Byla 2A-223-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1131-601/2015 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ dėl viešojo judriojo telefono ryšio sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ab initio sutarties pripažinimo galiojančia, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4I. K. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (toliau – UAB „Omnitel“), kuriame prašė:

51. pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gegužės 28 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo telefono abonentui Nr. 8 686 57026 (toliau – sutartis) sąlygas (sąlygų dalis), kaip nesąžiningas:

61.1. sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų sąlygų dalis „vienu ar keliais iš alternatyvių būdų (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryšio priemonėmis)“;

71.2. sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktuose numatytų sąlygų dalis „(internetas, duomenų perdavimas ir pan.)“;

81.3. sutarties 3.7 punkte numatytos sąlygos dalį „kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų nuo pranešimo dienos“;

91.4. sutarties 3.9 punkte numatytos sąlygos dalį „(atliktas daugiau nei 2 kartus“);

101.5. sutarties 3.10 punkte numatytą sąlygą „klientui nevykdant šioje sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų reikalavimų paviešinti informaciją apie tokių įsipareigojimų nevykdymą, tame tarpe ir informaciją, susijusią su debitoriniu įsiskolinimu“;

111.6. sutarties 5.4 punkte numatytos sąlygos dalį „atjungus abonentą nepraėjus minimaliam naudojimosi UAB „Omnitel“ ryšio paslaugomis terminui, sumokėti netesybas už kiekvieną abonentą, kuriam nepasibaigęs minimalus naudojimosi terminas“;

121.7. sutarties 6.4 punkte numatytą sąlygą „netesybas, nurodytas šios sutarties 5.4 punkte ir/ar 6.5 punkte, klientas privalo sumokėti gavęs iš UAB „Omnitel“ raginimą sumokėti netesybas“;

131.8. sutarties 6.5 punkte numatytą sąlygą „praleidęs mokėjimo terminus, klientas, UAB „Omnitel“ reikalavimu, sumoka delspinigius po 0,02% už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos“;

141.9. sutarties 6.6 punkte numatytą sąlygą „visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų įskaitymo į UAB „Omnitel“ sąskaitą dienos“;

151.10. sutarties 6.7 punkte numatytos sąlygos dalį „Nepaisant to, kaip bus nurodyta KLIENTO, visi“;

161.11. sutarties 7.1 punkte numatytos sąlygos dalį „klientas sutinka, kad šios sutarties 3.10, 3.11 ir 3.12 punktuose numatytais atvejais ir sąlygomis UAB „Omnitel“ rinktų bei tvarkytų duomenis apie klientą";

171.12. sutarties 7.2 punkte numatytą sąlygą „klientas pareiškia, kad sutinka, jog UAB „Omnitel“ 10 metų tvarkytų jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais (tame tarpe ir reklaminio pobūdžio pranešimų siuntimui), o tolimesnis duomenų atnaujinimas, patikslinimas būtų atliekamas telerinkodaros ar kitu UAB „Omnitel“ tuo metu naudojamu būdu“;

181.13. sutarties 10.4 punkte numatytos sąlygos dalį "arba kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe ir tylėjimu)“;

192. pripažinti UAB „Omnitel“ veiksmus atsisakyti grąžinti ieškovui telefoninio ryšio abonento numerį 8 686 57026 – neteisėtais ir įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo nurodytam telefono numeriui;

203. priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Omnitel“ 238 748,92 Lt turtinės žalos ir 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 10 238 748,92 Lt (2 965 347 Eur) bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

214. pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d., t. y. atgaline data, įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia (t. 2, b. l. 107).

22Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė su atsakove vartojimo sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo telefono numeriui 8 686 57026, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti viešojo judriojo (mobilaus) telefono ryšio paslaugas neterminuotą laikotarpį (Sutarties 10.1 punktas), su nustatytu minimaliu sutarties galiojimo 24 mėnesių termino laikotarpiu, skaičiuojamu nuo sutarties pasirašymo dienos, už sutartimi nustatytą ir mokamą užmokestį. Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad sutarties sąlygos neatitinka įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų keliamų tokio pobūdžio sutartims reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 punkte nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, 2004 m. balandžio 15 d. Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IV-1160, reikalavimų.

23Sutarties 3.1 ir 3.2 punktų sąlygos, kuriose numatyta, kad UAB „Omnitel“ gali keisti abonentinį mokestį bei mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą, paslaugas, mokėjimo tvarką, laikinai sustabdyti ryšio paslaugų teikimą dėl remonto ar derinimo darbų, apie tai pranešęs abonentui „vienu ar keliais iš alternatyvių būdų (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryšio priemonėmis)“, suformuluotos neaiškiai, nepilnai ir neišsamiai, dviprasmiškai, todėl prieštarauja Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 6.3, 6.5, 6.6, 6.10 punktuose nustatytiems reikalavimams.

24Sutarties 3.6 punkte numatyta sąlyga, kad klientui anksčiau mokėjimo terminų išnaudojus nustatytą kredito limitą, įsiskolinus pagal šią ar kitas su UAB „Omnitel“ sudarytas sutartis, pažeidus ar nevykdant šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų, UAB „Omnitel“ turi teisę apriboti klientui teikiamas paslaugas (internetas, duomenų perdavimas ir pan.), taip pat neaiškiai suformuluota ir prieštarauja normatyviniais teisės aktais nustatytam imperatyviam reikalavimui sutartyje aiškiai nurodyti teikiamų paslaugų teikimo galimo sustabdymo, apribojimo sąlygas ir tvarką (Taisyklių 6.10 punktas).

25Sutarties 3.7 punkto sąlyga, kurioje nustatytas minimalus įspėjimo apie paslaugų teikimo apribojimą pranešimo terminas - trumpesnis nei 15 dienų nuo pranešimo dienos, prieštarauja teisės aktuose nustatytam imperatyviam reikalavimui nustatyti ne trumpesni nei 30 dienų nuo pranešimo dienos terminą, ir paslaugų apribojimą taikyti tik tuo atveju, kai abonentas (vartotojas) neveikia, nepašalina sutarties pažeidimų (Taisyklių 31 punktas).

26Sutarties 3.8. punkto sąlyga taip pat neaiški ir neišsami, sudaranti paslaugų teikėjui galimybę piktnaudžiauti teise dėl teikiamų paslaugų nutraukimo.

27Sutarties 3.9 punkte esminis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas apibrėžiamas kaip sistemingas (atliktas daugiau kaip du kartus) šios sutarties 5.1 - 5.8 punktų pažeidimas, neteisingos informacijos pateikimas ar kitas pažeidimas, kurį paslaugų teikėjas pagrįstai pripažįsta esminiu. Toks esminio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apibrėžimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kuriuose sistemingas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas suprantamas kaip padarytas tris ir daugiau kartų. Be to, sutartyje neteisingai nustatyta sankcija už tokio pažeidimo padarymą – sutarties nutraukimas, kadangi teisės aktuose už tokio pažeidimo padarymą abonentui paslaugų teikimo apribojimo atveju numatyta galimybė gauti įeinantį telefono ryšį, naudotis kitomis nemokamomis paslaugomis, ir gauti tas paslaugas, kurių abonentas neginčija, išskyrus tik tuos atvejus, kai abonentas tris ar daugiau kartų per paskutinius 12 mėnesių vėlavo atsiskaityti už paslaugas (Taisyklių 10.4.5, 33 punktai). Atitinkamai dėl nurodytų pažeidimų neaiškiai detalizuota ir prieštaraujanti teisės aktuose nustatytiems reikalavimas laikytina Sutarties 3.10 punkte numatyta sąlyga. Nurodytos sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus įstatymo prasme (CK 6.188 straipsnio 2 dalis).

28Sutarties 5.4, 6.4 ir 6.5 punktų sąlygos, jų atitinkamos ginčijamos dalys nėra aiškios, tikslios ir suprantamos, prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Šiose sutarties sąlygose nekonkretizuota šalies, atsakingos už pirmalaikį abonento atjungimą, t. y. atsakovės, atsakomybė. Be to, paslaugų gavėjui nepagrįstai nustatyta absoliuti prievolė sumokėti paslaugų teikėjo reikalaujamus mokėjimus neįvertinus šalies, galimai atsakingos už abonento atjungimą (atsakovės), kaltės, taip pat neatsižvelgiant į tai, jog paslaugų tiekėjas gali būti neįvykdęs savųjų įsipareigojimų. Tokios sutarties sąlygos suteikia paslaugų teikėjui absoliučią teisę reikšti reikalavimus klientui bet kokiu pagrindu, todėl yra neproporcingos šalių teisėms ir pareigoms, sudaro prielaidas paslaugų teikėjui piktnaudžiauti reikalavimo teise, elgtis neatsakingai ir neprofesionaliai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnio 2 dalis).

29Sutarties 6.6 punkte nustatyta sąlyga, kad visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų įskaitymo į UAB „Omnitel“ sąskaitą dienos, prieštarauja sutarties 6.1 punkto dalyje nustatytai sąlygai, kurioje numatyti atsiskaitymo už teikiamas paslaugas terminai, t. y. už suteiktas paslaugas atsiskaityti ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos. Aptariama prieštaringa sutarties 6.6 punkto sąlyga nepagrįstai apriboja paslaugos gavėjo iš sutarties vykdymo kylančias teises ir pareigas į tinkamą, sutarties 6.1 punkte nustatyta atsiskaitymą. Be to, ši sutarties sąlyga prieštarauja įstatymo nustatytiems prievolių įvykdymo bei prievolių pabaigos principams, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o jas įvykdžius pasibaigti (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

30Sutarties 6.7 punkte reglamentuota mokėjimų paskirstymo tvarka nustatyta neatsižvelgiant į vartotojo interesus, prieštarauja teisės aktuose nustatytam imperatyviam reikalavimui, draudžiančiam atlikti mokėjimus, kurie yra ginčijami teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 49 punktas).

31Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytos sąlygos pažeidžia vartotojo teisę į jo asmens duomenų apsaugą, suteikia paslaugų tiekėjui absoliučią teisę veikti prieš vartotoją, viešinant tretiesiems asmenims jo asmens duomenis bet kokiu atveju, net ir neįvertinus galimos atsakovės kaltės dėl vartotojo nevykdomų mokėjimų ir tuo atveju, kai paslaugų vartotojas nustatyta tvarka ginčija atsakovės mokėjimo reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 33 punktas). Be to, minėtose sutarties sąlygose nustatytas neproporcingas bei per ilgas (10 metų) abonento asmens duomenų saugojimo terminas (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3, 4, 5, 21 straipsniai). Atsakovė, nustatydama tokias sutarties sąlygas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad paslaugų vartotojas negautų elektroninio pašto pranešimų tiesioginės rinkodaros tikslu be išankstinio paslaugų vartotojo (ieškovo) sutikimo (Taisyklių 41 punktas).

32Sutarties 10.4 punkte nustatyta sutarties keitimo tvarka taip pat neaiški ir neišsami, prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, draudžiantiems sutartį pakeisti ar papildyti kitokiu, negu rašytiniu būdu tuo atveju, kai tokia sutarties keitimo išlyga yra tiesiogiai nurodyta sutartyje. Nagrinėjamu atveju ginčijamos sutarties 10.4 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama bei papildoma rašytiniu šalių susitarimu, todėl kiti sutarties keitimai negali būti numatyti (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Be to, ši sutarties sąlyga prieštarauja teisės aktuose nustatytam draudimui paslaugų teikėjui vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nesilaikant įstatymo nustatytų sąžiningumo reikalavimų, pažeidžiant šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

33Sutarties vykdymo metu atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovo mokėti įvairias pinigines sumas, jas pasisavino ir tokiais veiksmais nepagrįstai praturtėjo, t. y. atsakovė veikė nesąžiningai, reiškė ieškovui reikalavimus mokėti daugiau negu atsakovė galėjo ir turėjo teisėtai reikalauti iš ieškovo pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Atsakovė nepagrįstai pareikalavo iš ieškovo sumokėti 21,19 Lt (25 LT su PVM, kiti mokesčiai) pagal 2008 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kadangi pagal 2008 m. rugsėjo 25 d. akcijos užsakymą perrašant abonentą ieškovas buvo atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo. Tuo tarpu ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo atsakovei jos reikalautą pinigų sumą, įskaitant ir nepagrįstai reikalaujamą 25 Lt sumą. Atsakovė nuo 2009 metų kovo mėnesio neteisėtai pakeitė ieškovo mokėjimo planą iš „Valandos 2“ į „Asmeninis“ ir naujo plano pagrindu pradėjo skaičiuoti ieškovui 29,99 Lt su PVM minimalų paslaugos mokestį be 50 proc. nuolaidos. Tokio dydžio minimalų paslaugos mokestį atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kadangi pagal planą „Valandos 2“ ieškovui buvo numatytas tik 12,19 Lt dydžio minimalus abonentinis mokestis. Ieškovas ginčijo atsakovės reikštus jam mokėjimo reikalavimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, reiškė atsakovei rašytinius 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 4 d., 2009 m. birželio 18 d. prašymus, pretenzijas, pareiškimus dėl sutarties sąlygų pažeidimų pašalinimo, 2009 m. liepos 14 d. siūlymą nutraukti sutartį. Atsakovė į ieškovo teiktus rašytinius prašymus neatsakė ir įvykdytų sutarties pažeidimų nepašalino, 2009 m. birželio 16 d. PVM sąskaita-faktūra nepagrįstai pareikalavo sumokėti 27,99 Lt už ataskaitinį laikotarpį bei 60,23 Lt įsiskolinimą, iš viso 88,22 Lt.

34Atsakovė nuo 2009 m. gegužės 30 d. neteisėtai apribojo ieškovo abonentui telefoninio ryšio paslaugų teikimą, t. y. išeinančius skambučius, o nuo 2009 m. birželio 12 d. atsakovas ieškovo telefono abonentą išjungė visiškai, t. y. pilnai nutraukė telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovui. Apie ketinimus apriboti ryšio paslaugų teikimą, apie paslaugų teikimo nutraukimą, atsakovė ieškovo tinkamai neinformavo. 2009 m. lapkričio 23 d. ieškovas informavo atsakovę apie ryšio paslaugų teikimo nutraukimą, tačiau atsakymą iš atsakovės gavo pavėluotai. Atsakovė apribojusi ir nutraukusi telefoninių ryšio paslaugų ieškovo abonentui teikimą ir nepranešusi apie tai ieškovui teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka, pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo ir Taisyklių nuostatas, pagal kurias paslaugų teikėjui imperatyviai privaloma laikytis ryšio paslaugų teikimo apribojimo ir nutraukimo tvarkos, paslaugų teikimo apribojimo atveju – privaloma nedelsiant informuoti abonentą apie paslaugų teikimo apribojimo priežastį, nutraukti paslaugų teikimo sutartį leidžiama tik iš anksto apie tai pranešus abonentui ir tik per apibrėžtą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis, nei 30 dienų nuo pranešimo (apie apribojimą) dienos, įskaitant ir absoliutų draudimą apriboti paslaugų teikimą (Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 28, 29 ir 31 punktai).

35Nurodyti atsakovės pažeidimai turi būti pašalinti, įpareigojant atsakovę vykdyti sutarties sąlygas, grąžinti ieškovui jam priklausantį telefono abonento numerį 8 686 57026, atnaujinti telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo telefono abonento numeriui 8 686 57026 (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 4 dalys).

36Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – sutarties sąlygų nesilaikymo, neveikimo, nepagrįsto ieškovo piniginių lėšų pasisavinimo ir telefoninio ryšio paslaugų nutraukimo, ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės kaltu neteisėtu veikimu (neteisėtu neveikimu) padarytą ieškovui turtinę žalą sudaro ieškovo turto netekimo (tiesioginiai nuostoliai) išlaidos, patirtos dėl šio turto praradimo, t. y. nepagrįstai pasisavintos piniginės lėšos 25 Lt sumoje pagal 2008 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, taip pat 57,36 Lt pagal 2008 m. birželio 16 d. ataskaitą.

37Ieškovo negautas pajamas sudaro dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – paslaugų teikimo ir sutarties nutraukimo, nuo 2009 m. birželio 12 d. negautos piniginės lėšos, kurias ieškovas būtų galėjęs gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nebūtų atlikusi prieš ieškovą neteisėtų veiksmų (neteisėtai neveikusi). Atsakovei neteisėtai apribojus ieškovui teisę naudotis telefoninio ryšio paslaugomis, jis negalėjo naudotis Kauno teritorinės darbo biržos paslaugomis, dėl ko tapo nepasiekiamas darbdaviams, besinaudojantiems oficialioje visuotinai žinomoje institucijoje Darbo biržoje registruotų asmenų duomenimis ir ieškantiems potencialių galimų darbuotojų. Taigi, faktiškai ieškovas nuo 2009 m. birželio 12 d. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų prarado galimybę įsigyti legalias pajamas ir tokių pajamų negavo. Be to, neteisėtai apribojus ieškovui paslaugas, ieškovui priklausantis abonentinis telefono numeris buvo suteiktas moteriškos lyties asmeniui, kuris atsiliepdamas į ieškovui adresuotus skambučius nepalankiai nuteikdavo ieškovu (vyru) besidominčius asmenis (įmones), dėl ko buvo papildomai apsunkintos ieškovo galimybės reprezentuoti save prieš juo suinteresuotus asmenis kaip respektabilų, patikimą ir ilgalaikio pasitikėjimo vertą asmenį, taip pat ir potencialų darbuotoją. Ieškovo negautos pajamos skaičiuojamos už laikotarpį nuo faktinio paslaugų nutraukimo momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2014 m. kovo 7 d. Ieškovo negautos pajamos skaičiuojamos palyginamuoju metodu, pagal faktiškai gautų ieškovo pajamų vidurkį, kurį sudaro 238 723,92 Lt (5 669,33 Lt: 28 d.d. x 20,75 d.d. koef. x 12 mėn. x 4 m. + (5 669,33 Lt: 28 d.d. x 20,75 d.d. koef. x 8 mėn.) + (5 669,33 Lt: 28 d.d. x 20,75 d.d. koef. x 17 d.d.), t. y. 201 670,08 Lt + 33 611,68 Lt + 3 442,16 Lt, iš kurių:

38- 5 669,33 Lt yra ieškovo nustatyta tvarka įgytų, lygiaverčių atsakovės ieškovui padarytai skaičiuojamajai žalai, kurių ieškovas negalėjo gauti ir negavo, draudžiamųjų darbinių pajamų suma, faktiškai gauta ieškovo paskutiniu skaičiuojamuoju laikotarpiu iki ikisutartinių santykių su atsakove ar sutarties su atsakove sudarymo 2008 m. gegužės 28 d., momento, t. y. ieškovo faktiškai gautos tuometėje darbovietėje - UAB „Achemarida“ Jonavos filiale faktiniu draudiminiu laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 9 d.;

39- 28 d. d. yra laikotarpis nuo 2008 balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., skaičiuojamas nuo ieškovo paskutinių pajamų gavimo iki sutarties su atsakove sudarymo 2008 m. gegužės 28 d. ir atsakovės įvykdytų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) pradžios momento;

40- 20,75 d. d. koef. - metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus koeficientas esant 5 darbo dienų savaitei 2008 metais, nustatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2007 m. gruodžio 27 d. Nr.Al-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 metais patvirtinimo“;

41- 12 mėn. – laikotarpis per kurį ieškovas negavo (negalėjo gauti) pajamų (piniginių lėšų);

42- 4 m. - laikotarpis nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 12 d.;

43- 8 mėn. – laikotarpis, skaičiuojamas nuo ieškovui padarytos žalos, negautų pajamų, momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos , t. y. nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. vasario 12 d.;

44- 17 d. d. sk. – laikotarpis, skaičiuojamas nuo ieškovui padarytos žalos, negautų pajamų iki ieškinio pareiškimo teismui dienos nepilno mėnesio darbo dienų skaičius, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 7 d.;

45- 201 670,08 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų pajamų suma, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 12 d. (5 669,33 Lt: 28 d. d. x 20,75 d. d. koef. x 12 mėn. x 4 m.);

46- 33 611,68 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų pajamų suma, skaičiuojama už 8 mėnesių laikotarpį, nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2014 m. vasario 12 d. (5 669,33 Lt : 28 d. d. x 20,75 d. d. koef. x 8 mėn.);

47- 3 442,16 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų pajamų suma už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 7 d. (5 669,33 Lt : 28 d. d. x 20,75 d. d. koef. x 17 d. d.).

48Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimus, stresą, dvasinę skriaudą, nuoskaudas, patyrė pažeminimą ir nepagarbą, dėl ko atsirado nepilnavertiškumo kompleksai, nepasitikėjimas savimi ir visuomene, socialinis atskirtinumas ir izoliuotumas, šeiminių santykių, tarpusavio ryšių su vaikais pasunkėjimas bei nutrūkimas, asmeninės ir profesinės reputacijos pablogėjimas, gyvenimo prasmės praradimas. Ieškovas jam padarytos neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti 10 mln. Lt (CK 6.250 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

49Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepraleistas (netaikytinas), nes atsakovė 2011 m. kovo 4 d. pranešimu atsisakė skolų išieškojimo ieškovo atžvilgiu, tokiais savo veiksmais pripažindama savo neteisėtus veiksmus nutraukė ieškinio senaties termino eigą, o šis pranešimas ieškovo buvo gautas 2011 m. kovo 10 d.

50Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio l dalimi elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis, paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojo 2005 m. gruodžio 23 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1160 „Dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Todėl vertinant ieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kad net tuo atveju jei tam tikros sutarties sąlygos bus pripažintos negaliojančiomis, tai nesukels šalims jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė vis tiek vienu ar kitu atveju yra įpareigota teikti paslaugas pagal galiojančias nurodyto įsakymo taisykles.

51Sutarties 3.1 punkte nustatyta sąlyga atitinka teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 23 ir 12 punktai nedraudžia paslaugų teikėjui vienašališkai nustatyti bei keisti kainą su sąlyga, kad vartotojas tokiu atveju turi teisę atsisakyti sutarties. Todėl šiame sutarties punkte numatyta vartotojo teisė per 30 dienų nuo pranešimo apie abonentinio mokesčio bei mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą, paslaugas, mokėjimo tvarką keitimą, pranešti apie savo nesutikimą naudotis paslaugomis. Atsakovės nuomone, sutarties 3.1. punktas aiškiai nustato paslaugų kainų pakeitimo terminus (30 dienų), tvarką ir būdą (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, el. ryšio priemonėmis), o tai atkartoja Taisyklių 12 punkte nurodytą vartotojo teisę atsisakyti sutarties. Ieškovas deklaratyviai nurodo, kad sąlygos jam yra neaiškios, tačiau konkrečiai neįvardija, kuri sutarties 3.1. punkte nurodyta aplinkybė yra neteisėta.

52Sutarties 3.2. punkte numatyta sąlyga atitinka Taisyklių 6.3. punktą, kuriame nurodyta, kad sutartyje turi būti nurodytas <...> paslaugų teikimo sutrikimų pašalinimo terminas (dienomis ar valandomis) ir sąlygos. Šis sutarties punktas yra tiesiogiai siejamas su 2.7 punktu, kuriame yra numatyta UAB „Omnitel“ pareiga šalinti paslaugų teikimo sutrikimus, o 3.2 punkte numato teisę paslaugų teikėjui, esant remonto darbams, laikinai sustabdyti paslaugų teikimą ir informuoti apie tai abonentą. Ieškovas klaidingai tapatina laikiną paslaugos sutrikimą (dėl kurio termino šalinimo bei pranešimų būdų apie tokius sutrikimus šalys gali susitarti sutartyje pačios) su paslaugų teikimo apribojimu bei paslaugų teikimo nutraukimu, kuriam taikomos kitos taisyklių nuostatos (Taisyklių 28, 31 punktai).

53Sutarties 3.6 ir 3.7 punktai taip pat yra aiškūs bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 28 punktas numato paslaugų teikėjo teisę apriboti paslaugų teikimą, kai abonentas pažeidžia sutarties sąlygas arba pasibaigia paslaugų kredito limitas, o Taisyklių 31 punktas numato, kad paslaugų apribojimo laikotarpis (per kurį abonentas turėtų pašalinti sutarties pažeidimą) negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo dienos. Sutarties 3.6 bei 3.7 punktai faktiškai atkartoja Taisyklių 28 bei 31 punktų nuostatus. Sutarties 3.6 punktas numato Taisyklių 28 punkte leidžiamą paslaugų teikimo apribojimą klientui pažeidus sutarties nuostatas bei įsiskolinus ir išnaudojus kredito limitą. Sutarties 3.7 punkte pateiktas nebaigtinis leidžiamų nutraukti klientui paslaugų sąrašas (internetas, duomenų perdavimas ir pan.) yra nurodamas todėl, kad teikiamų paslaugų spektras kiekvienam klientui gali būti individualus ir visų paslaugų numatyti ir išvardinti sudarant neterminuotą sutartį yra neįmanoma. Sutarties 3.7 p. nustatytas ne trumpesnis nei 15 dienų sutarties nutraukimo terminas neprieštarauja Taisyklių 31 punkte nustatytam ne trumpesniam nei 30 dienų terminui, ypač įvertinant tą aplinkybę, kad sutarties 3.7 punkte yra aiškiai pabrėžiama, kad jeigu teisės aktai numato ilgesnį negu 15 dienų terminą, tai taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai.

54Sutarties 3.8 punktas yra pakankamai išsamus. Taisyklių 32 punktas numato paslaugų teikėjo teisę nesilaikyti Taisyklių 28 punkto nuostatų, viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas turi teisę nesilaikyti Taisyklių 30 ir 31 punktų nuostatų, jei abonento veiksmai sukelia pavojų teikėjo elektroninių ryšių tinklo veikimui, jo saugumui, vientisumui ar riboja kitų abonentų galimybę pasinaudoti teikėjo teikiamomis paslaugomis. Sutarties 3.8 punktas faktiškai atkartoja Taisyklių 32 punkto nuostatas.

55Sutarties 3.9 punkte pateiktas esminis sutartinių santykių nevykdymo apibrėžimas kaip sistemingas (atliktas daugiau nei 2 kartus) sutarties 5.1-5.8 punktų pažeidimas (kur 5.3 punktas nustato kliento pareigą mokėti abonentinį mokestį arba minimalų paslaugų mokestį) ir lingvistine, ir teisine prasme yra tapatus Taisyklių 10.4.5 bei 33 punktuose numatytam apibrėžimui - tris ir daugiau kartų. Sąvoka „daugiau nei 2 kartus“ suprantama kaip „tris ir daugiau kartų“.

56Sutarties 3.10 punkte numatyta galimybė laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų paviešinti informaciją apie kliento esminių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą, tame tarpe ir informaciją apie debitorinius įsiskolinimus. „Esminių įsipareigojimų“ sąvoka turi būti aiškinama sistemiškai su sutarties 3.9. punktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad esminis sutarties pažeidimas yra suprantamas, kaip sistemingas (atliktas daugiau nei 2 kartus) sutarties 5.1-5.8 punktuose numatytų kliento įsipareigojimų nevykdymas. Taigi, sutartis aiškiai nustato kokiomis aplinkybėmis galimas informacijos paviešinimas. Kalbant konkrečiai apie 3.10 punktą, turima omenyje sutarties 5.3 punktas, numatantis kliento pareigą mokėti pagal sutartį.

57Sutarties 5.4, 6.4 bei 6.5 punktai numato abonento atsakomybę už netinkamą savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Taikant abonentui akcijas, t. y. nuolaidas, lyginant su įprastinių paslaugų kainomis, paslaugų teikėjas nori apsidrausti nuo atsiradimo nuostolių, susijusių su netinkamu Sutarties vykdymu. Sutarties 5.4 punkte nustatytas netesybų dydis už kiekvieną mėnesį, skaičiuojamas nuo abonento atjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos, yra tiesiogiai siejamas su abonentui taikoma nuolaida, t. y. abonentas visada laisva valia gali pasirinkti arba mokėti įprastines kainas už paslaugas, arba gauti nuolaidą, bet įsipareigoti prieš paslaugų teikėją dėl atitinkamų paslaugų pirkimo iš paslaugų teikėjo sutartam terminui. Todėl netesybų dydis bei netesybų atsiradimo pagrindas nepažeidžia CK nustatytų civilinius santykius reglamentuojančių principų bei sąžiningumo kriterijų, o pats netesybų dydis yra proporcingas pažeidimo mastui (jo dydis proporcingas pažeidimo terminui) ir šalių yra aptartas bei suderintas sutarties pasirašymo metu.

58Sutarties 6.4. ir 6.5. punktuose yra numatyta įprastinė sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, kuri atitinka ir CK 6.71 straipsnį, kuriame apibrėžiama viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų – netesybos. Be to, sutartis yra bendroji, tačiau priklausomai nuo kliento pasirinkto mokėjimo plano, telefono įsigijimo sąlygų, akcijų užsakymų, yra numatytas ir skirtingas netesybų dydis, kuris ir yra detalizuojamas ne sutartyje, bet atskiruose dokumentuose (2008 m. gegužės 28 d. prašyme įjungti abonentą nurodyta, kad pajungiama akcija P0802P24V, suteikiama nuolaida, ir numatytas 30 Lt netesybų dydis).

59Sutarties 6.6 punktas numato, kad visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų įskaitymo į UAB ‚Omnitel“ sąskaitą dienos. Mokėjimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai kredito įstaiga įrašo lėšas į gavėjo sąskaitą, jeigu mokėtojo ir gavėjo kredito įstaiga yra ta pati. Jeigu mokėtojo ir gavėjo kredito įstaigos yra skirtingos, mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai gavėjo kredito įstaiga pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš mokėtojo kredito įstaigos. Taigi, sutarties 6.6 punkto nuostata atitinka įstatymų reikalavimus.

60Sutarties 6.7 punktas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 49 punktas nustato draudimą paslaugų teikėjui dengti vartotojo įsiskolinimą vartotojo įmokomis, jeigu vartotojas šį įsiskolinimą ginčija teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 6.7 punktas nustato bendrą kliento mokėjimų paskirstymo tvarką nesant jokiam ginčui tarp paslaugų teikėjo ir kliento.

61Sutarties 7.1 bei 7.2 punktai numato paslaugų teikėjo galimybę ir pareigą tvarkyti kliento asmens duomenis. Šiose sąlygose nustatytos asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir terminai atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5, 14, 15, 21 straipsnių nuostatas ir kituose įstatymuose numatytus reikalavimus. Be to, Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad klientas turi teisę savo duotą sutikimą visiškai arba iš dalies atšaukti, pranešdamas apie tai rašytu UAB ‚Omnitel“. Taigi, sutartimi ieškovui buvo suteikta teisė atšaukti šios nuostatos vykdymą, todėl nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovė veikia vienašališkai.

62Sutarties 10.4 punktas numato sutarties pakeitimą rašytiniu šalių susitarimu arba kitais šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe ir tylėjimu). Taigi, nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl galimybės keisti rašytinę sutartį ne tik rašytiniais susitarimais, bet ir kitais būdais, tame tarpe ir tylėjimu, todėl toks susitarimas nepažeidžia CK 6.173 straipsnio 1 dalies bei 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes būtent jos numato galimybę šalims nustatyti ir kitokius rašytinės sutarties pakeitimo būdus bei numatyti tylėjimą, kaip tinkamą sutarties pakeitimo būdą.

63Ieškinio argumentai dėl paslaugų teikimo ir sutarties nutraukimo taip pat nepagrįsti. Sutarties nutraukimo bei paslaugų teikimo nutraukimo sąlygas bei tvarką apibrėžia atskiri tarp šalių pasirašytos sutarties punktai. Sutarties nutraukimo tvarka įtvirtinta 3.9 punkte, tuo tarpu paslaugų teikimo apribojimo bei nutraukimo sąlygos bei tvarka apibrėžta 3.6-3.7 punktuose. Sutarties 3.6 punkte numatyta, kad ieškovui įsiskolinus pagal šią ar kitas su atsakove sudarytas sutartis, pažeidus ar nevykdant šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nesilaikant teisės aktuose nurodytu reikalavimų, atsakovė turi teisę apriboti ieškovui teikiamas ryšio paslaugas. Sutarties 3.7 punkte įtvirtinta atsakovės teisė nutraukti ieškovui teikiamas ryšio paslaugas, jei ieškovas nepašalina sutarties pažeidimų per paslaugų apribojimo laikotarpį. Sutarties 6.1 punkte yra numatyta, kad kas mėnesį už naudojimąsi ryšio paslaugomis ieškovas ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos privalo sumokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas sutartinio įsipareigojimo mokėti atsakovei pagal pateiktas sąskaitas nevykdė laiku, t. y. iki 2009 m. gegužės 16 d. neapmokėjo 2009 m. balandžio 16 d. išrašytos sąskaitos-faktūros 29,99 Lt sumai. Taip pat ieškovas neapmokėjo ir vėliau išrašytų 2009 m. gegužės 16 d. sąskaitos-faktūros 30,24 Lt sumai bei 2009 m. birželio 16 d. sąskaitos-faktūros 27,99 Lt sumai. Atsakovei laiku negavus apmokėjimo pagal nurodytas sąskaitas-faktūras, ieškovui 2009 m. gegužės 20 d. buvo išsiųstas SMS pranešimas su raginimu sumokėti skolą bei įspėjimu dėl paslaugų išjungimo. Ieškovui įsiskolinimo nepadengus, 2009 m. gegužės 26 d. paslaugų teikimas ieškovo telefono numeriui buvo apribotas, nutraukiant mokamų paslaugų teikimą. Ieškovui ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, 2009 m. birželio 11 d. jam buvo išsiųstas pakartotinis SMS pranešimas su raginimu sumokėti skolą bei įspėjimu dėl paslaugų išjungimo. Ieškovui nesumokėjus skolos, 2009 m. birželio 12 d. jam buvo nutrauktas paslaugų teikimas. Taigi, remiantis Sutarties 3.6 bei 3.7 punktais bei įvertinus tai, kad ieškovas pasinaudojo atsakovės teikiamomis judriojo ryšio paslaugomis, tačiau už jas laiku neatsiskaitė, mobiliojo ryšio paslaugų teikimas ieškovo abonento numeriui teisėtai ir pagrįstai iš pradžių buvo apribotas, o paskui ir visiškai nutrauktas.

64Paslaugų teikimas ieškovo abonento numeriui buvo nutrauktas teisėtai, ieškovui pažeidus sutarties sąlygas dėl savalaikio mokėjimo, todėl paslaugų atnaujinimas galimas tik tuo atveju, jei jis faktiškai, objektyviai gali būti įvykdomas. Nagrinėjamu atveju judriojo ryšio paslaugų teikimo abonento numeriui 8 686 57026 atnaujinimas negalimas dėl to, kad UAB „Omnitel“ nedisponuoja šiuo telefono ryšio abonento numeriu, be to, šis numeris yra perkeltas į kitą judriojo ryšio paslaugų teikėjo tinklą.

65Ieškovas jam galimai padarytą žalą grindžia draudžiamųjų pajamų suma, gautina iš UAB „Achemarida", kurioje jis dirbo laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., t. y. dar iki sutarties su atsakove sudarymo, todėl nėra aišku, kokiu ryšiu ši suma susijusi su galimai ieškovo negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2014 m. kovo 7 d. Be to, žala grindžiama draudžiamų pajamų suma (5 669,33 Lt), bet ne faktiškai gauta suma. Ši suma yra bendrai priskaičiuota suma, neatskaičius mokėtinų mokesčių, todėl reikalavimas priteisti tokią žalą reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jam nebuvo suteikta žadėta 25 Lt nuolaida abonento perrašymo mokesčiui, nes ši nuolaida jam buvo suteikta, išrašant 2008 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą-faktūrą.

66Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Ieškovo nurodyti argumentai dėl darbo biržos ir policijos įstaigų, kiek tai susiję su abonento numerio, kaip kontaktinio numerio pateikimu, yra paties ieškovo atsakomybės klausimas, nes apie paslaugų nutraukimą, ieškovas sužinojo tą pačią dieną (2009 m. birželio 12 d.), todėl turėjo pareigą pasirūpinti, kad jo palikti kontaktai įstaigose būtų pakeisti. Be to, visos institucijos, kaip kontaktą naudoja asmens deklaruotą ar kitą jo nurodytą gyvenamąja vietą. Atsakovo patirti nepatogumai ir rūpesčiai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnyje numatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie sutarties nutraukimą sužinojo nuo tos dienos, kurią faktiškai jam buvo išjungtos paslaugos, t. y. 2009 m. birželio 12 d., todėl reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra suėjusi ieškinio senatis ir šie reikalavimai turi būti atmesti.

67II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

68Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinę bylą dėl reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia ir viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu, nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

69Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia ir viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu, nustatė, kad 2008 m. gegužės 25 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas ieškovui buvo nutrauktas 2009 m. birželio 12 d., tačiau pati sutartis nebuvo (ir nėra) nutraukta. Teismas konstatavo, kad viena ieškovo pareikšto reikalavimo dalis yra susijusi su sutarties pripažinimu galiojančia, nors abi šalys pripažįsta, jog ši sutartis yra galiojanti ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų nutraukta. Kita ieškovo reikalavimo dalis yra susijusi su pripažinimu, kad ryšio paslaugų teikimas buvo nutrauktas neteisėtai, nors tokio neteisėtumo konstatavimas nėra materialinis teisinis reikalavimas, o tik nustatinėtina faktinė aplinkybė, kuriai esant atsiranda galimybė konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą ir tenkinti tam tikrus materialiuosius teisinius reikalavimus (priteisti žalos atlyginimą ir pan.), t. y. ieškovo suformuluotas reikalavimas neatitinka materialiojo teisinio reikalavimo, kurį patenkinus galėtų būtų apgintos ieškovo tam tikros teisės. Įvertinęs šias aplinkybes bei padarytas išvadas teismas sprendė, kad dėl šio ieškovo reikalavimo byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

70Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, nustatė, kad šis ieškinio reikalavimas grindžiamas neatitikimu Elektroninių ryšių įstatymui bei sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ginčijama sutartis yra viešoji vartojimo sutartis (CK 6.161 straipsnis, 6.188 straipsnis), todėl iš esmės visos sutarties sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams ir atitikti sąžiningumo kriterijams. Teismas nurodė, kad Elektroninių ryšių įstatymas įpareigoja atsakovę tiek paslaugas teikti, tiek sutartį sudaryti pagal Taisykles, kas reiškia, kad sutartimi atsakovė negali nustatyti sąlygų, kurios būtų vartotojui blogesnės, negu numato Taisyklės ar įstatymai (CK 6.416 – 6.723 straipsniai), o jeigu tokios ir būtų numatytos, turėtų būti taikomos Taisyklių ar įstatymų nuostatos. Sutartyje papildomai šalys gali susitarti tik dėl palankesnių paslaugų teikimo sąlygų, tų sąlygų, kurios nėra aptartos Taisyklėse, ir kurių susitarimo galimybę leidžia Taisyklės

71Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčijamas sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog ginčijamos sutarties sąlygos prieštarauja Elektroninių ryšių įstatymui ar CK 6.188 straipsnio nuostatoms. Aptardamas konkrečias ginčijamas sutarties sąlygas, teismas pažymėjo, kad:

721) sutarties 3.1, 3.2 punktų sąlygų ginčijamos dalys yra aiškios ir suprantamos, jose numatyti alternatyvūs informavimo būdai, kas nėra uždrausta Elektroninių ryšių įstatymo ar Taisyklių nuostatose;

732) sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktų sąlygų ginčijamos dalys taip pat yra aiškios ir suprantamos, priešingai, nei nurodo ieškovas, šios sąlygos yra patikslinančios, paaiškinančios vartotojui kas yra „kitos klientui teikiamos paslaugos“. Taigi, šios sąlygų dalys atitinka sąžiningumo kriterijus bei skirtos būtent vartotojo interesų apsaugai (paaiškinančios, detalizuojančios) ir neprieštarauja nei Elektroninių ryšių įstatymo, nei Taisyklių nuostatoms;

743) sutarties 3.7 punkto sąlygos ginčijama dalis yra sąžininga, nepažeidžianti ieškovo teisių. Ši sutarties sąlyga nėra imperatyvi, o tik numatanti galimybę nustatyti tam tikrą paslaugų apribojimo laikotarpį, kuris, kaip minimalus, vertinant 3.7 punktą, nagrinėjamu atveju, yra Taisyklėse numatytas (31 punktas) ne trumpesnis nei 30 dienų. Teismas sprendė, kad ieškovo ginčijamos šios sutarties sąlygos dalies („kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų nuo pranešimo dienos“) nėra pagrindo pripažinti negaliojančia, nes ji faktiškai netaikytina (negalioja) bei nukreipia į Taisyklių 31 punkte numatytą terminą, kaip tai ir numatyta sutarties 3.7 punkte;

754) teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama sutarties 3.9 punkto sąlygos dalis yra visiškai aiški ir atitinkanti Taisyklių nuostatoms, nes teiginys „atliktas daugiau nei 2 kartus“ yra analogiškas teiginiui „tris ar daugiau kartų“;

765) teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama sutarties 3.10 punkto sąlygos dalis yra aiški, suprantama, nes sutarties 3.9 punkte yra aiškiai apibrėžta kaip yra suprantamas esminis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas;

776) teismas nesutiko su ieškinio argumentais dėl sutarties 5.4 punkto sąlygos ginčijamos dalies. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamos sąlygos jam numato absoliučią pareigą mokėti atsakovės prašomas netesybas, nes šiose sąlygose tai nenumatyta. Jose yra aptarti tik netesybų mokėjimo klausimai (kada, kokio dydžio), tačiau tai nereiškia, jog negali būti dėl to ginčo. Esant ginčui, netesybų klausimas būtų sprendžiamas šalių susitarimu arba teisminiu būdu (tą patvirtina paties ieškovo atsisakymas mokėti netesybas). Teismas sprendė, kad sąlygų dėl netesybų įtraukimas į sutartį (susitarimai dėl netesybų) yra įprastinė sutarčių sudarymo praktika ir tokie susitarimai neprieštarauja įstatymų nuostatoms (CK 6.71 straipsnis), todėl negali būti pripažinti nesąžiningais.

787) ieškovo ginčijama 6.6 punkto sąlyga neprieštarauja sutarties 6.1 punkto sąlygai, nes 6.1 punkte yra nustatytas terminas iki kada turi būti sumokama, o ginčijama sąlyga nustato momentą, kada laikoma, jog sumokėta. Ginčijama sąlyga yra aiški ir neprieštarauja nei sutarties, nei Taisyklių, nei įstatymų nuostatoms dėl nustatytos mokėjimo tvarkos. Be to, nėra pagrindo pripažinti vieną sąlygą negaliojančia tuo pagrindu, kad ji prieštarauja kitai sutarties sąlygai (CK 6.193 straipsnis).

798) ginčijama sutarties 6.7 punkto sąlygos dalis yra skirta reguliuoti mokėjimų paskirstymą, kai nėra ginčo dėl įsiskolinimo. Esant ginčui dėl įsiskolinimo, turi būti taikomos Taisyklių 49 punkto nuostatos;

809) ginčijami sutarties 3.10, 3.11 ir 3.12 punktai yra aiškūs ir suprantami, ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia jų neišsamumas, ar kokiu būdu ši sąlyga pažeidžia ieškovo teises, todėl nėra pagrindo jų pripažinti nesąžiningomis ar prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

8110) ginčijamos sutarties 7.2 punkto sąlyga taip pat yra teisėta. Ieškovas savo nesutikimą su šia sutarties sąlyga grindžia vien deklaratyviais teiginiais apie ginčo sąlygos prieštaravimą bendrųjų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams, įstatymo nuostatoms, neįvardindamas, kuo tai pasireiškia (kuo ši sąlyga pažeidžia ieškovo teises). Teismas, įvertinęs šią ginčo sąlygą, palyginęs ją su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis (5, 14, 15 ir 21 straipsniai), prieštaravimų nenustatė.

8211) teismas sprendė, kad ginčijama sutarties 10.4 punkto dalis yra teisėta, nes teisės aktuose nėra numatyta šalims draudimo susitarti, jog sutartis galėtų būti keičiama bei papildoma ne tik rašytiniu susitarimu, bet ir kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe ir tylėjimu).

83Teismas, apibendrinęs ieškinio reikalavimus dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų (apsiribojo deklaratyviais teiginiais), kurie leistų daryti išvadą, jog ginčijamomis sutarties sąlygomis yra pažeidžiamos jo, kaip vartotojo teisės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas beveik šešerius metus nesinaudoja atsakovės teikiamomis paslaugomis ir nenutraukia sutarties, tačiau ginčija sutarties sąlygas, kurios jam nesukelia šiuo metu jokių teisinių pasekmių. Iš esmės šalių nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai, išskyrus formaliai galiojančią 2008 m. gegužės 28 d. pasirašytą sutartį, kurią ieškovas gali bet kada nutraukti (sutarties 4.8 punktas) arba prašyti pakeisti (sutarties 10.4 punktas). Todėl, teismo teigimu, ieškovo reikalavimas dėl sutarties sąlygų (jų dalies) pripažinimo negaliojančiomis atmestinas ir tuo pagrindu, kad nenustatytas (neegzistuoja) ieškovo teisių pažeidimo faktas (ieškovui nekeliami jokie reikalavimai; jis bet kada gali (galėjo) gauti judriojo telefono ryšio paslaugas, gaunant kita telefono numerį).

84Teismas, spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo telefono numeriui, nurodė, kad pagal Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 13 ir 14 punktų nuostatas telefono ryšio numeriai priklauso elektroninių ryšių ištekliams, kurie yra naudojami Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis. Remiantis Taisyklių 8 punktu, numerius skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis bei nacionaliniu telefonų ryšio numeracijos planu. Taigi, ieškovo turėtas numeris 8 686 51026 nėra nei atsakovės, nei ieškovo nuosavybė, be to, ieškovo turėtas numeris yra perkeltas į kitą mobilaus ryšio operatoriaus tinklą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ir galimybės tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą jo nurodytam numeriui, nes atsakovė neturi teisės (neturi leidimo) naudoti šio telefono numerio.

85Teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, nustatė, kad ieškovas žalos atsiradimą kildina dėl 2009 m. birželio 12 d. nutraukto judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remdamasis šiomis teisės nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. birželio 13 d., kai prarado galimybę naudotis jam teikiamomis telefono ryšio paslaugomis, tuo tarpu ieškinį teismui pateikė 2014 m. kovo 10 d., t. y. praėjus beveik 5 metams po sužinojimo apie savo teisių pažeidimą, todėl praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, o atsakovė prašė ieškinio senatį taikyti. Teismas nenustatė, kad buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta ieškinio senaties eiga.

86Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, kai atsakovė 2011 m. kovo 10 d. informavo jį apie atsisakymą reikalavimų dėl jo neapmokėtų sąskaitų už suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 70-71). Teismas sprendė, kad pateikta atsakovės pažyma nepatvirtina, jog atsakovė pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, tačiau patvirtina, kad atsakovė atsisakė tęsti išieškojimo veiksmus prieš ieškovą dėl per didelių ieškovo skolos administravimo kaštų. Todėl nėra jokio pagrindo ieškovui pateiktą informaciją laikyti atsakovės veiksmais, kurie liudija, kad ji pripažino atlikusi neteisėtą paslaugų nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo.

87Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas (atsiliepimas į pirminį ieškinį, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, rinkta ir pateikta daug įvairių dokumentų, advokato padėjėja dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 6 val.), taip pat į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, sprendė, kad atsakovei priteistinos jos prašomos 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, nes jos yra mažesnės, negu numatytos Rekomendacijose.

88III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

89I. K. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

901. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį galiojančia ir reikalavimo pripažinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu, netinkamai atskleidė šio reikalavimo dalyką bei klaidingai įvertino faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis ieškinio reikalavimas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas CPK nustatyta tvarka nebuvo atsisakęs šio ieškinio reikalavimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl paslaugų teikimo nutraukimo teisėtumo negali būti materialiuoju teisiniu reikalavimu. Pareikštas ieškinys su nurodytu reikalavimu buvo priimtas, jokių trūkumų nustatyta nebuvo, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

912. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijama sutartis iki šiol nėra nutraukta. Padarydamas tokią išvadą, teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovės veiksmais atjungiant ieškovui teikiamas telefono ryšio paslaugas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad po 2009 m. birželio 12 d. įvykio ieškovo abonentiniam numeriui paslaugos nebuvo teikiamos. Taip pat teismas neteisingai aiškino ieškovo naudojamo telefono numerio išjungimo faktą. Abonento išjungimas atitinka sutarties nutraukimo sąvoką.

923. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nesivadovavo principu, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, t. y. vartotojo naudai, taip pat pažeidė įstatyminę nuostatą vertinti vartojimo sutarties sąlygų atitikimą įstatymo reikalavimams sąžiningumo aspektu ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

934. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijamos sutarties 3.1 ir 3.2 punktų sąlygos yra aiškios. Padarydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis su ieškovu sudaryta raštu, todėl ginčijamos sutarties sąlygos dėl ieškovo informavimo apie kainų už paslaugas keitimą kiti būdu, pažeidžia Taisyklių 23 punkto reikalavimą. Be to, teismas neįvertino, kad ginčijamose sąlygose nėra nurodyti konkretūs šių alternatyvių informavimo šaltinių adresai, kuriais teikiama informacija, nenurodyti kiti šių alternatyvių šaltinių identifikavimui reikalingi duomenys.

945. Aiškindamas ginčijamas sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktų sąlygas, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su šios sutarties sudarymo tikslu, kuris susijęs tik su viešojo telefoninio ryšio paslaugų teikimu ieškovui.

956. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamą sutarties 3.7 punkto sąlygą, pažeidė Taisyklių 6, 6.10 punktų nuostatas, numatančias atsakovei reikalavimą sutartyje aiškiai nurodyti paslaugų teikimo sustabdymo, apribojimo sąlygas, terminus ir tvarką.

967. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamos sutarties 3.9 punkto sąlygos. Aiškindamas šią sutarties sąlygą, teismas pažeidė Taisyklių 6 ir 6.11 punktų nuostatas, įpareigojančias sutarties sąlygas nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai.

978. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijama sutarties 3.10 punkte numatyta sąlyga atitinka sąžiningumo kriterijus. Teismas, aiškindamas šią sutarties sąlygą, neatsižvelgė į tai, kad joje nurodytas žodžių junginys „esminiai įsipareigojimai‘ nėra aiškiai apibrėžtas, neturi baigtinės sekos, todėl šios sąlygos aiškinimas vienasmeniškai ir nepagrįstai priklauso nuo atsakovės interpretacijos.

989. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamas sutarties 5.4 punkto sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė sutarties vykdymo metu piktnaudžiavo šia sąlyga reikalaudama iš ieškovo sumokėti 450 Lt netesybas.

9910. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčijamą sutarties 6.6 punkto sąlygą, neatsižvelgė į tai, jog ši sutarties sąlyga kartu su 6.1 punkto sąlyga taip pat prieštarauja Taisyklių 6.5 punktų reikalavimams.

10011. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijama sutarties 6.7 punkto sąlyga neprieštarauja Taisyklių 49 punkto reikalavimui. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovui ginčijant atsakovės 2009 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. birželio 4 d. sąskaitas, atsakovė ne tik nevykdė Taisyklių 33 punkto reikalavimo teikti paslaugas, bet ir išjungė ieškovui paslaugų teikimą, reikalaudama sumokėti 450 Lt netesybų.

10112. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškia sutarties 7.1 punkto ginčijamos sąlygos neišsamumas ir pažeidžiamumas. Teismas, aiškindamas šią sutarties sąlygą, nevertino atsakovės elgesio nutraukiant paslaugų teikimą bei perduodant informaciją apie ieškovą tretiesiems asmenims UAB „Sergel“, UAB „Skolų valdymo centras“ ir UAB „Infobankas“.

10213. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijama sutarties 7.2 punkte sąlyga pažeidžia jo teises, taip pat nepagrįsta. Teismas šią sutarties sąlygą turėjo aiškinti kartu su 3.11 punkte numatyta sąlyga, kurioje numatyta, jog vartotojo asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis įstatymų reikalavimų. Aiškindamas šią sutarties sąlygą teismas neįvertino, kad joje nustatytas 10 metų asmens duomenų tvarkymo terminas prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsniui.

10314. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalėjimo atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovo nurodytam abonento numeriui, taip pat nepagrįsta. Teismas pažeidė pagrindines įstatymų nuostatas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą, materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus įgyvendinti proceso tikslus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas, nustatęs, kad nėra galimybės grąžinti ieškovui jo nurodytą telefoninio ryšio abonento numerį, t. y. nustatęs esminį sutarties pažeidimą, nepagrįstai paliko nenagrinėtus klausimus dėl atsakovės veiksmų reikšmės nustatytam esminiam sutarties pažeidimui.

10415. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė ieškinio senaties nutraukimą ir atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011 m. kovo 10 d. atsakovės pranešimas ieškovui apie atsisakymą reikalavimų dėl jo neapmokėtų sąskaitų už suteiktas paslaugas nenutraukė 3 metų ieškinio senaties termino. Padarydamas tokią išvadą, teismas pasisakė tik dėl dalies šioje pažymoje nurodytos informacijos, nevertino šioje pažymoje nurodytos informacijos viseto, neatsižvelgė į tai, kad šioje pažymoje pateiktas ieškovui siūlymas su nuoroda „tikimės Jūsų supratimo“ savo esme atitinka satisfakcinį atsakovės pareiškimą ir siūlomą kompensaciją už padarytus pažeidimus.

10516. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas veikė aktyviai, gindamas savo pažeistas teises teikė pareiškimus tiek atsakovei, tiek teisėsaugos institucijoms.

10617. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – nesivadovavo Rekomendacijose nustatytais maksimaliais užmokesčio už teisines paslaugas dydžiais, neatsižvelgė į tai, kad atsiliepimą į ieškinį parengė ir teismo posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėjas.

107Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1081. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijama sutartis nėra nutraukta, todėl nesant ginčo dėl sutarties nutraukimo nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti klausimą dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo. Esant galiojančiai ginčijamai sutarčiai, klausimas dėl judriojo telefoninio paslaugų teikimo nutraukimo teisėtumo negalėjo būti nagrinėjamas, nes pats savaime nelaikytinas materialiuoju teisiniu reikalavimu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį su tokiu reikalavimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ši bylos dalis negali būti nutraukta.

1092. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ir galimybės ieškovui atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą jo nurodytam numeriui, nes atsakovė neturi teisės (neturi leidimo) naudoti šio telefono numerio, pagrįsta. Paslaugų atnaujinimas galimas tik tuo atveju, jeigu jis faktiškai, objektyviai gali būti įvykdomas. Nagrinėjamu atveju judriojo ryšio paslaugų teikimo atnaujinimas ieškovo nurodytam numeriui negalimas, nes UAB „Omnitel“ nedisponuoja šiuo telefono ryšio abonento numeriu, be to, šis numeris yra perkeltas į kitą judriojo ryšio paslaugų teikėjo tinklą. Sutartis yra galiojanti, todėl ieškovas gali naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis kitu abonento numeriu bet kokiu momentu, kaip pasirašys prašymą dėl abonento prisijungimo.

1103. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko sutarties nuostatų atitikimo įstatymų reikalavimams analizę, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas paviršutiniškas ir apsiribojantis vien išvada dėl sutarties sąlygų teisėtumo. Ieškovas ginčija sutarties sąlygas nenurodydamas konkrečių argumentų, kaip konkrečiai tos sąlygos pažeidžia ar pažeidė jo, kaip vartotojo, teises ir kokios būtent aplinkybės sudaro jo teisių pažeidimo turinį. Apeliaciniame skunde nurodyti sutarties sąlygų pažeidimai buvo tinkamai ir išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo, naujų aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodoma, todėl nėra pagrindo grąžinti šią bylos dalį naujam nagrinėjimui.

1114. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad žalos atsiradimas kildinamas dėl 2009 m. birželio 12 d. judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2009 m. birželio 13 d. Teismas teisingai konstatavo šio reikalavimo ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą bei pagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties termino pradžios, kiek tai susiję su ieškovo minimais ikiteisminiais tyrimais ar sutarties nutraukimu pagal 2011 m. kovo 10 d. pažymą. Kadangi ieškinys pareikštas 2014 m. kovo 10 d., todėl ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sutrukdžiusių jam nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2014 m. kovo 10 d. pareikšti teismui reikalavimus dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai praleistą ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams neatnaujino.

1125. Ieškovas nepagrįstai žalą grindžia draudžiamųjų pajamų suma, gautina iš UAB „Achemarida“, kurioje jis dirbo laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., t. y. dar iki sutarties su atsakove sudarymo. Todėl nėra aišku kokiu ryšiu ši suma susijusi su galimai ieškovo negautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2014 m. kovo 7 d. Be to, žala grindžiama draudžiamųjų pajamų suma (neatskaičius mokėtinų mokesčių), bet ne faktiškai gauta suma, todėl reikalavimas priteisti tokią žalą reikštų nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.

1136. Ieškovo paaiškinimai dėl patirtų nepatogumų atsakovei nutraukus judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą abonentui, t. y. negalėjimo bendrauti su šeima, nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimo metu apklausti ieškovo liudytojai (ieškovo artimi giminaičiai) patvirtino, jog nuo 2008 m. su ieškovu nebendrauja ir liudyti teisme atsisako. Kiti ieškovo nurodyti argumentai dėl darbo biržos ir policijos, kiek tai susiję su abonento numerio pateikimu šioms įstaigoms, yra paties ieškovo atsakomybės klausimas.

1147. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžių.

115IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

116Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

1174.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

118Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieškovas K. K. pateikė atsakovei UAB „Omnitel“ prašymus įjungti abonentą ir paslaugas, kuriuose patvirtino, kad yra susipažinęs ir sutinka pasinaudoti akcijos P0802P24V sąlygomis, pagal kurias abonentas, kuriam priskiriamas su nuolaida parduodamas telefono aparatas, įsipareigoja naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos; nuo nuolaidos suteikimo dienos negali perrašyti šio abonento kitam klientui; abonentui suteikiama 25 Lt su PVM nuolaida perrašymo mokesčiui (t. 1, b. l. 21, t. 2, b. l. 26). Tą pačią dieną ieškovas K. K. ir atsakovė UAB „Omnitel“ sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui (klientui) viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, taip pat klientui pageidaujant mobiliojo interneto paslaugas už mokestį, o ieškovas (klientas) įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 45-49).

1192008 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė atsakovei akcijos užsakymą, kuriame prašė suteikti jam galimybę naudotis akcijos „Privačių vartotojų išlaikymo akcija“ sąlygomis, pagal kurias nustatytas ne mažesnis kaip 24 mėnesių nuo nuolaidos suteikimo dienos naudojimosi teikiamomis ryšio paslaugomis terminas; sutarties galiojimo metu galioja standartiniai plano „Valandos 2“, „Valandos 5“ tarifai, taikoma 50 proc. nuolaida minimaliam mokesčiui (t. 1, b. l. 32).

120Nuo 2009 m. kovo 16 d. ieškovui buvo pakeistas jam priskirto telefono numerio mokėjimo planas iš standartinio plano „Valandos 2“ į „Asmeninis“. 2009 m. kovo 16 d. atsakovė UAB „Omnitel“ išrašė ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija JUP Nr. 5072234154 bendrai 25,25 Lt sumai už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2009 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 34-35); 2009 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija JUP Nr. 5073041641 bendrai 29,99 Lt sumai už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 37-38); 2009 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija JUP Nr. 5073840713 bendrai 30,24 Lt sumai už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2009 m. gegužės 15 d. (t. 1, b. l. 40-41). Kadangi atsakovės 2009 m. balandžio 16 d. ir 2009 m. gegužės 16 d. išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ieškovui nebuvo pritaikyta 50 proc. nuolaida minimaliam mokesčiui, kaip tai numatyta 2008 m. rugsėjo 25 d. akcijos užsakyme, ieškovas 2009 m. gegužės 22 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pareiškimu, kuriame prašė pritaikyti šią nuolaidą bei pateikti apmokėjimui patikslintas sąskaitas – faktūras (t. 1, b. l. 42). Negavęs atsakymo į šį pareiškimą ir patikslintų PVM sąskaitų – faktūrų, ieškovas 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotiniu pareiškimu dėl nuolaidos pritaikymo (t. 1, b. l. 43). Atsakymų į nurodytus pareiškimus ieškovas negavo, nuo 2009 m. gegužės 30 d. jam buvo apribota galimybė naudotis išeinančiais skambučiais, nuo 2009 m. birželio 12 d. – galimybė naudotis kitomis telefoninio ryšio paslaugomis, dėl ko jis 2009 m. birželio 18 d. pateikė trečią pretenziją (t. 1, b. l. 44). 2009 m. liepos 14 d. ir 2009 m. spalio 27 d. ieškovas pateikė atsakovei raštišką siūlymą dėl sutarties nutraukimo, kuriame už atsakovės padarytus sutarties pažeidimus pasiūlė grąžinti atsakovei akcijos sąlygomis jam parduotą telefoną „Nokia 5200“, įskaityti nepanaudoto telefoninio aparato vertės skirtumą (49,37 Lt) bei pervesti neįskaityto įsiskolinimo už nepanaudotą telefoninį aparatą likutį (8,05 Lt) į kliento asmeninę sąskaitą (t. 1, b. l. 50, 58). Atsakovė 2009 m. lapkričio 25 d. pranešimu informavo ieškovą, kad neturi pagrindo išmokėti jam nepanaudoto telefoninio aparato vertės skirtumą bei priimti jam parduotą telefono aparatą (t. 1, b. l. 60). Ieškovui neapmokėjus jam išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, atsakovė perdavė reikalavimo teisę į ieškovą skolų išieškojimo įmonėms UAB „Skolų valdymo centras“ ir UAB „Sergel“. 2011 m. kovo 4 d. atsakovė informavo ieškovą, kad skolos išieškojimas su UAB „Sergel“ yra nutrauktas, UAB „Omnitel“ pretenzijų ieškovui dėl neapmokėtų sąskaitų neturi, atnaujinti paslaugų teikimą ieškovo turėtam telefono numeriui nėra galimybių, nes nuo abonento išjungimo dienos praėjo daugiau nei metai (t. 1, b. l. 70).

121Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar ginčijamos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties sąlygos atitinka sąžiningumo kriterijus bei nepažeidžia vartotojų interesų, ar reikalavimai pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, taip pat reikalavimas dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą ieškovui suteiktam numeriui, gali būti savarankiškais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, ar viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo (atsakovės) veiksmuose yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti bei nėra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

1224.2. Dėl ieškinio reikalavimų ir civilinių teisių gynimo būdų

123Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodęs ieškinyje ir jo patikslinimo dokumentuose faktines aplinkybes, pagrindžiančias jo reiškiamus reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiomis viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties ginčijamas sąlygas, pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus nutraukiant ieškovui viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą bei atsisakant grąžinti suteiktą judriojo telefono ryšio abonento numerį; pripažinti atsakovės vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia; priteisti ieškovui iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

124Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956 vienašališkai 2009 m. birželio 12 d. įvykdytą sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio 2008 m. gegužės 28 d. sutartį pripažinti galiojančia, sprendė, kad nurodytas ieškinio reikalavimas susideda iš dviejų sudėtinių reikalavimų – reikalavimo pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį galiojančia ir reikalavimo pripažinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės pareiškimais, kad ginčo sutartis iki šiol nėra nutraukta, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčo sutarčiai nesant nutrauktai nelieka ginčo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo galiojančia. Likusią ieškinio reikalavimo dalį dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nustatinėtiną faktinę aplinkybę, kuriai esant atsiranda galimybė konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą ir tenkinti tam tikrus materialiuosius teisinius reikalavimus (priteisti žalą ir pan.), bet nesudarančią savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo. Nurodytų išvadų pagrindu teismas sprendė, kad dėl šio ieškinio reikalavimo byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nutraukęs bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališkai įvykdytą ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo klausimą dėl įpareigojimo atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui.

125Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį galiojančia ir reikalavimo pripažinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu, teismas netinkamai atskleidė šio reikalavimo dalyką bei klaidingai įvertino jį pagrindžiančias faktines aplinkybes, ko pasėkoje nepagrįstai nutraukė bylą dėl šio ieškinio reikalavimo CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

126Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar ieškinio reikalavimas dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ab initio sutarties pripažinimo galiojančia bei judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu.

127Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus). Taigi ieškinyje gali būti daugiau negu vienas susijusių savarankiškų reikalavimų (ieškinio dalykų); ieškovas, atsižvelgdamas į materialųjį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieškinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iš ieškinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos būdo taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos būdo pritaikymą teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012, 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015 ir kt).

128Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

129Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės vienašališkai įvykdytą ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia ieškovas pareiškė po to, kai susipažino su atsakovės patikslintu (vientisu) atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 71-84), kuriame atsakovė, kaip ir pirminiame savo atsiliepime į ieškinį, patvirtino, kad 2009 m. birželio 12 d. ieškovui buvo atjungtas judriojo telefono ryšio paslaugų teikimas bei nutraukta ginčo sutartis dėl esminių ieškovo įsipareigojimų nevykdymo daugiau nei du kartus. Taigi, ieškovas, nesutikdamas su vienašališku viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų sutarties nutraukimu, siekė jį nuginčyti bei atitinkamai pripažinti sutartį galiojančia. Šalia ieškinio reikalavimų dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties pripažinimo galiojančia, ieškovas atskiru reikalavimu prašė pripažinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą jam suteiktam abonento numeriui.

130Teisėjų kolegija, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad nurodyti ieškinio reikalavimai suformuluoti tinkamai, o juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžia siekiamą materialųjį teisinį rezultatą – pripažinti ginčo sutarties ir judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą neteisėtu bei atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui. Ieškinio reikalavimas dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu tiesiogiai susijęs su kitais ieškinio reikalavimais dėl ab initio sutarties pripažinimo galiojančia, judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo teisėtumo ir paslaugų teikimo atnaujinimo.

131Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą dėl atsakovės vienašališkai įvykdyto ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pripažino procesinio teisinio pobūdžio reikalavimu, nesukeliančiu materialiųjų teisinių padarinių. Tuo pačiu kitą ieškinio reikalavimą atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui teismas išnagrinėjo iš esmės ir atmetė. Taigi, viena vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės klausimą dėl įpareigojimo atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui, pripažino, kad ginčo sutartis yra galiojanti, tačiau netenkino kitos to paties reikalavimo dalies, sudarančios pačią sutarties esmę ir jos dalyką – atlygintinų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą (Sutarties 1.1 punktas, CK 6.716 straipsnis). Kita vertus, to paties reikalavimo dalies (dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) teismas nenagrinėjo iš esmės, pripažindamas jį neturinčiu materialiojo teisinio aspekto, tačiau antrąją to paties reikalavimo dalį dėl atlygintinų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo atnaujinimo išnagrinėjo ir atmetė. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šio reikalavimo kvalifikavimo ir išsprendimo yra ne tik neteisėtas, bet ir prieštaringas.

132Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog sutartis yra galiojanti, todėl nėra pagrindo nagrinėti tokį ieškinio reikalavimą. Visų pirma, pažymėtina, kad jeigu ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei ab initio sutarties pripažinimo galiojančia, toks ieškinio reikalavimas turi būti išnagrinėtas net ir tuo atveju, jeigu abi šalys būtų pripažinusios sutarties galiojimo faktą, nes ieškovas šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Jeigu tokioje situacijoje būtų konstatuota, kad sutartis yra galiojanti, tai sudarytų atskirą pagrindą tokį ieškinio reikalavimą atmesti, bet ne bylą nutraukti. Antra, ieškinio reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu bei ab initio pripažinti sutartį galiojančia neabejotinai yra materialiojo teisinio pobūdžio, atkuriantis iki teisės pažeidimo buvusius šalių sutartinius teisinius santykius (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), taigi sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo teisėtumas nėra vien faktinė (procesinio pobūdžio) aplinkybė, galinti turėti reikšmės kitų pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumui, kaip nepagrįstai nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nes būtent paslaugų nutraukimo neteisėtumo pagrindu ieškovas reikalauja atnaujinti ryšio paslaugų teikimą konkrečiam jam suteiktam telefono numeriui. Šio ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju ieškovas įgytų teisę naudotis paslauga konkrečiam telefono ryšio numeriui, o atsakovas turėtų pareigą tokią paslaugą teikti (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad toks ieškinio reikalavimas gali būti savarankiškas materialusis reikalavimas ir nebūtinai turi būti siejamas su kito materialiojo teisinio reikalavimo (šiuo atveju – dėl žalos priteisimo) pareiškimu. Pažeistų teisių gynybos būdą turi teisę pasirinkti ieškovas, todėl kreipdamasis į teismą su ieškiniu jis apskritai galėjo ir nereikšti reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nereikštų, kad jo reikalavimas dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimo neturėtų būti nagrinėjamas. Priešingu atveju, būtų galima daryti išvadą ad absurdum, kad atnaujinti ryšio paslaugų teikimą pagal pareikštą ieškinio reikalavimą nėra pagrindo, nors sutartis ir nėra nutraukta, nes ieškovas nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Ketvirta, tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą ieškinio reikalavimą galima atsakyti, ar šalis saisto materialieji teisiniai santykiai ir kokie konkrečiai bei kokios teisės ir pareigos šalims nustatytinos teisiniame santykyje (CPK 265 straipsnis). Penkta, pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia, nors toks reikalavimas bylos nagrinėjimo metu iš viso nebuvo pareikštas, o buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis tik tam tikras sutarties sąlygas bei reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu bei ab initio pripažinti sutartį galiojančia. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį tik dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nutraukimą, pagal suformuluotą teismo sprendimo rezoliucinę dalį galima daryti išvadą, jog dėl pareikšto ieškinio reikalavimo dalies pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu bei ab initio pripažinti sutartį galiojančia teismas bylos nenutraukė, bet šią ieškinio dalį atmetė. Vienok, tokio sprendimo motyvų pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime iš viso nėra nurodyta (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šešta, vien aplinkybė, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie sutarties nutraukimą (pavyzdžiui, atsakovo pranešimo ieškovui ir pan.), savaime nereiškia, kad sutartis nebuvo nutraukta. Darant išvadą byloje dėl sutarties galiojimo, teismas turėjo įvertinti visumą bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų – ieškovo susirašinėjimą su atsakove, telefono ryšio paslaugų nutraukimo faktą, telefono numerio perdavimo kitam abonentui ir perkėlimo į kitą tinklą faktą ir kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 70), iš pradžių laikėsi pozicijos, kad ginčo sutartis nutraukta nuo 2009 m. birželio 12 d., kai buvo išjungtas abonentas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja atnaujinti telefono ryšio teikimo paslaugas esant nutrauktai sutarčiai ir nesant pareikšto ieškinio dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Skirtingai traktuoti ginčo sutarties nutraukimo ir ryšio paslaugų teikimo pagal sutartį nutraukimo sąvokas atsakovė ėmėsi tik tuomet (t. 2, b. l. 145), kai ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus bei pareiškė naują reikalavimą dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (t. 2, b. l. 107). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas, reaguodamas į atsakovės poziciją dėl sutarties galiojimo, taip pat ėmė teigti, kad sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti (t. 3, b. l. 10), tačiau pareikšto ieškinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovas neatsisakė, todėl teismas privalėjo jį išnagrinėti iš esmės, tinkamai įvertindamas atsakovės prieštaringą poziciją šiuo klausimu (CPK 265 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija šiuo klausimu išliko prieštaringa: viena vertus, atsakovė neteikė jokių argumentų ir įrodymų dėl sutarties galiojimo, o teikė savo poziciją tik apie ryšio paslaugų teikimo nutraukimą, kita vertus, aiškindama ryšio paslaugų teikimo atnaujinimo ieškovui galimybes, teigė, jog objektyviai atnaujinti paslaugų teikimą ieškovui suteiktam telefono numeriui neturi galimybės, kadangi šiuo numeriu naudojasi kitas abonentas, be to, numeris perkeltas į kitą tinklą (t. 3, b. l. 46). Tokia atsakovės pozicija reiškia, kad sutartis yra galiojanti, tačiau pagal galiojančią sutartį teikti paslaugą, kuri ir sudaro sutarties dalyką, ieškovė neturi galimybės. Pagal sutarties 1.1 punktą ir ieškovo prašymą įjungti abonentą (t. 1, b. l. 21, 45) ieškovui buvo teikiama tik viena paslauga – viešojo judriojo telefono ryšio paslauga abonentui Nr. 868657026. Septinta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ryšio paslaugų teikimo neteisėtumo konstatavimas nėra materialusis reikalavimas ir yra byloje nustatinėtina faktinė aplinkybė, kuri gali būti svarbi nagrinėjant kitus byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus (dėl žalos priteisimo), tačiau šios aplinkybės nenagrinėjo ir spręsdamas byloje ieškovo pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes juos atmetė taikydamas ieškinio senatį.

133Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atnaujinti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ieškovui suteiktam abonento numeriui, nustatė, kad šis telefono numeris yra perduotas naudotis kitam klientui bei yra perkeltas į kitą judriojo ryšio paslaugų teikėjo tinklą. Nurodytų aplinkybių pagrindu bei remdamasis 2005 m. gruodžio 13 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų taisyklių dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo bei nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 38 punktu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovui perduotas naudotis abonento numeris nėra nei ieškovės, nei atsakovės nuosavybė, šiuo numeriu naudojasi kitas klientas, todėl atnaujinti paslaugų teikimą šiam numeriui nėra galimybės. Taigi, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas klausimų dėl reikalavimo pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, taip pat dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu, klausimą dėl įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą išnagrinėjo iš esmės, taip prieštaraudamas sprendime padarytoms išvadoms, kad reikalavimo dalis dėl judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimo teisėtumo nesudaro atskiro materialiojo teisinio reikalavimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, išvadą, kad ieškovui suteiktas naudotis abonento numeris atsakovei nepriklauso, teismas padarė vien remdamasis atsakovės žodiniais paaiškinimais, duotais teismo posėdžių metu, taip pat byloje esančiu neoficialiu Ryšių reguliavimo tarnybos bendro pobūdžio išaiškinimu apie telefono ryšio numerius (t. 2, b. l. 119). Sutarties ir Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės II) nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę pakeisti kliento telefono numerį arba perduoti teisę naudotis šiuo telefono numeriu kitam abonentui, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino paslaugų teikėjo, kaip asmens, kuriam buvo išduotas leidimas naudotis vėliau ieškovui paskirtu telefono numeriu, veiksmų teisėtumo, t. y. netikrino, ar perduodant teisę kitam asmeniui naudotis ieškovui skirtu telefono numeriu buvo laikomasi Sutartyje ir Taisyklėse II nustatytos telefono numerių suteikimo ir perleidimo tvarkos, taip pat nevertino, ar nagrinėjamu atveju galimai esant Taisyklių II ar (ir) atsakovės leidime nustatytų numerių naudojimo sąlygų pažeidimams, galimas kitam asmeniui suteiktos teisės naudotis ieškovui priklausančiu telefono numeriu panaikinimas (Taisyklių II 63.4. punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui skirtas naudoti telefono numeris nėra nei ieškovo, nei atsakovės nuosavybė, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės iškelto ieškinio reikalavimo teisingam išnagrinėjimui, kadangi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ne dėl to, kas turi nuosavybės teisę į šį telefono numerį, o dėl to, kam buvo suteikta teisė (išduotas leidimas) naudotis šiuo telefono numeriu, taip pat ar buvo laikomasi Sutartyje ir Taisyklėse II nustatytos telefono numerio naudojimo ir perleidimo tvarkos. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad paslaugų teikimo atnaujinimas ieškovui suteiktam telefono numeriui nėra galimas, padarė tinkamai nenustatęs visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių bei jų neįvertinęs.

134Tokiu būdu, esminiai ieškinio reikalavimai ir esminės bylos faktinės aplinkybės, ar ieškovas ir atsakovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar buvo pagrindas ieškovui apriboti ir vėliau nutraukti judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą ir sutartį (jeigu ji buvo nutraukta), ar teisėtai kitam abonentui buvo perleistas ieškovui skirtas naudotis telefono numeris bei, jeigu buvo padaryti šio numerio perleidimo pažeidimai, ar jie sudaro pagrindą panaikinti kitam asmeniui suteiktą teisę naudotis šiuo telefono numeriu, byloje liko neišnagrinėti. Teismas privalo iš esmės išnagrinėti visus materialiuosius teisinius ieškovo reikalavimus, pareikštus atsakovei, ir pasisakyti dėl jų sprendime, t. y. nustatyti faktines aplinkybes, taikytinas materialiosios teisės normas ir pasisakyti, ieškinys tenkinamas ar ne (CPK 265 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kitą dalį spręsti CPK XVI skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka; pagal CPK 327 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas tik tada, kai neišspręstų pareikštų reikalavimų negalima išskirti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, taip pat dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą, panaikinama ir byla dėl šių ieškinio reikalavimų perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

1354.3. Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų teisėtumo

136Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertėje padėtyje. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008, ir kt.)

137Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo viešoji sutartis. Todėl kvalifikuojant atsakovės veiksmus (neveikimą) teikiant judriojo ryšio paslaugas, turi būti atsižvelgta į tokių sutarčių ypatumus, numatytus CK 6.188 straipsnyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusi įstatymo redakcija), CK XVIII1 skyriuje (nuo 2014 m. birželio 13. galiojanti įstatymo redakcija), Elektroninių ryšių įstatyme (toliau – ir ERĮ) ir Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), sutarties sąlygas vertinant sąžiningumo aspektu. Kadangi ginčo sutartis tarp šalių sudaryta 2008 metais, sprendžiant klausimą dėl šios sutarties sąlygų teisėtumo taikoma sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.188 straipsnio redakcija. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumo, vadovavosi ginčo nagrinėjimo metu galiojančia įstatymo redakcija, iš esmės analogiškos, kaip ir šiuo metu galiojančios, ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės nuostatos galiojo ir šalių sutarties sudarymo metu.

138Byloje keliamas klausimas dėl ginčo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų, numatytų 3.1. – 3.2, 3.6. – 3.10., 5.4., 6.4. – 6.7., 7.1. – 7.2., 10.4. punktuose, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčijamas sutarties sąlygas, nenustatė, kad jos prieštarautų ERĮ ar CK 6.188 straipsnio nuostatoms. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nesivadovavo principu, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies (vartotojo) naudai, taip pat pažeidė įstatyminę nuostatą vertinti vartojimo sutarties sąlygų atitikimą įstatymo reikalavimams sąžiningumo aspektu ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sutarties sąlygų teisėtumą sąžiningumo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių sąlygų teisėtumo padarytos tinkamai išaiškinus šių sąlygų turinį, jų reikšmę paslaugų teikėjo ir vartotojo interesų pusiausvyrai, todėl yra pagrįstos.

139Nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir jų sąžiningumo kontrolę įtvirtina CK 6.188 straipsnis. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo interesus (CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos iš anksto nustatytos pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, CK 6.188 straipsnio taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui. CK 6.188 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, teismui sutarties sąlygą (sąlygas) pripažinus nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, tačiau likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas.

140Kaip matyti iš ginčo sutarties 10.9. punkto, ieškovas šios sutarties sudarymo metu patvirtino, kad šią sutartį sudarė gera valia, esminės sutarties sąlygos buvo šalių individualiai aptartos ir atitinka šalių tikrąją valią. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui buvo sudaryta galimybė individualiai susitarti dėl esminių sutarties sąlygų arba apskritai atsisakyti sutarties, o ne betarpiškai priimti paslaugų teikėjo, kaip stipraus kontrahento, siūlomas sutarties sąlygas. Be to, kaip bus nurodyta toliau, dalis ginčijamų sutarties sąlygų atitinka imperatyvias teisės normas, todėl nekyla abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant šias sutarties sąlygas.

141Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-201/2008 ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-502/2009).

1424.3.1. Dėl sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo

143Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas nurodytas sutarties sąlygas, iš esmės laikėsi pozicijos, kad jos yra neaiškios, klaidinančios, neatitinka ERĮ ir Taisyklių reikalavimų. Tvirtindamas, kad ginčo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytos sąlygos nesąžiningos ir neteisėtos, ieškovas iš esmės nesutiko tik su šiose sąlygose numatytais abonento informavimo būdais (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryšio priemonėmis), tačiau šiose sąlygose numatytų esminių paslaugų teikėjo teisių keisti abonentinį mokestį bei mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymo struktūrą, paslaugas, mokėjimo tvarką, laikinai sustabdyti ryšio paslaugų teikimą dėl remonto ar derinimo darbų, neginčijo. Savo nesutikimą su ginčo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytais abonento informavimo būdais ieškovas grindė aplinkybėmis, kad jie suformuluoti neaiškiai, nepilnai ir neišsamiai, dviprasmiškai, todėl prieštarauja ERĮ 34 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 6.3, 6.5, 6.6, 6.10 punktuose nustatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių sutarties sąlygų teisėtumą sąžiningumo aspektu, sprendė, kad jos yra aiškios ir suprantamos, t. y. jose numatyti alternatyvūs abonento informavimo būdai, kas nėra uždrausta ERĮ ar Taisyklėse, tuo tarpu ieškovo argumentai dėl šių sąlygų neaiškumo paremti vien deklaratyviais teiginiais apie jų neaiškumą, siekiant, kad būtų nurodytas vienas konkretus informavimo būdas, t. y. būtų iš esmės kitoks susitarimas, nenumatant alternatyvų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, ex officio vertina ginčo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytus abonento informavimo būdus kitų šiose sąlygose numatytų teikėjo teisių kontekste.

144Kaip matyti iš ginčo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų sąlygų, jose numatytos atsakovės UAB „Omnitel“ teisės keisti abonentinį mokestį bei mokesčių už paslaugas tarifus, atsiskaitymų struktūrą, paslaugas, mokėjimo tvarką, laikinai sustabdyti ryšio paslaugų teikimą dėl remonto ar derinimo darbų, apie tai pranešus abonentui vienu ar keliais iš alternatyvių būdų (raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroninio ryšio priemonėmis. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, teikėjas privalo aiškiai nurodyti teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas (Taisyklių 6.3. punktas); paslaugų kainas, galiojančias sutarties sudarymo metu, įskaitant užmokesčius už pradinį prijungimą, paslaugų aktyvavimo užmokesčius, periodinius užmokesčius ir kitus užmokesčius, atsiskaitymo tvarką bei kainų keitimo sąlygas ir tvarką, taip pat kainų skirtumus, priklausančius nuo abonento pasirinktos atsiskaitymo tvarkos (Taisyklių 6.5. punktas); būdus, kaip abonentas gali gauti naujausią informaciją apie visas taikomas paslaugų ir teikėjo siūlomų techninės priežiūros paslaugų kainas (Taisyklių 6.6. punktas). Taip pat sutartyje privaloma nurodyti sutarties galiojimo terminą, sutarties pakeitimo ar papildymo bei nutraukimo sąlygas ir tvarką, įskaitant: minimalų naudojimosi paslaugomis, teikėjo siūlomomis pagal specialias ar tikslines įkainių (tarifų) schemas, laikotarpį; visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant sutartį, įskaitant su galinių įrenginių suteikimu susijusias teikėjo patirtas išlaidas, jeigu teikėjas pagal sutartį suteikė galinį įrenginį; visus užmokesčius, susijusius su telefono ryšio numerių ir kitų identifikatorių perkėlimu, arba informaciją, kad užmokesčiai už perkėlimą nėra taikomi (taisyklių 6.7. punktas). Remiantis Taisyklių 6.10. punktu sutartyje privalo būti nurodyti ginčų tarp teikėjo ir paslaugų gavėjo sprendimo būdai bei ginčų sprendimo inicijavimo sąlygos ir tvarka. Taisyklių 12 punkte numatyta teisė abonentui nutraukti sutartį anksčiau laiko, jei teikėjas pakeičia sutarties sąlygas, įskaitant ir sutartyje nurodytų paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidžia sutartį; apie sutarties sąlygų pakeitimus, įskaitant ir sutartyje nurodytų paslaugų kainų padidinimą, abonentui pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, ir kartu pranešama apie jo teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nutraukti sutartį, jei naujosios sutarties sąlygos ar paslaugų kainos jam nepriimtinos.

145Sistemiškai aiškinant nurodytas CK nuostatas ir Taisyklėse numatytus reikalavimus, paslaugų teikėjui nėra draudžiama prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba vienašališkai padidinti kainą, jeigu vartotojui tinkamai užtikrinama teisė atsisakyti sutarties su pasikeitusiais įkainiais. Ginčo sutarties 3.1. punkte tokia galimybė vartotojui yra numatyta – gavęs paslaugų teikėjo pranešimą apie ryšio paslaugų įkainių padidinimą abonentas iki naujųjų įkainių įsigaliojimo dienos turi teisę teikėjui pranešti apie savo nesutikimą naudotis paslaugomis įsigaliojus naujiems paslaugų tarifams. Taigi, ginčo sąlygų 3.1. punkte numatyta paslaugų teikėjo teisė vienašališkai pakeisti abonentinį mokestį ar mokesčių už paslaugas tarifus, tinkamai apie tai informavus vartotoją bei suteikus jam galimybę atsisakyti tolimesnių paslaugų, nepažeidžia vartotojo interesų bei CK ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Sutarties 3.1. punkte numatytas abonento informavimo terminas (prieš 30 d.) atitinka Taisyklių 12 punkte numatytą vieno mėnesio terminą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nustatytas terminas yra per trumpas ir nepakankamas abonentui priimant sprendimą dėl tolimesnio paslaugų naudojimosi arba jų atsisakymo. Taisyklėse teikėjui numatyta pareiga sutartyje nurodyti informaciją apie teikėjo siūlomas techninės priežiūros paslaugas, įskaitant paslaugų teikimo sutrikimų pašalinimo terminą dienomis ar valandomis ir sąlygas, pagalbos paslaugų gavėjams paslaugas bei būdus, kaip gauti šiame punkte nurodytas paslaugas (Taisyklių 6.3.5. punktas). Atsakovė, įgyvendinama šią pareigą, sutarties 2.7. punkte nustatė paslaugų teikimo metu atsiradusių gedimų pašalinimo tvarką – iki atsakovės priklausančios bazinės stoties ir joje gedimas turi būti pašalintas per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie gedimą gavimo momento. Sutarties 3.2. punkte atsakovė numatė, kad paslaugų teikėjas turi teisę laikinai sustabdyti ryšio paslaugų teikimą dėl remonto ar derinimo darbų apie tai informuojant klientą vienu iš anksčiau nurodytų alternatyvių būdų. Taigi, sutarties 3.2. punkte numatyti abonento informavimo alternatyvūs būdai tiesiogiai siejami ne su paslaugų teikimo apribojimais išnaudojus kredito limitą arba pažeidus sutarties sąlygas, o su laikinu paslaugų nutraukimu dėl gedimų, kas nagrinėjamu atveju aiškiai numatyta Taisyklių 6.3.5. punkte bei nepažeidžia vartotojo interesų, o, atvirkščiai, užtikrina jam galimybę kuo operatyviau gauti informaciją apie paslaugų teikimo gedimus bei jų pašalinimo terminą.

146Ieškovas, nesutikdamas su ginčo sutarties 3.1. ir 3.2. punkte numatytais alternatyviais abonento informavimo būdais, savo nesutikimą iš esmės grindžia vien teiginiais, kad nurodyti būdai nėra aiškūs, išsamūs. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikydamas šiose sąlygose nustatytus abonento informavimo būdus neaiškiais, ieškovas nenurodo, koks iš alternatyvių informavimo būdų yra klaidinantis ir kodėl, kokie informavimo būdai prieštarauja vieni kitiems ar kitoms sutarties sąlygoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamose sutarties 3.1. ir 3.2. sąlygose numatyti abonento informavimo būdai yra aiškūs ir suprantami, neprieštarauja kitoms sutarties sąlygoms bei CK ir Taisyklių reikalavimams, todėl nepažeidžia šalių (teikėjo ir vartotojo) teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo nenaudai (CK 6.188 straipsnio 2 dalis).

1474.3.2. Dėl sutarties 3.6. ir 3.7. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo

148Sutarties 3.6. punkte numatytos sąlygos neteisėtumą ieškovas grindė nesutikimu su šioje sąlygoje išvardintomis teikiamomis paslaugomis (internetas, duomenų perdavimas ir pan.), kurias teikėjas turi teisę apriboti klientui anksčiau mokėjimo terminų išnaudojus nustatytą kredito limitą, įsiskolinus pagal šią ar kitas su UAB „Omnitel“ sudarytas sutartis, pažeidus ar nevykdant šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Ieškovo teigimu, šioje sutarties sąlygoje išvardintų visų abonentui teikiamų paslaugų apribojimas neproporcingas, kadangi suteikia teikėjui besąlygišką teisę apriboti abonentui neribotą kiekį teikiamų paslaugų. Tokia sąlyga yra neaiški ir prieštarauja normatyviniais teisės aktais nustatytam imperatyviam reikalavimui sutartyje aiškiai nurodyti teikiamų paslaugų teikimo galimo sustabdymo, apribojimo sąlygas ir tvarką (Taisyklių 6.10 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sutarties 3.6. punkte numatytą sąlygą, numatančią paslaugų teikėjui teisę apriboti klientui paslaugų teikimą išnaudojus anksčiau laiko nustatytą kredito limitą arba įsiskolinus paslaugų teikėjui, būtina aiškinti sistemiškai su 3.7. punkte numatyta sąlyga, įpareigojančia paslaugų teikėją suteikti klientui galimybę pašalinti sutarties pažeidimus per paslaugų apribojimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių sutarties sąlygų teisėtumą sąžiningumo aspektu, padarė išvadą, kad jos yra aiškios ir suprantamos, priešingai, nei teigia ieškovas, yra sąžiningos bei skirtos vartotojo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui.

149Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai dėl sutarties 3.6. ir 3.7. punktuose numatytų sąlygų neaiškumo bei neatitikimo CK ir Taisyklių reikalavimams, grindžiami neteisingu šių sutarties sąlygų aiškinimu, klaidingai interpretuojant tam tikras šių sąlygų dalis (informaciją apie kitas teikiamas paslaugas) atskirai nuo kitų sudedamųjų šių sąlygų nuostatų. Kaip matyti iš ginčijamos sutarties 3.6. punkte numatytos sąlygos, joje numatyta paslaugų teikėjo teisė apriboti klientui teikiamas paslaugas pastarajam anksčiau mokėjimo terminų išnaudojus nustatytą kredito limitą, įsiskolinus pagal šią ar kitas su UAB „Omnitel“ sudarytas sutartis, pažeidus ar nevykdant šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų ar nesilaikant teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu šios paslaugų teikėjo teisės neginčijo. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad numatyta paslaugų teikėjo teisė atitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimą sutartyje nustatyti vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, o šiam limitui pasibaigus – apriboti paslaugų teikimą. Be to, sudarydamas ginčo sutartį, ieškovas pareiškė susipažinęs su savo teise pasirinkti, kad viršijus kredito limitą paslaugų teikimas jam būtų apribotas, taip pat su teikėjo teise didinti kredito limitą priklausomai nuo kliento abonentų skaičiaus (Sutarties 8.3. ir 8.4. punktai). Sutarties 8.3. ir 8.4. punktuose numatytų sąlygų ieškovas taip pat neginčija, kas patvirtina, kad jis sutiko su paslaugų teikėjo teise apriboti paslaugų teikimą viršijus nustatytą kredito limitą. Vertinant paslaugų teikėjo teisę laikinai apriboti klientui teikiamas paslaugas vartotojo teisių apsaugos kontekste, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tokios teisės realizavimas tiesiogiai nepriklauso vien nuo paslaugų teikėjo valios bei tiesiogiai siejamas su tinkamu kliento informavimu apie išnaudotą kredito limitą arba padarytus sutarties pažeidimus. Sutarties 3.6. punkte aiškiai numatyta, kad paslaugų apribojimo atveju atsakovė informuoja klientą įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata numatyta Taisyklių 31 ir 32 punktuose, kuriuose nurodyta, kad teikėjas neturi teisės apriboti paslaugų teikimo, išskyrus atvejus, kai abonentas pažeidžia sutarties sąlygas arba pasibaigia paslaugų kredito limitas; apribojęs paslaugų teikimą, jei prieš tai abonentas nebuvo įspėtas pagal Taisyklių 27 punktą, teikėjas privalo nedelsdamas informuoti abonentą apie paslaugų teikimo apribojimo priežastį. Nors sutarties 3.6. punkte ir nenumatyta teikėjo pareiga, prieš laikinai apribojant klientui teikiamas paslaugas, informuoti klientą apie anksčiau mokėjimo termino išnaudotą kredito limitą ar padarytus sutarties pažeidimus, tačiau numatyta teikėjo pareiga įstatymų nustatyta tvarka informuoti klientą apie paslaugų apribojimo atvejį, kas atitinka Taisyklių 31 punkte numatytą reikalavimą apribojus paslaugų teikimą nedelsiant informuoti abonentą apie paslaugų teikimo apribojimo priežastį. Priešingai, nei teigia apeliantas, sutarties 3.6. punkte nustatyta paslaugų teikimo apribojimo tvarka atitinka vartotojo interesus bei užtikrina, kad vartotojas kuo operatyviau būtų informuotas apie jam taikomą teikiamų paslaugų apribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad nurodytoje sąlygoje išvardintos klientui teikiamos paslaugos (kurių teikimas gali būti apribotas) yra neaiškios, paremti vien ieškovo subjektyvia nuomone bei neturi jokios tiesioginės reikšmės šioje sutarties sąlygoje numatytai teikėjo teisei laikinai apriboti klientui teikiamas paslaugas. Sutarties 3.6. ir 3.7. punkte numatytas klientui teikiamų paslaugų sąrašas akivaizdžiai nėra baigtinis bei kiekvienu individualiu atveju pritaikomas konkrečiam vartotojui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šis sąrašas yra neišsamus ir neaiškus. Priešingai, klientui teikiamų paslaugų detalizavimas nagrinėjamu atveju atitinka vartotojo interesus, nes įneša tam tikro aiškumo, vertinant sutarties sąlygas asmeniui, neturinčiam patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis.

150Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, kad sutarties 3.7. punkte klientui (vartotojui) nustatytas 15 dienų terminas sutarties pažeidimams pašalinti nepažeidžia kliento interesų, nes toje pačioje sąlygoje numatyta išlyga iš bendrai nustatyto 15 dienų termino, numatanti, kad jei taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ilgesnį paslaugų apribojimo laikotarpį, tai taikomi teisės aktuose numatyti reikalavimai. Remiantis Taisyklių 34 punktu paslaugų teikimas gali būti nutrauktas tik po paslaugų teikimo apribojimo ir iš anksto apie tai pranešus abonentui, jei per sutartyje apibrėžtą apribojimo laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo dienos, abonentas nepašalina sutarties pažeidimų. Kadangi sutarties 3.7. punkte nustatytas terminas yra trumpesnis nei nustatytas Taisyklių 34 punkte, nagrinėjamu atveju taikytinas Taisyklėse numatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas, kas atitinka vartotojo interesus bei nepagrįstai neapriboja jo teisių. Nurodytų aplinkybių pagrindu sutarties 3.7. punkte numatytas sutarties nutraukimo terminas nelaikytinas nesąžiningu vartotojo atžvilgiu, kadangi neturi tiesioginės reikšmės paslaugų teikimo nutraukimui. Be to, kaip matyti iš byloje esančių ieškovo pateiktų dokumentų, sutarties 3.7. punkte nustatytą terminą jis klaidingai sieja su laikinu paslaugų apribojimu, o ne sutarties nutraukimu.

1514.3.3. Dėl sutarties 3.8. punkte numatytos sąlygos teisėtumo

152Sutarties 3.8. punkte numatytos sąlygos neteisėtumą ieškovas taip pat grindė nesutikimu su šioje sąlygoje išvardintomis klientui teikiamomis paslaugomis (internetas, duomenų perdavimas ir pan.). Šioje sutarties sąlygoje numatytos paslaugų teikėjo teisės apriboti ar nutraukti klientui teikiamas ryšio ir kitas teikiamas paslaugas, jeigu kliento veiksmai sukelia pavojų teikėjo viešojo ryšių tinklo veikimui ir riboja kitų abonentų galimybę pasinaudoti teikėjo teikiamomis paslaugomis, ieškovas neginčijo. Kadangi sutarties 3.8. punkte paslaugų teikėjui suteikta teisė iš esmės atitinka Taisyklių 35 punkte numatytą reikalavimą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šios sutarties sąlygos teisėtumo. Dėl šioje sutarties sąlygoje išvardintų klientui teikiamų paslaugų (internetas, duomenų perdavimas ir pan.), kurių teikimas gali būti apribotas arba nutrauktas, teisėjų kolegija pasisakė vertindama sutarties 3.6. ir 3.7. punktuose nustatytų sąlygų teisėtumą, todėl atskirai nepasisako.

1534.3.4. Dėl sutarties 3.9. punkte numatytos sąlygos teisėtumo

154Ieškovas, tvirtindamas, kad sutarties 3.9. punkte nustatyta sąlyga taip pat galimai yra nesąžininga, savo poziciją grindė aplinkybėmis, jog šioje sąlygoje nurodytas esminio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apibrėžimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kuriuose jis apibrėžiamas kaip sistemingas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, padarytas tris ir daugiau kartų. Ieškovo teigimu, sutarties nutraukimas yra neproporcinga sankcija, taikoma už pažeidimus, padarytus du kartus, kadangi teisės aktuose už tokių pažeidimų padarymą abonentui paslaugų teikimo apribojimo atveju numatyta galimybė gauti įeinantį telefono ryšį, naudotis kitomis nemokamomis paslaugomis, ir gauti tas paslaugas, kurių abonentas neginčija, išskyrus tik tuos atvejus, kai abonentas tris ar daugiau kartų per paskutinius 12 mėnesių vėlavo atsiskaityti už paslaugas (Taisyklių 10.4.5, 33 punktai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios sutarties sąlygos teisėtumą, padarė išvadą, kad ji yra aiški, neprieštaraujanti pažeidimo sistemiškumo sąvokai, numatytai Taisyklių 10.4.5. ir 33 punktuose. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl sutarties 3.9. punkte numatytos sąlygos neteisėtumo paremti neteisingu šioje sąlygoje esančio žodžių junginio „atliktas daugiau nei du kartus“ ir Taisyklių 10.4.5. punkte numatyto žodžių junginio „tris ir daugiau kartų“ interpretavimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, sutartyje pateiktas esminis sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apibrėžimas, suprantamas kaip sistemingas, t. y. atliktas daugiau nei du kartus sutarties 5.1. – 5.8. punktų pažeidimas, yra tapatus Taisyklių 10.4.5 punkte numatytam sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apibrėžimui, kurio sistemiškumas siejamas su tris ir daugiau kartų per paskutinius 12 mėnesių padarytais pažeidimais. Taigi, sutarties 3.9. punkte ir Taisyklių 10.4.5. punkte numatyta išlyga iš bendrosios taisyklės, pagal kurią paslaugų teikėjui suteikta teisė už sistemingą sutarties įsipareigojimų nevykdymą (daugiau nei du pažeidimus) nutraukti klientui paslaugų teikimą bei sutartį, apribojant galimybę gauti įeinantį telefono ryšį bei naudotis kitomis nemokamomis paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta vartotojo civilinė atsakomybė už sistemingą sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą nelaikytina neproporcingai didele bei atitinka vartotojo ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyrą.

1554.3.5. Dėl sutarties 3.10. punkte numatytos sąlygos teisėtumo

156Sutarties 3.10. punkte ieškovas ginčija paslaugų teikėjui suteiktą teisę, klientui nevykdant sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų, laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, paviešinti informaciją apie tokių įsipareigojimų nevykdymą, tame tarpe ir informaciją, susijusią su debitoriniu įsiskolinimu. Šios sutarties sąlygos neteisėtumą ieškovas taip pat sieja su klaidingu esminių sutartinių įsipareigojimų interpretavimu, neginčydamas paslaugų teikėjui numatytos teisės paviešinti informaciją apie tokių įsipareigojimų nevykdymą, tame tarpe ir informaciją, susijusią su debitoriniu įsiskolinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 3.10. punkte numatyta sąlyga, vertinant ją sąžiningumo aspektu, nepažeidžia vartotojo interesų, kadangi atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus, pagal kuriuos duomenų valdytojui yra suteikta teisė tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai (21 straipsnio 1 dalis). Dėl esminių sutartinių įsipareigojimų apbrėžimo ir jų reikšmės sutartyje numatytų sankcijų taikymui, teisėjų kolegija pasisakė vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties 3.9. punkto teisėtumo, todėl papildomai šiuo klausimu sutarties 3.10. punkte numatytos sąlygos vertinimo kontekste nepasisako.

1574.3.6. Dėl sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo

158Nesutikimą su sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5. punktuose numatytomis sąlygomis, ieškovas grindžia argumentais, kad šiose sąlygose numatyta kliento pareiga, atjungus abonentą nepraėjus minimaliam naudojimosi ryšio paslaugomis terminui mokėti delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojamas nuo visos įsiskolinimo sumos, yra neaiškios, suteikiančios paslaugų teikėjui galimybę piktnaudžiauti nurodyta teise ir reikalauti sumokėti nurodytus mokėjimus nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios sutarties sąlygos teisėtumą, sprendė, kad šioje sąlygoje nustatyta netesybų mokėjimo tvarka atitinka įprastinę sutarčių sudarymo praktiką, neprieštarauja įstatymų nuostatoms (CK 6.71 straipsnis), esant ginčui gali būti sprendžiama šalių susitarimų arba teisminiu būdu. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5. punktuose numatytos sąlygos atitinka šalių išreikštą valią bei nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių netesybų mokėjimo tvarką.

159Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš ginčijamos sutarties sąlygos, joje numatyta, kad atjungus abonentą nepraėjus minimaliam naudojimosi ryšio paslaugomis terminui, klientas privalo sumokėti netesybas už kiekvieną abonentą, kuriam nepasibaigęs minimalus naudojimosi terminas. Netesybų dydis skaičiuojamas po 20 Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento atjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos. Kitoks netesybų dydis, jų skaičiavimo principai ir būdas gali būti nustatytas abonento, telefono aparato ar mobiliojo interneto įrangos įsigijimo dokumentuose ar kituose tarp paslaugų teikėjo ir kliento sudarytuose susitarimuose. Analogiška nuostata, tačiau su 30 Lt netesybų dydžiu, numatyta ieškovo 2008 m. rugsėjo 25 d. akcijos užsakyme, pagal kurį ieškovo įsigytam telefono aparatui buvo pritaikytos lengvatos su sąlyga, kad jis naudotis akcijos „Privačių vartotojų išlaikymo akcija“ sąlygomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, kurio sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju klientas (skolininkas) negali ginčyti.

160CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Ginčijamuose sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5 punktuose numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus tiesioginiais nuostoliais, kuriuos jis patirtų nutraukus sutartį anksčiau laiko bei klientui neišmokėjus jam parduoto telefono aparato visos kainos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatytos netesybos yra įskaitinės, t. y. įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl tvirtinti, kad jos suteikia paslaugų teikėjui galimybę piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, nėra jokio teisinio pagrindo. Su sutartyje nustatytu netesybų dydžiu ieškovas sutiko bei jo neginčijo bylos nagrinėjimo metu. Taigi, ginčijamose sutarties sąlygose numatyta kliento pareiga mokėti netesybas nepažeidžia CK numatytų imperatyvių reikalavimų, atitinka sąžiningumo kriterijų, o pats netesybų dydis yra proporcingas pažeidimo mastui. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, CK 6.258 straipsnio 3 dalies aiškinimas ir taikymas pažeistų CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, neskatintų asmenų apdairiai elgtis sutarčių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

1614.3.7. Dėl sutarties 6.6. ir 6.7. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo

162Savo nesutikimą su sutarties 6.6. punkte numatyta sąlyga, kad visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų įskaitymo į UAB „Omnitel“ sąskaitą dienos, ieškovas grindžia argumentais, kad ši sutarties sąlyga prieštarauja sutarties 6.1 punkto dalyje nustatytai atsiskaitymo tvarkai, pagal kurią klientas už suteiktas paslaugas privalo atsiskaityti ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos. Ieškovo teigimu, sutarties 6.6. punkte numatyta sąlyga apriboja klientui galimybę laikytis sutarties 6.1. punkte nustatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutarties 6.6. punkte numatytos sąlygos teisėtumo sąžiningumo aspektu, konstatavo, kad ši sutarties sąlyga neprieštarauja sutarties 6.1 punkto sąlygai, nes 6.1 punkte yra nustatytas terminas iki kada turi būti atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, o ginčijama sutarties sąlyga nustato momentą, kada laikoma, jog klientas atsiskaitė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl šios sutarties sąlygos teisėtumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti klaidingu dviejų skirtingų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas momentų – įmokos sumokėjimo ir įmokos įskaitymo, aiškinimu.

163Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutarties 6.1 punkte yra nustatytas terminas, iki kada klientas turi atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, o sutarties 6.6. punkte numatytas momentas, kada atliktas mokėjimas laikomas įvykdytu. Ginčijamos sutarties 6.6. punkto turinys iš esmės atitinka Mokėjimų įstatymo (redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu) 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai kredito įstaiga įrašo lėšas į gavėjo sąskaitą, jeigu mokėtojo ir gavėjo kredito įstaiga yra ta pati; jeigu mokėtojo ir gavėjo kredito įstaigos yra skirtingos, mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai gavėjo kredito įstaiga pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš mokėtojo kredito įstaigos; įvykdžius mokėjimo nurodymą, pasibaigia mokėtojo mokėjimo nurodymo sumos dydžio piniginė prievolė gavėjui. Taigi, nurodyta sutarties sąlyga neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams bei nepažeidžia vartotojų interesų. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad sutarties 6.6. punkte numatyta sąlyga prieštarauja sutarties 6.1. punkte numatytai sąlygai yra klaidingi, nes atlikto mokėjimo įskaitymo momentas negali būti tapatinimas su įmokos mokėjimo atlikimo momentu.

164Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad sutarties 6.7. punkte numatyta sąlyga dėl mokėjimų paskirstymo tvarkos prieštarauja Taisyklių 49 punktui, kuriame numatyta, kad tiekėjas neturi teisės dengti vartotojo įmokomis įsiskolinimo, jei vartotojas šį įsiskolinimą ginčija teisės aktų nustatyta tvarka, kol bus išspręstas ginčas. Atsakovė paaiškino, kad sutarties 6.7. punkte nustatyta įmokų paskirstymo tvarka taikoma tais atvejais, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento nėra ginčo dėl įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės argumentams bei sprendė, kad sutarties 6.7. punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka taikoma tik tais atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo dėl įsiskolinimo, kai toks ginčas yra – taikomos Taisyklių 49 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties 6.7. punkte numatytos sąlygos teisėtumą sąžiningumo aspektu, pažymi, kad šioje sutarties sąlygoje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka atitinka CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo reglamentavimą, pagal kurį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. CK 6.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. CK 6.54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. CK 6.54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog šalys sutartimi ir papildomais susitarimais ar kitaip būtų susitarusios dėl kitokio įmokų paskirstymo, nei numato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ši sutarties sąlyga yra nesąžininga bei pažeidžia paslaugų teikėjo ir vartotojo interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodyta sutarties sąlyga yra taikoma, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento nėra ginčo dėl įsiskolinimo dydžio ir pagrįstumo.

1654.3.8. Dėl sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo

166Sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose numatytą paslaugų teikėjo teisę, šios sutarties 3.10, 3.11 ir 3.12 punktuose numatytais atvejais ir sąlygomis, rinkti bei tvarkyti duomenis apie klientą, taip pat tvarkyti šiuos duomenis sutarties 7.2. punkte nustatytą terminą, apeliantas iš esmės ginčija argumentais, susijusiais su sutarties 3.10. punkto neteisėtumu, t. y. sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų klaidingu interpretavimu, dėl kurio teisėjų kolegija jau pasisakė. Ieškovo teigimu, paslaugų teikėjas, rinkdamas bei tvarkydamas klientų duomenis sutarties 7.2. punkte nurodytą terminą – teikdamas juos tretiesiems asmenims asmens mokumo įvertinimui bei tiesioginės rinkodaros tikslais, pažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytus asmens duomenų tvarkymo ir valdymo reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti.

167Kaip jau buvo minėta, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau - skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas turi teisę skolininkų duomenis, taip pat ir asmens kodus, teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (toliau - jungtinės skolininkų rinkmenos). Taigi, sutarties 7.1. punkte numatyta sąlyga, kiek ji susijusi su asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu, klientui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kaip ir sutarties 3.10. punkto sąlyga, vertinant jas sąžiningumo aspektu, nepažeidžia imperatyvių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų bei vartotojų interesų.

168Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paslaugų teikėjo teisės tvarkyti kliento duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, pažymi, kad vadovaujantis ERĮ 69 straipsnio 1 dalimi naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą tiesioginės rinkodaros tikslu, leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad 2008 m. birželio 3 d. jo vardu surašytas ir pasirašytas sutikimas, kuriame patvirtinta, kad ieškovas sutinka, jog jo mokumo už telekomunikacines paslaugas vertinimo tikslu ir atsiradusiam įsiskolinimui valdyti paslaugų teikėjas gautų duomenis apie jį ir juos tvarkytų, yra suklastotas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės veiksmuose, sudarant ginčo sutartį bei ieškovui pasirašant sutikimą dėl jo duomenų rinkimo ir tvarkymo, esamų nusikalstamų veikų požymių, yra nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo institucijos padarė išvadas, kad ieškovą ir atsakovę sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovas gindamas savo galimai pažeistas teises turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu jokių faktinių ir objektyvių duomenų apie atsakovės galimai padarytas nusikalstamas veikas nustatyta nebuvo. Kaip matyti iš sutarties 7.2. punkto, klientas bet kada turi teisę savo duotą sutikimą visiškai ar iš dalies atšaukti, pranešdamas paslaugų teikėjui raštu. Nurodyta sutarties sąlyga atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, nenurodydamas nesutikimo motyvų, kai duomenys tvarkomi ar ketinami tvarkyti tiesioginės rinkodaros arba socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, nesutikdamas su paslaugų teikėjo teise rinkti ir tvarkyti jo duomenis, tokį savo sutikimą būtų atšaukęs sutartyje ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad paslaugų teikėjas, rinkdamas ir tvarkydamas klientų asmens duomenis, veikia savavališkai bei nesilaiko įstatymų nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties 7.2. punkte nustatytas 10 metų kliento duomenų tvarkymo terminas nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės reikšmės tinkamam kliento duomenų tvarkymui, kadangi tame pačiame punkte klientui numatyta teisė bet kada atšaukti savo sutikimą dėl tokių duomenų tvarkymo.

1694.3.9. Dėl sutarties 10.4. punkte numatytos sąlygos teisėtumo

170Nesutikimą su sutarties 10.4. punkto sąlyga, numatančia, kad sutartis gali būti keičiama bei papildoma rašytiniu šalių susitarimu arba kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe tylėjimu), ieškovas grindžia argumentais, kad ši sąlyga yra neaiški ir prieštarauja draudimui pakeisti (papildyti) sutartį kitokiu būdu, negu rašytiniu, jeigu tokia sutarties keitimo išlyga yra nurodyta sutartyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šalims nedraudžiama susitarti, kad sutartis būtų keičiama bei papildoma ne tik rašytiniu susitarimu, bet ir kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe ir tylėjimu), todėl ginčijama sutarties sąlygos dalis neprieštarauja teisės aktų nuostatoms (CK 6.173 straipsnio 3 dalis, 6.183 straipsnio 1 dalis) bei sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sutarties sudarymu bei šalių valia jos sudarymo metu.

171Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes, priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

172Nagrinėjamu atveju sutarties 10.4. punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama ir papildoma ne tik raštu, bet ir kitokiais abiejų šalių valią išreiškiančiais būdais (tame tarpe tylėjimu). Vadovaujantis CK 1.64 straipsnio 3 dalimi tylėjimas laikomas asmens valios išraiška įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs norą įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į sutartyje aiškiai išreiktą šalių valią, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamų bylos aplinkybių kontekste sutarties 10.4. punkte nustatyta sutarties pakeitimo forma – tylėjimas, nepažeidžia CK 6.173 straipsnio 1 dalies ir 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų bei vartotojų interesų.

1734.4. Dėl žalos atlyginimo

174Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. K. prašė iš atsakovės UAB „Omnitel“ priteisti 238 748,92 Lt turtinės žalos ir 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, viso 10 238 748,92 Lt bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindė aplinkybėmis, kad atsakovei neteisėtai nutraukus jam judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą, jis patyrė daug nepatogumų ir išgyvenimų, kadangi nurodytu telefono numeriu naudojosi ilgą laiką, nutraukus paslaugų teikimą su juo negalėjo susisiekti potencialūs darbdaviai, kas apsunkino jo įsidarbinimą, taip pat jis negalėjo bendrauti su skyrium gyvenančiais vaikais ir giminaičiais, kas turėjo neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams. Be to, ieškovui skirtas telefono numeris buvo neteisėtai perduotas naudoti moteriškos lyties abonentui, kas turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai. Atsakovė šiam ieškinio reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. birželio 13 d., ieškinį pateikė 2014 m. kovo 10 d., t. y. praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo argumentus, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, kadangi atsakovė pripažino savo teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

175Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo netrukdo išnagrinėti aplinkybė, kad dėl kitų reikalavimų (dėl reikalavimo pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, taip pat dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą) teismo sprendimas naikinamas ir bylą dėl šių ieškinio reikalavimų grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi nurodyti reikalavimai yra savarankiški, gali būti nagrinėjami atskirai ir vieno iš jų išnagrinėjimo rezultatas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kito reikalavimo išnagrinėjimo rezultatui. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, CK 1.131 straipsnio 1 dalis)

176Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo – sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnis).

177CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

178Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti ar ieškinys nėra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, būtina nustatyti šio termino eigos pradžią.

179Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

180Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, nustatė, kad ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. birželio 13 d., ieškinį pateikė 2014 m. kovo 10 d., t. y. praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas subjektyvaus momento, nuo kurio jis sužinojo apie teisės pažeidimą, iš esmės neginčijo, tačiau tvirtino, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. kovo 10 d. ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, kadangi atsakovė pripažino savo teisės pažeidimą. Kaip matyti iš atsakovės 2011 m. kovo 10 d. panešimo, šiuo pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad skolos išieškojimas yra nutrauktas, paslaugų teikėjas neturi jokių pretenzijų ieškovui dėl neapmokėtų sąskaitų. Nurodytame atsakovės pranešime jokios informacijos apie tai, kad UAB „Omnitel“ atsisako skolos iš ieškovo išieškojimo dėl to, kad pripažįsta padariusi teisės pažeidimus, nėra nurodyta (t. 1, b. l. 70). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolos išieškojimo iš ieškovo nutraukimas buvo tiesiogiai susijęs ne su tam tikro pažeidimo padarymo pripažinimu, o su per dideliais ieškovo skolos išieškojimo administravimo kaštais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi išieškoma skola susidarė 2009 m. balandžio – birželio mėnesiais bei per daugiau nei du metus nebuvo išieškota, skolos išieškojimą vykdė kelios skolų išieškojimo įmonės, kas atitinkamai pareikalavo nemažų skolos išieškojimo administravimo kaštų, kurie palyginus su išieškoma skola (549,55 Lt su netesybomis) buvo labai dideli (virš 800 Lt). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste atsakovės 2011 m. kovo 10 d. pranešimas, siųstas ieškovui, nepatvirtina ieškinio senaties nutraukimo fakto atsakovei pripažinus savo neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pateikimo teismui, yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, kad dėl galimai suklastoto jo parašo 2008 m. birželio 3 d. sutikime dėl asmens duomenų naudojimo jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kurios 2010 m. liepos 20 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat nepatvirtina fakto, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo nutrauktas, kadangi minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be to, tyrimo metu aiškintinos aplinkybės buvo susijusios su ieškovo asmens duomenų galimai neteisėtu panaudojimu, o ne su išieškoma skola.

181Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties subjektyvųjį ir objektyvųjį momentus, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas, todėl ieškinio pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, taip pat teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi skundžiamame teismo sprendime išsamiai išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su ieškovo veiksmais nuo sužinojimo momento iki kreipimosi į teismą dienos bei šių aplinkybių pagrindu padaryta išvada dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, turi egzistuoti ieškinio senaties termino eigos metu, tačiau tokių aplinkybių egzistavimo nuo 2009 m. birželio 13 d. iki 2012 m. birželio 12 d. ieškovas neįrodė. Be to, ieškovas kreipėsi į teismą praėjus ilgam laiko tarpui, t. y. beveik 2 metams po ieškinio senaties termino pasibaigimo.

1824.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

183Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą, panaikinama ir byla dėl šių ieškinio reikalavimų perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs iš naujo perduodamą bylos dalį ir priėmęs galutinį teismo sprendimą dėl nurodytų reikalavimų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

184Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais

Nutarė

185Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo K. K. reikalavimai atsakovei UAB „Omnitel“ dėl 2008 m. gegužės 28 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei dėl 238 748,92 Lt turtinės žalos, 10 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

186Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį (dėl reikalavimų pripažinti viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo vienašališką ginčo sutarties nutraukimą negaliojančiu ir ab initio sutartį galiojančia, dėl reikalavimo viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti šių paslaugų teikimą) panaikinti ir perduoti civilinę bylą dėl nurodytų ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. I. K. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 5. 1. pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gegužės 28 d. sutarties dėl... 6. 1.1. sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų sąlygų dalis „vienu ar... 7. 1.2. sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktuose numatytų sąlygų dalis... 8. 1.3. sutarties 3.7 punkte numatytos sąlygos dalį „kuris negali būti... 9. 1.4. sutarties 3.9 punkte numatytos sąlygos dalį „(atliktas daugiau nei 2... 10. 1.5. sutarties 3.10 punkte numatytą sąlygą „klientui nevykdant šioje... 11. 1.6. sutarties 5.4 punkte numatytos sąlygos dalį „atjungus abonentą... 12. 1.7. sutarties 6.4 punkte numatytą sąlygą „netesybas, nurodytas šios... 13. 1.8. sutarties 6.5 punkte numatytą sąlygą „praleidęs mokėjimo terminus,... 14. 1.9. sutarties 6.6 punkte numatytą sąlygą „visi mokėjimai laikomi... 15. 1.10. sutarties 6.7 punkte numatytos sąlygos dalį „Nepaisant to, kaip bus... 16. 1.11. sutarties 7.1 punkte numatytos sąlygos dalį „klientas sutinka, kad... 17. 1.12. sutarties 7.2 punkte numatytą sąlygą „klientas pareiškia, kad... 18. 1.13. sutarties 10.4 punkte numatytos sąlygos dalį "arba kitokiais abiejų... 19. 2. pripažinti UAB „Omnitel“ veiksmus atsisakyti grąžinti ieškovui... 20. 3. priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Omnitel“ 238 748,92 Lt turtinės... 21. 4. pripažinti atsakovės 2009 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 108956... 22. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė su atsakove vartojimo... 23. Sutarties 3.1 ir 3.2 punktų sąlygos, kuriose numatyta, kad UAB „Omnitel“... 24. Sutarties 3.6 punkte numatyta sąlyga, kad klientui anksčiau mokėjimo... 25. Sutarties 3.7 punkto sąlyga, kurioje nustatytas minimalus įspėjimo apie... 26. Sutarties 3.8. punkto sąlyga taip pat neaiški ir neišsami, sudaranti... 27. Sutarties 3.9 punkte esminis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas... 28. Sutarties 5.4, 6.4 ir 6.5 punktų sąlygos, jų atitinkamos ginčijamos dalys... 29. Sutarties 6.6 punkte nustatyta sąlyga, kad visi mokėjimai laikomi atliktais... 30. Sutarties 6.7 punkte reglamentuota mokėjimų paskirstymo tvarka nustatyta... 31. Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytos sąlygos pažeidžia vartotojo teisę... 32. Sutarties 10.4 punkte nustatyta sutarties keitimo tvarka taip pat neaiški ir... 33. Sutarties vykdymo metu atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovo mokėti... 34. Atsakovė nuo 2009 m. gegužės 30 d. neteisėtai apribojo ieškovo abonentui... 35. Nurodyti atsakovės pažeidimai turi būti pašalinti, įpareigojant atsakovę... 36. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – sutarties sąlygų nesilaikymo,... 37. Ieškovo negautas pajamas sudaro dėl atsakovės neteisėtų veiksmų –... 38. - 5 669,33 Lt yra ieškovo nustatyta tvarka įgytų, lygiaverčių atsakovės... 39. - 28 d. d. yra laikotarpis nuo 2008 balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 9 d.,... 40. - 20,75 d. d. koef. - metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus... 41. - 12 mėn. – laikotarpis per kurį ieškovas negavo (negalėjo gauti) pajamų... 42. - 4 m. - laikotarpis nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2013 m. birželio 12 d.;... 43. - 8 mėn. – laikotarpis, skaičiuojamas nuo ieškovui padarytos žalos,... 44. - 17 d. d. sk. – laikotarpis, skaičiuojamas nuo ieškovui padarytos žalos,... 45. - 201 670,08 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų... 46. - 33 611,68 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų pajamų... 47. - 3 442,16 Lt - ieškovo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautų pajamų... 48. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus... 49. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepraleistas... 50. Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 51. Sutarties 3.1 punkte nustatyta sąlyga atitinka teisės aktų reikalavimus.... 52. Sutarties 3.2. punkte numatyta sąlyga atitinka Taisyklių 6.3. punktą,... 53. Sutarties 3.6 ir 3.7 punktai taip pat yra aiškūs bei atitinka teisės aktų... 54. Sutarties 3.8 punktas yra pakankamai išsamus. Taisyklių 32 punktas numato... 55. Sutarties 3.9 punkte pateiktas esminis sutartinių santykių nevykdymo... 56. Sutarties 3.10 punkte numatyta galimybė laikantis teisės aktuose numatytų... 57. Sutarties 5.4, 6.4 bei 6.5 punktai numato abonento atsakomybę už netinkamą... 58. Sutarties 6.4. ir 6.5. punktuose yra numatyta įprastinė sutartinės... 59. Sutarties 6.6 punktas numato, kad visi mokėjimai laikomi atliktais nuo pinigų... 60. Sutarties 6.7 punktas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Taisyklių... 61. Sutarties 7.1 bei 7.2 punktai numato paslaugų teikėjo galimybę ir pareigą... 62. Sutarties 10.4 punktas numato sutarties pakeitimą rašytiniu šalių... 63. Ieškinio argumentai dėl paslaugų teikimo ir sutarties nutraukimo taip pat... 64. Paslaugų teikimas ieškovo abonento numeriui buvo nutrauktas teisėtai,... 65. Ieškovas jam galimai padarytą žalą grindžia draudžiamųjų pajamų suma,... 66. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.... 67. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 68. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinę bylą dėl... 69. Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo pripažinti sutartį... 70. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties sąlygų pripažinimo... 71. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ginčijamas sutarties sąlygas, padarė... 72. 1) sutarties 3.1, 3.2 punktų sąlygų ginčijamos dalys yra aiškios ir... 73. 2) sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktų sąlygų ginčijamos dalys taip pat yra... 74. 3) sutarties 3.7 punkto sąlygos ginčijama dalis yra sąžininga,... 75. 4) teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama sutarties 3.9 punkto sąlygos... 76. 5) teismas sprendė, kad ieškovo ginčijama sutarties 3.10 punkto sąlygos... 77. 6) teismas nesutiko su ieškinio argumentais dėl sutarties 5.4 punkto sąlygos... 78. 7) ieškovo ginčijama 6.6 punkto sąlyga neprieštarauja sutarties 6.1 punkto... 79. 8) ginčijama sutarties 6.7 punkto sąlygos dalis yra skirta reguliuoti... 80. 9) ginčijami sutarties 3.10, 3.11 ir 3.12 punktai yra aiškūs ir suprantami,... 81. 10) ginčijamos sutarties 7.2 punkto sąlyga taip pat yra teisėta. Ieškovas... 82. 11) teismas sprendė, kad ginčijama sutarties 10.4 punkto dalis yra teisėta,... 83. Teismas, apibendrinęs ieškinio reikalavimus dėl sutarties sąlygų... 84. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo atnaujinti judriojo... 85. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui... 86. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad ieškinio senaties... 87. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į advokato (advokato... 88. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 89. I. K. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio... 90. 1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo... 91. 2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijama sutartis... 92. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo... 93. 4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijamos... 94. 5. Aiškindamas ginčijamas sutarties 3.6, 3.7 ir 3.8 punktų sąlygas,... 95. 6. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamą sutarties 3.7 punkto... 96. 7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamos sutarties... 97. 8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ginčijama sutarties... 98. 9. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamas sutarties 5.4 punkto... 99. 10. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčijamą sutarties... 100. 11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijama... 101. 12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aišku, kuo... 102. 13. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog... 103. 14. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalėjimo atnaujinti judriojo... 104. 15. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl... 105. 16. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl praleisto ieškinio senaties... 106. 17. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi... 107. Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė... 108. 1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijama sutartis... 109. 2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ir galimybės... 110. 3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko sutarties nuostatų atitikimo... 111. 4. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad žalos atsiradimas... 112. 5. Ieškovas nepagrįstai žalą grindžia draudžiamųjų pajamų suma,... 113. 6. Ieškovo paaiškinimai dėl patirtų nepatogumų atsakovei nutraukus... 114. 7. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 115. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 116. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 117. 4.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų... 118. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. ieškovas K. K.... 119. 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė atsakovei akcijos užsakymą, kuriame... 120. Nuo 2009 m. kovo 16 d. ieškovui buvo pakeistas jam priskirto telefono numerio... 121. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar ginčijamos viešojo judriojo... 122. 4.2. Dėl ieškinio reikalavimų ir civilinių teisių gynimo būdų ... 123. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodęs ieškinyje ir jo patikslinimo... 124. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo... 125. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi... 126. Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar ieškinio reikalavimas dėl... 127. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik... 128. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo... 129. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės... 130. Teisėjų kolegija, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas,... 131. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 132. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nėra ginčo... 133. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo... 134. Tokiu būdu, esminiai ieškinio reikalavimai ir esminės bylos faktinės... 135. 4.3. Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties... 136. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 137. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta viešojo... 138. Byloje keliamas klausimas dėl ginčo viešojo judriojo telefono ryšio... 139. Nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir jų sąžiningumo... 140. Kaip matyti iš ginčo sutarties 10.9. punkto, ieškovas šios sutarties... 141. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 142. 4.3.1. Dėl sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo... 143. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas nurodytas sutarties sąlygas, iš... 144. Kaip matyti iš ginčo sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose numatytų sąlygų, jose... 145. Sistemiškai aiškinant nurodytas CK nuostatas ir Taisyklėse numatytus... 146. Ieškovas, nesutikdamas su ginčo sutarties 3.1. ir 3.2. punkte numatytais... 147. 4.3.2. Dėl sutarties 3.6. ir 3.7. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo... 148. Sutarties 3.6. punkte numatytos sąlygos neteisėtumą ieškovas grindė... 149. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai dėl sutarties 3.6. ir 3.7.... 150. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės procesiniuose... 151. 4.3.3. Dėl sutarties 3.8. punkte numatytos sąlygos teisėtumo... 152. Sutarties 3.8. punkte numatytos sąlygos neteisėtumą ieškovas taip pat... 153. 4.3.4. Dėl sutarties 3.9. punkte numatytos sąlygos teisėtumo... 154. Ieškovas, tvirtindamas, kad sutarties 3.9. punkte nustatyta sąlyga taip pat... 155. 4.3.5. Dėl sutarties 3.10. punkte numatytos sąlygos teisėtumo... 156. Sutarties 3.10. punkte ieškovas ginčija paslaugų teikėjui suteiktą teisę,... 157. 4.3.6. Dėl sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5. punktuose numatytų sąlygų... 158. Nesutikimą su sutarties 5.4., 6.4. ir 6.5. punktuose numatytomis sąlygomis,... 159. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas... 160. CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia... 161. 4.3.7. Dėl sutarties 6.6. ir 6.7. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo... 162. Savo nesutikimą su sutarties 6.6. punkte numatyta sąlyga, kad visi mokėjimai... 163. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutarties 6.1 punkte yra... 164. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad sutarties... 165. 4.3.8. Dėl sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose numatytų sąlygų teisėtumo... 166. Sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose numatytą paslaugų teikėjo teisę, šios... 167. Kaip jau buvo minėta, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21... 168. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paslaugų teikėjo teisės tvarkyti... 169. 4.3.9. Dėl sutarties 10.4. punkte numatytos sąlygos teisėtumo... 170. Nesutikimą su sutarties 10.4. punkto sąlyga, numatančia, kad sutartis gali... 171. Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti... 172. Nagrinėjamu atveju sutarties 10.4. punkte šalys susitarė, kad sutartis gali... 173. 4.4. Dėl žalos atlyginimo ... 174. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas K. K. prašė iš atsakovės UAB... 175. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 176. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 177. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas... 178. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 179. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad... 180. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas,... 181. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios... 182. 4.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 183. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo... 184. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 185. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo... 186. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo dalį (dėl...