Byla 2-82/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo individualios įmonės „Žvejo stotelė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2078-254/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Romada“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Žvejo stotelė“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5Ieškovas UAB „Romada“, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui IĮ „Žvejo stotelė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 236 250,46 Lt skolos, 127 799,55 Lt delspinigių, 8,06 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškininius reikalavimus, nes reikalavimas grindžiamas rašytinais įrodymais, be to, 364 050,01 Lt ieškinio suma, kaip neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui yra labai didelė. Atsižvelgiant į tai, nepritaikius atsakovo turto arešto, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir ieškovo UAB „Romada“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui IĮ „Žvejo stotelė“ priklausantį 364 050,01 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius. Leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar banko sąskaitose esančias lėšas ieškovas nepateikė, tačiau VĮ Registrų centro NTR ir VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas nuosavybės teise ir jos savininkas su sutuoktine turi nekilnojamojo turto bei tris transporto priemones. VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamam turtui ir vienai transporto priemonių pritaikyti turto areštai ir apribojimai, o nekilnojamojo turto vertė nesiekia ieškiniu prašomos priteisti sumos. Įvertinęs nurodytus duomenis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma siekia 364 050,01 Lt, o atsakovas yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas IĮ „Žvejo stotelė“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas ieškinį grindžia 2012 m. kovo 5 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu bei PVM sąskaitomis – faktūromis, kurie pasirašyti tik ieškovo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad minėtos PVM sąskaitos – faktūros apeliantui būtų įteiktos. Apeliantas nurodo, kad jo skola ieškovui yra tik 37 290 Lt. Taigi, apelianto teigimu, ieškovas neįrodė, kad jis ieškinio sumai turi reikalavimo teisę į apeliantą ir nėra pagrindo teigti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
  2. 2009 m. rugpjūčio 7 d. šalys pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio patvirtino, kad apelianto įsiskolinimas ieškovui sudarė 140 536,53 Lt. Šios skolos grąžinimo užtikrinimui I. U., kaip fizinis asmuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. išrašė paprastąjį vekselį, kurio pagrindu Klaipėdos m. 2-as notarų biuras 2010 m. gegužės 5 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 140 727 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš I. U. išieškotojo (ieškovo) naudai. Apelianto teigimu, tai tik patvirtina, kad nėra pagrindo teigti, kad jau ieškinio pareiškimo metu ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Be to, pareikšdamas ieškinį, ieškovas nutylėjo apie tarp šalių vykstantį ginčą, nepateikė visų tarpusavio susirašinėjimo dokumentų, nutylėjo apie pasirašytą vekselį, jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą bei vykdomą išieškojimą.
  3. Ieškovo reikalavimams užtikrinti I. U. yra išdavęs minėtą vekselį 140 000 Lt sumai, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ir yra areštuotas I. U. nekilnojamasis turtas. Apelianto teigimu, neginčytinas ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro 37 290 Lt, kuris yra užtikrintas išrašytu vekseliu bei jo kaip fizinio asmens, turto areštu. Esant tokiai situacijai, pagrindo areštuoti dar ir apelianto turto bei pinigines lėšas nėra.
  4. Ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas gali perleisti savo nekilnojamąjį turtą. Ieškovas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindžia tik pareikšto ieškinio sumos dydžiu, su kuriuo apeliantas nesutinka. Apeliantas nurodo, kad savo nekilnojamojo turto nepardavinėja ir neketina pardavinėti. Jokių kitų veiksmų, kuriais sumažintų savo mokumą, apeliantas neatlieka ir neketina atlikti.
  5. Apeliantas turi 139 000 Lt (parduotuvė ir automobilis) vertės ilgalaikio turto, 433 560 Lt vertės prekių atsargų, todėl jo turimo turto vertė sudaro 572 560 Lt. Apelianto skolos tiekėjams, įskaitant ir 37 290 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui, sudaro 184 991 Lt, apeliantas taip pat turi 91 600 Lt įsipareigojimą AB SEB bankui, todėl laikytina, kad apeliantas yra moki įmonė, o 37 290 Lt skolos suma, kurią apeliantas pripažįsta, jam nėra didelė.
  6. Piniginių lėšų areštas yra specifinė ieškinio užtikrinimo priemonė, labiausiai suvaržanti įmonės teises ir galimybę vykdyti ūkinę veiklą. Todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to nuspręstų, kad apeliantui areštas turi būti taikomas, jis turi būti taikomas tik įmonės turtui, o piniginių lėšų areštas turi būti panaikintas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to nuspręstų, kad areštas turi būti taikomas ir apelianto piniginėms lėšoms, teismas turėtų leisti apeliantui iš areštuotų lėšų vykdyti ir kitus būtinus mokėjimus, susijusius su palaikymu normalios bendrovės ūkinės komercinės veiklos funkcionavimu (atsiskaityti su tiekėjais už prekes bei paslaugas), kad apeliantas toliau galėtų vykdyti veiklą ir nebankrutuotų, taip pat atlikti mokėjimus SEB bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Romada“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškovo teigimu, dalies pareikšto reikalavimo (37 290 Lt) patvirtinimas pašalina bet kokias abejones dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimo.
  2. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl I. U. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikšmingumo šiai bylai atmestinos jau vien dėl to, kad apelianto nurodomas vekselis išrašytas anksčiau (2009 m. rugpjūčio 25 d.) nei atsirado ieškiniu reikalaujama skola (2010 m. sausio 1 d.). Ieškovo teigimu, šios dvi bylos yra nesusijusios tarpusavyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškiniu reikalaujama skola yra užtikrinta vekseliu bei I. U. turto areštu.
  3. Apelianto įsipareigojimai, neįskaitant ieškinio sumos, sudaro beveik pusę jo turimo turto vertės, todėl konstatuotina sunki apelianto finansinė padėtis. Taip pat pažymėtina, kad apelianto turimas ilgalaikis turtas (parduotuvė) yra įkeistas, jam pritaikytas areštas, o pateikiama informacija apie turimų atsargų vertę vertintina kritiškai.
  4. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškiniu reikalaujama suma atsakovui nėra didelė, todėl Kauno apygardos teismas, atsižvelgdamas į reikalaujamos sumos dydį, į apelianto finansines galimybes pagrįstai ir teisėtai taikė prezumpciją, kad pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas yra pakankamas pagrindas daryti išvadą dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareikšto ieškinio užtikrinimui.
  5. Apelianto prašymas dėl piniginių lėšų arešto netaikymo atmestinas, nes apelianto turimo ilgalaikio turto vertė yra 3 kartus mažesnė nei ieškinio reikalavimas. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, koks konkrečiai turtas areštuotas, ar areštas apėmė pinigines lėšas ir pan., nenurodė konkrečių būtinų mokėjimų, jų sumų bei neįrodė jog apelianto nurodomas išlaidos yra būtinos normaliai įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti. Apelianto nurodytos prielaidos negali būti pagrindu teisėtos ir pagrįstos Kauno apygardos teismo nutarties naikinimui.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Pagal atsakovų atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė juridinio asmens turtui ir lėšoms areštą. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

15Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

16Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.

17Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas tik įvertinęs, ar ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumo. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kuriais jis įrodinėja ieškinio nepagrįstumą ir pažymi, kad jie tirtini ir vertintini tik sprendžiant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant šias priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, taigi, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

18Apeliantas, kvestionuodamas ieškinio pagrįstumą taip pat nurodo, jog ieškovo reikalavimus užtikrino 140 000 Lt neprotestuotinu vekseliu, pagal šį vekselį šiuo metu vykdomas išieškojimas, todėl apelianto nuomone ir dėl šios priežasties negali būti pakartotinai užtikrintas ieškovo reikalavimas.

19Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio pasirašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtas vekselis buvo išduotas vykdant susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pakartotinai užtikrintas ieškovo reikalavimas, o bet kuriuo atveju tai nėra nagrinėjamo klausimo dalykas, nes, kaip minėta, šiuo metu nesprendžiamas klausimas dėl bylos esmės.

20Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tokį prašymą grindžia gera turtine padėtimi ir pajėgumu įvykdyti ieškovui galimą palankų sprendimą, taip pat nurodo, jog neketina perleisti nekilnojamojo turto ir nesiima jokių veiksmų, kuriais sumažintų savo mokumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentais nepaneigia būtinybės užtikrinti ieškinį.

21Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui, kurio turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko. Bylos duomenys liudija, kad įmonės ir įmonės savininko turtas – butas ( - ) yra apsunkintas hipoteka. Kaip žinia, hipotekos kreditoriaus teisinė padėtis privilegijuota prieš ieškovą. Įmonės savininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – žemės sklypas ir pastatas ( - ) yra areštuotas antstolio A. A., minėtas turtas taip pat apsunkintas hipoteka. Įmonės savininkams priklausanti 1996 m. transporto priemonė yra areštuota, o kitos transporto priemonės yra 1993 m. ir 1998 m. laidos todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nedidelės vertės (2 t., 143-150 b. l.). Ieškovas pripažįsta, kad turi 91 600 Lt įsipareigojimą AB SEB bankui, o įmonės savininkas I. U. yra išdavęs 140 000 Lt vertės vekselį ieškovui, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas. Taigi, bylos duomenys liudija, kad apelianto turtinė padėtis nėra gera, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio suma ir atsakovo turtinės padėties ir įsipareigojimų santykis yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą areštuoti juridinio asmens lėšas, nes tokiu atveju yra suvaržoma įmonės galimybė vykdyti ūkinę veiklą. Todėl, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėl to nuspręstų, kad apeliantui areštas turi būti taikomas, jis turi būti taikomas tik įmonės turtui, o piniginių lėšų areštas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

23Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias jų, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad lėšos yra svarbus įmonės normalios ūkinės komercinės veikos pagrindas, todėl uždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, apsunkinama kasdieninė įmonės veikla. Dėl tos priežasties piniginių lėšų areštas taikomas tada, kai kito atsakovo turto nėra ar jo akivaizdžiai nepakanka.

24Nagrinėjamu atveju atsakovo turtas yra areštuotas vykdant išieškojimą pagal įmonės savininko išduotą 140 000 Lt vertės vekselį, nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka, ir kaip jau minėta, hipotekos kreditorius turi privilegijuotą padėti prieš ieškovą. Turimos 1993 m. ir 1998 m. laidos transporto priemonės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra didelės vertės. Kadangi kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus apie turimą kilnojamąjį turtą atsakovas nepateikė, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nepakanka ieškinio užtikrinimui. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįsto įmonės lėšų arešto. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios turtui jos yra taikomos, kilimu, tačiau šiuo atveju, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pritaikė tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

25Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai), todėl skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 5. Ieškovas UAB „Romada“, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu... 6. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas IĮ „Žvejo stotelė“ (toliau – apeliantas)... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Romada“ prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Pagal atsakovų atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos... 15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovas... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą,... 18. Apeliantas, kvestionuodamas ieškinio pagrįstumą taip pat nurodo, jog... 19. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vekselio davėjas, išduodamas... 20. Apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tokį... 21. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas neribotos atsakomybės juridiniam... 22. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą... 23. Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir... 24. Nagrinėjamu atveju atsakovo turtas yra areštuotas vykdant išieškojimą... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....