Byla 3K-3-74-421/2015
Dėl įpareigojimo pašalinti defektus; trečiasis asmuo – „Rinol International S.A.“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Irlanda“ dėl įpareigojimo pašalinti defektus; trečiasis asmuo – „Rinol International S.A.“

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų ir pareikštiems per garantinį terminą, eigos pradžią (CK 6.667 straipsnio 3 dalies), rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies), keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnio), apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies), rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsnių), bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio), draudimą naikinti sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnio), ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo pakeitimą (CPK 141 straipsnio), pažeidimo.

6Ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybos ir pramogų komplekso „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 (toliau – ir Aikštelė). 2006 m. rugsėjo 5 d. statybos rangos sutartimi Nr. 17-22/06 (toliau – ir Rangos sutartis) atsakovas įsipareigojo parengti ir pateikti Aikštelės grindų įrengimo techninį projektą ir pagal Rangos sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti grindų paviršiaus įrengimo darbus Aikštelėje. Rangovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita ištaisyti atliktų darbų trūkumus, nustatytus darbo metu ir per garantinį terminą (5.6 punktas). Visas prekybos ir pramogų kompleksas „Akropolis“ buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. vasario 23 d. aktu. Aikštelės betoninių grindų paviršiaus defektų 2012 m. kovo 9 d. aktas patvirtina garantiniu laikotarpiu atsiradusius Aikštelės betoninių grindų paviršiaus defektus: Aikštelės antrame ir trečiame aukštuose visame betoninių grindų paviršiuje, įskaitant vietas, kuriose automobiliai nevažinėja ir grindys nėra veikiamos automobilių padangų, susidarė daug mažų gilių duobučių; vietomis grindų paviršiaus betonas yra ištrupėjęs; betoninių grindų paviršiuje kai kuriose vietose matoma atsiradusių įtrūkimų.

7Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti Aikštelės antro ir trečio aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovo lėšomis ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad užbaigus statyti Aikštelę jos antro ir trečio aukštų betoninių grindų paviršiuje atsirado defektų. 2011 m. birželio 27 d. ieškovas dėl atsiradusių aikštelės defektų išsiuntė rangovui pareiškimą ir paprašė atlikti šių defektų šalinimo darbus. 2011 m. spalio 14 d. raštu atsakovas atsisakė ištaisyti nurodytus defektus. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti savo įsipareigojimus ir neištaiso garantiniu laikotarpiu Aikštelėje atsiradusių defektų.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 47 309,62 Lt (13 701,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui – 5 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 55,92 Lt (16,19 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Garantijos laikotarpiu nustačius objekto defektus, užsakovas gali pareikšti rangovui reikalavimą (pretenziją) dėl darbų trūkumų per visą garantijos laikotarpį. Rangovui atsisakius tenkinti užsakovo reikalavimą arba per užsakovo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į užsakovo pretenziją dėl konkrečių garantinio objekto defektų pašalinimo, laikytina, kad užsakovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Remdamasis CK 6.698 straipsniu, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi ir Rangos sutarties 6.2 punktu, teismas sprendė, kad atsakovo atliktų darbų garantinis laikotarpis buvo penkeri metai nuo Aikštelės pripažinimo tinkama naudoti. Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti 2007 m. vasario 23 d., todėl garantinio termino pabaiga buvo 2012 m. vasario 23 d. Byloje ginčo nekilo dėl to, kad ieškovas reikalavimą atsakovui dėl darbų rezultatų trūkumo pareiškė per garantinį terminą, tačiau kilo dėl momento, kada ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ir atitinkamai kada jis prasidėjo iš naujo, be to, ar iš viso buvo nutrūkęs. Teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. birželio 27 d. pareiškė atsakovui pretenziją (Nr. Res-2011-06/204) dėl atsiradusių defektų šalinimo. Atsakovas 2011 m. spalio 14 d. raštu (Nr. RS-58/11) atsisakė pašalinti ieškovo nurodytus defektus. Ieškovo atstovai pripažino, kad per įstatyme nustatytą pastato kokybės garantijos terminą ieškovas 2011 m. kovo mėnesį žodžiu reiškė pretenzijas atsakovui dėl objekto darbų defektų (ieškovo atstovų M. M., G. K., N. V. parodymai). Kadangi atsakovas, ieškovo atstovų nuomone, sutiko pašalinti darbų trūkumus, ieškinio senaties terminas nutrūko ir iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d., kai atsakovas pranešė ieškovui, kad neketina tenkinti jo reikalavimų. Nors atsakovo atstovai teigė, kad senaties pradžia laikytina 2011 m. kovo–balandžio mėn., nes atsakovas iš karto nesutiko su ieškovo reiškiamomis pretenzijos, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepateikta leistinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tokią aiškiai išreikštą atsakovo valią. Priešingai, ieškovo pateiktos korespondencijos ir ieškovui pateikto atsakovo 2011 m. liepos 20 d. pranešimo (atsakymo į pretenziją) Nr. RS-39/11 turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dar neatsisakė šalinti objekto trūkumų, tai pagrįstai leido ieškovui tikėtis, jog trūkumai, dėl kurių pareikštos pretenzijos per garantinį laikotarpį, bus pašalinti. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pripažino savo prievolę bei nutraukė 2011 m. kovo–balandžio mėn. prasidėjusį ieškinio senaties terminą. Iš tolesnės ieškovo ir atsakovo korespondencijos teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 14 d. raštu (Nr. RS-58/11) atsakovas atsisakė pašalinti ieškovo nurodytus defektus, todėl ieškovui tapo žinoma, jog reikalavimų dėl pažeistų teisių atsakovas nevykdys. Ši atsakovo pozicija nebesikeitė. Teismas nurodė, kad nutraukto ieškinio senaties termino pradžia iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d. Aplinkybė, kad atsakovas neigė savo atsakomybę dėl darbų defektų, nepaneigia fakto, kad jis nepripažino ieškovo reiškiamų pretenzijų. Ieškinys teisme gautas 2012 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.

11Spręsdamas dėl rangovo atsakomybės teismas nurodė, kad ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų užsakovas neprivalo įrodinėti defektų atsiradimo priežasčių. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Aikštelės defektai išryškėjo galiojant darbų kokybės garantiniam terminui. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371//2005). Pagal Rangos sutartį atsakovas įsipareigojo parengti ir pateikti grindų įrengimo techninį projektą. Techninio projekto parengimas apėmė: projektuotojų paiešką ir tarpininkavimą tarp užsakovo ir projektuotojų, ruošiant grindų įrengimo techninį projektą. Atsakovas, vykdydamas Rangos sutartį, pasitelkė trečiąjį asmenį, nes pats neturėjo teisės atlikti projektavimo darbų. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovas atliko tarpininko vaidmenį atliekant projektavimo darbus, t. y. turėjo surasti projektuotoją ir atlikti grindų betonavimo darbus pagal projektą.

12Spręsdamas dėl projektavimo ir betonavimo darbų teismas nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo kaip vieną iš pagrindinių Aikštelės betoninių grindų defektų atsiradimo priežasčių nurodė tai, kad pastatas nebuvo uždengtas struktūriniu stiklu, kaip tai buvo nurodyta techniniame projekte, pažymėjo, jog apie techninio ir darbo projekto sprendinių pakeitimus nebuvo tinkamai informuoti. Teismas nustatė, kad Aikštelės projektavimo užduotyje (2006 m. kovo mėn.), kuri buvo pateikta trečiajam asmeniui, nurodyta, kad Aikštelė bus uždara, fasadų apdailai naudojamas struktūrinis stiklas. Byloje nėra įrodymų, kad ši projektavimo užduotis buvo koreguota, betono grindų projekto rengimui buvo parengta nauja projektavimo užduotis, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog ši projektavimo užduotis buvo rengiama UAB „Betonika“, o parengtame darbo projekte jau buvo nurodyta, kad Aikštelė nebus dengiama struktūriniu stiklu ir pastatas bus atviras. Nors ieškovas teigė, kad darbo projekte jau buvo atsisakyta Aikštelę uždengti struktūriniu stiklu, tačiau teismas pažymėjo, kad nei paties darbo projekto, nei statybos žurnalo, nei kitų dokumentų, įrodančių, jog dar iki sudarant Rangos sutartį arba pradedant atlikti betonavimo darbus atsakovas buvo informuotas apie techninio projekto sprendinių pakeitimą, nėra. Betoninių grindų paviršiaus darbo projektą trečiasis asmuo rengė uždarai patalpai, tačiau įvertinęs nepalankias aplinkos sąlygas, atsižvelgęs į tai, kad pastatas nebus šildomas, vietoj automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijos nustatyto XC1 aplinkos sąlygų klasifikavimo nurodė, kad atliekant grindų betonavimo darbus turėtų būti naudojamas betonas, atitinkantis tokias sąlygas – C25/30-XC4-W6-C-0,40-16-S3, t. y. nurodė aukštesnę ir nepalankesnių aplinkos sąlygų klasę. Byloje atlikti ekspertinio pobūdžio tyrimai ir betono tiekėjo AB „Vilijampolės gelžbetonis“ atitikties deklaracija leido teismui daryti išvadą, kad betoninėms grindims panaudotas betonas atitinka C25/30 (pagal LST EN 206-1:2002/A1:2004, LST EN 206-1:2002/A2:2005, LST EN 13791:2007) klasei gniuždymo stipriui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad apklausti liudytojai nurodė, jog betono korozijos nebūtų, jei būtų sausa aplinka, t. y. jei pastatas būtų uždaras. Teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas netinkamai vykdė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas (CK 6.691 straipsnis). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, juose nustatytų reikalavimų. Nors trečiojo asmens parengtas darbo projektas nevisiškai atitiko statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau užsakovas darbus priėmė, statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas darbo projektui pritarė, pretenzijų dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo neturėjo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Ekspertika“ 2013 m. atliktos dalinės statinio ekspertizės akte (Nr. 13-01/20) konstatuota, jog cikliškas ilgalaikis drėgmės poveikis, betonui naudojant užpildus iš Lietuvos žvyro karjerų, veikiant užšalimo ir atšilimo ciklams, patenkant ant paviršiaus druskų, sukelia betono šarminę koroziją. Tačiau teismas nevertino pateiktų išvadų, nes ekspertizę atlikęs ekspertas A. R. yra susijęs su ieškovu sutartiniais santykiais – konsultuoja ieškovą, rengia konkursų sąlygas ir kt.

13Spręsdamas dėl Aikštelės eksploatavimo teismas nurodė, kad, atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, kita atsiradusių defektų priežasčių grupė yra netinkamas Aikštelės eksploatavimas – druskų naudojimas, temperatūrinių siūlių neprižiūrėjimas ir pan. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai prižiūri Aikštelę, neatlieka būtinų remonto ir priežiūros darbų. Nors ieškovas neigė, kad ledui tirpinti ir Aikštelei prižiūrėti žiemą naudoja druskas, tačiau, teismo vertinimu, tai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir liudytojų parodymams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, ekspertinio pobūdžio tyrimus ir išvadas, šalių ir liudytojų parodymus, taip pat įvertinęs šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), sprendė, kad, atsakovas įrodė, jog ieškovas netinkamai prižiūri automobilių stovėjimo aikštelę, ir padarė išvadą, kad ieškovas taip pat yra kaltas dėl defektų atsiradimo.

14Teismas nurodė, kad, šalinant ieškovo nurodytus atsakovo atliktų darbų trūkumus, reikia iš naujo atlikti darbus. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kaminta“ 2012 m. birželio 19 d. buvo pateikusi Pasiūlymą Nr. 1.626 dėl betoninių grindų defektų taisymo, pašalinant pažeistą betoninį paviršių (preliminari darbų kaina – 3 933 177,60 Lt, arba 1 139 126,97 Eur), bet vėliau šį pasiūlymą atšaukė, nes jį pateikdama neturėjo visos informacijos apie grindų konstrukciją ir objekto technines charakteristikas. „Santon GmbH“ atlikto Aikštelės būklės vizualinio tyrimo ataskaitoje pažymėta, kad iš esmės nekeičiant viso statinio būtų beveik neįmanoma įrengti projekte nurodytą drenažą ar nuolydį automobilių stovėjimo aikštelės aukštuose, o atsižvelgiant į nusidėvėjimą, šalčio, druskos ir vandens poveikį, aikštelės paviršiai turėtų būti apsaugoti tinkamos kokybės paviršiaus apsaugine sistema (kuri apima ir visų elementų konstrukciją, ir betono kokybę). Byloje nustatyta, kad Aikštelė buvo pripažinta tinkama naudoti 2007 m. vasario 23 d. Tai reiškia, kad iki šios dienos buvo pasirašytas atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas, o ieškovas neįrodinėjo, jog priimant atsakovo atliktus darbus būtų buvę užfiksuoti kokie nors šių darbų trūkumai, todėl, teismo nuomone, teigti, kad darbai buvo atlikti su trūkumais (parinkta netinkama betono klasė ir pan.), neteko teisės (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis CK 6.662 straipsnio 4 dalimi, laikėsi nuomonės, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovo atliktų darbų nukrypimų nuo statinio techninio ir darbo projekto (galbūt rengiant grindų darbo projektą, nustatant betono klasę ir markę) negalima buvo nustatyti normaliai priimant darbą, arba kad jie buvo rangovo tyčia paslėpti, nes tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Užsakovas nustatyta tvarka rangovo atliktus darbus priėmė, priėmimo akte trūkumų ar nukrypimų nuo rangos sutarties ir projekto nekonstatavo. Byloje neįrodyta, kad priimant atsakovo atliktus darbus užsakovui nebuvo sudarytos sąlygos juos normaliai priimti ar kad kai kurie atlikti darbai rangovo buvo tyčia paslėpti, todėl teismas pagrįsta laikė atsakovo poziciją, jog atliekant darbus visi pakeitimai buvo suderinti su užsakovu. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai išardyti atliktus darbus ir iš naujo suprojektuoti ir perdengti betono dangą yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 23 d. pripažinus pastatytą Aikštelę tinkama naudoti, esant šiems trūkumams ir jų nepašalinus, t. y. tinkamai nesutvirtinus pastato karkaso, laikančiųjų kolonų, nesutvarkius grindų konstrukcijos, ant perdangos plokščių esančios hidroizoliacijos, neužtaisius temperatūrinių siūlių ir neparengus naujų projekto dokumentų, rangovo atlikti darbai negali būti išardomi ir perdaromi iš naujo. Teismas konstatavo, kad visos byloje nustatytos aplinkybės rodo ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Dėl ieškinio senaties taikymo. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nors atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo grindžiamas prasidėjusio ieškinio senaties termino nutraukimo atsakovo veiksmais faktas, nepagrįstumo, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminas iš tiesų prasidėjo 2011 m. kovo mėn., nes, nustačius vėlesnę ieškinio senaties termino pradžios datą, šio termino nutraukimo atsakovo veiksmais pripažinus prievolę aplinkybės taptų neaktualios. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalimis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009, 2010 m. sausio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, nurodė, kad nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovas po ieškovo pretenzijos pateikimo būtų sutikęs pašalinti Aikštelės antro ir trečio aukštų betoninių grindų defektus, ieškovo teisės nebūtų laikomos pažeistomis. Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kai ieškovas faktiškai suvokė, jog atsakovas atsisako taisyti defektus, ir pažymėjo, kad tokia išvada atitinka poziciją, kurios laikomasi kasacinio teismo praktikoje, t. y. kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kada užsakovas suvokia, jog rangovas galutinai atsisako šalinti darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Remdamasi bylos duomenimis (ieškovo pateiktu vidiniu elektroniniu susirašinėjimu; atsakovo 2011 m. liepos 20 d. atsakymu į ieškovo 2011 m. birželio 27 d. pretenziją), teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiginiai, jog jis, ieškovui 2011 m. kovo mėn. sužinojus apie Aikštelės antro ir trečio aukštų grindų defektus, iš karto nesutiko su ieškovo reiškiamomis pretenzijomis, nepagrįsti leistinais ir patikimais įrodymais. 2011 m. liepos 20 d. atsakyme atsakovas nurodė, kad paėmė Aikštelės antro ir trečio aukštų grindų betono bandinius betoninio paviršiaus pažeidimų atsiradimo priežastims nustatyti, įsipareigojo atsakymą dėl grindų remonto pateikti iki 2011 m. spalio 15 d. Taigi nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog atsakovas nei po žodinių pretenzijų pareiškimo 2011 m. kovo mėnesį, nei po rašytinės pretenzijos pareiškimo 2011 m. birželio mėnesį iki galo neatsisakė šalinti Aikštelės defektų pagal garantiją. Tai leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad nurodyti defektai bus pašalinti, sudarė ieškovui pagrindą manyti, jog jo teisės nėra ginčijamos ar pažeistos. Galutinį atsakymą dėl atsisakymo šalinti Aikštelės antro ir trečio aukštų defektus atsakovas pateikė 2011 m. spalio 14 d. raštu, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2011 m. spalio 14 d., nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėjo prie tos pačios išvados, tik klaidingai sprendė, kad šią dieną iš naujo prasidėjo nutrauktas ieškinio senaties terminas, nes šis terminas nebuvo nutrūkęs. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė nepraleidęs ieškinio senaties termino.

17Dėl ieškovo reikalavimo teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, Rangos sutarties 5.6, 6.1, 6.3 punktais, sprendė, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas (rangovas) atsisakys šalinti per garantinį laikotarpį paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus, ieškovas galės naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu savo teisių gynimo būdu, t. y. reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą (rangovą) neatlygintinai pašalinti trūkumus susidarius situacijai, atitinkančiai aprašytą Rangos sutarties 6.3 punkte, taigi šiuo atveju iš dalies pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, neatitinkantį Rangos sutarties nuostatų, kuriose nustatyti kiti teisiniai padariniai (t. y. galimų ar patirtų nuostolių atlyginimas), o pirmosios instancijos teismas to nevertino. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti Aikštelės antro ir trečio aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu patenkinimo atveju būtų sunkiai įgyvendinamas ir sukeliantis naujus teisminius ginčus. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tokio ieškovo reikalavimo įvykdymo negalimumo. Ieškovui pasirinkus iš dalies netinkamą savo teisių gynimo būdą, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje jau yra surinkta daug įrodymų, susijusių su Aikštelės antro ir trečio aukštų nustatytais defektais, sprendė, kad ieškovui turėtų būti suteikta teisė patikslinti (pareikšti kitą) ieškinio reikalavimą, atitinkantį Rangos sutarties nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti šiam teismui iš naujo, suteikiant galimybę ieškovui patikslinti (pareikšti kitą) ieškinio reikalavimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis, CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovui, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, atsisakius tikslinti ieškinio reikalavimą bei nenurodžius konkrečios ieškiniu prašomos priteisti iš atsakovo Aikštelės antro ir trečio aukštų betoninių grindų defektų šalinimo nuostolių sumos, ieškinys turėtų būti atmestas (dėl netinkamo ieškovo pasirinkto savo teisių gynimo būdo). Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisakė.

18III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

20Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

211. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo apribojo įstatyme įtvirtintus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, tuo pažeisdamas CK 1.137 straipsnio 1 dalies, 1.138 straipsnio, 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės paneigdamas jose įtvirtintą teisinį reguliavimą bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Remiantis pirmiau nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013, 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013, 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014, 2014 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014), laikytina, kad tuo atveju, kai yra keli pažeistų teisių gynimo būdai, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali pasirinkti, kokiu būdu jas ginti. Be to, asmuo gali pasirinkti tiek sutartyje, tiek ir įstatyme nustatytą savo teisių gynybos būdą. Konkretaus pažeistų teisių gynybos būdo įtvirtinimas sutartyje savaime nepanaikina šalių teisės taikyti įstatyme nustatytus kitus teisių gynybos būdus. Priešingas aiškinimas reikštų, kad sutarties šalys, norėdamos pasinaudoti visais įstatymuose nustatytais jų teisių gynybos būdais, turėtų perrašyti į sudaromas sutartis visas įstatymų nuostatas, reglamentuojančias, kokiu būdu sutarties šalis gali apginti savo pažeistas teises. Ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasirinko savo pažeistas teises ginti, pareikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti defektus. Toks ieškovo reikalavimas atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką. Lietuvos apeliacinis teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti tik reikalaudamas iš atsakovo atlyginti defektų šalinimo išlaidas, rėmėsi vien sutarties nuostatomis ir ignoravo CK nuostatas, suteikiančias ieškovui teisę reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus.

222. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas sprendė, kad šalys Rangos sutartyje susitarė tik dėl vieno iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje išvardytų užsakovo pažeistų teisių gynybos būdų taikymo – reikalavimo atlyginti defektų šalinimo išlaidas, todėl negalėjo reikšti reikalavimo įpareigoti atsakovą savo sąskaita per teismo nustatytą terminą atlikti defektų šalinimo darbus, t. y. atsisakė ginti pažeistas teises kitais, nei sutarties 6.3 punkte sulygtas, įstatymuose nurodytais būdais. Aiškindamas Rangos sutarties 6.3 punktą, teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nes rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir nenustatinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, neanalizavo CK 6.665 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į šalių veiksmus, kilus ginčui dėl defektų, taip pat į statybos rangos sutartinių santykių praktiką. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, skirtingai nei 1 ir 2 punktuose įtvirtintų užsakovo pažeistų teisių gynybos būdų atveju, saistoma sąlygos, kad tokia teisė būtų nurodyta rangos sutartyje. Sistemiškai aiškinant CK 6.665 straipsnio 1 dalį ir 6.156 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, kai rangos sutartyje yra nustatyta tik užsakovo teisė reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, užsakovas nepraranda pasirinkimo teisės reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus (įtvirtintus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose). Be to, remiantis CK 6.156 straipsnio 5 dalimi, netaikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsakovo teisių gynybos būdų (vieno ar kelių) galima tik tuomet, jei šalys rangos sutartyje aiškiai dėl tokio užsakovo teisių atsisakymo susitartų arba nustatytų kitokias užsakovo teises, paaiškėjus esant trūkumams. Įvertinus CK 6.665 straipsnio 1 dalies ir Rangos sutarties 6.3 punkto formuluotes, laikytina, kad Rangos sutarties 6.3 punkte šalys susitarė dėl ieškovo teisės tiek pareikalauti rangovo neatlygintinai pašalinti defektus, tiek pačiam organizuoti jų pašalinimą rangovo sąskaita. Ši sutarties nuostata aiškintina, kaip suteikianti užsakovui teisę rinktis vieną arba abu pirmiau nurodytus teisių gynimo būdus. Tai, kad toks aiškinimas atitinka tikrąją šalių valią, be kita ko, patvirtina Rangos sutarties 5.6 punktas. Aplinkybės, kad šalys būtų susitarusios tik dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pažeistų teisių gynybos būdo taikymo, nepatvirtina ir jų veiksmai, kilus ginčui dėl defektų. Ieškovas visuomet siekė, kad atsakovas pats taisytų dėl jo kaltės atsiradusius defektus. Pažymėtina, kad atsakovas neneigė ieškovo teisės reikšti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą ir neteigė, kad toks ieškovo teisių gynybos būdas yra negalimas, remiantis Rangos sutarties 6.3 punktu. Esant nurodytoms aplinkybės, teismo išvada, kad ieškovas pareiškė netinkamą reikalavimą, yra nepagrįsta.

233. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teisimas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, be to, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad byloje yra surinkta daug įrodymų, susijusių su Aikštelės antro ir trečio aukštų grindų defektais, netiesiogiai pripažįstant, jog bylą pagal pateiktus įrodymus galima išnagrinėti. Taigi priimant skundžiamą nutartį nebuvo nė vieno iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, remiantis padaryta išvada, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, tačiau CPK nenustatyta tokio bylos grąžinimo pagrindo.

24Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, pakeičiant šio sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytą išvadą, nurodant, kad ieškovo 2012 m. birželio 25 d. ieškinys pateiktas teismui praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vertindamas Rangos sutarties nuostatas ir ieškovo teisių gynybos būdus (pagrįstai nustatė, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas; teisingai, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, aiškino Rangos sutarties sąlygas), tačiau padarė šiurkščius proceso teisės normų pažeidimus (neturėdamas teisės grąžinti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė CPK 7, 320, 326 ir 327 straipsnius; panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasis vien formaliu pagrindu, pažeidė CPK 328 straipsnį; neturėdamas teisės įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį (pareikšti kitą reikalavimą), pažeidė CPK 141 straipsnį); ieškovo reikalavimas bet kokiu atveju atmestinas, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o teismai nepagrįstai ignoravo ieškinio senatį reglamentuojančias specialiąsias normas – netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalį.

25Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, konstatuojant, kad ieškovo 2012 m. birželio 25 d. ieškinys teismui pateiktas praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą pašalinti statybos rangos defektus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

271. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, buvo praleidęs ieškinio senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti senatį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo ieškovo sužinojimo apie pažeistas jo teises, t. y. nuo subjektyviojo momento (pagal bendrąją taisyklę). Tokia išvada prieštarauja pirmiau nurodytai teisės normai ir kasacinio teismo išaiškinimams, pagal kuriuos 6.667 straipsnio 3 dalies taikymo atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo objektyviojo momento – pareiškimo apie trūkumus (pretenzijos) pateikimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Objektyvusis kriterijus, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi, – tai 2011 m. kovo mėn. ieškovo pretenzijos pareiškimas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, viena nutartis nelaikytina formuojančia bendrą praktiką. Kita vertus, nagrinėjamu atveju vieneri metai jau buvo praėję tiek nuo 2011 m. kovo mėn. (ieškovo trūkumų pastebėjimo), tiek nuo 2011 m. spalio mėn. (kuo nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismas). Ieškinio senaties termino eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė netinkamą ieškinį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovas nepatikslins ieškinio, toks ieškinys pirmosios instancijos teismo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl šios priežasties ieškinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta, o terminą pareikšti naujiems reikalavimams ieškovas yra praleidęs. Teismas nepagrįstai sudarė ieškovui galimybes pakeisti (pareikšti naują) ieškinį, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo, nors atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

282. Pažeisti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, be to, pareikštas nurodant netinkamą reikalavimą materialiosios teisės prasme, užuot atmetęs kaip nepagrįstus pareikštus ieškovo reikalavimus, nurodė jam pakeisti ieškinio dalyką (suformulavo ieškinio dalyką už ieškovą). Laikytina, kad teismas atsižvelgė ir gynė išimtinai vienos proceso šalies interesus, kartu pažeisdamas CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus principus, CPK 320, 327 ir 328 straipsnių nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2007, 2013 m. lapkričio 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013, 2012 m. gruodžio 20 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Apeliacinės instancijos teismas negalėjo bylos, kurioje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir surinkta pakankamai įrodymų, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, juolab remdamasis pagrindais, kurie pažeidžia pirmiau nurodytus principus. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Teismas peržengė šalių apeliacinių skundų ribas, nes klausimas dėl ieškinio dalyko netinkamumo nekeltas.

293. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 141 straipsnyje nustatytą ieškinio tikslinimo tvarką ir terminus. Pagal CPK 141 straipsnį, priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, ieškinio keitimas nebegalimas, nebent su tuo sutiktų atsakovas. Nagrinėjamu atveju, net nesiaiškinęs atsakovo valios, apeliacinės instancijos teismas nusprendė sudaryti sąlygas ieškovui pakeisti ieškinio dalyką po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Ieškinio tikslinimas, pareiškiant naują reikalavimą, grįstinas faktais ir teise, taigi ieškovas turėtų keisti pagrindinius ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir pagrindą, kas reikštų naujo ieškinio pareiškimą. Vadovaujantis CPK 141 straipsniu, gali būti keičiamas tik vienas ieškinio elementas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme įstatymo nepripažįstama, nes iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011). Pažymėtina, kad byloje esančiose ekspertų išvadose nustatyta, jog defektai, dėl kurių kreipėsi ieškovas, atsirado išimtinai dėl jo paties veiksmų, todėl byla iš naujo būtų nagrinėjama vien tam, kad patikslintas ieškinys būtų atmestas.

30Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, kitą kasacinio skundo dalį atmesti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Jis nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 2011 m. spalio 14 d. ir ieškinys pareikštas nepraleidus šio termino, pagrįsta, nes atitinka teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus. Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis negali prasidėti anksčiau, nei atsiranda asmens teisių pažeidimas. Toks aiškinimas atitinka naujausią kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Tiek CK 6.667 straipsnio 3 dalis, tiek kitos nuostatos, nurodančios objektyvius kriterijus tam tikriems reikalavimams pareikšti, aiškintinos ne pažodžiui, o atsižvelgiant į CK 1.124 straipsnį ir kasacinio teismo išaiškinimus. Vien pareiškimas apie darbų trūkumus, nesant užsakovo teisių pažeidimo, negali būti traktuojamas kaip ieškinio senaties termino pradžia. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsakovo teisių pažeidimas atsiranda, kai rangovas: 1) atsisako šalinti defektus arba iš kitokių rangovo veiksmų (neveikimo) akivaizdu, kad rangovas defektų neištaisys; 2) nesumažina darbų kainos; 3) neatlygina užsakovui defektų šalinimo išlaidų. Ieškovo teisių pažeidimas atsirado ir ieškovas apie jį sužinojo 2011 m. spalio 14 d., kai atsakovas atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir ieškovas gavo tokį atsakovo pranešimą. Taigi šiuo atveju objektyvusis ir subjektyvusis momentai sutapo.

31Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas laikytinas naujo ieškinio pareiškimu, be to, ieškovas netinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą. Netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu gali būti laikoma tokia situacija, kai dėl procesinio pobūdžio aplinkybių ieškinį atsisakoma priimti, jis paliekamas nenagrinėtas arba byla nutraukiama dėl ieškovo kaltės (tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra). O ieškinio nepagrįstumas materialiuoju teisiniu požiūriu nelaikytinas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu asmuo veikė protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtų lūkesčių tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties instituto paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013). Teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus ir ieškovo elgesį, būtų pagrindas taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir atnaujinti jį kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

32Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad skundžiamoje nutartyje buvo konstatuotas ieškinio nepagrįstumas, kartu konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą tinkamai, ir dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas turėjo būti atmestas. Tokie atsakovo teiginiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Šioje nutartyje ieškinio pagrįstumas vertintas vieninteliu aspektu – ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo tinkamumu. Jokių kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, teismas nevertino. Be to, teismo išvada, kad ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

33Atsakovo teiginiai, kad ieškinio dalyko keitimas šioje byloje negalimas, nepagrįsti, neatitinka kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010) ir prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Pradinio ieškinio pagrindas nesikeistų, nes įrodymai apie preliminarias defektų šalinimo išlaidas į bylą yra pateikti. Šiuo atveju būtų patikslintas ieškinyje nurodytų Aikštelės antro ir trečio aukštų grindų defektų šalinimo išlaidų dydis bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai, o toks ieškinio pagrindą papildančių aplinkybių nurodymas ir įrodymų pateikimas nelaikytinas ieškinio pagrindo keitimu.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (6.667 straipsnio 3 dalies aiškinimo)

37Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (rangovo) atsakomybės dėl netinkamos kokybės projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimo, kai darbų rezultato trūkumai (defektai) paaiškėjo darbus atlikus ir juos perdavus ieškovui (užsakovui). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas savo kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą, konstatuojant, kad ieškovo ieškinys paduotas praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų trūkumus pareikšti. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 2011 m. spalio 14 d. ir ieškinys paduotas nepraleidus šio termino.

38Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Šią bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šią išvadą teismai padarė netinkamai aiškindami nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

39Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimus rangovui dėl darbų rezultatų trūkumų per garantinį terminą (CK 6.666, 6.698 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tačiau neteisingai aiškino šios teisės normos turinį. Iš esmės pagrįstas yra kasatoriaus (atsakovo) argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę, t. y. šio termino pradžią siejo su subjektyviuoju momentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškinio senačiai taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus. Teigti, kad toks šios normos aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013, nėra pagrindo. Kasatorius (atsakovas) pagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, nes šios bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-633/2013 faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas (rangovas) atliko bendradarbiavimo pobūdžio veiksmus, spręsdamas darbų (meteorologinės sistemos įrengimo) trūkumų (nefunkcionavimo) šalinimo klausimą. Šioje byloje pateiktų duomenų pagrindu teismai nenustatė, kad atsakovas pripažino atliktų darbų defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti ar tuo labiau kad atliko veiksmus, spręsdamas darbų trūkumų šalinimo klausimą. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas.

40Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo klausimą, įvertinęs ieškovo atstovų paaiškinimus bei atsakovo 2011 m. liepos 20 d. pranešimo turinį, padarė išvadą, kad atsakovas savo veiksmais pripažino savo prievolę bei nutraukė jo atžvilgiu 2011 m. kovo–balandžio mėnesiais prasidėjusį senaties terminą, šis iš naujo prasidėjo 2011 m. spalio 14 d., atsakovui atsisakius šalinti darbų trūkumus (defektus). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2011 m. kovo mėnesį sužinojo apie darbų trūkumus ir žodžiu reiškė pretenzijas dėl jų šalinimo, o atsakovas 2011 m. spalio 14 d. pateikė galutinį atsakymą dėl atsisakymo šalinti darbų trūkumus (defektus), bei padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2011 m. spalio 14 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą, šio termino pradžia laikė dieną, kada atsakovas atsisakė šalinti darbų trūkumus, bet ne dieną, kada ieškovas (užsakovas) pareiškė apie trūkumus, kaip tai nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios. Tik tinkamai nustačius, kada buvo pareikšta pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų, galima daryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio senaties termino pradžios, o pagrįstą išvadą, ar ieškinio senaties terminas, reiškiant ieškinį šioje byloje, buvo praleistas ir tai gali būti pagrindas ieškinį atmesti, galima padaryti tik nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad šis terminas nutrūko ar kad yra pakankamas pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kuris kasaciniame teisme negali būti išspręstas (353 straipsnio 1 dalis).

41Dėl užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies aiškinimo)

42Kasatorius (ieškovas) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo apribojo įstatyme įtvirtintus ieškovo pažeistų teisių gynimo būdus, konstatuodamas, kad savo pažeistas teises jis gali ginti tik reikalaudamas iš atsakovo atlyginti rangos darbų defektų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad teismas tokią išvadą padarė, pažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat netinkamai aiškindamas CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas.

43CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

44Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių sudarytos Rangos sutarties 5.6, 6.3 punktais, padarė išvadą, kad ieškovas iš dalies pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, neatitinkantį Rangos sutarties nuostatų, kurios nustato kitas teisines pasekmes (t. y. galimų ar patirtų nuostolių atlyginimą), todėl ieškinys atmestinas. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad Rangos sutartimi šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu atsakovas (rangovas) atsisakys šalinti per garantinį laikotarpį paaiškėjusius atliktų darbų trūkumus, ieškovas galės naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu savo teisių gynimo būdu, t. y. reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą (rangovą) neatlygintinai pašalinti trūkumus situacijoje, atitinkančioje aprašytą Rangos sutarties 6.3 punkte.

45Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-92/2013).

46Rangos sutarties 6.3 punkte šalys nustatė, kad: per garantinį laikotarpį atsiradus defektams dėl rangovo kaltės, užsakovas turi teisę pareikalauti, kad rangovas juos neatlygintinai pašalintų per užsakovo nurodytą, bet ne trumpesnį, negu įmanoma technologiškai, terminą bei atlygintų užsakovo patirtus pagrįstus dėl defektų atsiradimo nuostolius; rangovas ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas turi atsiųsti savo atstovą defektams įvertinti; neatvykus rangovo atstovui, laikoma, kad pretenzija teisinga ir rangovas turi pradėti šalinti defektus užsakovo nurodytu laiku; rangovui nepradėjus šalinti defektų užsakovo nurodytu laiku, užsakovas turi teisę samdyti trečiuosius asmenis defektams pašalinti, o rangovas privalės visiškai atlyginti užsakovui dėl defektų pašalinimo turėtus nuostolius, taip pat, bet neapsiribojant sumokėti už trečiųjų asmenų darbą. Rangos sutarties 5.6 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti savo atliktų darbų trūkumus, nustatytus darbo metu ir per garantinį terminą.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo, kaip užsakovo, atsisakymas nuo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų Rangos sutartyje nėra įtvirtintas. Rangos sutarties 6.3 punkto nuostata, pagal kurią rangovui nepradėjus šalinti defektų užsakovo nurodytu laiku, užsakovas turi teisę samdyti trečiuosius asmenis defektams pašalinti, o rangovas privalės visiškai atlyginti užsakovui dėl defektų pašalinimo turėtus nuostolius, kaip tik įtvirtina ieškovo, kaip užsakovo, teisę pačiam pašalinti trūkumus ir nustato šios teisės įgyvendinimo sąlygą (kai rangovas nepradeda šalinti trūkumų užsakovo nurodytu laiku), tačiau nepaneigia jo teisės reikalauti, kad trūkumus pašalintų rangovas (atsakovas). Taigi, Rangos sutarties nuostatos nepaneigia ieškovo teisės naudotis ir kitu jo, kaip užsakovo, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

48Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai konstatavo, kad Rangos sutartyje įtvirtintas vienintelis ieškovo teisių gynimo būdas ir naudotis kitais, įstatyme įtvirtintais gynimo būdais, jis neturi teisės. Pažymėtina, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta. Taigi Rangos sutartyje įtvirtinta užsakovo teisė pasitelkti trečiuosius asmenis atliktų darbų trūkumams pašalinti suteikia jam teisę naudotis, be kitų, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu, tačiau niekaip neapriboja jo teisės rinktis ir kitus, inter alia, įtvirtintus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, teisių gynimo būdus. Apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja ne tik sutarties, bet ir įstatymo nuostatoms, o taip pat kasacinio teismo išaiškinimams, pagal kuriuos dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Iglus“ v. UAB „Aido turtas“, bylos Nr. 3K-3-92/2013).

49Dėl įstatyme nustatytų pagrindų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies aiškinimo)

50CPK 327 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai atvejai, kai: 1) nustatomi Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti taikomą CPK nustatytą teisinį pagrindą bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą konkrečios bylos atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009).

51Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip suteikiant galimybę ieškovui patikslinti (pareikšti kitą) ieškinio reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas remiasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330 straipsniu, CK 6.665 straipsnio 1 dalimi.

52Ieškovas savo kasaciniame skunde teigia, kad nebuvo nė vieno iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija laiko šį kasacinių skundų argumentą teisiškai pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nepagrįsto bylos grąžinimo į pirmąją instanciją vertinamuosius kriterijus. Materialiosios teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas ar aiškinimas negali būti pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tokius pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

532009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-112/2009). Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią normą. Be to, materialiosios teisės normos pažeidimas, net jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jis buvo padarytas, įstatyme neįtvirtintas kaip vienas iš pagrindų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, materialiosios teisės normų pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.

54Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo

55Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). CPK 141 straipsnyje nustatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką, tačiau tik nepažeidžiant šiame straipsnyje nurodytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. UAB ,,Radiolinija“, bylos Nr. 3K-3-64/2011).

56Kasatorius (atsakovas) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas proceso teisės normas, nurodė ieškovui pakeisti ieškinio dalyką. Šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįstais. Ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdus – prašė teismo įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti Aikštelės antro ir trečio aukštų betoninių grindų paviršiuje atsiradusių defektų šalinimo projektą, suderinti jį su ieškovu ir atlikti defektų šalinimo darbus, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui parengti nurodytą projektą bei atlikti defektų šalinimo darbus atsakovo lėšomis ir išsiieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Taigi ieškovas ieškinyje suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė jį pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindą). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, sprendė, kad visos byloje nustatytos aplinkybės rodo ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, todėl ieškinys atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą peržiūrėti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), laikydamasis, inter alia, CPK nuostatų dėl bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis), to nepadarė, nors konstatavo, kad byloje jau yra surinkta daug įrodymų, susijusių su objekto defektais. Pažymėtina, kad bylos esmės neatskleidimo apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ir įstatymu įgaliotas šalinti ne tik teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus, bet ir pašalinti bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas.

57Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14,06 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybos ir pramogų komplekso... 7. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad pagal CK 6.667... 11. Spręsdamas dėl rangovo atsakomybės teismas nurodė, kad ginčuose dėl... 12. Spręsdamas dėl projektavimo ir betonavimo darbų teismas nurodė, kad... 13. Spręsdamas dėl Aikštelės eksploatavimo teismas nurodė, kad, atsakovo ir... 14. Teismas nurodė, kad, šalinant ieškovo nurodytus atsakovo atliktų darbų... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Dėl ieškinio senaties taikymo. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nors... 17. Dėl ieškovo reikalavimo teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1... 18. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 20. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 21. 1. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo apribojo įstatyme įtvirtintus... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.193... 23. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalį.... 24. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo panaikinti... 25. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 26. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 27. 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.667... 28. 2. Pažeisti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai.... 29. 3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 141 straipsnyje... 30. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą... 31. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas... 32. Ieškovas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, kad apeliacinės instancijos... 33. Atsakovo teiginiai, kad ieškinio dalyko keitimas šioje byloje negalimas,... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios (6.667 straipsnio 3 dalies... 37. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (rangovo)... 38. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga... 39. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią,... 40. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio... 41. Dėl užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies... 42. Kasatorius (ieškovas) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo... 43. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant... 44. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šalių sudarytos Rangos sutarties... 45. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir... 46. Rangos sutarties 6.3 punkte šalys nustatė, kad: per garantinį laikotarpį... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo, kaip užsakovo, atsisakymas nuo CK... 48. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles,... 49. Dėl įstatyme nustatytų pagrindų grąžinti bylą pirmosios instancijos... 50. CPK 327 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant apeliacinės... 51. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios... 52. Ieškovas savo kasaciniame skunde teigia, kad nebuvo nė vieno iš CPK 327... 53. 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. R. L., bylos... 54. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo... 55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas... 56. Kasatorius (atsakovas) teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 57. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nutartis... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. pažymą apie... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...