Byla 2-1180-381/2016
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Heles group“ (toliau – UAB „Heles group“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (toliau – UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ arba bankroto administratorius).

52016 m. kovo 20 d. pareiškėjas (kreditorius) R. M. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Prašyme nurodė, kad specialus teismines bankroto procedūras reguliuojantis Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 8 d. pažyma, kurioje, remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatuota, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, patvirtina bankroto administratoriaus jam priskirtų pareigų netinkamą vykdymą bei sudaro pagrindą jo atstatydinimui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų.

8Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

9Teismas, nustatęs, kad prašymą pateikusio kreditoriaus teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 789,39 Eur, o bendra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro 72 044,50 Eur, vadovaudamasis nurodytomis ĮBĮ nuostatomis, padarė išvadą, kad pareiškėjas negali kreiptis su prašymu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nes jo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Pareiškėjas (kreditorius) R. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, o teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama, todėl ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

132. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylose turi būti ginamas viešasis interesas, todėl teismas, gindamas bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą, turi ex officio įvertinti bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti pareigas pagal kreditoriaus pateiktą informaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-636/2011);

143. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nusistovėjusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nors ĮBĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės kreditoriams, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų tiesioginės teisės teisme inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūros, tačiau, kita vertus, pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslą, tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvą bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų šio klausimo nekėlė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016).

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus), kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų.

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Kaip teisingai nurodyta pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašyme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria toks prašymas nebuvo priimtas, įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nustatęs, kad jo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje bankroto byloje vien jo patvirtintų reikalavimų vertinės išraiškos dydis neturi lemiamos reikšmės klausimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimui, kadangi bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikti dokumentai, sudarantys pagrindą abejoti bankroto administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apelianto argumentams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teises bankroto procese, bankroto administratoriaus atsistatydinimo arba atstatydinimo ir jo pakeitimo kitu bankroto administratoriumi klausimus, taip pat nesivadovavo nuosekliai suformuota teismų praktika šiais klausimais, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus, kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje bankroto byloje pareiškėjas (kreditorius), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška nesudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iš bankrutavusios BUAB „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų, o pirmosios instancijos teismas turėjo šį prašymą priimti ir nagrinėti jį iš esmės, kaip bet kurį kitą procesinį prašymą.

21Lietuvos apeliacinio teismo nusistovėjusioje praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi prerogatyvą ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš ĮBĮ numatytų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekėlė. Ši teismo prerogatyva aiškinama atsižvelgiant į paties bankroto proceso tikslą bei bankroto bylos nagrinėjimo principus, vadovaujantis kuriais teisme vykstantis bankroto procesas turi būtų ekonomiškas, operatyvus ir objektyvus, tokiu būdu užtikrinant tinkamą tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek jos savininkų bei kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5, 7 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokius duomenis teismui gali pateikti ir vienas iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016 ).

22Be to, kaip teisingai teigiama atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012, konstatavo, kad nors atskiro kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis). Taigi teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012).

23Pareiškėjas (kreditorius) R. M., teikdamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nurodė jame išsamius argumentus, kodėl jo manymu, yra pagrindas abejoti bankroto administratoriaus kompetencija bei būtina kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Taip pat pareiškėjas pateikė prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiantį dokumentą, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 8 d pažymą Nr. 4D-2015/1-922. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytos nuosekliai suformuotos teismų praktikos, pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visiškai nevertino, nesprendė, ar prašyme nurodytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus pareigų (ne)tinkamo vykdymo bei sudarytų pakankamą pagrindą abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu. Atsisakydamas priimti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė byloje dalyvaujančio asmens, turinčio bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, prašymo bei nepriėmė sprendimo dėl jo išnagrinėjimo rezultato.

24Dėl ankščiau nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo R. M. prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. M. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. 2016 m. kovo 20 d. pareiškėjas (kreditorius) R. M. pateikė bankroto bylą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada... 9. Teismas, nustatęs, kad prašymą pateikusio kreditoriaus teismo patvirtintų... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Pareiškėjas (kreditorius) R. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl bankroto... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bankroto... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nusistovėjusia Lietuvos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 18. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. Kaip teisingai nurodyta pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašyme dėl... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti... 21. Lietuvos apeliacinio teismo nusistovėjusioje praktikoje yra išaiškinta, kad... 22. Be to, kaip teisingai teigiama atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas... 23. Pareiškėjas (kreditorius) R. M., teikdamas bankroto bylą nagrinėjančiam... 24. Dėl ankščiau nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikinama ir... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 26. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir...