Byla 1-56-878/2020

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L., sekretoriaujant I. B., R. K., dalyvaujant prokurorei R. K., kaltinamajam Ą. Ž., gynėjai advokatei V. P., nukentėjusiosios A. G. atstovei pagal įstatymą N. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ą. Ž., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, ( - ) išsilavinimo, ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ą. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. prie Alytaus sporto rūmų ir rekreacijos centro, esančio adresu Alytus, Naujoji g. 52, ant šaligatvio viešoje vietoje grasino, sakydamas „...jeigu taip dar atsitiks, aš lauksiu tavęs ne čia, o kažkur kitur…“, kitų asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia smurtavo prieš mažametę A. G., sugriebė už rankos ir spyrė į koją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5Kaltinamasis Ą. Ž. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo neigė. Parodė, kad jo sūnus L. lanko baseiną ( - ) (toliau - ir ( - )). Sūnus 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. paskambino, pasakė, kad negali tęsti treniruotės dėl skausmo, kurį sukėlė A., ir prašė atvažiuoti jį pasiimti. Kaltinamasis nuvažiavo juodos spalvos automobiliu „Renault Trafic“ iki ( - ), sustojo prie pagrindinio įėjimo nuo Žuvinto gatvės. Atėjo verkdamas sūnus, sakė, kad, jam plaukiant nugara, ant pilvo užšoko A.. Sūnui skaudėjo pilvą. Juodu išvažiavo, suko Žuvinto gatvėn į dešinę, bet Šaltinių ar A. Jonyno gatvių sankryžoje su Žuvinto gatve apsisuko ir grįžo. ( - ) yra medicininis punktas, kaltinamasis siūlė sūnui ten užeiti. Jie vėl stovėjo su autobusiuku prie šio pastato pagrindinio įėjimo, kalbėjo. L. sėdėjo priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje. Tuo metu iš ( - ) išėjo mergaitės, L. parodė, kuri yra A.. Ši su drauge ėjo pagrindiniu išėjimu link Žuvinto gatvės. Tuo metu buvo daug žmonių. Kaltinamasis spontaniškai nusprendė su A. pasikalbėti, nes pokalbis su suaugusiu žmogumi kartais padeda išspręsti problemas, nesiruošė jos gąsdinti ar bauginti. Ne kartą su žmona kalbėjo ir rašė trenerei dėl A. elgesio. Mano, kad apie tai A. buvo žinoma. Jis išlipo iš vairuotojo vietos, priėjo iš šono prie A., kuri jau buvo praėjusi jo autobusiuką, jam nuo automobilio iki A. reikėjo eiti kampu. Kai užkalbino, mergaitės sustojo. Laikydamasis atstumo per rankos ilgį, pasisveikino, paklausė, ar ji žino, kas jis toks, A. atsakė, kad ne, tada Ą. Ž. pasakė esąs L. tėtis. Su mergaite bendravo 1-2 minutes, jokių sugriebimų, spyrių nebuvo. Kita mergaitė, jam priėjus, paėjo į priekį, ji pokalbio metu galimai buvo jam už nugaros. Pokalbis vyko toliau nuo išėjimo iš ( - ), viskas vyko prie vėliavų. Jam priėjus, A., gal suprasdama, apie ką bus pokalbis, pakėlė alkūnę, bandydama atsistumti, užsimojo alkūne jo pusėn, tada Ą. Ž. ranka atrėmė jos alkūnę, ši atsitrenkė jam į delną. A. gal norėjo atsitraukti, pabėgti. Jos judesys buvo nukreiptas į Ą. Ž. korpusą, jam ji nesudavė, jo nesiekė. Ą. Ž. jos alkūnę atrėmė ranka, bet nesuėmė A. už rankos, tik už striukės. Jautė, kad kūno nelietė. Sugriebė už striukės ir iš karto paleido. Tuo negalėjo jai sukelti skausmo. Jie toliau tęsė pokalbį. Kaltinamasis pasakė, kad vyresnė mergaitė, tokia kaip A., turėtų saugoti silpnesnius, o ne skriausti. A. sakė, kad L. jai ne brolis, o kai kaltinamasis atrėmė ranka jos alkūnę, ji pasakė, kad dabar jį „priduos mentams“. Kaltinamasis nustebo. Jis pasakė, kad kitą kartą jie susitiks policijoje, jei tai pasikartos, ir ėjo atgal link automobilio. Nebuvo pakėlęs balso. Pradžioje kalbėjosi ramiai, nebuvo piktas ar agresyvus. Einant atgal, A. kažką jam pasakė. Kaltinamasis paklausė, ar ji jam ką sakė, ir paėjo atgal link mergaičių, bet prie pat jų priėjęs nebuvo. Ji atsakė, kad ne, tada Ą. Ž. jai pasakė eiti namo. A. kažką ginčijosi, burbuliavo. Daugiau tarp jų kontakto nebuvo, už gerklės mergaitės negriebė, jai nespyrė. Tuo metu kelio danga buvo padengta ledu, buvo slidu. Kadangi darbovietėje yra šildomos grindys, kaltinamasis visą laiką vaikšto su vasariniais batais, todėl ant slidžios dangos turi eiti atsargiai. Kalbant su mergaitėmis, kai A. ranka padarė mostą, jis galėjo slystelti, bet jai nespyrė. Prie A. buvo priėjęs per pusę metro. Aplink, prie ( - ) įėjimo, gal ir ant tako buvo daugiau žmonių. Niekas nereagavo į jų bendravimą. Nuo savo automobilio galėjo paeiti apie 5 metrus. A. nebuvo išsigandusi, ji neverkė, nebuvo matyti, kad ji bijotų. Pokalbio metu kliūčių jai pasišalinti nebuvo, jai kelio jis neužstojo, ji galėjo laisvai nueiti.

6Apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusi mažametė A. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. kovo 26 d., parodė, kad penktadienį po treniruotės ji šoko į baseinėlį, tuo metu L. pranėrė po ja. L. pasiskundė savo tėčiui, kad ji ant jo užšoko. Kai A. su R. išėjo po treniruotės iš ( - ), kažkoks vyras priėjo prie jų ir dešine ranka suėmė jai už kairio žasto, paklausė, ar ji žino, kas jis toks. Jos stovėjo išeinant per pagrindinį išėjimą prie esančių stovų dviračiams, prie vėliavų. A. atsakė, kad nežino, o tada prašė ją paleisti, nes skaudėjo. Bandė ištrūkti, judėjo ir tada vyras jai spyrė nestipriai į kairę koją, į blauzdą, mano, kad dėl to, jog ji bandė pabėgti. Ji jokio smūgio L. tėčiui nesudavė nei bandydama ištrūkti, nei vėliau. Lauke buvo tamsu. Ten, kur vyko konfliktas, buvo slidu, buvo šiek tiek ledo. Kai L. tėtis jai spyrė, slydo jos koja, o jis pats nebuvo slystelėjęs jokiu šio įvykio metu. Vyras pasakė, kad jis yra L. tėtis, kad ji visada turės saugoti jo sūnų, kad jam nieko nenutiktų mokykloje, baseine, o jeigu jam kažkas atsitiks, visada bus kalta A.. Jis aiškino, kad ji nelįstų prie jo sūnaus, nes L. pastoviai skundžiasi. Bet iš tiesų pats L. kabinėjasi prie jų grupės, o kai gauna - pasiskundžia. R. tuo metu stovėjo šalia, maždaug penki metrai nuo jos, ir žiūrėjo, nežinojo, ką daryti, buvo sustingusi. Vyras kairėje rankoje nieko nelaikė, ja tiesiog mosikavo. Tada vyras A. paleido, jos ruošėsi eiti namo, A. pradėjo kalbėtis su R., vyras, matyt, kažką išgirdo, gal pagalvojo, kad jos kalba apie jį, ir vėl stvėrė jai už rankos, paklausė, ar jam kažką sakė, nors ji tik kalbėjo su savo drauge. Ji iš karto pasakė, kad žodžius sakė ne jam. Dar vyras pasakė jai atsiminti, kad ji turės saugoti jo sūnų visada, jei dar taip atsitiks, jis lauks A. ne čia, o kažkur kitur. Tada vyras A. paleido ir ši su R. nuėjo namo. Ant kojos žymių nebuvo, ant rankos mėlynė buvo apie vieną-dvi dienas. Ji L. matė autobusiuke. Grįžus namo po įvykio, šeimos nariai jokių žymių nematė. Apie šį įvykį mamai papasakojo pati kitą dieną po įvykio, apie 13 val. mamai parašė žinutę. Tą patį įvykio vakarą nedrįso tėvams visko papasakoti, kadangi buvo išsigandusi to vyro, o vėliau nuėjo miegoti. Kai vyras pirmą kartą jai suėmė už rankos, jai skaudėjo keletą minučių po to, kai paleido. Kai suėmė antrą kartą - neskaudėjo. Kai jai įspyrė, skaudėjo tik tuo momentu, kai pataikė. Įvykio metu ji buvo lyg su trumpais batais ir spyris pataikė šiek tiek aukščiau bato. Mano, kad L. tėtis jai įspyrė tyčia. Spyris buvo gana stiprus, jai spyrė pėdos priekiu. Kai suėmė už rankos, tai buvo rankos spaudimas, kad negalėtų pajudėti. Ranką L. tėtis suėmęs buvo apie 10-15 minučių. L. tėčio pasakymą, kad kitą kartą susitiks kitur, suprato, kaip įspėjimą, kuris reiškia, jog, jei L. dar kartą pasiskųs savo tėčiui, šis jos lauks už kampo ar dar kažkur (1 t., b. l. 117-119).

7Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir liudytoja N. K. parodė, kad kitą dieną po įvykio, šeštadienį, ji dirbdama gavo dukros A. sms žinutę, jog vakar vakare einant iš baseino ją užpuolė L. tėtis. N. K. grįžo namo ir su dukra nuvyko į policiją, parašė pareiškimą. Grįžus iš policijos, parašė žinutę trenerei. Trenerė gal nepatikėjo, ji sakė neprasidėti su teismais. Dukra jai sakė, kad su L. „varlynuke“ kažkas įvyko, o jai su drauge R. išėjus iš baseino, privažiavo mašina, išlipo kažkoks vyras. Viskas vyko prie vėliavų, einant link Žuvinto gatvės. Pribėgęs vyras A. stvėrė už kairės rankos ties žastu, klausė, ar ši žino, kas jis toks. Dukra atsakė, kad nežino, nes jo nepažįsta. Tada vyras jai spyrė per kojas žemiau kelio, per vidurį blauzdos. A. susvirduliavo, bet nekrito. Vyras liepė daugiau nelįsti prie jo vaiko, nes kitą kartą, kai pasigaus, kažkas bus. Liepė saugoti jo vaiką. A. niekada nepatyli, ji tam vyrui pasakė, kad jis neturi teisės čia jos tampyti. Sakė, jog tas vyras grasino, kad jeigu dar kada nors palies jo vaiką, pasigaus ją, žadėjo kažką padaryti. Paskui tas vyras nuėjo, o dukra parėjo namo. Paklausta, kodėl nerėkė, dukra sakė, kad buvo išsigandusi. Dukra pasakodama verkė, buvo išsigandusi, sakė, kad bijos vaikščioti. Apžiūrėjo dukrą, bet ant blauzdos ir ant žasto mėlynių nebuvo. Paskui dukra iš R. sužinojo, kad vyras A. kažkur dar už gerklės suėmė. Jos mokykloje buvo susitikę, aptarinėjo šiuos įvykius. Įvykio vakarą N. K., A. grįžus iš treniruotės, buvo namuose, pas juo svečiavosi N. K. sesuo. A. grįžo apsiverkusi. N. K. paklausė, kas yra, bet dukra atsakė, kad nenori kalbėti. Tą vakarą dukrą matė trumpai, iki 10 min., dukra nuėjo į savo kambarį Ji buvo apsirengusi nepūsta, pusilge žiemine striuke, su ilgaauliais batais iki pusės blauzdų. Ji drąsi mergaitė, nėra iš “skystų”, jos niekas nestumdo, ji nelabai nusileidžia. Po įvykio savaitę dukrą parsivesdavo po treniruotės.

8Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 8 d. N. K. parodė, kad dukra A. jai apie 14.33 val. parašė žinutę į telefoną ir papasakojo, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. po baseino, išėjus iš ( - ), prie jos priėjo vyriškis, prisistatęs L. Ž. tėvu, sugriebė ją už kairės rankos virš alkūnės, pradėjo ją kaltinti, kad ji lenda ir skriaudžia jo sūnų, ir grasinti, kad jei kas nutiks, dukros lauks ne čia, o kažkur kitur, tada dukrai bandant nuo jo pabėgti, įspyrė į kairę koją virš kulkšnies (1 t., b. l. 60-61). Apklausiama papildomai 2018 m. gruodžio 14 d., ji parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 18 val. A. iš plaukimo į namus sugrįžo nuliūdusi, o kitą dieną dukra į mobiliojo ryšio telefoną parašė žinutę, kad ją užsipuolė L. Ž. tėvas, stipriai sugriebė jai už rankos ir spyrė į koją, nurodė, kad mėlynių nėra. Bet jai skaudėjo, kai L. tėvas jai sugriebė už kairės rankos virš alkūnės, t. y. už žasto, taip pat skaudėjo, kai jai spyrė į kairę koją virš kulkšnies. N. K. sugrįžo namo ir su dukra nuvyko į policiją. Važiuojant dukra papasakojo, kad po treniruotės A. ir R. išėjus iš ( - ) ir einant tiesiai nuo išėjimo šaligatviu, prie jų priėjo vyriškis, kuris paklausė jos, ar ji žino, kas jis toks. A. atsakė, kad ne. Tada vyriškis pasakė, kad jis yra L. Ž. tėvas, ir sugriebė jai už kairės rankos žasto, pasakė, ko ji lenda prie jo sūnaus. A. pasakė, kad ji nelenda. Vyras jai pagrasino, kad jeigu lįs prie jo sūnaus arba jeigu jam kas nors nutiks, tai ji bus vis tiek kalta. Kalbėdamas vyriškis laikė jai už rankos ir spyrė į koją. A. sakė, kad ji labai išsigando vyriškio, iš tos baimės ji užtai nieko ir nepasakojo. Jos ir dukros tarpusavio santykiai yra labai šilti ir artimi, kalbasi apie viską. Nežino, kodėl tą vakarą visko grįžusi nepapasakojo. Dar kitą dieną dukra pasakė, kad R. jai sakė, kad vyriškis jai buvo suėmęs už kaklo, bet A. iš patirto streso šito neprisimena. Pati apžiūrėjo dukros kūną, tačiau jokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo, nei ant kojos, nei ant rankos, nei ant kaklo (1 t., b. l. 60-61, 62-63).

9Apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja mažametė R. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2019 m. kovo 26 d., parodė, kad žiemą, penktadienį, einant iš treniruočių, maždaug 17-18 val., iš didelio tamsios spalvos autobusiuko išlipo vyras, pradėjo ant jų šaukti, suėmė jos draugę A. už rankos ar už peties, paklausė, ar ši žino, kas jis toks. Tai jis pasakė kokius tris kartus. A. pasakė, kad nežino, vyras prisistatė kaip L. tėtis. Jos abi bijojo, L. tėtis pradėjo grasinti, kad A. yra už jo sūnų atsakinga, sakė, kad ji turi saugoti L.. Dar sakė, kad jei L. kažkas atsitiks, jis jos lauks už kampo, ar kur kitur ir jai baigsis blogai. Vyras, laikydamas A. už rankos, spyrė jai į koją, pataikė į blauzdą. A. suklupo, būtų kritusi, tačiau jis ją laikė, todėl A. nenukrito. A. skaudėjo, ji verkė. Po spyrio A. kėlė koją, nes jai skaudėjo ir vos nenukrito. Mano, kad L. tėvas A. spyrė tyčia, prieš tai buvo pakėlęs koją. Tada vyras ją nustūmė ir nuėjo, tačiau vėl grįžo, pakeltu balso tonu klausė, ar A. kažką jam sakė. Ji atsakė, kad ne, tada jis nuėjo į savo autobusiuką ir išvažiavo. Vyras A. laikė, tada stumdamas paleido, bet tada priėjo ir vėl laikė. Iš viso suėmęs buvo du kartus. Kai pirmą kartą L. tėvas A. paleido, ji sakė, kad jai labai skauda, ir tada L. tėvas vėl priėjo. Visas konfliktas truko maždaug 10-20 minučių. Tą dieną A. šoko į baseiną ir kliudė koja L., šis labai verkė, A. jo atsiprašė. Jie susitaikė, jis atleido. Įvykio metu matė L. sėdint autobusiuke, kuris stovėjo maždaug 5-6 žingsniai nuo jų, nes jos stovėjo prie pat mašinų aikštelės. Atrodo, L. tėtis jai buvo suėmęs už pačios rankos, o ne už drabužių. Pirmą kartą kai suėmė A. ranką, laikė apie 10 minučių, o kai suėmė antrą kartą, apie 5 minutes. A. bandė ištrūkti, bandė traukti jo ranką, prašė ją paleisti, tačiau jis jos nepaleido. Atsistumti A. nebandė, tuo metu lauke buvo slidu. Liudytoja stovėjo maždaug per žingsnį nuo to vyro ir A. ir girdėjo, ką jie kalbėjo, tačiau jau neprisimena. Nei A., nei L. tėtis negražių žodžių, keiksmažodžių nesakė. Įvykio metu buvo sustingusi, išsigandusi. Po įvykio bijojo visą dieną ir kitomis dienomis su A. bijojo, kad L. tėtis niekur jų nelauktų. Buvo pasikvietę A. mamą ir pasiėmę šunį, kad lydėtų namo. Su A. apie šį įvykį kalbėjo. Po įvykio A. bijojo viską papasakoti mamai, bet vėliau išdrįso. A. sakė, kad jai ant kojos ir rankos buvo likusi mėlynė, jai skaudėjo koją (1 t., b. l. 122-123).

10Liudytojas G. B. parodė, kad jo dukra R. B. su A. G. ( - ) lanko plaukimo treniruotes. Vakare grįžusi po treniruotės dukra atrodė kaip nesava, išsigandusi. Paklausta, kas nutiko, papasakojo, kad įvyko incidentas. Sakė, kad po treniruočių trenerė leido juos į baseiną, kad A. šokdama į baseiną užkabino berniuką ir jį užgavo. Po treniruotės mergaitės išėjo iš ( - ), kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, nuo Žuvinto gatvės pusės. Jos išėję pamatė, kad stovėjo didelis automobilis, iš jo vairuotojo pusės išlipo vyriškis, priėjo prie jų ir A. užsipuolė, kad nuskriaudė jo sūnų. A. apšaukė, buvo pačiupęs už peties ar už rankos, įspyrė į koją, apatinę jos dalį. Dukra minėjo, kad tas vyras sakė, kad jei dar pasikartos tokie atvejai, tai kažkas bus. Ji sakė, kad A. buvo išsigandusi, jai skaudėjo. Dukra sakė, kad tas vyras, kai ėjo atgal link savo automobilio, apsisuko ir vėl grįžo prie mergaičių. Jis buvo priėjęs du kartus. Dukra kitą dieną jautėsi gerai, ji nebijojo toliau lankyti baseiną, neprašė jos lydėti. R. yra nakvojusi pas A., jos yra draugės, dabar jos mažiau bendrauja, nes, atrodo, A. dabar pas kitą trenerį sportuoja. Visų aplinkybių jau gerai nepamena, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis, apklausiamas 2018 m. gruodžio 14 d., parodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 18 val. į namus sugrįžo dukra R., ji papasakojo, kad bežaidžiant „varlynuke“ A. šoko į baseiną ir netyčia užgavo tuo metu nėrusį L., jie baseine susidūrė, L. pradėjo verkti. Vėliau. R. su A. išėjo iš ( - ), matė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį tamsios spalvos autobusiuką, stovintį priekiu į ( - ). Joms priėjus arčiau minėto autobusiuko, einant šaligatviu, iš jo išlipo vyriškis ir priėjęs sugriebė A. už rankos ar už peties, gerai neprisimena, nes išsigando. Vyriškis,, laikydamas už rankos ar už peties, šaukė, ar ji žino, kas jis toks, jis L. tėtis, jeigu dar A. prilies jo sūnų, tai kitą kartą jis A. susiras kitur ir jai bus blogai. Vyriškis šaukdamas sakė, kad A. vyresnė, ji turi prižiūrėti mažesnius, nes L. mažesnis. A. jam verkdama išsigandusi sakė, kad ji jo neprižiūrės, nes jie ne draugai ir jis jai ne brolis. V. A. nesiklausė, jis rėkė ant jos, laikydamas už striukės, koja spyrė vieną kartą A. į koją, po spyrio A. dar labiau pradėjo verkti. Vyriškis paleido A. ir nuėjo link minėto tamsaus autobusiuko. A. balsu verkdama sakė R., kad jai skauda koją. Tada vyriškis grįžo atgal ir sugriebė A. už striukės ar už rankos ir pradėjo A. šaukti, ką ji jam sakė. A. verkdama sakė, kad nieko, tada vyriškis paleido A. ir nuėjo staigiu žingsniu link minėto automobilio, o jos abi nuėjo link namų. A. vis skundėsi, kad skauda jai koją (1 t., b. l. 96-97, 98-100).

11Liudytoja V. S. parodė, kad Ą. Ž. sūnus pas ją lanko baseiną, o A. yra jos plaukikė. Apie šį įvykį sužinojo gal šeštadienį iš A. mamos, kuri jai parašė sms žinutę. Sužinojo, kad kai mergaitės išėjo iš ( - ) po baseino, prie jų autobusiuku privažiavo Ž., išlipęs A. smaugė, įspyrė jai į koją, grasino. Liudytoja apie tai parašė Ž. žmonai, su ja kalbėjosi apie ta, Ž. neigė šią situaciją. Kai pirmadienį liudytoja atėjo į darbą, pirmiausia pakalbėjo su A., paskui su R.. Jos taip pačiai papasakojo, kad jos išėjo iš baseino, privažiavo autobusiukas, išlipo Ž., suėmė už žastų, smaugė, spyrė į koją. Sakė, kad A. grasino, kad jei dar kartą palįs prie L., tada kažkas bus. Mergaitės sakė, kad toje vietoje, kai išeini iš baseino ir kur kabo vėliavos, prie išėjimo, jos susidūrė su Ž.. Kiek suprato, jis buvo prie jų priėjęs vieną kartą. Nematė mėlynių ant A. kojų, nors labai jos neapžiūrėjo. Paklausė, ar yra mėlynių, ji sakė, kad nėra, pažiūrėjus ant A. rankos pamatė mėlynę, bet ši nebuvo šviežia. A. nerodė, kaip ją smaugė. Mergaitės nebuvo išsigandę. R. tą patį pasakojo, ką ir A., lyg susitarę, gal tik kitokiais žodžiais. Ir R. sakė, kad A. smaugė. R. pasakodama emociškai jautėsi gerai. Sakė, kad esą A. užšoko L. ant pilvo, tą patį pasakojo ir L.. Tarp jų iš anksčiau yra buvę nesutarimų. Dėl A. elgesio buvo pastabų. Dėl L. irgi buvo. Kitą kartą A. pati atėjo. Galbūt sakė, kad ji bijos vakare eiti namo. Ji neprašė pagalbos, nesakė, kad ją ateis kažkas pasitikti. A. po įvykio nebuvo išsigandusi. Liudytoja V. S. iš esmės analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 103-104, 105-106).

12N. K. protokole – pareiškime policijai 2018 m. gruodžio 8 d. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. Alytuje, Naujoji g. 52, prie Alytaus sporto rūmų jos mažametei dukrai A. G., gimusiai ( - ), grasino kartu baseiną lankančio vaiko L. Ž. tėvas ir vieną kartą įspyrė į jai kairę koją, dėl to dukra jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

13Apžiūros protokole ir fotonuotraukose 2018 m. gruodžio 8 d. užfiksuota, kad nurodyta įvykio vieta yra prie ( - ) pastato, esančio Alytuje, Naujoji g. 52, nuo įėjimo durų šiaurės vakarų kryptimi 19 m atstumu ant pėsčiųjų tako, kurio šonuose įrengti baltos spalvos stulpai vėliavoms (1 t., b. l. 10-12, 13-14). Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole 2019 m. rugpjūčio 19 d. nurodyta, kad nuo ( - ) pastato durų yra įėjimo aikštelė su trimis laipteliais, nuo kurių tolyn iki Žuvinto gatvės tęsiasi trinkelėmis išklotas šaligatvis, kurio abejose pusėse yra po šešis metalinius stiebus vėliavoms, tarp vėliavų stiebų yra 2,10 m atstumai. Nuo įėjimo į pastatą durų iki kelio ženklo „Rezervuota 10 m“ atstumas yra 13 m, nuo šio kelio ženklo iki dešinėje pusėje esančio antro vėliavos stiebo atstumas yra 5,10 m (1 t., b. l. 21-22, 23).

14Daiktinių įrodymų - kompaktinių diskų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. vasario 18 d. apžiūrėti VšĮ ( - ) 2018 m. gruodžio 12 d. pateikti kompaktiniai diskai ir peržiūrėtas jų turinys (1 t., b. l. 18-19, 20).

15Kitų objektų apžiūros protokole ir jo priede 2019 m. liepos 24 d. aprašyti kompaktinių diskų įrašų vaizdai. Protokole nurodyta, kad iš vaizdo failo „Parkingas-veliavos 2018-12-07 11:22 Video Clip 571.410 KB“ matyti, kad į įvykio vietą atvažiavęs stovi juodas mikroautobusas, iš kurio 17:46:00 val. išlipa vyras ir nueina, dingsta iš matymo zonos. Tuo pačiu metu į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja baltos spalvos keturių durų automobilis, iš kurio, atsidarius priekinėms kairės pusės durelėms ir galinėms dešinės pusės durelėms, išlipa du asmenys ir vaikšto aplink savo automobilį. Tuo metu 17.46.44 val. pėsčiųjų taku matomi ateinantys du asmenys, galimai merginos, jos eina link automobilių kelio, paskui jas eina vyriškis. 17.46.50 val. žiūrimo vaizdo failo laiku matoma, kaip vyriškis prieina prie vienos iš merginų ir su ja susigretina, t. y. prie tos merginos, kuri, žiūrint iš kairės į dešinę, yra antra, o tuo metu, kai prie šios minėtos merginos prieina vyriškis, kita su ja ėjusi mergina atsitraukia į šoną ir nueina nuo jų atokiau. Vyriškis, priėjęs prie merginos, ėjusios pėsčiųjų taku, pastovi kelias sekundes ir atsitraukia nuo jos, tačiau vėl grįžta prie jos, o mergina, kai vyriškis buvo nuėjęs trumpam nuo jos į šoną ir vėl grįžo, visą laiką žiūrėjo į šio vyriškio pusę. Kai vyriškis grįžo atgal prie vienos iš dviejų merginos, t. y. ėjusios iš kairės į dešinę - antros, kita mergina visą laiką juos stebėjo, atsistojusi atokiau nuo jų. 17.47.58 val. šis vyriškis apsisukęs nueina nuo merginos, o tuo metu ta mergina grįžta prie kitos merginos, ėjusios kartu su ja. 17.48.10 val. šio vaizdo failo laiku vyriškis grįžta prie juodos spalvos mikroautobuso, į jį atsisėdęs išvažiuoja, o tuo metu, kai vyriškis nueina nuo merginos, ši grįžta prie iš pradžių su ja ėjusios draugės ir kartu nueina pėsčiųjų taku. 17.48.47 val. juodos spalvos mikroautobusas išvažiuoja. Iš vaizdo failo „Parkingas-panorama 2018-12-07_01“ matyti, kaip 17:39:48 val. į stovėjimo aikštelę įvažiuoja juodos spalvos mikroautobusas ir sustoja atokiau nuo automobilių stovėjimo vietos, 17:39:58 val. prie jo prieina asmuo, atsidaręs šonines dešines dureles, į jį įsėda ir 17:40:50 val. šis mikroautobusas visiškai išvažiuoja iš aikštelės, šis mikroautobusas grįžta į stovėjimo aikštelę, 17:42:00 val. privažiavęs prie automobilių stovėjimo aikštelės stovi su įjungtomis šviesomis, 17:46:00 val. šone šio mikroautobuso privažiuoja baltos spalvos lengvasis automobilis, 17:46:44 val. ant pėsčiųjų tako šalia juodos spalvos mikroautobuso matyti trys asmenys, dėl blogos vaizdo kokybės negalima nustatyti, kas tokie ir ką jie daro, vėliau visi trys asmenys nueina už juodos spalvos mikroautobuso ir jų nebematyti, 17:48:44 val. šis mikroautobusas pradeda važiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės ir 17:48:47 val. jis išvažiuoja iš matymo zonos. Iš šešių vaizdo failų „Parkingas-transformatorine 2018-12-07“ tyrimui reikšmingos informacijos nematoma (1 t., b. l. 25-28, 29-34).

16Peržiūrint vaizdo įrašą failas „Parkingas-veliavos 2018-12-07“, matyti, kad iš juodo mikroautobuso vairuotojo vietos vyras išlipa 17:46:00 val. ir 17:46:02 val. jis pro mikroautobuso priekį eina dešinėn, ( - ) įėjimo link, dingsta iš vaizdo kameros matymo zonos. 17:46:44 val. kartu eina dvi merginos dešine tako puse tarp pirmo ir antro vėliavų stiebų, 17:46:45 val. abi merginos atsisuka į vyrą, einantį už 1-2 m paskui jas, 17:46:48 val. vyras prieina prie merginų, galimai A. G. iš kairio šono, vyras pasisuka jai priešais, stovi nuo jos per nedidelį žingsnį, 17:46:51 val. jis nueina nuo merginų atgal, sustoja, 17:46:54 val. atsisuka, grįžta atgal. Tuo metu viena mergina eina tolyn, kita (galimai A. G.) stovi atsisukusi į aikštelėje stovintį ketvirtą nuo įėjimo į ( - ) automobilį, ties trečiu stiebu, vyras stovi tarp pirmo ir antro stiebų, netoli ženklo „Rezervuota“, kita mergina sustoja tiek penktu-šeštu stiebais, vyras 17:46:57 val. vėl prieina prie galimai A. G., matyti, jog už automobilių yra kitų žmonių. 17:46:59 vyras stovi pasisukęs į merginą (galimai A. G.), kita mergina tebestovi ten pat, vyras stovi per žingsnį nuo pirmosios merginos, antroji į juos nežiūri, vyras ir mergina 17:47:55 val. išsiskiria, mergina nueina tolyn, prisiveja draugę, o vyras grįžta ir 17:47:58 val. prieina prie savo automobilio.

17Vaizdo įraše failas „parkingas-panorama 2018-12-07_01“ matyti, kad 17:46:00 val. vyras pasirodo priešais juodą mikroautobusą iš kairės pusės, nuo vairuotojo vietos, ir 17:46:02 val. eina link ( - ) įėjimo, 17:46:04 val. jis eina iš paskos kitiems asmenims jau Žuvinto gatvės pusėn priešais juodą mikroautobusą, 17:46:06 val. du asmenys sustoja priešais pirmą automobilį nuo įėjimo, vienas asmuo – galimai mergina – stovi už jo į kairę, 17:46:12 val. vyras juda atbulas nugara į ( - ), yra nedideliu atstumu nuo galimai merginos, jis 17:46:16 val. eina nuo galimai merginos kairiau, 17:46:33 val. pro juos į ( - ) praeina asmuo, 17:46:41 val. vyras ir galimai merginos dingsta nuo juodo mikroautobuso priekio, paeidami tolyn link Žuvinto gatvės, o 17:48:02 val. juodas mikroautobusas įjungia galinius žibintus ir išvažinėja, merginos tuo metu stovi ant šaligatvio ties Žuvinto gatve, 17:48:50 val. viena mergina pereina gatvę, kita nuseka iš paskos. Šiame įraše matyti ir tai, jog 17:45:57 val. į stovėjimo aikštelę įvažiuoja du automobiliai, baltas automobilis 17:46:09 val. sustoja per vieną automobilį nuo juodo mikroautobuso, 17:46:33 pro juodą mikroautobusą į ASRC praeina kitas asmuo, taip pat pro tą vietą 17:47:08, 17:47:12 val. vaikšto žmonės.

18Vaizdo įraše „parkingas-transformatorinė 2018-12-07_01“ matyti 17:46:03 val. atsirandantis šešėlis, prie jo 17:46:04 val. prieina antras, 17:46:06 val. vienas asmuo praeina pro kitą, 17:46:08 val. matyti einant du asmenys, galima spręsti, kad prieina ir trečias asmuo, 17:46:18 val. asmenys stovi nedideliu atstumu vienas nuo kito, 17:46:24 val. asmenys eina pro pirmą vėliavos stiebą, 17:46:30 val. jie stovi tarp pirmo ir antro automobilių, nuo stovėjimo aikštelės į ( - ) eina moteris, asmenys stovėdami nejuda, 17:46:44 val. vyras lieka, merginos eina tolyn, 17:46:46 val. vyras eina link automobilio atgal ir vėl seka merginoms iš paskos, 17:47:18 val. į aikštelę įvažiuoja ir ketvirtoje nuo ( - ) įėjimo pusės vietoje sustoja automobilis, 17:47:34 val. du asmenys iš aikštelės praeina į ( - ), 17:48:23 val. iš ( - ) išeina žmonės.

19Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje Nr. G140-(3374)-IS1-3992 nurodyta, kad tirti pateikto vaizdo įrašo Parkingas-veliavos 2018-12-07.avi tyrimą dominantis epizodas nuo 17-46-43 iki 17-48-02, kuriame yra užfiksuoti dominantys asmenys, yra ištisinis (1 t., b. l. 47-48).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1161/2018 (06) nurodyta, kad A. G. kūno paviršiuje, apžiūrint ją 2018 m. gruodžio 12 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (1 t., b. l. 73).

21Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2018 m. gruodžio 14 d. užfiksuota, kad N. K. pateikė dukros A. G. asmens tapatybės kortelės kopiją, iš kurios matyti, kad A. G. yra gimusi ( - ), ir mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi MDG6“ (1 t., b. l. 75, 77).

22Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiomi MDG6“ ir į jį 2018 m. gruodžio 8 d. 14.48 val. gauta žinutė, kuri užfiksuota ir fotolentelėje: „Mama vakar zodziu buvom varlunyke ir jau kai iseidinejom sakau tokia r. davai dar ilipam i vandeni trumpa r. sako ok ir as buvo be akiniu ir kritau i vandeni o tas l. uzplauke tiesiai man ant koju or apkltino mane kas as jam ispiria r. pati gali patvirtint tada jau apsirenge iseinam ir ziurim kažkoks vyras is autobusiuko islipa ir eina link musu jis prieina prie mane sis visu jegu suima man uz ranoks ir toks klausia ar zinai kas as toks as tokia ne nezinau jis sako L. tetis sako kas sindien buvo as sauku nk jis pradejo ant manes staugt grasint kad dar as palusiu prie jo jis paluks mane kitur sakau jus neturit teises sneket su manim tada bandziau pabegto jis mn spyre i koja ir vos ant zemes nenukritau sako jis dabar tu uz ji atsakinga jai jam kas nors atsitik as turesiu kaltinti save tada as pradejau verkt ir sakau jis man ne brolis ne gimine as jo nesaugosiu ir pradejo saukt saugosi ir pn. Nes jeijgu jam kazkas atsitiks kalta busiu as ir tada paleido ir verkdama parejau namo“ (1 t., b. l. 78-79, 81-83).

23Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja G. S. 2018 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, dalyvaujant motinai N. K., buvo žodžiu bendrauta su mažamete A. G.. A. G. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. jai kartu su drauge R. B., išėjus iš ( - ), prie jos priėjo vyriškis, prisistatęs kartu baseiną lankančio L. Ž. tėvu. Vyriškis ją suėmė už kairės rankos ir pradėjo kaltinti, kad ji skriaudžią jo sūnų, grasinti. Mergaitei bandant nuo jo pabėgti, įspyrė į kairę koją. Ji patikslino, kad vyriškis išlipo iš tamsios spalvos autobusiuko. A. G. parodė tikslią įvykio vietą (b. l. 91).

24Ą. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 7 d. parodė, kad sūnus L. apie metus laiko vis skundėsi dėl A. G., nes jie abu lanko baseiną ( - ), sakydavo, kad A. jį tai pastūmė, tai koja pakišo, tai į baseiną nustūmė. Dėl to nekartą kalbėjo su plaukimo trenere V.. 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. treniruotės metu į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L. ir pasakė, kad, plaukiant baseine nugara, jam ant pilvo užšoko A.. Jis pasakė, kad tęsti treniruotės negali, nes labai skauda pilvą, todėl atvyko jo pasiimti. Išėjus sūnui iš ( - ) ir jam įlipus į automobilį, jis parodė išeinančią mergaitę iš ( - ) ir pasakė, kad tai ta mergaitė, kuri jį skriaudžia. Automobilį buvo pastatęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie išėjimo, priekiu. Nusprendė išlipti ir pakalbėti su L. nurodyta mergaite. Priėjo prie mergaitės ir pasakė, ar ji žino, kas jis toksai, sakė, kad nori su ja susipažinti. Mergaitė pasakė, kad ne, tada jai pasakė, kad yra L. tėtis. Abu stovėjo vienas greta kito, nuo išėjimo durų, nuo laiptų apie tris metrus atstumu. Jam pasakius, kad jis - L. tėtis, ji jam sudavė su alkūne vieną kartą į krūtinės sritį. Buvo ledas ant šaligatvio, po suduoto smūgio paslydo ant ledo, slysdamas, susilaikydamas mergaitei sugriebė už jos striukės rankovės alkūnės srityje. Sugriebė tik už striukės, tikrai ne už mergaitės rankos. Suėmęs mergaitei už striukės, alkūnės srityje, laikė ir sakė, kad nori pasikalbėti, nes tokia mergina, turėdamas galvoje, kad ji yra vyresnė už sūnų, turėtų kitus saugoti, o ne skriausti. Dar pasakė, kad ji saugotų sūnų, nes kitą kartą susitiks policijoje. Mergaitė normaliu, piktu balso tonu pradėjo kalbėti necenzūrinius žodžius. Jai dar kartą pakartojo, kad jeigu dar kartą pasikartos tokie įvykiai susitiks policijoj. Paleido mergaitės striukę ir atsitraukė, tada ji nueidama pasakė „dabar aš tave mentams priduosiu“. Jis paėjo link jos ir tikrai garsiai ir piktu balso tonu pasakė, kad ji eitų namo. Viskas tuo ir pasibaigė. Jai sugriebė ne už rankos, o už striukės rankovės, ir tikrai nespyrė į koją. Net mintis nekilo sukelti mergaitei fizinį skausmą, o noras buvo tik pasikalbėti ir pasakyti, kad ji nustotų smurtauti sūnaus atžvilgiu. Žodžių „jeigu taip dar atsitiks, aš tavęs lauksiu ne čia, o kažkur kitur“, nesakė (1 t., b. l. 152-153, 159).

25Parodymų patikrinimo vietoje protokole 2019 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuota, kad Ą. Ž. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie ( - ), kur buvo pasistatęs savo automobilį priekiu į šaligatvį, parodė vietą ant šaligatvio, esančią tarp laiptų į ( - ) ir tos pėsčiųjų tako dalies, ties kuria stovėjo jo mikroautobusas, kurioje pastebėjęs iš ( - ) išėjusią A. G., jis išlipo iš automobilio, parodė vietą 3 m atstumu nuo šaligatvio krašto, esančią priešais pirmą nuo ( - ) įėjimo automobilių stovėjimo vietą dar prieš pat pirmus (einant nuo ( - ) pastato išėjimo) vėliavų stiebus, kurioje jis kalbėjosi su A. G., nurodė, kad ši toje vietoje jam sudavė smūgį alkūne į krūtinę, dėl kurio jis neišlaikęs pusiausvyros paslydo, nenorėdamas pargriūti ir norėdamas susilaikyti, sugriebė A. G. už striukės rankovės (1 t., b. l. 164-165, 168-169).

26Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinimas Ą. Ž. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei A. G. ir viešosios tvarkos pažeidimo neįrodytas. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

27Dėl fizinio skausmo mažametei A. G. sukėlimo

28Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

29Kaltinamasis Ą. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. prie ( - ), esančio adresu ( - ), ant šaligatvio tyčia smurtavo prieš mažametę A. G., sugriebė už rankos ir spyrė į koją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą.

30BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

31Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

32Išanalizavus byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, ypatingai nukentėjusiosios bei liudytojos R. B. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašuose objektyviai užfiksuotą informaciją, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, vaizdo kamerų prie ( - ) pastato įrašus, specialisto išvadą, teismas sprendžia, kad 2018 m. gruodžio 7 d. apie 17.30 val. kaltinamasis Ą. Ž. juodu mikroautobusu „Renault Trafic“ atvyko prie ( - ) ir, pastatęs automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje pirmoje nuo šio pastato esančioje stovėjimo vietoje, pamatęs iš pastato išeinančią ir nuo laiptų nulipusią A. G., išlipo iš savo automobilio ir pro jo priekį šaligatviu ėjo į dešinę link ( - ) įėjimo. Kaltinamasis būtent priešais savo automobilio priekį užkalbino A. G. ir su ja toje vietoje bendravo apie pusę minutės. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teigė, jog visas jo pokalbis su A. G. vyko tik ties vėliavų stiebais esančioje šaligatvio dalyje, bylos medžiaga tą paneigia. Tą patvirtina tiek nukentėjusiosios A. G., tiek kartu su ja buvusios liudytojos R. B. parodymai apie įvykio vietą, tiek kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti duomenys bei vaizdo kamerų prie ( - ) įrašai, pateikti byloje. Kaltinamojo parodymai, kad jis, pamatęs A. G., išlipo iš autobusiuko ir ėjo kampu link jos, o mergaitė tuo metu jau buvo praėjusi autobusiuką, taigi, turėjo būti į kairę nuo jo, neatitinka tikrovės – vaizdo faile „Parkingas-veliavos 2018-12-07“ matyti, kad iš autobusiuko išlipęs kaltinamasis ėjo ne į kairę link vėliavų stiebų, o į dešinę link įėjimo į ( - ), link vėliavų stiebų jis paskui mergaites ėjo tik po dar 42 sekundžių ir būtent nuo įėjimo į pastatą pusės. Vaizdo failas „parkingas-panorama 2018-12-07_01“ patvirtina, kad iš mikroautobuso išlipęs vairuotojas ėjo link ( - ) įėjimo ir stovėdamas priešais šį mikroautobusą su merginomis bendravo apie 35 sekundes. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir vaizdo failas „parkingas-transformatorinė 2018-12-07_01“. Liudytoja R. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kaltinamasis iššoko iš tamsios spalvos busiuko, kai jos su A. G. nusileido laiptais ir ėjo keliuku prie pat laiptų, o pokalbio tarp Ą. Ž. ir A. G. metu busiukas buvo prie pat jų. Nukentėjusioji A. G. taip pat parodė, kad pokalbio metu mikroautobuso priekis buvo atsuktas į juos. Tiek vaizdo failas „Parkingas-veliavos 2018-12-07“, tiek vaizdo failai „parkingas-panorama 2018-12-07_01“ ir „parkingas-transformatorinė 2018-12-07_01“ patvirtina, kad pirmas pokalbis tarp kaltinamojo ir A. G. vyko priešais kaltinamojo automobilį, tos vietos vaizdo kamera, esanti nuo įėjimo į SRC pusės, nesiekia, todėl vaizdo faile „parkingas-veliavos 2018-12-07“ pirmos pokalbio dalies nematyti. Liudytoja R. B. parodė, kad jos nutolo nuo mikroautobuso tik tada, kai po pirmo pokalbio jos su A. G. ėjo ir kaltinamasis vėl prie jų pribėgo. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 7 d. parodė, kad jis išlipo iš autobusiuko ir priėjo prie sūnaus jam parodytos A., abu stovėjo vienas greta kito, nuo išėjimo durų, nuo laiptų apie tris metrus atstumu. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 28 d. parodė, kad su A. G. jis kalbėjosi, stovėdami ant šaligatvio dar prieš vėliavų stiebus ir kelio ženklą „Rezervuota“ (1 t., b. l. 169). Taigi, kaltinamojo teisme duoti parodymai, kad viskas vyko tik vienoje vietoje, tai yra ant šaligatvio jau tarp vėliavų stiebų, prieštarauja jo paties parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytoms aplinkybės ir yra neteisingi, nes vaizdo įrašai ir nukentėjusiosios A. G. bei liudytojos R. B. parodymai patvirtina, kad pirma bendravimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dalis vyko būtent priešais jo mikroautobuso priekį, o tik vėliau bendravimas vyko jau ant šaligatvio tarp vėliavų stiebų.

33Nukentėjusiosios A. G. parodymai dėl konflikto trukmės (teigė, kad ranką kaltinamasis buvo suėmęs 10-15 minučių) neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų, jog nuo momento, kai Ą. Ž. išlipo iš savo automobilio iki į jį sugrįžo, viskas truko ne daugiau kaip 2 minutes 10 s, nes jis užfiksuotas išlipantis 17:46:00, įsėdantis į automobilį 17:48:10 val., be to, vaizdo įrašai patvirtina, kad pirmas kaltinamojo ir A. G. bendravimas negalėjo trukti ilgiau nei 35 s, antras bendravimas, kai kaltinamasis priėjo prie A. G., stovinčios jau prie vėliavų, truko 3 s, trečias bendravimas, kai kaltinamasis grįžo atgal prie ten pat stovinčios A. G., truko 58 s. Analogiškai liudytojos R. B. parodymai dėl įvykio trukmės, kurie visiškai identiški A. G. parodymams (ranką pirmą kartą suėmęs laikė 10 min., antrą kartą ranką suėmęs laikė 5 min.), neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų.

34Kaltinamojo parodymai dėl A. G. sugriebimo už striukės nenuoseklūs – teisme Ą. Ž. parodė, kad jam priėjus, A. užsimojo alkūne jo pusėn, tada Ą. Ž. delnu atrėmė jos alkūnę, A. jam nesudavė, jo nesiekė, o Ą. Ž., atrėmęs jos alkūnę, nesuėmė A. už rankos, sugriebė tik už striukės ir iš karto paleido. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat neigė įspyręs, tačiau tada parodė, kad priėjus ir pasakius, jog jis yra L. tėtis, A. G. jam alkūne sudavė vieną smūgį į krūtinę, jis dėl ant šaligatvio buvusio ledo slystelėjo ir, siekdamas išsilaikyti, sugriebė mergaitei už striukės rankovės ties alkūne, tada ją laikė už striukės, sakė, kad nori su ja pasikalbėti, paleido tik tada, kai pasikalbėjus mergaitei pasakė, kad kitą kartą jie susitiks policijoje, ir nuėjo.

35Dėl suėmimo už žasto teismas neturi pagrindo netikėti nuo pat pradžių vienodais ir nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojos R. B. parodymais, kad Ą. Ž. priėjęs suėmė A. G. už kairio žasto ir toje vietoje vykusio viso jų pokalbio metu mergaitę laikė, paskui paleido ir ėjo link savo autobusiuko. Tokią aplinkybę, jog Ą. Ž. priėjęs suėmė A. G. už kairio žasto, įvykio vakare savo tėvui G. B. nurodė namo grįžusi R. B., tą patį sms žinutėje rytojaus dieną savo motinai nurodė ir pati A. G., kuri tą patį vėliau pasakė ir motinai grįžus namo, tą patį pasakė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos. Be to, pats kaltinamasis Ą. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, slysteldamas ant ledo po A. G. suduoto smūgio, sugriebė jai už striukės ties alkūne ir suėmęs laikė, kalbėjo su mergaite ir, tik kai baigė pokalbį, paleido. Teisme kaltinamojo papasakota versija, kad jis tik atrėmė A. G. alkūne suduodamą smūgį savo delnu, trumpai sugriebė už striukės ir iškart paleido, teismas netiki, nes ši versija prieštarauja paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktai įvykio versijai. Be to, kaltinamasis teisme teigė, kad viskas vyko tik ant šaligatvio jau tarp vėliavų stiebų, o vaizdo faile „parkingas-veliavos 2018-12-07“ nematyti, kad toje vietoje A. G. suduotų ar bent bandytų kaltinamajam suduoti smūgį, o šis jį atremtų ar sugriebtų ją už rankos ir, pagal pradinę kaltinamojo versiją apie pokalbio eigą, laikytų už striukės ties alkūne iki pat pokalbio pabaigos. Vaizdo įraše matyti, kad toje vietoje kaltinamasis su A. G. bendrauja per nedidelio žingsnio atstumą, fizinio kontakto tarp jų šis vaizdo įrašas nepatvirtina. Taigi, teismas laiko esant įrodyta, kad Ą. Ž. priėjęs prie A. G., suėmė ją už kairio žasto ir laikė, kol pasibaigus šiai pirmai pokalbio daliai, paleido ir merginos ėjo tolyn link vėliavų stiebų.

36Sprendžiant dėl to, ar Ą. Ž. suėmus A. G. už kairio žasto, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, pažymėtina, jog byloje nenustatyta, jog nukentėjusiajai būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, Ą. Ž. veiksmai prieš mažametę nepasireiškė jokiu išoriniu sužalojimu, nebuvo jokių išorinių fizinio poveikio požymių. A. G. įvykio metu vilkėjo žieminę striukę, taigi, jos kūnas buvo apsaugotas pakankamai storu, mažiausiai dviejų rūbų sluoksniu. Mergaitė sms žinutėje teigė, kad jai už rankos vyras suspaudė iš visų jėgų, tačiau jokių žymių, vėlgi, priešingai A. G. parodymams, kad mėlynė ant rankos tikrai laikėsi vieną-dvi dienas, jau rytojaus dieną jos motina nerado. Į medikus dėl rankos skausmo A. G. nei įvykio dieną, nei vėliau nesikreipė, kaip jau minėta, ji apie tai nepasakė netgi savo motinai grįžusi iš treniruotės. Nors, tiek liudytojos R. B. ir nukentėjusiosios teigimu, tiek vaizdo įrašų duomenimis, įvykio metu pro šalį vaikščiojo arba netoliese buvo pašalinių asmenų, nė vienas iš jų nereagavo, pati A. G. pagalbos nesišaukė, to nedarė ir buvusi kartu jos draugė. Liudytoja R. B. parodė, kad tuo metu kažkas rūkė prie įėjimo į ( - ), kažkas sėdėjo automobilyje, bet niekas nepriėjo. Ši liudytoja taip pat neparodė, kad jai A. G. būtų skundusis rankos skausmu, ji tik nurodė, kad A. G. jai jau vėliau sakė, kad ant rankos ir kojos buvo likusi mėlynė, taip pat sakė, kad jai skaudėjo koją, taigi, ne ranką. Bylos duomenys – liudytojų N. K., V. S. parodymai ir specialisto išvada - paneigė nukentėjusiosios parodymus dėl mėlynės ant A. G. rankos buvimą. Tuo tarpu liudytoja R. B. nebuvo tikra netgi dėl to, ar kaltinamasis A. G. suėmė už striukės, ar už pačios rankos, už žasto ar už pečių. Apklausos metu A. G. parodė, kad kai jai suėmė už rankos ir laikė, jai skaudėjo, tačiau iš R. B. parodymų matyti, kad to A. G. niekaip neišreiškė, R. B. parodė, kad kaltinamasis A. G. suėmė už peties ar rankos ir tiesiog laikė. Taigi, nukentėjusioji niekaip aplinkiniams neišreiškė fizinio skausmo dėl suimtos rankos pojūčio, į medikus dėl to nesikreipė. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis, suėmęs ranką, ją spaudė, kad ji negalėtų pajudėti. Tai rodo, kad kaltinamasis, laikydamas A. G. už žasto, siekė tik to, kad ji nenueitų, kol jie kalbasi. Byloje nėra jokių duomenų, kad Ą. Ž. būtų gnybęs, sukęs, laužęs ar dar kaip nors intensyviai arba stipriai veikęs nukentėjusiosios žastą. Jokių kitokių jo veiksmų, be suėmimo už rankos ir laikymo pokalbio metu, galinčių rodyti jo tyčios kryptingumą sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, nėra. Vertinant, ar kaltinamasis galėjo suvokti, kad laikydamas už žasto A. G., gali sukelti jai fizinį skausmą, pastebėtina, kad A. G. įvykio metu buvo ( - ) metų, tai sportuojanti paauglė, iš jos apklausos vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji nėra smulkaus kūno sudėjimo, be to, kaip jau minėta, ji įvykio metu vilkėjo žieminę striukę, po kuria neabejotinai buvo apsirengusi ir kitais metų laiką, oro sąlygas (pasnigę, ledas ant šaligatvio, taigi, oro temperatūra buvo neabejotinai žemiau 0) atitinkančiais rūbais, kurie turėjo žymiai sušvelninti kaltinamojo rankos pirštų spaudimą. Kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimų, jis nesiekė A. G. sukelti fizinio skausmo, tiesiog norėjo su ja pasikalbėti. Laikymas už rankos truko trumpai – kaip minėta, remiantis vaizdo įrašais, visas pirmas pokalbis tarp Ą. Ž. ir A. G. negalėjo trukti ilgiau nei 35 s, taigi, ranka suimta už žasto irgi negalėjo būti laikoma ilgiau. Tai, beje, paneigia ir nukentėjusiosios bei jos draugės liudytojos R. B. parodymus, kad kaltinamasis suėmęs už rankos pirmą kartą laikė 10 minučių, antrą kartą laikė 5 minutes. Kaltinamojo elgesys – pokalbis su nukentėjusiąja, tiesiog ją laikant už rankos aukščiau alkūnės – neduoda pagrindo išvadai, kad jis tuo siekė sukelti fizinį skausmą A. G. ar bent numatė, kad dėl tokio rankos laikymo šias pasekmes gali sukelti ir sąmoningai leido joms atsirasti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Ą. Ž. veiksmai suimant ranka už kairio žasto žiemine striuke vilkinčiai A. G. ir ją taip laikant daugiausiai 35 sekundes atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Vaizdo įrašai patvirtina, kad po pirmo pokalbio A. G. ir R. B. ėjo namo Žuvinto gatvės link, o kaltinamasis nusekė joms iš paskos ir vėl užkalbino. Tai atitinka ir A. G. bei R. B. parodymus, kad po pirmo pokalbio, kurio metu ir buvo suimta už rankos A. G. bei, abiejų mergaičių teigimu, spirta jai į koją, mergaičių pokalbį išgirdęs Ą. Ž. vėl prie jų priėjo. Kaltinamasis teisme teigė, kad paklausė, ar A. jam ką sakė, paėjo link mergaičių, bet prie jų priėjęs nebuvo, kito posėdžio metu sakė, kad jis tik pasuko galvą atgal ir pasakė A. eiti namo. Vaizdo failas parkingas-veliavos 2018-12-07“ tokius kaltinamojo parodymus paneigia, nes matyti, kad Ą. Ž. iš pradžių labai trumpam, 3 s, prieina prie A. G., tada grįžta link savo automobilio, vėl prieina prie toje pat vietoje likusios stovėti mergaitės ir tada su ja kalba dar apie 58 s, taigi, tai yra ilgiausiai trukusi jų bendravimo dalis, po kurios Ą. Ž. jau grįžta į savo automobilį ir išvažiuoja, o mergaitės nueina namo. Visi vaizdo įrašai patvirtina, kad Ą. Ž. po priešais mikroautobusą vykusio pokalbio nusekė paskui mergaites iki kitos pokalbio vietos jau tarp vėliavų stiebų esančioje šaligatvio dalyje, ten dar 1 minutę kalbėjosi su A. G., R. B. stovint nuo jų atokiau. Šio pokalbio metu nematyti, kad Ą. Ž. suimtų A. G. už rankos ar jai spirtų. Vaizdo failas „parkingas-veliavos 2018-12-07“ paneigia nukentėjusiosios bei liudytojos R. B. parodymus, kad antrą kartą prie jų priėjęs Ą. Ž. vėl sugriebė A. G. už rankos ir laikė iki pokalbio pabaigos, nes matyti, kad jokio fizinio kontakto, juo labiau trunkančio visą šio pokalbio laiką, nėra. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad ir ten kaltinamajam kalbant su A. G., pro šalį eina ar važiuoja žmonės, bet jokios pašalinių asmenų reakcijos į Ą. Ž. veiksmus nėra.

37Tai, kad kaltinamasis įspyrė A. G., iškart po įvykio liudytoja R. B. nurodė savo tėvui G. B., tą patį kitą dieną savo motinai nurodė ir pati nukentėjusioji, abi mergaitės taip patvirtino ir apklausiamos ikiteisminio tyrimo teisėjos, tą patį po savaitgalio pasakė ir liudytojai V. S.. Teismui nėra pagrindo netikėti nuo pat pradžių vienodais ir nuosekliais A. G. ir R. B. parodymais, kad kaltinamasis koja sudavė smūgį A. G. į jos kairę koją. Pagal byloje surinktus duomenis šis smūgis pėda turėjo būti suduotas pirmo kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbio, vykusio priešais mikroautobusą metu.

38Kaltinamasis teisme neigė spyręs A. G. į koją, teigė tik galėjęs slystelti tuo momentu, kai A. G. ranka padarė judesį link jo, norėdama atsistumti. A. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraše matyti, kad ji nurodė, jog kaltinamasis jai pėdos priekiu spyrė per kulkšnį „taip nesmarkiai“. Nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įraše matyti, kad ji kelis kartus parodo konkrečią kojos vietą, į kurią jai buvo įspirta – užpakalinę kairės kulkšnies dalį. Taip pat A. G. parodė, kad ji buvo gal lyg su trumpesniais batais, bet nebuvo dėl to visiškai tikra, ji parodė, kad smūgis kliuvo iškart aukščiau bato aulo, taip pat ji, rodydama, kaip suduotas smūgis, jį pavaizdavo kaip stuktelėjimą. Pastebėtina, kad jos motina parodė, kad A. G. tuo metu buvo ilgaauliais batais iki pusės blauzdų. A. G. savo sms žinutėje mamai kitą dieną po įvykio nurodė, kad nuo spyrio į koją ji vos nenukrito ant žemės. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyras, laikydamas A. už rankos, spyrė jai į koją, pataikė į blauzdą – tarp pėdos ir kelio, A. suklupo, būtų kritusi, tačiau jis ją laikė, todėl A. nenukrito. Tokiu atveju teismas neabejoja, kad vyrui batu apautos pėdos priekiu spiriant į blauzdą tiek stipriai, kad mergaitė galėjo pargriūti, būtų likusi smūgio žymė. Tiek nukentėjusiosios motina rytojaus dieną, kai kraujosruva jau būtų išryškėjusi, jokių žymių ant kojos nerado, jų nerado ir nukentėjusiąją 2018 m. gruodžio 12 d. apžiūrėjęs teismo medicinos tarnybos specialistas, žymių nematė ir trenerė V. S., apžiūrėjusi A. G. koją 2018 m. gruodžio 10 d., pirmadienį. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad šis smūgis koja galėjo būti stiprus. Iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašo matyti, kad A. G. teigė, kad jai šiek tiek skaudėjo, tik tą akimirką, kai pataikė, tai buvo stipriau nei prilietimas. Tuo tarpu liudytoja R. B. teigė, kad A. jai skundėsi, kad skauda koją, teigė, kad ją skaudėjo dar kurį laiką. Dėl spyrio sukelto skausmo į medikus A. G. nesikreipė. Pastebėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašų matyti, jog A. G. eina nė kiek nešlubuodama, ji nesusiima už kojos, taip pat nematyti, kad ji šluostytųsi ašaras ar pan. Tokie prieštaringi pačios nukentėjusiosios parodymai apie skausmo stiprumą, jo trukmę, smūgio sudavimo pobūdį, duomenys apie tai, jog neliko jokių smūgio batu žymių, prieštaringi parodymai dėl nukentėjusiosios įvykio metu avėtų batų aulo ilgio, keliantys abejonę dėl to, kad spyris galėjo būti suduotas virš bato, o ne į jo aulą, teikia pagrindo abejoti, kad šio smūgio sukeltas fizinis skausmas buvo tiek stiprus, jog veikos pavojingumas jau sudarytų sąlygas kilti baudžiamajai atsakomybei. Be to, remiantis pačios nukentėjusiosios parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis buvo tik momentinis, truko labai trumpai – nukentėjusioji nurodė, kad tik akimirką, vėlgi nukentėjusioji jo sudavimo metu fizinio skausmo pojūčio irgi neišreiškė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo spyriu nukentėjusiajai A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas.

39Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nepakanka patikimų duomenų, kad Ą. Ž. nukentėjusiajai šį smūgį koja sudavė tyčia, būtent siekdamas sukelti jai fizinį skausmą ar bent numanydamas, kad gali kilti būtent tokios pasekmės ir sąmoningai leisdamas joms atsirasti. Tiek kaltinamasis, tiek A. G. ir R. B. parodė, kad įvykio metu ant šaligatvio buvo ledo, slidu. Kaltinamasis teigė, kad jis po nukentėjusiosios mosto alkūne jo link galėjo slystelėti. Liudytoja R. B. parodė, kad A. G. lyg bandė kaltinamajam ranką traukti, bet lyg nebandė atsistumti, ir tuo metu kaltinamasis jai spyrė į koją. Nukentėjusiosios apklausos vaizdo ir garso įraše matyti (įrašo 15.13-15.18 min.), kad A. G. parodo kairės rankos judesį, kuriuo ji, laikoma už žasto, siekė ištrūkti iš kaltinamojo – suktelėjimas ranka iš peties atgal. Ji parodė, kad kaltinamasis jai spyrė būtent tada, kai ji judėjo ir bandė ištrūkti. Toks nukentėjusiosios parodytas judesys atitiktų kaltinamojo parodymus, kad jam kalbant su mergaite, A. G. ranka padarius mostą, jis galėjo slystelti ant ledo. Iš A. G. apklausos metu parodyto judesio, kokiu stiprumu buvo suduota į jos koją, matyti, kad tai buvo stuktelėjimas pėda lyg iš šono. Iš apklausos įrašo matyti, kad mergaitė kelis kartus parodė, jog smūgis buvo būtent į užpakalinę jos kairės kulkšnies pusę. Tokiu atveju visiškai nelogiška, kad su ja kalbėdamas ir savo dešine ranka laikydamas nukentėjusiąją būtent už kairio žasto, taigi, būdamas prieš ją, kaltinamasis būtų sugebėjęs įspirti nukentėjusiajai faktiškai iš nugaros. Tačiau, esant tokioms aplinkybėms, negalima atmesti galimybės, kad judant nukentėjusiajai, jai peties sukimu atgal mėginant ištraukti savo žastą iš kaltinamojo dešinės rankos, šis galėjo ant ledu padengto šaligatvio slystelėti ir savo pėda kliudyti A. G. koją. Visiškai logiška, kad slysdamas žmogus griūna atgal ir tuo metu jo kojos kyla į viršų, taigi, A. G. judant toks jos kulkšnies kliudymas Ą. Ž. pėda realiai tikėtinas. A. G. negalėjo atsakyti, kuria koja jai spyrė, tai duoda pagrindą manyti, kad ji nematė paties smūgio, tik pajuto kaltinamojo kojos su jos kulkšnimi kontaktą. Vertinant šių duomenų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai į koją Ą. Ž. įspyrė tyčia, siekdamas sukelti jai fizinį skausmą ar bent numanydamas, kad jo veiksmai gali tokias pasekmes sukelti ir sąmoningai leisdamas joms atsirasti.

40Nukentėjusiosios motina N. K. teisme parodė, kad jos dukra moka už save pastovėti, moka atsikirsti, kad ji ir pokalbio su kaltinamuoju metu jam reiškė pretenzijas, kad jis neturi teisės jos tampyti, atsikirto, kad ji neprivalo saugoti kaltinamojo sūnaus, nes jam nėra giminė ir pan., taigi, matyti, kad A. G. pokalbio metu jautėsi tvirtai, nebuvo sutrikusi, pasimetusi. Vertinant abiejų mažamečių parodymus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad abi mergaitės tuo metu buvo labai artimos, kaip abi nurodė apklausose, geriausios draugės ir jų parodymams galėjo turėti įtakos susitarta įvykio versija. Abiem mergaitėms buvo žinoma, kad kaltinamojo sūnus baseine buvo užkliudytas A. G., iš kaltinamojo ir liudytojos V. S. parodymų matyti ir tai, kad dėl A. G. elgesio kaltinamojo sūnaus atžvilgiu jau buvo anksčiau kilusių nesutarimų, išsakyta pastabų. Taigi, A. G. turėjo motyvą tyčia apkalbėti Ą. Ž., jo veiksmus apibūdinti subjektyviai, juos hiperbolizuodama, siekiant išvengti galimų pretenzijų ar priekaištų dėl jos pačios elgesio baseine. Vaizdo įrašuose matyti, kad abi mergaitės, nuėję iki Žuvinto gatvės, stovi ant šaligatvio dar apie minutę, paskui pereina gatvę. Liudytoja R. B. ir pati nukentėjusioji parodė, kad jos apie įvykį kalbėjosi ir rytojaus dieną. A. G. apklausos metu parodė, kad jos eidamos kalbėjo, kas buvo, ką darys toliau (įrašo 20.06 min.). A. G. tik kitą dieną po pietų apie įvykį parašė savo motinai mobiliuoju telefonu, jau įvykį ir tolesnius veiksmus aptarusi su savo drauge R. B.. Nors N. K. teisme teigė, kad dukra grįžo apsiverkusi, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė tik tai, kad dukra grįžo nusiminusi, o tai visiškai natūralu po nemalonaus pokalbio su kito vaiko tėvu. N. K., teigusi, jog su dukra jų ryšys labai artimas, jos visada pasikalba, tokį dukros elgesį aiškino tuo, kad namuose buvo svečių, iš jos pačios parodymų paaiškėjo, kad svečiavosi labai dažnai tuose namuose besilankanti ir netgi nakvojanti artima giminaitė, pačios N. K. sesuo, todėl teismas netiki, kad būtent ši aplinkybė sutrukdė A. G. iškart papasakoti apie įvykį šeimos nariams. Liudytoja V. S. parodė, kad mergaitės apie įvykį jai pirmadienį pasakojo lyg susitarę, R. pokalbio metu pasakė taip kaip A. žodis į žodį. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog iš liudytojos V. S. ir N. K. parodymų matyti, kad R. B. iš karto po įvykio dar išsakė ir tai, kad kaltinamasis buvo sugriebęs A. G. už gerklės, ją smaugė, bet pati A. G. to nepatvirtino, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, R. B. to irgi jau nenurodė, šios aplinkybės ji nepapasakojo iškart po įvykio grįžusi namo savo tėvui liudytojui G. B., taigi, mergaičių parodymai nėra visiškai patikimi. Todėl teismas A. G. ir R. B. parodymus dėl to, kad kaltinamasis tyčia spyrė į koją, vertina kaip nepatikimus. Remiantis aptartais duomenimis, teismas sprendžia, jog byloje nesurinkta patikimų duomenų, patvirtinančių kaltinamojo tyčią spiriant į koją sukelti fizinį skausmą A. G., taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo veiksmas sukėlė nukentėjusiajai realų fizinį skausmą.

41Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

42Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014, 2K-316-222/2016). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015, 2K-3-489/2018). Pažymėtina, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015).

43Bylos duomenys patvirtina, kad Ą. Ž. ir A. G. įvykio metu buvo viešoje vietoje – ant šaligatvio prie ( - ), ten buvo ir liudytoja R. B., vaizdo įrašai ir kaltinamojo parodymai patvirtina, jog įvykio metu ten vaikščiojo ar automobiliais pro šalį važiavo ir pašaliniai asmenys. Tačiau, sprendžiant dėl to, ar Ą. Ž. kaltas padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad jo atlikti veiksmai sukėlė būtinas BK 284 straipsnio inkriminavimui pasekmes – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Kaltinime nurodyta, jog Ą. Ž. viešoje vietoje grasino A. G., sakydamas, kad jeigu taip dar atsitiks, jis lauks jos ne čia, o kažkur kitur. Kaltinamasis Ą. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jis su A. G. kalbėjo apie tai, kad mergaitė neskriaustų jo sūnaus L., balso pakėlęs nebuvo, mergaitę perspėjo, kad jei tai pasikartos, kitą kartą jie susitiks policijoje. Iš esmės tą patį parodė ir nukentėjusioji A. G., liudytoja R. B., teigę, jog Ą. Ž. su A. G. kalbėjo apie tai, kad A. G. neskriaustų L., jį saugotų, nes yra vyresnė, ir pan., keiksmažodžių nevartojo. A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai Ą. Ž. sakė, jog jeigu taip dar kartą atsitiks, Ą. Ž. jos lauks kažkur kitur. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ą. Ž. sakė A. lauksiąs už kampo ar kur kitur. Liudytojas G. B. parodė, kad jam dukra R. B. pasakojo, kad Ą. Ž. sakė A., kad jei dar tokie atvejai pasikartos, tai susiras ją kitur. Liudytoja ir nukentėjusios A. G. atstovė pagal įstatymą N. K. teisme teigė, kad Ą. Ž. A. garsino, kad jei ši dar kartą palies jo vaiką, jis ją pasigaus, žadėjo kažką padaryti. Nors kaltinamojo ir A. G. bei R. B. versijos apie tai, kur Ą. Ž. sakė susitiksią su A. G., jei ši ir toliau skriaus jo sūnų, skiriasi, sprendžiant dėl BK 284 straipsnio inkriminavimo Ą. Ž. neturi esminės reikšmės. Liudytoja V. S. teisme patvirtino, kad ji iš Ą. Ž. ir jo žmonos anksčiau jau buvo gavusi pastabų dėl A. G. elgesio, tą patvirtino ir Ą. Ž., kad jo sūnus ir A. G. nesutarė. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbis vyko iš asmeninių paskatų, kaltinamasis neprikibo prie A. G. be jokios priežasties ar dėl mažareikšmės dingsties. Tiek A. G., tiek liudytoja R. B. patvirtino, kad tarp A. G. ir L. Ž. įvykio dieną per treniruotes kilo nesutarimas dėl to, jog šokdama į baseinuką, A. G. užkliudė ten plaukusį kaltinamojo sūnų. Taigi, bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis siekė su A. G. tik pasikalbėti apie jos elgesį baseine, jis nesiekė savo veiksmais pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos. A. G. mamai rašytoje sms žinutėje teigė, kad Ą. Ž. pokalbio su ja metu pradėjo staugt, šaukė, kad ji turės saugoti kaltinamojo sūnų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, ji apie tai, kad Ą. Ž. staugė, šaukė, jau neparodė, iš jos parodymų matyti, kad vyko būtent pokalbis, o jokio šaukimo ar netgi staugimo nebuvo. Liudytoja R. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigė, kad išlipęs kaltinamasis pradėjo ant jų šaukti. Tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis kalbėjo su A. G., prie ( - ) įėjimo vyko pakankamai intensyvus judėjimas – į stovėjimo aikšteles abipus pėsčiųjų tako įvažinėjo ir išvažinėjo automobiliai, ėjo žmonės, bet nė vienas nereagavo į Ą. Ž. veiksmus. Todėl nėra pagrindo tikėti, kad minėto pokalbio metu Ą. Ž. buvo labai pakėlęs balsą ar, tuo labiau, šaukė, staugė. Vien aiškinimasis dėl A. G. elgesio ir tai, kad jam nesikeičiant, ji su Ą. Ž. susitiks policijoje, ar, pasak A. G., kažkur kitur, nei prie ( - ), negali būti traktuojamas kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.

44Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesio motyvus ir tikslus – pykdamas dėl to, kad A. G. nebe pirmą kartą užgauna jo mažametį sūnų, siekė su A. G. pasikalbėti dėl jos elgesio, tą, beje, apklausos metu parodė ir pati nukentėjusioji, kad kaltinamasis buvo nepatenkintas tik dėl jos ir L. santykių, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis veikė, turėdamas tyčią aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis siekė pasikalbėti tik su pačia A. G., jis pats nurodė, kad jo pokalbio su nukentėjusiąja metu kita mergaitė buvo greičiausiai jam už nugaros, su ja jokio konflikto ar bent pokalbio nebuvo. Kaltinamojo paskatos pasikalbėti apie elgesį ir galimas pasekmes su A. G. nebuvo chuliganiškos, jas lėmė grynai asmeninės priežastys. Nors šį konfliktą mačiusi R. B. patyrė neigiamas emocijas, nenustatyta, kad dėl įvykio ji būtų pasijutusi šiurkščiai pažeminta ar šokiruota, jai sukeltas didelis išgąstis ar buvo sutrukdytas jos poilsis. Apklausiama A. G. parodė, kad R. B. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, mano, kad buvo truputį išsigandusi, nes stovėjo truputį išpūstom akim, paskui nusiramino. Iš liudytojos apklausos garso ir vaizdo įrašo matyti, jog R. B. teigė, kad ji stovėjo sustingusi, išsigando, nes kaltinamasis išlipo iš didelio busiuko, mergaitės bijojo, kad jas gali pagrobti. Šiuo atveju nėra patikimų duomenų, kad kaltinamojo veika, aiškinantis su A. G. dėl jos elgesio buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pats kaltinamasis bei nukentėjusioji ir liudytoja R. B. parodė, tą patvirtino vaizdo įrašai, kad pokalbio metu pro šalį ėjo kiti asmenys, bent du pašaliniai asmenys buvo vos už kelių metrų nuo kaltinamojo ir nukentėjusiosios, vaikščiodami aplink beveik greta mikroautobuso pastatytą baltą automobilį, kažkas rūkė prie įėjimo į pastatą, tačiau nė vienas iš asmenų nereagavo į kaltinamojo veiksmus ar žodžius. Ą. Ž. veiksmais privataus konflikto ribos nebuvo peržengtos ir viešoji tvarka bei rimtis nebuvo sutrikdyta. Taigi, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad Ą. Ž. veiksmai būtų sutrikdę viešąją rimtį ir tvarką. Todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

45Taigi, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Ą. Ž. kaltę dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais, Ą. Ž. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

46Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

47Keturi vokai su 6 CD laikmenomis su vaizdo įrašais paliktini saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,

Nutarė

49Ą. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

50Ą. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

51Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

52Keturis vokus su 6 CD laikmenomis su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L., sekretoriaujant I.... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ą. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį tuo,... 5. Kaltinamasis Ą. Ž. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo neigė. Parodė,... 6. Apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusi mažametė A. G., apklausta... 7. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir liudytoja N. K. parodė, kad kitą... 8. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 8 d. N. K. parodė, kad... 9. Apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja mažametė R. B., apklausta pas... 10. Liudytojas G. B. parodė, kad jo dukra R. B. su A. G. ( - ) lanko plaukimo... 11. Liudytoja V. S. parodė, kad Ą. Ž. sūnus pas ją lanko baseiną, o A. yra... 12. N. K. protokole – pareiškime policijai 2018 m. gruodžio 8 d. nurodė, kad... 13. Apžiūros protokole ir fotonuotraukose 2018 m. gruodžio 8 d. užfiksuota, kad... 14. Daiktinių įrodymų - kompaktinių diskų apžiūros protokole užfiksuota,... 15. Kitų objektų apžiūros protokole ir jo priede 2019 m. liepos 24 d. aprašyti... 16. Peržiūrint vaizdo įrašą failas „Parkingas-veliavos 2018-12-07“,... 17. Vaizdo įraše failas „parkingas-panorama 2018-12-07_01“ matyti, kad... 18. Vaizdo įraše „parkingas-transformatorinė 2018-12-07_01“ matyti 17:46:03... 19. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m.... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje... 21. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole 2018 m. gruodžio 14 d.... 22. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio... 23. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus... 24. Ą. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 7 d. parodė, kad sūnus L. apie... 25. Parodymų patikrinimo vietoje protokole 2019 m. rugpjūčio 28 d. užfiksuota,... 26. Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad... 27. Dėl fizinio skausmo mažametei A. G. sukėlimo... 28. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 29. Kaltinamasis Ą. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad... 30. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia... 31. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės... 32. Išanalizavus byloje surinktus duomenis – kaltinamojo parodymus, jo parodymų... 33. Nukentėjusiosios A. G. parodymai dėl konflikto trukmės (teigė, kad ranką... 34. Kaltinamojo parodymai dėl A. G. sugriebimo už striukės nenuoseklūs –... 35. Dėl suėmimo už žasto teismas neturi pagrindo netikėti nuo pat pradžių... 36. Sprendžiant dėl to, ar Ą. Ž. suėmus A. G. už kairio žasto, tuo jai buvo... 37. Tai, kad kaltinamasis įspyrė A. G., iškart po įvykio liudytoja R. B.... 38. Kaltinamasis teisme neigė spyręs A. G. į koją, teigė tik galėjęs... 39. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nepakanka patikimų duomenų, kad Ą. Ž.... 40. Nukentėjusiosios motina N. K. teisme parodė, kad jos dukra moka už save... 41. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo... 42. Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad Ą. Ž. ir A. G. įvykio metu buvo viešoje... 44. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesio motyvus ir tikslus – pykdamas dėl... 45. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių Ą. Ž. kaltę... 46. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 47. Keturi vokai su 6 CD laikmenomis su vaizdo įrašais paliktini saugoti kartu su... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 49. Ą. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį... 50. Ą. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį... 51. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti,... 52. Keturis vokus su 6 CD laikmenomis su vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su... 53. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...