Byla 1A-79-462/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Onai Gailiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Onos Gailiuvienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 40 MGL (1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais paskirti įpareigojimai: toliau dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies negautas.

8Teismas

Nustatė

9I.

10Bylos esmė

111.

12V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi ir realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, o būtent:

131.1.

14V. V., siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų akcinei bendrovei (toliau – AB) „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. B., kad šis individualiosios įmonės (toliau – IĮ) „( - )“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) vardu kreipsis į ( - ) administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms.

151.2.

16A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė IĮ „( - )“ vardu su UAB „( - )“, kuriai atstovavo faktinis direktorius V. V., 2016-06-23 automobilių panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kurias pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl tariamų UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančių automobilių: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) priėmimo neatlygintinai jas valdyti bei naudotis iki 2018-06-23, nors faktiškai šių automobilių IĮ „( - )“ nepriėmė ir jų perimti neketino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2016 m. birželio 29 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai, esančiai Taikos g. 2, Neringoje, pateikė minėtų automobilių panaudos sutartis kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie IĮ „( - )“ tariamai priklausančias transporto priemones: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) kurios faktiškai IĮ „( - )“ nepriklausė.

171.3.

18Pasinaudojant IĮ „( - )“ vardu 2016-06-30 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 faktinio direktoriaus V. V. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) su jų vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 239 kartus už 15 743,55 Eur, iš kurių 191 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, ir 48 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „Smiltynės perkėla“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto.

191.4.

20Taip laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose V. V., veikdamas kartu su A. B., UAB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur, kuri pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 15 743,55 Eur žalą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui.

212.

22Be to, V. V. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

232.1.

24Jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, nebūdamas UAB „( - )“ direktoriumi, tačiau realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su IĮ „( - )“ direktoriumi A. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „Smiltynės perkėla“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. B. IĮ „( - )“ vardu kreipsis į ( - ) administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą IĮ „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus:

252.2.

262016-06-23 automobilio panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai IĮ „( - )“ iki 2018-06-23 automobilius: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) kurias V. V., realiai vadovaudamas bendrovei, pateikdamas pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2016-06-29 pateikdamas ( - ) administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, panaudojo.

272.3.

28Taip V. V., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule UAB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur.

29II.

30Apeliacinio skundo argumentai

313.

32Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėja advokatė Ona Gailiuvienė nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžio dalimi, kuria V. V. nuteistas, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – nuteistąjį V. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino leidimų nemokamai keltis keltais transporto priemonėms išdavimo aplinkybes, todėl, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

343.1.

35Nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, jog apelianto veiksmuose buvo apgaulė ir tikslas buvo suklaidinti ( - ) administraciją ir išvengti mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. Pateikdamas A. B. pasirašytas panaudos sutartis su IĮ „( - )“ apeliantas panaudos sutarčių neskaitė, jų neanalizavo, nes sutartys pasirašė jo tėvas J. V., pasitikėjo A. B., kurį pažinojo iš seniau, ir jis pažadėjo, jog išsiaiškins, ar galima gauti leidimus nemokamai keltis transporto priemonėms.

363.2.

37Apelianto veiksmuose nėra subjektyviojo sukčiavimo požymio – tyčios ir apgaulės, nes 2016 m. liepos mėn. UAB „( - )“, kuriai atstovavo apeliantas, vykdė statybos rangos darbus Juodkrantės objekte, o A. B., kuris turėjo registruotą IĮ „( - )“ ir buvo UAB „( - )“ direktoriumi, pasisiūlė subrangos pagrindu atlikti šiame objekte vidaus apdailos darbus ir išsiaiškinti dėl leidimų UAB „( - )“ transporto priemonėms nemokamai keltis į Neringą išdavimo. Kaltinamojo V. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, jie aiškiai patvirtino, jog jis niekada nesiekė nieko suklaidinti bei padaryti žalos, nes jo vienintelis tikslas buvo laiku atvykti į statybos objektą Juodkrantėje ir tinkamai bei kokybiškai atlikti statybos darbus.

383.3.

39Apeliantas, pasitikėdamas A. B., tikėjosi, jog leidimai yra išduoti teisėtai ir pagrįstai, jokių teisės aktų nėra pažeista, nes jis asmeniškai į ( - ) administraciją niekada nebuvo nuvykęs ir sprendžiant dėl leidimų išdavimo nedalyvavo ir nesigilino į jų išdavimo tvarką. Apeliantas klausė A. B., ar leidimai yra išduoti teisėtai, ir, gavęs patikinimą, kad viskas teisėta, pasinaudojo šiais išduotais leidimais. Teismo motyvas, jog apeliantas suvokė, jog leidimų nemokamai keltis savo vadovaujamos įmonės transportui pats negali gauti, todėl mainais už paslaugą darbą objekte – vidaus apdailos darbų atlikimą – A. B. jam „parūpino“ leidimus, yra niekuo nepagrįstas. Pažymėtina, jog V. V. neorganizavo ir nekontroliavo leidimų išdavimo proceso, netgi nesidomėjo, kokia tvarka yra išduodami leidimai neatlygintinai keltis į Kuršių neriją, nes tuo rūpinosi A. B., todėl nesuvokiama, kaip galėjo pasireikšti jo tikslas suklaidinti Neringos m. savivaldybę ar Smiltynės perkėlą arba kaip jis galėjo suvokti, jog leidimų keltis nemokamai negali gauti.

403.4.

41Apeliantas neturėjo tikslo naudotis nemokamais leidimais, nes tuo atveju, jeigu būtų nepatenkintas IĮ „( - )“ savininko A. B. prašymas, tai UAB „( - )“ nebūtų buvę jokios naudos ir nuostolių, nes, sumokėjusi už transporto priemonių persikėlimą, turėtas išlaidas būtų priskaičiusi UAB „( - )“ ar kitai įmonei, kuri vykdė darbus, ir šią sumą įtraukusi į sąskaitą, t. y. atskira eilute – paslaugas būtų įtraukusi į sąskaitą, arba galėjo prašyti avansinio kelto mokesčių sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, jog apelianto veiksmuose apgaulė būtų buvusi esminė.

423.5.

43UAB „( - )“ patyrė didesnių išlaidų, nes šiai įmonei reikėjo sumokėti visą persikėlimo mokestį valstybei ir dėl to įmonė patyrė žalos ir nuostolį, kadangi sąskaitose UAB „( - )“ buvo nurodyta tik krovinio atvežimo ir išvežimo kaina, o persikėlimo paslauga neįskaičiuota. Tai reiškia, kad įmonė turėjo sumokėti persikėlimo mokestį, kurio iš užsakovų negavo, taigi šiuo atveju patyrė nuostolį, o ne gavo pelno ar naudos.

443.6.

45Civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai, ji buvo įgyvendinta UAB „( - )“ pripažįstant skolą ir gera valia ją atlyginant. Todėl apelianto veiksmai atitinka civilinį deliktą.

463.7.

47Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodytas apelianto kaltės turinys, t. y. kad asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

483.8.

49UAB „( - )“ yra pelninga įmonė, nuolat sudarinėja didelės apimties sandorius, todėl įmonė sumokėti 15 743,55 Eur už leidimus yra pajėgi ir nebūtų buvę jokių didelių nuostolių.

50Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

513.9.

52Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti jo tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Apeliantas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad panaudoja suklastotas panaudos sutartis, nes jų nepasirašė ir jų neskaitė, visą leidimo išdavimo procedūrą organizavo ir kontroliavo A. B.. apelianto veiksmuose nėra būtinųjų nusikaltimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir tyčios.

533.10.

54Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad apeliantas buvo susipažinęs su panaudos sutarčių sąlygomis ir žinojo, kad jose pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš A. B. parodymų matyti, kad jis neturėjo tikslo suklaidinti apeliantą, nes Neringos miesto savivaldybės darbuotojai jam užtikrino, jog panaudos sutarčių pasirašymas yra teisėtas ir tai daro dauguma juridinių asmenų.

553.11.

56UAB „( - )“ realiai ir faktiškai vykdė statybos darbus Juodkrantėje objekte ir šiems darbams atlikti naudojo UAB „( - )“ transporto priemones. Faktiškai A. B. šias transporto priemones turėjo, jomis naudojosi, jomis buvo vežami specifiniai kroviniai, medžiagos, įrenginiai, todėl šių transporto priemonių stovėjimas UAB „( - )“ teritorijoje negali būti traktuojamas kaip neperdavimas ar imitavimas, nes jos realiai buvo perduotos ir panaudotos A. B. susijusios įmonės veiklai. UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės buvo paliktos jos teritorijoje dėl to, kad jas vairuoti ir prižiūrėti gali tik patyrę ir tinkamai apmokyti vairuotojai, kurių A. B. neturėjo.

573.12.

58Teismas privalėjo atsižvelgti į ydingą perkėlimo į Kuršių neriją leidimų išdavimo tvarką, kadangi teisme kaip liudytojai apklausti ( - ) darbuotojai I. K., I. M., A. V. parodė, kad nemokamai keltis į Kuršių neriją galėjo Kuršių nerijoje registruoti juridiniai asmenys ir, jei transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ar įmonei, norėdama gauti leidimą, įmonė turėjo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų, kad ji tikrai naudosis šita transporto priemone. Pagal šiuo metu galiojančią leidimų išdavimo tvarką, pateikus transporto priemonės panaudos sutartį, leidimas nemokamai keltis AB „( - )“ keltais nebūtų išduotas. Taigi, darytina išvada, kad jeigu įstatymo leidėjas būtų tinkamai įgyvendinęs leidimų išdavimo kontrolę, tai IĮ „( - )“ vardu nebūtų buvę išduoti nemokami leidimai ir apeliantas nebūtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju labai svarbi aplinkybė, kad A. B. leidimus išduodančios tarnybos tarnautojai pasakė, kad tinka bet kokia sutartis, t. y. panaudos, nuomos, įgaliojimas, o jis pasirinko vieną iš dviejų variantų ir, pasirodo, netinkamą „panaudos sutartį“, iš kurios prokurorė kildina atsakomybę už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą.

593.13.

60Leidimų anuliavimą buvo galima išspręsti administracinėmis priemonėmis, o klausimą dėl žalos – civiline tvarka, t. y. valstybė turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Visa ši situacija galėjo ir turėjo būti sprendžiama pasitelkus ne tik civilinės teisės priemones, bet taip pat pasitelkus ir administracines priemones, o ne pasitelkiant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso priemones.

614.

62Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

63III.

64Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

655.

66Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

676.

68Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnyje nurodyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba jai panaikinti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

697.

70Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

718.

72Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma, t. y. ir ant popieriaus, ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, padarytas įrašas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

739.

74Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

7510.

76Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23 apeliantas, būdamas faktiniu UAB „( - )“ direktoriumi ir realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, tyčia, turėdamas išankstinį tikslą, veikdamas bendrininkų grupe, UAB „( - )“ naudai apgaulės būdu išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas, t. y. apeliantas, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai keltais keliami nemokamai, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš anksto susitarė su A. B., kad šis IĮ „( - )“ vardu kreipsis į ( - ) administraciją dėl leidimų nemokai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasirašė IĮ „( - )“ vardu su UAB „( - )“, kuriai atstovavo faktinis direktorius V. V., 2016-06-23 automobilių panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kurias pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl tariamų UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausančių automobilių: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) priėmimo neatlygintinai jas valdyti bei naudotis iki 2018-06-23, nors faktiškai šių automobilių IĮ „( - )“ neperėmė ir jų perimti neketino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. B. 2016-06-29 Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė minėtų automobilių panaudos sutartis kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie IĮ „( - )“ tariamai priklausančias transporto priemones: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) kurios faktiškai IĮ „( - )“ nepriklausė. Pasinaudojant IĮ „( - )“ vardu 2016-06-30 išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 faktinio direktoriaus V. V. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) su jų vairuotojais neatlygintinai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 239 kartus už 15 743,55 Eur, iš kurių 191 kartą apgaule nemokant nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, ir 48 kartus apgaule nemokant nustatyto 11,05 Eur vienkartinio lengvojo automobilio, kurio bendroji masė iki 3 t, perkėlimo mokesčio, kurio Neringos miesto gyventojai ir juridiniai asmenys nemoka, o AB „Smiltynės perkėlai“ šios sąnaudos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos yra kompensuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžeto. Taip laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose V. V., veikdamas kartu su A. B., UAB „( - )“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur, kuri pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-898) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą buvo kompensuota AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, taip padarydamas 15 743,55 Eur žalą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo biudžetui.

7711.

78Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. jis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, nebūdamas UAB „( - )“ direktoriumi, tačiau realiai vadovaudamas bendrovei, o nuo 2016-08-24 būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, 2016 m. birželio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su IĮ „( - )“ direktoriumi A. B., vykdydamas nusikalstamą sumanymą išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( - )“ mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už transporto priemonių kėlimą keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, žinodamas, kad juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonės ir darbuotojai AB „Smiltynės perkėla“ keltais keliami nemokamai, iš anksto susitarė, kad A. B. IĮ „( - )“ vardu kreipsis į ( - ) administraciją dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo UAB „( - )“ transporto priemonėms. Imituodami UAB „( - )“ transporto priemonių perdavimą IĮ „( - )“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir vietoje tyčia suklastojo tikrus dokumentus: 2016-06-23 automobilio panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir Nr. PS/16/06/23-3, kuriose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB „( - )“ perduoda neatlygintinai IĮ „( - )“ iki 2018-06-23 automobilius: SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) kurias apeliantas, realiai vadovaudamas bendrovei, pateikdamas pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui J. V., nesuvokusiam jo nusikalstamų veikų pobūdžio, ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2016-06-29 pateikdamas ( - ) administracijai kartu su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą, juos panaudojo. Taip apeliantas, žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai keltis keltais per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, apgaule UAB „( - )“ naudai laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), iš viso 15 743,55 Eur.

7912.

80Apeliantas, nesutikdamas su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, jog jam, pirmiausia, nebuvo žinomas sudarytų panaudos sutarčių, dėl kurių suklastojimo jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, turinys, ir, antra, kad jis leidimų keltis per Kuršių neriją išdavimo procedūrose apskritai nedalyvavo. Leidimų keltis per Kuršių neriją išdavimu rūpinosi A. B., kuriuo apeliantas besąlygiškai pasitikėjo. Tačiau tokia apelianto versija yra paneigta baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumos, iš dalies ir paties apelianto parodymais.

8113.

82Panaudos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos XXXII skyrius. CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi, kaip matyti iš įstatymo leidėjo suformuluotos panaudos sutarties sampratos, panaudos sutarties tikslas – neatlygintinis nesunaudojamojo daikto perdavimas, t. y. sudarydamas panaudos sutartį panaudos davėjas (nagrinėjamu atveju – UAB „( - )“) įsipareigojo panaudos gavėjui (nagrinėjamu atveju – IĮ „( - )“) perduoti naudotis panaudos sutartyse nurodytas transporto priemones SCANIA 114G, valstybinis Nr. ( - ); MAN TGA35,440, valstybinis Nr. ( - ) ir BMW X5, valstybinis Nr. ( - )

8314.

84Apeliantas kategoriškai neigia, tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad apeliantui buvo žinomas panaudos sutarčių turinys. Šią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, rūpestingumo ir atidumo standartai. V. V., kaip UAB „( - )“ vadovas, sudarydamas vadovaujamo juridinio asmens vardu bet kokias sutartis, tarp jų ir panaudos sutartis, privalėjo pasidomėti sudaromų sutarčių turiniu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad jis yra baigęs teisę (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 117). Pažymėtina ir tai, kad kaip specialusis liudytojas apklaustas D. G. parodė: „Kai mes sėdome prie derybų stalo su UAB „( - )“ direktoriumi V. V. bei UAB „( - )“ direktoriumi A. B., kurį nuo vaikystės pažinojo V. V., tai kalbant apie darbus A. B. paprašė, kad duotume jo įmonei darbų objekte, o jis galėtų statybų metu parūpinti leidimus įmonėms, kurios dirbs tame objekte, nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekvatoriją, kadangi jo įmonė yra registruota Neringoje. Kiek prisimenu, panaudos sutartys buvo pasirašytos UAB „( - )“ ofise“ (2018-09-13 Liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolas, b. t. 2, b. l. 34–35).

8515.

86Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aplinkybes, kad derybos dėl statybų objektų, dėl nemokamo automobilių kėlimo per Kuršių neriją vyko dalyvaujant ir V. V., į tai, kad V. V. kaip UAB „( - )“ vadovui keliami aukštesni kvalifikacijos, rūpestingumo ir atidumo standartai, turėdamas plačias atsakomybės ribas, t. y. pagal savo pareigas privalėdamas išmanyti sutarčių formai ir turiniui keliamus reikalavimus, privalėjo suvokti ir suvokė automobilių panaudos sutarčių ir prašymų Neringos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimų nemokamai įvažiuoti į Neringą turinį ir paskirtį, į tai, kad jis, kaip pats nurodė, yra įgijęs teisininko profesiją, konstatuoja, jog jam buvo suprantamas panaudos sutarčių turinys, t. y. kad jis, sudarydamas panaudos sutartis, kaip panaudos davėjas įsipareigoja neatlygintinai naudotis perduoti panaudos sutartyse nurodytas transporto priemones panaudos gavėjai IĮ „( - )“. Pažymėtina, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog apeliantas ne tik suprato panaudos sutarčių turinį, bet ir tikslingai sudarė sutartis, formaliai atitinkančias teisės aktų reikalavimus, kad būtų pagrindas panaudos sutarčių pagrindu gauti leidimus nemokamai keltis transporto priemonėms per Kuršių marias. ( - ) administracijos atstovė I. K. patvirtino, jog savivaldybės specialistai tikėdavo pateiktais dokumentais bei jų turiniu (2018-09-19 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 56–57).

8716.

88Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog panaudos sutarčių pagrindu V. V. nė neketino perduoti panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių. Šios aplinkybės neneigia ir pats V. V.. Pasak apelianto, panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės faktiškai nebuvo perduotos tariamai dėl tos priežasties, kad IĮ „( - )“ neturėjo vairuotojų, kurie minėtas transporto priemones galėtų valdyti, tačiau UAB „( - )“ priklausančiomis transporto priemonėmis, nurodytomis panaudos sutartyse, buvo vežami IĮ „( - )“ darbams atlikti reikalingi kroviniai. Tačiau šį apelianto argumentą, t. y. kad panaudos sutartyse nurodytomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis buvo vežami tik IĮ „( - )“ kroviniai, paneigia baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pvz., iš 2016-09-12 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 9) nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „( - )“, UAB „( - )“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta UAB „( - )“; iš 2016-09-28 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 10) nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „( - )“, UAB „( - )“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „( - )“; iš 2017-03-23 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 11) nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „( - )“, UAB „( - )“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „( - )“; iš 2017-05-02 krovinio važtaražčio (b. t. 2, b. l. 12) nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausančia sunkiasvore transporto priemone MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „( - )“, UAB „( - )“ vežė smėlį į Pervalką, kaip krovinio gavėja nurodyta pati UAB „( - )“ ir kt. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad IĮ „( - )“ jokios su statybomis susijusios veiklos apskritai nevykdė. A. B. paaiškino: „2016-2017 metais vienintelė vykdoma veikla – gultų nuoma Šiauriniame paplūdymyje, Nidoje. Jokių 2016-2017 metais IĮ „( - )“ veiklų, susijusių su statyba, nevykdė“ (2018-03-13 Paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 3). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. B. paaiškino ir 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu: „Su ( - ) nedirbome, individuali įmonė neturėjo nei PVM mokesčių, neturėjo įregistruoto statybų verslo“ (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 116). Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog, kaip jau minėta, pirmiausia, apeliantas nė neketino panaudos sutarčių pagrindu perleisti A. B. IĮ „( - )“ panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių, be to, panaudos sutartimis nurodytomis sunkiasvorėmis UAB „( - )“ priklausančiomis transporto priemonėmis nebuvo vežami IĮ „( - )“ kroviniai, skirti tariamai IĮ „( - )“ vykdomiems statybos darbas atlikti; kaip minėta, IĮ „( - )“ jokios su statybomis susijusios veiklos apskritai nevykdė, be to, baudžiamojoje byloje esantys krovinių važtaražčiai patvirtina faktą, kad statyboms skirtas medžiagas UAB „( - )“ vežė savo bei kitų, tačiau ne A. B. vadovaujamų (IĮ „( - )“ ir UAB „( - )“), statybomis užsiimančių įmonių reikmėms.

8917.

90Kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos IĮ „( - )“, patvirtino ir A. B.. Kaip įtariamasis apklausiamas A. B. parodė: „Sudarydamas panaudos sutartis su įtarime nurodytais asmenimis, aš bei mano individuali įmonė panaudos sutartyse nurodytų transporto priemonių faktiškai neperėmėme, šios transporto priemonės nei man asmeniškai, nei mano įmonėms perduotos nebuvo“ (2018-09-06 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 3, b. l. 43–45). 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu A. B. taip pat patvirtino, kad faktiškai jis tų automobilių neperėmė (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 115).

9118.

92Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad V. V. nurodė, kad sunkiasvorės transporto priemonės tariamai IĮ „( - )“ nebuvo perduotos dėl to, kad IĮ „( - )“ neturėjo panaudos sutartyse nurodytoms transporto priemonėms valdyti tinkamų darbuotojų. Tačiau panaudos sutartimi, be sunkiasvorių transporto priemonių, kurioms, pasak apelianto, valdyti reikalingi specialūs įgūdžiai, taip pat buvo išduotas leidimas nemokamai keltis per Kuršių neriją ir lengvajam automobiliui, kuris taip pat faktiškai nebuvo perduotas, t. y. 2016-06-23 Panaudos sutartyje Nr. PS16/06/23-3, sudarytoje tarp IĮ „( - )“, atstovaujamos A. B., ir UAB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus J. V. (b. t. 1, b. l. 164–165), nurodyta, kad perduotas automobilis BMW X6, valst. Nr. ( - ) tačiau, kaip minėta, ir ši transporto priemonė faktiškai IĮ „( - )“ perduota nebuvo, nors jokių spec. sugebėjimų vairuoti šią transporto priemonę nereikia. Ši aplinkybė tik patvirtina išvadą, kad panaudos sutartys buvo sudarytos ne siekiant sukurti panaudos santykius, o siekiant gauti leidimus nemokamai keltis į (iš) Kuršių neriją, taip išvengiant mokėjimo prievolių už suteiktas perkėlimo per Kuršių marias paslaugas.

9319.

94Kad nemokamai keltis per Kuršių neriją leidimai buvo išimti būtent UAB „( - )“, taip pat patvirtina ir A. B. paaiškinimas: „2016 metais aš kreipiausi į Neringos miesto savivaldybę norėdamas gauti leidimus keltis keltais neatlygintinai šioms transporto priemonėms: UAB „( - )“ naudojamiems automobiliams MAN TGA naudojamiems automobiliams MAN TGA 35.440, valst. Nr. ( - ) SCANIA 114G, valst. Nr. ( - ), BMW X6, valst. Nr. ( - )“ (2018-03-13 Paaiškinimas, b. t. 1, b. l. 3). Pažymėtina, jog jis leidimus nemokamai keltis per Kuršių neriją, kaip pats nurodo, išėmė ne IĮ „( - )“ teisėtai panaudos sutarčių pagrindu valdomoms transporto priemonėms, bet būtent UAB „( - )“ naudojamiems automobiliams.

9520.

96Kad automobiliai, nurodyti panaudos sutartyse, buvo faktiškai naudojami pačios UAB „( - )“, taip pat patvirtina ir K. D., E. R. ir R. P. paaiškinimai. Kaip liudytojas apklaustas K. D. parodė, kad jis UAB „( - )“ vairuotoju dirbo nuo 2015 metų iki 2017 metų rudenio. 2016–2017 metais jam buvo priskirtas krovininis (sau kranu) automobilis „Scania 114G“, valst. Nr. ( - ) (2018-06-05 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 16). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta transporto priemonė 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-1 pagrindu tariamai buvo perduota IĮ „( - )“. Kaip liudytojas apklaustas E. R. parodė, kad UAB „( - )“ vairuotoju dirba jau kokius penkerius metus. 2016–2017 metais jam tekdavo pakeisti kitus vairuotojus. Tuo laikotarpiu keletą kartų teko vairuoti savivartį MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) ir su šiuo savivarčiu keltis į Neringą. Į Neringoje esančius objektus šiuo savivarčiu liudytojas vežė smėlį. Iš kur, kur ir kada vežti smėlį, jam nurodymus davė UAB „( - )“ direktorius V. V.. Jis taip pat nurodė, kad keliantis į Neringą reikia naudotis leidimu (nemokamai keltis keltais), kuris yra savivarčio kabinoje (2018-06-08 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 21). Iš esmės analogiškus parodymus E. R. davė ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu (b. t.3, b. l. 155–156), t. y. jis parodė, kad jo darbdavys yra V. V., A. B. nepažįsta. E. R. dirba UAB „( - )“ vairuotoju. Įmonė tais metais Neringoje kažką vykdė, važiavo vieną–du kartus, kai kėlėsi į kitą pusę, nemokėjo, davė leidimą. IĮ „( - )“ jam nežinoma, nedirbo joje. Atlyginimą mokėjo UAB „( - )“. Krovininiai automobiliai UAB „( - )“ priklauso. Kaip liudytojas apklaustas R. P. parodė, kad UAB „( - )“ dirba vairuotoju apytiksliai 14 metų. Jis vairuoja krovininį automobilį-savivartį MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) 2016–2017 metais jam teko keltis į objektus, kurie yra Neringoje, t. y. Juodkrantėje ir Nidoje, vežti statybines medžiagas – smėlį ir žvyrą. Jam būdavo UAB „( - )“ vadovybės duotas nurodymas iš kur, kur ir kada pristatyti krovinį, R. P. ir vykdė. Jis keldavosi keltais ir naudojosi leidimu nemokamai keltis keltais, kurį jam davė UAB „( - )“ direktorius V. V. (2018-06-08 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 26). Iš esmės analogiškus parodymus R. P. davė ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu (b. t. 3, b. l. 156), t. y. jis paaiškino, kad V. V. jo direktorius. A. B. jam nematytas. Dirba UAB „( - )“ vairuotoju. 2016-2017 teko važiuoti į Neringą savivarčiu. Už persikėlimą nemokėjo, leidimas buvo. IĮ „( - )“ nežino. Nurodymus gaudavo iš valdžios. Kad nemokamai keltais su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis kėlėsi ne IĮ „( - )“ darbuotojai, o būtent UAB „( - )“ darbuotojai, 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. V., paaiškindamas: „Taip, buvo mano darbuotojai, A. neturėjo tokių darbuotojų“ (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 118). Todėl nelogiška, kad, anot apelianto, transporto priemonės faktiškai perduodamos kitam juridiniam asmeniui, tik dėl saugumo jas valdo sugebantys tai daryti asmenys – K. D., E. R. ir R. P., tačiau jie buvo ne IĮ „( - )“, o UAB „( - )“ darbuotojai, atlyginimus ir darbdaviui tenkančius mokėti su darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu susijusius mokesčius moka ne IĮ „( - )“, o UAB „( - )“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad leidimą nemokamai keltis per Kuršių marias K. D. taip pat davė ne ĮI „( - )“ direktorius, o UAB „( - )“ vadovas, t. y. apeliantas. Taip pat nurodymus E. R. ir R. P., kokius krovinius iš kur ir kur vežti, taip pat davė ne IĮ „( - )“ vadovas, o būtent apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto nurodytą versiją, kad UAB „( - )“ priklausančios sunkiasvorės transporto priemonės MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-2 pagrindu tariamai perduota IĮ „( - )“, ir „Scania 114G“, valst. Nr. ( - ), kuri 2016-06-23 Panaudos sutarties Nr. PS16/06/23-1 perduota IĮ „( - )“, faktiškai buvo perduotos IĮ „( - )“. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas nurodė: „taip, kuro normos, viskas buvo apskaitoma mūsų įmonėje“ (2019-11-13 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 118), o tai, kaip minėta, neginčijamai patvirtina, kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos IĮ „( - )“, o buvo naudojamos pačios UAB „( - )“, V. V. suprantant, kad toks panaudos sutarčių, neatitinkančių tikrovės, pasirašymas neketinant jų faktiškai vykdyti, ir transporto priemonių naudojimas nemokamai panaudos sutarčių pagrindu neteisėtai gautų leidimų keliantis per Kuršių neriją yra neteisėtas.

9721.

98Kaip jau minėta šios nutarties 8-9 punktuose, be to, kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).

9922.

100Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008).

10123.

102A. B. su V. V. automobilių panaudos sutartyse įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ jai priklausančius automobilius perduoda neatlygintinai IĮ „( - )“, tai patvirtino parašais ir pateikdami ( - ) administracijai kartu su prašymu dėl leidimų išdavimo, panaudojo, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos, bei gavę leidimus nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Suklastotų ir panaudotų dokumentų pagrindu ( - ) administracija priėmė sprendimą, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, užpildė paraiškas, pagal kurias AB „Smiltynės perkėla“ išdavė leidimus IĮ „( - )“ neva teisėtai valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltais. Šios panaudos sutartys, kuriose buvo nurodyta neteisinga informacija, kad automobiliai yra perduodami naudotis IĮ ( - )“ - įtvirtino teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri lėmė neteisingų sprendimų priėmimą – t. y. buvo išduoti leidimai UAB „( - )“ priklausančioms transporto priemonėms nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

10324.

104Kaip minėta, aplinkybę, kad panaudos sutartyse nurodyta informacija, kad UAB „( - )“ priklausančios transporto priemonės perduodamos laikinai neatlygintinai naudotis IĮ ( - )“ – yra neteisinga, patvirtina tai, kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės iš tikrųjų realiai nebuvo perduotos pagal panaudos sutartis neatlygintinai naudotis IĮ „( - )“ – ši įmonė savo veikloje nesinaudojo nurodytomis transporto priemonėmis, be to, šios aplinkybės neneigė ir nuteistieji A. B. bei V. V., tik teigė, kad pagal panaudos sutarties esmę jų manymu, nėra būtina panaudos sutartyje nurodytų transporto priemonių realiai perduoti, nors V. V., būdamas įmonės vadovu, kuriam keliami padidinti atidumo, rūpestingumo standartai, be to, įgijęs teisinį išsilavinimą, turėjo suprasti ir suprato panaudos sutarčių esmę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokį kaltinamųjų panaudos sutarties sąlygų aiškinimą paneigia ir labai konkretūs panaudos sutarčių 2.1. ir 3.1. punktai, kuriuose nurodyta, kad: „Panaudos gavėjas įsipareigoja iš anksto šalių sutartu laiku sutartoje vietoje priimti automobilį bei naudotis juo pagal tiesioginę paskirtį..“, ir, kad „panaudos davėjas įsipareigoja iš anksto sutartoje vietoje ir sutartu laiku automobilį perduoti laikinai neatlygintinai naudotis Panaudos gavėjui“.

10525.

106Be to, kad nemokamai transporto priemonėms keltis per Kuršių neriją išduoti leidimai naudojami neteisėtai, V. V. taip pat suprato ir iš ant pačių leidimų nurodytos informacijos. Kaip liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad ji dirba ( - ) administracijos Dokumentų valdymo ir ūkio skyriaus specialiste. Jos darbo pagrindinės funkcijos – dokumentų dėl leidimų keltais ir įvažiavimo į Neringą priėmimas, sutikrinimas ir dokumentų perdavimas AB „Smiltynės perkėla“ dėl leidimų nemokamai keltis keltais išdavimo ir leidimų įvažiuoti į Neringą išdavimas, sutarčių sudarymas su įmonėmis dėl mokamo įvažiavimo į Neringą. Ji prižiūri, ar transporto priemonės, dėl kurių kreipiasi juridinis asmuo, tikrai priklauso įmonei, t. y. pirmiausia tikrina automobilio registracijos liudijimą, žiūri, ar automobilis priklauso įmonei. Jeigu transporto priemonė nepriklauso juridiniam asmeniui, turinčiam buveinę Neringos mieste, prašo pateikti duomenis, įrodančius, kad būtent ta įmonė naudojasi transporto priemone, o ne tretieji asmenys (2018-09-19 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 56–57). A. B., kaip pats nurodė, jau apie 20 metų naudojasi šia leidimų išdavimo tvarka, todėl konstatuotina, kad jam buvo žinoma, kam ir dėl kokių priežasčių gali būti išduodami leidimai nemokamai keltis per Kuršių neriją. Be to, V. V. taip pat nurodė, kad Kuršių nerijoje statybų objektus turi ne pirmą kartą, kitais kartais už automobilių keltais kėlimą per Kuršių marias mokėti reikėjo. Iš išdėstyto akivaizdu, kad tiek A. B., tiek V. V. buvo žinoma leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka, todėl konstatuotina, kad tiek V. V. suvokė, kad leidimų gavimas nemokamai keltis keltais nėra teisėtas, nes kitu atveju, jei tai būtų buvę teisėta, pats būtų pateikęs dokumentus savivaldybei dėl leidimų išdavimo. Tačiau akivaizdu, jog V. V., suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė neatitinka sąlygų leidimams įmonės automobiliams nemokamai keltis keltais per Kuršių marias gauti, rado būdą (susitariant su A. B. ir jo IĮ „( - )“, registruota Kuršių Neringoje) tokius leidimus gauti. Papildomai pažymėtina ir ta aplinkybė, kad V. V. buvo suinteresuotas leidimų įmonės automobiliams nemokamai keltis keltais per Kuršių marias gavimu ir dėl tos priežasties, kad sutaupytų. 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino: „jeigu eina sutaupyti, mes taupome“ (teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 4, b. l. 117).

10726.

108Tęsiant tai, kad V. V. suprato, jog leidimai nemokamai keltis jo įmonei priklausančioms transporto priemonėms per Kuršių marias naudojami neteisėtai, patvirtina toliau dėstomi argumentai. Kaip liudytoja apklausta I. K. paaiškino, kad ant vienos kortelės (leidimo nemokamai keltis per Kuršių neriją) yra užfiksuotas juridinio asmens pavadinimas, automobilio kategorija, leidimo galiojimo laikas, transporto priemonės valstybinis numeris, leidimo unikalus numeris. Tos pačios kortelės pusės apačioje yra užrašas apie tai, kad leidimo perdavimas tretiesiems asmenims ir leidimo neteisėtas naudojimas yra nusikalstamas (2018-09-20 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 2, b. l. 62–64). Kad ant leidimų nemokamai keltis keltais per Kuršių marias yra užrašas, jog kortelę perduoti naudotis tretiesiems asmenims yra draudžiama, patvirtino ir 2019-04-18 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta I. K. (b. t. 3, b. l. 152). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ant leidimo buvo nurodyta, jog jis išduotas IĮ „( - )“, taip pat nurodyta, kad leidimo perdavimas tretiesiems asmenims ir leidimo neteisėtas naudojimas yra nusikalstamas, konstatuoja, jog ir dėl šių priežasčių apeliantui buvo žinoma, kad jis neturi teisės naudoti leidimų nemokamai keltis keltais per Kuršių neriją savo įmonės transporto priemonėms, kurios, kaip minėta ir neginčijamai nustatyta, faktiškai nebuvo perduotos IĮ „( - )“. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. V. turėjo priežasčių siekti ir siekė naudos ir neabejotinai jos turėjo, tačiau to pasiekė neteisėtais veiksmais – kartu su A. B. suklastojo automobilių panaudos sutartis, jas panaudojo ir taip apgaule išvengė mokėjimo prievolių už AB „Smiltynės perkėla“ suteiktas paslaugas bei padarė AB „Smiltynės perkėla“ žalos, kuri buvo kompensuota iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. AB „Smiltynės perkėla“ žalą nagrinėjamu atveju sudaro 15 743,55 Eur, t. y. 2016-06-29 IĮ „( - )“ direktorius A. B. ( - ) administracijai pateikė prašymus dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, tyčia nurodant žinomai neteisingus duomenis apie IĮ „( - )“ transporto priemones: V. V. vadovaujamai UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones SCANIA 114G, valst. Nr. ( - ), MAN TGA35.440, valst. Nr. ( - ) BMW X5, valst. Nr. ( - ) kurios faktiškai IĮ „( - )“ nepriklausė, šių automobilių UAB „( - )“ IĮ „( - )“ neperdavė, o IĮ „( - )“ pagal 2016- 06-23 panaudos sutartis iš UAB „( - )“ jų nepriėmė. Taip, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017- 06-09 pasinaudojant IĮ „( - )“ vardu apgaule gautais leidimais UAB „( - )“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės - mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas) iš viso 15 743,55 Eur, kurie pagal 2000-10-12 Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (nauja įstatymo redakcija nuo 2014-11-01 Nr. XII-989) 9 straipsnio 5 dalies 4 punktu buvo kompensuoti AB „Smiltynės perkėla“ iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.

10927.

110Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „( - )“ direktorius V. V. ir IĮ „( - )“ vadovas“ A. B., sudarydami 2016-06-23 Panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1, PS16/06/23-2 ir PS16/06/23-3, nesiekė faktiškai sukurti panaudos santykių, jų tikslas buvo minėtų panaudos sutarčių pagrindu tik gauti leidimus nemokamai keltis per Kuršių neriją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. B. su V. V. automobilių panaudos sutartyse įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „( - )“ jai priklausančius automobilius perduoda neatlygintinai IĮ „( - )“, tai patvirtino parašais ir pateikdami ( - ) administracijai kartu su prašymu dėl leidimų išdavimo panaudojo, t. y. piktnaudžiaudami leidimus išduodančios įstaigos pasitikėjimu ir nuslėpdami informaciją, kad minėtos sutartys realiai nevykdomos, ir gavę leidimus nemokamai keltis keltais išvengė mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas. Suklastotų ir panaudotų dokumentų pagrindu ( - ) administracija priėmė sprendimą, kad pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, užpildė paraiškas, pagal kurias AB „Smiltynės perkėla“ išdavė leidimus IĮ „( - )“ neva teisėtai valdomoms transporto priemonėms nemokamai keltis keltais. Būtent apgaulės panaudojimas gaunant leidimus nemokamai keltis per Kuršių marias V. V. veiką daro nusikalstamą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto veiksmai atitinka civilinį deliktą. Aplinkybė, kad UAB „( - )“ pripažino skolą ir gera valia ją atlygino, pripažintina tik BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančia, o ne šalinančia aplinkybe.

11128.

112Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. su V. V. suklastojo tikrus dokumentus – panaudos sutartis ir žinomai suklastotas panaudos sutartis panaudojo pateikdami jas ( - ) administracijai siekdmai gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją, nuteisdamas V. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

113Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Onos Gailiuvienės apeliacinį skundą atmesti.

115Nutartis neskundžiama.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 4. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 40 MGL (1 506,40 Eur (vieno... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija),... 7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-10 nuosprendžiu... 8. Teismas... 9. I.... 10. Bylos esmė... 11. 1.... 12. V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23,... 13. 1.1.... 14. V. V., siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės – UAB „( -... 15. 1.2.... 16. A. B., veikdamas bendrininkų grupės nusikalstamais interesais, 2016 m.... 17. 1.3.... 18. Pasinaudojant IĮ „( - )“ vardu 2016-06-30 išduotais leidimais nemokamai... 19. 1.4.... 20. Taip laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-09 Klaipėdos ir Neringos miestuose... 21. 2.... 22. Be to, V. V. suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą... 23. 2.1.... 24. Jis, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, nebūdamas UAB „( - )“... 25. 2.2.... 26. 2016-06-23 automobilio panaudos sutartis Nr. PS16/06/23-1; Nr. PS/16/06/23-2 ir... 27. 2.3.... 28. Taip V. V., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu gavęs leidimus nemokamai... 29. II.... 30. Apeliacinio skundo argumentai... 31. 3.... 32. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėja... 33. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 34. 3.1.... 35. Nagrinėjamu atveju nesurinkta įrodymų, jog apelianto veiksmuose buvo... 36. 3.2.... 37. Apelianto veiksmuose nėra subjektyviojo sukčiavimo požymio – tyčios ir... 38. 3.3.... 39. Apeliantas, pasitikėdamas A. B., tikėjosi, jog leidimai yra išduoti... 40. 3.4.... 41. Apeliantas neturėjo tikslo naudotis nemokamais leidimais, nes tuo atveju,... 42. 3.5.... 43. UAB „( - )“ patyrė didesnių išlaidų, nes šiai įmonei reikėjo... 44. 3.6.... 45. Civilinės ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisė gintis... 46. 3.7.... 47. Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodytas apelianto kaltės turinys, t. y.... 48. 3.8.... 49. UAB „( - )“ yra pelninga įmonė, nuolat sudarinėja didelės apimties... 50. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 51. 3.9.... 52. Pripažįstant apeliantą kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį reikia... 53. 3.10.... 54. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad... 55. 3.11.... 56. UAB „( - )“ realiai ir faktiškai vykdė statybos darbus Juodkrantėje... 57. 3.12.... 58. Teismas privalėjo atsižvelgti į ydingą perkėlimo į Kuršių neriją... 59. 3.13.... 60. Leidimų anuliavimą buvo galima išspręsti administracinėmis priemonėmis, o... 61. 4.... 62. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 63. III.... 64. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 65. 5.... 66. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 67. 6.... 68. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 69. 7.... 70. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 71. 8.... 72. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino... 73. 9.... 74. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas... 75. 10.... 76. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo... 77. 11.... 78. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantas... 79. 12.... 80. Apeliantas, nesutikdamas su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios... 81. 13.... 82. Panaudos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 83. 14.... 84. Apeliantas kategoriškai neigia, tačiau nagrinėjamu atveju neginčytinai... 85. 15.... 86. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aplinkybes, kad derybos dėl statybų... 87. 16.... 88. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog panaudos sutarčių... 89. 17.... 90. Kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės nebuvo perduotos IĮ... 91. 18.... 92. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad V. V.... 93. 19.... 94. Kad nemokamai keltis per Kuršių neriją leidimai buvo išimti būtent UAB... 95. 20.... 96. Kad automobiliai, nurodyti panaudos sutartyse, buvo faktiškai naudojami... 97. 21.... 98. Kaip jau minėta šios nutarties 8-9 punktuose, be to, kaip teisingai... 99. 22.... 100. Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad BK 300 straipsnio 1... 101. 23.... 102. A. B. su V. V. automobilių panaudos sutartyse įrašė žinomai neteisingus... 103. 24.... 104. Kaip minėta, aplinkybę, kad panaudos sutartyse nurodyta informacija, kad UAB... 105. 25.... 106. Be to, kad nemokamai transporto priemonėms keltis per Kuršių neriją... 107. 26.... 108. Tęsiant tai, kad V. V. suprato, jog leidimai nemokamai keltis jo įmonei... 109. 27.... 110. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „( - )“... 111. 28.... 112. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs... 113. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 114. nuteistojo V. V. ir jo gynėjos advokatės Onos Gailiuvienės apeliacinį... 115. Nutartis neskundžiama....