Byla 1A-726-634-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, nukentėjusiajam L. V., nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovui advokatui Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G., A. G. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės, nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos ir neatliktos 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės dalimi bei su 2013 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta – 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę pavesta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2012-03-31 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

3R. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose (išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą)).

4G. V. ir L. V. civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai, iš A. G. ir R. G. solidariai priteista 10000 Lt G. V. naudai bei 60000 Lt L. V. naudai.

5Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Kauno teritorinės ligonių kasos 12913,83 Lt civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš A. G. ir R. G. solidariai priteista 12913,83 Lt Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

6Iš kaltinamųjų A. G. bei R. G. nukentėjusiojo G. V. naudai priteistos proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 4700 Lt, iš kiekvieno kaltinamojo po 2350 Lt.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8A. G. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2012-03-30, apie 19.00 val., ( - ), Kaune, prie namo, Nr. ( - ), veikdami kartu, A. G. suduodant rankomis ir kojomis ne mažiau 7 kartus į galvos ir veido sritis nukentėjusiajam L. V., R. G. spiriant nukentėjusiajam L. V. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam L. V. kraujosruvą kairio peties srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu kaklo dešinėje, pereinant į dešinio peties viršutinę dalį, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio peties išorinėje dalyje, nubrozdinimus dešinės alkūnės, dešinės plaštakos V piršto srityje, nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, kairės pusės viršutinio žandikaulio-kairio skruostikaulio kompleksinį lūžį, kaktikaulio kairės pusės lūžį su kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės kaktinės skilties srityje, kas nukentėjusiajam L. V. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

9Nuteistojo A. G. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendį pakeisti – A. G. skirti trumpesnę bausmę, dalinai tenkinti nukentėjusiojo L. V. ieškinį ir priteisti jam solidariai iš nuteistųjų 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodo, kad kaltinamasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą L. V. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu 2014-01-23 apklaustas A. G. atsiprašė nukentėjusio (jis iš karto buvo suimtas, todėl neturėjo galimybės tai padaryti anksčiau) nesutiko tik dėl jo manymu per didelio nukentėjusiųjų G. V. ir L. V. civilinio ieškinio. Mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo tėvų surašytais teiginiais apie L. V. ankstesnius pomėgius, turėtų būti vertinama dabartinė jo sveikatos būklė ir darbingumas. Nesutinka, jog apylinkės teismas nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog A. G. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nes pastarasis nepaaiškino kaip elgėsi R. G. ir nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle, nebandė spręsti žalos atlyginimo klausimo. Atkreipė dėmesį, kad iš karto po įvykio A. G. buvo suimtas, jo suėmimas tęsėsi iki pat nuosprendžio paskelbimo, todėl nebuvo jokios galimybės pasidomėti nukentėjusiojo sveikatos būkle. Be to, visą šį laiką nuteistasis nedirbo, jokio turto neturi, yra našlaitis, prieš įvykį dirbo ir padėjo pensininkei močiutei, kuri augina jo našlaitį nepilnametį brolį, todėl neturėjo galimybės bent dalinai padengti žalą. Mano, jog svarbi ir ta aplinkybė, kad tą dieną, kai A. G. sužalojo L. V., nukentėjęs prieš tai elgėsi nederamai, išprovokuodamas konfliktą, kadangi įvykio dieną L. V. sužalojo A. G. draugą K. K. ir dabartiniu metu yra kaltinamasis kartu su šioje byloje esančiais liudytojais kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme. Buvo įvykęs konfliktas, todėl dėl draugo K. K. sužalojimo A. G. kartu su kitais draugais ėjo pas L. V. tėvus, kalbėjo su L. V. motina. Nurodė, kad liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. 1. 123) patvirtino, kad tą dieną prieš šį incidentą L. V. metaline lazda prirėmė K. K. prie sienos, atremdamas ją ties kaklu, o L. pasišokdamas koja įspyrė K. K. į veidą, jam buvo sulaužytas žandikaulis. Tuomet R. G. atėmė metalinę lazdą iš L. V. ir trenkė su ja L. V. per kojas. Pažymėjo, kad liudytoju apklaustas R. K. teigė, kad ėjo išsiaiškinti, tačiau pirmi su A. G. buvusiems vaikinams smogė jų draugai, o būtent L. G.. Liudytojas P. F. taip pat parodė, kad išėjus aiškintis L. kompanijos vaikinai pirmi pradėjo konfliktą, kad vienas iš vaikinų nieko nesakęs smogė jam į veidą, o R. G. daužė ant mašinos kapoto, tik po to A. G. mušė L. V.. Liudytojas E. K. taip pat parodė, kad L. V. su savo draugais priėjo prie jų stovinčių prie 4 laiptinės ir vienas iš priėjusiųjų jam trenkė. Tai, jog L. V. draugai pirmieji pradėjo konfliktą parodė ir liudytojai E. L., P. C., G. M.. Skundo autorė kritiškai vertina liudytojos G. M. parodymus, kadangi pirmoje apklausoje ji teigė, jog L. V. gulint ant asfalto, jį spardė 5 jaunuoliai, pats didžiausias šokinėjo ant galvos. Po to ši liudytoja tikslino parodymus. Jos vyras A. M. parodė, kad žmona, kai buvo mušamas L. V. buvo namuose, o ji pati teigia, kad išėjus į lauką matė muštynes, o dar prieš tai matė muštynes per langą. Pabrėžė, kad A. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tiek buvusios darbovietės, tiek tardymo izoliatoriaus vadovybės charakterizuojamas teigiamai, grįžęs po bausmės atlikimo žada dirbti ir atlyginti žalą.

10Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog nukentėjusiajam sunkus sveikatos sužalojimas padarytas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais ir nebuvo galimybės nustatyti nuo kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, t.y. nebuvo galimybės atriboti kaltinamųjų veiksmų yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo medicinos eksperto išvados ir liudytojų parodymų visumos. Teigia, kad vadovaujantis eksperto išvadomis L. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo įtakotas vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę, stačiu kampu. Mano, jog teismas netinkamai vertina liudytojų K. V., R. K., S. K., G. M., A. M., G. B. parodymus, kad R. G. įspyrė gulinčiam L. V. į galvą. Tuo tarpu, nei kaltinamojo A. G., nei kaltinamojo R. G. parodymų teismas nevertino kaip duodamų pilnai pripažįstant savo kaltę, jų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad nei vienas iš išvardytų liudytojų nepatvirtino, jog R. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą eksperto nurodytu būdu – stačiu kampu atliko vieną trauminį poveikį į veido kairę pusę. Mano, jog liudytojų K. V. ir R. K. parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir nešališki – jie yra nukentėjusiojo artimieji, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, kai kurios liudytojo R. K. aplinkybės apskritai buvo nenuoseklios, perdėtai paaštrintos ir galimai nurodytos siekiant suklaidinti teismą. Šis liudytojas vienintelis nurodė, kad kaltinamasis A. G. nukentėjusiajam trenkė ne mažiau 8 kartus, kad lauke kažkuriuo metu buvo senyvo amžiaus žmogus, kuris bandė visus išskirstyti, tačiau jam nepavyko, nes vaikinai puolė prie jo, kiek liudytojas matė, sudavė vyriškiui smūgius. Be to, liudytojos G. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja juos keitė, vienur nurodė, kad L. V. mušė net 5 jaunuoliai, pasikeisdami. A. M. nurodė, kad lauke buvo tik jis (t. 1, b. 1. 108), tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, jis parodė, kad žmona (t.y. G. M.) kai buvo mušamas L. V. buvo namuose, o pati liudytoja G. M. nurodė, kad matė muštynes pro langą, todėl laiko neįtikima versija, kad liudytoja spėjo apsivilkti paltą ir išėjus į lauką vis dar matyti muštynes. Tuo tarpu, liudytojas A. M. be kita ko, nurodydamas paskutinį spyrusį L. V. asmenį apskritai nurodė A. G.. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remiantis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečių byloje įrodinėjamų aplinkybių. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu kaltinamieji turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tokių pasekmių siekė, suvokė savo veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie atsakingi už atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Tiek kaltinamasis R. G., tiek kiti liudytojai parodė, kad įvykio metu R. G. buvo trenkta, dėl ko pastarasis susvirduliavo ir atsirėmė į automobilį, tačiau ir toliau buvo mušamas. Tai patvirtino liudytojai L. G., R. K., specialisto išvada, todėl tarp kaltinamųjų nebuvo susitarimo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, kadangi pastarasis nematė dalies įvykių eigos. Be to, liudytoja G. B. patvirtino, kad R. G. prabėgdamas įspyrė L. V., tačiau L. tam nesipriešino, jis tiesiog gulėjo ir minėtas spyris buvo jau praktiškai po muštynių. Kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas L. V. įtakotas vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę, stačiu kampu, ką patvirtino specialisto išvada, kurio R. G. neatliko ir spyrė R. G. tik prabėgdamas, ką patvirtino kaltinamasis A. G. ir kiti liudytojai, todėl nėra įrodymų patvirtinančių, kad R. G. veiksmuose buvo tyčia ar tikslas sunkiai sužaloti L. V. sveikatą. Dėl šių išvardintų aplinkybių turi būti pripažinta, kad kaltinamojo R. G. veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, kadangi neatitiko BK 135 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Skundo autoriaus nuomone, netinkamai nustačius R. G. kaltės turinį, netinkamai kvalifikuojant jo veiksmus, buvo nepagrįstai dalinai tenkinti G. V. ir L. V. civiliniai ieškiniai priteisiant solidariai iš A. G. ir R. G. 10000 Lt G. V. naudai ir 60000 Lt L. V. naudai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais, tarpusavyje susijusiais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę bei paneigiančiais kaltinimui prieštaraujančius duomenis, įrodymais, nuosprendis turėtų būti naikintinas.

11Nukentėjusiųjų G. V. ir L. V. atstovas advokatas D. Varnas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-23 nuosprendį pakeisti, pritaikant BK 60 str. 1 d. 1, 3 ir 9 p., BK 135 str. 2 d. 2, 8 ir 9 p. nuostatas bei skiriant abiems nuteistiesiems griežtesnes bausmes, taip pat iš motyvuojamosios nuosprendžio dalies pašalinant šį tekstą: „Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2012-03-30 įvykį, pasibaigusį nusikaltimu, išprovokavo ir pradėjo nukentėjusiojo draugai, kaltinamųjų padarytas nusikaltimas nebuvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, be to, šio įvykio galėjo būti išvengta, jei nukentėjusysis su savo draugais nebūtų ėjęs aiškintis santykių (kad kaltinamieji bei jų draugai buvo prie to paties namo kitos laiptinės, susidūrimo su kuriais buvo galima išvengti, nukentėjusiam bei jo draugams pasakė atvykęs L. V. pusbrolis R. K.)“. Skunde nurodo, kad neginčija nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kvalifikuojančios aplinkybės – chuliganiškų paskatų nebuvimo nuteistųjų veikose. Toks teismo motyvas dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo visiškai nepagrįstas, be to, juo praktiškai teisinama kaltinamųjų veika, taip padarant neaiškų patį įvykdyto nusikaltimo mechanizmą – kas ir kokį konfliktą pradėjo bei tęsė. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas skiriant nuteistiesiems didesnes bausmes, papildomai įvertinus chuliganiškų paskatų kaip kvalifikuojančios aplinkybės įtaką nuteistųjų baudžiamajai atsakomybei. Pagal BK 135 str. 2 d. 2, 8, 9 p. numatyta sankcija nuo dvejų iki dvylikos metų, tuo tarpu kai skundžiama nuosprendžio dalimi ji yra nustatyta nepagrįstai per švelni. Mano, jog teismo nuosprendyje plačiau neaptartas motyvas, kad „įvykį, pasibaigusį nusikaltimu, išprovokavo ir pradėjo nukentėjusiojo draugai“ palieka daug terpės įvairioms interpretacijoms, kurias, tokiam nepakeistam nuosprendžiui įsiteisėjus, įgis teisę naudoti šioje byloje nuteistasis (kitoje nukentėjusysis) R. G. bei K. K. (kaltinamasis ir nukentėjusysis kitose 2 baudžiamosiose bylose Nr. N1-163-888/2014 bei Pk-070-246/2013, išsamiai ir nuodugniai nagrinėjant visus ankstesnius 2012-03-30 dienos įvykius). Minėtose bylose joks kaltinamasis neprisipažįsta, jos yra tik pradėtos nagrinėti, vienoje jų L. V. yra kaltinamasis (ji sustabdyta dėl ekspertizės), kitoje privatus kaltintojas (po iškėlimo ji teisėjo nutartimi nenagrinėjama, kol nebus išnagrinėta byla Nr. N1-163-888/2014). Mano, kad visi su kitomis galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis ar veiksmais susiję vertinimai („išprovokavo“, „pradėjo“) bei teismo išvados turėtų būti daromos tik kitose dvejose minėtose, o ne šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamieji dalinai prisipažino. Nagrinėjamu atveju nepagrįstas teismo vertinimas sukliudė teismui priimti aiškų, teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kadangi nebeaišku, dėl kokių priežasčių A. G. prisipažino kojomis spardęs ir šokinėjęs ant jo prieš tai pargriauto ir nesimušusio, nesikabinėjusio bei niekaip nesipriešinusio (laikė iškėlęs rankas aukštyn) L. V. galvos, o R. G. prabėgdamas spyrė paskutinį smūgį į bejėgiškos būklės L. V. galvą, kai jų abiejų niekas nepuolė, nereikėjo nuo nieko gintis, tik buvo gėdijami kaimynų, o kaimynas iš pirmojo aukšto A. M. jau buvo spėjęs išeiti į lauką ir ėmė stumti A. G. nuo gulinčio L. V.. Akivaizdu, kad abu nuteistieji sužalojo bejėgiškos būklės žmogų, nes aplinkybės, kad L. V. po jo pargriovimo žemėn nebejudėjo ir buvo be sąmonės, pripažino tiek patys nuteistieji, tiek jų gaujos draugai (apklausti liudytojais), tiek kiti byloje apklausti įvykį matę žmonės (L. G., M. V., E. G., R. P., L. K., S. K., G. M., A. M., K. V., R. K., G. M., G. B.). Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo motyvuoti, kodėl netaiko nuteistiesiems BK 60 str. 1 d. 1, 3 ir 9 p. aptartų sunkinančių aplinkybių (bendrininkų grupė; veika padaryta dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat kodėl netaiko BK 135 str. 2 d. 2, 8 ir 9 p: Tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino ... 2) bejėgiškos būklės žmogų; ... 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; ... baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Juk byloje akivaizdu, kad du bendrininkai sumušė ir sunkiai į galvą kojomis sužalojo bejėgiškos būklės gulintį be sąmonės asmenį, ir kad patys provokavo muštynes, ėjo skambinti į duris (kitų parodymais - spardyti jas ir skambinti apie 20 minučių be pertraukos), po to išsibarstę dar apie valandą nežinia ko laukė lauke prie nukentėjusiojo namų, nors nei vienas tame daugiabutyje negyvena. Žinojo, kad pas nukentėjusįjį bute yra ir ten negyvenančių asmenų (svečių), kurie turės kažkada išeiti namo. Vartojo alkoholį, kuris turėjo įtakos jų veiksmams. Taip pat akivaizdu, kad nuteistieji su savo gaujos draugais ketino „išsiaiškinti“ ne bet ką, o savo draugo K. K. žandikaulio susilaužymo prieš valandą aplinkybes, kurias dar šiuo metu kol kas aiškinasi teismas ir visiškai neaišku, kuo baigsis kitos bylos nagrinėjimas. Nepaisant to, teismas minėtų sunkinančių ir kvalifikuojančių aplinkybių neįžvelgė, nors to nukentėjusysis ir prašė savo baigiamojoje kalboje. Be to, teismo nuosprendyje apskritai nenurodoma nei alkoholio, nei savanaudiškų paskatų, nei bejėgiškos būklės asmens sužalojimo aplinkybių vertinimo ar jų nevertinimo motyvų, t.y. nuosprendis šioje dalyje yra be motyvų. Chuliganiškos paskatos atmestos, padarius nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo draugai „išprovokavo ir pradėjo“ konfliktą. Ši išvada nepagrįsta vien dėl jos motyvų nebuvimo, neatskleidimo kiekvieno „draugo“ veiksmo ir kaip jis susijęs su šia byla bei L. V. sumušimu. Jei kaltinamieji keršijo jam už jo draugų veiksmus, tai negali būti pripažinta jokia lengvinančia aplinkybe ar chuliganiškų arba savanaudiškų paskatų nebuvimo įrodymu, o priešingai - šių aplinkybių egzistavimu. Jei kaltinamieji tiesiog mėgaujasi viešoje vietoje spardydami nieko bloga jiems nepadariusį ir nepasakiusį asmenį, tai taip pat yra chuliganiškos paskatos. Atsižvelgiant į tai mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas.

12Nukentėjusiųjų G. V. ir L. V. atstovas advokatas D. Varnas atsikirtime į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti. Atsikirtime nurodo, kad R. G. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidingai interpretuoja eksperto G. A. C. duotus parodymus, daro klaidingą išvadą, kad L. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas buvo įtakotas vieno trauminio poveikio į veido kairę pusę stačiu kampu. Savo išvadoje ekspertas niekur neužtikrina, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas „vienu“ trauminiu poveikiu. Priešingai, ekspertas nurodė, kad sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti tiek dėl vieno, tiek dėl keleto trauminių poveikių. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, tiesiogine neapibrėžta tyčia. R. G. neužkliuvo už be sąmonės gulinčio L. V., o valingai ir veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, pribėgo prie nukentėjusiojo, spyrė jam į galvos sritį, nesiekė padaryti konkretų sužalojimą, bet siekė padaryti neapibrėžto lygio sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sukėlė arba prisidėjo prie sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam. Mano, jog nėra jokio pagrindo abejoti K. V. ir R. K. liudijimais, jie nėra paaštrinti siekiant suklaidinti teismą. G. ir A. M. parodymai yra logiški, neprieštaringi ir praktiškai atitinka kitų liudytojų parodymus, skiriasi nežymiai ir neesmingai. Savo parodymus keitė ir tikslino didžioji dalis liudytojų. Aplinkybė, jog A. M. sąžiningai suklydo nurodydamas, jog paskutinį kartą L. V. spyrė A. G., jo parodymuose buvo ištaisyta. A. G. prisipažinimas naudojus smurtą prieš L. V. nėra pakankama aplinkybė lengvinti jo atsakomybę, nes nuteistasis neatliko kitų Kasacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų, t.y. gailėjosi nenuoširdžiai ir tik deklaratyviai, nesiekė sušvelninti nusikaltimo pasekmių, prisipažino tik iš dalies, nepadėjo tiksliai išaiškinti esminių veikos padarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įvertinęs visų aplinkybių visumą, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, t.y. vietoje 100000 Lt L. V. priteisė 60000 Lt, o G. V. priteisė 10000 Lt vietoje prašytų 20000 Lt. Taigi, priteistos žalos dydis atitinka teismų praktiką ir teisės normas.

13Teismo posėdyje nukentėjusysis L. V. ir jo atstovas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistieji ir jų atstovai taip pat palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

14Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno, nuteistojo R. G., nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės apeliaciniai skundai atmestini.

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

16Pagal BPK 305 str. teismas apkaltinamąjį nuosprendį turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami BPK 20 str. nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pažymėtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamųjų teiginiai.

17Išanalizavus nuteistųjų ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinių skundų argumentus bei palyginus juos su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais, jų vertinimu bei išvadomis dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo, taip pat kita bylos medžiaga, nėra pagrindo sutikti su skundų teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo neišsamaus, vienpusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir dėl to nemotyvuotų, neteisingų teismo išvadų. Apeliaciniuose skunduose nurodomi teiginiai dėl atskirų bylos duomenų vertinimo, akcentuojant tam tikras jų detales ir vertinant atskirai nuo bylos įrodymų visumos, nepagrindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

18Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino A. G. ir R. G. kaltais, padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog A. G. ir R. G. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

19Dėl nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S.Kupčiūnienės apeliacinio skundo

20Kaip matyti iš nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės apeliacinio skundo turinio, A. G. iš esmės neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą L. V. atžvilgiu.

21Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

22Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad A. G. anksčiau teistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė 2011-12-22 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, praėjus vos 3 mėn. po nuosprendžio paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskirtos švelnesnės bausmės A. G. elgesiui įtakos neturėjo, nuteistasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų (bausmės vidurkis 5 m. 1 mėn. 15 d.). Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, teismas paskyrė A. G. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. žymiai mažesnę, nei bausmės, numatytos BK 135 str. 1 d., sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą, savo dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

23Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja pažymi, kad A. G. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl mano, kad ši aplinkybė nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

24Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš nuteistojo parodymų, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės stengėsi nupasakoti įvykius sau palankesniu aspektu, t.y. nurodyti kuo mažesnį suduotų smūgių skaičių, taip pat pateikta nelogiška versija, kad sudavus pirmą smūgį ir nukentėjusiajam krentant į krūmus A. G. siekė padėti L. V., kad šis nesusibadytų ir numetė jį į šoną, tačiau tuo pačiu ėmė trypti nukentėjusiojo galvą. Be to, A. G. bandė palaikyti kito kaltinamojo R. G. nurodytą įvykių versiją, jog pastarasis bėgdamas bandė peršokti L. V., tačiau užkliuvo už peties, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas ši versija buvo paneigta nuosekliais kitų liudytojų parodymais. Taigi duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nuteistasis A. G. nebuvo nuoširdus. Be to, ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. G. buvo linkęs savo veiksmus pateisinti, deklaruodamas būtinosios ginties situaciją. Nors iš dalies ir galima būtų sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl negalėjimo pasidomėti nukentėjusiojo sveikata ar atlyginti žalos, kadangi A. G. buvo suimtas, tačiau, tai nesudaro pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę.

25Apeliacinio skundo turinys taip pat patvirtina, kad A. G. prašydamas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011) provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinė nutartis Nr. 2K-386/2012).

26Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas L. G. paaiškino, jog kilusio konflikto metu L. V. visus ramino, matė, kaip jis ėjo atgal laikydamas iškėlęs rankas į viršų. Liudytojas K. V. patvirtino, kad L. V. pradėjo supti kiti vaikinai, L. draugai ėjo atbulom tolyn nuo tos vietos, L. V. buvo iškėlęs rankas į viršų, parodydamas, kad nieko daryti neketina. Liudytojos G. B. teigimu, ji matė, kuomet A. G. bėgo link L. V., nors pastarasis buvo iškėlęs rankas į viršų, kad jo nemuštų. Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad jiems einant link svetimų jaunuolių, L. V. ėjo laikydamas į viršų iškeltas rankas, taip lyg norėdamas parodyti, kad nieko daryti neketina. Minėtų aplinkybių neneigė ir pats nuteistasis A. G., nurodydamas, kad L. buvo iškėlęs rankas į viršų, bet jis priėjo ir jam sudavė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nukentėjusiojo L. V. elgesys negali būti laikomas provokuojančiu, ar leidžiančiu pagrįstai manyti, kad L. V. būtų ketinęs atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus A. G. atžvilgiu. Priešingai, rankų iškėlimas į viršų patvirtina asmens norą taikiai išspręsti kilusį ginčą, juolab, tai nesudaro jokio pagrindo vartoti jo atžvilgiu fizinį smurtą. Nors nagrinėjamoje byloje ir konstatuota, kad 2012-03-30 įvykį, pasibaigusį nusikaltimu, pradėjo nukentėjusiojo L. V. draugai, tačiau vertinant paties nukentėjusiojo veiksmus, pastarasis jokių akivaizdžiai pavojingų A. G. atžvilgiu veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo pripažinti BK 59 str. l d. 6 p. numatytą aplinkybę, apelianto A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia bei šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

27Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir tinkamai paskyrė bausmę A. G..

28Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos kompensacijos dydžio klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistųjų tyčinių smurtinių veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. V. sveikata. Apylinkės teismas įvertino tas aplinkybes, jog L. V. buvo stipriai sužalota galva, kiti organai, komos būsenoje jis išgulėjo 3 dienas, tik po 5 dienų tapo aišku, kad pavojus gyvybei nebegresia, po įvykio sutriko koordinacija, dėl užspausto nervo kairė pusė buvo tapusi nejautri, pasekmės jaučiamos iki šiol, kadangi negali užsiimti pomėgiais turėtais iki įvykio (sportuoti, groti gitara, šokti). L. V. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitacijas, priverstinį pomėgių pakeitimą, neaiškias sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. V. patirta žala išties didelė. Nukentėjusysis neturtinę žalą šioje byloje buvo įvertinęs 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes, neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, teismų praktiką, sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus pagrįstai prašomos priteisti sumos dydį sumažino iki 60 000 Lt. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka. Priteista suma atitinka nukentėjusiojo ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, todėl dar labiau mažinti ieškinio nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus priteisiamos panašios (nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt) sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys 2K-333/2011, 2K-5/2013, 2K-454/2014, 2K-501/2014).

30Be to, L. V. tėvas G. V. taip pat pareiškė ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant trečiojo asmens teisę į neturtinės žalos atlyginimą civilinės atsakomybės apimties požiūriu, svarstoma, ar žalą padariusio asmens veiksmai gali būti laikomi neteisėtais trečiojo asmens atžvilgiu, ar žalą padaręs asmuo gali būti laikomas atsakingu už nukentėjusio asmens artimųjų dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. V. dėl nepilnamečiui sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, keliančio grėsmę jo gyvybei neabejotinai patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, baimę, jam teko budėti prie sūnaus visą gydymo ligoninėje laikotarpį, rūpintis jo reabilitacija, dėl šio įvykio pasiėmė priverstines atostogas, nes dėl nuolatinės sūnaus priežiūros negalėjo dirbti, tuo laikotarpiu patyrė daug neigiamų emocijų, stresą, sielvartą. Akivaizdu, kad pats nukentėjusysis būdamas sunkiai sužalotas negalėjo tinkamai savimi pasirūpinti, tą turėjo daryti jo artimieji. Pastarieji matydami sūnaus skausmus, išgyvenimus, suvokdami galimas sužalojimo pasekmes ateityje, neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino pinigine išraiška. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad 10 000 Lt neturtinė žala G. V. priteista pagrįstai, jos dydis nustatytas tinkamai ir neprieštarauja teismų praktikai priteisiant tokio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236/2014).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką, padarytus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą, kaip šios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis žalos pasireiškimą, jas išanalizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikšmę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, be to, atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, jų jauną amžių bei galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

32Dėl nuteistojo R. G. skundo

33Apeliaciniame skunde R. G. iš esmės ginčija savo kaltę, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

34Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, išsamiai bei detaliai aptarė R. G. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo klausimus, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šio teismo išvadomis.

35Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą.

36Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas kruopščiai išanalizavo tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir padarė pagrįstas išvadas, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sužalojimas bendrais abiejų kaltinamųjų R. G. ir A. G. veiksmais. Bylos duomenys patvirtina, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo L. V. atžvilgiu panaudojo abu nuteistieji ir kiekvienas jų matė vienas kito neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, taigi teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą, realizuojant BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Šiuo atveju susitarimas reiškėsi konkliudentiniais nuteistųjų veiksmais, kuomet R. G. matydamas A. G. smurtinius veiksmus nukreiptus į nukentėjusiojo L. V. sveikatos sužalojimo padarymą, jiems pritarė prisidėdamas prie nusikalstamos veikos padarymo tyčiniu spyriu nukentėjusiajam į galvos sritį. Tai reiškia, kad nuteistieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, ir to norėjo.

37Nors R. G. ginčija, kad būtent jo spyris koja lėmė nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagal specialisto išvadą bei eksperto paaiškinimus matyti, jog sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas daugiau nei vienu trauminiu poveikiu. Ekspertas G. A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suduodant vieną kartą gali atsirasti lūžis, jei suduodama antrą kartą lūžio linija gali būti pratęsiama, tačiau atskirti, kad buvo du trauminiai poveikiai žiūrint į kaulą rentgenologiškai neįmanoma. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kai byloje nepavyksta nustatyti, kuris nuteistasis, kokius konkrečius veiksmus atliko, jų atsakomybės tai nešalina, nes bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–475/2012).

38Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų K. V., R. K., S. K., G. M., G. B. parodymus, kurie patvirtino, jog paskutinį smūgį į galvą nukentėjusiajam sudavė R. G.. Aplinkybė, jog minėti liudytojai detaliai nenurodė, jog R. G. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė eksperto nurodytu būdu – stačiu kampu atlikęs vieną trauminį poveikį į veido kairę pusę, R. G. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepaneigia. Akivaizdu, kad liudytojai nėra ekspertai, todėl negalima iš jų reikalauti, kad jie smulkiai ir detaliai konstatuotų ekspertinio pobūdžio tyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, liudytojų teigimu nukentėjusiajam L. V. ant galvos buvo užtraukti marškinėliai, dėl ko buvo sudėtingiau nustatyti R. G. spyrio lokalizaciją, tačiau tuo, kad spyris buvo į galvą, patvirtino visi aukščiau paminėti liudytojai.

39R. G. ir A. G., suduodami smūgius L. V. į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus kiekvieno nuteistojo padarytų veiksmų turinį (A. G. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 7 kartus į galvos ir veido sritį, R. G. spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį (specialisto išvadomis konstatuoti pagrindiniai sužalojimai nukentėjusiajam padaryti galvoje – žmogaus gyvybei ir sveikatai itin svarbioje kūno dalyje), elgesį po nusikalstamų veiksmų (matydami sužalotą nukentėjusįjį neiškvietė greitosios med. pagalbos, iš nusikaltimo vietos pabėgo) pagrįstai konstatuota, jog R. G. ir A. G. kėsindamiesi į nukentėjusiojo sveikatą suprato, kad kelia pavojų tiek jo sveikatai, tiek gyvybei, numatė pasekmes, tačiau jų savo sąmonėje veikos metu nedetalizavo. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas smūgius asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokia, kad jo veiksmai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už veikos padarinius. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė R. G. bei A. G. tyčios turinį, o veiką pagrįstai kvalifikavo pagal kilusius padarinius, t.y. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str. 1 d.).

40Dėl priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo pasisakyta atsakant į nuteistojo A. G. gynėjos skundo argumentus, todėl tais pačiais motyvais paneigiamas skundo teiginys dėl nepagrįstai tenkintų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių.

41Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmę pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę R. G. teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. G. padarė sunkų nusikaltimą, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas ir būdamas nepilnamečiu, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas veikos padarymas bendrininkų grupėje ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis. Tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą – mokosi, dirba, paskutiniu metu charakterizuojamas neblogai, jo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, po šio nusikaltimo naujų nusikalstamų veikų ar įstatymų pažeidimų nėra padaręs. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikė BK 92 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apeliantui R. G. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, tuo labiau, kai paskirtos bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

42Dėl nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno apeliacinio skundo

43Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo skunde iš esmės keliamas klausimas dėl veikos perkvalifikavimo bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo tuo pagrindu skiriant nuteistiesiems griežtesnes bausmes.

44Nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentu, jog veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 2, 8, 9 p.

45BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytas sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal ilgametę teismų formuojamą praktiką laikomasi nuostatos, kad chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, neinkriminuojamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-454/2011).

46Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog kaltinamųjų įvykdytas nusikaltimas nebuvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad konfliktą, peraugusį į muštynes, sąlygojo konkretus asmeninių interesų aiškinimasis dėl K. K. sužalojimo aplinkybių. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad būtent nukentėjusiojo L. V. draugų pirminiai poelgiai (L. G. smūgio sudavimas kaltinamųjų kompanijos draugams) lėmė tolesnę įvykių eigą. Akivaizdu, kad pagrindiniai konflikto iniciatoriai nebuvo nuteistieji A. G. ir R. G.. Taigi, tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013).

47Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiškos būklės žmogus tai asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes (kasacinės bylos Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką prieš bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę (kasacinė byla Nr. 2K-77/2010). Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tuomet, kai sunkiai sutrikdoma sveikata nukentėjusio asmens, tapusio bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136/2010).

48Kaip matyti iš liudytojo L. G. parodymų L. V. po pirmo A. G. smūgio prarado sąmonę. Aplinkybes, kad L. V. gulėjo ant žemės, o A. G. jam spardė galvą patvirtino liudytojai K. V., E. G., L. K., R. P., M. V., R. K., G. M.. Be to, liudytojai K. V., R. K., G. M., S. K. taip pat patvirtino, kad A. G. baigus spardyti L. V., R. G. bėgdamas pro šalį įspyrė gulinčiam L. V. į galvą. Nors nukentėjusiųjų atstovo teigimu nuteistieji sužalojo bejėgiškos būklės gulintį be sąmonės asmenį, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad nuteistųjų R. G. ir A. G. sumanymas sunkiai sutrikdyti L. V. sveikatą kilo būtent po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės, t.y. pastarajam po A. G. smūgio nukritus ir praradus sąmonę. Priešingai, nustatytos įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, kad fizinio smurto panaudojimą L. V. atžvilgiu lėmė neadekvatūs A. G. ir R. G. veiksmai dėl staiga kilusios konfliktinės situacijos, kiekvienam iš konflikte dalyvavusių asmenų stengiantis apginti save ar savo draugus. Jokio išankstinio pasiruošimo sunkiai sutrikdyti L. V. sveikatą jam atsiradus bejėgiškoje būklėje, nebuvo.

49Taip pat nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų atstovo prašymu veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., kadangi vadovaujantis teismų praktika savanaudiškos paskatos pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., yra tada, kai sunkiai sutrikdoma sveikata siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą ir pan.). Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki kitam žmogui padaryto sužalojimo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į žmogaus sveikatą metu. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad nei A. G., nei R. G. naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. V. atžvilgiu, jokių savanaudiškų paskatų (paimti iš jo pinigus ar užvaldyti kitą turtą) neturėjo. Tokie deklaratyvaus pobūdžio nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

50Atitinkamai konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 135 str. 2 d. 8, 9 p., nėra pagrindo pripažinti nuteistųjų veiksmuose esant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 3 p.

51Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiųjų atstovo skunde išdėstytos išvados dėl BK 60 str. 9 p. nurodytos sunkinančios aplinkybės buvimo pagrįstos prielaidomis, nes byloje be liudytojų G. M., S. K., G. B. parodymų, jog A. G. su kompanija tą dieną gėrė alų, nėra jokių objektyvių A. G. ar R. G. apsvaigimą nuo alkoholio tą dieną patvirtinančių duomenų. Alkoholio kiekio matuokliu nuteistieji nebuvo patikrinti. R. G. apskritai neigė vartojęs alkoholinius gėrimus, kadangi buvo po ligos ir tą dieną pirmą kartą išėjo į lauką. A. G. prisipažino vartojęs nestiprų alkoholinį alų „Delight“, t.y. vieną 0,33 ml. buteliuką, todėl apsvaigęs nesijautė. Nagrinėjamu atveju pripažinti, jog veiką nuteistieji padarė apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, minėtų duomenų nepakanka.

52Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje, kadangi šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas konstatavo ir skiriant bausmę į tai atsižvelgė.

53Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentas pašalinti iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies tekstą, jog: „Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2012-03-30 įvykį, pasibaigusį nusikaltimu, išprovokavo ir pradėjo nukentėjusiojo L. V. draugai, kaltinamųjų padarytas nusikaltimas nebuvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, be to, šio įvykio galėjo būti išvengta, jei nukentėjusysis su savo draugais nebūtų ėję aiškintis santykių (kad kaltinamieji bei jų draugai buvo prie to paties namo kitos laiptinės, susidūrimo su kuriais buvo galima išvengti, nukentėjusiajam bei jo draugams pasakė atvykęs L. V. pusbrolis R. K.)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamos išvados padarytos įvertinus asmenų parodymus, jos yra pagrįstos ir logiškos.

54Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas L. G. patvirtino, kad ruošiantis vykti namo, jis, L., M., R., išėjo iš L. namų į lauką, tam, kad įsitikintų, jog galima saugiai palydėti merginas namo. Prie kitos laiptinės pamatė 4 vaikinus, kurie pakvietė juos pasišnekėti, kilo žodinis konfliktas, kurio metu link jo agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti E. todėl liudytojas bijodamas, kad gaus nuo jo smūgį, smūgiavo jam pirmas. Po to liudytojas iškart smūgiavo kitam vaikinui, stovėjusiam šalia E. Liudytojo R. K. teigimu, jis atvyko pas pusbrolį L. V. į namus, nurodė, jog prie laiptinės stovi 4 jaunuoliai, pasiūlė nueiti išsiaiškinti, giminaitis su draugais nusprendė išeiti apsidairyti. Išėjus į lauką ir priėjus prie vaikinų visi sustojo lanku, liudytojas pradėjo pokalbį, tačiau kilo žodinis konfliktas, stumdymasis ir L. G. smūgiavo 2 vaikinams į veidą. Liudytojas E. L. paaiškino, kad iš laiptinės išėjo L. V. su draugais, kilus konfliktui pirmiausiai smūgiai buvo suduoti P. C. ir E. K.. Matė, kaip L. G. bėgo link R. G. ir pradėjo jį mušti. Liudytojas E. K. parodė, kad L. V. ir jo draugams priėjusi prie liudytojo ir jo draugų, vienas iš L. V. kompanijos narių jam trenkė, dėl ko jis nukrito. Liudytojo P. C. teigimu, jaunuoliams priėjus prie liudytojo ir jo draugų, vienas iš jų nieko nesakęs trenkė liudytojui į žandą, tuomet prasidėjo muštynės. Nuteistasis A. G. taip pat patvirtino, kad prie jo kompanijos pribėgus L. V. kompanijai pastebėjo, jog R. G. kažkas trenkė į veidą, dėl ko pastarasis nukrito. Po to pamatė, kad kažkas trenkė E. K.. Nuteistojo R. G. teigimu, bėgdamas link draugų, jis pamatė kaip buvo trenkta E. K., kuris nuo smūgio nukrito. Tuomet link jo pradėjo eiti vaikinas, apsirengęs tamsiai mėlynais marškinėliais, jam bandant trauktis, minėtas vaikinas jam trenkė.

55Kaip matyti iš liudytojų parodymų, akivaizdu, jog pirmieji fizinį smurtą pavartojo būtent nukentėjusiojo L. V. draugai. Nukentėjusiojo atstovo ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados liečia tik tą epizodą, kuomet nukentėjusysis L. V. su draugais išėjo į kiemą aiškintis santykių su kaltinamaisiais ir jų draugais, dėl ko ir kilo muštynės. Dėl ankstesnių, t.y. K. K. sužalojimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio išvados gali būti daromos tik nukentėjusiųjų atstovo paminėtose kitose baudžiamosiose bylose, kuriose iš esmės sprendžiami ankstesni tos dienos įvykiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skunde deklaruojama ginčijamos išvados platesnė interpretacija nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.

56Dėl išlaidų priteisimo

57Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4163, patvirtinančią 466,80 Lt (135,19 Eur.) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. G. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, į nuteistųjų turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, sprendžia, jog išlaidos už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

58Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliacinės instancijos teisme taip pat prašė priteisti nukentėjusiesiems turėtas išlaidas už advokato pagalbą – 900 Lt (atsiliepimo į du nuteistųjų apeliacinius skundus parengimas). Atstovas teismui pateikė tai patvirtinančią sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad advokatui už šias paslaugas G. V. sumokėjo 900 Lt. Šias išlaidas nukentėjusieji patyrė dėl nuteistųjų kreipimosi į apeliacinės instancijos teismą, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. BPK 106 str. 2 d. numato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų už advokato paslaugas nuteistajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad už atsikirtimo į apeliacinius skundus surašymą advokatui faktiškai sumokėta suma (900 Lt) gerokai viršija apeliacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų turėtų analogiškų išlaidų dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji taip pat teikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, o jų interesus atstovavo tas pats advokatas, į nuteistųjų jauną amžių, jų materialinę padėtį ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, iš nuteistųjų priteistinos sumos dydis mažinamas iki 400 Lt. Suma priteistina asmeniui, kuris pagal pateiktus dokumentus patyrė išlaidas.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Nutarė

60Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno, nuteistojo R. G., nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės apeliacinius skundus atmesti.

61Priteisti iš nuteistųjų A. G. ir R. G. po 200 litų iš kiekvieno nukentėjusiajam G. V. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. R. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 2 metų laisvės... 4. G. V. ir L. V. civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai, iš A. G. ir R. G.... 5. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Kauno teritorinės ligonių kasos... 6. Iš kaltinamųjų A. G. bei R. G. nukentėjusiojo G. V. naudai priteistos... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. A. G. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2012-03-30, apie 19.00 val., ( - ), Kaune,... 9. Nuteistojo A. G. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniu skundu... 10. Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. Nukentėjusiųjų G. V. ir L. V. atstovas advokatas D. Varnas apeliaciniu... 12. Nukentėjusiųjų G. V. ir L. V. atstovas advokatas D. Varnas atsikirtime į... 13. Teismo posėdyje nukentėjusysis L. V. ir jo atstovas palaikė savo apeliacinį... 14. Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno, nuteistojo R. G.,... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 16. Pagal BPK 305 str. teismas apkaltinamąjį nuosprendį turi pagrįsti... 17. Išanalizavus nuteistųjų ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinių skundų... 18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 19. Dėl nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S.Kupčiūnienės apeliacinio skundo... 20. Kaip matyti iš nuteistojo A. G. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės... 21. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios... 22. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad padarytas... 23. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja pažymi, kad A. G. pilnai prisipažino... 24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius... 25. Apeliacinio skundo turinys taip pat patvirtina, kad A. G. prašydamas... 26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas L. G.... 27. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių... 28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės... 30. Be to, L. V. tėvas G. V. taip pat pareiškė ieškinį dėl 20 000 Lt... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas... 32. Dėl nuteistojo R. G. skundo... 33. Apeliaciniame skunde R. G. iš esmės ginčija savo kaltę, nesutikdamas su... 34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas yra... 35. Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius... 36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas kruopščiai... 37. Nors R. G. ginčija, kad būtent jo spyris koja lėmė nukentėjusiojo sunkų... 38. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų K. V., R. K., S.... 39. R. G. ir A. G., suduodami smūgius L. V. į svarbią gyvybei ir sveikatai... 40. Dėl priteistų civilinių ieškinių pagrįstumo pasisakyta atsakant į... 41. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam... 42. Dėl nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno apeliacinio... 43. Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo skunde iš esmės keliamas klausimas... 44. Nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentu, jog veika... 45. BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytas sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis... 46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo,... 47. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bejėgiškos būklės... 48. Kaip matyti iš liudytojo L. G. parodymų L. V. po pirmo A. G. smūgio prarado... 49. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiųjų atstovo prašymu veiką... 50. Atitinkamai konstatavus, jog nagrinėjamu atveju nėra nusikalstamą veiką... 51. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiųjų atstovo skunde... 52. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame... 53. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas nukentėjusiųjų atstovo skundo... 54. Bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas L. G. patvirtino, kad ruošiantis... 55. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, akivaizdu, jog pirmieji fizinį smurtą... 56. Dėl išlaidų priteisimo... 57. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51... 58. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliacinės instancijos... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,... 60. Nukentėjusiųjų L. V. ir G. V. atstovo advokato D. Varno, nuteistojo R. G.,... 61. Priteisti iš nuteistųjų A. G. ir R. G. po 200 litų iš kiekvieno...