Byla 1-34-880/2016
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, dalyvaujant prokurorei Palmirai Pečiulienei, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. C., I. K., jos atstovei advokatei V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. ( - ) gimęs ( - ), LR pilietis, gyvenantis ( - ), Lietuvoje, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje.

2Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Nustatė

3A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

4A. K. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 2 min. Širvintų mieste, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. ( - ) važiuodamas ( - ) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties sankryža su ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>“ ir 30 punkto reikalavimą numatantį, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu <...> ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“, t. y. jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės bei neblaivus (etilo alkoholio kiekis kraujyje ne mažesnis nei 0,4 promilės), važiuodamas ( - ) gatve bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiuosius D. C., gimusį ( - ), bei J. B., gimusią ( - ), ėjusius pagal automobilio važiavimo kryptį iš kairės į dešinę, ir įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei partrenkė per ją ėjusius pėsčiuosius, dėl ko D. C. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo, o J. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

5Be to, A. K., sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiesiems asmenims, kai grėsė pavojus šių žmonių gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jiems pagalbą, o būtent:

6A. K. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 2 min. Širvintų mieste, važiuodamas ( - ) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties sankryža su ( - ), po to, kai vairuodamas automobilį „VOLVO V70“, valstybinis Nr. ( - ) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 30 punktų reikalavimus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužaloti D. C. ir J. B., turėdamas galimybę ir pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais, nepagelbėjo šiems ir nesuteikė pirmosios pagalbos bei neiškvietė greitosios pagalbos medikų, kai grėsė pavojus nukentėjusiųjų gyvybei, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje.

7Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d. apie 8.15 val. jis išėjo iš namų, sėdo į savo automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) ir nuvažiavo prie nuomojamo garažo ( - ) gatvėje. Garaže remontavo draugo automobilį. Bedirbdamas išgėrė dvi skardines po 0,5 litro talpos alaus „Gintarinis“ ir gal du stikliukus „Nemiroff“ degtinės. Garaže tvarkė automobilį maždaug iki 16 val. Po to sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pas draugą L. Š. į ( - ). Pasėdėjo pas šį gal apie valandą. Kartu išgėrė gal pusę 0,5 litro talpos butelio trauktinės, t.y. jis išgėrė tris stikliukus, kas sudaro maždaug 100 gramų trauktinės. Gerai neprisimena kokios, lygtai „Trejos devynerios“. Išgėręs paskutinį stikliuką trauktinės, praėjus 30 min., sėdo už vairo ir išvažiavo namo. Buvo išgėręs, bet girtas nesijautė, viską gerai suvokė. Sėdo į savo automobilį už vairo ir važiavo iš ( - ) į ( - ), o po to nuvažiavo žiedu, iš kurio pasuko į ( - ) gatvę. Išvažiavęs iš žiedo, įsibėgėjo įjungdamas trečią, o po to ketvirtą pavaras. Važiavo negreitai, tikrai ne didesniu greičiu nei 60 km/h greičiu. ( - ) gatvėje ties sankryža su ( - ) gatve yra pėsčiųjų perėja. Bevažiuodamas, likus iki pėsčiųjų perėjos gal 50 metrų, pamatė, kad pėsčiųjų perėjoje, per vidurį kelio padarytoje salelėje, yra du tamsiai apsirengę žmonės. Artėdamas jis matė, kaip vienas žmogus žengė koja per perėją į eismo juostą, kuria jis važiavo. Jis iš karto įjungė laisvą pavarą ir pradėjo truputį spausti stabdžio pedalą bei šiek tiek pristabdė automobilį. Norėjo sustabdyti ir praleisti pėsčiuosius, ką ir būtų spėjęs padaryti, bet tuo metu pastebėjo, kad kitas žmogus įžengusįjį patraukė atgal šiam už rankos. Matė, kad įžengęs į kelią asmuo padarė žingsnį atgal. Suprato, kad šie sustojo ir per kelią neis, praleis jį. Iš laisvos pavaros įjungė trečią pavarą ir paspaudė akceleratoriaus pedalą. Tuo metu buvo likę gal 15 metrų iki sankryžos. Automobilis pradėjo greitėti. Jis įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir tuo metu pajuto į priekinį kairės pusės automobilio kampą smūgį. Dužo priekinis stiklas kairėje pusėje. Suprato, kad kliudė žmogų, kuris turbūt vėl žengė į kelią. Jis jau šito momento nepastebėjo. Nesustojo ir nuvažiavo tiesiai. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Labai išsigando, negalvojo, ką daro ir net šiuo metu ne viską prisimena. Nuvažiavo tiesiai į garažą ( - ) gatvėje. Apžiūrėjo automobilį ir matė, kad išdužęs priekinis stiklas kairėje pusėje, deformuotas kairės pusės priekinis sparnas, iškrito kairės pusės posūkio žibintas. Pastatė automobilį garaže ir eidamas namo paskambino telefonu žmonai, kuri ėjo namo iš draugės. Jie susitiko pakeliui ir grįžo į namus. Žmona pasakojo, kad matė prie ( - ) gatvės galo sankryžos daug policijos. Jis jai pasakė, kad tai jis partrenkė ten žmogų ir kad eina iš namų. Jam buvo didelis stresas, nesuprato, ką daro. Nuėjo pas pažįstamą ( - ) ir pasiūlė šiam išgerti. Nuėję abu į parduotuvę nusipirko 0,5 litrų talpos degtinės butelį, pavadinimo neprisimena, buteliuką 250 gramų spalvotos degtinės ir, atrodo, porą skardinių alaus. Kelintą valandą buvo parduotuvėje, nurodyti negali. Grįžtant iš parduotuvės, pakeliui gėrė alų, kurio pavadinimo neprisimena. Grįžęs pas kaimyną, valandos nurodyti negali, užkandžiaujant išgėrė apie 200 gramų degtinės ir greičiausiai su kaimynu dar išgėrė 250 gramų spalvotos degtinės buteliuką. Po to nieko neprisimena, tik pamena, kad policijos įstaigoje jam buvo liepta persirengti ir ekspertizei pateikti drabužius. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, niekad jo neturėjo. Eismo įvykis įvyko ne dėl jo girtumo, jis gerai matė ir valdė automobilį. Supranta, kad turėjo sustoti ir praleisti pėsčiuosius. Tiesiog pagalvojo, kad per perėją žmogus neis, nes pastatė atgal koją, todėl ir važiavo. Labai gailisi dėl šio įvykio.

8Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

9Alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 2015 m. gruodžio 12 d. 22:14 val. A. K. buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas (II t., b. l. 1).

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3661/2015(01) nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d. 23:57 val. paimtame A. K. kraujyje rasta 2,52 promilės etilo alkoholio; šlapime, paimtame 2015 m. gruodžio 12 d. 23:20 val., rasta 3,67 promilės etilo alkoholio, amfetaminų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opijatų, kokaino ir kanabinoidų nerasta (II t., b. l. 10).

11Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G460/2016(01) nurodyta, kad, remiantis baudžiamojoje byloje esamais alkoholio koncentracijų skirtingose A. K. organizmo terpėse nustatymo duomenimis, atsižvelgiant į kitą rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad eismo įvykio metu 2015 m. gruodžio 12 d. 17:02 val. A. K. kraujyje galėjo būti ne mažiau kaip 3,13 promilių etilo alkoholio (II t., b. l. 34-35).

12Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. kartu su draugu D. C. iš miesto ėjo pasitikti D. sesers su draugu į ( - ) kaimą. Tuo metu buvo dulksna. ( - ) gatvės važiuojamoji dalis buvo apšviesta, įrengtas gatvės apšvietimas, kuris tuo metu veikė. Ji vilkėjo žalsvą (elektrik spalvos) striukę, šviesiai rudos spalvos šaliką, mėlynos spalvos džinsus, bet, ar buvo prisegtas atšvaitas, neprisimena. Priartėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties ( - ) gatve, reikėjo pereiti ( - ) gatvės kelio važiuojamąją dalį. Priartėjusi prie perėjos, kartu su draugu sustojo ant šaligatvio, kad įsitikintų, jog yra saugu kirsti kelią. Sustojusi pastebėjo, kad jai iš kairės ( - ) gatve atvažiuoja automobilis, bet jis buvo labai toli, prie žiedinės sankryžos, kuri yra apie 200 m atstumu iki perėjos. Minėtas automobilis važiavo be šviesų. Ji, įvertinusi atstumą iki automobilio, pagalvojo, kad su draugu spės saugiai pereiti kelio važiuojamąją dalį, tad normaliu žingsniu įžengė į kelio važiuojamąją dalį, o, kiek pamena, draugas ėjo jai iš paskos. Kai jau buvo netoli saugumo salelės, tikslaus atstumo nurodyti negali, ji pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Po to pamena, tik kad sėdėjo ant saugumo salelės ir, kad draugo sesė šaukė, jog D. negyvas. Po to pamena, kad atvažiavo greitoji pagalba ir ją išvežė į gydymo įstaigą. Ji visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes įvykio metu greičiausia buvo praradusi sąmonę bei buvo streso būsenoje. Ji tiksliai pamena, kad ją partrenkė automobilis, važiuojantis ( - ) gatve, šis važiavo jai iš kairės, žiūrint jos judėjimo kryptimi. Ji ( - ) gatvę kirto per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, ėjo nuo ( - ) gatvės ( - ) gatvės link. Įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata (I t., b. l. 93-95).

13Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot 2015 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje-apžiūros protokole nurodyta, jog J. B. nustatytas odos nubrozdinimas galvoje, galvos smegenų sutrenkimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 98).

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1697/2015(01) konstatuota, kad: 1) D. C. mirė nuo kūno sumušimo. Tai patvirtina odos nubrozdinimai kūne, poodinė kraujosruva kairėje kojoje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato daugiaskeveldrinis lūžis su galvos smegenų suardymu, plaučių sumušimas, dešinio žastikaulio lūžis, kairės mentės lūžis, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, kraujosruvos dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose. 2) Lavoninių reiškinių būklė, nustatyta lavono tyrimo metu 2015 m. gruodžio 14 d., 13.00 val., rodo, kad nuo D. C. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko. 3) D. C. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. 4) D. C. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kūne, poodine kraujosruva kairėje kojoje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato daugiaskeveldriniu lūžiu su galvos smegenų suardymu, plaučių sumušimu, dešinio žastikaulio lūžiu, kairės mentės lūžiu, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiu, kraujosruvomis dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 5) D. C. mirė nuo kūno sumušimo (I t., b. l. 107-113).

15Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 02/2016(01) – M 1697/2015(01) konstatuota, jog: 1) D. C. lavone nustatytas kūno sumušimas rodo, kad galimai nukentėjusysis pirminio smūgio metu buvo žingsnyje. Pasisakyti, ar nukentėjusysis ėjo, ar bėgo, negalima. 2) D. C. lavone nustatytas kūno sumušimas rodo, kad galimai važiavęs automobilis partrenkė pėsčiąjį iš dešinės pusės. Nukentėjusiojo lavone nustatytas kūno sumušimas rodo, kad galimai pirminis kontaktas įvyko su nukentėjusiojo dešine blauzda (I t., b. l. 114-115).

16Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. ji buvo namuose. Apie 16.45 val. paskambino sūnui D. C. į mobilųjį telefoną, kuris, su juo pabendravus, pasakė, kad eina pas sesę E.. Praėjus apie 10 min. po pokalbio su sūnumi, jai paskambino dukra E. ir maldavo greičiau ateiti, nes D. prie pėsčiųjų perėjos partrenkė automobilis. Ji nuvyko į įvykio vietą, ten jau buvo policija bei greitoji medicinos pagalba. Jos prie vaiko neprileido. Ji eismo įvykio aplinkybių nežino. (I t., b. l. 117-118, 119).

17Nukentėjusysis G. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17.00-17.30 val. būnant namuose su A. K., šiam paskambino ir pranešė, kad Širvintose, sankryžoje prie ( - ), mirtinai partrenkė D. C.. Sūnus D. C. daugiausia gyveno su mama I. K., bet savaitę iki įvykio dažnai būdavo pas jį. Eismo įvykio aplinkybių jis nematė (I t., b. l. 121-122, 123).

18Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. jis važiavo vienas savo automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. ( - ) Prieš ( - ) kaimą, ( - ) gatvėje pastebėjo lygiagrečiai ( - ) kaime dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Šis prieš jį įvažiavo į ( - ) gatvę, važiavo prieš jį iki ( - ) gatvių žiedo, tada pasuko į ( - ) gatvę. D. I. taip pat važiavo paskui minėtą automobilį. Važiuojant žiedu jam atrodė, kad prieš jį važiuoja „Volvo“ markės tamsios spalvos automobilis. Tas automobilis, tik įsukęs į ( - ) gatvę, staiga labai padidino greitį ir perėjoje sumėtė vairą į šalis. Tada jis pastebėjo, kad perėjoje kažkas įvyko. Automobilis, padidinęs greitį, nesustojo ir nuvažiavo link ( - ) kaimo. Jis nepastebėjo, ar tas automobilis galėjo pasukti priešais esančioje sankryžoje į kokią pusę. Automobilio valstybinių numerių nepastebėjo, kadangi buvo tamsu ir apsiniaukę. Artėdamas prie perėjos pastebėjo, kad pėsčiųjų perėjoje, ant esančios salelės, sėdi mergaitė, kurios paklausė, kas atsitiko, paprašė, kad ji atsigultų, nes suprato, kad įvyko eismo įvykis. Iškart pastebėjo, kad už perėjos guli berniukas ir nejuda. Iš kitos pusės privažiavo automobilis, kuriame buvo policijos darbuotojas G. P., kuriam jis davė savo telefoną, o šis paskambino tarnyboms. Atvykusiems patruliams nurodė, kad tai gali būti universalas „Volvo“ markės automobilis, papasakojo įvykio aplinkybes ir nuvažiavo namo (I t., b. l. 52).

19Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17.00 val. kartu su draugu E. K. ėjo iš ( - ) kaimo link pėsčiųjų perėjos, esančios ( - ) gatvėje, ties ( - ) gatve. Buvo sutemę, nelijo, buvo dulksna. Jiems iki pėsčiųjų perėjos likus apie 200 m, labai greitai, be šviesų ( - ) gatve nuo ( - ), t. y. žiedinės sankryžos, ( - ) kaimo pusės link pravažiavo lengvasis tamsios spalvos automobilis – universalas. Artėjant prie perėjos ji pastebėjo, kad ant perėjos sėdi J. B., tada paspartino žingsnį link perėjos ir pastebėjo, kad ant kelio vidurio guli dar vienas žmogus. Ji pribėgo prie gulinčio žmogaus ir iš kelnių atpažino, kad tai jos brolis D. C.. Apie tai, kad brolį partrenkė automobilis, telefonu pranešė mamai (I t., b. l. 66-67).

20Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17.00 val. kartu su E. K. ėjo susitikti su E. broliu D. C. ir J. B.. Jiems einant ( - ) gatve ir jau būnant beveik prie ( - ) gatvės, E. paskambino brolis, kuris pasakė, kad šis su J. eina link jų ( - ) gatve ir jau yra netoli ( - ) gatvės, o E. pasakė, kad jie eina kitu keliu, tad greičiausiai šie apsisuko ir ėjo link jų. Einant ( - ) gatvės dešiniu šaligatviu (žiūrint automobilių judėjimo kryptimi, kai važiuoja ( - ) gatve nuo žiedinės sankryžos link ( - ) gatvės, jis išgirdo duslų garsą ir, pakėlęs akis į garso sklidimo vietą, pastebėjo, kad priekyje apie 200 metrų atstumu į orą, į viršų, apie 2-3 m pakilo kažkoks daiktas. Po daikto pakilimo į orą pastebėjo, kad jam iš priekio ( - ) gatve atvažiuojantis automobilis padidino greitį ir nuvažiavo link ( - ) gatvės. Automobiliui pravažiuojant pastebėjo, kad šis važiavo be šviesų ir tai buvo tamsios spalvos automobilis, kurio tikslesnių duomenų nurodyti negali. Automobiliui pravažiavus pro jį, jis paspartino žingsnį link į orą pakilusio daikto. Priėjęs arčiau pastebėjo, kad nuo pėsčiųjų perėjos atstumu apie 10-20 m link ( - ) gatvės, ( - ) gatvės kelio važiuojamosios dalies viduryje, ties linija, skiriančia eismo juostas, guli žmogus. Tuo pat metu šalia jo atsirado E., kuri pradėjo rėkti, kad čia jos brolis D. C.. Tada įvykio vietoje buvęs kažkoks žmogus pradėjo ją traukti nuo kūno. O jis atsisukęs link pėsčiųjų perėjos, ties perėja, tikslesnės vietos nurodyti negali, pastebėjo gulinčią J.. Tuo metu ši atsistojo. Jį ištiko stresas, tad tiksliai neprisimena, ar jis, ar kitas įvykio vietoje buvęs vyras šią nuvedė nuo kelio ir pasodino ant šaligatvio. Jis įvykio vietoje rūpinosi šoko ištikta E.. Jis įvykio vietoje buvo iki policijos atvykimo. Jis nematė, kaip kelią kirto J. su D., bet jo dėmesį atkreipė iš priekio sklindantis duslus garsas ir po to į orą pakilęs kažkoks daiktas. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, bet oro sąlygų jis nurodyti negali (I t., b. l. 69-71).

21Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog A. K. 2015 m. gruodžio 12 d. visą dieną dirbo ( - ) gatvėje garaže, nes jis paprašė padėti remontuoti automobilį. Porą kartų buvo nuvažiavęs pats paremontuoti automobilį. Prie jo A. K. negėrė alkoholinių gėrimų ir neatrodė išgėręs. Apie 15.30-16.00 val., esant prietemai, savo automobiliu Volvo V70 A. K. vienas atvažiavo pas jį į namus, esančius ( - ). Kai A. atvažiavo, tuo metu jis buvo kieme ir jau buvo išgėręs apie pusę 0,5 litro butelio 5 laipsnių Švyturio alaus „Švyturys“. Kadangi jis tuo metu gurkšnojo alų, bendraujant su A., nepajuto, kad nuo šio sklistų alkoholio kvapas ir negali nurodyti, ar A. pas jį atvažiavo išgėręs, ar ne. Jo akivaizdoje A. gėrė Švyturio „Gintarinis“ alų. Šis prie jo išgėrė berods vieną pintą-skardinę. Jis kelis kartus buvo trumpam šį palikęs vieną garaže, tuo metu šis galimai ir galėjo paimti kitą „Gintarinio“ skardinę, bet jis nėra tuo tikras. Jis gali patvirtinti tik tai, kad A. K. gėrė Švyturio „Gintarinis Pinta“ iš skardinių, kiek tiksliai išgėrė, jis nežino, kitų alkoholinių gėrimų jo akivaizdoje A. nevartojo. Alų „Gintarinis“ šis atsivežė pats, bet kiek butelių, jis nežino. Jie pabendravo apie 30 min. ir po to A. atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. A. išvažiuojant, jo automobilis Volvo V70 buvo neapgadintas. Apie 18-19 val. paskambino pažįstamas ir pasakė, kad Širvintose mirtinai partrenktas žmogus ir automobilis, t. y. tamsus universalas, pasišalino. Tada jis paskambino A. ir paklausė, ar viskas gerai. Šis pasakė, kad yra namuose ir, kad tuo įsitikintų, padavė ragelį savo žmonai R.. Vėliau vakare sužinojo, kad būtent A. partrenkė pėsčiąjį ir pasišalino, nes šio garaže rado apgadintą Volvo V70 automobilį. Apie avariją jis nieko nežino ir negali nieko apie ją papasakoti (I t., b. l. 55-57).

22Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 8 val. 30 min. jos vyras A. K. išėjo į ( - ) g. nuomojamą garažą tvarkyti automobilio draugui, kurio ji nepažįsta. Jis išvažiavo su savo automobiliu Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) Apie 11 val. 30 min. ji jam paskambino ir paklausė, ar jam atnešti pietus. Vyras paprašė, jog ji jam atneštų pietus į garažą ( - ) g. Garažas yra antroje eilėje dešinėje pusėje, antras garažas. Kai ji nuėjo į garažą, vyras A. K. tuo metu buvo atidaręs automobilio variklio dangtį ir kažką taisė. Ji paliko pietus vyrui ir iš garažo išėjo. Tuo metu kai ji buvo garaže, vyras buvo vienas ir blaivus. Vyro mašina Volvo V70 stovėjo šalia garažo. Vyras garaže buvo vienas. Ji iš garažo išėjo apie 12 val., Apie 17 val. ji buvo pas draugę R. K. ir atėjęs draugės sūnus pasakė, kad sankryžoje su ( - ) g. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Tada ji su dukra apsirengė ir iš draugės ėjo namo. Draugė ją palydėjo iki sankryžos su ( - ) g. Sankryžoje ji matė numuštą žmogų iš toli. Jai einant link namų, tai buvo apie 17 val. 40 min., prie ( - ) darželio sutiko vyrą A. K. ir pradėjo jam pasakoti apie avariją. Vyras tylėjo, nieko nesakė. Vyras buvo be automobilio, ėjo pėsčias, ji jo paklausė, kur automobilis, vyras pasakė jog paliko ( - ) g., kur tiksliau, nesakė. Matėsi, jog vyras tuo metu buvo neblaivus. Tada jie visi trys parėjo į butą ( - ). Vyras virtuvėje iš striukės kišenės išėmė buteliuką degtinės ir ją iš karto išgėrė. Paklausus, kas vyksta, vyras atsakė, kad eis nusižudys. Tuo metu į telefoną paskambinusi uošvienė paklausė, kodėl policija ieško jų mašinos Volvo ir pasakė, kad jų adresą davė policijai. Vyras, paklausus, kodėl jo ieško policija, jai nieko nepaaiškinęs užsivilko striukę, pasakė, jog jam „pizda“, pabučiavo dukrą, išėjo iš buto ir nusileido laiptais žemyn. Ji skambino vyrui į mobilųjį telefoną, bet jis nekėlė. Prieš jai skambinant uošvienei į butą atėjo policijos pareigūnai, ieškojo vyro A. K., bet jo neradę iš buto išėjo, sakė, kad reikia apklausti vyrą dėl Volvo automobilio. Ji tada prie pareigūnų skambino dar kartą vyrui, bet vyras nekėlė ragelio. Jai būnant pas uošvius, apie 21 val. 30 min. į butą atėjo policijos pareigūnai ir klausinėjo, su kuo jos vyras bendrauja, kur galėtų būti. Ji tada prisiminė, jog vyras A. gali būti pas kaimyną ( - ). Su pareigūnais nuvykus minėtu adresu, kaimynas, kurio vardo ir pavardės ji nežino, pasakė, kad jos vyras buvo pas šį, kad išgėrė butelį degtinės ir po to kažkur išėjo. Tada ji pareigūnams pasakė, jog gal vyras grižo į jų butą. Su policijos pareigūnais įėję į butą, vyrą rado gulintį lovoje. Policijos pareigūnai jos vyrą A. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Apie 22 val. ji su uošviene nuėjo prie garažo ( - ), kur stovėjo jų automobilis Volvo. Automobilis tuo metu stovėjo garažo viduje. Jai nuėjus, garažo durys buvo atidarytos, matėsi apdaužytas automobilis. Jis registruotas vyro A. K. vardu, Juo dažniausiai važinėja vyras, kad vyras vairuotų automobilį neblaivus, ji nematė (I t., b. l. 77-78).

23Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 19 val. 30 min. pas jį į butą, esantį ( - ), atėjo kaimynas, gyvenantis aukštu žemiau, ( - ), Širvintose, bet šio tikslaus vardo ir pavardės nežino. Kaimynas buvo girtas. Kaimynas užėjęs į butą pasiūlė nueiti kartu į parduotuvę nusipirkti degtinės ir kartu išgerti. Jie nuėjo į parduotuvę, esančią ( - ). Ten kaimynas paėmė butelį 0,5 litro talpos degtinės, mažą 250 mililitrų buteliuką degtinės ir dvi skardines alaus. Visa tai nusipirkę, jie grįžo į butą. Bute, bendrabutyje, išgėrinėjant butelį degtinės, kaimynas pasakė, kad kažką užmušė, kažką pervažiavo su mašina. Su kokia mašina ir kur, nesakė. Jis nieko nesuprato, manė, kad kaimynas juokauja. Išgertuvių metu kaimynas kažkam skambinėjo, bet ką kalbėjo jis negirdėjo, nes pokalbio metu išeidavo iš kambario į koridorių. Išgėrus butelį, apie 21 val. kaimynas išėjo. Apie 21 val. 50 min. į buto duris paskambino moteriškė ir du vyriškiai, vienas iš jų buvo su policijos liemene. Atidarius duris paklausė, ar nėra kaimyno iš ( - ) buto. Pasakius, kad kaimynas iš buto išėjo, pareigūnas, įsitikinęs, kad kaimyno nėra, iš buto išėjo. Jis yra matęs, kad kaimynas iš ( - ) buto važinėja su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, tikslios markės nežino, bet yra ne kartą matęs, kad šis tuo automobiliu važinėja išgėręs (I t., b. l. 59-60).

24Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12 d. apie 23 val. kartu su Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialiste K. Ž., nuvyko į laidojimo namus, esančius Širvintų r., Paširvinčio k., kur buvo laikomas po įvykusio eismo įvykio, 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 2 min., žuvusio D. C. kūnas. Nuo žuvusio kūno nuėmė juodos spalvos medžiaginę striukę, kurią supakavo į popierinį paketą ir užklijavo. Prie paketo priklijuotas Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistės K. Ž. užrašas, kur nurodyta, kad įpakuota juodos spalvos striukė nuo lavono D. C., (I t., b. l. 63-64).

25Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ji dirba pardavėja parduotuvėje ( - ), kuri yra įsikūrusi ( - ). 2015 m. gruodžio 12 d. nuo 8 val. 30 min. iki 20 val. dirbo parduotuvėje. Apie 15 val. 20 min., dar lauke nebuvo tamsu, į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas A. K. su draugu, bet su kuo, ji nepamena. A. K. tikrai nebuvo girtas, nebuvo jokių svirduliavimų, nesklido ir alkoholio kvapas. Parduotuvėje A. K. buvo ramus, nusipirko dvi skardines alaus „Kalnapilio Pilsneris“, kainuojančias 0,68 Eur. Jo draugas nusipirko sulčių pakelį ir gėrimo „Sprite“, jokio alkoholio daugiau nepirko ir kartu išėjo iš parduotuvės. Apie 17 val. 30 min. į parduotuvę atėjęs vaikas pasakė, kad netoli parduotuvės įvyko didžiulė avarija. Tai ne kartą vėliau pasakė ir kiti klientai atėję į parduotuvę. Po to, kai ji sužinojo, kad įvyko avarija, A. K. tikrai nebuvo atėjęs į parduotuvę (I t., b. l. 73, 74).

26Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad Širvintose, ( - ), sankryža važiuojamosios kelio dalies plotis – 9,50 m, dešinės pusės šaligatvio plotis – 2,25 m. Kelio ženklai – 407, 408, 533, 534, 201. Pėsčiojo batas nuo ( - ) gatvės guli ant ( - ) gatvės kairiojo šaligatvio atstumu 14,30 m nuo šaligatvio bordiūro 1,40 m. ( - )g. Nuo pėsčiųjų perėja „Zebras“ atstumu 3,50 m link ( - ) k. ir 80 cm nuo bordiūro guli pėsčiojo kojinės. Nuo pėsčiųjų perėjos 7,50 m atstumu nuo ( - ) g. dešinės pusės šaligatvio ir 1 m atstumu nuo kelio bordiūro guli pėsčiojo pirštinė. Nuo pėsčiųjų perėjos link ( - ) k. 11,90 m ir nuo dešinės pusės šaligatvio bordiūro 10 cm atstumu ant kelio guli kitas pėsčiojo batas. Nuo pėsčiųjų perėjos link ( - ) k. 23,40 m ir dešinio šaligatvio bordiūro 3,70 m guli automobilio galinio vaizdo veidrodėlio stiklas. Nuo pėsčiųjų perėjos link ( - ) k. 24,60 m atstumu ir dešinio šaligatvio bordiūro 2,70 m ant kelio važiuojamosios dalies guli automobilio kairės pusės posūkio signalo stiklas. Nuo šios vietos link ( - ) k. 2,70 m atstumu ir 2 m nuo dešinio šaligatvio bordiūro guli telefonas „Samsung“. Nuo pėsčiųjų perėjos link ( - ) k. 15,40 m atstumu ir 4,10 m atstumu nuo dešiniojo ( - ) g. šaligatvio bordiūro, galva link ( - ) k. pusės, guli partrenktas pėsčiasis. (I t., b. l. 10-21)

272015 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. N. tarnybiniame pranešime be kitų duomenų nurodyta, jog galimai 2015 m. gruodžio 12 d. eismo įvykyje ( - ), dalyvavęs automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) rastas ( - ) g. esančiame garaže (I t., b. l. 22).

28Automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) apžiūros protokole su priedu užfiksuota, kad automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) mėlynos spalvos, stovi garaže ( - ) g. galine dalimi nukreiptas į vartus. Apžiūrėjus automobilį, matosi išdaužtas priekinis kairės pusės posūkio žibintas, įdužęs priekinis stiklas vairuotojo pusėje bei įlenktas statramstis vairuotojo pusėje. Ant priekinio stiklo dūžio centro yra baltos ir juodos spalvos mikropluokštas (I t., b. l. 26-38).

292015 m. gruodžio 12 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. K. pateikė drabužius ir batus, kuriuos dėvėjo ir avėjo 2015 m. gruodžio 12 d. eismo įvykio metu (I t., 23-25).

30Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog A. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje.

31Dėl nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje.

32Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y., kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o, šiuo atveju, poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taip pat būtina nustatyti, kad kaltininkas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

33Byloje nustatyta, kad vairuodamas automobilį A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, ir 30 punkto reikalavimą numatantį, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų <...> keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu <...> ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“. Šiuo atveju A. K. važiuodamas ( - ) gatve bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiuosius D. C. ir J. B., ėjusius per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ir juos partrenkė. Dėl automobiliu suduoto smūgio D. C. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo, o J. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

34Visa tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, J. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai.

35Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilį A. K. vairavo neblaivus. Tai patvirtina jo paties parodymai, jog nuo ryto vartojo alkoholį, L. Š. parodymai ir kita bylos medžiaga. Vertindamas neblaivumo lygį, teismas sutinka su kaltinamuoju, jog eismo įvykio metu jo kraujyje galimai buvo mažau nei 3,13 promilių etilo alkoholio, kaip tai nurodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas išvadoje Nr. G460/2016(01), nes jis teikdamas išvadą vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto duomenis, kad 2015 m. gruodžio 12 d. 23:57 val. paimtame A. K. kraujyje rasta 2,52 promilės etilo alkoholio; šlapime, paimtame 2015 m. gruodžio 12 d. 23:20 val., rasta 3,67 promilės etilo alkoholio. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. ir po eismo įvykio vartojo gana daug alkoholio. Tai patvirtina kaltinamojo, R. K. ir V. K. parodymai. Tačiau byloje nėra abejonių, kad vairuodamas automobilį eismo įvykio metu A. K. buvo neblaivus, t. y. jo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 0,4 promilės. To neginčija ir pats kaltinamasis.

36Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra neatsargi. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu A. K. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Įvertinus nuteistojo parodymus, daroma išvada, kad jis numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

37Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, pilnai įrodyta.

38Dėl nusikaltimo numatyto BK 144 straipsnyje.

39LR BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

40Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkti D. C. ir J. B., jiems nepagelbėjo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, pats neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino jiems padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Priešingai, A. K. įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių jam suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, nes kaltinamasis pats nurodė, jog jautė, kad automobiliu kliudė žmones, tačiau nesustojo ir toliau nuvažiavo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ir turėdamas pareigą jiems padėti, kurią numato Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 punktai, A. K. šios pareigos sąmoningai, tyčia nevykdė, todėl jo veika kvalifikuota teisingai ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 144 straipsnį.

41A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

42Dėl bausmės skyrimo.

43Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

44Už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Be to, šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė.

45A. K. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, automobilį vairavo būdamas neblaivus, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis ir anksčiau yra baustas už vairavimą neturint teisės ir vairavimą neturint teisės ir esant neblaiviam, jis niekuomet nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jo paties, R. K. ir V. K. parodymais nustatyta, kad vairuodavo automobilį gana dažnai. A. K. sukelto eismo įvykio metu dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo daugiau nei BK 281 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatyti minimalūs neatstatomi padariniai – mirė D. C. ir buvo sutrikdyta J. B. sveikata. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. K. neteistas, iki nusikaltimų padarymo dirbo, turi šeimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad padaręs eismo įvykį nepadėjo jame nukentėjusiems asmenims, slėpė automobilį, kad po eismo įvykio nei iš dalies neatlygino nukentėjusiems padarytos turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisinga bausmė yra realus laisvės atėmimas šiek tiek mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir skiria A. K. už nusikaltimą numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje padarymą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą numatytą BK 144 straipsnyje teismas skiria 45 parų areštą.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

47Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atviroje kolonijoje.

48Dėl bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių BK normų taikymo.

49Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teismo prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

50A. K. už neatsargų ir tyčinį nusikaltimus nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju A. K. yra linkęs nusikalsti, sąmoningai ir piktybiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles bei įstatymų reikalavimus. Kaip jau minėta, iki įvykio ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tarp jų ir už vairavimą transporto priemonės neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, t. y. už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, o tai rodo, jog nusikaltimas ne atsitiktinis, bet loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys, kilęs dėl susiformavusių neigiamų antivisuomeninių nuostatų, nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenės priimtas elgesio normas. Be to, jis paliko nukentėjusiuosius eismo įvykio vietoje, nesuteikė pagalbos ir pats pasišalino. Tai reiškia, kad trečios būtinos bausmės vykdymo atidėjimui sąlygos teismas nenustatė. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas tik tada, kai nustatomos visos jo pritaikymui būtinos sąlygos. Nenustačius bent vienos iš jų, įstatymas negali būti taikomas, todėl nėra pagrindo A. K. atidėti bausmės vykdymą.

51Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis už neatsargaus nusikaltimo padarymą formaliai atitiktų BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. neviršytų šešerių metų ribos, bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-73/2008, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-118/2011, 2K-433/2011, 2K-388/2014, 2K-39-895/2016).

52Dėl civilinių ieškinių.

53Civiliniu ieškiniu ieškovė I. K. teismo prašo priteisti iš civilinių atsakovų A. K. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 248627,04 eurų neturtinę žalą ir 3127,04 eurų turtinę žalą, o ieškovas G. C. prašo priteisti iš atsakovų 100000 eurų neturtinę žalą.

54Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

55Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas.

56Ieškovė nurodė, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs, nuoširdūs. Dėl sūnaus netekties ji labai išgyvena. Po įvykio ji negali ramiai užmigti, kankina nerimas, negali ramiai dirbti, susikaupti, bendrauti su žmonėmis. Dėl pablogėjusios sveikatos ir skausmų krūtinėje ji kreipėsi į medikus ir jai buvo paskirtas tausojantis režimas ir psichotropiniai vaistai. Dėl įvykio ieškovė tapo nervinga, labai jautri, dažnai skauda galvą, pablogėjo atmintis.

57Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo ir žuvusio sūnaus santykiai buvo labai artimi, nuoširdūs, būdingi tėvo ir sūnaus santykiams. Dėl sūnaus mirties ieškovas labai išgyvena. Nors jis nesikreipė į gydytojus, tačiau naudoja vaistus nuo nemigos ir streso. Nors ieškovas su sūnumi negyveno, tačiau jį augino savo namuose nuo 2003 m. iki 2015 m. vasario 14 d., kuomet nusprendė su vaiko motina gyventi atskirai. Tačiau ir po to, ieškovas sūnui teikė išlaikymą, o laisvą laiką sūnus leisdavo su tėvu. Po sūnaus mirties jis tapo nervingas, jautrus, jam sunku sukaupti dėmesį.

58Nagrinėjamoje byloje ieškovai dėl netikėtos ir tragiškos penkiolikos metų sulaukusio sūnaus mirties, įvykusios dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, daug skausmo. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Dėl artimo žmogaus mirties patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų. Dėl sūnaus mirties ieškovai patyrė didelius išgyvenimus, jiems teko ir dabar tenka naudoti vaistus nuo streso, nemigos, o bylos nagrinėjimas teisme jiems vėl sukėlė neigiamus prisiminimus. Šiuo atveju teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir jos sūnaus buvo artimas ryšys, nors atsakovas kartu su sūnumi negyveno, tačiau jų santykiai buvo geri, jie nuolat bendravo, D. C. buvo ieškovo vienintelis vaikas. Be to, teismas taip pat atsižvelgia, kad A. K. nusikaltimą, kurio metu žuvo D. C. padarė netyčia, į padarytos turtinės žalos dydį, kad A. K. turtinė padėtis nėra labai gera, jis taip pat turi vaiką ir jį išlaiko, į tai, kad A. K. ne pirmą kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti ir būdamas neblaivus, į realias jo galimybes atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą, į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010 ir kt.), ir sprendžia, kad šiuo atveju sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti neturtinė žala yra 25000 eurų ieškovei ir 15000 eurų ieškovui. Kadangi atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino ieškovei 4500 eurų neturtinės žalos, jai priteistina suma mažintina iki 20500 eurų, šią sumą priteisiant iš A. K.. Ieškovui 15000 eurų neturtinė žala priteisiama iš atsakovo A. K., nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta maksimali galima 5000 eurų neturtinės žalos draudimo kompensacija vienam draudžiamam įvykiui, nepriklausomai nuo sužalotų asmenų kiekio. Šiuo atveju atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ L. B. atlygino 500 eurų, o I. K. – 4500 eurų neturtinę žalą ir pagal minėtą įstatymą iš šio atsakovo priteisti didesnę sumą nėra pagrindo.

59Civilinė ieškovė I. K. prašė priteisti likusią draudimo bendrovės neatlygintą 3127,04 Eur turtinę žalą ir nurodė, kad turtinę žalą sudaro 2337 Eur už paminklo pagaminimą ir kapo sutvarkymą, laidojimo išlaidos, kurias sudaro 100 Eur auka už mišias, 100 Eur už giedojimo paslaugas, 50 Eur šarvojimo salės nuoma, 54,76 Eur už kurą, 280,36 Eur už gedulingus pietus, 4,92 Eur už vaistus bei 200 Eur už D. C. telefoną SAMSUNG, kuris nebuvo grąžintas.

60D. C. priklausęs telefonas „SAMSUNG“, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinamas civilinei ieškovei – nukentėjusiai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad telefonas eismo įvykio metu nebuvo sudaužytas ar kitaip sugadintas, tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, todėl jis gali būti gražinamas nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, 200 Eur turtinė žala už D. C. telefoną „SAMSUNG“ nukentėjusiajai nepriteisiama.

61Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime nurodė, kad bendrovėje buvo priimtas sprendimas nukentėjusiesiems apskaičiuoti šias draudimines išmokas: 280,36 Eur už gedulingus pietus, 54,76 Eur už kuro išlaidas. Todėl ši suma taip pat atimama iš prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Taip pat civilinis atsakovas sutiko atlyginti 1500 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidas, todėl minėta suma priteisiama civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo.

62Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji prašė priteisti 3127,04 Eur turtinę žalą, o likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 1091,92 Eur (3127,04 – 200 Eur už telefoną - 1500 Eur už kapavietės sutvarkymą, - 280,34 Eur už gedulingus pietus – 54,76 Eur už kurą), kurią sudaro išlaidos už mišias, giedojimo paslaugas ir šarvojimo salės nuomą, dalis kapo sutvarkymui bei išlaidos vaistams. Teismo manymu, kadangi šių išlaidų negali atlyginti civilinis atsakovas, nes nebuvo pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, ši neatlyginta turtinės žalos dalis sutinkant kaltinamajam priteistina iš kaltinamojo.

63Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami. A. K. treninginės kelnės, džemperis, striukė ir batai gražintini A. K., o telefonas „Samsung“ grąžintinas I. K.. Automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. ( - ) kuris yra nusikaltimo įrankis, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskuojamas.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 ir 5 d. 1 ir 2 p., BPK 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

Nutarė

65A. K. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir paskirti jam 6 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

66A. K. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnyje ir paskirti jam 45 parų areštą.

67Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę 6 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 (keturių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

69Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 2 d. Į bausmę įskaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime.

70Kardomąją priemonę suėmimą A. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

71Ieškovų civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

72Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 20500 eurų neturtinei žalai ir 1091,92 euro turtinei žalai atlyginti.

73Priteisti ieškovui G. C. iš atsakovo A. K. 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

74Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 1500 eurų turtinės žalos.

75Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

762015 m. gruodžio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: galinio vaizdo veidrodėlį, žibinto stiklo dalis ir pirštinę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

77Automobilio „Volvo V70“, valstybinį Nr. ( - ) mikroobjektus nuo vairuotojo sėdynės, kurie supakuoti į voką Nr. 3; baltos ir juodos spalvų pluoštą iš automobilio priekinio sudužusio stiklo ertmės kraštų bei mikroobjektus nuo automobilio priekinio stiklo dūžio centro, kurie supakuoti į voką Nr. 1; automobilio priekinės kairės pusės posūkio žibintą su apgadinimais, kuris supakuotas į voką Nr. 2; automobilio salono foninį kvapą, kvapo pėdsaką nuo automobilio vairo bei kvapo pėdsaką nuo automobilio vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, kurie supakuoti stiklainiuose ir užantspauduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

78A. K. treningines kelnes, džemperį, striukę ir batus nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti A. K..

79A. K. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

80Telefoną „Samsung“ grąžinti I. K..

81Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,... 3. A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 4. A. K. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 2 min. Širvintų mieste,... 5. Be to, A. K., sukėlęs pavojų, nepagelbėjo nukentėjusiesiems asmenims, kai... 6. A. K. 2015 m. gruodžio 12 d. apie 17 val. 2 min. Širvintų mieste,... 7. Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2015 m.... 8. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta... 9. Alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 2015 m. gruodžio 12 d. 22:14 val. A.... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 12. Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m.... 13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 16. Nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m.... 17. Nukentėjusysis G. C. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m.... 18. Liudytojas D. I. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 19. Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 20. Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 21. Liudytojas L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog A. K. 2015 m.... 22. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 23. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 24. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 12... 25. Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ji dirba pardavėja... 26. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad... 27. 2015 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos... 28. Automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. ( - ) apžiūros protokole su priedu... 29. 2015 m. gruodžio 12 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole... 30. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos... 31. Dėl nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje.... 32. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo... 33. Byloje nustatyta, kad vairuodamas automobilį A. K. pažeidė Kelių eismo... 34. Visa tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, J. B. parodymai, įvykio... 35. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad automobilį A. K. vairavo... 36. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 6 dalyje, yra neatsargi.... 37. Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad A. K.... 38. Dėl nusikaltimo numatyto BK 144 straipsnyje.... 39. LR BK 144 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo... 41. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę... 42. Dėl bausmės skyrimo.... 43. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai... 44. Už BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo... 45. A. K. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą padarė... 46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 47. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsnio... 48. Dėl bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančių BK normų taikymo.... 49. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teismo prašė taikyti BK 75... 50. A. K. už neatsargų ir tyčinį nusikaltimus nuteistas laisvės atėmimu... 51. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu nuteistajam... 52. Dėl civilinių ieškinių.... 53. Civiliniu ieškiniu ieškovė I. K. teismo prašo priteisti iš civilinių... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 55. Kartu pažymėtina, kad asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą... 56. Ieškovė nurodė, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs,... 57. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo ir žuvusio sūnaus santykiai buvo labai... 58. Nagrinėjamoje byloje ieškovai dėl netikėtos ir tragiškos penkiolikos metų... 59. Civilinė ieškovė I. K. prašė priteisti likusią draudimo bendrovės... 60. D. C. priklausęs telefonas „SAMSUNG“, kuris saugomas Vilniaus apskrities... 61. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime nurodė,... 62. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji prašė priteisti 3127,04 Eur... 63. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 ir 5 d. 1 ir 2... 65. A. K. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 66. A. K. pripažinti kaltu, padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 67. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d., A. K. paskirtą bausmę... 69. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 2 d. Į bausmę... 70. Kardomąją priemonę suėmimą A. K. palikti galioti iki nuosprendžio... 71. Ieškovų civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.... 72. Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 20500 eurų neturtinei žalai ir... 73. Priteisti ieškovui G. C. iš atsakovo A. K. 15000 eurų neturtinei žalai... 74. Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“... 75. Likusioje dalyje ieškinius atmesti.... 76. 2015 m. gruodžio 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtus... 77. Automobilio „Volvo V70“, valstybinį Nr. ( - ) mikroobjektus nuo vairuotojo... 78. A. K. treningines kelnes, džemperį, striukę ir batus nuosprendžiui... 79. A. K. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. ( - )... 80. Telefoną „Samsung“ grąžinti I. K..... 81. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...