Byla 2K-446/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E.K. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimu trylikai metų.

2Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d.

3Iš E. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 92,70 Lt.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 10 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pakeistas - iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta pirmosios instancijos teismo nustatytas nužudymo motyvas – fašistinė ideologija. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti,

Nustatė

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 22 d., apie 12.45 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g. 2, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prasilenkdamas su prieš jį ateinančiu V. G., laikydamas jį asocialiu asmeniu, užsipuolė pavadindamas nukentėjusįjį valkata, pastūmė, nukentėjusysis dėl senyvo amžiaus ir neįgalumo būdamas bejėgiškos būklės, pargriuvo ant žemės. Pargriuvusį nukentėjusįjį E. K. spardė kojomis į galvą, krūtinę, kojas ir kitas kūno vietas, padarydamas jam įvairius sužalojimus. Nukentėjusysis dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, V-VII šonkaulių lūžių, kepenų plyšimų bei vidinio nukraujavimo mirė; taip E. K. tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės buvusį V. G..

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio

810 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pašalindama iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą nužudymo motyvą – fašistinę ideologiją. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad E. K. aktyvus įsitraukimas į fašistinę ideologiją, buvo vidinė paskata (motyvas), nulėmusi nuteistojo pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

9Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti teismų sprendimus.

10Kasatorius nurodo, kad jis yra nekaltas ir nuteistas remiantis vienos liudytojos I. S. melagingais parodymais. Pasak nuteistojo, liudytoja melavo, kiek laiko dirba parduotuvėje „Iki“, taip pat kad įsidėmėjo jį kaip nuolatinį pirkėją. Policijos darbuotojo V. parodymai ir „Sodros“ pažyma patvirtina I. S. parodymų nepatikimumą, kurio teismai visiškai nevertino. I. S. parodymai buvo suabsoliutinti, o kiti įrodymai, jiems prieštaraujantys, atmesti; tai, kasatoriaus manymu, yra esminis proceso pažeidimas. Kasatoriaus teigimu, šios liudytojos parodymai yra neteisingi, nes ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitą vietą negu buvo sumuštas V. G., bei skirtingai aiškino V. G. judėjimo kryptį po sužalojimų. Kasatorius teigia, kad eksperimento metu pati liudytoja nedalyvavo, o kviestos moterys parodė, kad iš tos vietos, kur nurodė buvusi liudytoja, mato medį.

11Kasatorius nesutinka, kad eksperimento metu gauti duomenys patvirtina liudytojos I. S. parodymų tikrumą ir įrodo jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, kad liudytoja melavo, jog E. K. atpažino iš vaizdo įrašų, nes tokių įrašų nėra, ir kad tai suklaidino pirmosios instancijos teismą. Be to, kasatorius nurodo, kad nesutampa liudytojos parodymai dėl smūgių skaičiaus su eksperto išvada dėl sužalojimų.

12Kasatorius skunde teigia, kad buvo pažeista atpažinimo procedūra, nes iš pradžių I. S. atpažino įtariamąjį, o po to buvo apklausta apie atpažįstamojo požymius.

13Be to, teismai, atidžiai netirdami įvykio aplinkybių, buvo šališki.

14Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti.

15Gynėjas skunde teigia, kad nuosprendis ir nutartis grindžiami išankstine nuostata (prezumpcija), pagal kurią liudytojos I. S. parodymai, kuriais grindžiama E. K. kaltė, yra neabejotinai patikimi. Skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo nutarties aprašomosios dalies pradžioje teismas preziumavo ir sureikšmino I. S. parodymus, tiesiogiai kaltinančius E. K., teismas taip pat išsakė išankstinę nuomonę apkaltinančią E. K. nužudymu. Tai, pasak gynėjo, yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

16Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinių skundų. Teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė įvertindamas tik vieną skundo argumentą dėl liudytojos I. S. suinteresuotumo, nurodydamas, jog skundo teiginiai deklaratyvūs. Tai, gynėjo manymu, yra šiurkštus E. K. teisių į gynybą pažeidimas.

17I. S. parodymuose esantys prieštaravimai ryškūs, reikšmingi, alternatyvaus pobūdžio vertinant kitų įrodymų požiūriu. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar liudytoja buvo įvykio vietoje, matė V. G. sumušimą, įsidėmėjo smurtavusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino prieštaravimų ir jų nepašalino. Pasak gynėjo, prieštaravimai liko nepašalinti, nes iškviesta į apeliacinės instancijos teismo posėdžius I. S. negalėjo paaiškinti prieštaravimų pagarsinus jos apklausos protokolus. Liudytoja nurodė, kad praėjo daug laiko ir ji nepamena, tačiau jos nurodymai, kad pirminiai parodymai tikresni, nes ankstesnių apklausų metu prisiminė geriau, kasatoriaus manymu, prieštaravimų nepašalina. Apeliacinės instancijos teismui nepašalinus liudytojos parodymų prieštaringumo, nenuoseklumo ir neatitikimo faktinėms aplinkybėms, buvo pažeisti BPK 320, 324 straipsniai.

18Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 10, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimus, nes pateikė buitinio lygmens samprotavimus, apibendrinimus ir išvadas dėl I. S. parodymų išplėstinai juos aiškindamas, nors tą draudžia BPK 20 straipsnio 5 dalis, 241 straipsnio

192 dalis. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tikslino nusikaltimo vietą plečiamai aiškindamas I. S. parodymus, manipuliuodamas atstumais ir nekreipdamas dėmesio į I. S. nurodytus atstumus bei vietas įrodymų patikrinimo metu, atstumus, kurie nustatyti įvykio vietos apžiūros protokolu, eksperimentu, liudytojo R. R. parodymais. Taip pat teismas išplėstinai aiškina liudytojos parodymus ir toje nutarties vietoje, kur siekiama pašalinti prieštaravimus tarp I. S. parodymų patikrinimo vietoje duotų parodymų, kai ji nuotraukose nurodo kitą V. G. sumušimo vietą ir tą vietą, iš kurios ji negalėjo matyti tikrosios V. G. sumušimo vietos. Taip teismas į parodymus įveda reikšmingus duomenis, kurie yra visiems žinomi ir jų nereikia įrodinėti. Tačiau toks duomenų kūrimas ir jų pagrindu sprendimų priėmimas yra BPK 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

206 straipsnio pažeidimai, nes teismas negali būti įrodymų šaltinis.

21Pasak gynėjo, nuteistasis ir jo gynyba negalėjo parodyti norimo aktyvumo I. S. apklausoje, nes teismas posėdį, skirtą 2010 m. balandžio 22 d., netikėtai surengė balandžio 8 d., pranešdamas gynėjui ir nuteistajam apie tai tiesiogiai prieš posėdį. Toks posėdžio netikėtumas ir skubotumas yra proceso nesąžiningumo požymis. Be to, teismas sudarė visas galimybės I. S. duoti parodymus, atitinkančius liudytojo R. R. parodymus, nes ji būdavo kviečiama visada po R. R. apklausos, kartu į teismo posėdžius su R. R. neatvykdavo, o teismas atmetė prašymą iškviesti kartu abu liudytojus.

22Kasatorius teigia, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog I. S. skambino pagalbos numeriu, išsamus tyrimas rodo, kad I. S. neskambino, taigi ji nebuvo ir įvykio vietoje, nematė V. G. sumušimo. Teismas, pagrįsdamas I. S. buvimą įvykio vietoje, nurodė pokalbių išklotinę, tačiau ši išklotinė priklauso J. Ž.. Tik jos skambučio pagrindu, pagal bylos duomenis, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tačiau, pačios J. Ž. skambutis nei teismo nuosprendyje, nei nutartyje liko neįvertintas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįvertino garso įrašų 2007 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolo. I. S. priskiriamo 13.09 val. pokalbio raštiška išklotinė neidentifikuota, neapžiūrėta ir prie bylos nepridėta. Apžiūros protokole vietoje I. S. priskiriamo 13.09 val. telefoninio pokalbio raštiškos išklotinės, įvardytos apžiūros objektu Nr. 1, pateikta R. R. telefoninio 13.12 val. pokalbio išklotinė. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra telefoninių pokalbių garso įrašų kopijų, gautų elektroninių paštu iš Bendrojo pagalbos centro, priklausiusių J. Ž., R. R., I. S.. Nesant pokalbių garso įrašų, patikrinti raštiškų garso įrašų išklotinių (stenogramų) – neįmanoma, todėl abejojama, ar jas galima pripažinti įrodymais pagal BPK 20 straipsnio 1-4 dalių nuostatas.

23Skunde nurodoma, kad E. K. atpažinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant BPK

24191 straipsnio 2 dalies, 195 straipsnio 3 dalies nuostatas. Liudytojos apklausos atliktos 2010 m. kovo 4 d., kurių metu ji nurodė, kad E. K. atpažįsta iš veido bruožų, tačiau konkrečiai jų neįvardijo. Nesant I. S. apklausose nurodytų asmens, sumušusio V. G., konkrečių atpažinimo požymių, pagal BPK 191-192 straipsnio reikalavimus nėra procesinio pagrindo organizuoti ir atlikti asmens parodymą atpažinti. Konkrečių atpažinimo požymių neįvardijimas apklausoje ir jų neidentifikavimas atpažinimo metu daro atpažinimą neteisėtą ir negalimą patikrinti, kaip to reikalauja įrodymų leistinumo sąlyga. Be to, gynėjas teigia, kad E. K. buvo atpažįstamas ne iš trijų, o iš dviejų asmenų ir nė vienas iš jų nebuvo apsirengęs rūbais, kuriais buvo apsirengęs asmuo, sužalojęs V. G.. Kiti du asmenys, tarp kurių atpažįstamas ir E. K., apsirengę įvairių spalvų rūbais, o E. K. apranga - juodi rūbai, daugiau atitinkantys asmens, sužalojusio V. G., rūbus.

25Kasatorius teigia, kad byloje nėra nustatyta V. G. sužalojimų vieta, kuri yra vienas pagrindinių objektyviųjų požymių. Nežinant tikslios vietos, neįmanoma patikrinti ir įvertinti liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų, kuriais grindžiamas E. K. kaltinimas. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma visiškai skirtinga V. G. sumušimo vieta, negu ta, kurią nurodo I. S. parodymų patikrinimo vietoje. Teismas, skirdamas eksperimentą, nenurodė tikslios V. G. sužalojimo vietos, kaip eksperimento atlikimo orientacinio pagrindo. Be to, teismas pavedė bylą tyrusiam ir dėl to suinteresuotam prokurorui organizuoti eksperimento atlikimą, palikdamas prokuroro nuožiūrai nustatyti sužalojimo vietą, pasirinkti panašias į I. S. pagal ūgį statistes, galutinai nustatyti stebėjimo vietas, manekeno panaudojimą ir galiausiai nustatyti matomumo galimybes. Pasak gynėjo, teismas sudarė sąlygas šališkam eksperimento organizavimui, o kartu ir šališkam eksperimento atlikimui, jo duomenų vertinimui ir fiksavimui, o tai yra BPK 20 straipsnio 5 dalies, 197 straipsnio, 241 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimai. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma patikrinti liudytojos I. S. parodymų dėl V. G. sužalojimo matomumo galimybes, tačiau teismo užduotis liko neįvykdyta, nes liudytoja I. S. eksperimente nedalyvavo, dėl to nebuvo atkurta įvykio situacija, padėtys, iš kurių ji stebėjo, vieta, kurioje buvo sužalotas V. G.. I. S. matomumo galimybės nepatikrintos ir nenustatytos. Kasatorius nurodo, kad eksperimento metu buvo tikrinamos prokuroro pakviestų R. L. ir I. G. matomumo galimybės, tačiau jų parodymai negali būti vertinami kaip teisėtai gauti duomenys, nes tokių proceso dalyvių BPK nenumato, jos neįspėtos dėl atsakomybės už neteisingus parodymus. Eksperimentas buvo neteisėtas dar ir dėl to, kad atliktas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo M. Gvozdovičiaus Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teritorijoje, pažeidžiant teritorinės kompetencijos įgaliojimus, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinė kompetencija ribojama teismo veiklos teritorija (BPK 19, 123, 226, 228, 234 straipsniai). Be to, gynėjas teigia, kad teisėjui pareikštas nušalinimas buvo atmestas nepagrįstai. Dėl minėtų procesinių pažeidimų atliekant eksperimentą gauti duomenys yra neleistini įrodinėjimo procese.

26Kasatorius nurodo, kad teismo nuoroda, jog specialistas, pasisakydamas dėl I. S. E. K. atpažinimo nepatikimumo, „viršijo specialisto kompetencijos ribas“, prieštarauja BPK

2789-90 straipsniams, nes prof. V. Justickis yra teismo psichologijos specialistas ir išvadą pateikė teismo psichologinių, specialių žinių pagrindu. Pasak gynėjo, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. J. ir J. K. parodymus apie E. K. drabužius, nes tai patikimi parodymai, tų asmenų, kurie nuteistąjį pažįsta daug metų ir neturi jokio kito intereso, tik tiesos nustatymą.

28Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog sužalojimus V. G. galėjo gauti ir krisdamas, o tai įmanoma turint omenyje jo girtumą ir neįgalumą. Apeliacinės instancijos teismas nors ir pašalino vieną iš nužudymo motyvų - fašistinę ideologiją, tačiau kito nužudymo motyvo neperžiūrėjo, nors to buvo prašoma apeliaciniame skunde, todėl buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalis. Pirmosios instancijos teismas, priskirdamas nukentėjusįjį asocialių asmenų kategorijai, ir nužudymo motyvu įvardydamas aklą neapykantą asocialiems asmenims, klydo, o tokių savo išvadų nemotyvavęs padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 241 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Gynėjo manymu, nukentėjusiojo negalima priskirti asocialiems asmenims. Šis argumentas buvo išdėstytas ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėjo. Teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, veikos motyvu įvardijo aklą neapykantą asocialiems asmenims ir ją pagrindė tik liudytojų išgirstomis pavienių žodžių nuotrupomis „bomžas“, bei „eik pats užsidirbti pinigų“. Toks nuogirdų aiškinimas ir išvadų darymas apskritai apibūdinant kaltinamąjį prasilenkia su bylos medžiaga apie kaltinamojo asmenybę ir logika taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, kaltinamojo teisę į objektyvų, išsamų nešališką teismą, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų nekentęs asocialių ar senyvo amžiaus žmonių, turinčių negalią, juos niekinęs ar kaip kitaip anksčiau išsakęs ar demonstravęs savo požiūrį į juos. Nesant kitų nužudymo motyvų, veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

29Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad iš prieš tai išdėstytų argumentų akivaizdu, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nuteisti E. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus.

30Kasaciniai skundai atmestini.

31Dėl BPK 191-192 straipsnių taikymo

32Kasatorių teigimu, ikiteisminiame tyrime nebuvo pagrindo organizuoti asmens atpažinimo procedūros, nes prieš tai atliktos apklausos metu liudytoja I. S. nenurodė matyto asmens požymių, pagal kuriuos galėtų tą asmenį atpažinti, todėl toks atpažinimas yra neteisėtas ir jo duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Tokie kasatorių teiginiai nepagrįsti, nes juos paneigia bylos duomenys.

33BPK 191-192 straipsniai reglamentuoja parodymo atpažinti tvarką. Pagal BPK

34191 straipsnio 2 dalį atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Bylos duomenys patvirtina, kad liudytoja I. S. pirmą kartą buvo apklausta

352007 m. gegužės 8 d. Šios apklausos metu ji parodė, kad gerai įsidėmėjo žmogaus, spardžiusio nukentėjusįjį, veido bruožus bei išvaizdą ir jį apibūdino: ūgis apie 180 cm, liekno kūno sudėjimo, 24-28 metų amžiaus, pažymėjo, kad jis buvo su berete iš po kurios nesimatė plaukų, todėl sprendė, kad jis buvo arba plikas, arba labai trumpais plaukais, veidas pailgas įdubusiais skruostais. Liudytoja parodė, kad atpažinti šį asmenį ji galėtų iš veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, be to, tą vaikiną yra mačiusi ir anksčiau parduotuvėje. 2009 m. kovo 4 d. buvo atliktas asmens atpažinimas iš nuotraukų. Iš procesinio veiksmo protokolo matyti, kad atpažinimui buvo pateiktos keturių asmenų nuotraukos, iš kurių liudytoja I. S. atpažino E. K. iš veido bruožų. Iš E. K. nuotraukos akivaizdu, kad jis plikas, veidas pailgas įdubusiais skruostais t. y. atitinka tuos požymius, kuriuos liudytoja I. S. nurodė 2007 m. gegužės 8 d. apklausoje. 2009 m. kovo 9 d. liudytoja buvo apklausta dar kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo. Apklausos metu ji patvirtino duotus parodymus ir patikino, kad yra įsitikinusi, jog neklysta dėl atpažinimo metu nurodyto asmens. 2009 m. balandžio 1 d. buvo atliktas asmens atpažinimo veiksmas, kurio metu atpažįstančiajam buvo parodyti trys fiziniai asmenys (vienas iš jų - E. K.), iš kurių liudytoja I. S. atpažino E. K. iš veido bruožų. Atpažinimo protokole nurodyta, kad E. K. gimė 1979 m, jo ūgis 180 cm, normalaus kūno sudėjimo, taigi atitinka tuos požymius, kuriuos liudytoja I. S. nurodė 2007 m. gegužės 8 d. apklausoje. BPK

36192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Liudytojai I. S. buvo parodyti atpažinti trys fiziniai asmenys, vienas iš jų buvo atpažintinas asmuo – E. K., tai atitinka minėtą BPK 192 straipsnio 2 dalies nuostatą. Taigi gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad, be atpažintino asmens, turėtų būti dar trys asmenys.

37Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant BPK 191-192 straipsniuose nurodytų reikalavimų, todėl šių procesinių veiksmų metu gauti duomenys yra teisėti ir teismas pagrįstai jais grindė E. K. kaltę.

38Dėl BPK 197 straipsnio (eksperimento) taikymo

39Kasatoriai skunduose akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas sudarė sąlygas šališkam eksperimento organizavimui ir atlikimui, jo duomenų vertinimui ir fiksavimui. Anot kasatorių, eksperimento rezultatai niekiniai, nes jame nedalyvavo liudytoja I. S..

40BPK 197 straipsnis apibrėžia eksperimentą kaip procesinį veiksmą, kuris skirtas liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti, kada atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai. Atliekant eksperimentą galima patikrinti įvykio ar reiškinio suvokimo galimybę (matomumą, girdimumą ir pan.). Šioje byloje teismas siekė patikrinti, ar liudytoja I. S. galėjo matyti įvykio vietą iš tos vietos – parduotuvės rampos, nuo kurios ji stebėjo įvykį. Tai, kad liudytoja I. S. nedalyvavo eksperimente, šiuo proceso veiksmu gautų rezultatų nedaro niekiniu ir neteisėtu, nes eksperimentas nėra tapatus parodymų patikrinimo veiksmui. Liudytoja I. S. parodymų patikrinimo metu parodė vietą parduotuvės rampoje nuo kurios ji stebėjo įvykį. Taigi eksperimento metu buvo žinoma liudytojos buvimo vieta ir siekta atkūrus panašias aplinkybes ir sudarius panašias sąlygas patikrinti, ar liudytoja I. S., iš tos vietos galėjo matyti įvykį. BPK 197 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad eksperimento metu dalyvautų tas pats asmuo, kurio parodymai yra tikrinami, be to, galimi atvejai, kai toks asmuo jau miręs ar ilgam laikui išvykęs. Liudytoja I. S. tuo metu dirbo užsienyje, todėl į eksperimentą buvo pakviestos dvi panašaus ūgio moterys, jame dalyvavo E. K. ir jo gynėjas, kurie galėjo akivaizdžiai įsitikinti, ar liudytoja iš nurodytos vietos galėjo matyti įvykį. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti eksperimentą. Taigi minėtas teisėjas vykdė aukštesniojo teismo įpareigojimą, o ne ėmėsi savavališkų veiksmų. Kasatorius (gynėjas) nurodo, kad taip buvo pažeista teritorinė kompetencija, nes įvykio vieta yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teritorijoje, tačiau nenurodo teisinių argumentų, kaip šis formalus pažeidimas suvaržė jo ginamojo teises ar sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, nes kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 3 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad eksperimentas buvo atliktas nepažeidžiant procesinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo abejoti eksperimento metu gautų duomenų teisėtumu.

41Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

42BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo sprendime turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus.

43Kasaciniuose skunduose nesutinkama su žemesniųjų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, keliami įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimai, nesutinkama su tuo, kad teismai vienais įrodymais grindė E. K. kaltę, o kitus atmetė. Tiek nuteistasis, tiek gynėjas skunduose ginčija ir nesutinka su liudytojos I. S. parodymų vertinimu, siekia paneigti jos parodymų patikimumą, neigia teismų nustatytas aplinkybes, kad I. S. skambino pagalbos centrui ir matė įvykį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimo nenagrinėja, nes byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, o įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, gauti teisėtai. Dėl kasatorių skunduose nurodytų duomenų gavimo teisėtumo teisėjų kolegija jau pasisakė.

44BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų esminiai argumentai: ginčijo įrodymų vertinimą bei jų patikimumą, faktinių bylos aplinkybių nustatymą, neigė savo kaltę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti abejones dėl įrodymų patikimumo, atliko įrodymų tyrimą: iš naujo apklausė įvykį mačiusius liudytojus I. S., bei R. R., paskyrė eksperimentą, kad būtų pašalintos abejonės dėl liudytojos I. S. parodymų patikimumo (apeliantai abejojo, ar ji galėjo matyti įvykio vietą), apklausė medicinos ekspertę, kad būtų pašalintos abejonės dėl sužalojimų pobūdžio, taip pat buvo apklausti liudytojai I. R., G. V., O. M., kurie patvirtino I. S. apklausų aplinkybes, bei liudytoja K. M., kuri atliko ikiteisminį tyrimą byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas gynėjo prašymus, apklausė ir liudytojus V. J. bei J. J. K.. Procesinių veiksmų metu gautus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas įvertino, palygino su bylos duomenimis, ištirtais pirmosios instancijos teisme, ir padarė pagrįstas išvadas, kad liudytojos I. S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, juos patvirtina Bendrosios pagalbos centre užfiksuoti duomenys bei liudytojo R. R. parodymai, todėl nebuvo pagrindo jais abejoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, remdamasis jomis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo E. K. kaltės, išskyrus nužudymo motyvą, ir teisingai kvalifikavo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

45Gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė specialisto prof. V. Justickio pateiktas išvadas bei liudytojų V. J. ir J. K. parodymus. Pažymėtina, kad gynėjas, kaip proceso dalyvis, turi teisę rinkti gynybai reikalingus duomenis bei teismui siūlyti, kaip galėtų būti vertinami byloje esantys duomenys, tačiau gynybos siūlymas nėra privalomas teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad proceso dalyviui duotas privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas laikytinas konsultacine išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Tokios išvados neįpareigoja teismo vienareikšmiškai remtis jų rezultatais, jos turi būti vertinamos visų kitų įrodymų kontekste pagal įstatymų reikalavimus ir teismo vidinį įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialisto V. Justickio išvadą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai motyvavo, kodėl atmetė minėto specialisto išvadas. Pažymėtina, kad kvalifikuojamojo požymio būvimą kaltininko veiksmuose nustato ir pripažįsta tik teismas, remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis. Tai yra nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo klausimas, dėl kurio galutinį sprendimą priima tik teismas.

46Kasatorius (gynėjas) skunde nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad liudytoja I. S. Bendrosios pagalbos centro telefonu neskambino, o jai priskiriamo pokalbio raštiška išklotinė yra R. R. pokalbio išklotinė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. balandžio 22 d. 13.09 val. iš telefono Nr. ( - ) paskambino moteris ir pranešė, kad ką tik matė, kaip vaikinas sumušė žmogų. Šio pokalbio išklotinėje nurodyta, kad pokalbis vyksta tarp dviejų moterų, o pokalbio turinys patvirtina, kad apie įvykį pranešė moteris, kuri ką tik matė, kaip vaikinas sumušė žmogų, be to, nustatyta, kad minėtas telefono numeris tuo metu priklausė liudytojai I. S.. Šie objektyvūs duomenys patvirtina liudytojos I. S. parodymų patikimumą.

47Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apeliantų argumentus yra atsakyta bei pakankamai motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK

48332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio

493 dalies reikalavimų.

50Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

51Kasatorius (gynėjas) skunde nurodo, kad, nesant Bendrosios pagalbos centro telefonu paskambinusių žmonių pokalbių garso įrašų, neįmanoma patikrinti garso įrašų išklotinių (stenogramų). Teisėjų kolegija atkreipia šio kasatoriaus dėmesį, kad šis klausimas nebuvo keliamos apeliacinės instancijos teisme (tokio argumento nebuvo nurodyta apeliaciniame skunde), todėl minėtas argumentas paliktinas nenagrinėtas, nes kasacinės instancijos teismas pasisako tik tais klausimais, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

52Dėl teisės į gynybą suvaržymo

53Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, be kitų teisių, turi teisę turėti gynėją. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti laiko bei galimybių pasirengti gynybai ir gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 10 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7, 8 dalys).

54Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. K. turėjo gynėją. E. K. ir jo gynėjas aktyviai dalyvavo liudytojos I. S. apklausoje aiškindamiesi juos dominančias aplinkybes. Beje, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai apklausė minėtą liudytoją, o ta aplinkybė, kad šis teismas posėdį, skirtą 2010 m. balandžio 22 d., surengė balandžio 8 d., niekaip nesuvaržė nuteistojo teisės į gynybą, nes nei jis, nei gynėjas neprašė liudytojos apklausos atidėti dėl to, kad jie nepasiruošę apklausai, be to, liudytoja I. S. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme ir jos parodymų turinys jiems buvo žinomas.

55Taigi E. K. teisė turėti gynėją bei apklausti kaltinimo liudytojus nebuvo suvaržyta, todėl kasatorius (gynėjas) nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista pirmiau nurodytų teisės aktų normų garantuojama teisė į gynybą.

56Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų taikymo

57Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nužudymo motyvų, be to, neteisingai inkriminuotas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

58BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokios paskatos yra veiką kvalifikuojantis požymis. Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

59Nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada, kad E. K. V. G. nužudė dėl chuliganiškų paskatų, yra teisinga ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Byloje nustatyta, kad E. K. nukentėjusįjį pastūmė, o parkritusį spardė kojomis viešoje vietoje, sulaužė neįgalaus nukentėjusiojo ramentus, taip išreikšdamas nepagarbą jam. Smurto proveržis kilo be svarbios priežasties, prasilenkiant su nukentėjusiuoju gatvėje. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo chuliganiškas paskatas motyvavo tuo, kad kaltinamasis, prieš panaudodamas smurtą, prasilenkdamas su nukentėjusiuoju jam pasakė įžeidžiamą frazę, po to pastūmęs nukentėjusįjį iš įtūžio sulaužė jo ramentus, šaukė ant nukentėjusiojo. Šiuos veiksmus teismas laikė neapykantos asocialiems asmenims išraiška, kuri vertintina kaip menkavertė priežastis panaudojant smurtą prieš asmenį. Teismas nustatė, kad V. G. buvo nužudytas viešoje vietoje dienos metu, suduodant jam smūgius į gyvybiškai pavojingas vietas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. K. su nukentėjusiuoju būtų turėjęs asmeninių ar dalykinių santykių, konfliktavęs, pats nuteistasis patvirtino, kad nukentėjusiojo nepažinojo. E. K. veiksmai pasireiškė aiškiu žmogaus negerbimu, nes jis ne tik sudavė smūgius senyvo amžiaus, neįgaliam žmogui, bet ir prieš suduodamas smūgius sulaužė nukentėjusiojo ramentus taip išreikšdamas nepasitenkinimą nukentėjusiojo fiziniu neįgalumu. Remiantis liudytojų parodymais teismas nustatė, kad E. K. smurtiniai veiksmai buvo staigūs ir netikėti, be priežasties, kilo dėl nukentėjusiojo socialinės padėties. Tai, kad nukentėjusysis buvo priklausomas nuo alkoholio ir elgetaudavo, patvirtina nukentėjusiojo buvusios žmonos parodymai. Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad nužudymas įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, rodant aiškų žmogaus negerbimą, pažeidžiant moralės normas, dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo socialinės padėties. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog veikos kvalifikavimą lemia ne fakto nustatymas, kad kaltininkas apskritai nekentė senyvo amžiaus žmonių, turinčių negalią, bet, tai kad būtent veikos padarymo metu jo veiksmus lėmė chuliganiškų paskatų motyvas.

60Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

61Gynėjo kasaciniame skunde neginčijamas E. K. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl teisėjų kolegija dėl šio punkto inkriminavimo plačiau nepasisako.

62Dėl kitų skundų argumentų

63Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra dalis argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

65382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

66Nuteistojo E. K. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas... 3. Iš E. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 92,70 Lt.... 4. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. nuteistas už tai, kad 2007 m.... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. 10 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pašalindama... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti teismų sprendimus.... 10. Kasatorius nurodo, kad jis yra nekaltas ir nuteistas remiantis vienos... 11. Kasatorius nesutinka, kad eksperimento metu gauti duomenys patvirtina... 12. Kasatorius skunde teigia, kad buvo pažeista atpažinimo procedūra, nes iš... 13. Be to, teismai, atidžiai netirdami įvykio aplinkybių, buvo šališki.... 14. Kasaciniu skundu nuteistojo E. K. gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti... 15. Gynėjas skunde teigia, kad nuosprendis ir nutartis grindžiami išankstine... 16. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinių... 17. I. S. parodymuose esantys prieštaravimai ryškūs, reikšmingi, alternatyvaus... 18. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 10, 44... 19. 2 dalis. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tikslino... 20. 6 straipsnio pažeidimai, nes teismas negali būti įrodymų šaltinis.... 21. Pasak gynėjo, nuteistasis ir jo gynyba negalėjo parodyti norimo aktyvumo I.... 22. Kasatorius teigia, kad duomenų, kurie patvirtintų, jog I. S. skambino... 23. Skunde nurodoma, kad E. K. atpažinimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant... 24. 191 straipsnio 2 dalies, 195 straipsnio 3 dalies nuostatas. Liudytojos... 25. Kasatorius teigia, kad byloje nėra nustatyta V. G. sužalojimų vieta, kuri... 26. Kasatorius nurodo, kad teismo nuoroda, jog specialistas, pasisakydamas dėl I.... 27. 89-90 straipsniams, nes prof. V. Justickis yra teismo psichologijos... 28. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog... 29. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad iš prieš tai išdėstytų argumentų... 30. Kasaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl BPK 191-192 straipsnių taikymo... 32. Kasatorių teigimu, ikiteisminiame tyrime nebuvo pagrindo organizuoti asmens... 33. BPK 191-192 straipsniai reglamentuoja parodymo atpažinti tvarką. Pagal BPK... 34. 191 straipsnio 2 dalį atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklausiamas... 35. 2007 m. gegužės 8 d. Šios apklausos metu ji parodė, kad gerai įsidėmėjo... 36. 192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad parodomų atpažinti asmenų turi būti... 37. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi... 38. Dėl BPK 197 straipsnio (eksperimento) taikymo... 39. Kasatoriai skunduose akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas sudarė... 40. BPK 197 straipsnis apibrėžia eksperimentą kaip procesinį veiksmą, kuris... 41. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 42. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 43. Kasaciniuose skunduose nesutinkama su žemesniųjų instancijų teismų atliktu... 44. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 45. Gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 46. Kasatorius (gynėjas) skunde nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad liudytoja... 47. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje... 48. 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta... 49. 3 dalies reikalavimų.... 50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės... 51. Kasatorius (gynėjas) skunde nurodo, kad, nesant Bendrosios pagalbos centro... 52. Dėl teisės į gynybą suvaržymo... 53. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių... 54. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu,... 55. Taigi E. K. teisė turėti gynėją bei apklausti kaltinimo liudytojus nebuvo... 56. Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų taikymo... 57. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 58. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito... 59. Nagrinėjamoje byloje teismų padaryta išvada, kad E. K. V. G. nužudė dėl... 60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. K.... 61. Gynėjo kasaciniame skunde neginčijamas E. K. veiksmų kvalifikavimas pagal BK... 62. Dėl kitų skundų argumentų... 63. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. 382 straipsnio 1 punktu,... 66. Nuteistojo E. K. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti....