Byla 1-499-806/2015
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, kaltinamajam R. J., kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiesiems K. B., E. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Pauliui Jablonskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J. ( - ), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Nustatė

3R. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

4jis, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 23.44 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo motociklą Kawasaki, valst. Nr. ( - ), ir važiuodamas juo Liepkalnio gatve nuo Stadiono gatvės pusės link Minsko plento bei artėdamas prie Liepkalnio-Gardino g. sankryžos, prieš kurią kelias daro nežymų vingį į dešinę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko pasirinktu greičiu išvažiavęs iš kelio vingio, nesuvaldė motociklo, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, kur partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją E. B.. Eismo įvykio metu pėsčioji E. B. nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

5Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas atsitiko dėl viršyto greičio. Su draugais buvo stadione, esančiame Liepkalnio gatvėje. Rugsėjo 13 d., apie 23.00 val., išgėrė su draugais du butelius alaus ir nusprendė važiuoti. Išvažiavo į priešingą kelio pusę, atsitrenkė į bortelį, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė žmogų. Atsimena kaip atsibudo, atvažiavo greitoji pagalba ir jį, R. J. išvežė į ligoninę. Pasak R. J., jis vairavo motociklą Kawasaki, tai jo motociklas, motociklas be draudimo, neregistruotas, pirkimas – pardavimas įformintas jo vardu. Neturėjo teisės vairuoti, važiavimo greitis buvo virš 100 km/h. Nori atsiprašyti tėvų ir artimųjų žmonių, prašo atleisti. Su civiliniais ieškiniais susipažinęs, su jais sutinka. R. J. teigimu, tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo, gal prieš savaitę ar dvi vartojo psichotropines medžiagas. Išgėrė po litrą alaus, prieš tai buvo vestuvėse, ten gėrė iki 3 val. nakties. Teistas buvo prieš metus už konfliktą su sugyventine. Jam, R. J. buvo skirti viešieji darbai, juos atidirba, liko dar namų areštas. Baudas yra sumokėjęs už administracinės teisės pažeidimus. Už vairavimą neturint teisės vairuoti ir apsvaigusiam nėra sumokėjęs baudų. Vieną kartą yra baustas už analogiško pobūdžio veiksmus, už vairavimą neblaiviam yra baustas. Tą dieną jokio įvykio nebuvo dar su motociklu. Išvažiavo iš namų 11.00 val., važiavo su draugu, jis taip pat važiavo su motociklu. Negali paaiškinti kodėl vairavo, neturėdamas tam teisės. Pasak R. J., kai įvyko eismo įvykis gyveno su tėvais ir sugyventine, jo tėvai pensininkai, motina blogai jaučiasi dėl kraujo spaudimo ir širdies problemų. Po eismo įvykio visą laiką dabar gydosi. Nežinojo, kad sirgo tuberkulioze. Dabar yra gydomas Pravieniškių tuberkuliozinėje ligoninėje. Jam, R. J. buvo sužalotos kojos, alkūnės, petis. R. J. teigimu, tėvams padėdavo namie, dirba su verslo ir be verslo liudijimo, jo pajamos buvo didelės, bet neregistruotos, nepateikė mokesčių deklaracijos. Žada dirbti ir atlyginti ieškinį.

6Nukentėjusioji E. B. apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį ieškinį ieškinį palaiko. Nukentėjusioji paaiškino, kad šitas žmogus atėmė iš jos viską, atėmė laimingą senatvę ir anūkus. Neturi atsakymo kodėl vertina tokia suma neturtinę žalą, nežino kaip įvertinti žmogaus gyvybę.

7Nukentėjusysis K. B. apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo kartu 3 m. su E. B., gyveno kartu, statė namą, planavo įsikurti naujame name, planavo vaikus, bendrą gyvenimą, bendrą verslą. Žlugo asmeninis gyvenimas.

8Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

9Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2014-09-13, prieš vidurnaktį, eismo įvykio metu žuvo jos dukra E. B., g. ( - ), dėl to jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio aplinkybės jai, E. B. nežinomos, tik iš žuvusios dukters draugo K. B. ir žiniasklaidos sužinojo, jog eismo įvykis kilo Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, ir kad dukra buvo partrenkta girto motociklininko R. J.. (1 t., b.l. 67-68, 69)

10Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad jis tris metus draugavo su E. B., g. ( - ), o pusantrų metų su pastarąja gyveno kartu nuomojamame bute, E. studijavo Vilniaus kolegijoje ir buvo studentė, jis taip pat studijuoja. Abu dirbo, todėl išsilaikydavo save bendrai patys, t.y. vedė bendrą ūkį, tik nebuvo susituokę. 2014-09-13 su E. susitarė, kad po darbo iš miesto pastarąją pasiims, tačiau vėliau ji parašė sms žinutę, kad lauks jo, K. B. pas savo draugę A. P., gyvenančią ( - ), o jis tuoj po vidurnakčio turėjo ten atvažiuoti jos paimti, ir važiuoti kartu namo. 2014-09-14 00.03 val. gavo į telefoną žinutę iš nežinomo numerio, kad skubiai paskambintų. Tuo metu buvo Šeimyniškių gatvėje. Kai paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė A. ir verkdama prašė atvažiuoti pas pastarąją, o paskui telefoną perėmė policijos pareigūnė ir pasakė atvažiuoti. Tada suprato, kad kažkas atsitiko su E. Atvažiavęs netoli Liepkalnio g. -Gardino g. sankryžos, rado policijos atitvertą gatvės ruožą ir pamatė, kad gatvėje tolumoje kažkas guli ant kelio važiuojamosios dalies, todėl suprato, kad tikriausiai ten gali būti E. Tada policijos pareigūnai jį, K. B. įsodino į tarnybinį automobilį ir pranešė apie E. žūtį. Atvažiavo į įvykio vietą apie 00.15 val., ten jau buvo policija ir greitoji. Dėl E. žūties jam, K. B. padaryta moralinė žala, o taip pat ir turtinė žala (prisidėjo prie laidojimo išlaidų), todėl prašo pripažinti nukentėjusiuoju.(1 t., b.l. 73-74, 75)

11Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, jog 2014-09-13 vakare ji kartu su savo drauge E. B. ėjo iš Vilniaus miesto centro Liepkalnio gatve link Minsko plento. Ėjo pas ją, A. P. namo į ( - ). Artėdamos prie Futbolo federacijos stadiono, esančio adresu Stadiono g. 2, pamatė, jog aikštelėje prie stadiono būriuojasi kompanijos, stovi sustoję automobiliai ir vienas motociklas, todėl perėjo į kitą gatvės pusę ir toliau ėjo gatvės kairiuoju šaligatviu – ji, A. P. ėjo arčiau kelio važiuojamosios dalies, o E. B. ėjo jai iš kairės pusės. Kai jau praėjo gatvės vingį, esantį maždaug 100 metrų atstumu iki Gardino gatvės ir jau buvo netoli Gardino gatvės, pamatė, jog nuo Stadiono gatvės pusės link Minsko plento nuvažiavo motociklininkas, o netrukus, po trumpo laiko, kai joms iki Gardino gatvės beliko maždaug 15 metrų, ji, A. P. iš nugaros išgirdo kažkokį keistą motociklo garsą – tarsi girdėjosi kažkoks šiugždesys, tarsi krito akmenys. Tada ji, A. P. ir E. B. kartu atsisuko atgal ir ji pamatė, jog kairiuoju šaligatviu nuo Stadiono gatvės pusės dideliu greičiu artėja motociklas. Motociklas nebuvo nukritęs, o važiavo labai greitai ir buvo jau per kelis metrus nuo jų, stipriai švietė jo priekinis žibintas. Kai atsisuko, atstumas nuo motociklo iki jų jau buvo toks mažas, kad jos nebespėjo pasitraukti. Paskui įvyko smūgis ir ji, A. P. atsidūrė gulėdama ant kelio važiuojamosios dalies, prie kairiojo jos važiuojamosios dalies krašto, o E. gulėjo judėjimo kryptimi maždaug 2 metrų atstumu nuo jos, irgi važiuojamojoje dalyje. Paskui pamatė, jog toliau, jau už sankryžos, prie kairio važiuojamosios dalies krašto guli motociklininkas, o iškart už jo, netoli, guli motociklas. Motociklininkas gulėjo ant pilvo, nejudėjo. Ji, A. P. iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį, netrukus į įvykio vietą atėjo ir daugiau žmonių, tačiau ar iš jų kas nors matė eismo įvykį, ji nežino, nes tiesiogiai prieš įvykį gatvė buvo tuščia – nebuvo nei žmonių, nei važiuojančių automobilių. Dar po kelių minučių pakartotinai paskambino į BPC, o už kažkurio laiko atvažiavo policija. Ji, A. P. neprisimena dėl kokios priežasties atsidūrė ant kelio važiuojamosios dalies – galbūt ją nustūmė motociklininkas smūgio metu, nes ji pati spėjo pagalvoti, jog reikia šokti į šalį, tačiau nebespėjo to padaryti. Po eismo įvykio matė, jog kažkuriuo momentu motociklininkas atsigavo, tačiau ji, A. P. su pastaruoju nebendravo, ją policininkai nusivedė prie savo automobilio. Matė tik tai, kad po eismo įvykio vietoje buvo sustojęs kažkoks lengvasis raudonos spalvos automobilis, kuriuo buvo atvažiavę keli vaikinai. Šie vaikinai žiūrėjo į motociklininką, tačiau prie pastarojo nėjo, jai, A. P. pasirodė, jog jie juokėsi iš motociklininko, todėl ji pagalvojo, jog tai galėjo būti jo draugai. Automobilio duomenų ir juo važiavusių asmenų neįsidėmėjo, šių žmonių atpažinti negalėtų. Ji, A. P. pati eismo įvykio metu nenukentėjo. Gatvė eismo įvykio metu buvo tuščia, todėl E. B. partrenkusiam motociklo vairuotojui, jos, A. P. manymu, niekas negalėjo sutrukdyti ar kitaip priversti nuvažiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies. (1 t., b.l. 77-78)

12Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Ž. parodė, kad 2014-09-13, vakare, ji buvo namuose, adresu ( - ), buvo jau atsigulus, kambario langai buvo atidaryti. Maždaug apie 23.40 val. išgirdo, jog nuo stadiono pusės labai dideliu greičiu Liepkalnio gatve pravažiavo motociklas – tai suprato iš stipraus garso. Jos, M. Ž. namas stovi ant kalniuko, beveik priešais sankryžą su Gardino gatve, o netoli namo Liepkalnio gatvė, nuo miesto centro pusės kildama į viršų, daro vingį į dešinę, todėl prie jos namų dažnai nuo kelio nuvažiuoja automobiliai, nepasirinkę saugaus važiavimo greičio ir iš posūkio išvažiuojant nesuvaldantys savo transporto priemonių. Taigi, po pirmojo motociklo pravažiavimo praėjus maždaug 2 minutėms, vėl išgirdo stiprų motociklo riaumojimą, atsklindantį nuo posūkio, t.y. judančio nuo stadiono pusės link Minsko pl., o paskui pasigirdo trenksmas, net jos, M. Ž. šuniukas pradėjo stipriai loti. Ji, M. Ž. pribėgo prie lango, pamatė gatvėje gulintį motociklą ir motociklininką, todėl iškart išbėgo į gatvę ir pamatė, kad važiuojamojoje dalyje guli ne tik motociklininkas, bet ir viena mergina, o kita mergina tuo metu stovėjo važiuojamosios dalies viduryje ir skambino telefonu. Ji, M. Ž. paklausė susirinkusių žmonių, ar gyva kita mergina, tačiau jie atsakė, jog nebe. Laukė atvykstant greitosios pagalbos ir policijos. Atvykus greitajai, medikai patraukė nukentėjusią merginą šiek tiek arčiau kelio vidurio, nes prieš tai pastaroji gulėjo galva atsirėmusi į šaligatvio bortelio briauną ir kairė koja jos buvo sulenkta per kelį, rankos ištiestos į šalis. Tada medikai merginą gaivino, policininkai laikė lašines, tačiau pastaroji netrukus mirė įvykio vietoje – ji matė iš aparato duomenų, kaip sustojo jos širdis. Motociklininkas įvykio vietoje iš pradžių taip pat gulėjo nejudėdamas, tačiau vėliau atsigavo, gulėjo ant nugaros ir šūkavo, kad pastarjam irgi reikia pagalbos, kad jam skauda kojas ir reikalavo pagalvės. Kai ji, M. Ž. buvo pasilenkus prie motociklininko, juto nuo pastarojo sklindant alkoholio kvapą, kalba jo buvo nerišli, jis buvo be šalmo. Motociklas gulėjo įvykio vietoje taip, kaip ir iš pradžių pamatė, jo gulėjimo vietos iki atvykstant policijai niekas nekeitė. Dar prisimena, kad išbėgus į lauką, matė, jog prie gatvės yra sustojęs raudonos spalvos automobilis BMW, vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, bet automobilyje nieko nebuvo, automobilis galu stovėjo į kelio važiuojamąją dalį. Iš pradžių pamanė, jog gal tai automobilis, kuris kaip nors galėjo sutrukdyti motociklo vairuotojui ir pats nuvažiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies, tačiau paskui, pamačiusi kitoje gatvės pusėje išraustas žemes ties šaligatviu suprato, jog šis automobilis tokiu būdu važiuodamas link stadiono negalėjo pasiekti tos vietos, kur nuo kelio nuvažiavo motociklas. Tik paskui kaimynai pasakė, kad šis automobilis atvažiavo jau po eismo įvykio, be to, tuoj pat nuo aikštelės ties stadionu pradėjo važiuoti daug mašinų, visi jie sustojo eismo įvykio vietoje prisiparkavę, paskui policija jiems liepė išvažiuoti iš ten ir aptvėrė įvykio vietą. (1 t., b.l. 80-81)

13Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad 2014-09-13, vakare, ji buvo namuose, adresu ( - ), išėjo į balkoną, iš kurio matoma Liepkalnio gatvė nuo jos namo link Minsko plento. Dėl medžių, ribojančių gatvės matomumą, jai, N. S. yra matomas maždaug 60 metrų ruožas nuo arčiau gatvės važiuojamosios dalies, greta jos namo, stovinčio 24A namo kampo. 24A namas stovi kaip tik kelio vingyje, toliau gatvė į Minsko plento pusę šiek tiek kyla į viršų. Kelio vingis suka dešiniau – tai nėra staigus posūkis - tai ilgokas vingis. Taigi, apie 23.40 val. būdama balkone, atkreipė dėmesį į kelią, nes išgirdo labai stiprų motociklo garsą. Kadangi pirmiausiai išgirdo šio motociklo garsą, tai pamanė, kad jis pradėjo važiuoti nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ties stadionu ir maždaug 180 metrų atstumu iki kelio vingio, kur labai dažnai renkasi jaunimas su automobiliais. Netrukus pamatė ir patį motociklą, kuris važiavo Liepkalnio gatve link Minsko pl., tuo momentu jau buvo išvažiavęs iš posūkio ir važiavo priešingos krypties eismo juosta. Jai, N. S. pasirodė, kad jo greitis galėjo būti apie 180 km/h ar dar didesnis. Ji, N. S. nepastebėjo, kad jis būtų judėjęs link kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto, tiesiog važiavo priešingos krypties eismo juosta, o netrukus jo nebematė per medžius, bet netrukus išgirdo stiprų triukšmą, pamanė, jog motociklininkas tikriausiai susidūrė su kokiu nors automobiliu. Ar motociklininkas važiavo su šalmu, ar be jo, ji, N. S. nespėjo įsidėmėti. Jai, N. S. pasirodė, kad nuo motociklo važiavimo pradžios iki susidūrimo momento praėjo 4-5 sekundės, o jai yra žinoma, kad nuo stovėjimo aikštelės iki Gardino gatvės yra maždaug 280 metrų atstumas. Į įvykio vietą nebuvo nuėjusi, apie eismo įvykį sužinojo iš žiniasklaidos ir, perskaičiusi policijos pranešimą, jog ieškomi liudininkai, atvyko į policiją. Tuo metu, kai išgirdo važiuojančio motociklo garsą, daugiau kitų transporto priemonių pro šalį nepravažiavo. (1 t., b.l. 82-83)

14Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2014-09-13, vakare, jis buvo namuose, adresu ( - ), apie 23.40 val. išėjo ant laiptų prie įėjimo parūkyti – įėjimas kaip tik į gatvės pusę, jo namas yra prie sankryžos su Gardino gatve. Tik prisidegė ir tada pamatė, jog gatve nuo stadiono pusės link Minsko plento nuvažiavo vienas motociklininkas su keleiviu, važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Gal po kokių dviejų minučių išgirdo antro ta pačia kryptimi važiuojančio motociklo garsą – tiek, kiek jam, M. S. matosi per krūmus, pamatė, kad iš posūkio išvažiavo dar vienas motociklas, sprendžiant pagal garsą ir judėjimą, galimai jo greitis buvo dar didesnis nei pirmojo motociklo, tačiau tiksliau jo greičio nurodyti negali, nežino. Šis motociklas, išvažiavęs iš kelio vingio, maždaug pusiaukelėje tarp posūkio pabaigos ir Gardino gatvės nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę, kol neužvažiavo ant pylimo, supilto už kairiojo šaligatvio (kairiojo – motociklo važiavimo kryptimi). Tada pradėjo rūkti dūmai ir pasipylė smėlis, ir tada motociklas šonu slydo bei artėjo prie šaligatviu ėjusių merginų – šios tik spėjo atsisukti ir kažkuri iš jų suriko, tada motociklas šonu, su vairuotoju užkrito ant jų – viena mergina kažkaip iškart atsirado ant kelio važiuojamosios dalies, o antroji mergina buvo numesta motociklo judėjimo kryptimi toliau, nei pirmoji mergina. Motociklas toliau vartėsi, nuo jo krito plastiko dalys, kol galutinai sustojo gulinčioj padėty jau už sankryžos su Gardino gatve. Kelio važiuojamojoje dalyje – pirmesnis gulėjo motociklininkas, paskui motociklas, o už jo – šalmas. Motociklininkas iš pradžių nejudėjo, tačiau vėliau atsigavo, pradėjo judėti. Pirmoji mergina, kuri, atrodo, ant asfalto atsidūrė sėdimoj padėty, taip pat jau atsistojo ir skambino į bendrąjį pagalbos telefoną. Iškart po įvykio nuo stadiono pusės atvažiavo kaimynas iš jo, M. S. namo vardu M. – kažkas pastarąjį atvežė raudonos spalvos automobiliu, galbūt Audi 100. Jis pradėjo labai šaukti, priėjo prie motociklo vairuotojo, kuris kaip tik jau atsigavo ir bandė keltis. Kaimynas pasakė motociklininkui, kad šis gulėtų, o pats skambino telefonu. Labai greitai atvažiavo policija, o greitoji pagalba atvažiavo gal tik po kokių 10-15 minučių, medikai patraukė merginą žemiau, nes prieš tai pastarosios galva gulėjo ant šaligatvio bortelio ir bandė gaivinti, tačiau atgaivinti merginos nepavyko. Paskui įvykio vietoje privažiavo daug automobilių, tikriausiai nuo stadiono. Prieš eismo įvykį gatvėje buvo ramu, eismo beveik nebuvo – per tas kelias minutes, kol rūkė, pravažiavo tik du minėti motociklai. Pėsčiosios partrenkimas įvykio kelio ilgio atžvilgiu jai dar nepasiekus kokių dviejų metrų iki šaligatvyje įrengto kanalizacijos šulinio. (1 t., b.l. 84-85)

15Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2014-09-13, vakare, jis buvo savo namuose, adresu ( - ), žiūrėjo krepšinį, išgėrė alaus. Apie 22 val. išgirdęs gatve greitai važinėjančių motociklų triukšmą, išėjo iš namų ir nuėjo prie stadiono, kur paprastai aikštelėje renkasi jaunimas. Norėjo sudrausminti motociklininkus, tačiau jų tuo metu aikštelėje nerado, todėl grįžo namo. Kai po kurio laiko motociklininkai vėl ėmė greitai važinėti gatve pirmyn - atgal, jis, M. K. vėl išėjo iš namų ir nuėjo prie stadiono. Šįkart aikštelėje rado du nepažįstamus motociklininkus. Netrukus į aikštelę atvažiavo jaunuolis, apie 20 metų amžiaus, raudonos spalvos automobiliu BMW, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Kaip suprato iš kalbos, šis vaikinas pamatė motociklus ir užsuko pasiklausti, ar jie neparduodami. Vienas iš motociklininkų, kaip vėliau sužinojo iš žiniasklaidos - tai buvo R. J., - pasiūlė šiam vaikinui pirkti iš jo motociklą. Aikštelėje R. J. vaikštinėjo netvirtai ir iš to galima buvo pagalvoti, kad pastarasis arba yra neblaivus, arba jam skauda kūną, nes iš jo pokalbio su kitu motociklininku suprato, kad tą dieną jis jau griuvo nuo motociklo. Kitų girtumo požymių nepastebėjo, todėl nežino, ar R. J. tikrai buvo neblaivus. Girdėjo, kad kitas motociklininkas susitarė su R. J. susitikti ties žiedine Liepkalnio g. - Salininkų g. sankryža, o jis ir automobilio BMW vairuotoju susižvalgė ir šis taip pat garsiai paabejojo, ar R. J. sugebės iki šios vietos atvažiuoti – iš to sprendžia, kad ir šiam vaikinui kilo įtarimas apie R. J. neblaivumą. Po to kitas motociklininkas iš aikštelės išvažiavo ir nuvažiavo link Minsko plento, netrukus jam iš paskos išvažiavo vairuojamu motociklu ir R. J., - matė, kaip jis pradėdamas važiuoti gatve vis labiau ir labiau „gazavo“. Jis, M. K. buvo paprašęs, kad vaikinas raudonu automobiliu BMW jį pavėžėtų iki namų, todėl įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo iš aikštelės, Liepkalnio gatvėje pasuko Minsko pl. link, pasiekė prie aikštelės esantį maršrutinio transporto sustojimą, t.y. iki kelio vingio centro ant kalniuko buvo likę apie 150 metrų atstumas, kai vairuotojas garsiai sušuko, tada jis pakėlė akis nuo savo telefono ir pamatė ant kalniuko kairiau virstant dulkių kamuolius. Tada jie nuvažiavo ir sustojo prie jo namų, kur jis išlipo ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė gatvėje gulinčią be gyvybės požymių pėsčiąją, o kiek toliau nukritusį motociklininką R. J., o dar už kelių metrų nuo jo (važiavimo kryptimi) gulintį motociklą. Automobilio BMW vairuotojas tuoj pat pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, dar viena mergina skambino, o jis stabdė pravažiuojančius automobilius, kad neužvažiuotų ant nukentėjusių. Tuoj pat atvyko policija. Įvykio vietoje R. J. gulėjo su šalmu, iš pradžių buvo be sąmonės, tačiau netrukus atsigavo, jis, M. K. paklausė motociklininko, ar pastarajam viskas gerai, į ką šis atsakė, kad galbūt viskas jam ir gerai, bet vėliau atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams skundėsi, kad jam kažką skauda. R. J. veidas buvo švarus, galbūt tik viena koja kraujavo, kitų sužalojimų nematė. Kaip važiavo R. J. Liepkalnio gatve prieš pat eismo įvykį, koks buvo pastarojo važiavimo greitis ir trajektorija, jis, M. K. nematė ir nurodyti negali, taip pat nematė jo nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies ir eismo įvykio priežasties nurodyti negali, nes eismo įvykio metu buvo įkalnėje, o pats eismo įvykis įvyko jau ant kalno. (1 t., b.l. 86-87)

16Specialisto 2014-09-26 išvadoje Nr. M 1222/14 (01) nurodyta, kad E. B. mirtis įvyko nuo galvos ir kaklo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir kraujosruva veide ir kakle, apatinio žandikaulio dvigubu lūžiu, minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, galvos smegenų sužalojimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, I kaklo slankstelio lūžiu su II kaklo slankstelio dantinės ataugos išnirimu ir nugaros smegenų sutraiškymu, stuburo krūtininių tarp krūtininių I ir II slankstelių lužiu. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti nukentėjusiąją sužalojant motociklu kaip pėsčiąją. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti kintant jos padėčiai iš vertikalios į horizontalią, t.y. po partrenkimo nukentėjusioji atsitrenkė į žemę. (1 t., b.l. 54-58)

17Specialisto 2014-09-17 išvadoje Nr. T-A 8126/14(01) nurodyta, kad R. J. kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio. (1 t., b.l. 64)

18Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvados, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai ir fotolentelės bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kadangi byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis, 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 23.44 val., vairavo motociklą Kawasaki, valst. Nr. ( - ), būdamas neblaivus (kraujyje rasta 2,12 ‰ (promilės) etilo alkoholio) ir neturėdamas teisės jo vairuoti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo žmogus. Kaltinamasis R. J. BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi jis pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. R. J. vairavo motociklą šiurkščiai pažeisdamas Keių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, jeigu to prireiktų, dėl ko pasirinktu greičiu išvažiavęs iš kelio vingio, nesuvaldė motociklo, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, kur partrenkė šaligatviu ėjusią pėsčiąją E. B., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Kaltinamasis R. J. savo neteisėtais veiksmais pats sukūrė tokią situaciją, dėl kurios jis prarado galimybę suvaldyti motociklą ir išvengti susidūrimo su šaligatviu ėjusia pėsčiąja.

19Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

20Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, R. J. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis R. J. praeityje ne kartą teistas, dėl šios nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios ir negrįžtamos pasekmės – žmogaus žūtis. Nors nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, tačiau vertintina tai, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiosios E. B. gyvybės atėmimas buvo kaltinamojo šiurkščiai ir sąmoningai padarytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje jis jau 14 kartų buvo baustas už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu neturint tam teisių, esant neblaiviam, iš viso baustas 34 kartus už administracinės teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, kad išvadų iš anksčiau taikytų poveikio priemonių kaltinamasis nepadarė, yra linkęs ignoruoti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas charakterizuoja jį neigiamai bei didina pavojingumą visuomenei. Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,12 promilės etilo alkoholio) vairavo motociklą, suvokdamas, jog šiukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir kaip minėta labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, kas ir įvyko. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas išgėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigą įvertinti, kad, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint tam teisės, jis gali nesuvaldyti motociklo ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Kreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su jo darbu ar mokslu, nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė 2014-09-13 apie 23.44 val., kas rodo, kad R. J. nesilaikė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Taip pat pažymėtina, kad R. J. 2014-11-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-13 23.44 val., Liepkalnio g. – Gardino g. sankryžoje, Vilniuje, t. y. nusikaltimo padarymo laiku ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (kanabinoidų) be gydytojo paskyrimo bei už šią veiką jis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nubaustas. Tiriant R. J. asmenybę nustatyta, kad jis turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvena su tėvais ir sugyventine, yra jauno ir darbingo amžiaus, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas nuo 2014-03-17, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-03-20. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė tėvų ir artimųjų žmonių, prašė atleisti, tačiau R. J. nesirūpino žuvusiosios laidotuvių reikalais, nepadėjo padengti laidotuvių išlaidų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. J. laisvės atėmimo bausmę.

22Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. J. skirtina bausmė didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-09-14 iki 2015-02-20.

23BK 641 str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. J. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

24R. J. taikyta kardomoji priemonė –– suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindai numatyti LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų: užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

25Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 3857,70 eurų (atitinka 13319,86 Lt) turtinei žalai ir 30000 eurų (103584 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 25000 eurų (atitinka 86320 Lt) neturtinei žalai.

26Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų Biuras (toliau – Biuras) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai, kad byloje esant kaltinamojo R. J. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, teismui nekyla abejonių. Nustatyta, jog R. J. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas motociklą Kawasaki, valst. Nr. ( - ), kuris įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu byloje buvo patrauktas ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Civiliniai ieškovai ir nukentėjusieji E. B. ir K. B. dėl išmokos į draudikų biurą nesikreipė, 2015-01-08 teisiamajame posėdyje, t. y. iki įrodymų pradžios, E. B. ir K. B. pateikė civilinius ieškinius, nurodydami kaip atsakovus R. J. ir Biurą, teismas ieškinius prijungė prie bylos, kaip civilinį atsakovą patraukė Biurą.

27Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010). Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į Biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareigos atlyginti žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2011).

28Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, Draudikų biuras. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis R. J..

29Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

31Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

32Civilinei ieškovei E. B. dukters (23 metų amžiaus), civiliniam ieškovui K. B. draugės, su kuria kartu gyveno, draugavo 3 metus, planavo vaikus ir įsikurti naujame name, mirtis be abejonės sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kaltinamojo padarytas nusikaltimas sukėlė nukentėjusiesiems neatstatomas pasekmes – jie neteko artimo žmogaus, savo vaiko – dukters, draugės, jiems padaryta ypatinga žala. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą. Sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, jos laikytinos pačiomis sunkiausiomis. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Taigi, R. J. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė padėtis. Kaltinamasis R. J. yra jaunas, darbingo amžiaus, ir nors šiuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, nedirba, darbo biržoje neregistrotas, tačiau, atsižvelgiant, kad perspektyvoje, nesant duomenų, kad sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, susiras darbą ir dirbs, gaus pajamas ir turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į konkrečias bylų faktines aplinkybes, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012).

34Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

35Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai E. B. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji praradusi savo dukrą, sužlugo moraliai, ji skaudžiai išgyveno jauno, užauginto vaiko netektį, iškentė neapsakomą ir nepamatuojamą dvasinį skausmą, iki šiol pergyvena praradimo jausmą, nes jos ir dukros dvasinis ir emocinis ryšys buvo ypatingai stiprus, E. B. buvo jauniausias vaikas šeimoje, su ja nukentėjusioji paleisdavo daug laiko, padėdavo nukentėjusiajai vykdant individualią veiklą (kraštovaizdžio tvarkymas), buvo didelis ramstis prižiūrint ir rūpinantis nukentėjusiosios mama bei anyta, nukentėjusiąją ir E. B. siejo bendri pomėgiai ir interesai. E. B. buvo stipriai sukrėsta, nes šis įvykis atsitiko nepraėjus nė metams po sūnaus J. B. tragiškos žūties 2013-10-20. Šis įvykis, jo aplinkybės, su tuo susijusios pasekmės padarė ir neigiamą įtaką E. B. psichinei sveikatai – atsirado nerimas, baimės neužtikrintumas dėl kitų artimų žmonių, šeimos narių, buvo sunku užsiimti įprasta darbine veikla, susikoncentruoti, susikaupti. Vieną mėnesį po įvykio apskritai nevykdė individualios veiklos. Nukentėjusioji turėjo ir miego sutrikimų, vartojo raminamuosius, kitus įtampą ir skausmą mažinančius nereceptinius vaistus. Taip pat teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam K. B. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, tuo labiau, kad 2014-09-13 važiavo pasiimti E. B. iš jos draugės, tačiau gavęs pranešimą, nuvykęs į įvykio vietą rado ją žuvusią. Taigi, nukentėjusysis patyrė didžiules neigiamas emocijas, dėl traukiamo atsakomybėn asmens veiksmų sužlugo nukentėjusiojo ir E. B. ateities planai dėl bendro gyvenimo, pasikeitė nukentėjusiojo asmeninis gyvenimas. K. B. su E. B. draugavo 3 metus, pastaruoju metu, iki tragiško įvykio, pusantrų metų gyveno kartu nuomojamame bute, vedė bendrą ūkį. Nors kartu gyveno bendrai neįregistravę santuokos, tačiau ketino tai daryti. K. B. kartu su E. B., pastarosios seserimi ir jos vyru kartu įrenginėjo dviejų aukštų namą, ruošėsi bendram gyvenimui. Nukentėjusysis planavo pradėti ir vystyti verslą, buvo numatytas atitinkamas vaidmuo ir veikla E. B., tačiau po jos mirties šie planai žlugo. Taip pat šis įvykis padarė neigiamą įtaką ir K. B. psichinei sveikatai, keletą mėnesių po įvykio buvo sutrikęs miegas, apėmusi depresija, vartojo nereceptinius vaistus, stresui, nemigai mažinti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, savo vardu nekilnojamojo turto neturi, gyvena šeimoje su neįgalia, sergančia mama, kuriai reikalinga priežiūra, pats kaltinamasis serga tuberkulioze, kas rodo, jog galimybės padengti žalą yra pakankamai ribotos bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertina, kad nukentėjusiosios E. B. prašoma suma mažintina iki 28 000 eurų, kuri geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, todėl nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 4000 eurų (atitinka 13811,20 Lt) iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 24000 eurų (atitinka 82867,2 Lt) iš kaltinamojo R. J., nukentėjusiojo K. B. prašoma suma mažintina iki 16000 eurų (atitinka 55244,8 Lt), kuri geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, todėl nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 1000 eurų (atitinka 3452,80 Lt) iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 15000 eurų (atitinka 51792 Lt) iš kaltinamojo R. J..

36Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą.

37Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodyta, kad laidojimo pašalpa mokama mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui, laidojimo pašalpa išmokama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis laidojančiam asmeniui. Minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

38Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. motociklu partrenkė E. B., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su E. B. civiliniu ieškiniu. Byloje nustatyta, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad E. B. patyrė 3857,70 eurų (kas atitinka 13319,87 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos: 144,81 eurų (kas atitinka 500,00 Lt) velionio paruošimo paslaugos, 503,93 eurų (kas atitinka 1740,00 Lt) karsto puošimas, 3208,96 eurų (kas atitinka 11080,00 Lt) laidojimo paslaugos ir reikmenys. Atsižvelgiant į tai, kad civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai E. B. buvo išmokėta 301,20 eurų (kas atitinka 1040,00 Lt) laidojimo pašalpa, todėl E. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 3556,50 eurų (atitinka 12279,87 Lt) iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

39Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. prašo priteisti 580 eurų (atitinka 2002,62 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad už gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines pasklaugas E. B. advokatui P. Jablonskui sumokėjo 580 eurų. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl prašoma iš R. J. priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina.

40Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. prašo priteisti 150 eurų (atitinka 517,92 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą K. B. advokatui P. Jablonskui sumokėjo 150 eurų. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl prašoma iš R. J. priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina.

41Byloje (1 t., b. l. 192) esančiame voke kompaktinis diskas su garso įrašais, byloje (2 t., b. l. 117) esančiame voke kompaktinis diskas, paliktini saugoti byloje.

42Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Motociklas Kawasaki, valst. Nr. ( - ) (transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas b.l. 44 1 t.) sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (LR BPK 94 str. 1 d. 4 d.)..

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

Nutarė

44R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 metams bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina laisvės atėmimo 6 metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

45Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-09-14 iki 2015-02-20.

46R. J. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

47Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro 4000 eurų (atitinka 13811,20 Lt), iš kaltinamojo R. J. 24000 eurų (atitinka 82867,2 Lt) neturtinės žalos bei iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro 3556,50 eurų (kas atitinka 12279,87 Lt) turtinės žalos atlyginimo E. B. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

48Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro 1000 eurų (kas atitinka 3452,80 Lt), iš kaltinamojo R. J. 15000 eurų (kas atitinka 51792 Lt) neturtinės žalos K. B. naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

49Priteisti iš kaltinamojo R. J. 580 eurų (atitinka 2002,62 Lt) E. B. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. atstovo paslaugoms apmokėti.

50Priteisti iš kaltinamojo R. J. 150 eurų (atitinka 517,92 Lt) K. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. atstovo paslaugoms apmokėti.

51Byloje (1 t., b. l. 192) esantį kompaktinį diską su garso įrašais, byloje (2 t., b. l. 117) esantį kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

52Motociklą Kawasaki, valst. Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė –... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą, -... 3. R. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir... 4. jis, 2014 m. rugsėjo 13 d. apie 23.44 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių... 5. Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir... 6. Nukentėjusioji E. B. apklausta dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį... 7. Nukentėjusysis K. B. apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad... 8. Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs... 9. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad... 10. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad jis tris... 11. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, jog 2014-09-13... 12. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Ž. parodė, kad 2014-09-13,... 13. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad 2014-09-13,... 14. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2014-09-13,... 15. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2014-09-13,... 16. Specialisto 2014-09-26 išvadoje Nr. M 1222/14 (01) nurodyta, kad E. B. mirtis... 17. Specialisto 2014-09-17 išvadoje Nr. T-A 8126/14(01) nurodyta, kad R. J.... 18. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. J. vairavo... 19. Kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi... 20. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino dėl padarytos... 21. Skirdamas bausmę R. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.,... 22. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK... 23. BK 641 str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus... 24. R. J. taikyta kardomoji priemonė –– suėmimas, pratęstina iki... 25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. pareiškė civilinį ieškinį... 26. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 27. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad transporto priemonių valdytojų... 28. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 29. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 31. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 32. Civilinei ieškovei E. B. dukters (23 metų amžiaus), civiliniam ieškovui K.... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 34. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas... 35. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamos veikos... 36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos... 37. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1... 38. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. J. motociklu partrenkė E.... 39. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. prašo priteisti 580 eurų... 40. Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. prašo priteisti 150... 41. Byloje (1 t., b. l. 192) esančiame voke kompaktinis diskas su garso įrašais,... 42. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -... 44. R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 45. Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, į... 46. R. J. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio... 47. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį tenkinti... 48. Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš... 49. Priteisti iš kaltinamojo R. J. 580 eurų (atitinka 2002,62 Lt) E. B.... 50. Priteisti iš kaltinamojo R. J. 150 eurų (atitinka 517,92 Lt) K. B.... 51. Byloje (1 t., b. l. 192) esantį kompaktinį diską su garso įrašais, byloje... 52. Motociklą Kawasaki, valst. Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo...