Byla 1-4-927/2017
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji:

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorams Ričardui Kubiliui, Indrei Petkevičiūtei, kaltinamajai J. D., jos gynėjui advokatui A. A., nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

3J. D., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB UAB „( - )“, administracine tvarka bausta, neteista,

4kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 2 dalį,

Nustatė

5J. D., vairuodama kelių transporto priemonę būdama neblaivi pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji:

62014-10-31 16.40 val. Vilniaus r., kelio „Vilnius-Panevėžys“ 10 kilometre, vairuodama automobilį „O. A. “, valstybinis Nr. WX 60624(PL), pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdama neblaivi (2,35 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, apsisukinėdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjančiam motociklui „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, vairuojamam A. J., kuris važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį (važiavo apie 90 km/h greičiu) bei susidarius kliūčiai, netekus techninės galimybės išvengti susidūrimo, su juo susidūrė, dėl ko šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo motociklo „ Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, vairuotojas A. J., kuriam dėl odos nubrozdinimų kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimų ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio-išorinio krašto persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinės plaštakos I-o delnakaulio pamatinio galo persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinių plyšimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta,

7t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje.

8Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad pripažįsta, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivi, tačiau mano, kad nukentėjusiojo veiksmai, jog jis važiavo viršydamas leistiną greitį taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Ji važiavo iš Vilniaus link Panevėžio. Leistinoje vietoje, ties posūkiu į Tarandę, atlikinėjo posūkio manevrą. Ji buvo įsitikinusi, kad saugu, galvojo, kad spės pasukti. Motociklo ji nematė ir sukdama į kairę pajuto smūgį. Prieš manevrą ji stovėjo, kol įsitikino, kad gali jį atlikti, nes ten labai intensyvus eismas. Tuo keliu važiuoja kasdien. Ji įvažiavo į pirmąją eismo juostą, prie pat salelės, prie krašto. Įvažiavo į kitą juostą, nes reikėjo apvažiuoti salelę. Susidūrimas įvyko prie įvažiavimo į kišenę. Ji sustojo, pamatė motociklo nuolaužas, kažkas iškvietė policiją. Nukentėjusysis buvo nublokštas toliau. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta 2016-09-14 draudikų biuro detalizavimą. Nes jie įsigilino ir labai išsamiai pasisakė. Dėl neturtinės žalos mano, kad 20000 Eur suma yra nepagrįstai didelė. Dabartinėje praktikoje nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju yra priteisiama 580-2900 Eur, todėl net draudikų biuro siūloma 4000 Eur suma yra per didelė. Ekspertizės akte konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl jos veiksmų, t. y. kad ji nedavė kelio ir dėl nukentėjusiojo pasirinkto nesaugaus greičio. Ta aplinkybė yra konstatuota ekspertizės akte, todėl mano, kad tai pagrindas mažinti turtinę ir neturtinę žalą, nes nukentėjusiojo veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (t. 4 b. l. 123-124). Kaltinamoji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 34-37). Rašytiniame paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus, kaltinamoji pripažino savo kaltę, tačiau nurodyti, kodėl nepastebėjo motociklo, kuris jos manevro metu atsitrenkė į jos automobilio priekinę dešinę dalį, negalėjo (t. 2 b. l. 42, 45, 50).

9Be dalinio kaltinamosios J. D. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis :

10-nukentėjusiojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 99, 100) ir teisme, kad įvykio metu, 2014-10-31, važiavo namo. Vairavo motociklą „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 L. V. kelyje Vilnius-Panevėžys, pirma juosta, į Vilnių. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Labai staigiai, netikėtai, iš kairės pusės išniro kaltinamosios vairuotas automobilis. Jis nieko negalėjo padaryti ir įvyko susidūrimas. Mano, kad važiavo 70 km/h greičiu, ar galėjo važiuoti 90 km/h negali atsakyti. Tačiau jis visada laikosi KET reikalavimų. Jo vairuotas motociklas atsitrenkė į automobilį. Matomumas dar buvo pusėtinas, tačiau naktiniai žibintai dar nešvietė. Oro sąlygos buvo geros, asfaltas sausas, buvo šiek tiek apniukę. Kelio danga gera. Žino, kad toje vietoje yra ženklas 70 km/h ir susidūrimas buvo už 50 metrų nuo to ženklo. Galbūt iki ženklo nespėjo sumažinti greičio. Kai pamatė automobilį iki jo buvo atstumas 70 m. Nesitikėjo, kad jis važiuos. Kai pamatė, kad automobilis visgi važiuoja, atstumas buvo dar mažesnis. Iš pirmos juostos ribos nebuvo išvažiavęs. Po smūgio neteko sąmonės, sąmonę atgavo tik ligoninėje. Dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata: buvo visas sutvarstytas, koja pririšta prie tempimo įrangos 2 savaites, negalėjo judėti, ilgą laiką kankino stiprūs skausmai, vaikščioti normaliai negalėjo apie pusmetį, judėjo vėžimėlio pagalba, teko iš naujo mokytis vaikščioti, šlubuoja iki šiol, reikalinga operacija – kairės kojos kelio kryžminių raiščių, vaikščiodamas jaučia didelį diskomfortą, negali užsiimti tuo, kuo užsiėmė anksčiau, į savaitę tris kartus žaisdavo krepšinį, šokinėdavo su parašiutu. Išlaidos, susijusios su gydymu, buvo labai didelės, kompensacijų jokių negavo: nei iš kaltinamosios, nei iš kaltinamosios draudimo. Dėl sužalojimo išniro klubas, sunyko sąnarys, ateityje reikės daryti operaciją ir dėtis dirbtinį sąnarį. Operacijų metu sudėjo metalą: kojoje 30 cm metalo plokštelė, rankoje – taip pat, be to, kojoje 12 medvaržčių. Medikai nurodė, kad ateityje sąnarys gali suirti, tuomet reikės šalinti. Kol gulėjo ligoninėje, juo rūpinosi žmona ir tėvai. Visas sumas, nurodytas civiliniame ieškinyje palaiko pilnai. Be to, eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas motociklas. Jo netaisė. Striukė buvo sukarpyta, kelnės suplėšytos, šalmas sulūžęs, pirštinės apiplėšytos. Motociklas po įvykio nevažiavo, jį reikėjo nuvilkti ir saugoti. Dėl išlaidų notarui sumą palaiko. Tik dėl to įvykio iškilo poreikis forminti įgaliojimą. Teko pirkti didesnio dydžio drabužius. Darėsi papildomą specialisto išvadą, nes mano, kad jo sužalojimai yra didesni, nei nurodyta byloje esančioje išvadoje. Buvo nedarbingas apie 9 mėnesius. Tik birželio pabaigoje pradėjo vaikščioti į darbą. Pilnai dirbti negalėjo, bet darbdavys jo darbais neapkrovė. Sodros pašalpas gaudavo. Iš reikalaujamų priteisti negautų pajamų jos neminusuotos. Dėl reabilitacijos teko daug mankštintis, reikėjo lankyti baseiną. Prašo 20000 eurų neturtinės žalos Šią sumą grindžia tuo, kad turėjo kęsti daug skausmo, patyrė nepatogumus, išgąstį. Jo ateityje laukia ne viena operacija, tai kainuos pinigus. Sumažėjo karjeros perspektyvos, negali dirbti aukštyje. Žmona buvo Anykščiuose pas savo tėvus ir nupirko jam medikamentų. Drėgnos servetėlės buvo reikalingos, nes jis buvo gulintis, negalėjo nueiti į dušą. Žmona apiplaudavo su servetėlėmis (t. 3 b. l. 11). Tirpalas ir skystis dezinfekcinis (t. 3 b. l. 21, 24) buvo reikalingi pragulas gydyti. Pasirašydavo kai kuriuos dokumentus pats, nes žmona ir jos sesuo gaudavo prekes tiesiai iš tiekėjų (t. 3 b. l. 25, 86). Kas nurodyta 3 tomo b. l. 31 negali atsakyti, bet tai ne skutimosi putos. Jam reikėjo šildyti riešą, nes jis buvo sunkiai lankstomas, todėl pirko šildyklę (t. 3 b. l. 31). Pirko bintą, nes ligoninėje buvo prastas (t. 3 b. l. 35). Dėl gulimo rėžimo stipriai kietėjo viduriai. Buvo pirkti vitaminai, vartojo kaulažolių šaknis. Buvo nemiga. Vitaminai buvo reikalingi sustiprinti imunitetą (t. 3 II tomo b. l. 48). Mumijo eleksyrą naudojo kaulų gijimui (t. 3 b. l. 54). Juostą latekso pirko mankštinimuisi (t. 3 b. l. 63). Buvo reikalingi masažai, kinezeterapeuto paslaugos (t. 3 b. l. 78, 82, 84). Pažymas iš poliklinikos ėmėsi dėl to, kad ginčijo sužalojimo mastą (t. 3 b. l. 89). Motociklininko aprangą buvo pirkęs „Motorday“ parduotuvėje. UAB “Rubta” pažyma dėl įsigytų prekių yra tos parduotuvės, jos pavadinimas internetinėje parduotuvėje vadinasi „Motorrday.lt“. Visi rūbai sugadinti. Transporto priemonė, kaip metalo laužas, o buvo tik ką įsigyta (t. 3 b. l. 96, 105). 3 tomo b. l. 112, 115 prekes pirko žmona, jei jis nebūtų gulėjęs ligoninėje, jų nebūtų reikėję. Neteko darbingumo – 45 procentus, nuolat lankosi pas specialistus, kada bus baigtas gydymas dar nėra aišku, tačiau yra įrašytas į eilę operacijai atlikti. Yra tikimybė, kad galėjo suklysti dėl kažko ieškinyje. Netektas pajamas sudėjo, palygino su prieš įvykį gautomis ir po įvykio gautas pajamas ir atėmė, o ieškinyje nurodė skirtumą. Jo darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal atliktus darbus. Tvirto atlyginimo nėra. Pagal mėnesio apyvartą jiems moka priedus. Minimalus atlyginimas yra į rankas apie 550 eurų. Todėl ir yra nemaža suma, kurią prašo priteisti. Už 2015 metus gavo mažesnį priedą. Darbdavys jam pridėjo pašalpą. Gal 600-700 eurų už vieną mėnesį nedarbingumo. Kad motociklas po įvykio tapo neremontuojamas, draudimas tai įvertino. Savo ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamosios 17547,88 Eur turtinei ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau dalyje dėl negautų pajamų 6 p. sumą 13497,17 Eur mažina iki 6775,33 Eur. Be to advokato paslaugas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios (t. 3 b. l. 177-182). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 38-40).

11-liudytojo A. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 97, t. 2 b. l. 29-30) ir teisme, kad 2014-10-31 važiavo Ukmergės keliu. Prieš jį važiavo automobilis O. A.. Prie posūkio į Tarandę, jis laukė pasukti ir staiga išgirdo smūgį bei pamatė ore ,,skrendantį“ motociklą. Iš karto paskambino 112 telefonu. Kai priėjo, motociklininkas gulėjo ant žolės, motociklas - šalia medžio. Padėjo nunešti nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį. Smūgis įvyko, kai automobilis O. A. pradėjo važiuoti link posūkio. Eismas buvo intensyvus ir tam, kad įvažiuoti reikėjo laukti, kol atsiras tarpas tarp automobilių (t. 4 b. l. 19-20).

12-specialisto V. Š. paaiškinimu teisme, kad visiškai palaiko savo išvadą dėl eismo įvykio mechanizmo. Motociklas atsitrenkimo metu sukosi prieš laikrodžio rodyklę, to judesio pasėkoje sukosi į kairę pusę. Tokio judesio pradžioje susiformuoja kairės pusės pėdsakai. Automobilis smūgio metu iš pradinės padėties pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę. Įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje. Pėdsakai formavosi eismo įvyko metu, kada motociklas susidūrė su automobiliu. Tačiau pėdsakai gali būti tiek pirmoje juostoje, tiek antroje juostoje. Šiuo atveju užfiksuoti pėdsakai yra pirmoje eismo juostoje ir juos paliko automobilio kairės pusės ratai. Susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje. Šie pėdsakai nustatyti modeliavimo metu. Modeliuojant nustatyta, jei susidūrė pirmoje eismo juostoje, įmanoma ir transporto priemonių persislinkimas į padėtis, kurios buvo užfiksuotos po eismo įvykio ir matomos eismo įvykio nuotraukose. Tie pėdsakai yra susiję su šiuo eismo įvykiu, modeliavimas parodo, kad įmanoma automobiliui ir motociklui atsidurti artimose padėtyse, kaip buvo užfiksuota pareigūnų plane. Susidūrimo požymių yra labai daug. Tai priklauso ir nuo to, ar nuotraukos yra kokybiškos, profesionalios. Tokiu atveju galima surasti ir daugiau požymių, negu užfiksuoja pareigūnai. Yra ir slydimų, rato žymių, motociklo braukimo pėdsakai, kada tuoj pat nukrito, bet to nėra užfiksuota arba to nesimato. Šioje byloje tokios nuotraukos ir buvo pateiktos. Automobilis susidūrimo metu įgauna nebūdingą judesį dėl smūgio ir, pradėdamas tą judesį, suformuoja pėdsakus. Šiuo konkrečiu atveju motociklo važiavimas apie 90km/h, jei nėra kliūties, niekam nekeliantis grėsmės. Toje vietoje leistinas greitis 70 km/h, t. y. pakankamai nemažas greitis. Jei būtų leistinas 40 km/h, o transporto priemonės vairuotojas važiuoja du kartus greičiau, tada galima daryti išvadą, kad tokio vairuotojo žymiai viršytas greitis, galimai turėjo reikšmės konkretaus eismo įvykio kilimui. Nurodė, kad jo manymu, motociklas, tiriamo įvykio metu, mažindamas greitį, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti sudūrimo, todėl motociklininko veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykiu, nes važiavo greičiau nei leistina, o jei važiuotų lėčiau, t. y. iki 70 km/h, galėjo išvengti susidūrimo. Visgi O. A. vairuotoja, apsisukinėdama nedavė kelio artėjančiam motociklininkui. Reakcijos laikas buvo priimtas 1,2 sekundės. Pakankamai didelis, nes eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant transporto priemonių srautui ir dirbtiniam apšvietimui. Tokioje situacijoje būtų apsunkinta galimybė pastebėti transporto priemonės vairuotoją, pradedantį atlikti manevrą automobiliu, kuris nuo paties momento pradžios sukelia grėsmę eismo saugumui. Vairuotojas, kuris važiuoja šiek tiek greičiau, nei leistinas greitis, visą situaciją turi vertinti žymiai greičiau, nei tas vairuotojas, kuris važiuoja leistinu greičiu (t. 4 b. l. 48-52);

13-liudytojo R. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL) nebuvo draustas, nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Apie kelių eismo įvykį jis nieko parodyti negali. Dėl sugadinto jo automobilio jis neturi žmonai pretenzijų (t. 1, b. l. 95-96);

14-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato P. R. Raitojo būrio vyr. patrulės J. R. tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad 2014-10-31 kelyje Vilnius-Panevėžys automobilis O. A., valstybinis Nr. WX 60624, susidūrė su motociklu „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 L. E. įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas. ,,O. A.“ vairuotoja paaiškino, kad apsisukdama kelyje nepastebėjo motociklo (t. 1 b. l. 4);

15-2014-10-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta - Vilniaus r., kelio „Vilnius-Panevėžys“ 10 kilometras, apsisukimas į Tarandę. Oro sąlygos apžiūros metu: tamsus paros metas, apšvietimas neįrengtas, kelio danga: sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,2 m, skiriamosios juostos plotis - 2,5 m. Kelių eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. 527 „Apsisukimo vieta“. Važiuojamoji dalis yra paženklinta kelio ženklinimo linija „1.1“, skiriamąja juosta, apsisukimo riba. Kelio aplinka: atvira vietovė, laukas. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje: esant tamsiam paros metui, įjungus artimųjų šviesų žibintus, - 32 m, įjungus tolimųjų šviesų žibintus – 64 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: lengvasis automobilis „O. A.“, valstybinis Nr. WX60624 (PL), stovi ant apsisukimo salelės, nuo priekinio kairiojo rato iki važiuojamosios dalies krašto yra 3,3 m, nuo kairiojo galinio rato - 1,9 m, automobilio priekinė dalis yra nukreipta į Vilniaus miesto pusę. Motociklas „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, guli ant kairio šono už kelio ribų, 1,8 m atstumu nuo kelio ribos. Padangų pėdsakai yra išviršiniai, matomos slydimo žymės nuo automobilio priekinės padangos po susidūrimo (t. 1, b. l. 5-15);

16-2014-10-31 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuoti: lengvojo automobilio „O. A. “, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), identifikacinis Nr. W0L0AHL3592134369, išoriniai sugadinimo požymiai: abu priekiniai žibintai, abu posūkio rodikliai, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinės grotelės, abu priekiniai sparnai, iššovusios abi priekinės pagalvės. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis - 1,5 m. Padangų protektoriaus brėžinys yra paprastas. Padangų būklė atitinka KET reikalavimus, priekinės padangos yra „Lassa“ 205/55 R 16, galinės padangos yra „Firestone“ 205/55 R 16. Rankinis stabdis yra užtrauktas, įjungta pirma pavara. Rankinio stabdžio svirtis užsitraukia iki kraštinės padėties per 5 spragtelėjimus. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta tamsiu paros metu, jos metu fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu ,,Olympus FE350‘‘ (t. 1, b. l. 16-17); ir motociklo „YAMAHA ( - ) , valstybinis Nr. 725 LC (PL), identifikacinis Nr. JYARJ2100024815, išoriniai sugadinimo požymiai: vairas, šakė, stabdžių sistema, sulenktas rėmas, priekinis žibintas, abu posūkio rodikliai, kuro bakas, priekinis skydelis, galinis spoileris iš dešinės pusės. Padangų protektoriaus brėžinys yra paprastas. Abi padangos yra „MAXXIS“ 160/60 ZR16. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta tamsiu paros metu, jos metu fotografuota skaitmeniniu fotoaparatu ,,Olympus FE350“ (t. 1, b. l. 23-29);

17-draudimo liudijimu, kuris patvirtina, kad automobilis „O. A. “, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), buvo apdraustas, tačiau draudimas galiojo nuo 2012-08-24 iki 2013-08-23, t. y. įvykio metu automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (t. 1 b. l. 21);

18-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 178/15(01), kurioje nurodyta, kad A. J. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimai ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinis lūžis su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinės plaštakos I-o delnakaulio pamatinio galo persąnarinis lūžis su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimas su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu. Kairio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas ir dalinis vidinio šoninio raiščio plyšimai nėra pagrįsti objektyviais vaizdiniais tyrimo metodais, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami. Nustatyti sužalojimai padaryti minėtomis kūno sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, labiausiai tikėtina, autoįvykio metu, prieš patenkant į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2014-10-31 d. 18.00 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų dešinio stipinkaulio, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos, dešinės plaštakos I-o delnakaulio, dešinio šlaunikaulio lūžių ir kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu bei kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 104-108);

19-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1714/15(01), kurioje nurodyta, kad remiantis A. J. pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, rentgenologinių, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimų vaizdais, specialisto išvados Nr. G 178/15(01) duomenimis, A. J. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimai ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio-išorinio krašto persąnarinis lūžis su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinės plaštakos I-o delnakaulio pamatinio galo persąnarinis lūžis su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimas su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių daliniai plyšimai. Nustatyti sužalojimai padaryti minėtomis kūno sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais labiausiai tikėtina autoįvykio metu, prieš patenkant į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2014-10-31 d. 18.00 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų dešinio stipinkaulio, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos, dešinės plaštakos I-o delnakaulio, dešinio šlaunikaulio lūžių, kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu bei kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinių plyšimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Jeigu A. J., visiškai baigus gydymąsi ir panaudojus visas reabilitacijos priemones, bus likę darbingumo netekimo požymių, tikslinga atlikti teismo medicinos tyrimą bendrojo darbingumo netekimo dydžiui nustatyti (t. 1, 113-117);

20-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad A. J. gydymas kainavo 3943,64 Eur (t. 1 b. l. 131-135);

21-Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-19 specialisto išvada Nr. 11-3064 (14), kurioje nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), vairuotoja J. D. kelio „Vilnius-Panevėžys“ 10-ame kilometre, tam skirtoje vietoje, pradėjo apsisukimo manevrą, kada priešpriešais link Vilniaus artėjęs A. J. vairuojamas motociklas „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, vairuotojui važiuojant nustatytu apie 90 km/h greičiu, buvo apie 70,5 m atstumu. Automobiliui „O. A.“, v/n WX 60624 (PL), įvažiavus į važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilniaus kryptimi, pirmą eismo juostą, automobilis, judėdamas apie 26 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse susidūrė su motociklu „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 L. S. metu, automobilis „Opel“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir nuvažiavo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu motociklas keitė judėjimo kryptį į dešinę, žiūrint pirmine jo judėjimo kryptimi link Vilniaus ir persislinko į apsisukimo šalikelę, į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624(PL), vairuotojos J. D. veiksmai, kuomet apsisukinėdama ne sankryžoje ji nedavė kelio priešinga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjusiam A. J. vairuojamam motociklui „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Motociklo „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, vairuotojo A. J. veiksmai, kuomet jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t. y. apsisukinėjusiam J. D. vairuojamam automobiliui „O. A.“, v/n WX 60624 (PL), neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kada vairuotojas A. J., važiuodamas ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 3-9);

22-Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-10-29 specialisto išvada Nr. 11-1282(15), kurioje nurodyta, kad tirti pateikto motociklo „Yamaha ( - )“ abi žibinto lemputės veikia (šviečia). Įvykio metu ir prieš pat įvykį abi lemputės turėjo šviesti, jeigu buvo įjungtos. Nustatyti, ar abi lemputės buvo įjungtos įvykio metu, negalima, kadangi abiejų lempučių kolbos nepažeistos ir nesusidarė jokie požymiai, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti (t. 2, b. l. 13-14)

23-Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-10 specialisto išvada Nr. 11-1372(15), kurioje nurodyta, kad automobilio „O. A.", valstybinis Nr. WX 60624 (PL), susidūrimas su motociklu „Yamaha ( - )", v/n 725 LC, įvyko kelio „Panevėžys – Vilnius“ važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Vilniaus kryptimi, pirmoje eismo juostoje, esant automobiliui kairės pusės pėdsakų pradžios zonoje. Automobilio „O. A.", valstybinis Nr. WX 60624 (PL), vairuotojos J. D. veiksmai, kuomet apsisukinėdama sankryžoje ji nedavė kelio priešinga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjusiam A. J. vairuojamam motociklui „Yamaha“, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Motociklo „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, vairuotojo A. J. veiksmai, kuomet jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t. y. apsisukinėjusiam J. D. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kada vairuotojas A. J., važiuodamas ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 20-22);

24-Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-10-15 specialisto išvadoje Nr. 11-1808(15) nurodyta, kad atkurti eismo įvykio, kurio metu motociklas „Yamaha ( - )", valstybinis Nr. 725 LC, vairuojamas A. J., susidūrė su automobiliu „O. A.", valstybinis Nr. WX 60624(PL), vairuojamu J. D., eigos, nustatant motociklo „Yamaha“ judėjimo greitį ir trajektoriją prieš susidūrimą, vien tik pagal nukentėjusiojo motociklo vairuotojo padėtį po eismo įvykio, negalima (t. 2, b. l. 27-28);

25-Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM T. L. specialisto išvadomis Nr. T-A 9571/14(01) ir Nr. T-A 9565/14(01), kuriose nurodyta, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 102); o J. (D.) D. kraujyje rasta 2,35 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 56-57);

26-darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0886504, DL-1-Nr. 0939908, kuriose nurodyta, kad A. J. netektas darbingumas 45 procentai nustatytas iki 2016-12-17 (t. 2 b. l. 76, 86, 139);

27-A. J. ieškiniu ir priedais prie ieškinio, kuriuose užfiksuoti gydymosi išlaidas ir su nedarbingumu bei nukentėjusiojo A. J. priežiūra gydymosi metu patvirtinantys duomenys (t. 3 b. l. 6-154);

28-patikslintu A. J. ieškiniu ir priedais prie jo bei rašytiniu paaiškinimu, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamosios 17547,88 Eur turtinei ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei detalizuoja kokios išlaidos ir už ką buvo jo gydymosi metu (t. 4 b. l. 3-9, 10-15);

29-UAB ,,Konferenta“ pažyma apie A. J. darbo užmokestį per laikotarpį nuo 2013.10. iki 2016.03 (t. 4 b. l. 28-29);

30-Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciniu raštu advokatui A. A., kuriame nurodoma, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ žalos bylos dokumentus yra perdavęs Biurui ir mokėjimą A. J., gavus kaltę patvirtinančius dokumentus, atliks Biuras (t. 4 b. l. 40);

31-kaltinamosios J. D. atsiliepimu į ieškinį, kuriuo prašoma atmesti ieškinį ir įtraukti į baudžiamąją bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (t. 4 b. l. 41-44);

32-VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma, kurioje nurodoma kokios ligos išmokos buvo išmokėtos A. J. per laikotarpį nuo 2013-10-31 iki 2015-10-31 (t. 4 b. l. 45-46);

33-Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų administravimo departamento raštu Nr. V-4170-(5.9.) ir gydytojo eksperto išvada, kuriuose nurodoma, kad nukentėjusiajam A. J. kompensuotina gydymo išlaidoms atlyginti – 1458,57 Eur, nuostoliai už sugadintą transporto priemonę – 1551 Eur, išlaidos už notaro paslaugas – 12,74 Eur, išlaidos už teismo medicinos konsultacijų įmonės specialisto išvadą - 150 Eur, už negautas pajamas – 777,82 Eur, neturtinės žalos – 4000 Eur (t. 4 b. l. 69-81, 92-106);

34-sąskaitomis už teisines paslaugas, kvitais, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis už advokato paslaugas sumokėjo 868,70 Eur (t. 4 b. l. 109-112), 202,29 Eur (t. 4 b. l. 113-114), 506,62 Eur (t. 4 b. l. 115-116), 593,47 Eur (t. 4 b. l. 117-118), 434,25 Eur (t. 4 b. l. 119-120), 260,55 Eur (t. 4 b. l. 121-122);

35-Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus raštu dėl pripažinimo nedarbingu ir išrašu iš medicininių dokumentu Nr. 2016/29344, kurie patvirtina, kad A. J. nustatytas 60 procentų darbingumo lygis ir jis pripažintas darbingu (t. 4 b. l. 154-155);

36-ekspertizės aktu Nr. PEKG 28/2017 (01), kuriame nurodoma, kad A. J. po 2014-10-31 eismo įvykio metu patirti sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jų sveikata sutriko ilgiau 10 dienų laikotarpiui. Šiuo metu negalima vertinti sužalojimų pasekmių, bendro darbingumo netekimo procentais, kadangi visų sužalojimų padarinių atstatomasis gydymas dar nėra galutinai užbaigtas. Galutinai užbaigto gydymo faktą turėtų konstatuoti gydymą kontroliuojantis gydytojas traumatologas (t. 4 b. l. 166-173).

37Dėl veikos kvalifikavimo.

38Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis.

39Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji be kaltinime nurodytų KET 4, 9, 14, 114 punktų reikalavimų taip pat pažeidė ir eismo įvykio metu galiojusių KET 16 punkto reikalavimus (vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) ir šių pažeidimų visuma buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais.

40Nukentėjusioji kaltę pripažįsta dalinai, neneigia vairavusi neblaivi, tačiau mano, kad dėl eismo įvykio taip pat yra kaltas nukentėjusysis, kuris važiavo viršydamas leistiną greitį.

41Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama neblaivi. Tą pripažino ir ji pati, posėdžio metu nurodžiusi, kad sėdo prie vairo prieš tai išgėrusi alkoholio bei šią faktinę aplinkybę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM T. L. specialisto išvada Nr. T-A 9565/14(01), kurioje užfiksuota, kad J. (D.) D. kraujyje, kurio mėginys paimtas iš karto po eismo įvykio, t. y. 2014-10-31 18.25 val., rasta 2,35 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kaltinamoji J. D., vairuodama automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), pradėjo apsisukimo manevrą, kada priešpriešais link Vilniaus artėjęs A. J. vairuojamas motociklas „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, buvo apie 70,5 m atstumu. J. D., apsisukinėdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi artėjusiam A. J. vairuojamam motociklui „Yamaha ( - )“, valstybinis Nr. 725 LC, (pati pripažino, kad net nepastebėjo iš kur ši transporto priemonė atsirado), dėl neblaivumo, kuris, teismo vertinimu, eismo įvykio metu buvo pakankamai didelis (net praėjus po eismo įvykio 2 val. kaltinamosios kraujyje rasta 2,35 promilės alkoholio, kas teismo vertinama stipriu apgirtimu) ir neabejotinai įtakojo nesaugų vairavimą, tinkamai neįvertino situacijos kelyje, savo bei atvažiuojančios transporto priemonės judėjimo greičio ir savo atliekamo manevro specifikos, dėl ko, norėdama apsisukti ne sankryžoje, neįsitikino, kad tai yra saugu, nepastebėjo pirmumo teisę šioje situacijoje turėjusio nukentėjusiojo vairuojamo motociklo, nedavė jam kelio ir su juo susidūrė. Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nesunkiai sužalotas nukentėjusysis. Ši įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent neteisėti kaltinamosios veiksmai, prieštaravę KET 4, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimams ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

42Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus pasitvirtino, kad kaltinamosios eismo įvykio metu vairuotas automobilis „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL) nebuvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ši aplinkybė, kuri nekeičia veikos kvalifikavimo, kaltinime tikslintina.

43Baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tiesiogiai KET pažeidęs asmuo. Tačiau spręsdamas priežastinio ryšio klausimą teismas vertino ir tai, kokią įtaką padarinių kilimui turėjo nukentėjusiojo veiksmai eismo įvykio metu. Įrodymų visuma patvirtina, kad jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t. y. apsisukinėjusiam kaltinamosios J. D. vairuojamam automobiliui „O. A.“, valstybinis Nr. WX 60624 (PL), neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, nors važiuodamas ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs.

44Todėl, vertinant paties nukentėjusiojo A. J. veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, pripažintina, kad jis taip pat veikė neatsargiai ir susidariusioje situacijoje, t. y. kelyje, kuriame leistinas greitis 70 km/h bei esant intensyviam automobilių srautui, privalėjo laikytis greičio ribojimo ženklų ir važiuoti leistinu greičiu.

45Tačiau teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir prieštaravę ( - ) punkto reikalavimams, visgi nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, ką patvirtino ne tik byloje atliktos eismo įvykio eigos ekspertizės Nr. Nr. 11-3064 (14) ir Nr. 11-1372(15), bet ir specialisto V. Š. paaiškinimas teisme, jog greitis nukentėjusiojo nors ir buvo viršytas, tačiau susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikšmingas, kurį būtų galima vertinti kaip pagrindinę priežastį eismo įvykiui kilti. Nukentėjusysis nurodė, kad jis mažino greitį, galimai nespėjo jo sumažinti, nes kai pastebėjo kaltinamosios automobilį, buvo nedaug nuvažiavęs už ženklo, ribojančio greitį. Jis nesitikėjo, kad automobilis pradės važiuoti ir buvo įsitikinęs, kad duos jam kelią, nes buvo jo pirmenybė. Tačiau, kai pamatė, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis važiuoja, nespėjo sustabdyti motociklo, nes buvo likęs per mažas atstumas.

46Įvertinus nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo įtaką autoįvykio padarinių kilimui pripažintina, kad jo veiksmai šioje konkrečioje situacijoje nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Jis už šį pažeidimą turėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn, tačiau nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai, o tai reiškia, kad pasibaigė tiek pagal įvykio metu galiojusiame ATPK 35 straipsnio 4 dalyje, tiek pagal nuosprendžio priėmimo metu įsigaliojusiame ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms ir pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti, nukentėjusiojo administracinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.

47Dėl bausmės

48Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje, vairuodama neblaivi ir grubiai pažeisdama KET, kaltinamoji J. D. pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, nes galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie jos veiksmai prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl būtent ši kaltės rūšis yra jos veikoje.

49Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

50Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo pasekmes ir padaryto sužalojimo sunkumą bei išlikusias sužalojimo liekamąsias pasekmes (nukentėjusiojo gydymas tęsėsi ilgai, virš metų, jam planuojama atlikti dar viena operacija, netekta 40 procentų darbingumo), į kaltinamosios asmenybę, kuri bausta administracine tvarka, pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, neteista, todėl nesant jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jai skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė - bauda.

51Kadangi nusikaltimas įvykdytas naudojantis specialia teise,- kartu su bausme kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam įstatyme numatytam laikui (BK 67 straipsnio 3 dalis ir 68 straipsnis).

52Dėl civilinių ieškinių

53Dėl turtinės žalos dydžio

54Byloje nukentėjusysis A. J. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 17547,88 Eur turtinės žalos, patirtos dėl jo gydymosi ir negautų pajamų. Posėdžio metu žalą, dėl negautų pajamų, sumažino iki 6775,33 Eur. Todėl prašoma priteisti turtinę žalą sudaro – 10826,04 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad šią sumą sudaro: 1. gydymosi išlaidos - 1550,44 Eur / 5353,36 Lt, (medikamentai (393,58 Eur / 1358,96 Lt), gydymo terapijos priemonės (80,82 Eur / 279,05 Lt), gydymo paslaugų ir dokumentų gavimas iš gydymo įstaigų ir pan. (1076,04 Eur / 3715,35 Lt); 2. su transporto priemone (motociklu) sugadinimu susijusios išlaidos - 2186,92 Eur / 7275,00 Lt (motociklo įsigijimo kaina (1563,95 Eur / 5400,00 Lt); motociklininko specialios aprangos kaina (446,01 Eur / 1540,00 Lt); motociklo po eismo įvykio nuvilkimo išlaidos (83,99 Eur / 290,00 Lt) bei saugojimas po įvykusios avarijos (13,03 Eur / 45,00 Lt); 3. išlaidos, susijusios su notaro patvirtintu įgaliojimu siekiant, kad nukentėjusiojo sutuoktinė galėtų atlikti būtinus veiksmus pastarojo vardu - 12,74 Eur / 44,00 Lt; 4. išlaidos, kurios buvo patirtos už gydimosi metu vykstant į reabilitacijos kliniką pirktus didesnių dydžių drabužius -150,61 Eur / 520,01 Lt; 5. išlaidos, patirtos už teismo medicinos konsultacijų įmonės specialisto išvadą - 150,00 Eur / 517,92Lt; 6. netektos pajamos - 6775,33 Eur.

55Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( ( - ) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

56Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju A. J.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas ir tęsęs darbą) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

57Spręsdamas nukentėjusiojo A. J. patirtos žalos (negautų pajamų 6775,33 eur) klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kokia suma per nedarbingumo laikotarpį buvo išmokėta kaip socialinė pašalpa (5937,01 Eur), kokios buvo vidutinės darbo dienos pajamos (43,04 Eur), kiek dienų buvo nedarbingas dėl ligos (nedarbingumo laikotarpis nuo 2014-10-31 iki 2015-06-19 - 156 dienos), todėl pagrįstai sutinka su žalų administravimo departamento nurodoma suma, kuri turėtų būti priteista nukentėjusiajam už negautas pajamas, t. y. 777,23 Eur.

58Byloje nukentėjusysis A. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašė atlyginti 4050,71 Eur turtinės žalos, patirtos dėl transporto priemonės sugadinimo (2186,92), jo gydimo ir su tuo susijusių išlaidų (1550,44 Eur už gydymą, medikamentus, terapijos priemones, 12,74 Eur už įgaliojimo patvirtinimą, 150,61 Eur už didesnio dydžio drabužius, 150 Eur už teismo medicinos konsultantų įmonės specialisto išvadą) bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 6-154). Iš bylos duomenų matyti, jog A. J. pateikė kvitus, kurie patvirtina vaistų įsigijimą, jam suteiktų medicininių paslaugų apmokėjimą bei kitas išlaidas, susijusias su jo priežiūra gydymo įstaigoje.

59Įvertinęs nukentėjusiojo A. J. pateiktus duomenis, jų pagrįstumą dėl jam skirto gydymo, žalų administravimo departamento pateiktą atlygintinos žalos paskaičiavimą, teismas daro išvadą, kad priteistina prašomos atlyginti turtinės žalos dalis yra ši: už medikamentus ir medicinines paslaugas - 1458,57 Eur; 12,74 Eur už įgaliojimo patvirtinimą, 150,61 Eur už didesnio dydžio drabužius, 150 Eur už teismo medicinos konsultantų įmonės specialisto išvadą, viso 1771,92 eur.

60Taip pat priteistina suma už paslaugas, susijusias su medicininių dokumentų kopijavimu: VšĮ RVUL kopijavimas 2015-05-05 6,35 Eur; VšĮ Šeškinės poliklinika kopijavimas 2015-05-05 0,76 Eur ; VšĮ RVUL, ligos kopija 2015-05-15 11,77 Eur; VšĮ Šeškinės poliklinika, kopijavimas 2015-06-25 3,25 Eur, viso 22,13 Eur. (t.3, b. l. 89-95).

61N. T. priemonių draudikų biuras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išlaidos už didesnio dydžio drabužius bei kopijavimo paslaugos neturėtų būti kompensuotos, visgi teismas mano, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo A. J. sužalojimais, kurie yra J. D. sukelto autoįvykio pasekmė. Byloje pateikti duomenys apie nukentėjusiojo A. J. gydymąsi ir jo trukmę bei nuotraukos (t. 3 b. l. 135-137) patvirtina, kad gydymas tęsėsi ilgai, buvo atliktos sudėtingos operacijos, įstatyti medicininiai varžtai į sužalojimų vietas, kas lėmė asmeniui būtinumą turėti didesnio dydžio rūbus bei specialią, gydymosi vietoje avėti pritaikytą avalynę. Be to, teismas mano, kad išlaidos, susijusios su medicininių dokumentų kopijavimu yra taip pat pagrįstos (dokumentai buvo reikalingi teismo medicinos konsultacijų įmonei išvados paruošimui), nulemtos nukentėjusiojo A. J. sužalojimo ir yra akivaizdi eismo įvykio pasekmė.

62Nukentėjusysis A. J. taip pat prašo priteisti su transporto priemone (motociklu) susijusias išlaidas, kurias įvertino 2186,92 Eur bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 3 b. l. 96-107). Atsižvelgus į sugadintos transporto priemonės likutinės vertės paskaičiavimą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam kompensuotina nuostolio suma yra 1469,03 Eur (926 Eur už sugadintą motociklą YAMAHA ( - ), valst. Nr. 725LC, žalos dydis nustatytas naudojant sugadintos transporto priemonės likutinės vertės skaičiavimą (t. 4 b. l. 103); 83,99 Eur už motociklo transportavimo išlaidas; 13,03 Eur už motociklo saugojimo išlaidas; 446,01 Eur už sugadintą motociklininko aprangą ir šalmą.

63Išlaidas, kurios nepagrįstos gydytojo paskyrimu (už batonėlius „Hematogenas extra“, negazuotą vandenį, batonėlius su riešutais, gaminamus vaistus, mumio eleksyrą, kasdienį maistą, serviravimo lėkštę) (t. 3 b. l. 7, 10, 22, 26, 33, 34, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 112, 113, 114) teismas vertintina, kaip išlaidas, kurių ryšys su eismo įvykiu ir jo metu patirtais nukentėjusiojo sužalojimais nėra įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinio netenkina.

64Tokiu būdu nustatytina, jog atlygintiną turtinę žalą sudaro - 4040,31 Eur.

65Dėl neturtinės žalos dydžio

66Šioje byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudamas priteisti 20000 Eur neturtinę žalą.

67CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo didelį neatsargumą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

68Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos A. T. nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

69Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl patirtos neturtinės žalos, susijusios su nesunkiu sveikatos sužalojimu, atlyginimo yra pagrįstas dalinai. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas ir nepatogumai, sukelti eismo įvykio metu ir susiję su sužalojimo gydymu. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. J. patyrė rankų ir kojų lūžius, kairysis kelis buvo stipriai pažeistas, buvo plyšę raiščiai, plyšo meniskas, raiščiai, gydymas ir reabilitacija po jo tęsėsi ilgai, nors jo sužalojimai pripažinti nesunkiais, tačiau išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis neteko 40 procentų darbingumo, jam gresia dar viena operacija, iki šiol nukentėjusysis jaučia stiprų skausmą, negali laisvai judėti, užsiimti sportu ir kita mėgiama veikla, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Visos šios aplinkybės rodo, kad patirta žala išties sukėlė daugiau nei vidutinius neigiamus padarinius, stiprius dvasinius išgyvenimus, skausmą, sutriko ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir jo šeimos narių įprastinis gyvenimas ir buitis.

70Taip pat svarstytas klausimas kokią įtaką sveikatos sužalojimui ir padarinių kilimui turėjo paties nukentėjusiojo A. J. veiksmai eismo įvykio metu, ar jis pats prieš įvykį elgėsi apdairiai, atsargiai ir rūpestingai. Surinktų įrodymų visuma patvirtina ir tai jau buvo aptarta nuosprendyje, kad A. J. buvo neapdairus ir neatidus kelyje, važiuodamas viršijo leistiną greitį ir, nors tai nebuvo pagrindinė priežastis, sukėlusį eismo įvykį, toks nukentėjusiojo elgesys kelyje vertintinas kaip rizikos prisiėmimas, numatytas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje. Todėl atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei vadovaujantis teismų praktiką (LAT 2012 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 2K-193/2012, 2012 m. lapkričio 24 d. nutartis 2K-503-511/2015) pripažintina kad nukentėjusysis, važiuodamas nesaugiu greičiu ir pats pažeisdamas kelių eismo taisykles, elgėsi labai neatsargiai ir iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Esant tokiai situacijai, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Todėl, esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui, jam kompensuotinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 6000 Eur. Kadangi draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumas priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

71Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinio

72Byloje yra pareikštas ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl J. D. veika padarytos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje nustatyta, jog įgyvendindamas išmokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigą, Biuras vykdo viešąją socialinės apsaugos funkciją ir šia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms. T. B. teisinės padėties vertinimas ir TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymą žalos dydį, taip pat šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką, o kai tokio nėra - į žalą padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis) suponuoja, kad iš įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į Biurą. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnis, 9 straipsnis), neturi regreso teisės į Biurą, kuris ir nebuvo pripažintinas atsakovu dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-198/2009, 2K-633/2013).

73Valstybinės ligonių kasos 3943,64 Eur civilinis ieškinys nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais (t. 1 b. l. 131-135), todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš kaltinamosios J. D. (( - ) straipsnis).

74Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio atsakovo, tinkamumo

75Atsiliepimu į ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašė nelaikyti jų atsakovais dėl šioje byloje pareikšto nukentėjusiojo A. J. ieškinio ir nurodė, kad jų manymu, Biuras negali būti laikomas materialiai atsakingu už kaltinamosios padarytą žalą asmeniu. Pažymėjo, kad Biuro (skirtingai nuo draudimo įmonės, kuri sutartimi įsipareigoja atlyginti kaltinamojo padarytą žalą) ir kaltinamojo nesieja joks teisinis ryšys, t. y. Biuro pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nepriklauso nuo kaltininko valios. Biuras yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, kurio veiklos ribas nustato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Minėtame įstatyme aiškiai įtvirtinti atvejai bei sąlygos, kurias tinkamai įvykdę eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali gauti draudimo išmoką iš Biuro (TPVCAPDĮ 12-19 straipsniai). Šiuo atveju nukentėjusio asmens kaltininkui pareikšto civilinio ieškinio dalykas nesaisto Biuro jokiu materialiuoju teisiniu ryšiu.

76Tačiau teismas negali sutikti su tokiu Biuro argumentu.

77Visų pirma pažymėtina, kad Biuro teiginiai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas TPVCAPDĮ 12-19 straipsnių nuostatas eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskreciją) gauti draudimo išmoką arba iš Biuro, arba reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų, yra neteisingi. Tokios pozicijos baudžiamosiose bylose laikosi ir kasacinis teismas (nutartis Nr. 2K-166-139/2016). ( - ) straipsnis inter alia numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. ( - ) straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (( - ) straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis). Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai E. S. valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta. Įstatymo 13 str. 1 d. nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, ( - ) straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėta, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. T. Į. 13 straipsnio 1 dalies nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo.

78Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą ar neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra ( - ) straipsnio numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. Šiuo atveju, teismo nuomone, būtent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, kuriam kyla įstatyme numatyta pareiga atlyginti neapdrausto automobilio vairuotojo padarytą žalą (neperžengiant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ribų). Atlyginęs žalą nukentėjusiajam, Biuras turės teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už eismo įvykį.

79Šioje byloje Biuras pripažintas civiliniu atsakovu teismo iniciatyva (t. 4, b.l. 54), kadangi Biuras, užtikrindamas nukentėjusiajam padarytos žalos apsaugą, nes kaltininkas vairavo neapdraustą automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, yra prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusią žalą. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (CK 6.254, 6.987 straipsniai).

80Dėl priteistinų sumų paskirstymo

81TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatyta, jog civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Pagal TPVCAPDĮ 21 straipsnio 3 dalį Biuras nemoka išmokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas. Bylos duomenimis patvirtinta, jog nukentėjusiojo A. J. išlaidos, susidariusios dėl jo gydymo bei su tuo susijusiais klausimais (reabilitacija, kitos išlaidos jau aptartos nuosprendyje) kurias teismas vertina pagrįstomis ir priteistinomis yra: 4040,31 Eur turtinei žalai ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl esant aptartam teisiniam reglamentavimui, nustatytina, jog nukentėjusiojo A. J. patirta turtinė žala – 4040,31 Eur ir neturtinės žalos dalis – 5000 Eur priteistina iš Biuro, o likusi neturtinės žalos dalis – 1000 Eur, priteistina iš kaltinamosios J. D..

82Dėl atstovavimo išlaidų.

83Pagal ( - ) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

84Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, A. J. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 3213,28 Eur (t. 4 b. l. 109-122, 177). Šias išlaidas patvirtina mokėjimo kvitai. Advokatas nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime: buvo parengtas civilinis ieškinys, advokatas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, o būtent iki 2200 Eur, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai.

85Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

86J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti 35 MGL - 1318,10 (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir 10 euro centų) dydžio baudą.

87Pritaikius BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 str. 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, J. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus ) metus.

88Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. ( - ), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

89Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamosios J. D. 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro - 4040,31 (keturis tūkstančius keturiasdešimt eurų 31 euro centą) Eur turtinei ir 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

90Nukentėjusiojo A. J. išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) Eur, šią sumą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios J. D..

91Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios J. D. 3943,64 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 64 euro centus) nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

92Nukentėjusiojo A. J. ligos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ją pateikusiai įstaigai.

93Nuosprendžiui įsiteisėjus J. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0290473 perduoti institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimą – VĮ ,,Regitra“.

94Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 3. J. D., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281... 5. J. D., vairuodama kelių transporto priemonę būdama neblaivi pažeidė kelių... 6. 2014-10-31 16.40 val. Vilniaus r., kelio „Vilnius-Panevėžys“ 10... 7. t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2... 8. Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad... 9. Be dalinio kaltinamosios J. D. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta šiais... 10. -nukentėjusiojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 99, 100)... 11. -liudytojo A. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 97, t. 2 b.... 12. -specialisto V. Š. paaiškinimu teisme, kad visiškai palaiko savo išvadą... 13. -liudytojo R. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis „O.... 14. -Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato P. R. Raitojo būrio... 15. -2014-10-31 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema,... 16. -2014-10-31 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 17. -draudimo liudijimu, kuris patvirtina, kad automobilis „O. A. “,... 18. -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus... 19. -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus... 20. -gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad A. J. gydymas... 21. -Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-03-19 specialisto išvada Nr. 11-3064... 22. -Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-10-29 specialisto išvada Nr.... 23. -Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-10 specialisto išvada Nr.... 24. -Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-10-15 specialisto išvadoje Nr.... 25. -Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM T. L.... 26. -darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0886504, DL-1-Nr. 0939908, kuriose... 27. -A. J. ieškiniu ir priedais prie ieškinio, kuriuose užfiksuoti gydymosi... 28. -patikslintu A. J. ieškiniu ir priedais prie jo bei rašytiniu paaiškinimu,... 29. -UAB ,,Konferenta“ pažyma apie A. J. darbo užmokestį per laikotarpį nuo... 30. -Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informaciniu raštu... 31. -kaltinamosios J. D. atsiliepimu į ieškinį, kuriuo prašoma atmesti... 32. -VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma, kurioje nurodoma kokios ligos išmokos buvo... 33. -Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų... 34. -sąskaitomis už teisines paslaugas, kvitais, kurie patvirtina, kad... 35. -Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 36. -ekspertizės aktu Nr. PEKG 28/2017 (01), kuriame nurodoma, kad A. J. po... 37. Dėl veikos kvalifikavimo.... 38. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris... 39. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio... 40. Nukentėjusioji kaltę pripažįsta dalinai, neneigia vairavusi neblaivi,... 41. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji vairavo automobilį būdama... 42. Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus pasitvirtino, kad kaltinamosios eismo... 43. Baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tiesiogiai KET pažeidęs... 44. Todėl, vertinant paties nukentėjusiojo A. J. veiksmus nagrinėjamo įvykio... 45. Tačiau teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir... 46. Įvertinus nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo įtaką autoįvykio... 47. Dėl bausmės... 48. Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama... 49. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 50. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir... 51. Kadangi nusikaltimas įvykdytas naudojantis specialia teise,- kartu su bausme... 52. Dėl civilinių ieškinių... 53. Dėl turtinės žalos dydžio... 54. Byloje nukentėjusysis A. J. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 17547,88 Eur... 55. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 56. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų... 57. Spręsdamas nukentėjusiojo A. J. patirtos žalos (negautų pajamų 6775,33... 58. Byloje nukentėjusysis A. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašė atlyginti... 59. Įvertinęs nukentėjusiojo A. J. pateiktus duomenis, jų pagrįstumą dėl jam... 60. Taip pat priteistina suma už paslaugas, susijusias su medicininių dokumentų... 61. N. T. priemonių draudikų biuras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 62. Nukentėjusysis A. J. taip pat prašo priteisti su transporto priemone... 63. Išlaidas, kurios nepagrįstos gydytojo paskyrimu (už batonėlius... 64. Tokiu būdu nustatytina, jog atlygintiną turtinę žalą sudaro - 4040,31 Eur.... 65. Dėl neturtinės žalos dydžio... 66. Šioje byloje nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį... 67. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 68. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės... 69. Ieškinyje pateikiamas prašymas dėl patirtos neturtinės žalos, susijusios... 70. Taip pat svarstytas klausimas kokią įtaką sveikatos sužalojimui ir... 71. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinio... 72. Byloje yra pareikštas ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių... 73. Valstybinės ligonių kasos 3943,64 Eur civilinis ieškinys nukentėjusiojo A.... 74. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio... 75. Atsiliepimu į ieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų... 76. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu Biuro argumentu.... 77. Visų pirma pažymėtina, kad Biuro teiginiai, kad pagal Lietuvos Respublikos... 78. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 79. Šioje byloje Biuras pripažintas civiliniu atsakovu teismo iniciatyva (t. 4,... 80. Dėl priteistinų sumų paskirstymo... 81. TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatyta, jog civilinės atsakomybės privalomojo... 82. Dėl atstovavimo išlaidų.... 83. Pagal ( - ) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 84. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, A. J. už advokato paslaugas yra... 85. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnio 2 dalimi,... 86. J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 87. Pritaikius BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 str. 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį,... 88. Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą... 89. Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš... 90. Nukentėjusiojo A. J. išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2200... 91. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš... 92. Nukentėjusiojo A. J. ligos istoriją nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti... 93. Nuosprendžiui įsiteisėjus J. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. R0290473... 94. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...