Byla 1A-192-557/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui, gynėjams Mirandai Kunickienei, Daivai Rocevičienei, Vitalijui Katėnui, Olegui Romanovui, nuteistiesiems V. M., S. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., S. Š., V. A. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. M. sulaikymo bausmės atlikimui momento,

3V. A. (V. A.) nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio V. A. sulaikymo bausmės atlikimui momento, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 7 d.,

4S. Š. nuteistas pagal 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio S. Š. sulaikymo bausmės atlikimui momento, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. kovo 7 d.,

5R. B. nuteistas pagal 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio R. B. sulaikymo bausmės atlikimui momento, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. kovo 13 d.

6Nuosprendžiu nuteisti ir I. L. bei A. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8V. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, bei ją pardavė: V. M., veikdamas bendrininkų grupe su A. G., 2014 m. sausio 29 d. apie 22 val. bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, susitarė su A. G. susidėti pinigus, už kuriuos A. G. kitą dieną Vilniuje įsigis ir parveš tolimesniam platinimui narkotinę medžiagą – heroiną. Susitarus, jis A. G. perdavė 790 litų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas susitarimą, V. M. 2014 m. sausio 30 d. apie 13.15 val., tame pačiame bute iš A. G. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už iš vakar įduotus 790 litų įgijo plastikinį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 1,795 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,361 g narkotinės medžiagos – heroino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos miltelius jis atgabeno į butui, esančiam ( - ), Klaipėdoje, priklausantį sandėliuką, kur dalį įgytų miltelių iš plastikinio maišelio išfasavo į ne mažiau kaip 16 (šešiolika) folijos lankstinukų ir viską toliau laikė, kol tą pačią dieną apie 20.01 val. 2 (du) folijos lankstinukus su 0,082 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,015 g narkotinės medžiagos – heroino, išnešė į ( - ) namo, Klaipėdoje bendro naudojimo laiptinę ir už 78 litus pardavė I. L.. Likusią neišfasuotą ir išfasuotą narkotinę medžiagą - heroiną jis toliau neteisėtai laikė, iki kol tą pačią dieną apie 22.15 val., kratos šiame sandėliuke metu 14 (keturiolika) folijos lankstinukų ir plastikinį maišelį, kuriuose bendrai buvo 1,713 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,346 g narkotinės medžiagos – heroino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9V. A. (V. A.) nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino: V. A., 2014 m. kovo mėn. 6 d. apie 17.00 val. prie prekybos centro „Technorama“, esančio ( - ), Klaipėdoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 200-250 litų už gramą miltelių pasikėsino iš S. Š. įgyti 2 (du) plastikinius maišelius, kuriuose bendrai buvo 9,770 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 2,738 g narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tą pačią dieną apie 16.49 val. prie „Lukoil“ degalinės, esančios ( - ), Klaipėdos rajone, S. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

10S. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino: S. Š. 2014 m. kovo 6 d. apie 11.30 -11.50 val., automobilyje BMW, valst. Nr. ( - ), stovėjusiame ( - ) mieste, tikslesnė vieta tyrimu nenustatyta, iš R. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 1700 litų įgijo plastikinį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 9,770 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 2,738 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią Jonavoje išfasavęs į 2 (du) plastikinius maišelius, tą pačią dieną, nurodytu automobiliu atgabeno prie degalinės „Lukoil“, esančios ( - ), Klaipėdos rajone. Prie degalinės automobilį apie 16.49 val. sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė prie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 18.00 val., automobilio apžiūros metu, 2 (du) plastikinius maišelius, kuriuose buvo 9,770 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. 2,738 g narkotinės medžiagos – heroino, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir jį kitaip platino : R. B., 2014 m. kovo 6 d., apie 11.30 -11.50 val., ( - ), Jonavoje, tiksli vieta tyrimu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už S. Š. įduotus 1700 litų įgijo plastikinį maišelį, kuriame buvo ne mažiau kaip 9,770 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 2,738 g narkotinės medžiagos – heroino. Šią medžiagą jis atgabeno į automobilį BMW, valst. Nr. ( - ), stovėjusį ( - ), Jonavoje ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną apie 11.30-11.50 val. minėtame automobilyje įgytą plastikinį maišelį perdavė S. Š..

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę, skiriant minimalų BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo terminą – 8 metus, vadovaujantis BK 641 bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios iki teisminio nagrinėjimo pabaigos davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino visiškai. Pažymi, kad jo teistumas išnykęs. Dėl šio nusikaltimo labai gailisi ir žada ateityje daugiau nenusikalsti. Prašo atsižvelgti į tai, kad augina mažametį sūnų, kuriam šiuo metu yra 7 metai ir kuriam reikalinga visokeriopa tėvo priežiūra, taip pat į visas lengvinančias aplinkybes bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžia, kad jam paskirta 5 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tikrai didelė.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir, taikant BK 54 str. 3 d., skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu sutinka iš dalies. Mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo kodekso normas ir nepagrįstai skyrė tokią griežtą bausmę. Dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino visiškai, padėjo atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes, nurodė kaltus asmenis, nuo pat pirmųjų sulaikymo minučių bendradarbiavo su pareigūnais. Tyčia padaromų nusikalstamų veikų, tame tarpe numatytų BK 260 str., baudžiamosios teisinės kvalifikacijos teisingumą, be tinkamo kitų veikų sudėtį sudarančių požymių nustatymo ir įvertinimo, apsprendžia ir tyčios, kaip kaltės formos apibrėžtumas, kryptingumas, susiformavimo laikas. Pastarieji elementai, be kitko, yra svarbūs ir vertinant tiek iki ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų, tiek ir pradėjus ikiteisminį tyrimą atliktų veiksmų bei jų metu gautų duomenų teisėtumo klausimą, ypatingais atvejais, kai iškyla abejonės, ar teisėsaugos pareigūnų atliekami vienokie ar kitokie procesiniai veiksmai neperaugo į provokacinius. Byloje esantys įrodymai, visų pirma - kaltinamųjų pokalbiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. Š. buvo provokuotas daryti nusikaltimą, tai yra įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino. Jis buvo pažįstamas su V. A., žinojo, kad jis vartojo narkotikus. Jis S. Š. vis klausdavo, ar šis neturi pažįstamų, kas prekiauja narkotikais, prašė daug kartų jam padėti, nes jį „laužė lomkės". Norėdamas padėti jam, S. Š. per pažįstamus asmenis sužinojo, kad gali padėti R. B., kuris, kaip žinoma iš bylos aplinkybių, S. Š. parūpino narkotinių medžiagų. S. Š. neturėjo tikslo prekiauti, tik norėjo pagelbėti sergančiam asmeniui. Taip pat mano, kad rastas narkotikų kiekis (grynas kiekis 2,738 g.), neturėtų būti vada ir pagrindas taikyti tokią griežtą bausmę. Sutinka, kad asmuo, padaręs nusikaltimą turi už jį atsakyti, tačiau mano, kad esant byloje lengvinančių aplinkybių, jo nuoširdus prisipažinimas, padėjimas atskleisti nusikaltimą, bendradarbiavimas su pareigūnais, tai, kad buvo sulaikytas pasikėsinimo stadijoje, yra neteistas, dirbantis, suteikia galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę bausmę.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad visiškai pripažino kaltę, yra registruotas darbo biržoje, turi galimybę netrukus įsidarbinti. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad jis yra nuteistas tik už nuoširdų prisipažinimą, jog ketino įsigyti narkotikų savo reikmėms, tačiau jis to nepadarė, narkotikų neįsigijo, bet vis tiek yra nuteistas už ketinimą jų turėti ateityje. Mano, kad tik nuoširdaus prisipažinimo dėka jam buvo galima pareikšti įtarimus, tačiau negali patikėti, kad už nuoširdų kaltės pripažinimą galima nuteisti penkiems metams keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Nurodo, kad jį sulaikant ir atlikus asmens kratą nustatyta, jog jis neturėjo nė vieno lito, neturėjo ir narkotinių medžiagų. S. Š. patvirtino, kad V. A. telefonu jo prašė heroino, tačiau be pinigų jis niekada narkotikų neparduodavo, o V. A. jokių pinigų neturėjo, todėl jo ketinimas negalėjo būti realizuotas. Mano, kad buvo nuteistas tik už pasvarstymą, kurio įgyvendinti realiai neturėjo galimybių, o priimtas nuosprendis neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.

15Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo atidėti nuosprendžio vykdymą, kol tęsis jo gydymas. Nurodo, kad su paskirta bausme sutinka visiškai. Šiuo metu, norėdamas pasveikti nuo priklausomybės ligos ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir jos dalimi, atlieka reabilitaciją.

16Teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų V. A. ir R. B. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistųjų V. M. ir S. Š. apeliacinius skundus tenkinti.

17Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistųjų S. Š. ir V. A. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

18Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo

19Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki sankcijoje numatytos minimalios 8 metų laisvės atėmimo bausmės.

20Pagal BK 54 str. 1 d. skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, R. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, kas padėjo bylos tyrimui ir nagrinėjimui. Pažymėtina, kad R. B. teistumas išnykęs, jis augina mažametį veiką. Iš byloje esančių pranešimų apie R. B. sveikatą matyti, kad jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas (t. 4, b. l. 134). R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai platinimo tikslu įgijo, gabeno, laikė ir platino didelį kiekį (2,738 g) narkotinės medžiagos heroino. Pagal „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, dideliu heroino kiekiu laikytina daugiau kaip 2 g šios medžiagos, o labai dideliu kiekiu laikytina daugiau kaip 10 g šios narkotinės medžiagos. Heroino kiekis (2,738 g), kuriuo neteisėtai disponavo R. B., palyginti nežymiai viršija minimalų narkotinių medžiagų kiekį, už kurį taikoma atsakomybė, numatyta BK 260 str. 2 d. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė leidžia daryti išvadą, jog kaltininkui paskirta ženkliai viršijanti minimalų sankcijos dydį bausmė nėra teisinga, nes yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir kaltininko asmenybei.

21Kolegijos vertinimu, BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam R. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią, vienok itin griežtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl R. B. atžvilgiu taikant BK 641 str. nuostatas jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Nors apeliantas skunde nurodo, kad 8 metų bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam turi būti paskirta galutinė 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis aritmetikos taisyklėmis, du trečdaliai nuo 8 metų laisvės atėmimo bausmės yra 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

22Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

23Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo atidėti nuosprendžio vykdymą, kol tęsis jo gydymas nuo priklausomybės ligos. Šį apelianto prašymą palaikė ir prokuroras, kuris baigiamojoje kalboje nurodė, kad priklausomybė narkotinėms medžiagoms žmogiškąja prasme vertintina kaip sunki liga, dėl savo specifikos galinti kliudyti atlikti nuteistajam jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl to nuteistojo prašymas tenkintinas BPK 338 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

24Kolegija pažymi, kad BPK 338 str. numato galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atidėti nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, vykdymą esant įstatyme numatytoms išimtinėms aplinkybėms. BPK 338 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas laisvės atėmimu, vykdymas gali būti atidėtas, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks. Plačiau nesigilinant, ar priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų laikytina sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymas pagal BPK 338 str. 3 d. gali būti atidedamas, tik nuosprendžiui įsiteisėjus. Kita vertus, nuosprendžio vykdymas pagal BPK 338 str. 2 d. apskritai negali būti atidedamas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Taigi taikyti nuteistajam V. M. BPK 338 str. numatytą nuosprendžio vykdymo atidėjimą apeliacinės instancijos teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo.

25Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 buvo pakeistas BK 75 str. nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, tame tarpe ir sunkius, nusikaltimus. V. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (sunkus nusikaltimas pagal BK 11 str. 5 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams, taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas ir V. M., jeigu būtų pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

26Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

27Vertinant BK 75 str. taikymo V. M. galimybes, pažymėtina, kad V. M. vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis vaiką, dirbantis, šiuo metu gyvena ir gydosi reabilitacijos centre „( - )“, teistumas išnykęs. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad šios aplinkybės nesustabdė V. M. nuo sunkaus nusikaltimo padarymo, nuteistasis įsigijo ir platino 0,361 g narkotinės medžiagos heroino, kurio kiekis 18 kartų viršijo „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodytą nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Be to, iš paties V. M. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis nuo narkotikų priklausomas jau virš 30 metų, narkotines medžiagas pardavinėjo nuolat ir sistemingai, tai darė, siekdamas materialinės naudos. Iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, kad nors jis jau gydėsi nuo priklausomybės, tačiau buvo vėl pradėjęs vartoti narkotikus, todėl aplinkybė, kad jis šiuo metu gydosi, pati savaime nesuteikia pakankamo pagrindo manymui, kad jis ateityje vėl nepradės vartoti narkotikų ir nesiims nusikalstamos veikos. Kita vertus, asmens galimybės įsigyti psichoaktyvių medžiagų laisvės atėmimo vietoje yra maksimaliai apribotos, taigi šiuo aspektu atsikratyti priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų laisvės atėmimo vietoje yra palankesnės sąlygos, nei laisvėje, kur šių medžiagų vartojimą ar nevartojimą nulemia tik asmens valinis apsisprendimas, kuris savo ruožtu gali būti paveiktas ilgametės priklausomybės nuo šių medžiagų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad V. M. nuteistas ne už narkotikų įsigijimą savo reikmėms, o už narkotikų platinimą, veikiant bendrininkų grupe (tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe). Akivaizdu, kad net ir pats nevartodamas narkotinių medžiagų, tačiau palaikydamas per ilgametę narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo praktiką susiformavusius ryšius su neteisėtai narkotinėmis medžiagomis disponuojančiais asmenimis bei siekdamas neteisėtai pasipelnyti, V. M. gali ir toliau daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Išvardintos aplinkybės rodo V. M. asmenybės pavojingumą, jo polinkį daryti sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiektas nei vienas iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, nors pasikeitus baudžiamajam įstatymui formaliai ir atsirado pagrindas svarstyti klausimą dėl galimumo taikyti nuteistojo V. M. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad V. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pamatuoto pagrindo.

28Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo

29Iš nuteistojo V. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su veikos kvalifikavimu bei paskirtos bausmės dydžiu.

30V. A. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino. Pagal BK 260 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad V. A. norėjo įsigyti heroiną savo reikmėms, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme V. A. pilnai pripažino, kad heroiną ketino pirkti už skolintus pinigus ir išplatinti jį kitiems asmenims, nes heroino tuo metu pats nevartojo. Šią aplinkybę patvirtina ir ketintas įsigyti narkotinės medžiagos kiekis bei pinigų neturėjimas su savimi V. A. sulaikymo metu. Taigi kolegijai nekyla abejonių dėl V. A. ketinimo įgyti heroiną platinimo tikslu. Kita vertus, V. A. apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, kas savo ruožtu duoda pagrindą V. A. taikyti BK 641 str. nuostatas.

31BK 22 str. nustato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką siejamas su nusikalstamos veikos darymo pradžia. Pasikėsinimas prasideda tada, kai asmuo tiesiogiai pradeda daryti nusikalstamą veiką. Skirtinguose nusikaltimų sudėtyse nusikaltimo pradžia nustatoma nevienodai. Bendra yra tai, kad nusikalstamos veikos darymo pradžia laikoma veika – pirmas kūno judesys, kuris aprašytas BK atitinkamo straipsnio dispozicijoje kaip pavojingos veikos požymis. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios Savo ruožtu, rengimasis padaryti nusikaltimą yra veikos, kurios nėra numatytos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje kaip nusikalstamos veikos požymiai, tačiau jos objektyviai atitinka BK 21 str. l d. numatytų veikų požymius ir palengvina atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos pavojingos veikos padarymą, padarinių kilimą. BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Rengimusi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių, nes kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją (kasacinės nutartys Nr. 2K-443/2011, 2K-239/2015).

32Įgijimas BK 260 str. prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis 2K-362/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam S. Š. pasiūlė pirkti heroino po 250 lt už gramą, ir jis apie šį pasiūlymą papasakojo Rimui (R. E.), kuris V. A. paprašė labiau pasidomėti jo kaina ir kokybe. V. A. susitarė su S. Š. susitikti prie „Piterio“ restorano, kad jis jam atvežtų 10 g. V. A. nurodė, kad jam susitikus su S. Š., jie būtų apsprendę heroino kainą. Jis pats heroino vartoti negali, bet būtų vizualiai nustatęs heroino kokybę, būtų apie tai papasakojęs Rimui (t. 4, b. l. 8). Šiuos savo parodymus V. A. patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad norėjo prie „Technoramos“ susitikti su S. Š., iš kurio rengėsi įsigyti heroino, taip pat nurodė, kad neturėjo pinigų, nes tik norėjo susitikti ir susitarti dėl būsimo pirkimo. Galvojo su kuo nors susidėti ir bendrai nusipirkti (t. 5, b. l. 30-31). Iš 2014-03-06 asmens kratos protokolo matyti, kad pas V. A. buvo rasta 90 Lt ir 7 doleriai (t. 2, b. l. 147). S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kovo 5 d. jam paskambino Vladas (V. A.) ir paprašė gauti 10 gr. heroino. S. Š. sutiko ir pasakė, kad kai jis gaus heroiną, tai jie susitiks. Dėl kainos nesitarė, nes buvo susitarę, kad vėliau pakalbės. Nors dėl kainos nesitarė, Vladui (V. A.) būtų pardavęs po 200 Lt už gramą, o be pinigų jis heroino tikrai nebūtų davęs (t. 4, b. l. 74). Iš išvardintų aplinkybių matyti, kad V. A. tarėsi dėl heroino pirkimo iš S. Š., norėjo derybas pratęsti jiems susitikus, ir tik nustačius heroino kokybę, susitarus dėl kainos, V. A. suradus asmenis, kurie kartu su juo pirktų narkotines medžiagas iš S. Š., jis ketino įsigyti heroiną. Tai patvirtina ir tai, kad į susitikimą su S. Š. V. A. atėjo turėdamas tik 90 lt ir 7 dolerius, nors S. Š. 10 gramų heroino norėjo parduoti už 2000 Lt, ir be pinigų heroino neketino perduoti (aplinkybė, kad S. Š. be pinigų narkotikų niekuomet neduodavo, buvo žinoma ir V. A.).

33Taigi, byloje nustatyta, kad V. A. ir S. Š. tarėsi, kad ateityje vienas realizuos narkotines medžiagas, o kitas jas įgys, tačiau vykdant susitarimą, laukdamas iš anksto sutartoje vietoje, V. A. turėjo tikslą ne įgyti heroiną, o, vizualiai įvertinus heroino kokybę ir kiekį, aptarti detalesnes pirkimo-pardavimo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju S. Š. policijos pareigūnų buvo sulaikytas dar nenuvykus į numatytą susitikimo su V. A. vietą, o vėliau sulaikytas S. Š. laukęs V. A. dar nebuvo atlikęs visų būtinų pasirengimo heroino įgijimui veiksmų – neturėjo reikiamos sumos pinigų. Todėl net ir V. A. su S. Š. susitikus ir atlikus valingus veiksmus – S. Š. parodžius V. A. siūlomas įsigyti narkotines medžiagas, o V. A. jas apžiūrėjus ir įvertinus kokybę, V. A. negalėjo iš karto atlikti veikos, turinčios BK 260 str. dispozicijoje numatytų požymių, nes neturėdamas pinigų narkotikų nebūtų įgijęs, taigi įgijimo procesas nebūtų prasidėjęs ir baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams tiesiogiai nebūtų ėmęs grėsti pavojus. Šiuo atveju logiškai galėjo sekti tik dar vienas nuteistojo pasirengimo veiksmas – susitarimas dėl vėlesnio nusikalstamos veikos (narkotinių medžiagų įgijimo) atlikimo. Taigi nėra pagrindo laikyti, kad šiuo veiksmu buvo tiesiogiai pradėtas daryti nusikaltimas. Iš esmės tai yra priemonių suieškojimas, veikimo plano sudarymas ir bendrininkų telkimas, nurodyti BK 21 straipsnio 1 dalyje kaip rengimosi padaryti nusikaltimą veiksmai. Vadinasi, V. A. veika nutrūko rengimosi stadijoje. Dėl tos priežasties jo veika iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d perkvalifikuotina į BK 21 str. 1 d. ir 260 str. 2 d.

34Perkvalifikavus veiką, iš naujo svarstytinas V. A. skirtinos bausmės klausimas.

35Rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. BK 57 str. nustato, kad bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 str. gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. BK 62 str. 2 d. nusikaltimo nutrūkimą rengimosi stadijoje įstatymų leidėjas išskiria kaip vieną iš sąlygų teismui skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę. Taigi įstatymų leidėjas rengimąsi padaryti nusikaltimą laiko mažiau pavojinga nusikaltimo padarymo stadija palyginus su pasikėsinimu ar baigtiniu nusikaltimu, taigi ir mažiau pavojingu nusikaltimu. Tai, kad šioje byloje nėra galimybių taikyti BK 62 str. nuostatas (nenustatytos įstatymo reikalaujamos bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės), nepašalina galimybės, esant BK 54 str. 3 d. numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 str. 3 d. (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005, Nr. 2K-348/2013).

36Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis.

37BK 54 str. 3 d nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008,Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010). Kita vertus, to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012). Aišku, teismas turi išvardyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje.

38BK 260 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų. Šioje byloje nustatyta, kad V. A. nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje, be to, pareigūnai sulaikė S. Š., važiuojantį pas V. A. iš Jonavos, todėl nebuvo realaus pavojaus V. A. nusikalstamai veikai prasidėti ir padariniams kilti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad realus nuteistojo veiksmų pavojingumas buvo žymiai mažesnis, negu baudžiamajame įstatyme įtvirtintas rūšinis neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti pavojingumas. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti. BK 54 str. 3 d. taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. V. A. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra recidyvistas, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nuoširdžiai prisipažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi, davė nuoseklius parodymus ir tyrėjams atskleidė rengimosi padaryti nusikalstamą veiką detales, teigia, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybės ir siekia grįžti į doros kelią. Nors byloje yra ir kitų V. A. kaltę patvirtinančių įrodymų (S. Š. parodymai, telefoninių kontaktų tarp S. Š. ir V. A. duomenys), V. A. ir S. Š. nebuvo užklupti narkotikų realizavimo sandorio metu, taigi akivaizdu, jog pripažindamas kaltę, V. A. ženkliai prisidėjo prie jo padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo, tuo pačiu reikšmingai padėdamas bylos tyrimui ir nagrinėjimui.

39Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. A. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė leidžia daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir dėl to prieštarauja teisingumo principui, todėl mažintina. Įvertinus tai, už padarytą nusikaltimą V. A., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė, negu BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali šios rūšies bausmė. Kolegijos vertinimu, BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam V. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. V. A. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, yra teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms atidėjus bausmės vykdymą, nebus pasiektas nei vienas iš BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad V. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pamatuoto pagrindo. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams.

40Dėl nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo

41Iš nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame neginčijama nuteistojo kaltė, tačiau nesutinkama su jo veikos kvalifikavimu bei paskirtos bausmės dydžiu, nurodoma, kad nuteistojo veiksmai buvo išprovokuoti ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, nusikaltimas, už kurį nuteistas S. Š., yra įrodytas pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis.

43S. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d. padarymą. Nors apeliantas nurodo, kad jo veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis padarė baigtinę veiką: 2014 m. kovo 6 d. Jonavoje iš R. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 1700 litų įgijo ne mažiau kaip 2,738 g narkotinės medžiagos heroino, ją platinimo tikslu laikė ir gabeno. Tai, kad S. Š. iš R. B. įsigijo narkotines medžiagas, patvirtina R. B. pirmos instancijos teisme duoti parodymai, kad „kovo mėnesį atvažiavo Sigitas į Jonavą, susitikome, padavė 1700 Lt, nuėjau ir gavau narkotikų, padaviau S. Š.“ (t. 5, b. l. 31-32), paties S. Š. parodymai „aš R. B. padaviau 1700 Lt, jis kažkur nuėjo ir netrukus grįžo ir man padavė apie 10 gr. heroino“ (t. 5, b. l. 31), iš 2014-03-06 automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu rasti 2 polietileniniai maišeliai su gelsvos spalvos milteliais (t. 2, b. l. 172-174), iš specialisto 2014-04-15 išvados Nr. 140-(1657)-ISI-2011 matyti, kad gelsvos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, 2014-03-06 rastų ir paimtų automobilio BMW, valst. Nr. ( - ), kuriuo važinėjo S. Š., apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 2,738 g. (t. 2, b. l. 178-179). Tai, kad S. Š. įsigijo narkotikus turėdamas tikslą juos platinti, patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti V. A. parodymai, kad „buvau sulaikytas, nes ruošiausi įsigyti narkotikų iš S. Š.. S. Š. ieškojo, iš kur galima gauti ir atrado“ (t. 5, b. l. 30), paties S. Š. parodymai, kad „V. A. paprašė, jog parvežčiau heroino. Su gliukoze skiedžiau, kad didesnis kiekis būtų. V. A. paprašė, kad jei bus, paimk daugiau“ (t. 5. b. l. 31), 2014-03-17 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, atskleidžiantis nuteistųjų telefoninių pokalbių turinį: Nr. 1154. 2014-03-05 17:23:09 (išeinanti žinutė – S. Š. rašo V. A.) – „aš pats gaunu dabar jį ir parduodu, bet mažiausiai 1 g iš kart, galiu ir daugiau, bet pas mane kaina 250, bet geras, jai iš iškart ima didesnį kiekį, kaina derinama“, Nr. 1159. 2014-03-05 17:29:47 (įeinanti žinutė – V. A. rašo S. Š.) – „mums reikia kuo greičiau susibėgti ir pakalbėti. Mane domintų dešimt, kada susitinkame?“. (t. 1, b. l. 167-183 ). Remiantis išvardintu, konstatuotina, kad S. Š. narkotines medžiagas įsigijo, ir tai darė turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota ne kaip pasikėsinimas, o kaip baigtinė nusikalstama veika.

44Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje esantys įrodymai, visų pirma - kaltinamųjų pokalbiai leidžia teigti, kad S. Š. buvo provokuotas daryti nusikaltimą, tai yra įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino. V. A. S. Š. vis klausdavo, ar šis neturi pažįstamų, kas prekiauja narkotikais, prašė daug kartų jam padėti, nes jį „laužė lomkės“, ir tik norėdamas padėti jam S. Š. per pažįstamus asmenis sužinojo, kad gali padėti R. B., ir taip S. Š. parūpino narkotinių medžiagų. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir lemiančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-315/2009, 2K-190-511/2015). Tokie veiksmai turi suvaržyti apsisprendimo laisvę elgtis tam tikru būdu, dėl to, asmeniui jaučiantis priverstam, jis palaužiamas, tačiau negalima teigti, kad vien asmens laisvas prašymas ar kreipimasis į asmenį dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo yra provokaciniai veiksmai, ir kad tokiu būdu buvo suvaržyta jo laisvė atsisakyti nusikalstamos veikos darymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-664/2011, 2K-664/2011, 2K-190-511/2015). Iš S. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis ir prieš susitardamas su V. A. dėl heroino pardavimo, „dėl savęs iš Jonavos parsiveždavo heroino, kadangi ten turi pažįstamų narkomanų“ (t. 4, b. l. 71). S. Š. tikslą pasipelnyti iš prekiavimo heroinu patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „narkotikus pirkdavau po 150-170 Lt, o parduodavau po 250 Lt. Pardavęs 10 gr. uždirbdavau 800 Lt.“ (t. 4, b. l. 72), be to, kad S. Š. svarbiausia buvo uždirbti, o ne padėti V. A., matyti ir iš S. Š. parodymų pirmos instancijos teismo posėdyje, kuomet jis nurodė, kad „su gliukoze skiedžiau, kad kiekis didesnis būtų“ (t. 5, b. l 31). Tai, kad S. Š. narkotikus norėjo perduoti V. A. ne dėl jo sunkios abstinencinės būsenos („lomkių“), patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jam nebuvo svarbu, kam parduoti narkotikus: kartą susitaręs su Rimvydu dėl narkotikų parvežimo, jis „skambinėjo Jurijui, tačiau jis kažkur dingo, dėl šios priežasties jis susisiekė su Sanioku, kuris irgi buvo prašęs gauti narkotikų“ (t. 4, b. l. 72), be to, aplinkybę, jog S. Š. suprato, kad V. A. narkotikus perka ne tik sau (tuo pačiu ir ne tik dėl savo galimos sunkios abstinentinės būsenos), matyti iš jo parodymų, kad „kiek jis žino iš paties Sanioko, tai Saniokas heroiną pirkdavo ir dėl davęs, ir dėl pardavimo“ (t. 4, b. l. 72). Tai patvirtina ir V. A. parodymai pirmos instancijos teismo posėdyje, kur jis nurodė, kad „būtų ne vienas pirkęs narkotikus“ (t. 5, b. l. 31). Iš išvardinto akivaizdu, kad S. Š. narkotikus įsigijo ne provokuojamas ar verčiamas V. A., ir ne dėl šio sunkios būklės, o iš versliškų paskatų: jam nebuvo svarbu, kam parduoti narkotikus, jis pirkdavo mažesne kaina, o parduodavo didesne, taip užsidirbdamas 800 Lt nuo 10 gr., be to, jis maišė heroiną su gliukoze, siekdamas padidinti miltelių kiekį ir taip gauti dar didesnį pelną iš savo nusikalstamos veiklos.

45S. Š. skunde taip pat kelia klausimą, ar teisėsaugos pareigūnų atliekami vienokie ar kitokie procesiniai veiksmai neperaugo į provokacinius, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nusikalstamos veikos imitacijos modelis nebuvo taikomas, t. y. pareigūnai patys neatliko sankcionuotų veiksmų, formaliai turinčių nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, ir atliko sankcionuotus veiksmus tik atliekant slaptą sekimą bei atliekant asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Esant situacijai, kai teisėsaugos pareigūnai jokiu būdu ir priemonėmis aktyviai nedalyvavo asmenų atliekamoje veikoje, o tiesiog juos sekė, fiksavo jų veiksmus ir, nustatę jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymius, nedelsdami sulaikė ir tokiu būdu nutraukė nuteistųjų nusikalstamą veiklą, nėra jokio pamatuoto pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip provokaciją.

46S. Š. taip pat nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, nes rastas narkotikų kiekis (grynas kiekis 2,738 g.) neturėtų būti vada ir pagrindu taikyti tokią griežtą bausmę, mano, kad esant byloje lengvinančių aplinkybių, jo nuoširdus prisipažinimas, padėjimas atskleisti nusikaltimą, bendradarbiavimas su pareigūnais, tai, kad yra neteistas, dirbantis, suteikia galimybę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę bausmę.

47BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Kaip jau minėta, BK 54 str. 3 d nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas turi nurodyti, kuo remiantis jis padarė savo išvadą. Tokia išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 54 str. 3 d. ir 62 str.), tačiau tokia galimybe galima pasinaudoti tik išimtiniu atveju, kai nuteistąjį išimtinai teigiamai charakterizuojančių ir kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina, kad net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas pažeistų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimus.

48Kolegija konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas S. Š. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. Š. užsiėmė prekyba narkotinėmis medžiagomis ir padaryta veika nebuvo atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, nuteistasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., t. y. platinimo tikslu įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurios nespėjo parduoti tik dėl to, kad pareigūnai nutraukė jo nusikalstamą veiklą. Remiantis išdėstytu, kolegija neįžvelgia jokių galimybių taikyti S. Š. BK 54 str. 3 d. nuostatas.

49Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad S. Š. asmenybė ir jo padaryta veika būtų pavojingesni, nei kito nuteistojo R. B.. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, S. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, kas padėjo bylos tyrimui ir nagrinėjimui. S. Š. neteistas, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Heroino kiekis (2,738 g), kuriuo neteisėtai disponavo S. Š., palyginti nežymiai viršija minimalų narkotinių medžiagų kiekį, už kurį taikoma atsakomybė, numatyta BK 260 str. 2 d. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė leidžia daryti išvadą, jog kaltininkui paskirta ženkliai viršijanti minimalų sankcijos dydį bausmė nėra teisinga, nes yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir kaltininko asmenybei

50Kolegijos vertinimu, BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam S. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią, vienok itin griežtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl S. Š. atžvilgiu taikant BK 641 str. nuostatas jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

51Dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų

52Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų paskyrimo kaltinamiesiems BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam R. B. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas O. Romanovas, kuris gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; nuteistajam V. A. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė A. Matiukienė, kuri gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir advokatė D. Rocevičienė; nuteistajam S. Š. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas A. Kvaščevičius, kuris gynė nuteistąjį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

53Byloje gauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., valstybės naudai išieškoti: iš nuteistojo R. B. 41,46 Eur (2015-04-22 pažyma) ir 46,32 Eur (2015-05-05 pažyma) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą; iš nuteistojo V. A. 11,58 Eur (2015-04-22 pažyma), 251,87 Eur (2015-05-14 pažyma) ir 269,24 Eur (2015-05-27 pažyma) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą; iš nuteistojo S. Š. 28,95 Eur (2015-04-22 pažyma) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

54Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš R. B., S. Š. ir V. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš R. B., S. Š. ir V. A. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

55Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

Nutarė

56Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.

57Nuteistojo V. A. veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 21 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., taikyti BK 54 str. 3 d., ir paskirti V. A. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant V. A. galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

58Nuteistajam R. B. pagal BK 260 str. 2 d. paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant R. B. galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams keturiems mėnesiams.

59Nuteistajam S. Š. pagal BK 260 str. 2 d. paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 str., šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant S. Š. galutinę bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams keturiems mėnesiams.

60Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

61Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.... 3. V. A. (V. A.) nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. laisvės... 4. S. Š. nuteistas pagal 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams... 5. R. B. nuteistas pagal 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams... 6. Nuosprendžiu nuteisti ir I. L. bei A. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. V. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai,... 9. V. A. (V. A.) nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti... 10. S. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti,... 11. R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės teismo... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti apylinkės teismo... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo pakeisti apylinkės teismo... 15. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo atidėti nuosprendžio vykdymą,... 16. Teismo posėdyje nuteistieji ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.... 17. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistųjų S. Š. ir V. A.... 18. Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo sušvelninti jam paskirtą 8 metų... 20. Pagal BK 54 str. 1 d. skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos... 21. Kolegijos vertinimu, BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai gali būti... 22. Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo... 23. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo atidėti nuosprendžio vykdymą,... 24. Kolegija pažymi, kad BPK 338 str. numato galimybę nusikalstamą veiką... 25. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 buvo pakeistas BK... 26. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo... 27. Vertinant BK 75 str. taikymo V. M. galimybes, pažymėtina, kad V. M. vidurinio... 28. Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo... 29. Iš nuteistojo V. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su... 30. V. A. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. už tai, kad... 31. BK 22 str. nustato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 32. Įgijimas BK 260 str. prasme – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo... 33. Taigi, byloje nustatyta, kad V. A. ir S. Š. tarėsi, kad ateityje vienas... 34. Perkvalifikavus veiką, iš naujo svarstytinas V. A. skirtinos bausmės... 35. Rengimasis padaryti nusikaltimą yra baudžiamas, tačiau baudžiamoji... 36. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 37. BK 54 str. 3 d nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės... 38. BK 260 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų. Šioje... 39. Atsižvelgusi į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija... 40. Dėl nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo... 41. Iš nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame neginčijama... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 43. S. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 2 d.... 44. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje esantys įrodymai,... 45. S. Š. skunde taip pat kelia klausimą, ar teisėsaugos pareigūnų atliekami... 46. S. Š. taip pat nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, nes rastas... 47. BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė... 48. Kolegija konstatuoja, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų... 49. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad S. Š. asmenybė ir jo padaryta veika... 50. Kolegijos vertinimu, BK 41 str. 2 d. nurodyti bausmės tikslai gali būti... 51. Dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų... 52. Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos... 53. Byloje gauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 54. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas... 55. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,... 56. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti.... 57. Nuteistojo V. A. veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į... 58. Nuteistajam R. B. pagal BK 260 str. 2 d. paskirti aštuonerių metų laisvės... 59. Nuteistajam S. Š. pagal BK 260 str. 2 d. paskirti aštuonerių metų laisvės... 60. Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.... 61. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....