Byla 2-26/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1466-538/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Minvesta“ ieškinį atsakovams L. N., V. I. (V. I.), D. T. ir M. N. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Minvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. N., V. I. (V. I.), D. T. ir M. N. 5 874 961 Lt žalos.

4Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 5 874 961 Lt. Nurodė, kad atsakovams (fiziniams asmenims) pareikštas 5 874 961 Lt reikalavimas yra didelis, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo BUAB „Minvesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovams L. N., V. I., D. T. ir M. N. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 5 874 961 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

7Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą; reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, o atsakovų finansinė būklė nėra žinoma. Atsakovai turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas M. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „Minvesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. N. atžvilgiu atmesti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Atsakovas iš BUAB „Minvesta“ bankroto administratoriaus negavo jokių raštų apie tai, kad nėra perduotas įmonei priklausantis turtas ir dokumentai. Administratorius prieš pateikdamas ieškinį nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kas faktiškai valdo bankrutuojančios bendrovės turtą;
  2. Preliminariai įvertinus ieškinio motyvus bei pateiktus įrodymus negalima tvirtinti, kad jo (M. N.) atžvilgiu galėtų būti priimtas nepalankus teismo sprendimas. Jo (M. N.) atsakomybė yra grindžiama vieninteliu rašytiniu įrodymu – Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, kuriame nurodoma, kad atsakovas buvo BUAB „Minvesta“ direktorius beveik du mėnesius. Šio įrodymo nepakaktų tenkinti ieškinį. Iš pateikiamų įrodymų matyti, kad bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti ne dėl M. N. kaltės, nes pasibaigus jo, kaip direktoriaus įgaliojimams, dokumentai buvo perduoti kitam įmonės vadovui – D. T.. Apeliantas mano, kad BUAB „Minvesta“ palankus teismo sprendimas jo (apelianto) atžvilgiu negalės būti priimtas, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas;
  3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka teisingumo principo. Jo (apelianto) viso turto areštas yra neproporcinga priemonė, kuri apribos jam (apeliantui) gauti darbo užmokestį, užsitikrinti minimalius buities poreikius bei, pasitelkiant teisininkus, apginti savo teises šioje civilinėje byloje.

10Atsakovas D. T. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo M. N. atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti.

11Ieškovas BUAB „Minvesta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Nesutinka su skundo argumentu, kad administratorius nesiaiškino, kas yra atsakingas už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą (neišsaugojimą). Administratoriui nebuvo perduoti BUAB „Minvesta“ finansinių atskaitomybių dokumentai. Paskutiniai dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti tik už 2008 metus. Taip pat nebuvo perduotas bendrovės turtas, kuris pagal 2008 metų balansą sudarė 5 874 961 Lt, bei piniginės lėšos. Administratorius nerado dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turėtų ir nuo 2009 metų pradžios iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. balandžio 15 d.) gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje ir bendrovės naudai, taip pat turėto turto pardavimą (nurašymą) ir iš pardavimo gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje. M. N. įmonės direktoriumi ir akcininku tapo 2010 m. rugsėjo 29 d. ir jais iki 2010 m. lapkričio 10 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įgijo UAB „Irventa“ (šiuo metu UAB „Minvesta“) akcijas, buvo sudaryta dar 2010 m. kovo 23 d. M. N. einant BUAB „Minvesta“ vadovo pareigas ir būnant vieninteliu akcininku. Tai tas laikas, už kurį bankroto administratorius nerado dokumentų, kurie pagrįstų bendrovės turėtų ir gautų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje ir bendrovės naudai, bendrovės turėto turto pardavimą (nurašymą). Administratorius nerado dokumentų, kurie patvirtintų, jog M. N., baigęs eiti bendrovės direktoriaus pareigas, perdavė naujajam direktoriui įmonei priklausantį turtą, visus dokumentus, kurie leistų nustatyti tuo metu turėto ir naujajam direktoriui perduoto turto vertę;
  2. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių (paneigiančių) įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės;
  3. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, todėl pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio priemones pagrįstai pritaikė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Atsakovas M. N. yra fizinis asmuo. Kadangi su atskiruoju skundu nebuvo pateikta jokių duomenų apie jo turtinę padėtį, finansines galimybes, todėl nebuvo paneigta prezumpcija, jog ieškinio reikalavimo suma (5 874 961 Lt) atsakovui yra didelė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo M. N. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.

17Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo BUAB „Minvesta“ teismui pateikto ieškinio suma, kurią jis prašo solidariai priteisti iš atsakovų, yra 5 874 961 Lt. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti tikėtinai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas M. N., skųsdamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (dokumentų), t. y. įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie apelianto tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Nesant tokių įrodymų, sprendžiama, kad apeliantas nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).

18Apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas. CPK 144 straipsnis nustato, kad, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu tik tai, kad suinteresuotas asmuo būtų tikėtinai pagrindęs savo ieškinio reikalavimą. Tikėtino pagrindimo sąvoka teismų praktikoje aiškinta ne kartą. Toks reikalavimas reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011 ir kt.).

19Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė CPK 144 straipsnio reikalavimų, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, akivaizdžių duomenų apie BUAB „Minvesta“ ieškinio nepagrįstumą nenustatė.

20Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų (CPK 145 str. 2 d.). Nurodytų principų pažeidimą apeliantas sieja su tuo, kad, jo teigimu, taikant viso turto areštą bus apribotos galimybės gauti darbo užmokestį, užsitikrinti minimalius buities poreikius bei apginti savo teises šioje civilinėje byloje, pasitelkiant teisininkus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo ar teisingumo principų pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama teismo nutartimi buvo numatyta ieškinio sumai pirmiausia areštuoti atsakovo (solidariai su kitais atsakovais) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio turto nesant ar esant jo nepakankamai, areštuoti lėšas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog šioje byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, nesant pakankamai kito apelianto (ar kitų atsakovų) turto, buvo ar tikėtinai bus areštuotos jo lėšos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į šalies, kurios atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, bet ir į jos šeimos narių (ypač mažamečių vaikų, jei jų yra) interesus, jų teisių apsaugą. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantas nepateikė savo turtinę bei finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, nenurodė, kokia pajamų dalis reikalinga būtiniems jo poreikiams tenkinti. Kita vertus, tai neatima iš apelianto teisės, pateikus tokius duomenis, prašyti teismo panaikinti areštą atitinkamai pajamų daliai.

21Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

22Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas BUAB „Minvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo BUAB... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą;... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas M. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos... 10. Atsakovas D. T. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo M. N.... 11. Ieškovas BUAB „Minvesta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo BUAB „Minvesta“... 18. Apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas. CPK 144... 19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos... 20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto... 21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti iš esmės... 22. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą....