Byla 2-1896-259/2014
Dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ atstovui bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ įgaliotam asmeniui R. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Certa“ atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, atsakovui D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ ieškinį atsakovams D. B., uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ dėl žalos atlyginimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovė BUAB „Tobula santechnika“ patikslintu ieškiniu (b. l. 39-42) prašė pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Tobula santechnika“ ir UAB „Certa“ sudarytus sandorius, kuriais UAB „Tobula santechnika“ 2010-2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos preikių už 2014 105,56 Lt sumą, taikyti restituciją, įpareigojat UAB „Certa“ grąžinti nesąžingai įgytas prekes, o UAB „Certa“ sumokėta pinigų suma gali būti tvirtinama kaip kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje; priteisti iš D. B. ieškovės naudai 20768 Lt patirtos žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės naudai 22214,99 Lt patirtos žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės naudai 200,64 Lt patirtos žalos atlyginimo. Ieškinys buvo grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog Kauno apygardos teismo 2011 12 14 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ iškelta bankroto byla, teismas konstatavo, jog įmonė yra nemoki. 2013 08 26 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2013 10 25 d. Bankroto administratoriui tikrinant įmonės sudarytus sandorius, buvo nustatyta, kad UAB „Tobula santechnika“ 2010-2011 metais pardavė UAB „Certa“ santechnikos preikių už 214 105,56 Lt sumą. Ieškovo manymu, prekės buvo parduotos už penelyg mažą kainą, nesiekiant UAB „Tobula santechnika“ gauti pelno. Tikėtina, kad, pardavus prekes standartinėmis kainomis, būtų išvengta įmonės nemokumo ar bent sumažintas įmonės įsiskolinimas kreditoriams. Ieškovo manymu prekės buvo pardavinėjamos mažomis kainomis ir todėl, kad abiejų bendrovių akcininku buvo atsakovas D. B., kuris nesiekė kad UAB „Tobula santechnika“ gautų pelno.

3Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovas D. B. nepagrįstai išsimokėjo sau dalį bendrovei suteiktos paskolos, jo suteiktos bendrovei paskolos grąžinimo terminas nebuvo suėjęs, taip bendrovės akcininkas ir jos direktorius pasielgė nesąžiningai ir pažeidė kitų bendrovės kreditorių interesus. Bendrovei bankroto byla buvo iškelta vos už pusmečio nuo dalies kredito grąžinimo laiko, ieškovo manymu, paskolos dalies grąžinimas turėjo įtakos įmonės finansinei būklei, nes sukėlė įmonės nemokumą, todėl prašo priteisti iš atsakovo D. B. 20768 Lt sumą.

4Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovo D. B. UAB „Tobula santechnika“ vienintelio akcininko sprendimu 2009 01 04 buvo parduotas bendrovei priklausantis automobilis Honda Civic žemiau likutinės jo vertės. Pardavimo metu automobilio vertė pagal buhalterinius dokumentus buvo 29 714,99 Lt, o jis parduotas realiai už 7500 Lt sumą. Taigi, pardavimo kaina ir jo vertė žymiai skiriasi, net 4 kartus, todėl tikėtina, kad automobilis parduotas per pigiai, taip padarytas 22 214,99 Lt nuostolis bendrovei. Be to, ieškinyje teigiama, kad šis automobilis parduotas UAB „Tobula santechnika“ akcininko ir direktoriaus D. B. žmonai I. B.. Todėl šis sandoris pažeidžia sąžiningumo prezumpciją. Ieškovas prašo nurodomų motyvų pagrindu priteisti bankrutuojančiai bendrovei iš D. B. 22214,99 Lt sumą.

5Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog 2008 12 31 buvo parduotas bendrovei priklausantis automobilis Volkswagen T4 už 200 Lt sumą, nors pagal buhalterinius duomenis jo vertė pardavimo metu buvo 400,64 Lt, tokiu būdu D. B. padarė bendrovei 200,64 Lt žalą, kurią prašo priteisti bankrutuojančiai bendrovei iš atsakovo D. B..

6Bylą nagrinėjant 2014 09 19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad mažos prekių kainos matosi iš prie ieškinio pateiktų sąskaitų faktūrų byloje, taip pat atstovas palaikė pareikštą ieškinio reikalavimą pripažinti santechnikos prekių pirkimo pardavimo sandorius negaliojančiais, prašė taikyti restituciją tokiu būdu: grąžinti prekes BUAB „Tobula santechnika“, šių prekių neišvardijant teismo sprendime, o atsakovo UAB „Certa“ sumokėta 214 105,56 Lt pinigų suma už prekes galėtų būti patvirtintas kaip kreditorinis reikalavimas BUAB „Tobula santechnika“ bankroto byloje.

7Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 28-32), atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį jo atžvilgiu atmesti, jame teigia, kad pirma, ieškovas nenurodo, kuriuos sandorius prašo pripažinti negaliojančiais bei nepateikta minėtų sandorių dokumentų. Antra, ieškovas teigia, jog sudaryti sandoriai (parduotos prekės) buvo mažiau nei už savikainą. Toks ieškovo teiginys yra nepagristas, nes neparemtas jokiais įrodymais ar skaičiavimais. Ieškovas teigdamas, kad pardavus prekes „standartinėmis“ kainomis, būtų buvę galima išvengti įmonės nemokumo ar bent sumažinti įsiskolinimus kreditoriams, nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad jau tuo metu įmonei grėsė nemokumas, taip pat neįrodė, kad ieškovas tuo metu turėjo galimybę parduoti tas pačias prekes kitoms įmonėms didesnėmis kainomis. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tuo metu pasaulį ir visą Lietuvą buvo ištikusi ekonominė krizė, todėl apskritai parduodamų prekių kainos buvo sumažintos visiems klientams. Kita vertus, ieškovas nepateikia informacijos kokiomis kainomis tuo pačiu laikotarpiu tokios prekės buvo parduodamos kitiems klientams. Remiantis aukščiau išdėstytu, nėra pagrindo teigti, jog prekės buvo parduotos per žema kaina, o kreditorių interesai pažeisti. Trečia, vien tik UAB „Tobula santechnika“ bankroto pripažinimas tyčiniu, nėra pagrindas naikinti ieškovo nurodomus sandorius. Siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais, būtina įrodyti ir kitus pagrindus. Pažymi, kad ieškovas apskritai nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo reikalauja pripažinti sandorius negaliojančiais. Vienas iš sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų yra Actio Pauliana institutas. Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Tarp UAB „Certa“ ir tarp ieškovo sudarytais sandoriais nebuvo mažinamas skolininko mokumas, priešingai, šiais sandoriais buvo siekiama atstatyti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismų praktikoje išskiriamos tokios Actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 587/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog minėti sandoriai pažeidė kreditorių interesus, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti tokio sandorio, jog atsakovas žinojo, jog sudaromi sandoriai pažeis kreditorių interesus.

8Pažymi, kad sudaryti sandoriai su UAB „Certa“ nepažeidė kreditorių interesu, priešingai, iš šių sandorių gautų lėšų buvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais. Kita vertus, į bylą ieškovas nepateikė duomenų, kad dabartiniai kreditorių reikalavimai egzistavo tuo metu, kada tarp šalių buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Tokiu atveju, kai Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris sudarytas prieš bankroto paskelbimą, teismas aiškinasi, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis; sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovas neįrodo jog sudaryti sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei neįrodo, jog minėti sandoriai turėjo įtakos įmonės turtinei padėčiai.

9Ieškovas konstatuoja atsakovo nesąžiningumą remiantis tuo, jog praeityje UAB „Certa“ vadovavo ir jo akcininku buvo atsakovas. Atsakovas niekada neneigė, jog įkūrė UAB „Certa“, tačiau kaip ir nurodė Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1046-413/2012, 2012-12-13 posėdžio metu dėl Lietuvą ir visą pasaulį ištikusios ekonominės krizės UAB „Tobula santechnika“ susidūrė su finansiniais sunkumais, ir buvo ieškoma būdų, kaip padidinti pelningumą, sumažinti įmonės kaštus. Vienas iš atsakovo priimtų sprendimų buvo atskirti montavimo ir kitų darbų paslaugų teikimą nuo mažmeninės prekybos. UAB „Tobula santechnika“ pasiliko tik mažmeninės prekybos sektorių. UAB „Certa“ akcijos M. L. parduotos 2011-06-28. Pažymi, kad ieškovas nenurodo, kokia dalis prekių buvo parduota atsakovui vadovaujant abiems įmonėms. Pardavus akcijas M. L., po kurio laiko atsakovo ir UAB „Certa“ požiūris į verslą išsiskyrė ir tarp įmonių neliko jokių sąsajų. Kita vertus, atsakovas tuo metu manė, kad taip gelbėja įmonę ir tuo metu negalvojo, jog įmonė buvo nemoki. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad šie sandoriai sudaryti tarp nesąžiningu asmenų arba, kad atsakovas žinojo jog tokie sandoriai pažeis kreditorių interesus.

10Dėl beprocentinės paskolos grąžinimo

11Ieškovas teigia, kad 2011-12-14 nutartimi Kauno apygardos teismas įmonei iškėlė bankroto bylą, konstatuodamas, kad įmonė tapo nemoki. Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo 2011-10-06 pateikė įmonės vadovas D. B. (atsakovas), nurodydamas, kad įmonės pardavimai sumažėjo, UAB „Medicinos bankas“ 2011-09-19 nutraukė kreditavimo sutartį ir įmonė tapo nepajėgi atsiskaityt su kreditoriais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų iš viso atsakovas įmonei yra suteikęs 203 368,66 Lt paskolos, iš kurios tik 20 768,00 Lt grąžinta 2011-08-30. Ieškovas teigia, jog atsakovas pasielgė nesąžiningai bei pažeidė kitų kreditorių interesus, nes lėšos turėjo būti padalintos proporcingai kiekvienam kreditoriui, o ne išmokėtos vienam asmeniui.

12Pirma, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovas prašo priteisti minėtą žalą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti žalą, galima daryti išvada, jog atsakovui yra taikomos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

13Žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, gali pasireikšti asmens turto netekimu arba sužalojimu, šio asmens turėtomis išlaidomis, taip pat negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d.). Todėl nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo padaryta žala, taip pat žalos dydį. Atsakovo nuomone, įmonei pervedus lėšas vienam iš jos kreditorių (atsakovui), įmonės turimų lėšų sumažėjo, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir įmonės kreditorių reikalavimai (skolos). Be to, tuo metu atsakovas buvo didžiausias įmonės kreditorius. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, kad bendra įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir įmonei buvo padaryta žalos. Remiantis išdėstytu, ieškovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir pačios žalos atsiradimo fakto, nors tokia pareiga tenka būtent jam (CPK) 178 str.).

14LR ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokiu duomenų kad gražinant atsakovui paskola 2011-08-30 įmonė buvo nemoki. Pažymi, kad 2011-08-30 įmonė buvo moki. Įmonės nemokumas atsirado tik 2011-09-19 UAB „Medicinos bankas“ nutraukus kreditavimo sutartį, todėl iki įmonės nemokumo fakto atsakovas neprivalėjo atsiskaityti proporcingai su visais įmonės kreditoriais, taigi neteisėtų veiksmų atsakovas taip pat neatliko.

15Dėl automobilių pardavimo

16Ieškovas savo trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalos. Tiek pirmojo automobilio, tiek antrojo automobilio pardavimo atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad uždarosios akcinės bendrovės pagrindinis tikslas yra siekti pelno, todėl administratorius patikrinęs automobilių buhalteriniuose dokumentuose nurodytą likutinę vertę konstatuoja, jog automobiliai buvo parduoti per pigiai. Atsakovas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Nurodo, pirma, ieškovas šiuos ieškinio reikalavimus grindžia kaip žalos atlyginimą. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas turėtų įrodyti civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, kurių pagrindu atsiranda atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą. Remiantis LR CK 6.245 str. 1 d., civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pažymi, jog atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

17Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigia jog automobiliai buvo parduoti per pigiai, remdamasis jų nurodytomis likutinėmis vertėmis. Atsakovas pažymi, jog transporto priemonių vertė šioje civilinėje byloje yra įrodinėjimo dalykas, todėl ieškovas teigdamas, jog transporto priemonė buvo perleista mažesne verte, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.), tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikia visiškai jokių įrodymų apie konkrečios transporto priemonės konkrečią kainą tam tikru laikotarpiu. Transporto priemonės vertė privalo būti nustatyta, atsižvelgiant į individualius konkrečios parduodamos transporto priemonės techninius parametrus ir būklę. Likutinė transporto priemonės vertė yra nustatyta formaliai pritaikius Buhalterinės apskaitos įstatymo normas, neatsižvelgiant į realią transporto priemonės būklę.

18Atsakovas pažymi, kad prieš sudarant automobilio Honda pardavimo sandorį, minėtas automobilis buvo patekęs į įvykį, t.y. užvažiavęs ant šulinio dangčio ir stipriai apgadintas. Šias aplinkybes patvirtina ir pats ieškovas kartu su ieškiniu pateikdamas UAB „Lirosta“ automobilio atstatomojo remonto sąmatą 24 035 Lt sumai. Taigi, netgi vadovaujantis likutine transporto priemonės verte, transporto priemonė nebuvo parduota pigiau, nes 29 714,99 Lt (vidutinė rinkos vertė) - 24 035,00 Lt (remonto kaštai) lygu 5 679,99 Lt, kai tuo tarpu automobilis parduotas už 7 500 Lt. Pažymi, kad nurodyta likutinė rinkos vertė (29 714,99 Lt) yra sveikos transporto priemonės (t.y. nebuvo įvertintas jos apgadinimas po įvykio). Patikrinus VŠĮ „Emprekis“ duomenų bazėje teikiamus duomenis, matyti, kad tokio tipo sveikas automobilis tokiu pačiu laikotarpiu yra vertinamas 26 899,00 Lt vidutine rinkos verte.

19Automobilis Volkswagen T4 buvo praktiškai nevažiuojamas, kėbulas visiškai surūdijęs, važiuoklė sugedus. Kadangi ši transporto priemonė jau neatitiko eksploatacinių reikalavimų, vietoj jos įmonėje buvo nuspręsta įsigyti naują transporto priemonę, kuri ir buvo įsigyta (FIAT DUCATO MAX), minėtas Volkswagen T4 automobilis buvo parduotas už 200 Lt praktiškai kaip metalo laužas.

20Atsakovas pažymi taip pat ir tai, jog turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-44/2012: 2014 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-144/2014). Pažymi, jog sudarytose transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonių kaina yra šalių sutarta, atsižvelgiant į transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, į transporto priemonės techninę būklę bei kitas transporto priemonės individualias savybes. Taigi, dėl transporto priemonių sudarytų sandorių žalos atlyginimo ieškovo reikalavimas atmestinas, nes: atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų; nepažeidė jokių kreditorių interesų; tarp jo atliekamų veiksmų ir kilusios kreditoriams žalos nėra priežastinio ryšio; ieškovas neįrodė pačios žalos fakto; ieškovas neįrodė žalos dydžio. Taip pat nėra aišku, ar šių sandorių sudarymo metu jau buvo įmonės dabartiniai kreditoriai, kurie neva patyrė žalą.

21Be kita ko, atsakovas pažymi, kad visas ieškovo ieškinys yra pagrįstas subjektyviu vertinimu ir nepagrįstas jokiais konkrečiais įrodymais ar atliktais skaičiavimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3- 208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec- Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009).

22Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog paskolos dalį jis išsimokėjo todėl, kad reikėjo grąžinti iš trečiojo asmens gautą paskolą, kuri ir buvo suteikta bendrovei.

23Atsakovė UAB „Certa“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 24-26) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, jas padengiant iš bankroto administravimo išlaidų. Atsiliepime teigiama, jog pirma, ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais tarp šalių sudarytus santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sandorius, nenurodė konkrečių sandorių, t.y. jų sudarymo datų, parduotų prekių, jų kainų, atsiskaitymo ir kitų sąlygų, taip pat nepateikė tokių sandorių sudarymą patvirtinančių dokumentų. Antra, ieškovas negali remtis bankroto byloje priimtomis teismų nutartimis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir jomis nustatytomis aplinkybėmis, nes šios nutartys buvo priimtos tame procese nedalyvaujant atsakovui (CPK 182 str. 2 p.). Trečia, ieškovas taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu prašo pripažinti negaliojančius su atsakovu sudarytus santechnikos prekių pirkimo-pardavimo sandorius. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ieškinys reiškiamas CK 6.66 str. pagrindu. Tačiau ieškovo argumentai, kad 2010-2011 m. už 214 105,56 Lt sumą ieškovo atsakovui parduotos santechnikos prekės buvo parduotos, beveik už jų įsigijimo kainą, yra neįrodyti, o jeigu net ir pasitvirtintų, nebūtų pagrindu pripažinti negaliojančius prekių pirkimo-pardavimo sandorius pagal actio Pauliana.

24Teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Dėl kiekvienos iš šių sąlygų pasisakome žemiau.

25Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą turtą ir debitorinius reikalavimus, taip pat įrodymų apie bankroto byloje patvirtintus kreditorių reikalavimus, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovo kreditorių reikalavimai negali būti sudengti iš kitų šaltinių.

26Dėl ginčijamų sandorių įtakos kreditorių teisėms. Ieškovas nepateikė įrodymų apie kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, reikalavimų atsiradimo laiką, t.y. kad dabartiniai kreditorių reikalavimai egzistavo tuo metu, kada tarp šalių buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 573/2005 išaiškinta, kad ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, reikalinga įvertinti kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių buvo tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, ar sandorių sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, ieškovas nurodydamas, kad pardavus prekes „standartinėmis“ kainomis, būtų buvę galima išvengti įmonės nemokumo ar bent sumažinti įsiskolinimus kreditoriams, nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad jau tuo metu įmonei grėsė nemokumas, taip pat neįrodė, kad ieškovas tuo metu turėjo galimybę parduoti tas pačias prekes kitoms įmonėms didesnėmis kainomis, nepateikė įrodymų apie tuometines rinkos sąlygas, prekių likvidumą ir kitas aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, kad ginčijamų prekių pardavimas pažeidė ieškovo kreditorių teises. Mano, kad atitinkamo turto pardavimo kainą tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai su juo, t.y. rinka, o ne abstrakčios aplinkybės. Kita vertus, ieškinyje nieko nepaaiškinama kokį nuostolį patyrė ieškovas, jei prekės buvo parduodamos ne žemiau savikainos, t.y. ne mažesnėmis kainomis, nei buvo įsigytos.

27Dėl ieškinio senaties. Nors ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nėra suėjęs, tai savaime nesudaro pagrindo ieškinio patenkinti, nes tokiam ieškiniui patenkinti, reikalingas visų be išimties aptariamų sąlygų buvimas.

28Dėl būtinybės sudaryti ginčijamus sandorius. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, o sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos, ar skolininkas sandorį sudarė siekdamas sumažinti savo mokumą arba išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tačiau, kaip minėta, ieškovas nepateikė įrodymų apie tuometines rinkos sąlygas, prekių likvidumą ir kitas aplinkybes, iš kurių galima būtų spręsti, kad prekybą santechnikos prekėmis vykdantis ieškovas tokių sandorių turėjo nesudaryti.

29Dėl skolininko sąžiningumo. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą kildina iš to, kad praeityje atsakovui vadovavo ir jo akcininku buvo D. B., tačiau ieškovas nenurodo, kokia dalis prekių buvo parduota atsakovui vadovaujant šiam asmeniui, be to, ar D. B. jau tuo metu buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie gresiantį ieškovo nemokumą, kad galima būtų šiuos sandorius traktuoti kaip sudarytus tarp nesąžiningų asmenų.

30Dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo. D. B. pardavus atsakovo akcijas, jis nebeturėjo jokios galimybės įtakoti atsakovo verslo, kuris buvo organizuojamas savarankiškai, jam vadovaujant direktoriui M. L., kuris vėliau tapo ir vieninteliu atsakovo akcininku. Jau treji metai kaip atsakovui vadovauja ir jo verslą organizuoja niekaip su ieškovu nesusijęs M. L., sąžiningai įgijęs atsakovo akcijas iš D. B.. Jo dėka pas atsakovą susiformavo savarankiškas klientų ratas, atsirado atitinkami kreditoriai. Todėl ieškovo nemokumo pasekmių taikymas atsakovui būtų nesąžiningas, neprotingas ir neteisingas dabartinio atsakovo vadovo ir akcininko bei atsakovo kreditorių atžvilgiu.

31Dėl reikalavimo apimties. Ieškovas prašo pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti vienašalę restituciją, tačiau toks restitucijos taikymas nėra galimas, nes už visas atsakovui parduotas prekes su ieškovu buvo atsiskaityta. Todėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju galėtų būti taikoma tik dvišalė restitucija, tačiau ji negalėtų būti taikoma natūra, nes prekių, dėl kurių kilęs ginčas, pas atsakovą natūra nėra išlikusių. Tuo tarpu, kaip teigia ieškovas, prekių pardavimo kaina nebuvo mažesnė už jų savikainą, todėl nesant įrodymų, kad tas pačias prekes galima buvo parduoti kitoms įmonėms už didesnę kainą, sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju taikyti dvišalę restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo kokias nors pinigų sumas, taip pat nėra pagrindo.

32Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje -Nr. 3K-P- 311/2012). Kadangi ieškovas neįrodė visų actio Pauliana sąlygų, ieškinys atsakovo atžvilgiu turėtų būti atmestas.

33Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, prašė priteisti turėtas atstovavimo išlaidas.

34Ieškinys tenkintinas iš dalies

35Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia buvusio iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininko ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo nenaudingais įmonei sandoriais bendrovei padarytą turtinę žalą.

36Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad sandorių, kuriais įrodinėjamas UAB „Tobula santechnika“ padarytos žalos faktas ir dydis, sudarymo metu bendrovės akcininku (2010 11 13-2011 06 30) ir jos vadovu (2003 03 04-2011 12 28) buvo atsakovas D. B.. Kauno apygardos teismas 2011 12 14 nutartimi iškėlė UAB „Tobula santechnika“ bankroto bylą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Nutartis įsiteisėjo 2014 10 25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2420/2013).

37Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius tarp UAB „Certa“ ir UAB „Tobula santechnika“, restitucijos taikymo

38Teismas nustatė, UAB „Tobula santechnika“ laikotarpiu nuo 2010 12 07 iki 2011 08 10 pagal 67 PVM sąskaitas faktūras pardavė UAB „Certa“ įvairių santechnikos prekių už 214105,56 Lt sumą, o UAB „Certa“ už pirktas prekes sumokėjo UAB „Tobula santechnika“ 214105,56 Lt sumą (b.l. 6, abi pusės, 7). Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais nurodomus pirkimo pardavimo sandorius tuo faktiniu pagrindu, jog prekės buvo parduotos per mažomis kainomis, nesiekiant UAB „Tobula santechnika“ gauti pelno, ieškovas manė, kad pardavus prekes standartinėmis kainomis, būtų išvengta įmonės nemokumo ar bent sumažintas įmonės įsiskolinimas kreditoriams.

39Atsakovas UAB „Certa“ su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas ne tik kad nenurodė teisinio ieškinio pagrindo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad prekės buvo parduotos per žemomis kainomis, jog prekės galėjo būti parduotos brangiau ir kad sandoriais padaryta žala UAB „Tobula santechnika“.

40Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovas ieškinyje nėra nurodęs teisinio ieškinio pagrindo (LR CK Pirmosios knygos II dalies IV skyrius), kuriuo grindžiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiais pirkimo pardavimo sandorius ir priteisti sandoriais padarytą turtinę žalą (b.l. 2, 4), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti pareikšto ieškinio. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. metalinių garažų bendrija ,,Baltupiai”, bylos Nr. 3K-3-725/2001, 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Gamra” v. S. K., bylos Nr. 3K-3-1446/2002 ir kt.) ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Todėl Kauno apygardos teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje šalių ginčą, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą. Iš byloje nurodomų ieškinio faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovas sandorius siekia panaikinti LR CK 1.82 straipsnyje nurodomu pagrindu, kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslui siekti pelno, todėl ieškovo manymu jie pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (LR CK 1.95 str.).

41Ieškovas, teismo vertinimu, nepagrindė sandorių negaliojimo jo įrodinėjamais pagrindais. LR CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (CK 2.74, 2.83–2.85 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

42Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė kitos sandorio šalies UAB „Certa“ nesąžiningumo, o atsakovės „Certa“ atsiliepimo į ieškinį argumentai ir išdėstyta pozicija teismo posėdžio metu paneigia galimybę spręsti, kad UAB „Certa“, pirkdama ilgą laiką įvairias santechnikos prekes 2010-2011 metais iš UAB „Tobula santechnika“, atsiskaitydama už prekes sutartas pinigų sumas, buvo nesąžininga. Teismas, aiškindamas ir taikydamas ginčo teisiniam santykiui LR CK 1.82 straipsnio nuostatas, vertina, kad ši teisės norma nenumato galimybės, vertinant sandorio teisėtumą ieškovo nurodytu pagrindu, taikyti kitos sandorio šalies nesąžiningumo prezumpciją, pagal kurią nesąžiningumas galėtų būti preziumuotinas dėl tos ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, jog abiejų sandorius sudariusių bendrovių akcininku kurį laiką buvo atsakovas D. B.. Teismo vertinimu, LR CK 6.66 - 6.67 straipsnių sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo nurodoma įstatyminė nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 7 p.) taikytina tik actio Pauliana atveju (CK 6.66 str.). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.82 straipsnio pagrindu.

43Pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Kadangi ieškovas ieškinį įrodinėjo ta aplinkybe, jog sudaryti sandoriai neatitiko juridinio asmens paskirties, jo veikimo tikslų, nes prekės buvo parduodamos per mažomis kainomis, teismas patikrino šias aplinkybes ir konstatuoja, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų, kokios konkrečiai santechnikos prekės 2010-2011 metais buvo UAB „Tobula santechnika“ parduotos pigiau, kiek pigiau, kiek jos realiai kainavo tuo metu rinkoje, už kokią kainą jos turėjo būti parduotos ir kokia galimai dėl to žala buvo padaryta UAB „Tobula santechnika“. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo daryti ieškovo įrodinėjamos išvadai, kad prekės buvo parduotos per pigiai ir pirkimo pardavimo sandoriai neatitiko UAB „Tobula santechnika“ veiklos tikslams. Teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė įstatymo leidėjo įtvirtintos įrodinėjimo pareigos (LR CPK 178 str.), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas ir šiuo teisiniu pagrindu.

44Teismas vertina, jog ieškovo manymas, kad bendrovės pardavė ar pirko prekes „per mažomis kainomis“ pažeidžia įstatymo leidėjo įtvirtintą sutarties laisvės principą, pagal kurį asmenys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio pareigas bei teises (LR CK 6.156 str. 1 d., 2 d.). Trečiojo asmens, nesančio sandorio šalimi teigimas, kad šalys susitarė dėl per mažų kainų, negali lemti sandorio ydingumo, juo labiau jo negaliojimo prielaidų. Teismas taip pat atmeta ieškovo argumentus, jog ginčijamų sutarčių neteisėtumą pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutartimi UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Ši aplinkybė sukelia įstatyme nustatytas pasekmes (LR ĮBĮ 20 str. 5-8 dalys), tačiau ji savaime nelemia bendrovės sudarytų sandorių neteisėtumo.

45Teismas taip pat sutinka su atsakovo UAB „Certa“ pozicija byloje, jog net ir panaikinus ginčijamus sandorius, nėra galimybės taikyti ieškovo nurodomu būdu restitucijos. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė ir neįvardijo prekių pavadinimų, kurias prašo grąžinti ieškovei iš UAB „Certa“ (b. l. 4, 42), nors teismas, siekdamas padėti įgyvendinti bankrutuojančiai bendrovei įrodinėjimo pareigą, buvo suteikęs tokią galimybę (b. l. 35). Teismas iš UAB „Certa“ atsiliepimo ir bendrovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat nustatė, kad UAB „Certa“ įgytos prekės bendrovėje neišliko. Dėl to ieškovo prašymas taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti UAB „Certa“ grąžinti BUAB „Tobula santechnika“ nesąžiningai įgytas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu 2010 12 07-2011 08 10 netenkintinas. Teismas pažymi, kad ieškovo siūlomas restitucijos būdas nesaisto teismo (LR CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų restitucijai taikyti, kadangi ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl ginčijamų sandorių ydingumo, jų nenuginčijo ir neįrodė, kad minimais sandoriais buvo padaryta žala ieškovui. Todėl ieškovo prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

46Dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalą

47Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 22214,99 Lt ir 200,64 Lt sumas žalos atlyginimui, savo reikalavimą grindžia tomis aplinkybėmis, kad bendrovės dalyvis ir jos vadovas pigiau, negu bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitoma, nutarė parduoti ir pardavė bendrovės turtą automobilius Honda ir Volkswagen T4, taip padarė bendrovei 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalą. Ieškovas byloje bendrovės dalyvio ir jo vienasmeniško valdymo organo atsakomybę kildino LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str., LR CK 2.50 str., 2.87 str., 6.246-6.249 str., 6.263 straipsnių pagrindais.

48Teismas, spręsdamas šioje dalyje šalių ginčą pažymi, jog vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr.3K-3-19/2012). Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę komercinę riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas, G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mitnija“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

49Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas ne tik kad neįrodė, kad minimais sandoriais buvo padaryta bendrovei žala, bet ir nepagrindė teiginių, jog bendrovės akcininkas ir jo vadovas D. B., spręsdamas sudaryti ir sudarydamas automobilių perleidimo sandorius, elgėsi aplaidžiai, nesąžiningai, nerūpestingai ar neprotingai (LR CPK 178 str., LR CK 2.87 str., 6.250 str., 6.263 str.).

50Ieškovas teigė, kad automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. ( - ) priklausė iki pardavimo UAB „Tobula santechnika“, jis buvo parduotas 2009 01 23 pirkimo pardavimo sutartimi už 7500 Lt sumą, nors tuo metu pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis jo vertė buvo 29714,99 Lt. Teismas pažymi, kad turto vertė įmonės buhalterinėje apskaitoje ir turto rinkos vertė nebūtinai turi sutapti, kadangi turto kaina įmonės buhalterinėje apskaitoje nustatoma ir skaičiuojama nesiejant jo su realia rinkos verte, tik įvertinant laiką nuo turto įsigijimo ir nustatytą bendrą nusidėvėjimo procentą. Turto rinkos vertė gali būti nustatyta tam įgalioto, turinčių žinių specialisto ar parduodant turtą rinkos sąlygomis. Byloje iš paties ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų yra nustatyta, kad automobilis Honda Civic 2009 metų pradžioje patyrė eismo įvykį, jo atstatomojo remonto vertė buvo nustatyta automobilių remonto įmonėje, konstatuota, kad automobilis gali būti suremontuotas už 24035 Lt, plius PVM sumą (b.l. 12). Dėl to automobilio rinkos vertė 2009 metų pradžioje, jau po autoįvykio negalėjo būti 29714, 99 Lt. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, buvo visiškai teisingas ir pagrįstas bendrovės UAB „Tobula santechnika“ akcininko sprendimas parduoti sugadintą automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. ( - ) už 7500 Lt sumą (b.l. 11, 13). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo manymas, kad pardavus automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. ( - ) bendrovei buvo padaryta 22214,99 Lt žala, yra niekuo nepagrįstas (LR CPK 178 str.). Ieškovo nurodoma įstatyminė sudaryto sandorio nesąžiningumo prezumpcija, jog automobilis buvo parduotas atsakovo D. B. sutuoktinei B. (CK 6.67 str. 1 p.) taikytina tik sandorį byloje ginčijant actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), ko byloje ieškovas nesiekė, todėl šio ginčo teisinio santykio išsprendimui tokia aplinkybė teisinės reikšmės neturi.

51Teismo vertinimu, atmestinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo D. B. 200,64 Lt sumą kaip žalos atlyginimą už 2008 metais parduotą per pigiai automobilį Volkswagen T4. Teismas byloje jau pasisakė dėl automobilio vertės buhalterinėje apskaitoje ir jo rinkos vertės neatitikimo. Ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kad 2008 12 31 parduotas automobilis Volkswagen T4 kainavo daugiau nei 200 Lt sumą už kurią jis ir buvo parduotas (b.l. 14). Šių argumentų pagrindu ieškinys šioje dalyje atmetamas (LR CPK 178 str.).

52Teismas taip pat nenustatė, kad D. B. veiksmuose, sudarant automobilių pirkimo pardavimo sandorius, būtų nustatytos privalomos sąlygos jo civilinei teisinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovas D. B. byloje paneigė savo kaltės prezumpciją (CK 6.248 str.).

53Dėl reikalavimo priteisti žalą, padarytą susigrąžinant bendrovei suteiktą paskolą

54Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad bendrovės akcininkas ir jos direktorius D. B. 2009 01 02 suteikė UAB „Tobula santechnika“ 140 000 Lt beprocentinį kreditą (b.l. 8). Kredito sutartyje buvo numatyta, kad bendrovė gali pilnai ar dalinai grąžinti kredito lėšas anksčiau numatyto terminino ir grąžins kreditoriui gautą paskolą iki 2012 07 31 dienos. Nustatyta, kad 2011 08 30 bendrovės direktorius išsimokėjo sau 20768 Lt sumą paskolai grąžinti (b.l. 9, 10). Po paskolos dalies grąžinimo praėjus mėnesiui laiko 2011 10 06 UAB „Tobula santechnika“ direktorius D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014). Teismas taip pat nustatė, jog 2011 metais bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų, tai matyti tiek iš Kauno apygardos teismo 2011 12 14 nutarties, kuria iškelta bankroto byla bendrovei, motyvų, tiek iš Kauno apygardos teismo 2013 08 26 nutarties, kuria UAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-338-413/2014) ir 2014 10 25 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2420/2013). Šiuos teismų įsiteisėjusiuose procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, jog bankroto bylos iškėlimą inicijavo UAB „Tobula santechnika“ direktorius D. B., teismui pateikdamas pirminius 2009-2011 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrindžiančius blogėjančią įmonės finansinę padėtį, jog visos faktinės aplinkybės įrodo, kad įmonė jau 2009-2010 m. turėjo mokumo problemų. Teismai taip pat vertino, jog aplinkybė, kad ieškovas asmeniškai suteikė įmonei beprocentinę paskolą, liudija buvus sunkią įmonės finansinę padėtį 2009 – 2010 m. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad dalies bendrovei suteiktos paskolos sau išsimokėjimas prieš pat kreipimąsi į instituciją dėl bankroto bylos iškėlimo, šį sprendimą priėmus įmonės direktoriumi būnant D. B., sudaro pagrindą daryti išvadą, jog D. B. elgėsi nesąžiningai, savanaudiškai, toks veiksmas lėmė dar didesnį įmonės nemokumą, pažeidė bendrovės kreditorių turtinius interesus, dar padidino įmonės skolinių įsipareigojimų dydį. Tokiu būdu ieškovo ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo D. B. yra priteistina 20768 Lt žala (LR CK 2.87 str. 1 d., 7 d., 6.246 str. - 6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

55Nustatyta, jog atsakovė UAB „Certa“ byloje patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų, šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovo. Ieškovo ieškinį atsakovės UAB „Certa“ atžvilgiu atmetus, atsakovės turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 93 str., 98 str.).

56Byloje valstybė patyrė 12,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas įstatymo leidėjo yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo. Priteisus ieškovui 20768 Lt sumą iš atsakovo D. B., iš pastarojo valstybei priteisiamas žyminis mokestis nuo šios sumos, taip pat valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 93 str.).

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str., straipsniais,

Nutarė

58Ieškinį patenkinti iš dalies.

59Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobula santechnika“ (j. a. k. 135852149) iš D. B. (a. k. ( - )) 20768 Lt (6014,83 EUR) žalai atlyginti.

60Kitą ieškinio dalį atmesti.

61Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ (j. a. k. 302564853) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ (j. a. k. 135852149) 2000 Lt (579,24 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

62Priteisti valstybei iš D. B. (a. k. ( - ) 623 Lt (180,43 EUR) žyminį mokestį ir 12,73 Lt (3,69 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 635,73 Lt (184,12 EUR) (šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

63Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai... 2. ieškovė BUAB „Tobula santechnika“ patikslintu ieškiniu (b. l. 39-42)... 3. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovas D. B. nepagrįstai išsimokėjo... 4. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovo D. B. UAB „Tobula santechnika“... 5. Ieškovas taip pat įrodinėjo, jog 2008 12 31 buvo parduotas bendrovei... 6. Bylą nagrinėjant 2014 09 19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas... 7. Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 28-32), atsiliepime į... 8. Pažymi, kad sudaryti sandoriai su UAB „Certa“ nepažeidė kreditorių... 9. Ieškovas konstatuoja atsakovo nesąžiningumą remiantis tuo, jog praeityje... 10. Dėl beprocentinės paskolos grąžinimo... 11. Ieškovas teigia, kad 2011-12-14 nutartimi Kauno apygardos teismas įmonei... 12. Pirma, nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu ieškovas prašo priteisti minėtą... 13. Žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, gali pasireikšti... 14. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena,... 15. Dėl automobilių pardavimo... 16. Ieškovas savo trečiuoju ir ketvirtuoju reikalavimu prašo priteisti iš... 17. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigia jog automobiliai buvo parduoti per... 18. Atsakovas pažymi, kad prieš sudarant automobilio Honda pardavimo sandorį,... 19. Automobilis Volkswagen T4 buvo praktiškai nevažiuojamas, kėbulas visiškai... 20. Atsakovas pažymi taip pat ir tai, jog turto vertę tam tikru laikotarpiu... 21. Be kita ko, atsakovas pažymi, kad visas ieškovo ieškinys yra pagrįstas... 22. Teismo posėdžio metu atsakovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė,... 23. Atsakovė UAB „Certa“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 24-26) prašo... 24. Teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1)... 25. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Ieškovas nepateikė įrodymų apie turimą... 26. Dėl ginčijamų sandorių įtakos kreditorių teisėms. Ieškovas nepateikė... 27. Dėl ieškinio senaties. Nors ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl... 28. Dėl būtinybės sudaryti ginčijamus sandorius. CK 6.66 straipsnyje... 29. Dėl skolininko sąžiningumo. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą kildina iš... 30. Dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo. D. B. pardavus atsakovo akcijas, jis... 31. Dėl reikalavimo apimties. Ieškovas prašo pripažinus sandorius... 32. Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų... 33. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją... 34. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 35. Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais... 36. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad sandorių, kuriais įrodinėjamas... 37. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius tarp UAB „Certa“ ir... 38. Teismas nustatė, UAB „Tobula santechnika“ laikotarpiu nuo 2010 12 07 iki... 39. Atsakovas UAB „Certa“ su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas ne tik... 40. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovas ieškinyje nėra... 41. Ieškovas, teismo vertinimu, nepagrindė sandorių negaliojimo jo... 42. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė kitos sandorio... 43. Pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos... 44. Teismas vertina, jog ieškovo manymas, kad bendrovės pardavė ar pirko prekes... 45. Teismas taip pat sutinka su atsakovo UAB „Certa“ pozicija byloje, jog net... 46. Dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo 22214,99 Lt ir 200,64 Lt žalą... 47. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. 22214,99 Lt ir 200,64 Lt... 48. Teismas, spręsdamas šioje dalyje šalių ginčą pažymi, jog vadovą ir jo... 49. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas ne tik kad neįrodė,... 50. Ieškovas teigė, kad automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. ( - ) priklausė... 51. Teismo vertinimu, atmestinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo D. B.... 52. Teismas taip pat nenustatė, kad D. B. veiksmuose, sudarant automobilių... 53. Dėl reikalavimo priteisti žalą, padarytą susigrąžinant bendrovei... 54. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad bendrovės akcininkas ir jos... 55. Nustatyta, jog atsakovė UAB „Certa“ byloje patyrė 2000 Lt atstovavimo... 56. Byloje valstybė patyrė 12,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 str., 270 str.,... 58. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 59. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobula santechnika“... 60. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 61. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Certa“ (j. a. k. 302564853) iš... 62. Priteisti valstybei iš D. B. (a. k. ( - ) 623 Lt (180,43 EUR) žyminį... 63. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...