Byla e2A-484-241/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4005-275/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Agrobosas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. R. 61 460,06 Eur skolą, 7 405,80 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad atsakovei kaip V. R. ūkio valdytojai pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2017/05/31-01 bei 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 30 d. išrašytas sąskaitas–faktūras buvo parduotos prekės (trąšos). Už parduotas prekes atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 30 d., tačiau neatsiskaitė. Atsakovė ne kartą buvo raginta gera valia sumokėti skolą, tačiau į reiškiamas pretenzijas nereagavo.

103.

11Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ji pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2017/05/31-01 iš ieškovės pirko trąšas. Pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė nupirko 48 t amonio sulfato ir 94 t amonio salietros už 37 045,36 Eur (su PVM). Pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė nupirko 70 t amonio salietros, 23 t amonio sulfato ir 24 t karbamido už 31 945,21 Eur (su PVM). Viso atsakovė nupirko trąšų už 68 990,57 Eur (su PVM). Pagal pirkimo–pardavimo sutarties priedo 1 punktą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2017 m. spalio 30 d. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove grūdinėmis kultūromis (grūdais), taip pat ankštinėmis kultūromis (pupomis). 2017 m. spalio 24-26 d. atsakovė pardavė ieškovei nenustatytą kiekį kviečių, o 2017 m. lapkričio 2-3 d. pardavė nenustatytą kiekį pupų. Atsakovė pardavė nenustatytą kiekį kviečių ir pupų dėl to, kad grūdai ir pupos buvo džiovinami, be to ieškovė laiku neišrašė PVM sąskaitų–faktūrų, nors pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, PVM sąskaitas–faktūras pirkėjas turi išrašyti nedelsiant.

124.

13Atsakovė pažymėjo, kad dalį PVM sąskaitų–faktūrų ieškovė atsiuntė 2018 m. sausio 5 d., taip pat 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu atliko vienašalį įskaitymą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovės pateiktais suvestiniais duomenimis, pagal kuriuos atsakovės parduotų kviečių ir pupų vertė yra nustatyta tik 7 530,54 Eur (su PVM). Anksčiau ieškovės darbuotojų atsakovei teiktuose dokumentuose buvo nurodyti kiti, žymiai didesni pupų kiekiai. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis 2017 m. spalio – lapkričio mėn. III klasės pupų kaina buvo apie 172 – 174 Eur/t, o ieškovė skaičiavo 150 Eur/t. Paaiškėjo ir tai, kad dar yra kviečių likutis, kurio ieškovės išrašytos PVM sąskaitos–faktūros neapima. Taigi šiuo atveju nebuvo galimybės atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kadangi atsakovės reikalavimas nebuvo apibrėžtas, t. y. ieškovės mokėtina suma nėra aiški. Ieškovė iki šiol nepateikė visų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti galutinę žemės ūkio produkcijos kainą ir kitas išlaidas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Agrobosas“ iš atsakovės V. R. 61 460,06 Eur skolą,

185 654,32 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo 67 154,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 232 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

196.

20Teismas sprendė, kad parduotų grūdų ir pupų kiekiai yra nurodyti atsakovei siųstoje ieškovės 2017 m. lapkričio 9 d. pupų džiovinimo ataskaitoje, 2017 m. lapkričio 13 d. ataskaitoje apie faktinę grūdų drėgmę bei kiekį po džiovinimo bei atsakovei pateiktose PVM sąskaitose–faktūrose. Aplinkybė, kad atsakovė neturi konkrečių įrodymų, kokį kiekį kultūrų pardavė ieškovei, lemia tai, kad apie jų kiekius ir kainas išvada daroma iš ieškovės pateiktų įrodymų.

217.

22Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog pagrindu abejoti dėl ieškovės nurodytų kainų yra ieškovės atsakovei atsiųstas 2018 m. balandžio 16 d. raštas, kuriame nurodyta, jog preliminari grūdų kaina neviršys 13 000 Eur, tačiau preliminarios kainos nurodymas rašte nereiškia, kad galutinė kaina turi būti artima nurodytai preliminariai kainai.

238.

24Teismas atsižvelgė į ieškovės atstovės paaiškinimus apie tai, jog skirtingi pristatytų kultūrų kiekiai buvo nurodyti 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. pažymose dėl padarytos klaidos, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. pažymoje klaida buvo taisoma, t. y. ja buvo ištaisyta 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma. Teismas sprendė, kad šis paaiškinimas atitinka įrodymus, todėl ieškovės nurodytas iš atsakovės įsigytų grūdinių kultūrų kiekis atitinka parduotą kultūrų kiekį.

259.

26Teismas sprendė, kad ieškovei pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 bei 2 punktus atsirado pareiga atsiskaityti už gautą iš atsakovės produkciją per 30 kalendorinių dienų, nes toks terminas galėjo būti nustatytas ūkio subjektų sutartyje. Taigi atsiradus ieškovės pareigai apmokėti už atsakovės parduotas kultūras, ieškovei kartu atsirado ir pareiga sumažinti reikalaujamą iš atsakovės skolos sumą.

2710.

28Teismas darė išvadą, kad ieškovė turėjo įskaityti atsakovei turimas prievoles atitinkamai nuo 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. gruodžio 2 d., todėl apskaičiuota atsakovės mokėtina palūkanų suma ieškovei mažintina. Atsakovei pardavus ieškovei žemės ūkio produkciją ir po 30 dienų nuo pardavimo atsiradus ieškovės pareigai apmokėti, nuo 2017 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 2 d. mažintinos skaičiuotinos iš atsakovės palūkanos parduotų kultūrų kainomis. Teismas nurodė, kad pagrįstas yra palūkanų skaičiavimas nuo 61 460,06 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki ieškinio pareiškimo 2018 m. birželio 4 d., t. y. už 184 dienas. Nuo priteistinos 61 460,06 Eur sumos 5 procentų palūkanos sudaro 5 654,32 Eur.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovė V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, pakeisti – sumažinti priteistą skolą iki 50 662,99 Eur, palūkanas iki 4 661,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas iki 2 783,34 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3211.1.

33Ginčo dėl to, kad atsakovės ūkyje ieškovė pasikrovė tam tikrą kiekį kviečių ir pupų, byloje nebuvo, tačiau ginčas kilo dėl kviečių ir pupų kiekio bei vertės. Atsakovė pardavė nenustatytą kiekį kviečių ir pupų, kadangi faktinis atsakovės parduotų kviečių ir pupų kiekis nėra galutinai aiškus – grūdai ir pupos buvo džiovinami, be to ieškovė laiku neišrašė PVM sąskaitų–faktūrų. Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnį, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją laikotarpis neturi viršyti 30 dienų. Kviečiai ieškovei buvo parduoti 2017 m. spalio 24-26 d., pupos parduotos 2017 m. lapkričio 2-3 d. Tai reiškia, kad atsakovė praėjus mėnesiui nuo nurodytų datų turėjo priešpriešinius reikalavimus ieškovei už parduotus kviečius ir pupas.

3411.2.

35Esant šalių priešpriešiniams finansiniams įsipareigojimams paprastai atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tačiau šiuo atveju nebuvo galimybės to padaryti, kadangi viena iš prielaidų tokiam įskaitymui atlikti yra priešpriešinių reikalavimų apibrėžtumas. Šiuo atveju ieškovės mokėtina suma nėra aiški, kadangi ieškovė, nepaisant daugkartinių raginimų, nepateikė visų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti galutinę grūdų kainą, taip pat jos turėtas transportavimo ar kitas išlaidas.

3611.3.

37Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas (2017 m. lapkričio 9 d. pupų džiovinimo ataskaita, 2017 m. lapkričio 13 d. ataskaita apie faktinę grūdų drėgmę ir kt.) yra suvestiniai pačios ieškovės surašyti įrodymai. Ieškovė iš esmės turėjo galimybę rašyti tai, ką norėjo. Gal būt dėl to ieškovė pateikė įvairių skirtingų, netgi vienas kitam prieštaraujančių dokumentų, o atsakovei pastebėjus akivaizdžius neatitikimus ar prieštaravimus, ieškovė apsiribojo paaiškinimais, kad padarė klaidą.

3811.4.

39Nors dalį PVM sąskaitų–faktūrų, kuriose data nurodyta 2017 m. gruodžio 19 d., ieškovė siuntė 2018 m. sausio 5 d. (PVM sąskaitos–faktūros UKI Nr. 171505 ir UKI Nr. 151506), po to paaiškėjo, kad dar yra kviečių likutis, kurio šios sąskaitos neapima. Ieškovė papildomai pateikė 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą UKI Nr. 077-2018, kurioje nurodytas kviečių kiekis 7,120 t, kaina 1 128,59 Eur (su PVM), nors turėtų būti 1 163,05 Eur (7,120 t. x 135 Eur = 961,20 Eur x 21 procentas = 1 163,05 Eur). Taip pat buvo padarytos skaičiavimų klaidos, kurios įvardintos kaip techninės klaidos ir kt.

4011.5.

41Kad šalių tarpusavio balansas neaiškus, matyti ir iš ieškovės veiksmų. 2018 m. balandžio 16 d. rašte ieškovė buvo nurodžiusi, kad preliminari grūdų kaina neviršys 13 000 Eur. Tačiau 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje ir 2018 m. gegužės 23 d. pranešime dėl vienašališko įskaitymo grūdų ir pupų kaina nurodoma tik 7 530,54 Eur (su PVM). Ieškovės darbuotojų teiktuose dokumentuose buvo nurodyti kiti, žymiai didesni pupų kiekiai – D. B. 2017 m. lapkričio 29 d. siųstoje ataskaitoje (2017 m. lapkričio 2 d. pupų priėmimas), atitinkamai nurodomas pupų svoris (i) „Gross“ 43,7 t, tara 13,98 t, įskaitinis svoris 29,72 t, drėgmė 14,0 procentų ir (ii) „Gross“ 37,28 t, tara 13,92 t, įskaitinis svoris 13,92 t, drėgmė 14,2 procento. Šie skaičiai nesuprantami, kadangi iš bendro svorio 37,28 t atėmus taros svorį 13,92 t skirtumas yra 23,36 t, o ne 13,92 t.

4211.6.

43Ataskaitoje, kuri ieškovei siųsta 2017 m. lapkričio 13 d. ir kurios priėmimo data nurodyta 2017 m. lapkričio 3 d., užfiksuotas pupų fizinis svoris yra 76,74 t, įskaitinis svoris 55,036 t, nuoskaita 21,704 t, drėgmė 29 procentai. Ieškovės 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje pupų svoris nurodomas 76,74 t, įskaitomas kiekis nurodomas tik 55,036 t, tai yra 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovės priimtas kiekis. Tačiau neaišku kodėl neįtrauktas 2017 m. lapkričio 2 d. priimtas pupų kiekis, jų įskaitinis svoris, kuris turėtų būti 53,08 t (29,72 t + 23,36 t). Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, 2017 m. spalio – lapkričio mėn. III klasės pupų kaina buvo apie 172 – 174 Eur/t, o ieškovė skaičiavo 150 Eur/t. Skaičiuojant 53,08 t pupų kainą po 150 Eur/t, susidaro 7 962 Eur (be PVM) (53,08 t x 150 Eur) arba 9 634,02 Eur (su PVM) (7 962,00 Eur x 21 procento PVM) skirtumas.

4411.7.

45Teismas nepasiūlė ieškovei pašalinti įrodymų prieštaravimų, tačiau nurodė, kad ieškovės paaiškinimą apie galimai padarytas klaidas vertina kaip atitinkantį byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir darė išvadą, jog ieškovės nurodytas įsigytų kultūrų kiekis iš atsakovės atitinka parduotą kultūrų kiekį. Tačiau sprendime neatskleidžiama, kuo pagrįstas toks teismo vertinimas, sprendime neanalizuojami jokie grūdų ir pupų kiekiai.

4611.8.

47Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti skirtumą tarp ieškovės atsakovei parduotų trąšų kainos ir atsakovės ieškovei parduotos žemės ūkio produkcijos kainos, ji turėjo įrodyti ne tik savo parduotų trąšų kiekį ir kainą, bet ir iš atsakovės nupirktos žemės ūkio produkcijos kiekį ir kainą. Nors atsakovė nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos ribotas įrodinėjimo galimybės.

4811.9.

49Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Priteistina pagrindinės skolos suma mažintina 10 797,07 Eur (9 634,02 Eur už 53,08 t pupų + 1 163,05 Eur už 7,120 t kviečių), t. y. iki 50 662,99 Eur. Priteistina palūkanų suma mažintina 993,32 Eur, t. y. iki 4 661 Eur (50 662,99 Eur x 5 procentai x 184 dienos = 4 661 Eur). Sumos nurodytos su PVM, nes ieškovė taip pat skaičiavo su PVM.

5012.

51Ieškovė UAB „Agrobosas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5212.1.

53Nagrinėjamos bylos ribos yra skola pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedą Nr. 2017/05/31-01 bei 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Taigi, priešingai negu teigia atsakovė, ieškovė turėjo įrodyti tik skolos atsiradimo faktą. Šis faktas įrodytas, atsakovė šių aplinkybių neginčija, t. y. pati ne kartą patvirtino, kad įsigijo iš ieškovės UAB „Agrobosas“ prekių už 68 990,57 Eur. Nepaisant to, atsakovė peržengdama nagrinėjamos bylos ribas, kelia klausimą dėl neva neįskaitytos sumos už perduotas grūdines ir ankštines kultūras, taip nukreipdama dėmesį nuo bylos esmės bei aiškindamasi su byla nesusijusias aplinkybes.

5412.2.

55Tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nenumato galimybės už ieškovės parduotas prekes atsiskaityti grūdinėmis ir ankštinėmis kultūromis. 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad už prekes bus atsiskaitoma tik pinigais. Aplinkybę, kad už parduodamas prekes šalys susitarė atsiskaityti pinigais taip pat patvirtina ir ieškovės išrašytos PVM sąskaitos–faktūros. Jose kaina yra aiškiai įvardinama eurais (Eur), tiek prieš PVM, tiek po PVM. Taigi pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo galima atsiskaityti tik pinigais.

5612.3.

57Iki šios dienos ieškovė yra atsiskaičiusi už visas iš atsakovės pirktas prekes. 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė atliko įskaitymą. Minėtame įskaityme ieškovė aiškiai nurodė jos turimą skolą atsakovei. Pastaroji dėl minėto įskaitymo pretenzijų nereiškė, pati nesiėmė veiksmų vienašališkai įskaityti, pasak atsakovės, neįskaitytos sumos bei, turėdama pareigą bendradarbiauti, nė karto neužsiminė ieškovei, kad ieškovės skola atsakovei yra didesnė. Taigi darytina išvada, kad atsakovės argumentai dėl turimo priešpriešinio reikalavimo yra siekis suklaidinti teismą ir užvilkinti bylos nagrinėjimą.

5812.4.

59Nagrinėjamu atveju ieškovei perduotų prekių kiekis ir suma yra žinoma. Vienintelės grūdinės ir ankštinės kultūros, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės, buvo 43,86 t kviečių ir 76,74 t pupų, kurių detalizacija pateikta prie 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijos dėl skolos ir tarpusavio prievolių suderinimo. Ši suma ieškovės buvo vienašališkai įskaityta 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu. Remiantis išdėstytu ir tuo, kad atsakovė nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl neva perduotų papildomų tonų kultūrų, darytina išvada, kad jokių kitų įrodymų nėra. Net ir atsakovei įrodžius, kad nežinojo tikslaus perduotų prekių kiekio bei sumos, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos susimokėti už nupirktas prekes iš ieškovės.

6012.5.

61Atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiavo, piktnaudžiauja ir pagrįstai tikėtina, kad ir ateityje piktnaudžiaus savo teisėmis bei toliau sieks vilkinti skolos, kurią ji pati pripažino, mokėjimą. Aplinkybę, kad atsakovė akivaizdžiai siekia užvilkinti skolos mokėjimą, patvirtina tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su neapibrėžta skolos dalimi. Todėl atsakovės apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6413.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

66Dėl naujų įrodymų prijungimo

6714.

68Atsakovė V. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2017 m. spalio 26 d. krovinio (pupų) gabenimo važtaraščius (iš viso tris važtaraščius).

6915.

70Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7116.

72Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

7317.

74Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teismui teise.

7518.

76Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai, pagal jų sudarymo (išrašymo) datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepaisant to, nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Agrobosas“ į bylą yra pateikusi tuos pačius tris 2017 m. spalio 26 d. krovinio (pupų) gabenimo važtaraščius, tačiau jų turinys skiriasi nuo atsakovės pateiktų važtaraščių turinio, t. y. atsakovės pateiktuose važtaraščiuose nėra nurodytas krovinio svoris, o ieškovės pateiktuose važtaraščiuose yra nurodytas (įrašytas) krovinio svoris. Taigi nauji įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui – patikrinti jau byloje esančių įrodymų patikimumą, tinkamai nustatyti šalių įrodinėjimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami.

77Dėl ieškovės atlikto įskaitymo (ne)patekimo į nagrinėjamo ginčo ribas

7819.

79Ieškovė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamos bylos ribos yra tik skola už parduotas trąšas pagal 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedą bei jo pagrindu 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Todėl atsakovė, byloje keldama klausimą dėl (ne)įskaitytos sumos už perduotas kultūras, peržengia nagrinėjamos bylos ribas, aiškina su byla nesusijusias aplinkybes.

8020.

81Pagal galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

8221.

83Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio. Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

8422.

85Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai prilygina ieškinio dalyko ir pagrindo apibrėžtumą su teisme nagrinėjamos bylos ribomis. Kaip nurodyta cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjamos bylos ribas nustato ne tik ieškovo pateiktas ieškinys (jo dalykas ir pagrindas), bet ir atsakovo atsikirtimai į ieškinį, nepriklausomai nuo to, ar jie pateikti atsiliepimo ar priešieškinio forma. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį (vėliau jį patikslino) dėl 61 460,06 Eur skolos už parduotas trąšas ir 7 405,80 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės. Ieškovė ieškinio reikalavimus, be kita ko, grindė 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedu bei jo pagrindu 2017 m. gegužės 31 d. ir 2017 m. birželio 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis–faktūromis, trąšų pateikimo važtaraščiais, taip pat 2018 m. gegužės 11 d. pretenzija dėl tarpusavio skolų suderinimo bei 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu dėl vienašalio įskaitymo. Taigi pati ieškovė atsakovės skolos dydį nurodė ir įrodinėjo iš esmės kaip skolos likutį už parduotas trąšas, kuris susidarė po ieškovės atlikto vienašalio įskaitymo pagal įsiskolinimą atsakovei už gautą žemės ūkio produkciją (pupas ir kviečius). Atitinkamai atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose sutiko su aplinkybe, kad nupirko trąšas iš ieškovės ir už jas neatsiskaitė, tačiau nesutiko su ieškovės paskaičiuotu galutiniu skolos likučiu. Atsakovė išdėstė teismui argumentus dėl galbūt netinkamai ieškovės atlikto įskaitymo, t. y. blogai apskaičiuoto pateiktos žemės ūkio produkcijos kiekio ir kainos.

8623.

87Nurodytos aplinkybes leidžia spręsti, kad klausimas dėl ieškovės (ne)tinkamai atlikto įskaitymo ir ieškovei perduotos žemės ūkio produkcijos kiekio bei kainos nustatymo pateko į nagrinėjamos bylos ribas, kadangi būtent tokias ribas procesiniais dokumentais ir teismo posėdžio metu apsibrėžė pačios šalys. Sutikimas su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais šiuo aspektu reikštų esminių civilinio proceso principų – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo – paneigimą, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

88Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių santykių kvalifikavimo

8924.

90Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. R. 2017 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties priedo Nr. 2017/05/31-01 pagrindu iš ieškovės UAB „Agrobosas“ nupirko trąšas – amonio sulfatą ir amonio salietrą. Pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė nupirko 48 t amonio sulfato ir 94 t amonio salietros už 37 045,36 Eur (su PVM). Pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą atsakovė nupirko 70 t amonio salietros, 23 t amonio sulfato ir 24 t karbamido už 31 945,21 Eur (su PVM). Iš viso atsakovė iš ieškovės nupirko trąšų už 68 990,57 Eur (su PVM). Nėra ginčijama nurodyta suma ir aplinkybė, kad atsakovė V. R. už nupirktas trąšas su ieškove UAB „Agrobosas“ neatsiskaitė.

9125.

922017 m. spalio 24-25 d. atsakovės ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta žemės ūkio produkcija (kviečiai) ir išvežta gavėjai UAB „Agrobosas“. 2017 m. spalio 26 d. atsakovės ūkyje buvo pakrauta žemės ūkio produkcija (pupos) ir išvežta UAB „Agrobosas“.

9326.

942018 m. gegužės 11 d. ieškovė UAB „Agrobosas“ pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Agrobosas“ skola atsakovei V. R. už iš jos gautą žemės ūkio produkciją (kviečius ir pupas) yra 6 223,56 Eur (be PVM) (7 530,51 Eur (su PVM)), atsakovės neginčijama (įvertinus priešpriešinį reikalavimą) skola ieškovei UAB „Agrobosas“ už nupirktas trąšas – 62 767,01 Eur (apskaičiuota neatėmus 1 306,95 PVM). 2018 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą apie vienašalį įskaitymą. Pranešime nurodyta, kad atsakovės skola ieškovei UAB „Agrobosas“ sudaro 68 990,57 Eur (su PVM), ieškovė UAB „Agrobosas“ atsakovei V. R. yra skolinga 7 530,51 Eur (su PVM). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovė V. R. lieka skolinga ieškovei 61 460,06 Eur (su PVM).

9527.

96Bylos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovę siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 20 dalį žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žemės ūkio produkcijos pirkėjo ir šios produkcijos pardavėjo) arba ūkio subjekto (žemės ūkio produkcijos pardavėjo) ir viešojo subjekto sudaryta sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) pinigų sumą perduodama žemės ūkio produkcija.

9728.

98Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei trąšas, už kurias pastaroji įsipareigojo atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 24-26 d. perdavė ieškovei žemės ūkio produkciją (pupas ir kviečius), kurią ieškovė priėmė savo žinion, ją išvalė ir išdžiovino bei išvežė (pridavė) į Rygos WT terminalą (2017 m. lapkričio 2 d. CMR važtaraščiai), be to pati ieškovė pripažino, kad yra skolinga už gautą produkciją. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų susirašinėjimų, pretenzijų (pranešimų) matyti, kad ieškovė sutiko iš atsakovės paimti žemės ūkio produkciją ir už ją atlyginti, t. y. mokėtiną sumą įskaityti kaip atsakovės susidariusios skolos padengimą ieškovei UAB „Agrobosas“.

9929.

100Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl atsakovės perduotos (parduotos) žemės ūkio produkcijos (pupų ir kviečių) kiekio, atitinkamai atlikto įskaitymo pagrįstumo ir atsakovės mokėtinos skolos ieškovei likučio. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš atsakovės ieškovei priteistinos pagrindinės skolos (61 460,06 Eur) dydį sumažinti 10 797,07 Eur suma. Atsakovės teigimu, pagal byloje esančius duomenis nepagrįstai neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu ieškovei UAB „Agrobosas“ pateikė 53,08 t didesnį (įskaitytiną) kiekį pupų ir 7,120 t didesnį (įskaitytiną) kiekį kviečių negu ieškovė nurodė 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje ir 2018 m. gegužės 23 d. pranešime apie vienašalį įskaitymą (įskaitytinas 55,036 t pupų ir 36,42 t kviečių svoris). Taigi apeliantė teigia, kad buvo neįvertinta 2017 m. lapkričio 2 d. pažyma apie priimtą pupų kiekį ir 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą–faktūra apie nupirktą papildomą kviečių kiekį (likutį).

10130.

102Ieškovė UAB „Agrobosas“ nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje apie priimtą pupų kiekį nurodytas įskaitytinas produkcijos kiekis (53,08 t, įvertinus akivaizdžią aritmetinę klaidą) ir 2017 m. lapkričio 3 d. pažymoje nurodytas įskaitytinas pupų kiekis (55,036 t) yra tas pats kiekis, t. y. 2017 m. lapkričio 3 d. pažyma buvo tik patikslintas 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje nurodytas pupų kiekis (ištaisyta klaida), todėl nėra pagrindo šių kiekių sumuoti. Ieškovės teigimu, 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytas įskaitytinas kviečių likutis (7,120 t) yra įvertintas atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Tokios pozicijos skundžiamame sprendime iš esmės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.

103Dėl atsakovės parduoto ir ieškovės įskaityto pupų kiekio

10431.

105Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

10632.

107Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, tam tikrą faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

10833.

109Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008, kt.).

11034.

111Iš atsakovės pateiktų trijų 2017 m. spalio 26 d. važtaraščių matyti, kad atsakovės ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta žemės ūkio produkcija (pupos) ir išvežta krovinio gavėjai UAB „Agrobosas“. Nė viename iš važtaraščių nėra nurodytas krovinio svoris. Kaip minėta, ieškovė į bylą pateikė tuos pačius važtaraščius, kuriose yra nurodytas (įrašytas) krovinio svoris. Pirmame važtaraštyje įrašytas kiekis – 41 100 kg (kitose grafose nurodyta 14 720 kg, 26 380 kg), antrame važtaraštyje – 35 500 kg (kitose grafose nurodyta 13 460 kg, 22 040 kg), trečiame važtaraštyje – 43 540 kg (kitose grafose nurodyta 15 220 kg, 28 320 kg).

11235.

113Ieškovė 2017 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei pupų ataskaitą, kurioje nurodyta priėmimo data – 2017 m. lapkričio 3 d., fizinis svoris – 76,74 t, drėgmė – 29 procentai, nuoskaita – 21,704 t, įskaitinis svoris 55,036 t. Ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei pupų ataskaitą, susidedančią iš dviejų eilučių. Pirmoje eilutėje nurodyta priėmimo data – 2017 m. lapkričio 2 d., bendras svoris – 43,7 t, tara – 13,98 t, įskaitinis svoris – 29,72 t, drėgmė – 14,0 procentų, mašinos Nr. ( - ), CMR Nr. 1925274. Antroje eilutėje priėmimo data – 2017 m. lapkričio 2 d., bendras svoris – 37,28 t, tara – 13,92 t, įskaitinis svoris – 13,92 t, drėgmė 14,2 procento, mašinos Nr. ( - ), CMR Nr. 1925275.

11436.

115Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 9 d. grūdų priėmimo kvito matyti, kad UAB „GRŪDINTĖ“ ((duomenys neskelbtini)) atliko pupų džiovinimo ir valymo paslaugas. Kvite nurodyta, kad pupas pristatė UAB „Agrobosas“, data – 2017 m. lapkričio 3 d., fizinis svoris – 76 740 kg, drėgmė – 29 procentai, nuoskaita – 24 704 kg, užskaitytas svoris – 55 036 kg.

11637.

117Į bylą ieškovė UAB „Agrobosas“ pateikė tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. 1925274 ir Nr. 1925275. Važtaraštyje Nr. 1925274 nurodytas krovinio siuntėjas UAB „Agrobosas“, gavėjas – SIA „Agerona“, krovinio perėmimo vieta ir data – Lietuva, (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 2 d. 11.15 val., krovinio iškrovimo vieta ir gavimo data – WT terminalas, Latvija, Ryga, 2017 m. lapkričio 2 d., krovinys (svoris) – pupos (14 000 kg, 40 800 kg, 26 800 kg), vežėjas – UAB „AisVila“, vilkiko Nr. ( - ). Važtaraštyje Nr. 1925275 nurodytas krovinio siuntėjas UAB „Agrobosas“, gavėjas – SIA „Agerona“, krovinio perėmimo vieta ir data – Lietuva, (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 2 d. 16.15 val., krovinio iškrovimo vieta ir gavimo data – WT terminalas, Latvija, Ryga, 2017 m. lapkričio 2 d., krovinys (svoris) – pupos (14 000 kg, 37 400 kg, 23 400 kg), vežėjas – UAB „AisVila“, vilkiko Nr. ( - ).

11838.

1192017 m. gruodžio 19 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V. R. ūkiui PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta, jog iš viso nupirkta 76,740 t pupų, iš šio kiekio įskaitomas svoris – 53,080 t, kaina – 150 Eur/t, išskaitoma kaina už transportą Telšiai–Joniškis–Ryga 1 217,86 (be PVM), pardavėjui mokėtina galutinė suma 1 567,68 Eur (su PVM).

12039.

1212018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje, kurios pagrindu 2018 m. gegužės 23 d. atliktas įskaitymas, nurodyta, kad bendras pupų kiekis – 76,74 t, įskaitomas kiekis – 55,036 t, kaina 150 Eur/t, džiovinimo ir valymo išlaidos – 5 448,54 Eur (be PVM), bendra suma – 8 225,40 Eur, suma po nuoskaitų – 2 806,86 Eur (be PVM), pastaba – 1 217,86 Eur transporto kaina neįskaičiuojama.

12240.

123Pažymėtina, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, o pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė poziciją, kad 2017 m. lapkričio 9 d. siųstoje pupų džiovinimo ataskaitoje (UAB „GRŪDINTĖ“ grūdų priėmimo kvite) yra nurodytas tikslus pupų kiekis, kuris 2017 m. lapkričio 2 d. buvo pristatytas į Latviją, Rygos WT terminalą. Atitinkamai ieškovės darbuotoja 2017 m. lapkričio 29 d. nusiuntė atsakovei pupų priėmimo ataskaitą, kurioje įsivėlė klaida. Apie nurodytą klaidą atsakovė buvo asmeniškai informuota telefonu.

12441.

125Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „GRŪDINTĖ“ 2017 m. lapkričio 9 d. išrašytame kvite pupų priėmimo (džiovinimo ir valymo paslaugos atlikimo) data yra nurodyta 2017 m. lapkričio 3 d., t. y. vėlesnė nei tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) Nr. 1925274 ir Nr. 1925275. Pagal šiuos važtaraščius pupos iš (duomenys neskelbtini) (vietovės, kurioje yra įsikūrusi UAB „GRŪDINTĖ“) per du kartus 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išgabentos ir pristatytos į Latviją, Rygos WT terminalą. Taigi ši aplinkybė neleidžia teigti, kad būtent UAB „GRŪDINTĖ“ 2017 m. lapkričio 9 d. kvite nurodytas pupų kiekis (76 740 kg fizinis svoris ir 55 036 kg), kuris perkeltas į 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir 2018 m. gegužės 11 d. pretenziją, yra tas pats kiekis, kuris, pasak ieškovės, buvo išvežtas priduoti į Latviją, Rygos WT terminalą.

12642.

127Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojos 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu atsakovei atsiųstoje pupų ataskaitoje, susidedančioje iš dviejų eilučių, kuri, ieškovės teigimu, yra klaidinga, yra nurodyti tie patys tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių (CMR) numeriai (Nr. 1925274 ir 1925275), sutampa ir pupas vežusio vilkiko valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat data (2017 m. lapkričio 2 d.). Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) nurodytas ir krovinio (pupų) svoris. Važtaraštyje Nr. 1925274 nurodytas tuščios transporto priemonės svoris – 14 000 kg, bendras krovinio ir transporto priemonės svoris – 40 800 kg, krovinio svoris (ankstesnių sumų skirtumas) – 26 800 kg. Važtaraštyje Nr. 1925275 nurodytas tuščios transporto priemonės svoris – 14 000 kg, bendras krovinio ir transporto priemonės svoris – 37 400 kg, krovinio svoris (ankstesnių sumų skirtumas) – 23 400 kg. Taigi darytina išvada, kad iš grūdų (pupų) valyklos ir džiovyklos, esančios (duomenys neskelbtini) į Rygos WT terminalą 2017 m. lapkričio 2 d. buvo iš viso išvežta 50 200 kg pupų.

12843.

1292017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu atsakovei atsiųstoje pupų ataskaitoje nurodyti svoriai iš esmės atitinka tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose (CMR) nurodytus (suapvalintus) svorius. Ataskaitos pirmoje eilutėje nurodytas taros (transporto priemonės) svoris – 14 t, bendras svoris (Gross) – 43,7 t, įskaitytinas svoris – 29,72 t. Ataskaitos antroje eilutėje nurodytas taros (transporto priemonės) svoris – 14,1 t, bendras svoris (Gross) – 37,28 t, įskaitytinas svoris – 23,36 t (įvertinus aritmetinę klaidą). Taigi nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. atsakovei atsiųsta ataskaita buvo sudaryta per klaidą, kadangi joje pateikti duomenys atitinka kituose, ne pačios ieškovės sudarytuose, rašytiniuose įrodymuose fiksuotus duomenis.

13044.

131Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis atsakovės pateiktais 2017 m. spalio 24 d. krovinio (pupų) gabenimo važtaraščiais ir sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovei buvo žinomas išvežtų pupų kiekis. Atsakovės į bylą pateikti tie patys 2017 m. spalio 26 d. krovinio (pupų) gabenimo važtaraščiai patvirtina aplinkybę, kad pupos iš atsakovės ūkio buvo išvežtos jų nesveriant, t. y. važtaraščiuose nėra nurodytas krovinio svoris. Taigi tik vėliau į ieškovės pateiktus važtaraščius buvo įrašytas svoris (užpildyta grafa „kiekis“). Pirmame važtaraštyje įrašytas krovinio svoris (kiekis) – 41 100 kg, antrame – 35 500 kg, trečiame 43 540 kg (iš viso 120 140 kg). Važtaraščiuose atlikti ir skaičiavimai, t. y. pirmame važtaraštyje (41 100 – 14 720 = 26 380 kg), antrame (35 500 – 13 460 = 22 040 kg), trečiame (43 540 – 15 220 = 28 320 kg). Ieškovė (jos atstovė) nepaaiškino, kada ir pagal ką į važtaraščius buvo įrašyti nurodyti skaičiai. Net darant prielaidą, kad pateiktas skaičiavimas reiškia, jog iš bendro transporto priemonės ir krovinio svorio buvo atimtas tuščios transporto priemonės svoris, lieka neaišku, kodėl tos pačios tuščios transporto priemonės „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), svoris ženkliai skiriasi, t. y. viename važtaraštyje nurodyta 14 720 kg, kitame 13 460 kg (skirtumas sudaro 1 260 kg). Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad tuščių transporto priemonių svėrimo rezultatai skiriasi tik keliomis dešimtimis kilogramų, pvz. „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (13 980 kg, 13 920 kg). Įvertinus aplinkybes, kad nurodyti skaičiai kiekviename važtaraštyje įrašyti skirtingo dydžio šriftu, jog po važtaraščiuose atlikto skaičiavimo juose nurodytas bendras krovinio kiekis sudaro 76 740 kg, t. y. lygiai tiek pat, kiek nurodyta 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „GRŪDINTĖ“ pupų džiovinimo ataskaitoje, atitinkamai 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje–faktūroje ir 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje (nėra paklaidos), darytina išvada, kad važtaraščiai nepatvirtina faktiškai iš atsakovės paimto pupų kiekio, t. y. į važtaraščius sąmoningai galėjo būti įrašyta tik dalis gabento pupų kiekio, todėl nėra pagrindo jais remtis.

13245.

133Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai neatsiskaitė už 53,08 t nupirktų pupų kiekį. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys įrodymai, kurių kitokio vertinimo ieškovė (jos atstovė) nepateikė, o tik laikėsi pozicijos, kad 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu atsiųstoje pupų priėmimo ataskaitoje buvo padaryta klaida. Pažymėtina, kad be ieškovės deklaratyvių paaiškinimų apie padarytą klaidą ir informavimą apie ją telefonu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų klaidos faktą. Priešingai, pagal objektyvius bylos duomenis darytina išvada, kad abi atsiųstos pupų priėmimo ataskaitos buvo išrašytos esant pagrindui. Kaip konstatuota, 2017 m. lapkričio 29 d. atsiųstoje ataskaitoje nurodytą pupų kiekį patvirtina aplinkybė, kad iš esmės toks pat pupų kiekis 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išvežtas į Latviją, Rygos WT terminalą. 2017 m. lapkričio 13 d. atsiųstoje ataskaitoje nurodytą pupų kiekį patvirtina faktas, kad 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „GRŪDINTĖ“ atliko tokio pat pupų kiekio džiovinimo ir valymo paslaugą. Be to, abejose pupų ataskaitose ženkliai skiriasi nurodytas pupų drėgnumo lygis (14-14,02 procentai ir 29 procentai), o tai šalina klaidos tikimybę, t. y. mažai tikėtina, kad ir šioje grafoje buvo padaryta klaida. Byloje yra ir ieškovės 2018 m. balandžio 16 d. rašytas pranešimas atsakovei, kuriame nurodyta, kad iš atsakovės paimtos produkcijos preliminari kaina neviršys 13 000 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė yra profesionali verslininkė, kuri specializuojasi žemės ūkio srityje, atsižvelgus į tai, kad pranešimo rašymo laikotarpiu atsakovė jau buvo atlikusi pupų valymą ir džiovinimą, pupos (ar bent dalis jų) buvo priduotos Rygos WT terminale, ieškovė disponavo byloje esančiais dokumentais, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė galėjo akivaizdžiai suklysti ir nurodyti beveik dvigubai didesnę preliminarią produkcijos kainą, nei vėliau buvo nurodyta ieškovės atliktame vienašaliame įskaityme už gautas iš atsakovės pupas ir kviečius.

13446.

135Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nekeliamas klausimas dėl ieškovės neįskaityto pupų kiekio kainos už toną. Į apeliacinį skundą tik formaliai perkelti atsakovės atsiliepime ir triplike nurodyti argumentai dėl pupų kainos skaičiavimo. Pačiame skunde prašoma atlyginti neįvertinto pupų kiekio kaina (mažintina iš atsakovės priteistina suma) skaičiuojama 150 Eur/t, t. y. tokia kaina, kurią atlikdama įskaitymą taikė ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ginčo tarp šalių (jų atstovų) dėl taikytos pupų kainos taip pat nebuvo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino.

13647.

137Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

13848.

139Bylos faktinės aplinkybes leidžia teigti, kad bylos šalys turėjo abipusius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, pagal byloje patektus dokumentus ieškovė galėjo nustatyti prievolių dydį (jas apibrėžti). Be to, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nėra pagrindo teigti, kad ieškovė norėjo atlikti tik dalinį prievolių įskaitymą, t. y. už dalį žemės produkcijos su atsakove atsiskaityti atskiru mokėjimu, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo dalį ir iš atsakovės ieškovei priteistinos skolos dydį mažinti 9 634,02 Eur (su PVM) suma (53,08 t pupų kainos suma).

140Dėl atsakovės parduoto ir ieškovės įskaityto kviečių kiekio

14149.

142Iš atsakovės pateiktų 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 25 d. važtaraščių matyti, kad atsakovės ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pakrauta žemės ūkio produkcija (kviečiai) ir išvežta krovinio gavėjai UAB „Agrobosas“. 2017 m. spalio 24 d. važtaraštyje nurodyta kviečių kiekis – 25,3 t (kitos spalvos rašikliu įrašyta – 21 340 kg), 2017 m. spalio 25 d. važtaraštyje nurodyta kviečių kiekis – 25 t (kitos spalvos rašikliu įrašyta – 22 520 kg).

14350.

1442017 m. gruodžio 19 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V. R. ūkiui PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta, jog iš viso nupirkta 43,86 t kviečių, iš šio kiekio įskaitomas svoris – 29,3 t, kaina – 135 Eur/t, išskaitoma kaina už transportą Telšiai–Joniškis–Ryga 700,88 (be PVM), pardavėjui mokėtina galutinė suma 2 123,09 Eur (su PVM).

14551.

1462018 m. vasario 28 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V. R. ūkiui PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta, jog iš viso nupirkta 7,12 t kviečių, iš šio kiekio įskaitomas svoris – 7,12 t, kaina – 135 Eur/t, išskaitoma kaina už transportą Dabikinėlė–Eigirdžiai 28,48 (be PVM), pardavėjui mokėtina galutinė suma 1 128,59 Eur (su PVM).

14752.

1482018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje, kurios pagrindu 2018 m. gegužės 23 d. atliktas įskaitymas, nurodyta, kad bendras kviečių kiekis – 43,86 t, įskaitomas kiekis – 36,42 t, kaina 135 Eur/t, džiovinimo ir valymo išlaidos – 1 500 Eur (be PVM), bendra suma – 4 916,70 Eur, suma po nuoskaitų – 3 416,70 Eur (be PVM), pastaba – 700,80 Eur transporto kaina neįskaičiuojama.

14953.

150Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, neįvertino (neįskaitė) atsakovės pateikto 7,12 t kviečių likučio. Pagal 2017 m. spalio 24-25 d. važtaraščius iš atsakovės ūkio buvo išvežta iš viso 50,3 t kviečių. Iš 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos–faktūros matyti, kad ieškovės iš atsakovės nupirktas bendras kviečių kiekis buvo 43,86 t, o pagal 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą – 7,12 t. (iš viso 50,98 t). Taigi PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas bendras kviečių kiekis iš esmės atitiko važtaraščiuose nurodytą kiekį. Pagal 2017 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą buvo įskaityta 29,3 t kviečių, o pagal 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą – 7,12 t. (iš viso 36,42 t). 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje nurodytas bendras kviečių kiekis – 43,86 t, o įskaitomas kiekis – 36,42 t. Taigi pretenzijoje nepagrįstai buvo nurodytas mažesnis bendras kviečių kiekis (43,86 t), tačiau teisingai nurodytas įskaitomas kiekis (36,42 t). Kadangi tarpusavio atsikaitymui įtaką turi tik įskaitomas kultūrų kiekis, todėl ieškovės pretenzijoje neteisingai nurodytas bendras kviečių kiekis nėra reikšmingas, t. y. nesudarantis pagrindo keisti šalių tarpusavio prievolių santykį.

151Dėl palūkanų dydžio ir galutinės priteistinos sumos

15254.

153Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 61 460,06 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki ieškinio pareiškimo 2018 m. birželio 4 d. (už 184 dienas). Nuo priteistinos 61 460,06 Eur sumos 5 procentų palūkanos sudaro 5 654,32 Eur.

15455.

155Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nėra ginčo dėl palūkanų skaičiavimo. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo tik proporcingai sumažinti priteistinų palūkanų sumą pagal keistiną pagrindinės skolos dydį, taikant pirmosios instancijos nurodytą palūkanų skaičiavimo būdą.

15656.

157Taigi, apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš atsakovės ieškovei priteistinos pagrindinės skolos dydį iki 51 826,04 Eur, yra pagrindas perskaičiuoti ir priteistinas 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 4 768 Eur (51 826,04 Eur x 5 procentai x 184 dienos).

15857.

159Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei UAB „Agrobosas“ iš atsakovės V. R. priteistina 51 826,04 Eur skola, 4 768 Eur palūkanos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 56 634,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

160Dėl bylos procesinės baigties

16158.

162Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nevertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Dėl to yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį pakeisti ir iš atsakovės V. R. ieškovei UAB „Agrobosas“ priteitiną skolą ir palūkanas sumažinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

163Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

16459.

165Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

16660.

167Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų bendrą sumą (2 598,48 Eur). Pagal pateiktus į bylą duomenis ieškovė faktiškai patyrė 1 921,48 Eur atstovavimo išlaidas ir per du kartus sumokėjo 1 316 Eur (677 + 639 Eur) žyminį mokestį (iš viso patyrė 3 237,48 Eur bylinėjimosi išlaidų). Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „Agrobosas“ sumokėto žyminio mokesčio dalį (677 Eur) per klaidą priskyrė ieškovės patirtoms atstovavimo išlaidoms (1 921,48 + 677 Eur). Atitinkamai, spręsdamas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės V. R., be pagrindo iš naujo vertino ir priskirtą žyminio mokesčio dalį, t. y. visą mokėtino žyminio mokesčio dydį.

16861.

169Taigi ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jos patirtas 3 237,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 316 Eur (677 + 639 Eur) sumokėtas žyminis mokestis, 363 Eur už ieškinio parengimą, 242 Eur už dubliko parengimą, 907,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 108,90 Eur už konsultaciją dėl V. R. ūkio, 251,68 Eur už pretenzijų paketo parengimą, 48,40 Eur už pranešimo dėl įskaitymo parengimą.

17062.

171Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas ieškovė patirtas ikiteisminio atstovavimo išlaidas (108,90 Eur už konsultaciją, 251,68 Eur už pretenzijų ir 48,40 Eur už pranešimo dėl įskaitymo parengimą) pripažino nepagrįstomis, todėl atsisakė jas priteisti. Apeliacinėje instancijoje nėra ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, t. y. dėl atsisakymo priteisti ikiteisminio atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija, skaičiuodama bylos šalims atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, nurodytų ieškovės ikiteisminių išlaidų nevertina.

17263.

173Kitos ieškovės patirtos 1 512,50 Eur išlaidos (363 Eur už ieškinio, 242 Eur už dubliko parengimą, 907,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai yra pagrindas priteisti iš atsakovės.

17464.

175Atsakovė V. R. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 907,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį, 423,50 Eur už tripliko parengimą ir 181,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Nurodytos išlaidos neviršija minėtų rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų sumai yra pagrindas priteisti iš ieškovės UAB „Agrobosas“.

17665.

177Pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl 62 767,01 Eur skolos, 7 413,64 palūkanų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui keičiant skundžiamą sprendimą, ieškinys laikomas tenkinamu iš dalies ir priteisiama ieškovei iš atsakovės 51 826,04 Eur skola, 4 768 Eur palūkanos ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija. Taigi ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 80,65 procento pradinio ieškinio sumos, o atmestų – 19,35 procentus pradinio ieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas skaičiuoti nuo ieškovės patikslinto ieškinio sumos, kadangi ieškinio patikslinimas buvo atliktas atsižvelgus išimtinai į atsakovės V. R. procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus.

17866.

179Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 219,83 atstovavimo išlaidų (1 512,5 Eur x 80,65 procentai) ir 1 061,35 Eur (1 316 Eur x 80,65 procentai) žyminis mokestis. Atsakovei iš ieškovės priteistina 292,67 Eur atstovavimo išlaidų (1 512,5 Eur x 19,35 procentai). Įskaičius nurodytas sumas, iš atsakovės ieškovei priteistina iš viso 1 988,51 Eur (1 219,83 Eur +

1801 061,35 Eur – 292,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

181Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18267.

183Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, ieškovė – 968 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalių patirtos išlaidos neviršija minėtų rekomendacijų 8.10, 8.11 punktuose nustatytų dydžių.

18468.

185Atsižvelgus į tai, kad atsakovė ginčijo tik dalį skundžiamo sprendimo, t. y. prašė sumažinti iš jos priteistiną skolą ir palūkanas 11 790,39 Eur suma (buvo sumažinta 10 520,34 Eur suma), laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 89,23 procentais. Taigi atsakovei iš ieškovės priteistini 539,84 Eur (605 Eur x 89,23 procentai), o ieškovei iš atsakovės 104,25 Eur (968 Eur x 10,77 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius nurodytas sumas, atsakovei iš ieškovės priteistini 435,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

18669.

187Pažymėtina, kad už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 265 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniame skunde atsakovė prašė įskaityti mokėtiną žyminį mokestį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-843/2018 grąžintą, tačiau neatsiimtą 303,75 Eur žyminio mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą priėmė, nenustatydamas termino sumokėti žyminį mokestį, t. y. faktiškai prašymą tenkino ir laikė, kad atsakovė yra tinkamai sumokėjusi žyminį mokestį.

18870.

189Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovė iš esmės neįvykdė pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. Anksčiau sumokėto žyminio mokesčio įskaitymas yra negalimas, kadangi susidaro tokia situacija, kai atsakovė gali susigrąžinti tą patį žyminį mokestį du kartus.

19071.

191Pagal CPK 87 straipsnio 6 dalį, šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių III skyriuje (11-12 punktai). Taisyklėse numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu arba teismo iniciatyva priėmus nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, suinteresuotas asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl šio mokesčio grąžinimo. Kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikiamas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžianti teismo nutartis. Faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje nustatytais atvejais. Taigi nurodytų CPK bei cituotų taisyklių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą tik esant abiems šioms sąlygoms: 1) kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis ar sprendimas) dėl žyminio mokesčio grąžinimo suinteresuotam asmeniui, ir 2) suinteresuotas asmuo nėra pateikęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo minėto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties ar sprendimo) pagrindu.

19272.

193Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-843/2018, kuria atsakovei grąžintas žyminis mokestis, yra įsiteisėjusi, tačiau į bylą nėra pateiktas joks dokumentas (pvz. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas), kuris patvirtintų, kad atsakovė nėra pradėjusi žyminio mokesčio susigrąžinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina žyminio mokesčio suma negalėjo būti įskaityta kaip žyminio mokesčio įmoka už jos paduodamą apeliacinį skundą šioje byloje. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje sukūrė tik žyminio mokesčio užduotį, tačiau pati užduotis nėra įvykdyta (nėra atliktas žyminio mokesčio užduoties padengimas pagal teismų informacinėje sistemoje esančius duomenis apie atsakovės atliktus mokėjimus į valstybės biudžetą), kadangi atsakovės sumokėtas ir, jos teigimu neatsiimtas žyminis mokestis, sistemoje yra pažymėtas kaip panaudotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3P-843/2018. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo priimtas su trūkumais (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

19473.

195Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinio skundo neatitikimas CPK 306 straipsnio 4 dalies reikalavimams (nesumokėtas žyminis mokestis) nelemia išvados dėl neteisėtai vykusios apeliacijos, taip pat jis nevertintinas kaip galintis turėtis įtaką neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas taisyti savo klaidas dėl mokėtino žyminio mokesčio turi pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu (CPK 316 straipsnis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą pastebi išnagrinėjęs bylą iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, tai turi atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti. Jeigu teismas nepasinaudoja trūkumų šalinimo institutu, tai taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio gali taip, kad nepažeistų šalių lygiateisiškumo principo ir nepriimtų siurprizinio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016).

19674.

197Teisėjų kolegija, konstatavusi aplinkybę, jog atsakovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsižvelgdama į bylų nagrinėjimo operatyvumo principą, klaidą dėl žyminio mokesčio šalina mokėtinos žyminio mokesčio sumos priteisimu iš bylos šalių tiesiogiai valstybei, t. y. pagal patenkintus ir atmestus apeliacinio skundo reikalavimus iš ieškovės valstybei priteistina 236,46 Eur (265 Eur x 89,23 procentai), o iš atsakovės valstybei – 28,54 Eur (265 Eur x 10,77 procentai) žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio dalių priteisimas iš ieškovės ir atsakovės tiesiogiai valstybei nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir negali būti laikomas siurpriziniu sprendimu, kadangi keičiasi ne ieškovės mokėtino (atlygintino) žyminio mokesčio dydis, o tik lėšų gavėjas. Atsakovei taip pat neatsiranda jokia papildoma prievolė ir nėra apribojama galimybė atgauti visą jai priklausančią bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įskaitytą žyminį mokestį atsakovė gali susigrąžinti, kreipdamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir pateikdama šios nutarties 71 punkte nurodytus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė šia nutartimi priteisiamos žyminio mokesčio dalies (28,54 Eur) gali valstybei fiziškai nemokėti, kadangi atsakovei susigrąžinant žyminį mokestį, Valstybinė mokesčių inspekcija jos atžvilgiu gali atlikti mokestinių nepriemokų ir permokų įskaitymą, t. y. šia nutartimi priteistiną žyminio mokesčio dalį įskaityti į grąžintino žyminio mokesčio sumą.

198Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

199Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

200„Ieškinį tenkinti iš dalies.

201Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“, j. a. k. 303764928, iš atsakovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 51 826,04 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 04 ct) skolą, 4 768 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 56 634,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

202Likusią ieškinio dalį atmesti.

203Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ iš atsakovės V. R. 1 988,51 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

204Priteisti atsakovei V. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ 435,59 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

205Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ valstybei 236,46 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 46 ct) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

206Priteisti iš atsakovės V. R. valstybei 28,54 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 54 ct) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Agrobosas“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad atsakovei kaip V. R. ūkio valdytojai pagal 2017 m.... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ji pagal 2017 m.... 12. 4.... 13. Atsakovė pažymėjo, kad dalį PVM sąskaitų–faktūrų ieškovė atsiuntė... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 18. 5 654,32 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 5... 19. 6.... 20. Teismas sprendė, kad parduotų grūdų ir pupų kiekiai yra nurodyti atsakovei... 21. 7.... 22. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog pagrindu abejoti dėl... 23. 8.... 24. Teismas atsižvelgė į ieškovės atstovės paaiškinimus apie tai, jog... 25. 9.... 26. Teismas sprendė, kad ieškovei pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už... 27. 10.... 28. Teismas darė išvadą, kad ieškovė turėjo įskaityti atsakovei turimas... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovė V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo... 32. 11.1.... 33. Ginčo dėl to, kad atsakovės ūkyje ieškovė pasikrovė tam tikrą kiekį... 34. 11.2.... 35. Esant šalių priešpriešiniams finansiniams įsipareigojimams paprastai... 36. 11.3.... 37. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas... 38. 11.4.... 39. Nors dalį PVM sąskaitų–faktūrų, kuriose data nurodyta 2017 m. gruodžio... 40. 11.5.... 41. Kad šalių tarpusavio balansas neaiškus, matyti ir iš ieškovės veiksmų.... 42. 11.6.... 43. Ataskaitoje, kuri ieškovei siųsta 2017 m. lapkričio 13 d. ir kurios... 44. 11.7.... 45. Teismas nepasiūlė ieškovei pašalinti įrodymų prieštaravimų, tačiau... 46. 11.8.... 47. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 48. 11.9.... 49. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.... 50. 12.... 51. Ieškovė UAB „Agrobosas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir... 52. 12.1.... 53. Nagrinėjamos bylos ribos yra skola pagal 2017 m. gegužės 31 d.... 54. 12.2.... 55. Tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nenumato galimybės už... 56. 12.3.... 57. Iki šios dienos ieškovė yra atsiskaičiusi už visas iš atsakovės pirktas... 58. 12.4.... 59. Nagrinėjamu atveju ieškovei perduotų prekių kiekis ir suma yra žinoma.... 60. 12.5.... 61. Atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiavo, piktnaudžiauja ir pagrįstai... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 64. 13.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 67. 14.... 68. Atsakovė V. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus... 69. 15.... 70. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 71. 16.... 72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas... 73. 17.... 74. Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl... 75. 18.... 76. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji... 77. Dėl ieškovės atlikto įskaitymo (ne)patekimo į nagrinėjamo ginčo ribas... 78. 19.... 79. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose... 80. 20.... 81. Pagal galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo... 82. 21.... 83. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas turi teisę gintis nuo jam... 84. 22.... 85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai prilygina ieškinio... 86. 23.... 87. Nurodytos aplinkybes leidžia spręsti, kad klausimas dėl ieškovės... 88. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinių santykių... 89. 24.... 90. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. R. 2017 m. gegužės 31 d.... 91. 25.... 92. 2017 m. spalio 24-25 d. atsakovės ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini),... 93. 26.... 94. 2018 m. gegužės 11 d. ieškovė UAB „Agrobosas“ pateikė atsakovei... 95. 27.... 96. Bylos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad... 97. 28.... 98. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei trąšas, už... 99. 29.... 100. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl... 101. 30.... 102. Ieškovė UAB „Agrobosas“ nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje... 103. Dėl atsakovės parduoto ir ieškovės įskaityto pupų kiekio... 104. 31.... 105. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 106. 32.... 107. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 108. 33.... 109. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į... 110. 34.... 111. Iš atsakovės pateiktų trijų 2017 m. spalio 26 d. važtaraščių matyti,... 112. 35.... 113. Ieškovė 2017 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei... 114. 36.... 115. Iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 9 d. grūdų priėmimo kvito matyti, kad... 116. 37.... 117. Į bylą ieškovė UAB „Agrobosas“ pateikė tarptautinius krovinių... 118. 38.... 119. 2017 m. gruodžio 19 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V.... 120. 39.... 121. 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje, kurios pagrindu 2018 m. gegužės 23 d.... 122. 40.... 123. Pažymėtina, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, o... 124. 41.... 125. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi... 126. 42.... 127. Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojos 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu... 128. 43.... 129. 2017 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu atsakovei atsiųstoje pupų... 130. 44.... 131. Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis atsakovės pateiktais 2017 m. spalio... 132. 45.... 133. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su... 134. 46.... 135. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nekeliamas klausimas dėl... 136. 47.... 137. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis... 138. 48.... 139. Bylos faktinės aplinkybes leidžia teigti, kad bylos šalys turėjo abipusius... 140. Dėl atsakovės parduoto ir ieškovės įskaityto kviečių kiekio... 141. 49.... 142. Iš atsakovės pateiktų 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 25 d.... 143. 50.... 144. 2017 m. gruodžio 19 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V.... 145. 51.... 146. 2018 m. vasario 28 d. pirkėja UAB „Agrobosas“ išrašė pardavėjui V. R.... 147. 52.... 148. 2018 m. gegužės 11 d. pretenzijoje, kurios pagrindu 2018 m. gegužės 23 d.... 149. 53.... 150. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 151. Dėl palūkanų dydžio ir galutinės priteistinos sumos... 152. 54.... 153. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 61... 154. 55.... 155. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nėra ginčo dėl palūkanų... 156. 56.... 157. Taigi, apeliacinės instancijos teismui sumažinus iš atsakovės ieškovei... 158. 57.... 159. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei UAB „Agrobosas“ iš... 160. Dėl bylos procesinės baigties... 161. 58.... 162. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 163. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 164. 59.... 165. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 166. 60.... 167. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė... 168. 61.... 169. Taigi ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie jos... 170. 62.... 171. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas ieškovė patirtas... 172. 63.... 173. Kitos ieškovės patirtos 1 512,50 Eur išlaidos (363 Eur už ieškinio, 242... 174. 64.... 175. Atsakovė V. R. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi... 176. 65.... 177. Pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl 62 767,01 Eur skolos, 7 413,64... 178. 66.... 179. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 219,83... 180. 1 061,35 Eur – 292,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios... 181. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 182. 67.... 183. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 605 Eur bylinėjimosi... 184. 68.... 185. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė ginčijo tik dalį skundžiamo sprendimo, t.... 186. 69.... 187. Pažymėtina, kad už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 265 Eur... 188. 70.... 189. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovė iš esmės... 190. 71.... 191. Pagal CPK 87 straipsnio 6 dalį, šiame straipsnyje nurodytais žyminio... 192. 72.... 193. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje... 194. 73.... 195. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinio skundo neatitikimas CPK... 196. 74.... 197. Teisėjų kolegija, konstatavusi aplinkybę, jog atsakovė nėra sumokėjusi... 198. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 199. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo... 200. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 201. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“, j. a. k.... 202. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 203. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ iš atsakovės... 204. Priteisti atsakovei V. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 205. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“... 206. Priteisti iš atsakovės V. R. valstybei 28,54 Eur (dvidešimt aštuonių eurų...