Byla e2A-2099-910/2018
Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jos atstovui advokatui A. M., atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ atstovams teisininkei S. K., advokatui V. Š., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės direktoriaus įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-35 – papeikimą (toliau – Įsakymas I); 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-36 – pastabą (toliau – Įsakymas II); 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu – papeikimą (toliau – Įsakymas III); 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 2P-71 – papeikimą (toliau – Įsakymas IV); 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2P-72 – atleidimą iš darbo (toliau – Įsakymas V); 2) pripažinti jo atleidimą iš valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovo pareigų neteisėtu; į darbą negrąžinti, laikyti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti premiją, kompensaciją, lygią vienam ieškovo išdirbtam vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, vidutinį darbo užmokestį, nesumokėtą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kuriuo atmestas jo prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo įmonėje dirba nuo 2002 m., į dabartines pareigas – VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus (toliau – ASS) vadovo – buvo paskirtas 2015 m. Ieškovo teigimu, iki paskyrimo į ASS vadovo pareigas jis neturėjo pretenzijų dėl darbo, bendradarbių buvo įvertintas palankiausiai iš visų pamainos vadovų, 2016 m. metinio pokalbio metu buvo žodžiu paskatintas už rodomą iniciatyvą ir tinkamai vykdomas darbo funkcijas, dėl to buvo padidintas darbo užmokestis. Pasak ieškovo, jį konkurso būdu išrinkus ASS vadovu, M. K., einanti Civilinės aviacijos administracijos (toliau ir - CAA) Saugumo skyriaus vedėjos pareigas, rodė akivaizdų priešiškumą, ignoravo, susirinkimų metu tyčiodavosi kaip iš asmenybės, taip pat trukdydavo vykdyti ASS vadovo pareigas, nuolat bandydama darbe sukelti įtampą: keitė auditavimo metodus, nesilaikydama objektyvumo, taikė prevencines priemones darbuotojams, už tuos pačius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 139 straipsnį vieniems darbuotojams nuobaudą skirdama, kitiems – ne, neteisingai vykdė darbuotojų apklausas, formuluodama klausimus nedalykiškai, nuolat tiek susirinkimų, tiek audito patikrinimų metu neadekvačiais veiksmais sukeldama įtampą ir sumaištį tarp aviacijos saugumo darbuotojų. Pateikus ieškovo, kaip ASS vadovo, kandidatūrą tvirtinti CAA, dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikrą laiką netvirtino kandidatūros; kai buvo kreiptasi dėl uždelsimo, pareikalavo pristatyti anglų kalbos sertifikatą; pristačius sertifikatą, CAA vadovybė, nenurodydama konkrečių priežasčių, pareiškė, kad netinka sertifikato formatas (sertifikatas atitiko ir atitinka visus reikalavimus). Ieškovui teko kreiptis į mokymo įstaigą bent tris kartus, kol CAA vadovybei įtiko sertifikato formatas, nors patys duomenys jame ir nebuvo keičiami. Vilniaus oro uosto vadovybei CAA savo uždelsimą paaiškino tik tokiais žodžiais „čia ateina visokie“, todėl nuo pat pradžių jau buvo rodoma nepagarba ieškovo asmenybei ir nenoras tvirtinti ASS vadovu ieškovą, prieš tai dvylika metų sėkmingai dirbusį ASS pamainos vadovu. Kadangi ieškovas dirbo ASS labai ilgą laiką iki paskyrimo į ASS vadovo pareigas, jam buvo žinoma visa ASS „virtuvė“, dėl to, laimėjęs atranką, ėmėsi veiksmų ASS procesams ir darbo kokybei bei lokalių norminių aktų nustatytų reikalavimų laikymuisi pagerinti, Lietuvos Respublikos teisės aktų laikymuisi užtikrinti: buvo sustabdyta ASS darbuotojų vykdyta kontrabanda ir tokie darbuotojai ASS jau nebedirba; pradėti egzaminuoti darbuotojai, kad būtų nustatyta jų kompetencija ir galimybė dirbti ASS; dėl tų, kurie neturėjo tinkamos kompetencijos, buvo priimti atitinkami sprendimai (dėl to ieškovas buvo kaltinamas dėl didelės darbuotojų kaitos ASS) ir t.t. Ieškovo teigimu, būtent jo principinga pozicija netinkamos kvalifikacijos darbuotojų atžvilgiu ir noras užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų laikymąsi, neatitiko kai kurių asmenų „pageidavimų ir norų“, lėmė kai kurių CAA ir atsakovo įstaigos darbuotojų nepasitenkinimą, dėl to atsakovo direktoriui iš CAA ilgą laiką galėjo būti teikiama vienašališka ir neobjektyvi informacija dėl ieškovo, kaip ASS darbuotojo, veiksmų. Pasak ieškovo, nuo 2016 metų antrosios pusės jam buvo sistemingai trukdoma eiti ASS vadovo pareigas, daromas vis didesnis psichologinis spaudimas, atsisakoma išmokėti priklausančias išmokas ir pan. Ieškovui nepasiduodant spaudimui, buvo pradėtas CAA tyrimas dėl ATPK 139 straipsnio pažeidimo, šiurkščiai pažeidžiant ieškovo teises. Ieškovo nuomone, tokio tyrimo tikslas buvo antrosios nuobaudos pagal ATPK 139 straipsnį jam paskyrimas, tai atitinkamai lemtų nepriekaištingos reputacijos praradimą Aviacijos įstatymo 66 straipsnio 6 dalies 3 punkto prasme ir teiktų pagrindą atleisti iš einamų pareigų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi byloje Nr. II-36-957/2017 panaikino administracinę nuobaudą. Ieškovo teigimu, po to psichologinis spaudimas tik padidėjo, jam buvo įteiktas 2017 m. vasario 1 d. nurodymas Nr. 6 P-189 informuoti apie visus savo veiksmus, vykdant aviacijos saugumo skyriaus vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytas funkcijas, nors nė vienam iš kitų skyrių vadovų tokio įpareigojimo nebuvo nustatyta. Atsiskaitymas faktiškai vykdavo kiekvieną darbo dieną 07:30 val. dėl visų ieškovo atliekamų veiksmų, ir tai iš esmės apsunkino darbo funkcijų atlikimą, nes buvo skiriama daug ir įvairių užduočių, iki tol jam neskirtų, ieškovas buvo atskirtas nuo jam pavaldžių darbuotojų. Buvo duodami nurodymai teikti pasiaiškinimus, nustatant per trumpus terminus tokiems pasiaiškinimams pateikti. Dėl to ieškovas buvo priverstas nesutikti su terminais ir prašyti juos prailginti. Kai kurių pasiaiškinimų terminai atsakovo buvo pratęsti, kai kurie – ne, tačiau abiem atvejais nenurodant jokių sutikimo (nesutikimo) su prašymu priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad negalėjo parengti pasiaiškinimo į 2017 m. birželio 19 d. nurodymą dėl pasiaiškinimo Nr. 6P-1390, nes 2017 m. birželio 19 d., grįžęs po atostogų, negalėjo nei naudotis darbo kompiuteriu (buvo pakeistas prisijungimo slaptažodis) ir jame peržiūrėti pasiaiškinimui reikalingos informacijos, nei atlikti kitų savo darbo funkcijų, naudodamasis kitomis priemonėmis (buvo pakeisti prisijungimo prie DVS sistemos duomenys). Dėl to prašymą pratęsti terminą turėjo rašyti ranka. Ieškovo įsitikinimu, būtent prisijungimo duomenų pakeitimas taip pat parodo išankstinį atsakovo apsisprendimą atleisti ieškovą iš darbo, net nesulaukus pasiaiškinimo. Ieškovas 2017 m. birželio 19 d. bandė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) dėl nepakeliamų darbo sąlygų, tačiau, tikėtina, nagrinėjant ieškovo skundą, atsakovė pateikė informaciją apie ieškovo atleidimą iš darbo, dėl to VDI pateikė formalų atsakymą, nurodydama, jog ieškovas savo pažeistas teises turėtų ginti kreipdamasis į ginčus nagrinėjantį subjektą. Pasak ieškovo, atsakovė nurodymuose pateikti pasiaiškinimus dažnai neformuluodavo konkrečių pažeidimo atvejų su jų (pradžios ar pabaigos) datomis, nurodydavo pasiaiškinimus teikti praėjus ir laikotarpiui, ilgesniam nei 1 mėnuo nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą momento (2017 m. vasario 6 d. nurodymas Nr. 6P-204), arba paskirdavo drausminę nuobaudą, praėjus gerokai ilgesniam laikui, nei DK nurodytas 1 mėnuo (Įsakymas IV). Ieškovo nuomone, nurodymų (o kartais – ir skundžiamų Įsakymų) turinys būdavo surašomas taip, kad parodytų neva netinkamą ieškovo elgesį, taip rengiantis atleidimui iš darbo, o ne iš tiesų tiriant nurodymuose įvardytas aplinkybes, visapusiškai aiškinantis situaciją. Tai papildomai patvirtina ir visiškai neobjektyvūs terminai, per kuriuos reikėjo pasiaiškinti.

83.

9Dėl Įsakymo I ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad: 1) neužtikrino Mokymo programos 11 priedo užpildymo; 2) prieš įdarbinant darbuotoją nebuvo atliktas kandidato reputacijos patikrinimas. Nesutikdamas su nurodymo pasiaiškinti terminu, ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 12 d., atsižvelgdamas į atsakovo 2017 m. balandžio 12 d. nurodymų apimtį, informaciją, kurią reikia surinkti, įvertinti ir pateikti, esamų darbų apimtį (taip pat ir į įpareigojimą informuoti apie visus ieškovo veiksmus), jis prašė nustatyti ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą pasiaiškinimams pateikti, tačiau, priešingai nei Įsakyme I nurodo atsakovas, į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, terminas pratęstas ne 3 darbo dienoms, bet trims su puse darbo valandoms, ir toks terminas nebuvo objektyvus. Per prašyme nurodytas tris dienas ieškovas pateikė pasiaiškinimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad Mokymo programoje numatyta, jog tik nusprendus priimti darbuotoją ir pradėjus įdarbinimo procedūras pildomi atitinkami dokumentai dėl nepriekaištingos reputacijos patikrinimo; kol vyksta nepriekaištingos reputacijos tikrinimas, darbuotojas supažindinamas su dokumentais, kurie nėra riboto naudojimo, supažindinamas su darbu darbo vietoje, pravedami priešgaisrinės saugos, aviacijos saugumo, darbų ir sveikatos, aerodromo saugos instruktažai, taip pat būsimas darbuotojas supažindinamas su kitomis ASS taisyklėmis. Nors atsakovui turėjo būti žinoma, kad K. J. įdarbinimo metu ieškovas buvo išvykęs į paties atsakovo organizuotus mokymus ir kad už atitinkamų dokumentų užpildymą bei patikrinimą ieškovas nėra atsakingas, atsakovas vis tiek priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą. Ieškovo teigimu, kiti Įsakyme I nurodyti pažeidimai – nekonkretizuoti, neaišku, kokiais, kaip ir kada atliktais veiksmais padaryti pažeidimai, net neaiškus pažeidimų turinys.

104.

11Dėl Įsakymo II ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog pažeidė pareigą derinti su CAA oro uosto nekontroliuojamos zonos, kontroliuojamos zonos, riboto patekimo zonos, riboto patekimo zonų svarbiausių dalių ir atribotosios oro uosto zonos ribas dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projekto. Į ieškovo prašymą atidėti terminą pasiaiškinimui pateikti nebuvo atsižvelgta, terminas pratęstas ne prašytoms trims dienoms, bet trims su puse valandos, toks terminas – neobjektyvus. Į atsakovo nurodymą pasiaiškinti 2017 m. balandžio 18 d. pateikė pasiaiškinimą. Pasak ieškovo, Įsakyme II 5 numeriu nurodytas pažeidimas – nekonkretizuotas, neaišku, kokiais, kaip ir kada neva ieškovo veiksmais padaryti nurodyti pažeidimai, neaiškus net paties pažeidimo turinys. Nuobauda skirta neaptariant pažeidimo ir Įsakymu I bei Įsakymu II paskirtų drausminių nuobaudų proporcingumo.

125.

13Dėl Įsakymo III ieškovas nurodė, kad jis yra analogiškas Įsakymui I. Šiuo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas: 1) neužtikrino Mokymo programos 11 priedo užpildymo; 2) prieš įdarbinant darbuotoją nebuvo atliktas kandidato reputacijos patikrinimas. Ieškovas informavo atsakovą, kad po Civilinės aviacijos administracijos audito ASS specialistai pasirašytinai supažindinti, jog jie atsakingi už Mokymo programos 11 priedo pildymą ir perdavimą personalo specialistui, t. y. veiksmus, kurių neatlikimu buvo kaltinamas ieškovas, turėjo atlikti kitų (atsakovės personalo ir ASS) skyrių specialistai. Tiek K. J. (Įsakymas I), tiek ir K. P. (Įsakymas III) priėmimas į darbą buvo vykdomas pagal atsakovės įmonėje susiklosčiusią praktiką. Be to, atranka vyko tuo pačiu metu, tačiau pasiaiškinimus dėl šios atrankos ieškovas kažkodėl buvo įpareigotas pateikti skirtingu laiku (daugiau nei dviejų savaičių skirtumas).

146.

15Dėl Įsakymo IV ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas pažymėjo, kad pasiaiškinimą jis pateikė 2017 m. gegužės 10 d. 17.39 val. el. paštu atsakovo direktoriui, nors tuo metu sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pateiktame pasiaiškinime buvo nurodytos objektyvios priežastys, tačiau tai taip pat nebuvo vertinama, be to, nuobauda paskirta praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo nurodymo pateikti pasiaiškinimą, t. y. pažeidžiant DK 241 straipsnio nuostatas.

167.

17Dėl Įsakymo V ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už Įsakyme įvardytus pažeidimus. Dėl pažeidimo – Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų 1 punkto – ieškovas nurodė, kad Vilniaus oro uosto perimetro tvoros vientisumo tikrinimo schema buvo parengta laiku ir perduota supažindinti bei vykdyti ASS specialistui M. K. ir pamainos vadovams, kurie su šia schema supažindino ASS patrulius, šie pagal nurodytą schemą ir vykdė perimetro patruliavimą. Taip pat schema buvo perduota Viešojo saugumo tarnybos vadovui, kuris atitinkamai pavedė savo pareigūnams patruliuoti perimetre pagal šią schemą. ASS specialistei E. V., pagal darbo funkcijas atsakingai už Aviacijos saugumo dokumentų atnaujinimą, buvo pavesta nurodytą schemą atnaujinti atitinkamuose ASS dokumentuose. Ši schema taip pat buvo įtraukta į „rizikos vertinimo ir patruliavimo arką“ ir išsiųsta derinti į CAA. Ieškovo žiniomis, jo įdiegtais patruliavimo metodais atsakovės įstaigoje dirbama jų nepakeitus ir šiuo metu, tai reiškia, kad įdiegti metodai yra tinkami. Dėl pažeidimo - Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų 9 punkto – ieškovas nurodė, kad apie įdiegtas naujas patruliavimo priemones ASS patruliai buvo pasirašytinai informuoti ir ilgą laiką vykdė patruliavimą pagal atnaujintas priemones. Ieškovas ne kartą pats vykdė kontrolę, kad būtų patruliuojama pagal tvarką. Dėl pažeidimo – Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 32.5 punkto – ieškovas nurodė, kad vadovavo beveik 200 darbuotojų turinčiam skyriui, o įsakyme nurodyti trūkumai iš esmės susiję su žmogiškuoju faktoriumi, kurio objektyviai negali kontroliuoti. Pasak ieškovo, pamainos vadovai (o ne ieškovas) pasirašytinai supažindinami nurodymų žurnale ir tiesiogiai atsakingi už žemesnės grandies ASS darbuotojams priskirtų funkcijų tinkamą vykdymą. Ieškovo teigimu, jis, įgyvendindamas priemones, pašalinančias CAA nustatytas aplinkybes, ėmėsi priemonių, kad asmenys be nustatyto pavyzdžio nepatektų į oro uosto kontroliuojamą zoną – buvo raštu parašytas nurodymas, su kuriuo pasirašytinai supažindinti ASS pamainos vadovai, privalantys užtikrinti ASS darbuotojų, turinčių teisę vykdyti patruliavimo funkciją, patruliavimą oro uosto kontroliuojamoje zonoje ir vykdantys nuolatinę kontrolę; buvo atnaujinta ASS darbuotojų darbo suvestinė, kurioje ASS pamainos vadovai privalėjo skirti darbuotoją patruliavimui nurodytose zonose, ir pažymėti suvestinėje atitinkamu žymeniu. ASS darbuotojai buvo supažindinti su nurodyta patruliavimo tvarka ir jau ilgą laiką vyko ASS darbuotojų nuolatinis patruliavimas kontroliuojamoje zonoje, buvo vykdoma ASS atsakingų darbuotojų ir paties ieškovo nuolatinė kontrolė. Prieš įdiegiant patruliavimo priemones, kontroliuojamoje zonoje patruliuodavo tik ASS patruliai ir tik nustatytomis valandomis, ne nuolatos. Taip pat buvo organizuotas susitikimas su policijos, pasienio, muitinės tarnybos vadovais ir sutarta, jog tarnybos praneš savo darbuotojams, dirbantiems kontroliuojamoje zonoje, kad, pastebėjus asmenis, bandančius patekti į šią zoną be leidimų, jie būtų sulaikyti ir perduoti ASS darbuotojams. Visi ASS darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti dėl didesnio patruliavimo prie „Litcargus“ krovinių terminalo ir „FL Technics“ angaro, taip pat asmeniškai buvo duotas nurodymas, kad ASS specialistas M. K. vietoje supažindintų ASS patrulius dėl didesnio patruliavimo nurodytose vietose bei atnaujintų patruliavimo maršrutų sąrašus, įtraukiant šias vietas, ir būtų vykdoma nuolatinė kontrolė, kad patruliai patruliuotų pagal nustatytą tvarką, taip pat ir asmeniškai pasirašytinai supažindino ASS darbuotojus. Pietinėje ir šiaurinėje terminalo pusėje esančios seno bagažo apsauginės žaliuzės buvo apsaugotos nuo patekimo, bet ankščiau buvo galimybė šias apsaugines žaliuzes atidaryti rankiniu būdu. Pasak ieškovo, jis ėmėsi priemonių, kad rankinis atidarymo mechanizmas būtų demontuotas. Visų apsauginių žaliuzių rankinis atidarymo mechanizmas buvo demontuotas ir palikta galimybė šias žaliuzes atidaryti tik mechaniškai, naudojant specialius raktus, kurie nuolat saugomi pas ASS pamainos vadovus esančioje kodinėje dėžėje su ribotu priėjimu ir naudojimu. Taip pat buvo duotas nurodymas ir pasirašytinai supažindinti ASS pamainos vadovai, kad būtų vykdoma griežta nuolatinė nurodytų vietų priežiūra ir kontrolė. Ieškovas ir pats asmeniškai vykdė kontrolę bei užtikrino šių reikalavimų įgyvendinimą. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 13 d., derinant trūkumų šalinimo planą, jam pastabų neturėjo nei V. K., nei direktorius O. M. (2017 m. kovo 13 d. el. laiškas). Prieš 2017 m. balandžio 20 d. el. paštu informuojant Saugos ir Saugumo kokybės kontrolės ir mokymų skyriaus vadovą L. B. apie trūkumų pašalinimą, buvo suorganizuotas susitikimas su nurodytu asmeniu ir aptarti visi trūkumų ištaisymai. Buvo gautas žodinis patvirtinimas, kad visi trūkumai tinkamai ištaisyti, susitarta, jog bus išsiųstas tai patvirtinantis el. laiškas. Dėl trūkumų ištaisymo buvo nuolat rengiami susitikimai ir aptarimai su atsakingais ASS specialistais. Visi ASS darbuotojai instruktažų metu asmeniškai pasirašytinai buvo supažindinti su įdiegtomis naujomis patruliavimo ir kitomis priemonėmis instruktažų žurnale, kurio kopijos perduotos L. B.. Ieškovo teigimu, per CAA atliekamą auditą oro uoste dėl patirto nuolatinio streso ir psichologinio spaudimo darbe jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir ilgą laiką negalėjo kontroliuoti ASS darbuotojų vykdomų funkcijų. Tuo metu jį pavadavo ir darbuotojų kontrolę turėjo vykdyti Oro uostų saugos ir saugumo koordinatorius R. M., kuris šiuo metu eina ieškovo pareigas. Nesutikdamas su Įsakyme V nurodytu DK 228 straipsnio pažeidimu, ieškovas nurodė, kad turi būti įvardytas konkretus teisės akto pažeidimas, nurodytos pažeidimo teisinės pasekmės. Dėl Įsakyme V nurodyto DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimo ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 1 d. buvo nedarbingas, nuo 2017 m. birželio 1 d. jam priklausė pagal grafiką patvirtintos atostogos, tačiau atsakovas atsisakė patvirtinti kasmetines atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 21 d. dėl to, jog pagal patvirtintą atostogų grafiką atostogos buvo numatytos 2017 m. birželio pirmoje pusėje. Vien dėl to, nenorėdamas sudaryti darbdaviui problemų ir suteikti galimybę pateikti eilinį nurodymą pasiaiškinti, pakoregavo savo kelionės planus ir informavo atsakovą, jog išvyksta atostogauti pagal 2017 m. atostogų grafike nurodytas atostogas nuo birželio 1 iki birželio 15 d. Ieškovo teigimu, priešingai, nei Įsakyme V nurodė atsakovas, jis atvyko į darbovietę nesibaigus darbo laikui. Pasak ieškovo, atsisakymas suteikti jam kasmetines atostogas nebuvo lemtas kažkokių projektų ar atliekamų darbo funkcijų; dokumentų priėmimas atostogų metu yra šantažo forma, įvertinant ir tai, kad gegužės pabaigoje atostogavo pats atsakovės direktorius, taip pat atostogavo ir kiti darbuotojai tiek per KTT projektą, tiek ir pagal grafiką. Ieškovui grįžus iš atostogų, iškart buvo įteikti nurodymai pasiaiškinti, pakeistas kompiuterio slaptažodis, jo darbo funkcijas nuo grįžimo iš atostogų jau atliko pasamdytas koordinatorius, o darbo dienos pabaigoje ieškovui buvo įteiktas dar vienas Įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

188.

19Ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti terminą Įsakymams I ir II Darbo ginčų komisijai apskųsti, remdamasis tuo, kad skundus dėl Įsakymų norėjo pateikti su skundu dėl Įsakymo III, tačiau netrukus buvo priimti ir Įsakymai IV bei V, todėl priėmė sprendimą pateikti skundą viename procesiniame dokumente. Ieškovo teigimu, Įsakymai vertintini kaip visuma, kuria buvo siekiama sudaryti ieškovui nepakeliamą darbo aplinką ir atleisti iš darbo. Terminas skundui pateikti praleistas nedaug, dėl svarbių priežasčių (siekiant pateikti išsamų, visas paskirtas drausmines nuobaudas aptariantį ir darbdavio neteisėtus veiksmus parodantį dokumentą, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais).

209.

21Ieškovo teigimu, atsakovė atleidimo dieną su juo visiškai neatsiskaitė – jam nesumokėta premija už 2016 metus. Dėl šios premijos mokėjimo į atsakovės direktorių kreipėsi dar 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau buvo pateiktas atsakymas, kad premija nebus išmokėta vadovaujantis 2016 m. gruodžio 21 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ 2.6 punkto pagrindu. 2016 m. lapkričio 11 d. gautas pranešimas iš Civilinės aviacijos administracijos apie 2016 m. lapkričio 11 d. paskirtą administracinę nuobaudą už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus. Ieškovo nuomone, 2016 m. gruodžio 21 d. generalinio direktoriaus įsakymas 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ negali būti taikomas ir dėl to, kad su tokiu įsakymu jis nebuvo supažindintas, taip pat dėl to, kad įsakymas priimtas jau po atsakovės direktoriaus nurodyto įvykio (nuobaudos paskyrimo), taigi neturėtų būti taikomas atgaline data. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu nuobauda buvo panaikinta. Į pakartotinę 2017 m. balandžio 10 d. užklausą ieškovas atsakymo negavo, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. gavo du nurodymus pateikti pasiaiškinimus. Pasak ieškovo, neaišku, kokiu pagrindu apskaičiuota suma dėl atostoginių išmokėjimo.

2210.

23Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės daromo spaudimo, nuolatinio persekiojimo, nepagrįstų drausminių nuobaudų skyrimo pablogėjo sveikata, jis patyrė stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė blogai miegoti, jam buvo paskirtas gydymas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, kolegos darbe nustojo su juo bendrauti, jis jautėsi atstumtas ir pažemintas, atsakovei atskyrus nuo kitų darbuotojų situacija buvo tik pabloginta. Pasak ieškovo, atsakovės spaudimas ir elgesys taip pat turėjo pasekmių reputacijai, kolegų vertinimui. Atleidžiant iš darbo, ieškovui net nebuvo leista atsisveikinti su kolegomis, dar atleidimo dieną panaikinti visi leidimai. Ieškovo teigimu, jo sveikata yra pašlijusi, dėl patirto streso ir išgyvenimų rekomenduojamas poilsio režimas. Ieškovas pabrėžė, kad savo tolesnę karjerą sieja su aviacijos sauga, todėl jam itin svarbus reputacijos klausimas, todėl prašo peržiūrėti Įsakymais I, II, III ir IV (kurie, ieškovo manymu, sudaro bendrą atsakovės veiksmų visumą kartu su Įsakymu V) paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą. Šių nuobaudų peržiūrėjimą suponuoja ir Įsakyme V nurodytas fakultatyvus atleidimo pagrindas.

2411.

25Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, eidamas ASS vadovo pareigas, tinkamai neatliko savo darbo pareigų, todėl jam buvo skirtos drausminės nuobaudos: 2017 m. balandžio 13 d. – papeikimas ir pastaba, 2017 m. gegužės 2 d. – papeikimas, 2017 m. birželio 19 d. – papeikimas, 2017 m. birželio 20 d. – atleidimas iš darbo.

2612.

272017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis nesilaikė Aviacijos įstatymo 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (toliau - NCASMP) nuostatų, pagal kurias asmenys, vykdantys patikrinimus ir taikantys kitokias saugumo užtikrinimo priemones gali būti priimami į darbą tik tuomet, jeigu atitinka Aviacijos įstatyme nurodomus nepriekaištingos reputacijos kriterijus; atsakovės 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-49 patvirtintoje VĮ Lietuvos oro uostų civilinės aviacijos saugumo mokymo programoje (toliau - Mokymo programa) nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos. Šią Mokymo programą ieškovas atsakovės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje vizavo 2017 m. vasario 23 d., su jos nuostatomis buvo susipažinęs. Pareiga užtikrinti, kad asmuo prieš įsidarbindamas užpildytų atitinkamos formos darbdavio anketą, kurioje, be kita ko, nurodomi asmens nepriekaištingą reputaciją patvirtinantys duomenys, o pokalbio su asmeniu metu būtų įvertinti pirminiai gebėjimai ir gabumai vykdyti būsimas pareigas bei įvertinta asmens fizinė ir sveikatos būklė (įskaitant gebėjimą atpažinti objektus, išryškintus rentgeno spindulių įrenginiuose ar sprogimo aptikimo sistemose), kyla ir iš NCASMP, t. y. iš teisės aktų kylanti taisyklė, o ne nustatyta. Mokymo programos 5.1 punkte nurodyta, kad, prieš įdarbindamas asmenį (šiuo atveju Aviacijos saugumo skyriaus inspektorių), Aviacijos saugumo vadovas turi užtikrinti, jog prieš pokalbį būtų užpildytas Mokymo programos 11 priedas, kuris reikalingas asmens nepriekaištingai reputacijai patikrinti. Tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo gali dalyvauti aviacijos saugumo mokymo programos kursuose, kuriuose pateikiama viešai neprieinama informacija, susijusi su aviacijos saugumo užtikrinimu. Neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikrinimo, įdarbintam darbuotojui negali būti organizuojami jo tinkamam darbo funkcijų atlikimui reikalingi aviacijos saugumo mokymai, toks darbuotojas negali eiti savo pareigų. Tai, kad įdarbinta darbuotoja – Aviacijos saugumo skyriaus inspektorė K. J. – nėra užpildžiusi Mokymo programos 11 priedo ir kad neatlikta jos reputacijos patikra, atsakovas sužinojo 2017 m. balandžio 6 d., t. y. tada, kai darbuotoja kreipėsi į Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus specialistą, prašydama išduoti leidimą, reikalingą jos darbo funkcijoms atlikti. Ši darbuotoja tam tikrą laiką negalėjo vykdyti jokių darbo funkcijų, nurodytų jos pareiginiuose nuostatuose, nes neatitiko juose keliamų reikalavimų. Negavus nepriekaištingos reputacijos tikrinimo rezultatų, darbuotojai nebuvo galima organizuoti ir mokymų, skirtų inspektoriaus kvalifikacijai įgyti. Už tai, kad prieš pokalbį būtų užpildytas Mokymo programos 11 priedas, o prieš įdarbinant asmenį jam būtų atlikta nepriekaištingos reputacijos patikra, atsakingas ieškovas. Atsakovė teigimu, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad veiksmus, kurių neatlikimu kaltinamas, turėjo atlikti ne jis, o kiti skyrių specialistai. Pasak atsakovės, Mokymo programos 5.1 punkte aiškiai nurodyta tiesioginė Aviacijos saugumo vadovo pareiga –užtikrinti, kad būtų užpildytas Mokymo programos 11 priedas. Atsakovės žiniomis, Vilniaus filialo ASS specialistai ieškovo nurodymu dalyvaudavo jaunesniųjų inspektorių atrankose (t. y. atrankose į kitą pareigybę, ne inspektoriaus), dėl to pokalbių metu prašydavo atrankos dalyvių užpildyti nurodytą priedą. Ieškovas asmeniškai dalyvaudavo ASS inspektorių atrankose, taigi jis buvo atsakingas ir už tinkamą Mokymo programos priedų užpildymą. ASS specialistai, nedalyvaudami atrankos į inspektorių pareigybę pokalbiuose, objektyviai net neturėjo galimybės paprašyti pokalbio dalyvių užpildyti nurodytą priedą. Be to, net jeigu ASS skyriaus specialistams ir būtų pavesta tokia pareiga inspektorių atrankose, tai neatleidžia ieškovo, kaip viso skyriaus vadovo, nuo pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi Mokymo programoje nustatytų įdarbinimo procedūrų. Atsakovė pažymėjo, kad nurodymas pasiaiškinti ieškovui buvo įteiktas 2017 m. balandžio 12 d. ryte, pasiaiškinimą pateikti ieškovas turėjo iki darbo pabaigos. Ieškovas, matydamas, jog nespėja parengti išsamaus pasiaiškinimo, galėjo nedelsdamas kreiptis dėl termino pratęsimo. Tačiau prašymą pratęsti terminą savo vadovui ieškovas įteikė tik darbo dienos pabaigoje. Atsakovė atsižvelgė į ieškovo prašymą ir pratęsė terminą pasiaiškinimui pateikti iki kitos dienos 11 val. Nustatytu terminu negavusi ieškovo pasiaiškinimo, atsakovė paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.

2813.

292017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, kad, prieš pradedant Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbus (toliau - Rekonstrukcijos darbai), su CAA nebuvo suderintas Vilniaus oro uosto kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonos ribų pasikeitimas. Nurodytų zonų ribų pasikeitimo derinimo su CAA pareiga nustatyta NCASP. Ieškovas, būdamas atsakingas už aviacijos saugumo programos įgyvendinimą bei už skyriaus ir pavaldžių darbuotojų darbą (paskirsto užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą), rengiant techninius projektus dėl oro uosto patalpų rekonstrukcijos, privalėjo teikti šiems projektams rekomendacijas dėl aviacijos saugumo užtikrinimo ypatumų. Nors Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcijos darbai faktiškai buvo pradėti vykdyti 2017 m. vasario 23 d., tačiau Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus nekontroliuojamos ir kontroliuojamos zonų ribų pakeitimą ieškovas su CAA suderino tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. praėjus trims savaitėms po Rekonstrukcijos darbų pradžios. Atsakovės teigimu, nors 2016 m. lapkričio 21 d., kai atsakingas atsakovės atstovas paprašė užpildyti išvadų Rekonstrukcijos darbams pateikimo formą, ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jį laikinai tuo metu pavadavo kolega M. K., tačiau, kai 2017 m. vasario 3 d. ieškovas grįžo į darbą po ligos, žinodamas apie realiai prasidėjusius Rekonstrukcijos darbus, jis nesiėmė jokių kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pasikeitimo suderinimo su CAA veiksmų. Apie galimą ieškovo darbo pareigų pažeidimą atsakovė sužinojo tik 2017 m. kovo 13 d., gavusi CAA raštą apie zonų pasikeitimo suderinimą. Šiuo CAA raštu atsakovė buvo įpareigota atlikti tyrimą, kad būtų nustatyta, ar, pradėjus Rekonstrukcijos darbus, zonų ribos buvo pakeistos jų iš anksto nesuderinus su CAA. Drausminė nuobauda Įsakymu II ieškovui buvo skirta tą pačią dieną, kaip ir Įsakymu I paskirta nuobauda, taigi II Įsakymo priėmimo dieną ieškovas dar neturėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgus į tai, kad dėl zonų nesuderinimo iš dalies buvo atsakingas ir ieškovo ligos metu jį pavadavęs kolega, taip pat tai, jog nekontroliuojamos ir kontroliuojamos zonos ribos galiausiai buvo suderintos, ieškovui paskirta pastaba. Be to, už netinkamą pareigų vykdymą drausminė nuobauda buvo paskirta ir ieškovą jo nedarbingumo metu pavadavusiam asmeniui.

3014.

312017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos motyvai analogiški Įsakymo I motyvams. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo tik 2017 m. balandžio 11 d., gavus įdarbinto darbuotojo K. P. prašymą išduoti leidimą. Tą dieną ir buvo nustatyta, jog Mokymo programos 11 priedas taip pat nebuvo užpildytas prieš atrankos pokalbį su šiuo darbuotoju, jis į darbą priimtas neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikros, taip pažeidžiant Aviacijos įstatymo 66 straipsnio, Mokymo programos ir NCASMP nuostatas bei padarant žalos darbdaviui, kuris įdarbinto darbuotojo negalėjo nei apmokyti, nei pavesti jam pareigybės aprašyme nurodytą darbą. Atsižvelgiant į šio darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momentą, nurodymas pasiaiškinti dėl šio darbuotojo įdarbinimo ieškovui buvo pateiktas vėliau, nei nurodymas pasiaiškinti, kurio pagrindu paskirta drausminė nuobauda Įsakymu I.

3215.

332017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV drausminė nuobauda paskirta už tai, kad ieškovas laiku neinformavo CAA apie neištaisytus trūkumus, nustatytus CAA 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 15 d. atlikto aviacijos saugumo audito metu bei nepaprašė pratęsti termino jiems ištaisyti NCASKKP numatytais terminais. Atsakovės teigimu, ieškovas nesilaikė NCASKKP 60 punkte įtvirtintų terminų ir dėl trūkumų taisymo termino pratęsimo į CAA kreipėsi tik praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. raštu informavo CAA, kad Aviacijos saugumo priemonių trūkumų taisymo plane dalis nustatytų trūkumų nebuvo ištaisyti iki nustatyto trūkumų taisymo termino pabaigos, t. y. iki 2017 m. kovo 31 d., bei paprašė CAA šį terminą pratęsti iki 2017 m. gegužės 12 d. Atsakovė apie galbūt padarytą darbo drausmės pažeidimą sužinojo tik 2017 m. gegužės 5 d., kai iš CAA gavo raštą dėl trūkumų taisymo, kuriuo ne tik ieškovas, bet ir Vilniaus filialo direktorius buvo kviečiami atvykti į CAA aptarti priežasčių, dėl kurių trūkumai nebuvo ištaisyti laiku. Atsakovė 2017 m. gegužės 5 d. pateikė ieškovui nurodymą pasiaiškinti. Ieškovas raštu nurodė, kad pasiaiškinimą pateiks iki 2017 m. gegužės 10 d. Atsakovė su tuo sutiko. Tačiau nurodytu terminu atsakovė pasiaiškinimo negavo, paskutinę pasiaiškinimui pateikti nustatyto termino dieną ieškovas vėl susirgo. Atsakovės teigimu, nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 18 d. ieškovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Drausminė nuobauda Įsakymu IV ieškovui paskirta 2017 m. birželio 19 d., t. y. pirmą dieną, kai tik ieškovas atvyko į darbą po ligos ir nepateisinamo nebuvimo darbe, tačiau nepraleidus vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimą, neįskaitant į šį terminą ieškovo ligos laikotarpio.

3416.

352017 m. birželio 20 d. Įsakymu V ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už trūkumų taisymo priemonių neįgyvendinimą laiku bei už neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių net dvi savaites. Vadovaujantis Vilniaus filialo 2017 m. vasario 22 d. patvirtintu Aviacijos saugumo priemonių trūkumų taisymo planu, parengtu atsižvelgus į 2017 m. sausio 31 d. vidinio aviacijos saugumo audito ataskaitą, plane nurodyti trūkumai turėjo būti ištaisyti jame nustatytais terminais, o šiuos terminus pratęsus – vėliausiai iki 2017 m. balandžio 14 d. Atlikus aviacijos saugumo trūkumų šalinimo įgyvendinimo patikrinimą, 2017 m. gegužės 3 d. nustatyta, kad ne visi plane nurodyti trūkumai ištaisyti laiku ar ištaisyti tinkamai (nors ieškovas raštu buvo informavęs Saugos ir saugumo kokybės kontrolės ir mokymų skyriaus vadovą L. B. apie tai, kad trūkumai, nustatyti vidinio aviacijos saugumo audito metu, yra pašalinti). Ieškovo teiginius, kad visi trūkumai buvo ištaisyti, paneigia CAA audito ataskaita. CAA 2017 m. vasario 1 d. - 2017 m. vasario 15 d. atlikto audito metu, po kurio gautas rekomendacijas ieškovas taip pat privalėjo įgyvendinti, buvo nustatyti iš esmės analogiški trūkumai, susiję su aviacijos saugumą užtikrinančių priemonių diegimu ir jų veiksmingumo užtikrinimu, kaip ir trūkumai, nustatyti vidinio aviacijos saugumo audito metu. 2017 m. gegužės 9 d. - 2017 m. gegužės 18 d. atlikusi aviacijos saugumo įgyvendinimo patikrinimą (po to, kai ieškovas buvo patvirtinęs apie visų neatitikčių, kurios yra iš esmės analogiškos ir CAA nustatytoms, pašalinimą), CAA nustatė, jog ištaisyti ne visi trūkumai. CAA, be kita ko, konstatavo, kad nustatyti trūkumai kvalifikuojami kaip didelės neatitiktys Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.5.1 a punkto nuostatoms, ir dėl to 2017 m. gegužės 25 d. pateikė atsakovei privalomą nurodymą, t. y. skyrė NCASKKP 67.3 punkte įtvirtintą nuobaudą. Ieškovas, būdamas Vilniaus filialo ASS vadovas, o kartu ir Aviacijos saugumo vadovas, buvo atsakingas už aviacijos saugumo programos nuostatų įgyvendinimą ir tinkamą aviacijos saugumo auditu metu nustatytų trūkumų pašalinimą. Kitas pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – jo neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovės teigimu, darbuotojams atostogos suteikiamos vadovaujantis generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1R-2 patvirtinta atostogų planavimo ir įforminimo tvarka, su kuria ieškovas pasirašytinai supažindintas 2017 m. vasario 8 d. Pagal šią tvarką kiekvienas įmonės skyrius gali sudaryti rekomendacinio pobūdžio preliminarų atostogų grafiką, jį suderinti su tiesioginiu vadovu. Tačiau tokio grafiko sudarymas savaime nereiškia, kad darbuotojas grafike nurodytą datą gali be papildomo darbdavio sutikimo išeiti atostogų, ir neatleidžia darbuotojų nuo pareigos kiekvieną kartą parengti atskirą atostogų prašymą bei susiderinti jį su savo vadovu. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Ieškovas su savo tiesioginiu vadovu planuojamų atostogų datos nebuvo susiderinęs iš anksto, ieškovo vadovas (Vilniaus filialo direktorius) su sudarytu preliminariu ASS atostogų grafiku nebuvo susipažinęs. Aviacijos saugumo skyriaus specialistė E. V. 2017 m. gegužės 8 d. į atsakovės vidinę dokumentų valdymo sistemą ieškovo vardu įkėlė prašymą suteikti atostogas pagal atostogų grafiką. Šis prašymas buvo atmestas, nevizuotas, nes atostogų data nebuvo suderinta su tiesioginiu ieškovo vadovu, o tik vienašališkai nurodyta preliminariame atostogų grafike, apie kurį ieškovo vadovas nebuvo informuotas iš anksto. 2017 m. birželio 1 d., turėdamas laikinąjį nedarbingumą, ieškovas el. paštu pateikė prašymą vadovui suteikti kasmetines atostogas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 15 d. Šis prašymas netenkintas nurodant, kad dėl artėjančio Įmonei svarbaus projekto – Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos – ir ieškovo ilgo nedarbingumo laikas netinkamas atostogoms. Ieškovo buvo paprašyta atvykti į darbą ir aptarti susidariusią situaciją bei atliktinus darbus. 2017 m. birželio 2 d. gautas papildomas ieškovo prašymas pratęsti atostogas iki 2017 m. birželio 16 d., argumentuojant tuo, kad vieną atostogų dieną ieškovas turėjo nedarbingumą. Šis prašymas taip pat netenkintas, ieškovo dar kartą paprašyta atvykti į darbą aptarti darbų organizavimo klausimų bei susiderinti visiems priimtiną ieškovo atostogų datą. 2017 m. birželio 2 d. ieškovas, pirmą darbo dieną pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, į darbą atvyko ne 07.00 val., o tik apie 14.50 val., t. y. oficialiai pasibaigus darbo laikui. Pokalbio su ieškovu metu nepasiekta kompromiso dėl ieškovo atostogų datos, jam buvo nurodyta, kad jis turi atvykti į darbą 2017 m. birželio 5 d. Tačiau ieškovas į darbą neatvyko nei nurodytą dieną, nei kitomis iki pat 2017 m. birželio 16 d. Pasak atsakovės, pagal DK 169 straipsnio 2 dalies (2002 m. DK redakcija) nuostatas nebuvo išreikšta darbdavės valia dėl ieškovo atostogų, todėl jis privalėjo atvykti į darbą. Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgta į ieškovo elgesį ir turimas galiojančias drausmines nuobaudas. Pasak atsakovės, vertindama ieškovo elgesį ir spręsdama dėl drausminės nuobaudos, ji atsižvelgė ir į formuojamą teismų praktiką dėl drausminės nuobaudos parinkimo vadovaujantiems darbuotojams. Ieškovui atvykus į darbą 2017 m. birželio 19 d., jis buvo atleistas iš darbo tiek dėl aviacijos saugumo trūkumų neištaisymo, tiek ir dėl to, kad savavališkai neatvyko į darbą daugiau nei dvi savaites, taip pademonstruodamas požiūrį į ASS darbo tinkamo organizavimo būtinybę, aviacijos saugumo trūkumų taisymą ir iššūkius, kuriuos įmonė turėjo spręsti jai ir visai Lietuvai svarbaus projekto (Vilniaus oro uosto veiklos perkėlimo į Kauno oro uostą Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos laikotarpiu) kontekste. Atsakovė pažymėjo, kad Valstybinė darbo inspekcija, gavusi ieškovo skundą, atliko tyrimą, tačiau nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su kasmetinių atostogų suteikimu. Priešingai, nurodė, kad įmonėje darbuotojams atostogos suteikiamos ir apmokamos tinkamai. Pagal NCASP 5.3.3 punktą Aviacijos saugumo vadovas atsakingas už tinkamą ir veiksmingą oro uosto aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo mokymo programų įgyvendinimo organizavimą. CAA, vadovaudamasi CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos nuostatomis (toliau -NCASKKP), atlieka atitikties NCASP stebėsenos veiklą, nustato atitikties NCASP nuostatoms lygį bei atlieka aviacijos saugumo tyrimus, t. y. CAA atlieka auditus, kurių metu tikrina, ar NCASP įgyvendinama tinkamai.

3617.

37Atsakovės teigimu, ieškovo teiginiai dėl jam daryto spaudimo, yra nepagrįsti. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. CAA vykdė Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo auditą, kurio metu nustatė neatitiktis aviacijos saugumo reikalavimams. Vėliau CAA surengė dar tris patikrinimus, siekdama nustatyti, ar visi trūkumai, nurodyti audito tikrinimo ataskaitoje, yra ištaisyti. Po šių patikrinimų paaiškėjo, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Galiausiai, atsižvelgusi į NCASKKP 67 punkte numatytus laipsniškumo ir proporcingumo principus, CAA 2016 m. lapkričio 11 d. asmeniškai ieškovui paskyrė ATPK 139 straipsnyje numatytą sankciją. Taigi paties ieškovo nesugebėjimas tinkamai atlikti jam pavestas pareigas lėmė administracinės nuobaudos, kaip vienos griežtesnių sankcijų (griežtesnė už šią sankcija pagal NCASKKP būtų tik oro uosto veiklos ribojimas), pritaikymą. Atsakovė neturėjo jokios įtakos CAA ieškovo atžvilgiu pradėtam tyrimui dėl ATPK 139 straipsnio pažeidimo. Be to, CAA aviacijos saugumo auditus atliko vadovaudamasi tą daryti ją įpareigojančiais teisės aktais. Vilniaus miesto apylinkės teismas CAA ieškovui paskirtą nuobaudą panaikino tik dėl procedūrinių pažeidimų ir grąžino bylą CAA tyrimui atlikti iš naujo. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidimai ieškovo nebuvo padaryti ir kad jis tinkamai vykdė savo pareigas. Taigi tai, kad ieškovas netinkamai vykdo savo pareigas, nustatė net ne atsakovė, bet ją kontroliuojanti institucija.

3818.

39Atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovo elgesį pasibaigus paskutiniam CAA auditui, kuris vyko 2016 m. spalio 19 d. Po šio audito ieškovas buvo kviečiamas atvykti į 2016 m. spalio 31 d. CAA nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau jis šią dieną susirgo, nuo 2016 m. spalio 31 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsėsi iki 2016 m. lapkričio 10 d. Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. ieškovas atostogavo, o iš karto po atostogų ieškovui vėl paskirtas nedarbingumas, kuris tęsėsi iki 2017 m. vasario 2 d. Sudėjus visą ieškovo ligų ir atostogų laikotarpį, jis darbe nebuvo ilgiau kaip tris mėnesius. Pasak atsakovės, ieškovo teiginiai dėl jo atžvilgiu daryto psichologinio spaudimo yra nepagrįsti. CAA 2016 m. lapkričio 11 d. informavo atsakovę apie ieškovui tą dieną paskirtą administracinę nuobaudą (2015 m. lapkričio 5 d. ieškovui taip pat buvo paskirta administracinė nuobauda). Už šiuos CAA nustatytus pažeidimus ieškovui galėjo būti skirta ir drausminė nuobauda, tačiau atsakovė nusprendė suteikti ieškovui galimybę pasitaisyti ir pašalinti nuolat nustatomus aviacijos saugumo trūkumus bei tinkamai organizuoti savo vadovaujamo skyriaus veiklą. Atsakovės teigimu, ne ieškovo atžvilgiu atliekami veiksmai, tačiau jo paties elgesys kėlė įtampą jo vadovaujamame skyriuje. 2016 m. gruodžio 20 d. gautas ASS pamainų vadovų raštas, kuriame pamainų vadovai skundėsi ieškovo vadovavimu ir darbo organizavo principais, jo keliama nuolatine įtampa ir stresu, neaiškių ir neįgyvendinamų nurodymų davimu, spaudimo darymu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į ilgą ieškovo nebuvimą darbe, jo tiesioginis vadovas, siekdamas konstruktyvaus Vilniaus filialo ASS darbo, visiškai pagrįstai norėjo būti informuojamas apie ieškovo priimamus sprendimus, būtent dėl šių priežasčių, ieškovui sugrįžus į darbą, siekė rengti kasdieninius pasitarimus. Atsižvelgdamas į ieškovo nusiskundimus dėl neva nepakeliamo darbo krūvio ir siekdamas įvertinti ieškovo užimtumą darbe bei papildomo etato poreikį ASS, ieškovo vadovas jam netgi pasiūlė įvesti darbo laiko apskaitą (kurią taip pat sėkmingai veda ir kitų skyrių kolegos, pvz., Teisės skyrius). Toks atsakovės elgesys (domėjimasis darbo organizavimu ir siekis įvertinti ieškovui tenkantį darbo krūvį) negali būti vertinamas kaip spaudimas ieškovui, nes su juo buvo siekiama bendradarbiauti ir ieškoti galimybių sumažinti negerą atmosferą ASS. Pasak atsakovės, ASS pamainos vadovų raštas parodo, kad didelė darbuotojų kaita šiame skyriuje buvo nulemta ne jų kompetencijų trūkumo, o būtent netinkamo ieškovo elgesio. Be to, ne tik ASS darbuotojai skundėsi ieškovo bendravimu. Ieškovo konfliktiškumą patvirtina ir 2017 m. balandžio 7 d. Personalo skyriaus specialistės raštas, kuriame darbuotoja nurodė, jog ieškovas ne kartą bendravo su ja nepagarbiai, pakeltu tonu, įžeidžiančiai, dėl to ji patyrė stresą, psichologinį spaudimą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai dėl CAA Saugumo skyriaus vedėjos M. K. nusiteikimo prieš jį visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, nes CAA, tvirtindama Aviacijos saugumo vadovo kandidatūrą, vadovaujasi Asmenų skyrimo tvarkos apraše nustatytomis procedūromis bei reikalavimais, atsakovė negali atsakyti už CAA veiksmus, tvirtinant kandidatūrą ir reikalaujant papildomų sertifikatų dėl išsilavinimo ar pan. Priešingai, iš ieškovo nurodytų aplinkybių susidaro įspūdis, kad jau prieš derinant ieškovo kandidatūrą eiti Vilniaus filialo Aviacijos saugumo vadovo pareigas, CAA turėjo abejonių dėl ieškovo kompetencijos ir norėjo įsitikinti jo tinkamumu eiti pareigas. Ieškovas akcentuoja, kad prieš paskiriant jį Aviacijos saugumo vadovu jis sėkmingai dvylika metų dirbo ASS pamainos vadovu, tačiau patirtis pamainos vadovo darbe dar nereiškia, jog asmuo tinkamai atliks ir ASS vadovo, ypač teisės aktų reglamentuojamo Aviacijos saugumo vadovo, pareigas, kurioms keliami aukštesni kompetencijos reikalavimai, kylantys iš teisės aktų. Tai, kad ieškovo atsainus požiūris į aviacijos saugumą ir funkcijų netinkamas vykdymas neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, akivaizdžiai parodo ir susiklosčiusi situacija dėl nuolatinių aviacijos saugumo audito metu nustatomų trūkumų. Be kita ko, nuolatinius priekaištus dėl aviacijos saugumo neatitikčių atsakovė iš jį kontroliuojančios institucijos CAA gaudavo ne tik kaip aviacijos saugumo audito rezultatą, tačiau ieškovo vadovai tokius priekaištus nuolat gaudavo ir žodžiu iš atsakingų kontroliuojančios institucijos asmenų. Atsakovė neinicijavo ieškovui drausminių tyrimų ir nuobaudų skyrimo, siekdamas edukuoti ir geranoriškai susitarti su ieškovu, suteikti jam pagalbą, tačiau kai situacija esminėje oro uosto funkcinėje sferoje (aviacijos saugumas) tapo nepakenčiama ir gresianti paties oro uosto veiklos ribojimams, atsakovė privalėjo imtis formalizuotų veiksmų ir reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais dėl neva jo dėka sustabdytos Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojų vykdytos kontrabandos. Nurodyti darbuotojai buvo sulaikyti muitinės pareigūnų, o sprendimus dėl drausminių nuobaudų taikymo ir tokių darbuotojų atleidimo priėmė įmonės generalinis direktorius. Ieškovas neturėjo tam jokios įtakos.

4019.

41Atsakovės teigimu, apskundimo terminas Įsakymui I ir Įsakymui II neturėtų būti atnaujintas. Ieškovas, matydamas, kad sueina Įsakymų I ir II apskundimo terminai, žinodamas, jog, vadovaudamasis Įsakymo V apskundimo terminu, praleis Įsakymo I ir Įsakymo II apskundimo terminus, nespėdamas parengti vieno bendro skundo, galėjo apskųsti bent pirmuosius du Įsakymus (juolab dėl to, kad, kaip pats nurodo, jau buvo parengęs skundą dėl šių Įsakymų).

4220.

43Pasak atsakovės, premija ieškovui už 2016 metus neišmokėta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis atsakovės generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ 2.6 nurodytais kriterijais. Ieškovas tuo metu turėjo CAA jam paskirtą galiojančią administracinę nuobaudą. Premijos mokėjimas nebuvo numatytas kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, jos tikslas susijęs su darbuotojų skatinimu už gerą darbo pareigų vykdymą. Ieškovas neapskundė darbdavio sprendimo Darbo ginčų komisijai DK nustatytu terminu, todėl jo prašymas laikytinas pateiktu praleidus terminą tokiam prašymui pateikti.

4421.

45Nesutikdama su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodė šiai žalai atlyginti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo sveikata galėjo suprastėti dėl kitų, ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Be to, ieškovo medicininėje pažymoje nurodyti sveikatos sutrikimai yra bendro pobūdžio ir neįrodo atsakovės kaltės. Ieškovo elgesys, einant Vilniaus filialo ASS, o kartu ir Aviacijos saugumo, vadovo pareigas buvo nesuderinamas su įmonės vertybėmis. Atsakovė nuolat gaudavo ne tik ieškovo kolegų ir pavaldinių, tačiau ir CAA žodinius skundus dėl pasikartojančio netinkamo aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo bei nuolatinio terminų praleidimo. Ieškovo požiūrį į atsakovę taip pat parodo ir jo ilgas nepertraukiamas nebuvimas darbe, siekis vos pasibaigus nedarbingumui iš karto pasiimti atostogas, kai tuo tarpu ieškovo buvimas darbe atsakovei buvo ypač svarbus ir reikšmingas, nes atsakovė rengėsi artėjančiam vienam didžiausių ir svarbiausių projektų – Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijai – ir darbuotojų, įskaitant ieškovo vadovaujamo skyriaus darbuotojų, laikinam perkėlimui dirbti į Kauno oro uostą. Nuolatinis aviacijos saugumo reikalavimų neužtikrinimas, pagrindinių su aviacijos saugumu susijusių funkcijų netinkamas vykdymas ir atsainus požiūris į aviacijos saugumą bei būtinybę tinkamai organizuoti ir koordinuoti savo vadovaujamo skyriaus darbuotojų darbą, kėlė grėsmę atsakovės, ne tik kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, tačiau ir įmonės, kurios viena pagrindinių funkcijų – eksploatuoti oro uostus ir užtikrinti aviacijos saugumo priemonių tinkamą įgyvendinimą, sklandžiai veiklai ir reputacijai. Šios aplinkybės lėmė atsakovės nepasitikėjimą ieškovu ir jo tinkamumu eiti Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovo pareigas.

46II.

47Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4822.

49Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5023.

51Teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su darbdavio pozicija, atleidžiant ieškovą iš darbo už padarytus darbo drausmės pažeidimus. Darbdavys, taikydamas paskirtas sankcijas, ne vieną kartą buvo nurodęs darbuotojui ištaisyti nustatytus pažeidimus, tačiau ieškovas, nepaklusdamas darbdavio įgalioto asmens nurodymams, atsisakė tai daryti, išeidamas kasmetinių atostogų, ir padarė pravaikštas. Teismo vertinimu, tokius ieškovo veiksmus darbdavys visiškai pagrįstai suprato kaip vengimą vykdyti jam patikėtas darbo funkcijas ir visišką duotų nurodymų ignoravimą.

5224.

53Teismas, išanalizavęs bylos duomenis pagal įrodymų vertinimo taisykles, priėjo prie išvados, kad darbdavys įrodė ieškovo drausminės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju įrodyta ieškovo kaltė, žalingos pasekmės dėl ieškovo neveikimo, negebėjimo organizuoti savo skyriaus veiklos, t. y. neatliktos užduotys, nepašalinti CAA nurodyti trūkumai, dėl kurių aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimą tikrinanti institucija paskyrė atsakovei nuobaudą už veiksmų, kurie buvo ieškovo tiesioginės funkcijos ir pareigos, įtvirtintos jo pareigas reglamentuojančiuose dokumentuose, neatitikimą.

5425.

55Teismas nurodė, kad ieškovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris buvo pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią nuobaudą – atleisti iš darbo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nebuvo darbe 2017 m. birželio 2 d., birželio 5-9 dienomis ir birželio 11-16 dienomis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad nurodytais laikotarpiais jis turėjo teisę išeiti kasmetinių atostogų pagal anksčiau teiktą savo planuotų atostogų grafiką. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas savavališkai nusprendė nevykti į darbą, nes su darbdaviu iš anksto nebuvo suderinęs atostogų ir nebuvo gavęs darbdavio sutikimo atostogauti. Teismas sprendė, kad ieškovas negalėjo atostogauti be darbdavio valinio sprendimo, todėl jo neatvykimas į darbą pagrįstai įvertintas kaip darbo drausmės pažeidimas ir dėl to skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas pažymėjo, kad, ištyrus visus bylos įrodymus, taip pat išklausius ieškovo ir jo vadovo Vilniaus filialo direktoriaus O. M. pokalbio garso įrašo, vertintina, jog ieškovas piktnaudžiaudamas savo padėtimi ir teisėmis. Suprasdamas, kad jo prašymas dėl atostogų nevizuotas, t.y. nepatenkintas, filialo vadovui konstruktyviai paaiškinus, dėl kokių priežasčių jis negali suteikti atostogų 2017 m. birželio mėnesį, ieškovas vis tiek neatėjo į darbą, vyko atostogauti, nepaisydamas savo užimamų pareigų ir ASS vaidmens vykdant Vilniaus oro uosto tūpimo-kilimo tako rekonstrukcijos projektą. Teismas darė išvadą, kad darbdavys, skirdamas ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą, šio konkrečiu atveju nepažeidė darbo teisės nuostatų, veikė įmonės interesais. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui buvo žinoma atostogų suteikimo tvarka (t. 3, b. l. 176-183), tačiau jis jos nepaisė, ignoravo geranoriškus vadovo bandymus susitarti dėl jo tolesnės veiklos saugumo skyriuje ir galimybės tęsti darbus, po užtrukusio nedarbingumo iš karto siekė išeiti atostogų, nors darbdavio atstovas argumentuotai išdėstė, kodėl negali suteikti atostogų prašomu laikotarpiu. Atostogų suteikimo įforminimas darbdavio įsakymu pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015). Tačiau įsakymo dėl ieškovui suteikiamų atostogų nebuvo priimta, priešingai, jam buvo paaiškinta, kodėl birželio mėnesį nėra galimybės suteikti atostogų. Teismas konstatavo, kad darbdavio įsakymas Nr.2P-72 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo ieškovui, neatvykus į darbą savavališkai, o išvykus atostogų, t. y. padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

5626.

57Teismas nurodė, kad Įsakyme įvardytos kitos drausminės nuobaudos ieškovui paskirtos taip pat pagrįstai, už jo tiesioginių pareigų neatlikimą bei aplaidų atlikimą, ir tai turėjo įtakos darbdaviui 2017 m. birželio 20 d. Įsakymu parenkant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovo, ginčo laikotarpiu ėjusio Aviacijos saugumo skyriaus (ASS) vadovo pareigas, darbo funkcijas nustatė Pareiginiai nuostatai, kuriuose išskirtos vadovavimo funkcijos: formuoja Padalinio darbo strategiją bei veiklos vykdymo principus, analizuoja šiuolaikines savo srities veiklos tendencijas, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su organizacine vadyba, inovacijų ir technologijų plėtra, valdo priskirtų funkcijų biudžeto planavimą ir atsako už efektyvų jo panaudojimą; organizuoja pavaldžių darbuotojų darbą: paskirsto užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina darbo drausmę, reikalauja pavaldų darbuotoją raštu pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo bei atsako už padaliniui priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, užtikrina, kad Įmonėje dirbtų kvalifikuoti, kompetentingi ir motyvuoti darbuotojai. Numatytos pagrindinės funkcijos: 1) vykdo funkcijas, nustatytas Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 5.3.3 punkte ir 2010 m. gegužės 13 d. Civilinės aviacijos administracijos įsakymo 4R-87 15 punkte; 2) rengia ir atnaujina oro uosto aviacijos saugumo programą, derina ją su Centrinio padalinio Oro uostų saugumo tarnybos vadovu ir subjektais, kurie vykdo oro uosto aviacijos saugumo programoje numatytas priemones; 3) derina oro uoste savo veiklą vykdančių subjektų aviacijos saugumo programas; 4) pradeda tyrimą, sužinojus arba įtarus, kad iš oro uosto išskridęs orlaivis buvo bandytas užgrobti, buvo užgrobtas arba jame buvo įvykdyta diversija; 5) organizuoja oro uosto aviacijos saugumo pratybas; 6) administruoja vaizdo stebėjimo sistemos duomenis, pateikia vaizdo įrašus suinteresuotiems asmenims; 7) sprendžia einamuosius reikalus su oro uoste savo veiklą vykdančiomis valstybės institucijomis; 8) dalyvauja oro uosto aviacijos saugumo komisijos veikloje, organizuoja posėdžius, protokoluoja, informuoja atitinkamas institucijas; 9) organizuoja aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimą; 10) nustačius aviacijos saugumo pažeidimą, apie tai informuoja tiesioginį vadovą ir savo kompetencijos ribose imtasi priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui. Tarp bendrųjų funkcijų įtvirtintos pareigos vykdyti Įmonės vidaus tvarkas, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus bei kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir pareigas, taip pat tiesioginių vadovų pavedimus ir nurodymus tam, kad būtų pasiekti Įmonės tikslai; rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata; pagal kompetenciją užtikrinti Įmonėje patvirtintos aerodromo saugos valdymo sistemos įgyvendinimą; savo veikloje įgyvendinti ir puoselėti Įmonės vertybes (kurios pageidaujamos kaip asmeninės darbuotojo savybės). Nuostatuose numatyta atsakomybė: 1) už veikimą Įmonės nenaudai, priimant sprendimus ir atliekant kitus veiksmus, kurie pažeidžia Įmonės interesus ir (ar) yra priešingi Įmonės įstatuose ir Filialų nuostatuose nurodytiems Įmonės veiklos tikslams; 2) už Įmonės gero vardo ir dalykinės reputacijos menkinimą.

5827.

592017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis nesilaikė Aviacijos įstatymo 66 straipsnio ir susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (toliau - NCASMP) nuostatų, pagal kuriuos asmenys, vykdantys patikrinimus ir taikantys kitokias saugumo užtikrinimo priemones gali būti priimami į darbą tik tuomet, jeigu atitinka Aviacijos įstatyme nurodomus nepriekaištingos reputacijos kriterijus bei atsakovo 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-49 patvirtintoje VĮ Lietuvos oro uostų civilinės aviacijos saugumo mokymo programoje nustatytos asmenų įdarbinimo tvarkos. Pareiga užtikrinti, kad asmuo prieš įsidarbindamas užpildytų atitinkamos formos darbdavio anketą, kurioje, be kita ko, nurodomi asmens nepriekaištingą reputaciją patvirtinantys duomenys, o pokalbio su asmeniu metu būtų įvertinti pirminiai gebėjimai ir gabumai vykdyti būsimas pareigas bei įvertinta asmens fizinė ir sveikatos būklė (įskaitant gebėjimą atpažinti objektus, išryškintus rentgeno spindulių įrenginiuose ar sprogimo aptikimo sistemose), kyla ir iš NCASMP, t. y. iš teisės aktų kylanti taisyklė, o ne nustatyta atsakovės. Mokymo programos 5.1 punkte nurodyta, jog, prieš įdarbindamas asmenį (šiuo atveju Aviacijos saugumo skyriaus inspektorių), Aviacijos saugumo vadovas turi užtikrinti, kad prieš pokalbį būtų užpildytas Mokymo programos 11 priedas, kuris reikalingas asmens nepriekaištingai reputacijai patikrinti. Tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo gali dalyvauti aviacijos saugumo mokymo programos kursuose, kuriuose pateikiama viešai neprieinama informacija, susijusi su aviacijos saugumo užtikrinimu. Neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikrinimo, įdarbintam darbuotojui negali būti organizuojami jo tinkamam darbo funkcijų atlikimui reikalingi aviacijos saugumo mokymai, toks darbuotojas negali eiti savo pareigų. Tai, kad įdarbinta darbuotoja - Aviacijos saugumo skyriaus inspektorė K. J. – nebuvo užpildžiusi Mokymo programos 11 priedo, kad nebuvo atlikta jos reputacijos patikra, atsakovė sužinojo tik tada, kai darbuotoja kreipėsi į Vilniaus filialo ASS specialistą leidimo, reikalingo jos darbo funkcijoms atlikti. Tad ši darbuotoja tam tikrą laiką negalėjo vykdyti darbo funkcijų, nurodytų jos pareiginiuose nuostatuose, nes neatitiko juose keliamų reikalavimų. Negavus nepriekaištingos reputacijos tikrinimo rezultatų, darbuotojai nebuvo galima organizuoti ir mokymų, skirtų inspektoriaus kvalifikacijai įgyti. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog visus tuos veiksmus, kuriais jis kaltinamas, turėjo atlikti ne jis, o kiti skyrių specialistai, yra nepagrįsti. Nors atitinkamų specialistų atrankose dalyvaudavo ir kitų skyrių specialistai, tačiau ieškovas asmeniškai dalyvaudavo ASS inspektorių atrankose, taigi už tinkamą Mokymo programos priedų užpildymą buvo atsakingas ieškovas. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ASS specialistai, nedalyvaudami atrankose į inspektorių pareigybę, pokalbiuose su jais, objektyviai neturėjo galimybės paprašyti pokalbio dalyvių užpildyti nurodytą priedą. Be to, net jeigu ASS specialistams ir būtų pavesta tokia pareiga dalyvaujant inspektorių atrankose, tai neatleidžia ieškovo, kaip skyriaus vadovo, nuo pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi Mokymo programoje nustatytų įdarbinimo procedūrų.

6028.

612017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už tai, kad, prieš pradedant Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbus, su CAA nebuvo suderintas Vilniaus oro uosto kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonos ribų pasikeitimas. Oro uosto zonų ribų pasikeitimo derinimo su CAA pareigą nustato NCASP. Ieškovas, būdamas atsakingas už aviacijos saugumo programos įgyvendinimą ir ASS bei pavaldžių darbuotojų darbą (paskirsto užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą), rengiant techninius projektus dėl oro uosto patalpų rekonstrukcijos, privalėjo teikti šiems projektams rekomendacijas dėl ypatumų, susijusių su aviacijos saugumo užtikrinimu. Nors Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcijos darbai faktiškai buvo pradėti 2017 m. vasario 23 d., tačiau Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus nekontroliuojamos ir kontroliuojamos zonų ribų pakeitimą ieškovas su CAA suderino tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. praėjus trims savaitėms nuo Rekonstrukcijos darbų pradžios. Nors 2016 m. lapkričio 21 d., kai atsakingas atsakovės atstovas paprašė užpildyti išvadų Rekonstrukcijos darbams pateikimo formą, ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jį laikinai tuo metu pavadavo kolega M. K., tačiau ieškovui 2017 m. vasario 3 d. grįžus į darbą po ligos, net realiai prasidėjus Rekonstrukcijos darbams, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pasikeitimo suderinimo su CAA. Atsakovė apie zonų pasikeitimo suderinimą sužinojo iš CAA rašto 2017 m. kovo 13 d. Tuo pačiu CAA raštu atsakovė buvo įpareigota atlikti tyrimą, kad būtų nustatyta, ar, pradėjus Rekonstrukcijos darbus, zonų ribos buvo pakeistos jų iš anksto nesuderinus su CAA. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, apklausto kaip liudytojo M. K. parodymus, jam taikytą drausminę atsakomybę, priėjo prie išvados, kad darbdavė pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą – pastabą – ir ieškovui, atsižvelgdama į jo nesugebėjimą kontroliuoti skyriaus kompetencijai priskirtų svarbių funkcijų vykdymo, kitas Įsakyme detaliai nurodytas aplinkybes.

6229.

632017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos motyvai savo esme analogiški 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymo I motyvams. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2017 m. balandžio 11 d., gavus įdarbinto darbuotojo K. P. prašymą išduoti leidimą. Tą dieną ir buvo nustatyta, kad Mokymo programos 11 priedas taip pat nebuvo užpildytas prieš atrankos pokalbį su šiuo darbuotoju, jis į darbą priimtas neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikros, taip pažeidžiant Aviacijos įstatymo 66 straipsnio, Mokymo programos ir NCASMP nuostatas bei padarant žalos darbdaviui, kuris įdarbinto darbuotojo negalėjo nei apmokyti, nei duoti jo pareigybės aprašyme nurodyto darbo.

6430.

652017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV ieškovui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis laiku neinformavo CAA apie neištaisytus trūkumus, nustatytus CAA 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 15 d. atlikto aviacijos saugumo audito metu, nepaprašė pratęsti termino jiems ištaisyti NCASKKP numatytais terminais. Ieškovas nesilaikė NCASKKP 60 punkte nustatytų terminų ir dėl trūkumų taisymo termino pratęsimo į CAA kreipėsi tik praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo trūkumų taisymo termino pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. raštu informavo CAA, jog Aviacijos saugumo priemonių trūkumų taisymo plane dalis nustatytų trūkumų neištaisyti iki nustatyto trūkumų taisymo termino pabaigos, t. y. iki 2017 m. kovo 31 d., bei paprašė CAA šį terminą pratęsti iki 2017 m. gegužės 12 d. Atsakovė apie galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą sužinojo tik 2017 m. gegužės 5 d., kai iš CAA gavo raštą dėl trūkumų taisymo, kuriuo ne tik ieškovas, bet ir Vilniaus filialo direktorius buvo kviečiami atvykti į CAA aptarti priežasčių, dėl kurių trūkumai neištaisyti laiku.

6631.

67Teismas nurodė, kad įrodymų visuma (taip pat šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžių metu) patvirtina teismo įsitikinimą, jog už nustatytus darbo drausmės pažeidimus darbdavys pagrįstai skyrė ieškovui drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimus, įvertinęs ieškovui nustatytų pareigų svarbą, jo požiūrį į darbą, pavestų pareigų aplaidų vykdymą, nepagrįstą savo funkcijų delegavimą skyriaus specialistams, nenorą bendradarbiauti su darbdavio atstovu, laiku ir tiksliai laikytis CAA duodamų nurodymų, organizuoti nurodomų trūkumų šalinimą, nesukeliant darbdaviui papildomų problemų.

6832.

692017 m. birželio 20 d. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo iš esmės apibendrinti ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai, kartu konstatuojant, jog padarytas ir šiurkštus vienkartinis darbo drausmės pažeidimas – neatvykimas į darbą, tai lėmė atsakovės apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl nepatenkinamos darbo drausmės. Vertinant ieškovo elgesį pagal DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, pažymėtina ir tai, kad jis nesielgė kaip atidus, rūpestingas, sąžiningas darbuotojas, tiek ketindamas pasinaudoti atostogomis 2017 m. birželio mėnesį, tiek organizuodamas ASS veiklą, koordinuodamas funkcijų atlikimą tarp pavaldžių darbuotojų, pats nedalyvaudamas svarbiuose susitikimuose su rangovais ir pan. Ieškovas buvo ne eilinis įmonės darbuotojas, ėjo vadovaujančias pareigas, taigi turėjo suprasti, kaip svarbu laikytis atsakovės įmonėje nustatytos darbo drausmės, aviacijos saugumui keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visų organizacinių priemonių įgyvendinimo.

7033.

71Atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodęs, kad nėra atsakomybės sąlygų bei įrodymų, jog ieškovo sveikatos sutrikimus lėmė darbdavio veiksmai. Teismas nenustatė darbdavio kaltės ar psichologinio spaudimo, kuris būtų lėmęs ieškovo sveikatos sutrikimus, ilgus nedarbingumo laikotarpius.

7234.

73Dėl ieškinio reikalavimo priteisti metinę premiją teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. DK 186 straipsnio prasme suvokiamos premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje; darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Tokios premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, pagal savo pobūdį jos priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovė neišmokėjo ieškovui metinės premijos už 2016 metus, remdamasis tuo, kad premijos nemokamos darbuotojams, turintiems administracinių nuobaudų iš įmonės veiklą reguliuojančių institucijų (atsakovės generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ 2.6 punktas). Teismas nurodė, kad Civilinės aviacijos administracijos 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovas buvo nubaustas 86 Eur dydžio bauda pagal ATPK 139 straipsnį. Atsakovė įsakymą neskirti premijos priėmė po administracinės nuobaudos ieškovui skyrimo. Ieškovas administracinę nuobaudą apskundė teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu šią nuobaudą panaikino. Teismas pažymėjo, kad, išsamiau susipažinus su teismo nutarimu, kuriuo panaikintas Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriaus vedėjos M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje ir byla grąžinta Civilinės aviacijos administracijai tyrimui atlikti, darytina išvada, jog faktinės aplinkybės apie CAA nustatytus trūkumus nutarime nebuvo paneigtos, t. y. nebuvo paneigti ieškovo darbo trūkumai, rengiant VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus priemonių trūkumų taisymo planus (LITEKO duomenys, administracinio nusižengimo byla Nr. II-36-957/2017), už ką jam ir buvo skirta nuobauda. Analogiški trūkumai dėl CAA saugumo priemonių įgyvendinimo buvo nustatyti ir vėliau (2017 m. balandžio 13 d. įsakymai dėl pastabos ir papeikimo ieškovui skyrimo). Pagal byloje nustatytas aplinkybes premija, kuri nebuvo skirta ieškovui ir kurios reikalaujama ieškiniu, laikytina skatinamąja priemone galiojusio DK 233 straipsnio prasme (naujojo DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas), t. y. skirtina paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų veiklą ar veiklos rezultatus. 2016 m. gruodžio mėnesį tokių rezultatų ieškovas nebuvo pasiekęs. Priešingai, jo darbe buvo trūkumų, kurie buvo vertinti administracine tvarka, taigi darbdavys turėjo diskrecijos teisę nemokėti ieškovui metinės premijos. Teismo vertinimu, atsakovės buhalterės elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog premija ieškovui neskirta dėl vykdomų darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį procedūrų, neturi reikšmės ginčui išspręsti, įvertinus tai, kad iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, jog buvo inicijuotos šalių derybos dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo pasiekta. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą (paskirtą administracinę nuobaudą už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus ir generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“) neskirti ieškovui metinės premijos, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

74III.

75Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7635.

77Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7835.1.

79Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, suvaržydamas ieškovo teisę įrodinėti. Atsakovė, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, rėmėsi 2016 m. gruodžio 20 d. Pamainos vadovų rašte išdėstytais nusiskundimais. Nors šis raštas atsakovės buvo gautas 2017 m. sausio 3 d., tačiau juo buvo remiamasi 2017 m. birželio 20 d. skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Norėdamas paneigti atsakovės argumentus, grindžiamus nurodytu raštu, taip pat įrodyti, jog tinkamai vykdė savo darbo funkcijas, ieškovas 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu suformulavo prašymą kviesti ir apklausti kaip liudytojus pamainų vadovus. Teismas atmetė šį prašymą, taip pat prašymą apklausti kaip liudytoją tiesioginį ieškovo vadovą A. S.. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Pamainos vadovų rašte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, šis raštas buvo gautas galbūt darant spaudimą jį pasirašiusių atsakovės darbuotojų daliai. Teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog ieškovo nepagarbų elgesį su kolegomis patvirtina ASS pamainų vadovų 2017 m. sausio 3 d. raštas Nr. 6P-32, atmesdamas ieškovo prašymą dėl jo prašytų liudytojų šaukimo, apribojo ieškovo teisę įrodinėti faktines, susijusias su nurodytomis viename iš skundžiamų Įsakymų. Nors iš pažiūros toks pažeidimas nebūtinai turi nulemti neteisėto ir neteisingo sprendimo byloje priėmimą, tačiau tai tik patvirtina tolesnius ieškovo argumentus, kad nebuvo atskleista jos esmė. Pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė itin formaliai, visiškai ignoruodamas byloje esančių aplinkybių visumą.

8035.2.

81Formaliai bylos esmė yra penkių Įsakymų, kuriais ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos, ginčijimas, tačiau ieškovo ir atsakovės konfliktas – gilesnis, tikrieji skundžiamų Įsakymų priėmimo motyvai yra kiti, nei nurodyta juose. Pirmosios instancijos teismas skyrė nepakankamai dėmesio ieškovo ir atsakovės administracijos darbuotojų santykių vertinimui, dėl to neatskleidė tikrosios bylos esmė.

8235.3.

83Ieškovas atsakovės įmonėje dirbo daugiau nei 15 metų, ASS vadovo pareigas, iš kurių atleistas, ėjo beveik dvejus metus. Iki tol, kol atsakovės vadovo pareigas pradėjo eiti O. M., dėl ieškovo darbo organizavimo, darbo funkcijų vykdymo ieškovo tiesioginiai ir atsakovės vadovai neturėjo jam jokių pastabų, už gerą ASS vadovo darbą ieškovas buvo skatinamas, jo veiklą priešpaskutinis atsakovės vadovas A. S. (kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti kaip liudytoją) vertino teigiamai. Įtampa tarp ieškovo ir atsakovės administracijos gerokai padidėjo atsakovės vadovo pareigas ėmus eiti O. M.. Jis nurodė, kad norėjo ieškovui suteikti „maksimalią laisvę“, kuri, kaip paaiškėjo, buvo O. M. ieškovui suteikta galimybė, grįžus po nedarbingumo 2018 m. vasario mėn., pasitraukti iš ASS vadovo pareigų savo noru.

8435.4.

85Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamų Įsakymų pagrindu su ieškovu buvo tiesiog susidorota, jam iš pareigų nepasitraukus savo noru. Tai rodo, pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 28 d. el. laiškas, kuriame, ieškovui esant nedarbingam, buvo priimtas valinis sprendimas nutraukti su juo darbo santykius. Teismo posėdyje apklaustas O. M. nurodė, kad „tik domėjosi“ darbo santykių nutraukimo galimybėmis, tačiau, ieškovo nuomone, jo atleidimas be darbuotojo kaltės būtų atsakovei itin nenaudingas finansiškai dėl ieškovui priklausančių išmokų, kurių naujai paskirtas vadovas nenorėjo prisiimti. Dėl to buvo nuspręsta ieškovui sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jis objektyviai negalėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, formaliais pagrindais skirti jam drausmines nuobaudas bei atleisti iš einamų pareigų. Ieškovui grįžus į darbą po nedarbingumo, jam per kelis mėnesius paskirtos net penkios drausminės nuobaudos. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad, sudarius tokias sąlygas, t. y. reikalaujant, jog ieškovas kiekvieną rytą privalomai atsiskaitytų O. M. apie atliktus veiksmus, be to, 2017 m. vasario 1 d. nurodymo Nr. 6P-189 pagrindu dar papildomai įpareigojant apie visus savo veiksmus, vykdant darbo funkcijas informuoti saugumo veiklos koordinatorių R. M., atskyrus ieškovą nuo jam pavaldžių darbuotojų ir apribojus galimybę deleguoti jiems darbus, ieškovui buvo objektyviai sudėtinga ir vargu ar apskritai įmanoma vadovauti beveik 200 darbuotojų turinčiam Aviacijos saugumo skyriui ir kartu dalyvauti didelės apimties kilimo ir tūpimo tako projekte. Šie ir kiti nurodyti atsakovės veiksmai rodo, jog visos paskirtos drausminės nuobaudos susijusios su vieningu darbdavės tikslu – siekiu nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų, neišmokant jam priklausančios kompensacijos.

8635.5.

87Visi argumentai dėl skundžiamų Įsakymų I, II, III yra išdėstyti procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo metu nepaneigti, o pirmosios instancijos teismo sprendime – iš esmės neaptarti.

8835.6.

89Sprendžiant dėl Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos, buvo nustatyta, kad už analogiškus veiksmus (nesuderinus su CAA oro uosto nekontroliuojamos ir kontroliuojamos zonų, riboto patekimo zonos, riboto patekimo zonų svarbiausių dalių ir atribotosios oro uosto zonos ribų dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projekto) drausminė nuobauda buvo paskirta ieškovą jo ligos metu (kai turėjo būti atliktas suderinimas) pavadavusiam M. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino.

9035.7.

91Įsakymu IV ieškovui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad netrinkamai organizavo aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimą. Ieškovas nurodyto pažeidimo buvimo nepripažįsta, nes dėl trūkumų šalinimo jis elgėsi apdairiai, tinkamai atliko savo darbo funkcijas, apie būtinus atlikti veiksmus informavo kolegas el. paštu (t. 4, b. l. 85-86), pats ėmėsi veiksmų 2017 m. gegužės 3 d. informuoti CAA apie nurodytų trūkumų dalies neištaisymą (t. 4, b. l. 93) dar iki CAA rašto, kuris, pasak atsakovės, buvo pagrindas skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Pažymėtina tai, kad pagal Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 60 punktą, jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai dėl tam tikrų priežasčių iki nustatyto termino pabaigos neištaisomi, oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos apie tai raštu informuoja CAA, nurodydamas to priežastis ir terminą, iki kada likę trūkumai bus ištaisyti; šis terminas turi būti suderintas su CAA. Šiame punkte nedetalizuota, ar toks pranešimas turi būti siunčiamas po kiekvieno atskiro trūkumo termino pabaigos, ar vėliausio plano termino pabaigos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal nusistovėjusią praktiką apie plano įgyvendinimą būdavo informuojama nuo vėliausio termino pabaigos (t. 4, b. 1. 94). Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 61 ir 62 punktuose numatyta, kad, praėjus nustatytam terminui, nurodytam oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto trūkumų taisymo plane, per kurį trūkumai turėjo būti ištaisyti, ir negavus iš oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto informacijos apie trūkumų ištaisymą, CAA oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui siunčia priminimą dėl trūkumų taisymo, jeigu oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas po trūkumų taisymo plane nustatyto termino gavo iš CAA priminimą dėl trūkumų taisymo ir nesiėmė jokių priemonių bei laiku CAA nepateikė informacijos apie trūkumų ištaisymą, jam taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 61 punkte nurodytas priminimas buvo atsiųstas jau po atitinkamo pranešimo CAA išsiuntimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei dėl trūkumų (neiš)taisymo ir (ar) nesiėmimo jokių priemonių bei laiku nepateikimo informacijos apie trūkumų ištaisymą CAA būtų pritaikyta Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta sankcija.

9235.8.

93Įsakymu V drausminė nuobauda ieškovui paskirta dėl neva dviejų pažeidimų: 1) aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimo netinkamo organizavimo; 2) neatvykimo į darbą dėl svarbių priežasčių. Dėl pirmosios skundžiamo Įsakymo V dalies teisėtumo pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė. Be to, Įsakymu IV ieškovui jau buvo paskirta drausminė nuobauda neva už tai, kad nebuvo tinkamai organizuotas aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimas, taigi Įsakymu V ieškovui antrą kartą skirta drausminė nuobauda už tą patį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas to visiškai nevertino.

9435.9.

95Dėl antrosios Įsakymo V teisėtumo dalies (dėl neatvykimo į darbą dėl svarbių priežasčių) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš visų byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovui buvo žinoma atostogų suteikimo tvarka (t. 3, b. 1. 176-183), tačiau jis jos nepaisė, ignoravo geranoriškus vadovo bandymus susitarti dėl jo tolesnės veiklos saugumo skyriuje ir galimybės tęsti darbus, po užtrukusio nedarbingumo iš karto siekė išeiti atostogų, nors darbdavio atstovas argumentuotai išdėstė negalėjimą suteikti tokias atostogas prašomu laikotarpiu. Tokia pozicija – formalistinė, neatitinka tikrosios tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusios situacijos dėl atostogų suteikimo.

9635.10.

97Apklausta kaip liudytoja E. V. nurodė, kad atsakovės įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog apie atostogų suteikimą asmenys būdavo informuojami žodžiu. Nagrinėjamu atveju ieškovo atostogų laikas buvo patvirtintas kasmetinių atostogų grafike (t. 3, b. 1. 59), jo atostogų metu buvo numatytas ieškovą pavaduojančių asmenų darbas (t. 4, b. 1. 25), atostogų laikas buvo papildomai suderintas žodžiu su tiesioginiu ieškovo vadovu (byloje liudijęs O. M. to nepaneigė), dėl to ieškovas rezervavo apgyvendinimo užsienyje vietas (t. 4, b. 1. 152- 161). Pažymėtina, kad būtent tokia tvarka ieškovui atostogos suteiktos ir 2018 m. vasario 3 d. (t. 4, b. 1. 19), nors pagal atsakovės dėstomą poziciją turėjo būti suteikiamos jau pagal naują atostogų planavimo ir įformino tvarką (t. 3, b. l. 176-186). Vėliau paaiškėjo, jog ieškovo prašymas netenkinamas dėl to, kad prašomas atostogų periodas neatitinka atostogų grafiko (t. 3, b. 1. 117). Šis lydraštis, be kita ko, paneigia atsakovės gynybinę versiją, jog atostogų grafikas buvo tik rekomendacinio pobūdžio, iš esmės skirtas skyriaus vidaus naudojimui. Akivaizdu, kad O. M. buvo susipažinęs su atostogų grafiku, taip pat akivaizdu, jog O. M. 2017 m. gegužės 16 d. išreikšta nuomone atostogų grafikas buvo reikšmingas. Tačiau po to, kai ieškovas pakoregavo savo prašymą ir pateikė jau pagal iš anksto sudarytą 2017 m. atostogų grafiką, paaiškėjo, kad tai vis tiek nėra pakankama priežastis atostogoms suteikti, ir O. M. vis gi pageidauja visą situaciją aptarti gyvai (t. 3, b. 1. 55). 2017 m. birželio 2 d. susitikus gyvai, O. M. nurodė, kad atostogas suteikia (net nepaisant kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projekto) (ieškinio priedas Nr. 17 garso įrašas nuo 09:39-09:43). K. O. M. paprašė ieškovą „pasirašyti pasiaiškinimą vienu klausimu“. Ieškovui atsisakius priimti bet kokius dokumentus ir paprašius paaiškinti, kaip šie dalykai dėl pasiaiškinimo susiję, kai jau patvirtinta, kad ieškovui atostogos yra suteikiamos (ieškinio priedas Nr. 17 garso įrašas nuo 13:21-13:27), vėl prasidėjo įvairios interpretacijos, galiausiai nurodant, kad, ieškovui nepriėmus dokumentų, atostogos vis gi nėra suteikiamos. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti atostogas turėtų būti objektyviai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas O. M. iš pradžių nurodė, kad suteikia ieškovui atostogas. Ieškovui su tuo sutikus, paprašė priimti kažkokius dokumentus, kurių turinio atsakovės vadovas negalėjo nurodyti bylos nagrinėjimo metu. Ieškovo teigimu, įvertinus šias aplinkybes bei ankstesnį darbdavės elgesį ieškovo atžvilgiu, pagrįsta teigti, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teise, nepaisė pareigos gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl nepagrįstai paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną.

9835.11.

99Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo atžvilgiu naudoto psichologinio poveikio ir kitų aplinkybių, taip pat dėl šiai bylai aktualios teismų praktikos, kurios ratio decidendi itin panašios į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013, dalis, kurioje aiškinami teisės klausimai dėl darbdavio atsisakymo suteikti atostogas).

10035.12.

101Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškovo neva padarytų darbo drausmės pažeidimų ir skundžiamų Įsakymų teisėtumo, tarp šalių kilusio ginčo tikrosios esmės, o apeliacinėje instancijoje visi šie procesiniai pažeidimai negali būti pašalinti, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10235.13.

103Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ieškovui neišmokėtos metinės premijos. Atsakovė premijos nemokėjo remdamasi generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ 2.6 punkto nuostatomis, pagal kurias premijos nemokamos darbuotojams, turintiems administracinių nuobaudų iš įmonės veiklą reguliuojančių institucijų. CAA 2016 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovui paskirta 86 Eur dydžio administracinė nuobauda panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimu. Dėl to atsakovės 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo priėmimo metu ieškovas neturėjo jokių galiojančių drausminių ar administracinių nuobaudų. Nors premijos/priemokos skyrimo teisė suteikta darbdaviui, tačiau sprendimas atsisakyti išmokėti premiją/priemoką negali būti grindžiamas diskriminacinio pobūdžio ar deklaratyviais, objektyviai nepagrįstais motyvais. Pirmosios instancijos teismo pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat negali būti aiškinama kaip leidžianti darbdaviui savo nuožiūra išskirti vieną darbuotoją iš kitų ir būtent jam nemokėti premijos, nors darbuotojas atitinka visus įsakymo dėl premijos skyrimo kriterijus, kuriais remiantis kitiems darbuotojams analogiška išmoka skiriama.

10436.

105Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10636.1.

107Apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismui atmetus prašymus apklausti kaip liudytojus atsakovės pamainų vadovus, yra nepagrįsti. Apelianto prašytų apklausti liudytojų parodymai nebūtų susiję su nagrinėjamos bylos esme, t. y. apelianto padarytais darbo pareigų pažeidimais, už kuriuos jam paskirtos drausminės nuobaudos. Ginčo darbo pareigų pažeidimai apelianto padaryti vėliau, nei gautas apelianto įvardytas pamainos vadovų raštas, taip pat vėlesniu laikotarpiu, nei apelianto tiesioginiu vadovu buvo A. S..

10836.2.

109Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, išsamiai apklausė liudytojus, išklausė apelianto tiesioginio vadovo O. M. paaiškinimų, o sprendime pasisakė dėl kiekvienos apeliantui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo. Apeliantas tiek nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, tiek apeliaciniame skunde pabrėžia savo sėkmingą daugiau nei 15 metų patirtį atsakovės įmonėje. Tačiau pažymėtina tai, kad Aviacijos skyriaus vadovo pareigas apeliantas ėjo tik paskutinius dvejus metus. Jau pirmaisiais metais, vos paskyrus apeliantą skyriaus vadovu, CAA 2015 m. lapkričio 5 d. paskyrė jam administracinę nuobaudą už civilinės aviacijos reikalavimų pažeidimus. Taigi jau pirmieji apelianto vadovavimo metai rodė, kad jis nesusidoroja su skyriaus vadovo užduotimis. Aplinkybę dėl nuobaudos gavimo patvirtino pats apeliantas paaiškinimų metu. Iš apelianto paaiškinimų taip pat matyti, kad jis niekaip nenorėjo pripažinti, jog, 2015 m. gegužės 20 d. pradėjus eiti ASS vadovo pareigas, jam reikėjo didesnės kvalifikacijos, nei atliekant pamainos vadovo funkcijas (1) administracinių vadovavimo skyriui gebėjimų, suvaldant skyriaus vykdomus projektus ir užduotis, bei lyderystės, įgalinančios skyriaus darbuotojus siekti bendro tikslo; 2) specifinių civilinės aviacijos saugumo žinių, kurių neturi kiti skyriaus specialistai, tačiau būtinų eiti aviacijos saugumo vadovo pareigas, kurias pagal pareiginius nuostatus atlieka Aviacijos saugumo skyriaus vadovas). Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad apeliantas šios kvalifikacijos neturėjo.

11036.3.

111Apeliantas skundžiasi ir neva jam sudarytomis sunkiomis sąlygomis eiti savo darbo pareigas. Visos priežastys, dėl kurių buvo rengiami susitikimai su apeliantu, bei paaiškinimai, kodėl tam tikrus darbus buvo prašoma atlikti būtent apelianto, o ne jam pavaldžių asmenų, nurodytos atsakovės atsiliepime, taip pat O. M. paaiškinimuose teismo posėdžių metu. Apelianto teiginiai apie neva nepakeliamą darbo krūvį liko nepatvirtinti, nes byloje nustatyta, kad iš esmės visas užduotis apeliantas deleguodavo pavaldiems darbuotojams, o pats neatliko analitinio darbo, nedalyvavo susirinkimuose. Teisme apklausti kaip liudytojai ASS specialistai (E. V. ir M. K.) nurodė, jog darbai jiems būdavo skiriami paskutinę minutę, šie darbuotojai jautėsi blogai deleguojami į susitikimus, kuriuose reikėjo greitų vadovo sprendimų (tai, kad į susitikimus su Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos rangovu buvo deleguojamas M. K., patvirtino pats deleguotas asmuo, taip pat atsakovės atstovas, kuris paaiškino, kad gavo iš rangovo pastabas, jog susirinkimuose trūksta vadovo asmeninio dalyvavimo), o šių sprendimų specialistai negalėjo užtikrinti, jautė, kad yra deleguojami į ne savo lygmens susitikimus, nes vadovas dėl anglų kalbos žinių stokos susitikimuose su užsienio atstovais nedalyvaudavo (E. V. paaiškinimai). Liudytojai taip pat nurodė, kad patys asmeniškai iš pamainų vadovų girdėjo nepasitenkinimą apelianto vadovavimo stiliumi, tokius skundus išgirdo ir atsakovės atstovas O. M., vos pradėjęs eiti Vilniaus filialo direktoriaus pareigas.

11236.4.

113Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas pasisakė ir dėl Įsakymuose i, II, III nurodytų aplinkybių.

11436.5.

1152017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ir 2017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III drausminės nuobaudos paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Už asmenų įdarbinimą, neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikros, buvo atsakingas apeliantas. Apeliantas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad po jo ilgo nedarbingumo 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje išsamiai nesusipažino su visomis pakeistomis tvarkomis. Svarbu tai, kad apeliantas teigia nelabai išsamiai išnagrinėjęs turinį dokumento, kurį pats tvirtino, t. y. Mokymų programos (atsiliepimo į ieškinį 4-5 priedai). Mokymų programa atkartoja Susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymų programos 7 punkto nuostatas, už kurių įgyvendinimą, kaip Aviacijos saugumo vadovas, atsakingas apeliantas (Pareiginių nuostatų 1 punktas, CAA 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4R-87 patvirtinto Asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimą, skyrimo tvarkos aprašo 15 punktas). Abu teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad apeliantas pats vienas dalyvavo K. J. ir K. P. atrankose į vyresniųjų inspektorių pareigas; atrenkant darbuotojus, paprastai vykdomas tik vienas pokalbis; niekas kitas, tik tie Aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai, kurie pokalbio su kandidatu metu užpildo Mokymų programos 11 priedą, inicijuoja nepriekaištingos reputacijos patikrą; šios patikros dokumentai nelaikomi darbuotojų darbo bylose ir Personalo skyriaus specialistai šios informacijos neadministruoja, o tik yra informuojami, kad galima sudaryti darbo sutartį su atrinktu kandidatu. Kadangi nurodytų darbuotojų atranką savarankiškai vykdė vienas apeliantas, jis privalėjo užtikrinti, kad prieš šių asmenų įdarbinimą būtų atlikta jų reputacijos patikra. Tai nebuvo padaryta, pažeidžiant Mokymų programos 5 punktą.

11636.6.

1172017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė įrodė, jog apeliantas buvo atsakingas už oro uosto kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pakeitimą ir suderinimą su CAA. Apelianto teiginiai, kad teismas neatsižvelgė ir netyrė aplinkybės, jog apeliantą ligos metu pavadavusiam M. K. drausminė nuobauda taip pat paskirta už analogiškus veiksmus, yra nepagrįsti. M. K. ir apeliantui drausminės nuobaudos paskirtos už skirtingus pažeidimus: pirmajam už tai, kad jis projekto derinimo metu nenurodė, jog oro uosto kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribos turės būti pakeistos, o apeliantui už tai, kad jis, grįžęs po ligos ir sužinojęs, jog darbai bus pradedami, privalėjo įsitikinti, jog zonų ribos yra pakeistos. Sužinojęs, kad tai nėra padaryta, apeliantas privalėjo imtis atitinkamų priemonių, jis laiku nesureagavo, nors turėjo tam visas galimybes, dėl to pavėlavo atlikti kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų suderinimą su CAA. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir liudytojo M. K. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, atsižvelgdama į apelianto nesugebėjimą kontroliuoti skyriaus kompetencijai priskirtų svarbių funkcijų vykdymą, pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą.

11836.7.

1192017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad dėl pareigos informuoti CAA apie aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų neištaisymą laiku padarytas pažeidimas, konstatavo CAA, kuri savo teisės aktais nustato trūkumų taisymo įgyvendinimo procedūras. Apelianto teiginiai apie nusistovėjusią kitokią praktiką yra atmestini, nes pati CAA raštu konstatavo, kad nesilaikyta jos patvirtinto teisės akto nuostatų. Apeliantas buvo atsakingas už trūkumų taisymo plano įgyvendinimą laiku ir privalėjo informuoti CAA, jeigu trūkumas neištaisytas (Pareiginių nuostatų 9 punktas, CAA 2014 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4R-179 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 60 punktas), tačiau to nepadarė.

12036.8.

1212017 m. birželio 20 d. Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta teisėtai ir pagrįstai. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas neužtikrino, jog aviacijos saugumo audito metu nustatyti trūkumai būtų ištaisyti laiku. Apeliantas neteisingai nurodo, jog šiuo Įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda už analogiškus pažeidimus, kaip ir Įsakymu IV. Pastaruoju Įsakymu apeliantui drausminė nuobauda paskirta už CAA neinformavimą laiku apie neištaisytus trūkumus. Vien šio darbo drausmės pažeidimo (neužtikrinimo, kad aviacijos saugumo audito metu nustatyti trūkumai būtų ištaisyti laiku), kuris tapo priežastimi CAA paskirti atsakovės Vilniaus filialui privalomą nurodymą (tai įrodo darbo drausmės pažeidimo rimtumą), pakaktų skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tačiau apeliantas padarė dar vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – be pateisinamos priežasties (savarankiškas apsisprendimas atostogauti negali būti laikomas pateisinama priežastimi) nebuvo darbe net dvi savaites (kai šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas nebuvimas darbe tik vieną dieną). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantui nebuvo suteiktos atostogos, todėl jis nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 15 d. darė pravaikštą. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jiems suprantama atsakovės įmonėje taikoma praktika, pagal kurią, nepriklausomai nuo atostogų grafiko buvimo ar nebuvimo, prieš einant atostogauti visais atvejais būtinas atskiras darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuris pasiekiamas darbdaviui patvirtinant dokumentų valdymo sistema pateiktą atostogų prašymą. Apeliantas tokio patvirtinimo nebuvo gavęs. 2017 m. atostogų grafikas (atsiliepimo į ieškinį 30 priedas), kuris yra vienintelis byloje esantis įrodymas, indikuojantis, kad Aviacijos saugumo skyriuje buvo preliminariai planuojamos atostogos 2017 metams, nepasirašytas nei paties apelianto, nei patvirtintas jo vadovo. Apeliantas, teigdamas, kad neva manė, jog atostogų suteikimo tvarka yra ta pati, kaip ir 2016 m. (kai buvo sudaromi ir tvirtinami atostogų grafikai, tačiau darbuotojai vis tiek išleidžiami atskiro atostogų prašymo pagrindu), nepasirūpino, kad 2017 m. atostogų grafikas būtų pasirašytas bent jau jo paties, taigi nepatvirtino nei savo ketinimo atostogauti numatytomis dienomis, nei suderino savo pavaldžių darbuotojų atostogų laiką, nei suderino savo ketinimą atostogauti su vadovu. Tai, kad pats apeliantas vertino, jog byloje esantis atostogų grafikas yra preliminarus, įrodo jo elektroninis laiškas Personalo skyriaus vadovei: „prašau suteikti atostogas pagal suderintą preliminarų atostogų grafiką“. Tai, kad atostogos 2017 m. birželio mėnesį nebuvo suderintos, įrodo ne tik nepasirašytas 2017 m. atostogų grafikas, bet ir O. M. paaiškinimai: pokalbio 2017 m. balandžio mėnesį metu apeliantui nebuvo duotas patvirtinimas dėl atostogų suteikimo birželio mėnesį, nes toks patvirtinimas nebuvo įmanomas dėl rengimosi CAA aviacijos saugumo auditams, taip pat dėl pasiruošimo Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijai. 2017 m. gegužės 25 d. buvo gautas CAA privalomas nurodymas dėl aviacijos saugumo trūkumų neištaisymo (byloje esanti riboto naudojimo medžiaga). Natūralu, kad apelianto, kaip ASS vadovo, dalyvavimas skyriaus veikloje 2017 m. birželio mėnesį buvo būtinas. Taip jam ir buvo parašyta elektroniniu paštu (atsiliepimo į ieškinį 28 priedas). Apeliantas kaip reikšmingą įrodymą, neva patvirtinantį aplinkybę, kad atostogauti birželio mėnesį buvo galima, pateikė į bylą Personalo skyriaus vadovės 2017 m. vasario 1 d. elektroninį laišką vadovams, kuriame prašoma neatostogauti liepos-rugpjūčio mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame laiške skyriaus vadovų prašoma šią žinutę paskleisti savo pavaldiniams, nes vasaros laikotarpiu, kai veikla bus vykdoma Kaune, gali prireikti visų administracijos darbuotojų pagalbos. Tačiau laiške taip pat nurodyta, kad kai kurie asmenys jau yra anksčiau įsitraukę į projekto veiklas. Šis laiškas tik įrodo, kad pasirengimo projektui veiksmai buvo vykdomi jau nuo 2017 m. vasario mėnesio (kai laiškas buvo išsiųstas). Tai, kad to įsitraukimo labai reikėjo ir trūko iš apelianto pusės, patvirtino liudytojai bei atsakovės atstovas O. M., o tai, jog įsitraukimo nebuvo, savo veiksmais patvirtino pats apeliantas. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esanti garsinė medžiaga patvirtina labai nuoseklią atsakovo poziciją: įmonėje atostogų grafikai nėra privalomi, jie preliminarūs, grafikas – tai ne įsakymas; kiekvieną kartą, prieš išeinant atostogų, būtinas darbdavio patvirtinimas. Atostogos apeliantui nebuvo suteiktos, jam buvo nurodyta, kad jo laukiama atvyti į darbą pirmadienį. Jeigu atsakovės pozicija dėl atostogų suteikimo tvarkos būtų paneigta šioje byloje, tai reikštų, kad paneigiamas ir esminis principas – dėl atostogų suteikimo būtinas darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Konstatavus, kad toks susitarimas nebūtinas, nebūtų įmanoma konstruktyviai planuoti įmonės veiklos, nebūtų užtikrinamas reikiamas darbo veiklų paskirstymas bei reikiamas darbuotojų kiekis tam tikru metu, trikdomas įmonės darbas. Apelianto teiginiai, kad atostogos jam nebuvo suteiktos neva dėl to, jog jis atsisakė priimti O. M. teikiamus dokumentus, yra nepagrįsti. Byloje esantis pokalbio įrašas patvirtina, kad po ilgų diskusijų, susitarimas dėl apelianto atostogų nebuvo pasiektas, atostogos jam nesuteiktos.

12236.9.

123Beveik visos drausminės nuobaudos apeliantui skirtos už reikšmingus civilinės aviacijos reikalavimų pažeidimus (dalis nuobaudų skirta net ne darbdavio iniciatyva, o gavus CAA nurodymus išsiaiškinti aplinkybes (atsiliepimo į ieškinį 11 priedas) arba CAA rašytinį patvirtinimą, kad pažeidžiamos aviacijos saugumo taisyklės (neinformavimas CAA apie trūkumų neištaisymą, CAA privalomas nurodymas). Tai paneigia apelianto nuolat akcentuojamą aplinkybę dėl susidorojimo su juo.

12436.10.

125Metinė premija apeliantui neišmokėta pagrįstai. Premija nėra darbdavio įsipareigojimas ar darbo užmokesčio dalis. Ji skiriama už gerus darbo rezultatus, siekiant paskatinti darbuotojus. Premija apeliantui neišmokėta dėl to, kad tuo metu, kai Įsakymas dėl premijos skyrimo turėjo būti įgyvendintas, t. y. iki 2016 m. gruodžio 24 d., apeliantas turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Apelianto argumentai, kad darbdavys savo nuožiūra negali išskirti vieno darbuotojo iš kitų ir nemokėti jam premijos, šiuo atveju nepagrįsti. Atsakovės įsakyme buvo aiškiai nurodytas sąrašas darbuotojų, kuriems premija taip pat neskirta. Taigi įsakymas nebuvo priimtas vien tik apelianto atžvilgiu.

12637.

127Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas (ieškovas), jo atstovas advokatas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jos ieškinio reikalavimus.

12838.

129Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovai, remdamiesi atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašė apeliacinį skundą atmesti, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13039.

131Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13240.

133Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių pagrindų.

13441.

135Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) nuo 2002 m. balandžio 19 d. dirbo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filiale Aviacijos saugumo skyriuje (ASS). Pagal Darbo sutartį Nr.1P-DS-194 nuo 2014 m. balandžio 19 d. jis dirbo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus (ASS) pamainos vadovu, o nuo 2015 m. gegužės 20 d. – ASS vadovu (t. 3, .b. l. 14-18).

13642.

137Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Aviacijos saugumo skyriaus vedėjos M. K. 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 69ATN-12 apeliantui (ieškovui) buvo paskirta administracinė nuobauda – 86 Eur dydžio bauda – už tai, kad, būdamas ASS vadovas, atsakingas už oro uosto aviacijos saugumo ir aviacijos saugumo programų įgyvendinimą, neužtikrino, jog būtų įgyvendinti aviacijos saugumo reikalavimai, nurodyti Europos Sąjungos teisės aktuose. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda, 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti šią nuobaudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Civilinės aviacijos administracijos Aviacijos saugumo skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 69ATN-12 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą grąžino Civilinės aviacijos administracijai tyrimui atlikti. Teismas priėjo prie išvados, kad A. B. teisė į gynybą buvo nepagrįstai apribota surašant jam pagal ATPK 139 straipsnį administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris neatitinka tuo metu galiojusio ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nekonkretus, neaiškus, taip pat nesilaikyta proceso rungtyniškumo principo, nagrinėjant bylą neužtikrinta galimybė procese dalyvauti gynėjui, formaliais pagrindais gynėjui nesudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-36-957/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie Civilinės aviacijos administracijos iš naujo atliktą tyrimą ir administracinės nuobaudos skyrimą A. B..

13843.

1392017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-35 (Įsakymas I) apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už Aviacijos įstatymo 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (toliau - NCASMP) nuostatų, pagal kurias asmenys, vykdantys patikrinimus ir taikantys kitokias saugumo užtikrinimo priemones gali būti priimami į darbą tik tuomet, jeigu atitinka Aviacijos įstatyme nurodomus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, nesilaikymą; konkrečiai – už tai, kad, vykdydamas ASS inspektorės K. J. priėmimą į darbą, neužtikrino, jog prieš pokalbį pretendentė užpildytų Mokymo programos 11 priedą, kuris reikalingas asmens nepriekaištingai reputacijai patikrinti; neužtikrino, kad prieš įdarbinant būtų atlikta atrinkto asmens reputacijos patikra.

14044.

1412017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-36 (Įsakymas II) apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už pareigos suderinti su CAA oro uosto nekontroliuojamos zonos, kontroliuojamos zonos, riboto patekimo zonos, riboto pateikimo zonų svarbiausių dalių ir atribotosios oro uosto zonos ribas, rengiant Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projektą, netinkamą vykdymą.

14245.

1432017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 2P-39 (Įsakymas III) apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – vėl už Aviacijos įstatymo 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (NCASMP) nuostatų, pagal kurias asmenys, vykdantys patikrinimus ir taikantys kitokias saugumo užtikrinimo priemones gali būti priimami į darbą tik tuomet, jeigu atitinka Aviacijos įstatyme nurodomus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, nesilaikymą; konkrečiai – už tai, kad, vykdydamas ASS inspektoriaus K. P. priėmimą į darbą, neužtikrino, jog prieš pokalbį pretendentas užpildytų Mokymo programos 11 priedą, kuris reikalingas asmens nepriekaištingai reputacijai patikrinti; neužtikrino, kad prieš įdarbinant būtų atlikta atrinkto asmens reputacijos patikra.

14446.

1452017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 2P-71 (Įsakymas IV) apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis laiku neinformavo CAA apie neištaisytus trūkumus, nustatytus CAA 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 15 d. atlikto aviacijos saugumo audito metu, bei nepaprašė pratęsti termino jiems ištaisyti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos (NCASKKP) 60 punkte numatytais terminais.

14647.

1472017 m. birželio 20 d. įsakymu 2P-72 (Įsakymas V) apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis DK 228, 234, 235, 236 straipsniais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 238 straipsniu, 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais. Nurodytu įsakymu drausminė nuobauda paskirta už: 1) aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimo netinkamą organizavimą ir trūkumų šalinimo priemonių neįgyvendinimą laiku; 2) už neatvykimą į darbą be pateisinamų priežasčių 2017 m. birželio 2 dieną, birželio 5-9, 12-16 dienomis.

14848.

149Apeliantas (ieškovas) 2017 m. liepos 22 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisija 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-1-13537 ieškovo reikalavimus atmetė.

150Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo ir sąlygų

15149.

152Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai nustatomos visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė; aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas darbuotojui vykdant darbo funkcijas ir yra susijęs su darbo veikla. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima.

15350.

154Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad darbdavio įrodinėjamos darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimo aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

15551.

156DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos tokios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

15752.

158Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kurią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; kt.).

159Dėl Įsakymu I ir Įsakymu III paskirtų drausminių nuobaudų – papeikimų

16053.

161Jau nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ir 2017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III apeliantui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimai – už tai, kad jis, vykdydamas atrankas į vadovaujamo ASS vyresniųjų inspektorių pareigas, neužtikrino, jog į šias pareigas pretenduojantys asmenys užpildytų Mokymų programos 11 priedą, kuris reikalingas asmens nepriekaištingai reputacijai patikrinti, neužtikrino, kad prieš įdarbinant būtų atlikta atrinktų asmenų reputacijos patikra, taip pažeidė Aviacijos įstatymo 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3-193 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos (NCASMP) nuostatas.

16254.

163Apeliantas (ieškovas) teigia, kad kvestionuojamoms drausminėms nuobaudoms skirti nebuvo pagrindo, jis nepažeidė darbo pareigų, nes K. J. įdarbinimo metu buvo išvykęs į pačios atsakovės organizuotus mokymus (2017 m. balandžio 5, 6 dienomis), todėl fiziškai negalėjo užtikrinti, kad jos įdarbinimo procedūra būtų vykdoma tinkamai, be to, už atitinkamų įdarbinimo dokumentų, tarp jų – Mokymo programos 11 priedo, užpildymą ir patikrinimą apeliantas (ieškovas) nėra atsakingas, tuo privalėjo pasirūpinti ASS specialistai kartu su Personalo skyriaus specialistu.

16455.

165Tokie apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus įsakymu nr. 1R-49 patvirtintos Aviacijos saugumo mokymo programos 5.1 punktą, prieš įdarbinant darbuotoją, Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovas privalo užtikrinti, jog kandidatuojantis asmuo užpildytų Mokymo programos 11 priedą, kuriame nurodoma su asmeniu susijusi informacija, taip pat ir asmens nepriekaištingą reputaciją patvirtinantys duomenys. Darbo pokalbis su kandidatu turi vykti dalyvaujant Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovui arba specialistui ir Lietuvos oro uostų Personalo skyriaus darbuotojui (Mokymo programos 5.3 punktas). Pagal Mokymų programos 5.4.2 punkto nuostatas Aviacijos skyriaus vadovas turi užtikrinti, kad prieš įdarbinant darbuotoją būtų atliktas kandidato reputacijos patikrinimas, taip pat būsimo darbuotojo nepriekaištingos reputacijos patikra, kaip numatyta Aviacijos įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje.

16656.

167Apeliantas (ieškovas) 2017 m. balandžio 18 d. pasiaiškinime dėl K. J. atrankos bei įdarbinimo procedūrų, taip pat 2017 m. balandžio 27 d. pasiaiškinime dėl K. P. atrankos ir įdarbinimo procedūrų nurodė, kad po CAA audito ASS specialistai pasirašytinai supažindinti, jog jie atsakingi už Mokymo programos 11 priedo pildymą bei perdavimą personalo specialistui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. J. ir K. P. atranką (pokalbius su jais) vykdė vienas apeliantas (ieškovas). Byloje nėra duomenų, kad jis, kaip ASS, vadovas po nurodytų darbuotojų atrankos ėmėsi konkrečių veiksmų tam, jog užtikrintų, jog tolesnės šių asmenų įdarbinimo procedūros vyktų pagal teisės aktų reikalavimus. Tokia ASS vadovo pareiga tiesiogiai įtvirtinta Aviacijos saugumo mokymo programos 5 punkte. Apelianto (ieškovo) nurodyta aplinkybė, kad, įdarbinant K. J., jis dviem dienoms buvo išvykęs į mokymus, todėl fiziškai negalėjo patikrinti, ar ASS specialistai priimamai į darbą darbuotojai pateikė pildyti Mokymo programos 11 priedą, nesuponuoja išvados, jog už nurodyto asmens įdarbinimo procedūrų netinkamą vykdymą apeliantui nepagrįstai skirta drausminė nuobauda. ASS vadovas savo ir skyriaus specialistų darbą turi organizuoti taip, kad tam tikrų procedūrų vykdymą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai būtų įvykdyti ir tais atvejais, kai vadovo dėl tam tikrų priežasčių fiziškai nėra darbo vietoje.

16857.

169Vertinant nurodytų drausminių nuobaudų proporcingumą padarytiems darbo pareigų pažeidimams, pažymėtina tai, kad tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo gali dalyvauti aviacijos saugumo mokymo programos kursuose, kuriuose pateikiama viešai neprieinama informacija, susijusi su aviacijos saugumo užtikrinimu (Aviacijos saugumo mokymo programos 6 punktas). Neatlikus nepriekaištingos reputacijos patikros, įdarbintam asmeniui negali būti organizuojami aviacijos saugumo mokymai, reikalingi jo darbo funkcijoms atlikti, taigi toks darbuotojas objektyviai negali tinkamai vykdyti savo darbo pareigų. Dėl apelianto (ieškovo), kaip ASS vadovo, neįvykdytos pareigos užtikrinti priimamų į darbą ASS inspektorių nepriekaištingos reputacijos patikrą du jo atrinkti kaip tinkami darbuotojai negalėjo vykdyti darbo funkcijų visa apimtimi, neturėdami atitinkamų leidimų, išduodamų tik atlikus nepriekaištingos reputacijos patikrą. Atsižvelgiant į tokius apelianto darbo pareigų pažeidimo padarinius, jam parinkta drausminė nuobauda – papeikimas – pripažintina atitinkanti proporcingumo padarytam pažeidimui kriterijų.

170Dėl Įsakymu II paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos

17158.

1722017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už pareigos suderinti su CAA oro uosto nekontroliuojamos zonos, kontroliuojamos zonos, riboto patekimo zonos, riboto pateikimo zonų svarbiausių dalių ir atribotosios oro uosto zonos ribas, rengiant Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projektą, netinkamą vykdymą.

17359.

174Apelianto teigimu, jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nes tuo metu, kai turėjo būti suderintos nurodytų zonų ribos, jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą, už šių zonų ribų suderinimą su CAA buvo atsakingas apeliantą nedarbingumo laikotarpiu pavadavęs kolega M. K., kuriam ir paskirta drausminė nuobauda už nurodytos pareigos pažeidimą.

17560.

176Bylos duomenimis, Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų planavimas pradėtas 2016 m. birželio 20 d., kai buvo derinami rekonstrukcijos projekto sprendiniai. Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Projektų plėtros skyriaus projektų inžinierius J. M. 2016 m. lapkričio 21 d. atsakingų asmenų paprašė užpildyti išvadų pateikimo formą, įvardijant pastabas projekto rangos darbų organizavimui ir vykdymui aviacijos saugumo požiūriu. Rekonstrukcijos arbai faktiškai pradėti 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pakaitimas su CAA suderintas 2017 m. kovo 13 d., t. y. praėjus trims savaitėms po rekonstrukcijos darbų pradžios.

17761.

178Kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pasikeitimo derinimo su CAA būtinybė nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 patvirtintoje Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programoje. Bylos duomenimis, 2016 m. lapkričio 21 d., kai buvo prašyta užpildyti išvadų rekonstrukcijos darbams pateikimo formą, apeliantas (ieškovas) turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jį laikinai pavadavo ASS specialistas M. K.. Taigi pareigą atlikti kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pakeitimo derinimą su CAA turėjo apeliantą nedarbingumo metu pavadavęs asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nurodytam asmeniui už aptariamos pareigos neįvykdymą skyrė drausminę nuobaudą. Tačiau drausminė nuobauda už nurodytų zonų ribų nesuderinimą skirta ir apeliantui (ieškovui), argumentuojant tuo, kad jis, 2017 m. vasario 3 d. grįžęs po ligos, žinodamas apie realiai pradėtus ir vykdomus rekonstrukcijos darbus, nesiėmė veiksmų dėl kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pakeitimo suderinimo su CAA.

17962.

180Pažymėtina tai, kad apeliantas (ieškovas), kaip ASS vadovas buvo atsakingas už skyriaus darbuotojų darbą, todėl ir tuo atveju, kai tam tikros funkcijos buvo pavedamos atlikti kitiems skyriaus darbuotojams, jis, kaip vadovas, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą skyriui skirtų uždavinių įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas 2017 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške dėl rangos darbų „C“ sektoriaus atvykimo terminale nurodė, kad, grįžęs po nedarbingumo 2017 m. vasario 6 d., jis dirbdamas 2017 m. vasario 21 d. pastebėjo prasidedančius paruošiamuosius darbus, ėmė aiškintis, kaip keisis kontroliuojamos zonos ribos, davė nurodymą M. K., kad paruoštų raštą dėl ribų pakeitimo ir suderinimo su CAA. Tačiau nurodytas suderimas atliktas tik 2017 m. kovo 13 d., kai rekonstrukcijos darbai jau vyko. Pripažintina pagrįsta atsakovės pozicija, kad ASS vadovas, pasibaigus nedarbingumui sugrįžęs į darbą, turėjo aiškintis, kaip vykdomos skyriui pavestos funkcijos, užtikrinti, kad būtų tinkamai atlikti darbai, juolab susiję su atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projektu.

18163.

182Už aptartą ASS vadovo pareigų netinkamą vykdymą apeliantui skirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba – laikytina atitinkančia proporcingumo padarytam pažeidimui kriterijų.

183Dėl Įsakymu IV paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo

18464.

1852017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis laiku neinformavo CAA apie neištaisytus trūkumus, nustatytus CAA 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 15 d. atlikto aviacijos saugumo audito metu, bei nepaprašė pratęsti termino jiems ištaisyti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos (NCASKKP) 60 punkte numatytais terminais.

18665.

187Bylos duomenimis, pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo 2017 m. kovo 30 d. patvirtintą Aviacijos saugumo priemonių trūkumų taisymo planą Nr. 6R-793, parengtą atsižvelgus į CAA 2017 m. vasario 28 d. audito ataskaitą Nr. 3S-1(14.6)RN, plane nurodyti trūkumai turėjo būti ištaisyti iki šiame plane nurodytų datų. Apeliantas (ieškovas) 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 5AS-189 „Dėl įgyvendinimo patikrinimo ataskaitos“ informavo CAA, kad plano 1 punkto 1 dalyje (Vilniaus oro uosto aviacijos programos atnaujinimas pagal CAA pateiktas pastabas ir rekomendacijas) ir 9 punkto 1 dalyje (pakeisti ir suderinti su CAA valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo rizikos vertinimą) įvardyti trūkumai nebuvo ištaisyti iki nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2017 m. kovo 31 d., bei paprašė CAA pratęsti trūkumų taisymo terminą iki 2017 m. gegužės 12 d.

18866.

189Pagal Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 60 punktą, jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu rasti trūkumai dėl tam tikrų priežasčių iki nustatyto termino pabaigos neištaisomi, oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nustatyto termino pabaigos apie tai raštu informuoja CAA, nurodydamas to priežastis ir terminą, iki kada likę trūkumai bus ištaisyti; šis terminas turi būti suderintas su CAA.

19067.

191Pažymėtina, kad CAA 2017 m. gegužės 5 d. rašte Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo direktoriui ir Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento vadovui konstatuotas terminų informuoti apie trūkumų neištaisymą pažeidimas: turėjo būti informuota ne vėliau kaip iki balandžio 5 d., o pranešta tik 2017 m. gegužės 4 d. CAA rašte nurodyta, kad tokiu neveikimu ir nustatytų terminų nesilaikymu bei trūkumų netaisymu Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas pažeidžia aviacijos saugumo reikalavimus, nustatytus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose (t. 3, b. l. 49).

19268.

193Informavimo apie trūkumų neištaisymą terminų pažeidimas konstatuotas CAA, kurios priimtais teisės aktais ir nustatytos trūkumų taisymo įgyvendinimo procedūros. Dėl to apelianto pozicija, kad pagal nusistovėjusią praktiką apie trūkumų neištaisymą laiku CAA informuojama po vėliausio plano termino pabaigos, negali būti laikoma pagrįsta.

19469.

195Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti pagrįsta atsakovės poziciją, kad apeliantas (ieškovas) nesilaikė Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 60 punkte įtvirtinto trijų darbo dienų termino, skaičiuojamo nuo nustatyto trūkumų šalinimo termino pabaigos, raštu informuoti CAA apie nepašalintus trūkumus, nurodant to priežastis, bei prašyti pratęsti trūkumų šalinimo terminą. Darytina išvada, kad buvo pagrindas skirti apeliantui drausminę nuobaudą už 2017 m. birželio 19 d. Įsakyme IV nurodytą darbo pareigų netinkamą vykdymą.

196Dėl Įsakymu V paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

19770.

1982017 m. birželio 20 d. Įsakymu V apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis DK 228, 234, 235, 236 straipsniais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 238 straipsniu, 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

19971.

200Šiurkščiais apelianto (ieškovo) darbo pareigų pažeidimais atsakovė nagrinėjamu atveju vertino: 1) aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimo netinkamą organizavimą ir trūkumų šalinimo priemonių neįgyvendinimą laiku; 2) neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 5-9, 12-16 dienomis.

20172.

202Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-695/2015). Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013).

20373.

204Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir byloje nustatomi konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, teismas juos vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013).

20574.

206Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tam, jog nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką pažeidusiu darbuotoju, be to, reali žala darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pažeidimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013; kt.).

20775.

208Įsakyme V darbdavys nurodė apelianto (ieškovo) veiksmus, kuriais jis padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: 1. Pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo 2017 m. vasario 22 d. patvirtintą Aviacijos saugumo priemonių trūkumų taisymo planą Nr. 6R-486, parengtą atsižvelgus į 2017 m. sausio 31 d. vidinio aviacijos saugumo ataskaitą Nr. 6R-264, plane nurodyti trūkumai turėjo būti ištaisyti jame nurodytais terminais, o juos pratęsus – vėliausiai iki 2017 m. balandžio 14 d.; apeliantas 2017 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu informavo Saugos ir saugumo kokybės kontrolės ir mokymų skyriaus vadovą L. B., kad visi trūkumai ištaisyti; 2017 m. balandžio 25-26 dienomis atlikus aviacijos saugumo trūkumų šalinimo įgyvendinimo patikrinimą nustatyta, kad ne visi trūkumai ištaisyti laiku ar tinkamai: 1) nustatytu terminu nepatvirtinta Vilniaus oro uosto perimetro tvoros vientisumo tikrinimo schema; 2) apie įdiegtas naujas patruliavimo priemones neinstruktuoti visi patruliai; 3) nesiimta priemonių, kurios užtikrintų, kad asmenys be oro uosto nustatyto pavyzdžio leidimų nepatektų į Vilniaus oro uosto kontroliuojamą zoną; 4) neužtikrintas nuolatinis patruliavimas oro uosto kontroliuojamoje zonoje; 5) ne visi patruliai instruktuoti dėl didesnio dėmesio atkreipimo patruliavimo maršrute prie „Litcargus“ krovinių terminalo ir „FL Technics“ angaro; 6) išvykimo terminalo senojo bagažo pietinėje ir šiaurinėje dalyje esančios apsauginės žaliuzės nėra apsaugotos, kad nebūtų atidaromos pašalinių asmenų ir būtų užtikrintas draudžiamų daiktų nepatekimas į riboto patekimo zonos svarbiausiąją dalį. 2. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) 2017 m. vasario 1-15 dienomis atlikto audito metu buvo nustatyti iš esmės analogiški trūkumai, susiję su aviacijos saugumą užtikrinančių priemonių diegimu ir jų veiksmingumo užtikrinimu, kaip ir trūkumai, nustatyti 2017 m. sausio 31 d. vidinio aviacijos saugumo audito metu. 2017 m. gegužės 9-18 dienomis atlikusi aviacijos saugumo įgyvendinimo patikrinimą (po to, kai A. B. jau buvo informavęs Saugos ir saugumo kokybės kontrolės ir mokymų skyriaus vadovą L. B. apie tai, kad trūkumai, nustatyti vidinio aviacijos saugumo audito metu, ir iš esmės analogiški CAA nustatytiems trūkumams yra ištaisyti) CAA nustatė, jog ne visi trūkumai ištaisyti: 1) ne visais atvejais patekimas į kontroliuojamą zoną yra ribojamas, kad į šią zoną nepatektų pašaliniai asmenys; 2) ne visais atvejais patekimas į oro uosto riboto patekimo zonos svarbiausiąją dalį yra kontroliuojamas, siekiant užtikrinti, kad į šią zoną nepatektų pašaliniai asmenys, kurie neatitinka privalomų saugumo reikalavimų; 3) senojo terminalo išvykimo salėje esančios apsauginės žaliuzės nėra apsaugotos, kad nebūtų atidaromos pašalinių asmenų ir būtų užtikrintas draudžiamų daiktų nepatekimas į riboto patekimo zonos svarbiausiąją dalį; 4) už patruliavimą ir stebėjimą atsakingi asmenys patruliavimą vykdo ne visose oro uosto riboto patekimo zonose ir patruliavimas nėra vykdomas tose dalyse, kuriose nėra įmanomas privažiavimas automobiliu.

20976.

210Atsakovė pabrėžė, kad CAA konstatavo, jog nustatyti trūkumai kvalifikuojami kaip dideli neatitikimai Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.5.1 a punkto nuostatoms, dėl to 2017 m. gegužės 25 d. pateikė Lietuvos oro uostų vadovui privalomą nurodymą, t. y. skyrė CAA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4R-179 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 67.3 punkte įtvirtintą nuobaudą. Atsakovės teigimu, taip Lietuvos oro uostų vadovui iš aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimą tikrinančios institucijos paskirta nuobauda už veiksmų, kurie yra ieškovo tiesioginės funkcijos ir pareigos, įtvirtintos jo pareigas reglamentuojančiuose dokumentuose, neatlikimą. Pasak atsakovės, toks CAA aviacijos saugumo priemonių neužtikrinimo masto įvertinimas reiškia, kad ieškovas, kaip ASS vadovas, neužtikrinęs vidinio aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų tinkamo ištaisymo, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.

21177.

212Pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų 9 punktą ASS vadovas organizuoja aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimą. Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 32.5 punkte nustatyta, kad ASS vadovas yra tiesiogiai atsakingas už nustatytų trūkumų pašalinimą.

21378.

214Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, be kita ko, įvertinusi tai, kad aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo trūkumus konstatavo ne vien atsakovė valstybės įmonė Lietuvos oro uostai, bet ir kompetentinga institucija, tikrinanti tokio pobūdžio priemonių įgyvendinimą, t. y. Civilinės aviacijos administracija (CAA), atsižvelgdama į tai, kad aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo užtikrinimas yra esminė Aviacijos saugumo skyriaus (ASS) vadovo, kurio pareigas ginčo laikotarpiu ėjo apeliantas (ieškovas), darbo funkcija, prieina prie išvados, kad dėl pirmiau nurodytų CAA nustatytų trūkumų atsakovė turėjo pakankamą pagrindą taikyti apeliantui (ieškovui) drausminę atsakomybę už netinkamą darbo pareigų vykdymą.

21579.

216Apeliantas pasiaiškinime dėl nurodytų darbo pareigų pažeidimo, taip pat ieškinyje išdėstė argumentus, dėl kurių jis nesutinka su nustatytais trūkumais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad CAA atlikto 2017 m. gegužės 9-18 dienomis patikrinimo metu trūkumai buvo nustatyti CAA auditoriams atlikus konkrečius realius veiksmus. Pavyzdžiui, per oro uosto atvykimo „C“ sektoriuje esančias automatines duris, skiriančias kontroliuojamąją ir nekontroliuojamąją zonas, CAA auditoriai iš nekontroliuojamos zonos į kontroliuojamą pateko be įgaliojimo dokumentų, be jokio patikrinimo praėjo pro automatines „B“ sektoriuje esančias duris, skiriančias kontroliuojamąją zoną nuo riboto patekimo zonos svarbiausios dalies; taip pat auditorė iš oro uosto išvykimo salėje esančios nekontroliuojamos zonos (palei 8 rentgeno įrenginį) be patikros pateko į riboto patekimo zonos svarbiausiąją dalį; auditoriai atliko bandymą ir nustatė, kad patruliavimas vykdomas neefektyviai, nes, „B“ sektoriuje suveikus pavojaus signalui (patekimas į riboto patekimo zonos svarbiausiąją dalį), nebuvo sureaguota; kt. (el. bylos popieriniame bylos priede esanti CAA parengta 2017 m. gegužės 25 d. VĮ Lietuvis oro uostų Vilniaus filialo įgyvendinimo patikrinimo ataskaita Nr. 3S-7(14.6)RN, teismo pripažinta nevieša bylos medžiaga). Teismas neturi pagrindo abejoti CAA auditorių nustatytais aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo trūkumais. Tai, kad CAA nustatytus trūkumus kvalifikavo kaip dideles neatitiktis Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 priedo 1.5.1 a punkto nuostatoms, be to, Lietuvos oro uostų vadovui skyrė nuobaudą – privalomą nurodymą, nagrinėjamu atvejui suponavo atsakovei pakankamą pagrindą apelianto (ieškovo) netinkamai atliktas darbo pareigas kvalifikuoti kaip šiurkštų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

21780.

218Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu atsakovė įvertino ir apelianto nebuvimą darbe 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 5-9, 12-16 dienomis, kai jis išvyko atostogų, atsakovės teigimu, pažeisdamas Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1R-2 patvirtintą atostogų planavimo ir įforminimo tvarką, taip pat nesant darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl atostogų nurodytu laikotarpiu suteikimo. Tokį darbuotojo elgesį atsakovė įvertino kaip neatvykimą į darbą daugiau nei dvi savaites be svarbių priežasčių (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

21981.

220Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 1 d. apeliantas (ieškovas) turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 16 d. jis buvo išvykęs atostogų.

22182.

222Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1R-2 patvirtinta atostogų planavimo ir įforminimo tvarka (t. 3, b. l. 176-186). Su šia tvarka apeliantas (ieškovas) susipažino 2017 m. vasario 27 d., be to, įsipareigojo pasirašytinai supažindinti ASS darbuotojus (t. 3, b. l. 174). Byloje yra Aviacijos saugumo skyriaus 2017 m. kasmetinių atostogų grafikas, kuriame nurodyta, kad jis sudarytas vadovo A. B.. Tačiau šis grafikas jį sudariusio vadovo nepasirašytas, jame nėra įrašų, kad grafikas patvirtintas, suderintas su Vilniaus filialo vadovu (t. 3, b. l. 59).

22383.

224Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui (ieškovui) realiai buvo žinoma nauja atostogų planavimo ir įforminimo tvarka. Jo prašymas dėl 2017 m. birželio mėnesio atostogų buvo pateiktas per Įmonės dokumentų valdymo sistemą: 2017 m. gegužės 8 d. ASS specialistė E. V. A. B. vardu įkėlė prašymą vizuoti atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki birželio 21 d., remiantis atostogų grafiku. Filialo direktorius O. M. 2017 m. gegužės 16 d. nevizavo prašymo, nurodydamas, kad prašomas atostogų periodas neatitinka atostogų grafiko (t. 3, b. l. 117). 2017 m. birželio 1 d. 7.12 val. elektroniniu paštu A. B. pateikė prašymą suteikti kasmetines atostogas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki birželio 15 d. (t. 3, b. l. 53, 54). Šis prašymas darbdavio taip pat netenkintas, nurodant, kad, turimais duomenimis, birželio 1 d. apeliantas dar turi nedarbingumo pažymėjimą, o atostogos nedarbingumo laikotarpiu negali būti suteikiamos. Taip pat nurodyta, kad birželio 2 d. apeliantas yra laukiamas darbe, nes jo nedarbingumas nebuvo trumpas (nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 1 d.), o dėl artėjančio Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos projekto ir kitų skyriaus darbų prašomas laikotarpis nėra tinkamas atostogoms. Apelianto (ieškovo) buvo paprašyta 2017 m. birželio 2 d. atvykti į darbą aptarti susiklosčiusią situaciją (t. 3, b. l. 55). Apeliantas (ieškovas) 2017 m. birželio 2 d. 9.34 val. pateikė prašymą pratęsti atostogas iki 2017 m. birželio 16 d., nes jis vieną atostogų dieną (2017 m. birželio 1 d.) turėjo nedarbingumą (t. 3, b. l. 56). Šis prašymas nebuvo tenkintas, pažymėta, kad, pasibaigus nedarbingumui, 2017 m. birželio 2 d. apelianto (ieškovo) nėra darbe be pateisinamos priežasties, dar kartą paprašyta atvykti į darbą aptarti darbų organizavimo klausimų bei susiderinti visiems priimtiną darbuotojo atostogų datą (t. 3, b. l. 57). Bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) 2017 m. birželio 2 d. (penktadienį) į darbovietę atvyko 14.50 val. (pasibaigus darbo laikui, nes darbo dienos pradžia – 7.00 val.) pasikalbėti su Vilniaus filialo direktoriumi dėl atostogų. Šį pokalbį apeliantas užfiksavo darydamas garso įrašą, kuris yra pridėtas prie bylos (elektroninės bylos popierinio priedo b. l. 4 voke esanti CD laikmena).

22584.

226Išklausius garso įrašą, pažymėtina tai, kad pokalbio metu darbdavio atstovai nurodė, jog nuo 2017 metų pasikeitusi atostogų suteikimo tvarka, atostogos suteikiamos ne pagal grafiką, bet pagal atskirus darbuotojų prašymus, be to, grafikas, kuriuo remiasi darbuotojas, nėra patvirtintas, o Vilniaus filialo vadovas dar 2017 m. gegužės 16 d. nesutiko suteikti atostogų darbuotojo 2017 m. gegužės 8 d. per DVS sistemą įkeltame prašyme nurodytu laiku. Pokalbio eigoje Vilniaus filialo vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo argumentus apie suplanuotą kelių šeimų kelionę, nurodė, kad fiksuoja, jog iki šiol (birželio 2 d.) atostogos darbuotojui nebuvo suteiktos, tačiau, nepaisant labai netinkamo laiko, kilimo tako rekonstrukcijos, audito nustatytų trūkumų šalinimo darbų, kuriems atlikti darbuotojas yra labai reikalingas, suteikia atostogas iš anksto įsigytos kelionės laikotarpiui iki birželio 16 d. Kartu vadovas paprašė, jog apeliantas (ieškovas) priimtų tam tikrus dokumentus. Pokalbio turinio analizė leidžia teigti, kad buvo norima įteikti nurodymą pasiaiškinti. Apeliantas (ieškovas) atsisakė priimti bet kokius dokumentus, pažymėdamas, kad birželio 2 d. jau yra jo atostogų diena ir per atostogas jokių dokumentų nepriims. Darbdavio atstovas pakartojo, kad birželio 2 d. atostogos darbuotojui nesuteiktos, nes nebuvo suderintos su darbdaviu. Apeliantas pažymėjo, kad tai, jog atostogos neįformintos pagal 2016 m. pabaigoje parengtą atostogų grafiką, yra darbdavio problema, darbdavys jam nepranešė, kad 2017 m. gegužės 16 d. nevizavo jo 2017 m. gegužės 8 d. pateikto prašymo; apie tai, kad atostogos nevizuotos, apeliantas nurodė negalėjęs sužinoti, nes gegužės mėnesį turėjo nedarbingumą. Darbdavio atstovas pažymėjo, kad darbuotojas, pateikęs prašymą, galėjo pasidomėti, ar jis patenkintas, ir gauti informaciją apie jo nevizavimą.

22785.

228Pokalbio garso įrašo analizė patvirtina, kad ginčo šalių pozicijos dėl birželio 2 d., kaip apelianto (ieškovo) atostogų dienos, išsiskyrė: apeliantas tvirtai laikėsi pozicijos, jog birželio 2 d. yra jo atostogų diena; darbdavio atstovai akcentavo, kad birželio 2 d. nėra apelianto atostogų diena, taip pat pabrėžė, kad atostogoms labai netinkamas laikas, yra daug darbų dėl kilimo tako rekonstrukcijos ir audito nustatytų trūkumų šalinimo, kad apeliantas labai reikalingas, bet, atsižvelgiant į šeimos interesus, atostogas sutinkama suteikti iš anksto suplanuotos šeimos kelionės laikui nuo pirmadienio (birželio 5 d.) iki birželio 16 d. Tačiau, apeliantui atsisakius priimti darbdavio atstovų norimus įteikti dokumentus dėl nurodymo pasiaiškinti, Vilniaus filialo vadovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad apeliantas laukiamas darbe pirmadienį, t. y. birželio 5 d.

22986.

230Aptartų bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad 2017 m. birželio 2 d. darbdavio atstovas sutiko suteikti apeliantui atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki birželio 16 d. Šio sutikimo atšaukimas po to, kai apeliantas atsisakė priimti darbdavio norimus įteikti dokumentus, laikytinas nepagrįstu, nes pozicija dėl atostogų suteikimo pakeista ne dėl priežasčių, kurios darbdavio iki šio sutikimo davimo buvo nurodomos kaip kliūtys suteikti apeliantui atostogas jo norimu laiku (kilimo tako rekonstrukcija, audito nustatytų trūkumų šalinimo darbai). Dėl to darytina išvada, kad darbdavys, 2017 m. birželio 2 d. pokalbio metu davęs sutikimą dėl apelianto atostogų nuo 2017 m. birželio 5 d. iki birželio 16 d., Įsakyme V nepagrįstai rėmėsi tuo, jog 2017 m. birželio 5-9, 12-16 dienomis apeliantas nebuvo darbe be svarbių priežasčių, bei įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

23187.

232Dėl apelianto nebuvimo darbe 2017 m. birželio 2 d., viena vertus, pažymėtina tai, kad darbdavio atstovo pozicija, jog jis nežinojo apie 2017 m. grafiką, kuriuo remdamasis apeliantas prašė atostogų, prieštarauja bylos medžiagai. Gavęs 2017 m. gegužės 8 d. ieškovo vardu pateiktą prašymą vizuoti atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki birželio 16 d., remiantis atostogų grafiku, darbdavio atstovas 2017 m. gegužės 16 d. nevizavo prašymo, nurodydamas, kad prašomas atostogų periodas neatitinka atostogų grafiko (t. 3, b. l. 117). Vadinasi, apie apelianto nurodomą atostogų grafiką ir jame nurodytą atostogų laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 iki 15 dienos darbdaviui buvo žinoma. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas 2017 m. gegužės 8 d. prašyme nurodė, kad atostogas prašo suteikti nuo 2017 m. birželio 5 d. iki birželio 21 d. Apeliantas 2017 m. birželio 1 d. 15.31 val. gavo darbdavio atstovo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad rytoj (birželio 2 d.) jis yra laukiamas darbe, nes atostogoms nėra tinkamas laikas, susitikus galima detaliai aptarti situaciją. Taigi apeliantui 2017 m. birželio 1 d. buvo žinoma darbdavio pozicija, kad jam atostogos birželio 2 d. nesuteikiamos, jis laukiamas darbe. Darbo dienos pradžia – 7.00 val. Bylos duomenimis, susitikti su darbdaviu 2017 m. birželio 2 d. apeliantas atvyko 14.50 val., pažymėjo, kad jam atostogos, turi 10 minučių pokalbiui. Aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad apeliantas, žinodamas darbdavio poziciją nesuteikti jam atostogų 2017 m. birželio 2 d. ir kad šią dieną jis yra laukiamas darbe, nedėjo galimų pastangų išspręsti kilusį nesutarimą dėl jo atostogų laiko, darbo laiku nurodytą dieną į darbą neatvyko.

23388.

234Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacija dėl apelianto teisės į atostogas 2017 m. birželio 2 d. susiklostė dėl abiejų ginčo šalių nepakankamo bendradarbiavimo ir geranoriškumo. Apelianto nebuvimas darbe 2017 m. birželio 2 d. pripažintinas darbo drausmės pažeidimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip šiurkštus, sudaręs pakankamą pagrindą skirti apeliantui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

23589.

236Kartu nurodytina tai, kad Įsakymu V griežčiausia drausminė nuobauda apeliantui paskirta ne tik už nebuvimą darbe 2017 m. birželio 2-16 dienomis, bet ir už kitą darbo pareigų pažeidimą, kurį darbdavys, remdamasis CAA patikrinimo išvadomis, taip pat kvalifikavo kaip šiukštų ir teikiantį pakankamą pagrindą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. Dėl to teisėjų kolegijos išvada, kad apelianto nebuvimas darbe 2017 m. birželio 2-16 dienomis šiuo konkrečiu atveju negalėjo lemti griežčiausios drausminės nuobaudos taikymo, nėra pagrindas pripažinti apelianto atleidimą iš darbo neteisėtu. Apelianto darbo sutarties nutraukimo teisėtumas vertintinas išanalizavus, ar Įsakyme V nurodyti kiti apelianto darbo pareigų pažeidimai teikė pakankamą pagrindą skirti jam griežčiausią drausminę nuobaudą, ar darbdavio parinkta drausminė nuobauda šiuo konkrečiu atveju proporcinga nustatytiems darbo pareigų pažeidimams.

237Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – proporcingumo

23890.

239Dėl Įsakymu V skirtos nuobaudos parinkimo Įsakyme nurodyta, kad, skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą, atsižvelgta į tai, jog apelianto (ieškovo) daromi darbo drausmės pažeidimai yra sistemingi, besikartojantys, Įsakymo priėmimo metu darbuotojas turi keturias galiojančias drausmines nuobaudas, be to, atsižvelgta į tai, jog darbuotojui už aviacijos saugumo reikalavimų nesilaikymą CAA yra skyrusi administracines nuobaudas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimai, susiję su aviacijos saugumo priemonių neįgyvendinimu, yra nuolatiniai, pasikartojantys, darbuotojas vėluoja įvykdyti jam pavedamas užduotis ir toks nuolatinis aviacijos saugumo reikalavimų neužtikrinimas, pagrindinių su aviacijos saugumu susijusių funkcijų netinkamas vykdymas, atsainus požiūris į aviacijos saugumą ir būtinybę tinkamai organizuoti vadovaujamo skyriaus darbuotojų darbą, kelia grėsmę Įmonės, ne tik kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės, tačiau ir Įmonės, kurios viena pagrindinių funkcijų – eksploatuoti oro uostus bei užtikrinti aviacijos saugumo priemonių tinkamą įgyvendinimą – sklandžiai veiklai ir reputacijai. Be to, atsakovė pažymėjo, jog, skirdama nurodytą drausminę nuobaudą, atsižvelgia ir į darbuotojo elgesį su pavaldiniais bei kolegomis, jo požiūrį į savo, kaip ASS vadovo, pareigas, Įmonės vertybes. Atsakovės vertinimu, nepagarbų elgesį su kolegomis patvirtina Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus pamainų vadovų 2017 m. sausio 3 d. raštas Nr. 6P-32, kuriuo norėta atkreipti dėmesį į dėl A. B. vadovavimo ASS skyriaus darbuotojų patiriamą nuolatinę įtampą ir stresą bei Personalo skyriaus personalo specialistės L. M. 2017 m. balandžio 7 d. raštas, kuriame ši darbuotoja nurodė, jog A. B. su ja bendrauja nepagarbiai, keldamas balsą ir taip kelia jai įtampą. Atsakovė nurodė, kad išvardintos aplinkybės lėmė darbdavio nepasitikėjimą darbuotoju ir jo tinkamumu toliau eiti Įmonės Vilniaus filialo ASS vadovo pareigas.

24091.

241Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką darbo bylose, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Būtent šių kriterijų taikymas konkrečioje situacijoje gali lemti konkrečios drausminės nuobaudos parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010).

24292.

243Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24493.

245Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vadovaujančias pareigas einančio asmens darbo specifika, pobūdis, reikšmė lemia, jog vadovaujamasis darbas pagal savo esmę susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar net visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, sprendžiant ginčus dėl vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, jog jų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai ne vien dėl vadovams keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto įmonės darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimo veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).

24694.

247Pripažintini pagrįstais atsakovės argumentai, kad apelianto (ieškovo) – Aviacijos saugumo skyriaus vadovo – pareigos yra itin atsakingos. Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovas kartu yra ir Aviacijos saugumo vadovas, kuris, be kitų jo pareigybės aprašyme nustatytų pareigų, atlieka funkcijas, jam nustatytas teisės aktuose – Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 5.3.3 punkte, Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4R-87 patvirtinto Asmenų, atsakingų už oro uostų, oro vežėjų ir subjektų aviacijos saugumo programų įgyvendinimą, skyrimo tvarkos aprašo 15 punkte. Apelianto (ieškovo) paskyrimas ASS vadovu reiškė ne tik administracinių funkcijų dėl skyriaus darbo organizavimo priskyrimą, bet ir papildomas kompetencijas, susijusias su Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgiant į apelianto pareigų specifiką ir reikšmingumą, jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, rūpestingumo vykdant pareigas reikalavimus.

24895.

249Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apelianto (ieškovo), kaip ASS vadovo, darbo pareigų netinkamo vykdymo faktai buvo konstatuojami ne tik darbdavio, bet ir CAA, t. y. institucijos, kurios paskirtis – nustatyti civilinės aviacijos reikalavimus, vykdyti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą ir organizuoti Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą. Jau nurodyta, kad CAA, atlikdama auditus, taip pat vykdydama patikrinimus, kaip šalinami nustatyti trūkumai, ne kartą konstatavo pažeidimus, už kuriuos atsakingas ASS vadovas. Dėl to atsakovė, parinkdama drausminę nuobaudą po CAA 2017 m. gegužės 9-18 dienomis atlikto patikrinimo, kurio metu nustatytus trūkumus kontroliuojanti institucija kvalifikavo kaip dideles neatitiktis Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 nuostatoms, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad, be šio šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu kvalifikuotino nusižengimo, anksčiau ASS vadovas ne kartą padarė kitų pažeidimų, taip pat įvertino faktą, kad apelianto darbinėje veikoje pažeidimai nustatomi nuo 2015 m., CAA 2015 m. lapkričio 5 d. yra paskyrusi administracinę nuobaudą už aviacijos saugumo reikalavimų netinkamą vykdymą. Administracinę nuobaudą apeliantui CAA paskyrė ir 2016 m. lapkričio 11 d. Apeliantas teisingai pažymi, kad ši administracinė nuobauda panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinę nuobaudą teismas panaikino dėl skyrimo procedūros pažeidimų, ne dėl to, jog CAA nepagrįstai konstatavo ASS vadovo darbo trūkumus.

25096.

251Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, kvestionuodamas penkias jam paskirtas drausmines nuobaudas, nė vienu atveju nepripažino, jog jis nepakankamai atsakingai vykdė savo, kaip ASS vadovo, pareigas, savo darbo kritiškai nevertino. Visais atvejais atsakovės konstatuotus darbo drausmės pažeidimus grindė kitų atsakovės darbuotojų netinkamai vykdytomis darbo pareigomis. Vadovaujančias pareigas einantis asmuo yra atsakingas už jo vadovaujamo įmonės padalinio veiklą, taip pat ir tais atvejais, kai konkretūs pažeidimai padaromi kitų padalinio darbuotojų, kurių tinkamą pareigų vykdymą turi kontroliuoti ir užtikrinti to padalinio vadovas.

25297.

253Išanalizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo laikotarpiu jo veikloje nustatytus pažeidimus visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. birželio 20 d. Įsakymu V paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – šiuo konkrečiu atveju buvo adekvati ir proporcinga konstatuotiems darbo pareigų pažeidimams.

25498.

255Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ASS vadovo darbo pareigų pažeidimai suteikė darbdaviui pagrindą nutraukti su apeliantu Darbo sutartį dviem Įsakyme V nurodytais pagrindais: tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos), tiek pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 11 punktas).

256Dėl apeliaciniame skunde įvardytų proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme ir neatskleistos bylos esmės

25799.

258Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą apklausti kaip liudytojus pamainos vadovus, pasirašiusius 2016 m. gruodžio 20 d. pamainos vadovų raštą, taip pat apelianto ankstesnį tiesioginį vadovą, pažeidė proceso teisės normas, suvaržydamas teisę įrodinėti.

259100.

260Pažymėtina, kad apie apelianto santykius su kolegomis, apie tai, ar apeliantas, kaip ASS vadovas, tinkamai vykdė savo darbo pareigas, buvo sprendžiama vertinant byloje esančių duomenų visumą, ne vien nurodyto pamainos vadovų rašto pagrindu. Ankstesnis tiesioginis vadovas būtų davęs parodymus dėl apelianto (ieškovo) darbo laikotarpiu, kuris nėra aktualus nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams dėl vėlesniu laikotarpiu nustatytų ASS vadovo netinkamo pareigų vykdymo faktų. Dėl to nesutiktina, kad teismas, atmetęs ieškovo prašymus dėl nurodytų liudytojų apklausos, pažeidė jo procesinę teisę teikti įrodymus savo reikalavimams ir nesutikimui su atsakovės atsikirtimais pagrįsti.

261101.

262Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė formaliai, neatskleidė tikrosios jo esmės, pažymėtina tai, jog teismas pagrįstai analizavo konkrečių drausminių nuobaudų, kurios paskirtos apeliantui (ieškovui), taikymo aplinkybes, drausminės atsakomybės sąlygų kiekvienai nuobaudai skirti buvimą, jų proporcingumą nustatytiems darbo pareigų pažeidimams.

263102.

264Apeliantas teigia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog, skiriant ginčijamas drausmines nuobaudas, su juo buvo paprasčiausiai „susidorota“, apeliantui nepasitraukus iš pareigų savo noru. Pasak apelianto, tai patvirtina 2016 m. gruodžio 28 d. elektroninis laiškas, kuriame įmonės buhalterė, atsakydama į apelianto klausimą, kodėl jam neišmokėta metinė premija, nurodė, jog premija neskiriama darbuotojams, kuriems vykdomas darbo sutarties nutraukimo procesas pagal DK 125 straipsnį.

265103.

266Iš byloje esančių apelianto (ieškovo) tiesioginio vadovo O. M. paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta, jog, 2017 m. vasario mėnesį apeliantui grįžus į darbą po nedarbingumo ir atostogų, jam buvo pasiūlyta apsvarstyti galimybę nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, išmokant priklausančias kompensacines išmokas; apeliantas su pasiūlymu nesutiko, o jo paties pasiūlytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, prašant labai didelės kompensacijos ir konkrečiai neįvardintos rekomendacijos (vadovo suprato, kad prašoma rašytinio patvirtinimo, jog jis yra labai geras darbuotojas) buvo nepriimtinos įmonei (t. 4, b. l. 164-168). Apelianto tiesioginis vadovas teismo proceso metu išdėstė aplinkybes, argumentus, dėl kurių apelianto, kaip ASS vadovo, darbas buvo vertinamas kaip netinkamas pareigų vykdymas (t. 4, b. l. 164-168). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad apelianto darbo trūkumus, dėl kurių jam paskirtos drausminės nuobaudos, lėmė darbdavio daromas neleistinas psichologinis poveikis, neteisėtai keliami reikalavimai tokio pobūdžio, kaip ASS vadovo, darbui, tiesioginio vadovo subjektyvus asmeninis nusiteikimas apelianto asmens atžvilgiu.

267104.

268Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip psichologinis poveikis darbuotojui. Darbdavio atstovas argumentavo savo siūlymą, nurodydamas, dėl kokių priežasčių situaciją apelianto vadovaujamame skyriuje vertina kaip nepatenkinamą. Nepasiekus susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu, apeliantas toliau ėjo ASS vadovo pareigas, tačiau jo vadovaujamame skyriuje vėl buvo nustatomi pažeidimai.

269105.

270Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsakovei nusprendus nutraukti su apeliantu darbo santykius, šiam nesutikus pasitraukti iš pareigų savo noru, buvo sudarytos tokios darbo sąlygos, jog jis objektyviai negalėtų atlikti savo darbo funkcijų, ir formaliais pagrindais skirtos penkios drausminės nuobaudos.

271106.

272Bylos duomenimis, CAA 2015 m. rugpjūčio 26-rugsėjo 4 d. vykdyto Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo audito metu buvo nustatytos neatitiktys aviacijos saugumo reikalavimams. Po šio audito CAA atlikto tris patikrinimus, aiškindamasi, kaip pašalinti audito metu nustatyti trūkumai, ir visus tris kartus buvo rasta neištaisytų. Atsakovė pirmaisiais apelianto (ieškovo) vadovavimo ASS metais neskyrė jam drausminių nuobaudų. Drausminės atsakomybės klausimai imti kelti dėl nuolat ASS darbe nustatomų trūkumų, kuriuos konstatuodavo ne tik atsakovės atstovai, bet ir CAA. Pripažintina pagrįsta atsakovės pozicija, kad dėl nuolat nustatomų aviacijos saugos trūkumų kilo abejonių, ar ASS vadovas tinkamai organizuoja savo vadovaujamo skyriaus veiklą, todėl tiesioginis apelianto vadovas pagrįstai norėjo būti informuojamas apie apelianto (ieškovo) atliekamus veiksmus, priimamus sprendimus ir dėl šių priežasčių siekė rengti kasdienius pasitarimus. Tai taip pat buvo galimybė įvertinti apelianto (ieškovo) nusiskundimus dėl nepakeliamo darbo krūvio. Bylos esantys duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad darbdavio nustatyta tvarka, pagal kurią apeliantas (ieškovas) turėjo dalyvauti kasdieniuose pasitarimuose, informuoti apie savo veiksmus, vykdant ASS vadovo pareigas, buvo daromas neleistinas psichologinis poveikis darbuotojui, siekiant sukurti jam nepalankias darbo sąlygas, kad būtų pagrindas skirti drausmines nuobaudas.

273107.

274Išanalizavus kiekvienos ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes, jau pasisakyta, kad drausminė atsakomybė apeliantui taikyta už realius, konkrečius ASS darbo organizavimo, aviacijos saugumo reikalavimų užtikrinimo trūkumus, kurie buvo nustatyti ne tik paties darbdavio, bet ir kompetentingos valstybės institucijos, įgyvendinančios aviacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, – CAA.

275108.

276Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ginčijamu Įsakymu V apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – paskirta dėl dviejų pažeidimų: 1) aviacijos saugumo audito metu nustatytų trūkumų pašalinimo netinkamo organizavimo; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl skundžiamo Įsakymo dalies teisėtumo apskritai nepasisakė.

277109.

278Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarta, kokius darbuotojo veiksmus darbdavys įvertino kaip šiukščius darbo drausmės pažeidimus, ir pirmiausiai nurodė pažeidimus, susijusius su aviacijos saugumo audito nustatytų trūkumų šalinimo netinkamu organizavimu. Motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad nustatytus nepašalintus trūkumus, susijusius su aviacijos saugumą užtikrinančių priemonių diegimu ir jų veiksmingumo užtikrinimu, CAA kvalifikavo kaip itin didelius neatitikimus Reglamento (ES) Nr. 2015/1998 nuostatoms, ir dėl to 2017 m. gegužės 25 d. pateikė Įmonės vadovui privalomą nurodymą, t. y. skyrė nuobaudą. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su darbdavio Įsakyme V išdėstyta pozicija, jog toks CAA aviacijos saugumo priemonių neužtikrinimo masto įvertinimas reiškia, kad ieškovas, neužtikrinęs audito metu nustatytų trūkumų tinkamo ištaisymo, šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl abiejų darbdavio šiukščiais kvalifikuotų apelianto darbo pareigų pažeidimų.

279110.

280Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų ir neatskleistos šalių ginčo esmės, atmestini.

281Dėl neturtinės žalos atlyginimo

282111.

283Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

284112.

285Neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimą atlyginti būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

286113.

287Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

288114.

289Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti grindė tuo, kad jam nuo 2016 m. antrosios pusės buvo sistemingai trukdoma eiti ASS pareigas, taikomas vis didesnis psichologinis spaudimas, nepagrįstai skiriamos drausminės nuobaudos ir dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio pablogėjo apelianto sveikata. Apeliantas (ieškovas) nurodė, kad jis patyrė stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė prastai miegoti, jam buvo paskirtas gydymas, sumažėjo bendravimo galimybės, kolegos darbe nustojo su juo bendrauti, jis jautėsi atstumtas ir pažemintas.

290115.

291Išanalizavus bylos duomenis, nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui (ieškovui) darbdavio atstovų nurodomi trūkumai dėl netinkamai vykdomų ASS vadovo pareigų buvo nepagrįsti, išgalvoti, reiškiami siekiant atleisti jį iš pareigų už darbo drausmės pažeidimus. Bylos medžiagos analizė rodo, kad priekaištus apeliantui (ieškovui), kaip ASS vadovui, lėmė ne subjektyvus darbdavio atstovų nusiteikimas jo asmens atžvilgiu, bet objektyvios aplinkybės, susijusios su apelianto (ieškovo) vadovaujamo skyriaus darbu ir jo, kaip šio skyriaus vadovo, atsakomybe už tinkamą aviacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Suprantama, kad drausminių nuobaudų skyrimo procedūros sukėlė apeliantui (ieškovui) streso, įtampos, neigiamų išgyvenimų. Tačiau nenustatyta tokių aplinkybių, kurios rodytų, jog drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų metu buvo norima pažeminti, sumenkinti apeliantą (ieškovą). Apelianto (ieškovo) pateikti medicininių dokumentų išrašai, kuriais grindžiamas neigiamas darbdavio veiksmų poveikis sveikatai, savaime, nesant kitų duomenų, medikų išvadų dėl sveikatos sutrikimo galimų priežasčių, neįrodo, kad juose nurodyti sveikatos sutrikimai (radikulopatija, nugaros skausmai, apriboti judesiai, kt.) lemti būtent apelianto (ieškovo) įrodinėjamų darbdavio neteisėtų veiksmų, keliant jam reikalavimus dėl darbo pareigų vykdymo, organizuojant drausminių nuobaudų skyrimo procedūras. Nenustačius neteisėtų darbdavio veiksmų, priežastinio ryšio tarp apelianto įvardytų kaip neteisėtų darbdavio veiksmų ir nurodomų neigiamų neturtinio pobūdžio praradimų (CK 6.246, 6.247 straipsniai), nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

292Dėl reikalavimo priteisti metinę premiją

293116.

294Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti atsakovės nesumokėtą metinę premiją, nes CAA 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda, atsakovės nurodyta kaip metinės premijos neskyrimo pagrindas, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi.

295117.

296Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju metinės premijos mokėjimas buvo numatytas ne kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, bet kaip darbuotojų skatinimo už gerą darbo pareigų vykdymą priemonė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 233 straipsnio prasme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad premija, kuri numatyta kaip skatinimo priemonė, yra motyvacinė priemonė darbuotojui ir šis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė – skirti premiją ar ne (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

297118.

298Nagrinėjamu atveju Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ nustatyta premijų darbuotojams skyrimo tvarka, įvardyti atvejai, kuriais premijos darbuotojams nebus išmokamos: aukščiausio lygio vadovams; darbuotojams, esantiems vaiko priežiūros atostogose; darbuotojams, priimtiems į darbą 2016 m. IV ketvirtį; darbuotojams, kuriems per 2016 m. buvo skirta drausminė nuobauda arba pradėtas tyrimas dėl darbo drausmės pažeidimo; darbuotojams, kuriems vykdomas darbo sutarties nutraukimo procesas pagal DK 125 straipsnį; darbuotojams, turintiems administracinių nuobaudų iš įmonės veiklą reguliuojančių institucijų. Premijas skatinamiems darbuotojams nurodyta išmokėti iki 2016 m. gruodžio 24 d.

299119.

300Pažymėtina, kad CAA administracinę nuobaudą apeliantui už aviacijos saugumo reikalavimų tinkamo įgyvendinimo neužtikrinimą paskyrė 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu. Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2P-109 dėl premijų skyrimo metu ir tokių premijų išmokėjimo laikotarpiu (iki 2016 m. gruodžio 24 d.) apeliantas turėjo administracinę nuobaudą iš Įmonės veiklą kontroliuojančios institucijos – CAA. Atsižvelgiant į tai, kad metinės premijos paskirtis – skatinti darbuotojus už gerą darbo pareigų vykdymą, o atsakovė turėjo iš CAA gautus duomenis apie apelianto, kaip ASS vadovo, darbo trūkumus, ji turėjo pagrindą nemokėti apeliantui paskatinamosios išmokos. Be to, atsakovė ir pati 2016 metų laikotarpiu buvo nustačiusi ASS vadovo darbo trūkumų, kurie teikė darbdaviui pagrindą pasinaudoti diskrecijos teise nemokėti premijos, skiriamos už gerą darbo pareigų vykdymą.

301120.

302Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad darbdavio sprendimas nemokėti premijos negali būti grindžiamas diskriminacinio pobūdžio ar deklaratyviais, objektyviai nepagrįstais motyvais. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad darbdavio sprendimas nemokėti apeliantui premijos už 2016 metus buvo deklaratyvus ar diskriminuojantis. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į konkrečius turimus duomenis apie 2016 metais nustatytus ASS vadovo darbo trūkumus, organizuojant ir užtikrinant aviacijos saugumo reikalavimų laikymąsi. Metinė premija neskirta ne vien apeliantui, bet ir kitiems darbuotojams, kurie neatitiko kriterijų nurodytai skatinimo išmokai gauti.

303Dėl bylinėjimosi išlaidų

304121.

305Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti dėl atsakovės prašymo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

306122.

307Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2409,42 Eur advokato pagalbos, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų.

308123.

309Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas kiekvienu atveju vertina, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, ar jos realios, pagrįstos. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų atitikties būtinumo kriterijui, pažymėtina tai, kad atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai nagrinėjamame darbo ginče atstovavo dvi teisės skyriaus teisininkės S. K., A. B.. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas atsakovės teisininkės S. K.. Pažymėtina tai, kad, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskyrus teismo posėdžio datą, atsakovo atstovės pateikė prašymą paskirti kitą posėdžio datą tam, kad jame galėtų dalyvauti abi teisininkės, atstovaujančios atsakovei šiame teismo procese. Teisėjų kolegija šį prašymą tenkino, paskyrė kitą visiems proceso dalyviams tinkančią teismo posėdžio datą. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo priimta naujų įrodymų, neiškelta naujų ar sudėtingų teisės klausimų, nenagrinėtų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei teismo procese turint dvi būtent šiame darbo ginče atstovaujančias teisininkes, nebuvo būtinybės pasitelkti advokatą ir patirti dėl to papildomas teisinės pagalbos išlaidas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos šiuo konkrečiu atveju neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl jų atlyginimas iš ieškovo nepriteisiamas (CPK 98 straipsnis).

310Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

311atmesti apeliacinį skundą.

312Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 6. 2.... 7. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 8. 3.... 9. Dėl Įsakymo I ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam buvo paskirta... 10. 4.... 11. Dėl Įsakymo II ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam skirta drausminė... 12. 5.... 13. Dėl Įsakymo III ieškovas nurodė, kad jis yra analogiškas Įsakymui I.... 14. 6.... 15. Dėl Įsakymo IV ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė... 16. 7.... 17. Dėl Įsakymo V ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė... 18. 8.... 19. Ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti terminą Įsakymams I ir II Darbo... 20. 9.... 21. Ieškovo teigimu, atsakovė atleidimo dieną su juo visiškai neatsiskaitė –... 22. 10.... 23. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas nurodė,... 24. 11.... 25. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 26. 12.... 27. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 28. 13.... 29. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 30. 14.... 31. 2017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos motyvai... 32. 15.... 33. 2017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV drausminė nuobauda paskirta už tai, kad... 34. 16.... 35. 2017 m. birželio 20 d. Įsakymu V ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 36. 17.... 37. Atsakovės teigimu, ieškovo teiginiai dėl jam daryto spaudimo, yra... 38. 18.... 39. Atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovo elgesį pasibaigus paskutiniam CAA... 40. 19.... 41. Atsakovės teigimu, apskundimo terminas Įsakymui I ir Įsakymui II neturėtų... 42. 20.... 43. Pasak atsakovės, premija ieškovui už 2016 metus neišmokėta teisėtai ir... 44. 21.... 45. Nesutikdama su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, atsakovė... 46. II.... 47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 48. 22.... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį... 50. 23.... 51. Teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su darbdavio pozicija, atleidžiant... 52. 24.... 53. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis pagal įrodymų vertinimo taisykles,... 54. 25.... 55. Teismas nurodė, kad ieškovas padarė DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte... 56. 26.... 57. Teismas nurodė, kad Įsakyme įvardytos kitos drausminės nuobaudos ieškovui... 58. 27.... 59. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 60. 28.... 61. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II ieškovui paskirta drausminė nuobauda –... 62. 29.... 63. 2017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos motyvai... 64. 30.... 65. 2017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV ieškovui paskirta drausminė nuobauda už... 66. 31.... 67. Teismas nurodė, kad įrodymų visuma (taip pat šalių paaiškinimai,... 68. 32.... 69. 2017 m. birželio 20 d. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo iš esmės... 70. 33.... 71. Atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą, teismas netenkino ir išvestinio... 72. 34.... 73. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti metinę premiją teismas pažymėjo, kad... 74. III.... 75. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai... 76. 35.... 77. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 78. 35.1.... 79. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, suvaržydamas... 80. 35.2.... 81. Formaliai bylos esmė yra penkių Įsakymų, kuriais ieškovui paskirtos... 82. 35.3.... 83. Ieškovas atsakovės įmonėje dirbo daugiau nei 15 metų, ASS vadovo pareigas,... 84. 35.4.... 85. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamų Įsakymų pagrindu... 86. 35.5.... 87. Visi argumentai dėl skundžiamų Įsakymų I, II, III yra išdėstyti... 88. 35.6.... 89. Sprendžiant dėl Įsakymu III paskirtos drausminės nuobaudos, buvo nustatyta,... 90. 35.7.... 91. Įsakymu IV ieškovui paskirta drausminė nuobauda už tai, kad netrinkamai... 92. 35.8.... 93. Įsakymu V drausminė nuobauda ieškovui paskirta dėl neva dviejų... 94. 35.9.... 95. Dėl antrosios Įsakymo V teisėtumo dalies (dėl neatvykimo į darbą dėl... 96. 35.10.... 97. Apklausta kaip liudytoja E. V. nurodė, kad atsakovės įmonėje buvo... 98. 35.11.... 99. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo atžvilgiu... 100. 35.12.... 101. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškovo neva... 102. 35.13.... 103. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl... 104. 36.... 105. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį... 106. 36.1.... 107. Apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo, pirmosios... 108. 36.2.... 109. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visus byloje... 110. 36.3.... 111. Apeliantas skundžiasi ir neva jam sudarytomis sunkiomis sąlygomis eiti savo... 112. 36.4.... 113. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas pasisakė ir dėl Įsakymuose i,... 114. 36.5.... 115. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ir 2017 m. gegužės 2 d. Įsakymu III... 116. 36.6.... 117. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir... 118. 36.7.... 119. 2017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir... 120. 36.8.... 121. 2017 m. birželio 20 d. Įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo... 122. 36.9.... 123. Beveik visos drausminės nuobaudos apeliantui skirtos už reikšmingus... 124. 36.10.... 125. Metinė premija apeliantui neišmokėta pagrįstai. Premija nėra darbdavio... 126. 37.... 127. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas (ieškovas), jo atstovas... 128. 38.... 129. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovai, remdamiesi... 130. 39.... 131. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 132. 40.... 133. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 134. 41.... 135. Byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) nuo 2002 m. balandžio 19 d. dirbo... 136. 42.... 137. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Aviacijos saugumo skyriaus vedėjos... 138. 43.... 139. 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-35 (Įsakymas I) apeliantui... 140. 44.... 141. 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-36 (Įsakymas II) apeliantui... 142. 45.... 143. 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 2P-39 (Įsakymas III) apeliantui... 144. 46.... 145. 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 2P-71 (Įsakymas IV) apeliantui... 146. 47.... 147. 2017 m. birželio 20 d. įsakymu 2P-72 (Įsakymas V) apeliantui (ieškovui)... 148. 48.... 149. Apeliantas (ieškovas) 2017 m. liepos 22 d. kreipėsi į darbo ginčų... 150. Dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindo ir sąlygų ... 151. 49.... 152. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 234 straipsnio nuostatas darbo... 153. 50.... 154. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga... 155. 51.... 156. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali... 157. 52.... 158. Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę... 159. Dėl Įsakymu I ir Įsakymu III paskirtų drausminių nuobaudų – papeikimų ... 160. 53.... 161. Jau nurodyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu I ir 2017 m. gegužės 2 d.... 162. 54.... 163. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad kvestionuojamoms drausminėms nuobaudoms... 164. 55.... 165. Tokie apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais. Pagal... 166. 56.... 167. Apeliantas (ieškovas) 2017 m. balandžio 18 d. pasiaiškinime dėl K. J.... 168. 57.... 169. Vertinant nurodytų drausminių nuobaudų proporcingumą padarytiems darbo... 170. Dėl Įsakymu II paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos ... 171. 58.... 172. 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymu II apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė... 173. 59.... 174. Apelianto teigimu, jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, nes tuo metu, kai... 175. 60.... 176. Bylos duomenimis, Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus... 177. 61.... 178. Kontroliuojamos ir nekontroliuojamos zonų ribų pasikeitimo derinimo su CAA... 179. 62.... 180. Pažymėtina tai, kad apeliantas (ieškovas), kaip ASS vadovas buvo atsakingas... 181. 63.... 182. Už aptartą ASS vadovo pareigų netinkamą vykdymą apeliantui skirta... 183. Dėl Įsakymu IV paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo ... 184. 64.... 185. 2017 m. birželio 19 d. Įsakymu IV apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė... 186. 65.... 187. Bylos duomenimis, pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų Vilniaus... 188. 66.... 189. Pagal Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d.... 190. 67.... 191. Pažymėtina, kad CAA 2017 m. gegužės 5 d. rašte Lietuvos oro uostų... 192. 68.... 193. Informavimo apie trūkumų neištaisymą terminų pažeidimas konstatuotas CAA,... 194. 69.... 195. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti pagrįsta atsakovės... 196. Dėl Įsakymu V paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ... 197. 70.... 198. 2017 m. birželio 20 d. Įsakymu V apeliantui (ieškovui) paskirta drausminė... 199. 71.... 200. Šiurkščiais apelianto (ieškovo) darbo pareigų pažeidimais atsakovė... 201. 72.... 202. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo... 203. 73.... 204. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai darbuotojas... 205. 74.... 206. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tam, jog nusižengimą, kuriuo... 207. 75.... 208. Įsakyme V darbdavys nurodė apelianto (ieškovo) veiksmus, kuriais jis padarė... 209. 76.... 210. Atsakovė pabrėžė, kad CAA konstatavo, jog nustatyti trūkumai... 211. 77.... 212. Pagal valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m.... 213. 78.... 214. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, be kita ko,... 215. 79.... 216. Apeliantas pasiaiškinime dėl nurodytų darbo pareigų pažeidimo, taip pat... 217. 80.... 218. Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu atsakovė įvertino ir apelianto... 219. 81.... 220. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. birželio 1 d.... 221. 82.... 222. Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2017 m. sausio... 223. 83.... 224. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantui... 225. 84.... 226. Išklausius garso įrašą, pažymėtina tai, kad pokalbio metu darbdavio... 227. 85.... 228. Pokalbio garso įrašo analizė patvirtina, kad ginčo šalių pozicijos dėl... 229. 86.... 230. Aptartų bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad 2017 m. birželio 2 d.... 231. 87.... 232. Dėl apelianto nebuvimo darbe 2017 m. birželio 2 d., viena vertus,... 233. 88.... 234. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacija dėl apelianto teisės į... 235. 89.... 236. Kartu nurodytina tai, kad Įsakymu V griežčiausia drausminė nuobauda... 237. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – proporcingumo ... 238. 90.... 239. Dėl Įsakymu V skirtos nuobaudos parinkimo Įsakyme nurodyta, kad, skiriant... 240. 91.... 241. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką... 242. 92.... 243. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad darbuotojo požiūris į... 244. 93.... 245. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad vadovaujančias pareigas... 246. 94.... 247. Pripažintini pagrįstais atsakovės argumentai, kad apelianto (ieškovo) –... 248. 95.... 249. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apelianto... 250. 96.... 251. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, kvestionuodamas penkias jam... 252. 97.... 253. Išanalizavus byloje surinktų duomenų apie apelianto vadovavimo laikotarpiu... 254. 98.... 255. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ASS vadovo... 256. Dėl apeliaciniame skunde įvardytų proceso teisės normų pažeidimo... 257. 99.... 258. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą... 259. 100.... 260. Pažymėtina, kad apie apelianto santykius su kolegomis, apie tai, ar... 261. 101.... 262. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas ginčą... 263. 102.... 264. Apeliantas teigia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog,... 265. 103.... 266. Iš byloje esančių apelianto (ieškovo) tiesioginio vadovo O. M.... 267. 104.... 268. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį... 269. 105.... 270. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsakovei nusprendus nutraukti su apeliantu... 271. 106.... 272. Bylos duomenimis, CAA 2015 m. rugpjūčio 26-rugsėjo 4 d. vykdyto Vilniaus oro... 273. 107.... 274. Išanalizavus kiekvienos ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes,... 275. 108.... 276. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ginčijamu Įsakymu V apeliantui... 277. 109.... 278. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarta, kokius... 279. 110.... 280. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentai dėl... 281. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 282. 111.... 283. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 250 straipsnį darbo sutarties... 284. 112.... 285. Neturtinei žalai už neturtinių vertybių pažeidimą atlyginti būtinos... 286. 113.... 287. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad neturtinė žala atleidimo... 288. 114.... 289. Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą priteisti 2000 Eur neturtinei... 290. 115.... 291. Išanalizavus bylos duomenis, nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų... 292. Dėl reikalavimo priteisti metinę premiją ... 293. 116.... 294. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo... 295. 117.... 296. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju... 297. 118.... 298. Nagrinėjamu atveju Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m.... 299. 119.... 300. Pažymėtina, kad CAA administracinę nuobaudą apeliantui už aviacijos... 301. 120.... 302. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad darbdavio sprendimas nemokėti... 303. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 304. 121.... 305. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas spręsti dėl atsakovės prašymo... 306. 122.... 307. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2409,42 Eur advokato... 308. 123.... 309. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas kiekvienu atveju... 310. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 311. atmesti apeliacinį skundą.... 312. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d....