Byla 2K-519/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

4nuteistajam M. Z.,

5gynėjui Aleksandrui Palamarčiukui (Aleksandr Palamarčiuk),

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. Z. nuteisimo: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. V. sužalojimo); pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dėl G. L. laisvės atėmimo); pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dėl E. K. laisvės atėmimo) ir šios baudžiamosios bylos dalys nutrauktos, nes baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas.

7Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir jos subendrintos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, M. Z. paskirtos bausmės pagal: BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą (dėl Š. G. nužudymo); BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl J. K. sužalojimo); BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl E. K. sužalojimo) subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. Z. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

8Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmės subendrinimo BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 9 punkto pagrindu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą paskirta bausme ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų keturiems mėnesiams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria į bausmės laiką buvo įskaičiuota visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė.

9Pašalintas iš nuosprendžio BK 25 straipsnio 2 dalies taikymas M. Z., paliekant jo nuteisimą tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

10Nustatyta, kad M. Z. nukentėjusiajai V. S. priteistą 10 000 Lt neturtinę žalą turi atlyginti solidariai su Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistais R. A., L. B. ir E. G..

11Iš M. Z. priteista neturtinė žala nukentėjusiajam J. K. sumažinta iki 50 000 Lt, kurią jis turi atlyginti solidariai su Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistais R. A., L. B. ir E. G..

12Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

13Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. Z. nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dėl G. L. laisvės atėmimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl T. V. sužalojimo) – laisvės atėmimu penkeriems metams; BK 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl E. K. sužalojimo) – laisvės atėmimu trejiems metams; BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dėl E. K. laisvės atėmimo) laisvės atėmimu dvejiems metams; BK 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl J. K. sužalojimo) – laisvės atėmimu šešeriems metams; BK 25 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (dėl Š. G. nužudymo) – laisvės atėmimu dešimčiai metų.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už E. K. sužalojimą ir laisvės atėmimą subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta laisvės atėmimo bausmė už E. K. sužalojimą ir laisvės atėmimą bei už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų ir keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuota visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė.

17Iš M. Z. priteista: valstybei – 6654 Lt proceso išlaidų, nukentėjusiajai V. S. – 10 000 Lt neturtinei žalai ir nukentėjusiajam J. K. – 80 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

18Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Rimanto Baumilo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

19M. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., L. B., E. G., 2008 m. liepos 19 d., apie 12 val., Norvegijos Karalystėje, Frogn mieste, name, esančiame ( - ), tyčia, panaudodami fizinį smurtą, R. A. suduodant ne mažiau kaip tris smūgius peiliu E. K. į viršutinę kūno dalį, M. Z. suduodant ne mažiau kaip du smūgius lazda į dešinį petį ir kelį, šiais bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. tris pjautines žaizdas žaste, nugaroje ir petyje; R. A. peiliu nupjaunant E. K. kairės rankos rodomąjį pirštą, surišdami laidu E. K. kojas ir užklijuodami jo burną lipnia juosta, šiais bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

20M. Z. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., L. B. ir E. G., 2008 m. liepos 19 d., apie 13 val., itin žiauriai, tyčia suduodant J. K. lazda ne mažiau kaip du smūgius į galvos, pakaušio sritį bei penkis smūgius peiliu J. K. į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam durtinę kairės rankos bevardžio piršto žaizdą, pjautinę žaizdą virš dešinės akies, pakaušyje, durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekinėje pusėje, pjautinę durtinę žaizdą viršutinėje pilvo srityje, taip padarė nukentėjusiajam J. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

21M. Z. nuteistas ir už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., L. B. ir E. G., iš savanaudiškų paskatų, už K. J. pažadėtą piniginį atlygį, turėdami tikslą sunkiai suluošinti Š. G. ir T. V., 2008 m. liepos 19 d., 13.40 val., Norvegijos Karalystėje, Frogn mieste, ( - ) gatvėje prie namo Nr. ( - ), tyčia, kartu su E. G. suduodant ne mažiau kaip aštuonis smūgius beisbolo lazdomis Š. G. į galvos sritį, R. A. suduodant keturis smūgius peiliu nukentėjusiajam Š. G. į kairę koją, šiais bendrais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam Š. G. aštuonias traiškytinas žaizdas kaukolėje, vieną skilimą kairiojo smilkinio srityje, keturias pjautines žaizdas užpakalinėje kairės šlaunies pusėje, nuo to Š. G. nukraujavo ir mirė, taip tyčia, itin žiauriai nužudė Š. G..

22Nuteistasis M. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti teismo nuosprendį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK).

23Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir padarė esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis).

24Kasaciniame skunde M. Z. nurodo, kad teismas, nesant jokių jo kaltės įrodymų, nepagrįstai nurodė, kad jis Š. G. ir T. V. sužalojo dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl K. J. pažadėto atlygio. Anot kasatoriaus, K. J. nurodė, kad atlygį už Š. G. ir T. V. sumušimą pažadėjo L. B. ir R. A.. Kasatorius teigia padėjęs R. A. ieškoti Š. G. tik iš draugiškumo ir byloje nėra jokių duomenų, kad R. A. būtų žadėjęs jam kaip nors atsilyginti. Tais atvejais, kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, būtina nustatyti ne tik faktą, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį (kokie sužalojimai, padarytų sužalojimų visuma, vienas ar keli padaryti sužalojimai), bet ir kiekvieno bendrininko tyčios turinį (kas iš bendrininkų turėjo apibrėžtą tyčią nužudyti, ar bendrininkų tyčia buvo neapibrėžta ir kokios šiuo atveju buvo jos ribos). Vertindami kelių asmenų dalyvavimą nužudymo procese iš bendrininkavimo instituto pozicijų, teismai turi ne tik atsižvelgti į tai, kokius smūgius kiekvienas iš jų sudavė, kokio stiprumo ir kokius sužalojimus padarė, bet ir įvertinti, ar suduodami smūgius kitam žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, matydami, kad kitas (kiti) bendrininkai atlieka panašius veiksmus, asmenys suvokia ar nesuvokia, kad bendrais veiksmais jie dalyvauja gyvybės atėmimo procese. Tuo tarpu iš minėtų baudžiamųjų bylų matyti, kad kaltininkų bendrininkavimo padarant nužudymą požymiai nebuvo svarstyti.

25M. Z. teigia, kad teismas, nenurodęs jokių jo kaltės motyvų, nepagrįstai nuteisė jį dėl sunkaus kūno sužalojimo padarymo J. K.. Pasak kasatoriaus, jis nesmurtavo prieš J. K., todėl turi būti išteisintas, o J. K. civilinis ieškinys atmestas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog J. K. sužalojimą pilvo srityje padarė R. A.. Norvegijos Karalystės Folo teismo nuosprendyje nurodyta, kad beisbolo lazda nukentėjusiajam sudavė E. G..

26Kasatorius teigia prisipažinęs, kad sudavė E. K. lazda, tačiau iš specialisto išvados Nr. Gl 173/10(05) matyti, jog E. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas tik dėl sužalojimų, padarytų peiliu, kuriuos padarė R. A., todėl kasatoriaus veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal sukeltas pasekmes, kaip smūgių sudavimas, sukėlęs skausmą – BK 140 straipsnio l dalį.

27M. Z. skunde nurodo, kad teismas jam skyrė neteisingas, aiškiai per griežtas bausmes, nes panaikindamas kaltinimus už tris nusikalstamas veikas, pašalindamas BK 25 straipsnio 2 dalies taikymą, bausmės dydį paliko praktiškai nepakitusį, o tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Teismas vertino Norvegijos Karalystės Folo teismo ir apeliacinio teismo nuosprendžius, tačiau, skirdamas jam bausmes, visiškai neatsižvelgė į tai, kokiomis bausmėmis buvo nubausti asmenys, bendrininkavę su juo padarant nusikalstamas veikas (R. A. už Š. G. nužudymą paskirtas septynerių metų laisvės atėmimas, o už J. K. sunkų sužalojimą – ketverių metų laisvės atėmimas). Pasak kasatoriaus, byloje nustatyta, jog R. A. buvo šių nusikaltimų iniciatorius ir atliko tiesioginius veiksmus, nuo kurių Š. G. mirė, J. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme gali būti vertinamas tik kaip antraeilis, jam negalėjo būti skirta griežtesnė bausmė nei nusikalstamų veikų padarymo iniciatoriui.

28Be to, kasatorius mano, kad teismas neteisingai subendrino bausmes, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes. Teismas turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir taikyti bausmių apėmimą, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Tai parodo, kad bendrinant minėtas bausmes buvo padaryta esminių BK pažeidimų (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

29Kasaciniame skunde teigiama, kad panaikinus nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką buvo įskaičiuota visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai: pažeista kaltinamojo teisė į rungimosi principu pagrįstą teisingą procesą, teisė į gynybą, teisė žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (BPK 7 straipsnis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnis), pažeista veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka (BPK 255 ir 256 straipsniai). Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

30Pasak kasatoriaus, teismas, priteisdamas ieškinius nukentėjusiesiems V. S. – 10 000 Lt, J. K. – 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, visai neatsižvelgė į Norvegijos Karalystės teismų priimtus sprendimus dėl žalos atlyginimo (nukentėjusiajai V. S. dėl sūnaus Š. G. nužudymo priteista 60 000 Norvegijos kronų (262 000,8 Lt), J. K. – 75 000 Norvegijos kronų (32 751 Lt) iš visų kaltinamųjų solidariai). Kasatoriaus nuomone, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Norvegijos teismas jau nustatė V. S. ir J. K. padarytos neturtinės žalos dydį, turėjo šią sumą priteisti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais, o ne priteisti iš jo kelis kartus didesnes sumas nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti. Apeliacines instancijos teismas, anot kasatoriaus, nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Norvegijos teismo nuosprendžiu, ir pažeidė CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje suformuluotą reikalavimą, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi įvertinti visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29/2009).

31Nuteistojo M. Z. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

32Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

33M. Z. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma jo apeliaciniame skunde. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.

34Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnis).

35Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs įrodymų tyrimą: apklausęs nukentėjusįjį J. K., nuteistuosius R. A., E. G., L. B., paskelbęs Oslo centrinės ligoninės Teismo medicinos institute atlikto tyrimo išvadų dėl Š. G. mirties vertimą iš norvegų kalbos į lietuvių kalbą ir kt. dokumentus, dar kartą kruopščiai patikrino byloje surinktus duomenis ir 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, pateikė motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dalis Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio keičiama – panaikinama nuosprendžio dalis dėl M. Z. nuteisimo: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl T. V. sužalojimo; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dėl G. L. laisvės atėmimo; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį dėl E. K. laisvės atėmimo ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukiama, o kita šio nuosprendžio dalis pripažįstama teisinga bei pagrįsta ir paliekama galioti nepakeista, taip pat, laikydamasis BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nurodė motyvuotas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo bei bausmės skyrimo. Teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir veikų kvalifikavimu, atsakyta ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir būtinumo motyvuoti šio teismo išvadas nepažeisti.

37Dėl M. Z. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą bei BPK 376 straipsnio 1 dalies taikymo

38M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, nesant jokių įrodymų, nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl E. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, J. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir Š. G. nužudymo.

39Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio

401 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Taigi teismo išdėstytos išvados dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų.

41Panevėžio apygardos teismo išvados dėl M. Z. kaltės bei veikų kvalifikavimo pagal 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Teismas išsamiai ištyrė iš Norvegijos Karalystės teisėsaugos institucijų perimtą baudžiamosios bylos medžiagą, M. Z. parodymus, nukentėjusiųjų J. K., E. K. parodymus, nuteistųjų R. A., E. G., K. J., L. B. parodymus, liudytojų D. ir G. L., T. L. parodymus, įvykio vietos apžiūros metu rastų įkalčių nuotraukas su paaiškinimais, raportą apie įvykio vietos apžiūrą, pirštų atspaudų tyrimo raportą, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolą, Š. G. medicininio tyrimo nuotraukas, užfiksuotų J. K. kūno sužalojimų nuotraukas, pirštų atspaudų tyrimo ataskaitą, specialisto išvadas, Š. G. lavono tyrimo medžiagą, K. J. sąskaitos išrašus, ekspertizę ir, vadovaudamasis šių įrodymų visuma, konstatavo, kad M. Z., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., L. B., E. G., padarė nukentėjusiajam E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam J. K. – sunkų sveikatos sutrikdymą ir nužudė Š. G., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte.

42Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio pagrįstumas, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, patikrintas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, iš naujo įvertino surinktus bylos duomenis, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl M. Z. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio išvadas.

43Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors kasatorius ir neigia kaltę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, tai nėra pagrindas pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 331 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

44M. Z. kasaciniame skunde nurodomi analogiški argumentai kaip ir apeliaciniame skunde ginčijant, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su R. A., E. G., L. B. nužudė Š. G. dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nuosprendyje pateikė itin išsamius ir motyvuotus atsakymus į šiuos M. Z. argumentus, su kuriais kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

45Dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo

46M. Z. kasaciniame skunde teigia, kad teismas jam skyrė neteisingas, aiškiai per griežtas bausmes, nes, panaikindamas kaltinimus už tris nusikalstamas veikas, bausmės dydį paliko praktiškai nepakitusį, o tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, ir neatsižvelgė į tai, kad jo bendrininkams Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės.

47Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai“.

48Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

49Šie kasatoriaus teiginiai neteisingi, nes apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Z. bausmes už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du labai sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės formą, negrįžtamas pasekmes, charakterizuojamas neigiamai: anksčiau du kartus teistas ir turi vieną neišnykusį teistumą, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybė, jog M. Z. nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, pagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai ir teisingai paskyrė M. Z. bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą – laisvės atėmimą dešimčiai metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimą šešeriems metams, t. y. laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes nei sankcijų vidurkiai, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimą trejiems metams, t. y. laisvės atėmimo bausmę, nežymiai viršijančią vidurkį.

50Nuteistasis M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Tačiau tai nėra paremta bylos medžiaga. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad M. Z. nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, buvo aktyvus bendravykdytojas Š. G. nužudyme ir dėl sunkaus J. K. sveikatos sutrikdymo bei aktyviais veiksmais dalyvavo kėsinantis į E. K. sveikatą, ir tai pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ir šis kasatoriaus skundo argumentas yra nepagrįstas.

51Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. Z. nuteisimo už T. V. sunkų sveikatos sužalojimą, G. L. ir E. K. neteisėtą laisvės atėmimą, susiaurėjo kaltinimo apimtis, nesuteikia teisinio pagrindo švelninti M. Z. paskirtą bausmę.

52Apeliacinės instancijos teismas patikrino M. Z. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su švelnesnių bausmių paskyrimu jo bendrininkams R. A., L. B. ir E. G. Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir motyvuotai jas atmetė, nurodydamas, kad jie pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Norvegijos įstatymus.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Iš Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso matyti, kad bausmė, paskirta M. Z. Lietuvos Respublikoje, neviršija šioje šalyje nustatytos maksimalios bausmės.

54Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, nepagrįstas.

55Lietuvos apeliacinis teismas, 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu panaikinęs Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl T. V. sužalojimo, G. L. ir E. K. laisvės atėmimo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukęs, panaikino nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Z. paskirtas bausmes už Š. G. kvalifikuotą nužudymą, E. K. ir J. K. sužalojimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatomis, subendrino iš naujo.

56Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas M. Z. paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. nepažeisdamas BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, nuostatų.

57Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

58Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

59Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. Z. 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas padarytas 2008 m. liepos 16-19 d.) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu (už 2007 m. lapkričio 5 d. padarytą viešosios tvarkos pažeidimą) paskirta bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę keturiolika metų ir keturis mėnesius.

60Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, nustatydamas M. Z. subendrintą laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų, ir nuosprendžio dalį dėl atliktos bausmės pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį visiško įskaitymo į bausmės laiką.

61Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. Z. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio

622 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukęs ir paskyręs subendrintą bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymą rezoliucinėje dalyje pagrįstai panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrinimo su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi apeliacinės instancijos teismas M. Z. paskyrė naują subendrintą bausmę. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas M. Z. 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės nesubendrinęs su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir visiškai neįskaitęs pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės padarė teisės taikymo klaidą, nes pažeidė aukščiau minėtas BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse numatytas bausmių skyrimo ir subendrinimo taisykles. Dėl to ši teisės taikymo klaida taisytina ir apeliacinės instancijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendis keistinas.

63Dėl priteistos neturtinės žalos

64Nuteistasis M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškinius nukentėjusiesiems V. S. ir J. K. neturtinei žalai atlyginti, nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Norvegijos teismo nuosprendžiu, todėl pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje suformuluotą reikalavimą, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi įvertinti visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes bei turėjo priteisti iš jo nukentėjusiesiems V. S. ir J. K. neturtinės žalos atlyginimą solidariai su kitais nuteistaisiais.

65Nukentėjusioji V. S. pareiškė 10 000 Lt, o nukentėjusysis J. K. 150 000 civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas V. S. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jai iš M. Z. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o J. K. – 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

66Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei teismų praktika pripažino, kad pirmosios instancijos teismo J. K. priteista 80 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl sumažino ją iki 50 000 Lt, t. y. gerokai sumažino iš M. Z. priteistą sumą, be to, patenkinęs M. Z. apeliacinio skundo prašymą nustatė, kad nukentėjusiesiems V. S. ir J. K. priteistą neturtinę žalą M. Z. atlygins solidariai su Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistais R. A., L. B. ir E. G..

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiesiems V. S. ir J. K. priteistinos neturtinės žalos klausimą ir nepažeidė nei BPK, nei Civilinio kodekso normų, nes buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir tas, kurias skunde nurodė kasatorius.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

69Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu M. Z. paskirtą galutinę subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. Z. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti visiškai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendį atliktą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

70Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,... 4. nuteistajam M. Z.,... 5. gynėjui Aleksandrui Palamarčiukui (Aleksandr Palamarčiuk),... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir jos subendrintos... 8. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmės subendrinimo BK 63 straipsnio 1... 9. Pašalintas iš nuosprendžio BK 25 straipsnio 2 dalies taikymas M. Z.,... 10. Nustatyta, kad M. Z. nukentėjusiajai V. S. priteistą 10 000 Lt neturtinę... 11. Iš M. Z. priteista neturtinė žala nukentėjusiajam J. K. sumažinta iki 50... 12. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 13. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu M. Z.... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta laisvės... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo... 17. Iš M. Z. priteista: valstybei – 6654 Lt proceso išlaidų, nukentėjusiajai... 18. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Rimanto Baumilo pranešimą,... 19. M. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., L.... 20. M. Z. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A.,... 21. M. Z. nuteistas ir už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas... 22. Nuteistasis M. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 23. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek,... 24. Kasaciniame skunde M. Z. nurodo, kad teismas, nesant jokių jo kaltės... 25. M. Z. teigia, kad teismas, nenurodęs jokių jo kaltės motyvų, nepagrįstai... 26. Kasatorius teigia prisipažinęs, kad sudavė E. K. lazda, tačiau iš... 27. M. Z. skunde nurodo, kad teismas jam skyrė neteisingas, aiškiai per griežtas... 28. Be to, kasatorius mano, kad teismas neteisingai subendrino bausmes, prie... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad panaikinus nuosprendžio dalį, kuria į... 30. Pasak kasatoriaus, teismas, priteisdamas ieškinius nukentėjusiesiems V. S.... 31. Nuteistojo M. Z. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 32. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 33. M. Z. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 35. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atlikęs... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo... 37. Dėl M. Z. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 135 straipsnio... 38. M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, nesant jokių įrodymų,... 39. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376... 40. 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir... 41. Panevėžio apygardos teismo išvados dėl M. Z. kaltės bei veikų... 42. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio... 43. Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors kasatorius ir neigia... 44. M. Z. kasaciniame skunde nurodomi analogiški argumentai kaip ir apeliaciniame... 45. Dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo... 46. M. Z. kasaciniame skunde teigia, kad teismas jam skyrė neteisingas, aiškiai... 47. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 48. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai... 49. Šie kasatoriaus teiginiai neteisingi, nes apeliacinės instancijos teismo... 50. Nuteistasis M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę... 51. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė,... 52. Apeliacinės instancijos teismas patikrino M. Z. apeliaciniame skunde nurodomas... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos... 54. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai... 55. Lietuvos apeliacinis teismas, 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu... 56. Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis... 57. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo... 58. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos... 59. Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis,... 60. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m.... 61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas... 62. 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir šią... 63. Dėl priteistos neturtinės žalos... 64. Nuteistasis M. Z. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas... 65. Nukentėjusioji V. S. pareiškė 10 000 Lt, o nukentėjusysis J. K. 150 000... 66. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 69. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 70. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...