Byla 2-1384/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. S. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dargis“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3651-577/2013, iškeltoje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dargis“ ieškinį atsakovams E. V. ir D. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Dargis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams E. V. ir D. S. , prašydamas pripažinti negaliojančiais tarp ieškovo ir atsakovo E. V. 2010 m. birželio 29 d. sudarytą skolų suderinimo aktą bei tarp ieškovo ir atsakovo D. S. 2011 m. lapkričio 18 d. sudarytą skolų suderinimo aktą nuo jų sudarymo dienos, taikant restituciją ir priteisiant ieškovui iš atsakovo E. V. 40 000 Lt, o iš atsakovo D. S. - 172 640 Lt.

5Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 40 000 Lt sumai atsakovui E. V. priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas šį atsakovą ar trečiuosius asmenis, bei areštuoti 172 640 Lt sumai atsakovui D. S. priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas šį atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovo teigimu, atsakovai elgėsi nesąžiningai, o įvertinus bendrą ieškinio sumą (212 640 Lt), yra pagrindas manyti, jog atsakovai gali bandyti savo turtą paslėpti, dėl ko galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, preziumuojama, jog didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovo BUAB „Dargis“ prašymą patenkino ir jo reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 40 000 Lt sumos areštuoti atsakovui E. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, bei neviršijant 172 640 Lt sumos areštuoti atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.

7Teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi galimybę turtą perleisti tretiesiems asmenims, be to, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, anot teismo, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones tam, kad būtų apsaugoti ieškovo kreditorių interesai.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovai D. S. ir E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepateikė teismui faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, taip pat kad atsakovai bandys paslėpti turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, apsiribodamas tik tikimybe, kad atsakovai perleis savo turtą tretiesiems asmenims.
  2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas dėl ieškinio pagrįstumo yra neparemtas CPK ar kitų teisės aktų normomis. Kita vertus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
  3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas proporcingumo principas. Viešasis interesas nėra absoliutus. Jis turi būti suderintas tiek su kitais viešaisiais interesais, tiek su privačiais interesais. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teises ir teisėtus interesus.
  4. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas ekonomiškumo principas, nes atsakovai nebeturi galimybės disponuoti ir savo gyvenamuoju būstu.
  5. Dėl turto arešto atsakovai patirs žymių nuostolių. Atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovams pareikalavus atlyginti jų patirtus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie neįgytų pirmumo teisės prieš kitus bankrutuojančio ieškovo kreditorius, todėl jų nuostolių atlyginimas nebūtų užtikrintas. Tokiu būdu būtų pažeistas proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principas, nes atsakovai neturi galimybės savo interesus apginti per nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutą.
  6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo ir laikinųjų apsaugos priemonių maksimalumo draudimo pradinio teisminio proceso etapo metu principų. Ieškovas yra pareiškęs ieškinį bei areštas pritaikytas tai pačiai bendrai 212 640 Lt sumai, todėl teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyra bei ieškovui nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Be to, teismas nutartį priėmė, remdamasis tik prielaidomis.
  7. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą. Pagal teismų praktiką, teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus.

10Ieškovas BUAB „Dargis“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai nurodė, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nebus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Atsakovų argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, negali būti vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus, todėl jų pagrindu negalima panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
  2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
  3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog jie dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs žymių nuostolių, nes atsakovai nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Vien deklaratyvūs atsakovų teiginiai apie galimus nuostolius, nepateikiant tokios grėsmės tikimybę patvirtinančių įrodymų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti.
  4. Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieškovas, būdamas bankrutuojanti įmonė, šiuo metu negali užtikrinti galimų nuostolių atlyginimo. Atsakovai nepasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

11Teismas konstatuoja:

12Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

15Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų D. S. ir E. V. turto areštą.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

17Pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o grėsmė, jog ateityje galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas iš anksto išsprendė tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas, kaip tai ir įpareigoja civilinio proceso įstatymas, tik preliminariai (lot. „prima facie“) įvertino ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ką iš esmės ir pripažįsta patys atsakovai savo atskirajame skunde. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, pradinėje bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą) taip pat negali būti vertinami.

19Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones reikšminga yra tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).

20Iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, detaliai išdėstė aplinkybes ir teisinę bazę, kuriais jis grindžia savo pareikštus reikalavimus (suformulavo ieškinio pagrindą) bei pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų.

21Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas neįrodė būtinybės jas taikyti ir jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė argumentų, jog jie bandys perduoti savo turtą tretiesiems asmenims.

22Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010).

23Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo teismo iš atsakovo E. V. priteisti 40 000 Lt, o iš atsakovo D. S. – 172 640 Lt. Todėl svarbu nustatyti, ar tokio dydžio reikalavimai atsakovams laikytini dideliais, vertinant atsakovų turtinę padėtį.

24Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Taigi, įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Nors pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė, nepranešęs atsakovams, civilinio proceso teisės normos numato galimybę apskųsti teismo nutartis, kuriomis nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacine tvarka. Tokiu atveju atsakovai, gindami savo interesus ir siekdami įrodyti, kad ieškovo pareikštu reikalavimu prašoma priteisti pinigų suma jiems nėra didelė ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu gali pateikti teismui jų gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovai ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų gerą turtinę padėtį, bet apskritai neįrodinėjo, jog jiems nebūtų sudėtinga įvykdyti ieškovo pareikštus materialinius teisinius reikalavimus visa apimtimi, jei jie būtų visiškai patenkinti galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

25Atsakovams neįrodžius, jog jų finansinė (turtinė) padėtis yra pakankamai gera, kad būtų įvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju pirmenybė negali būti teikiama atsakovų, o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugai, nes yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, bus pažeistas viešasis interesas.

26Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principų.

27Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis,

28145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

29Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė, jog jie bus finansiškai pajėgūs įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, ir yra iškilusi būtinybė užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Be to, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė pirmiau areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, o tik nesant minėto turto ar jo esant nepakankamai, pinigines lėšas, o turto arešto apimtis neviršija pareikšto ieškinio sumos dydžio (CPK 145 str. 2 d.), nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti apeliantų išvardinti principai. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog buvo areštuotas jų gyvenamasis būstas, tačiau, jei tai pasitvirtintų, atsakovai, manydami, jog tokio turto areštas pažeidžia jų teisėtus interesus, turi galimybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Be to, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrais ribojimais, todėl vien tik faktas, jog atsakovai negali disponuoti gyvenamuoju būstu, nenustačius nepagrįstų kitų atsakovų teisių apribojimų, savaime negali būti laikomas pagrindu panaikinti šio turto areštą. Kita vertus, kaip ir mini patys atsakovai savo atskirajame skunde, CPK yra numatytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas (CPK 146 str.).

30Apeliantai teigia, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patiria didelius nuostolius, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais šių savo argumentų negrindžia. Apeliantų nuomone, jie neturi galimybių savo interesus apginti šio instituto pagalba, nes atmetus ieškinį ir pareikalavus atlyginti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jų patirtus nuostolius, jie neįgytų pirmumo teisės prieš kitus bankrutuojančio ieškovo kreditorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo gali reikalauti dar iki teismo sprendimo priėmimo, prašydami teismo pareikalauti ieškovo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, užtikrinančią ateityje galimai atsirasiančių jų nuostolių atlyginimą, arba pateikti banko garantiją. Tokiu atveju atsakovai turi pagrįsti, jog dėl pritaikyto turto arešto ateityje gali atsirasti tam tikro dydžio nuostoliai ir pateikti preliminarius tokių nuostolių paskaičiavimus. Taigi, atsakovai iš anksto gali prašyti teismo užtikrinti jų turtinių interesų apsaugą, nelaukdami civilinės bylos baigties.

31Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ir pagrįstai konstatavo esant pagrindui (objektyviai grėsmei) taikyti šias priemones. Atsakovams nepaneigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

33Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Dargis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovo BUAB... 7. Teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turi... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovai D. S. ir E. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. Ieškovas BUAB „Dargis“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d.... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, jog taikant... 19. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones reikšminga yra tik... 20. Iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai... 21. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti... 22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taikydamas CPK 145... 23. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo teismo iš atsakovo E. V.... 24. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 25. Atsakovams neįrodžius, jog jų finansinė (turtinė) padėtis yra pakankamai... 26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, jog... 27. Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek... 28. 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti... 29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais... 30. Apeliantai teigia, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie... 31. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 33. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą....