. pavojingu recidyvistu.

182R. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktų į BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirti jam laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

183R. G. pripažinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.

184Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

185Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

186V. O. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktų į BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

187V. O. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

188Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

189Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

190Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį.

191A. P. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

192Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes, paskirtas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus ir 284 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

193L. S. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.

194Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

195Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

196Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą ir su kitais nuosprendžiais subendrintą bausmę.

197E. M. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

198Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

199Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. (vienerius metus ir septynis mėnesius).

200Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo dienos.

201D. T. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

202Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

203Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

204A. M. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

205Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

206Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

207Iš A. P. nukentėjusiajai A. L. priteisti 2 490 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

208Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

209Nuteistojo A. P. ir nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 6. V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 7. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir... 8. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 10. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos... 11. R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 12. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir... 13. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimu keturiolikai... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 15. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos... 16. R. G. pripažintas pavojingu recidyvistu.... 17. A. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 18. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime... 19. A. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 20. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime... 21. L. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 22. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kaišiadorių rajono... 23. A. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 24. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime... 25. D. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 26. E. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių... 27. A. P., V. O., R. G., A. P., A. J., L. S., A. M., D. T., E. M. išteisinti pagal... 28. A. P., A. J., L. S., A. M., D. T., E. M. išteisinti pagal BK 129 straipsnio 2... 29. A. L. iš A. P., V. O. ir R. G. solidariai priteista 10 000 Lt neturtinei ir 2... 30. Valstybei iš A. P., V. O., R. G., A. P., D. T., A. J., E. M., A. M. ir L. S.... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 32. A. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 33. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 34. A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 35. D. T. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 36. D. T. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 37. D. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 38. A. J. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 39. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 40. A. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 41. E. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 42. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 43. E. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 44. A. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 45. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 46. A. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 47. L. S. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 48. L. S. buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 49. L. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 50. A. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 51. A. P. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 52. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 53. R. G. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 54. R. G. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 55. R. G. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 56. V. O. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 57. V. O. taip pat nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu,... 58. V. O. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ( - )... 59. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,... 60. Kauno apygardos teismas taip pat konstatavo, kad kaltinamieji D. T., L. S., A.... 61. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria... 62. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis nužudė R.... 63. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl ikiteisminio... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo išteisinti jį dėl R. F. nužudymo... 65. Nuteistojo R. G. gynėja advokatė Angelė Fominienė apeliaciniame skunde... 66. Nesutikdama su R. G. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus,... 67. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos... 68. Nuteistojo L. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniame skunde... 69. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose naujai atvykusių... 70. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su L. S. paskirtos bausmės dydžiu.... 71. Gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir dėl iš L. S. priteistų procesinių... 72. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. S. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos... 73. Nuteistasis V. O. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria... 74. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 75. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžiu nurodydamas,... 76. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neturėjo galimybės duoti... 77. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pratęsiant kardomąją priemonę –... 78. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos... 79. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 80. Nesutikdamas su visų kaltinamųjų išteisinimu pagal BK 239 straipsnio 1... 81. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apygardos teismas rėmėsi... 82. Prokuroras taip pat nurodo, jog apygardos teismas nuosprendyje neargumentavo,... 83. Prokuroro vertinimu, šioje byloje yra nustatyti ir įrodyti visi nusikaltimo,... 84. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. P. ir A. J.... 85. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažindamas kaltinamuosius R. G., A. P.... 86. Prokuroro teigimu, skundžiamu nuosprendžiu visi kaltinamieji buvo... 87. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu... 88. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu... 89. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m.... 90. 1. Nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 91. 2. Nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 92. 3. Nuosprendžio dalį dėl D. T. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 93. 4. Nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 94. 5. Nuosprendžio dalį dėl A. J. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 95. 6. Nuosprendžio dalį dėl E. M. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 96. 7. Nuosprendžio dalį dėl R. G. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 97. 8. Nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 98. 9. Nuosprendžio dalį dėl V. O. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 99. Nuteistasis A. J. atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, jog... 100. Nuteistasis A. J. prašo palikti Kauno apygardos teismo nuosprendį... 101. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė atmesti prokuroro... 102. Prokuroro, nuteistųjų V. O. ir R. G. bei nuteistojo R. G. gynėjos... 103. Dėl R. F. nužudymo (nuteistųjų R. G., V. O. ir nuteistojo R. G. gynėjos... 104. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. G., V. O. ir A. P. nuteisti pagal... 105. Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą teisėjų kolegija iš dalies... 106. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai abejojama... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į... 108. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde apeliuoja į specialisto išvadą Nr.... 109. Aptartų duomenų visuma, priešingai nei teigia nuteistasis R. G. ir jo... 110. Nepagrįsti ir nuteistojo V. O. apeliacinio skundo teiginiai, esą apygardos... 111. Iš V. O. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia keletą kartų su... 112. Visumos pirmiau aptartų duomenų analizė leidžia daryti patikimą išvadą,... 113. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp... 114. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog... 115. Dėl visų pirmiau aptartų aplinkybių apygardos teismo nuosprendis keistinas... 116. R. G. ir V. O., atlikdami laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje,... 117. Ši R. G. ir V. O. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 129 straipsnio 2... 118. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 119. Nuteistojo R. G. gynėja nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1... 120. Skundžiamu nuosprendžiu visi nuteistieji, tarp jų ir R. G., buvo pripažinti... 121. Specialisto išvada Nr. G2004/10(02) patvirtina, kad G. P. konstatuotos... 122. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. pritarė ir kitų nuteistųjų atliktiems... 123. Perkvalifikavus R. G. ir V. O. padarytą veiką į lengvesnę, atitinkamai... 124. Perkvalifikavus R. G. ir V. O. padarytą veiką atitinkamai keistina ir teismo... 125. Dėl A. P. ir A. J. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus... 126. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžio A. P. ir A. J. buvo išteisinti... 127. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.... 128. Pirmiau aptartus nuteistųjų bei liudytojų parodymus apie R. F. sužalojimui... 129. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį prokuroras, vaizdo įrašas, kuriuo rėmėsi... 130. Kaltinamajame akte A. P. ir A. J. buvo kaltinami tuo, kad R. F. kūno... 131. A. P. ir A. J., atlikdami laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos įstaigoje,... 132. Ši A. P. ir A. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2... 133. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas ir prokuroro prašymas pripažinus A.... 134. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose padarytą nusikalstamą veiką... 135. Dėl nuteistojo L. S. gynėjos apeliacinio skundo... 136. Nuteistojo L. S. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniame skunde... 137. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nors... 138. Apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji, tarp... 139. Taigi nors tiesiogiai L. S. pretenzijų niekas nepareiškė, teisėjų... 140. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo L. S. gynėjos apeliacinio skundo... 141. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. S. gynėja prašo panaikinti nuosprendžio... 142. Dėl BK 239 straipsnio 1 dalies (prokuroro apeliacinis skundas)... 143. Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. P., D. T., A. J., E. M., A.... 144. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie... 145. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 146. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 239 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas būdamas... 147. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R.... 148. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad tokios „krikštynos“, anot... 149. Visi nuteistieji ginčija buvus išankstinį susitarimą terorizuoti naujai į... 150. Remdamasi byloje surinktais, šiame nuosprendyje ir skundžiamame apygardos... 151. A. P., D. T., A. J., E. M., A. P., R. G., A. M., V. O. ir L. S., veikdami... 152. Už šią nusikalstamą veiką prokuroras apeliaciniame skunde prašo L. S., A.... 153. Dėl kitų prokuroro apeliacinio skundo argumentų... 154. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai... 155. Skundžiamu nuosprendžiu V. O. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 129... 156. Teisėjų kolegija sutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad... 157. Dėl A. P. apeliacinio skundo... 158. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus,... 159. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinti ir kiti įrodymai,... 160. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad iš byloje nustatytų... 161. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 162. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka ir su jam paskirta bausme.... 163. Baudžiamajame įstatyme už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2... 164. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas... 165. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 166. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.... 167. Nuosprendžio dalį dėl A. P., A. J., R. G., V. O., A. P., L. S., E. M., A. M.... 168. A. P. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239... 169. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimą septyneriems... 170. - pagal BK 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą trejiems metams ir trims... 171. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 172. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugsėjo 16... 173. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo dienos.... 174. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. P. pripažinti pavojingu... 175. A. J. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239... 176. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus laisvės atėmimą septyneriems... 177. - pagal BK 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą trejiems metams.... 178. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 179. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 180. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio... 181. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti A. J. pavojingu... 182. R. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8... 183. R. G. pripažinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės... 184. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 185. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 186. V. O. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8... 187. V. O. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 188. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 189. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 190. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės... 191. A. P. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 192. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 193. L. S. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 194. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 195. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 196. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą Kaišiadorių rajono apylinkės... 197. E. M. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 198. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 199. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio... 200. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo dienos.... 201. D. T. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 202. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 203. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio... 204. A. M. pripažinti kaltu pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 205. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 206. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo... 207. Iš A. P. nukentėjusiajai A. L. priteisti 2 490 Lt turtinei ir 10 000 Lt... 208. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 209. Nuteistojo A. P. ir nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Stasės...