Byla eAS-528-552/2019
Dėl pažymos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje T. P.), dėl pažymos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ (toliau – pareiškėjas, Klinika) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, TLK) 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės pažymą Nr. 1EP-79 „Apie uždarosios akcinės bendrovės Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos (ID 6292) neplaninį patikrinimą“ (toliau – ir Pažyma).

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

8Teismas, vertindamas Pažymos teismingumą, apžvelgė teisinį reguliavimą ir vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pasisakė, kad Pažyma neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Teismas konstatavo, kad Pažyma šiuo atveju sudaro tik faktinį pagrindą atsakovui inicijuoti atitinkamas administracines ar trečiajam suinteresuotam asmeniui teismines procedūras, nes joje yra tik pateiktas atitinkamų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris pats savaime be papildomo atsakovo sprendimo ar veiksmo, tiesiogiai neįtakoja pareiškėjo teisių bei pareigų apimties. Teismo vertinimu, Pažymoje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą pareiškėjas galėtų ginčyti tuo atveju, jei jam, pavyzdžiui, tektų atsikirsti į trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimus, pareikštus teisme siekiant iš pareiškėjo išsiieškoti padarytą žalą arba Vilniaus teritorinei ligonių kasai priėmus sprendimą dėl Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų, vykdymo sustabdymo.

9Atitinkamai, teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. birželio 5 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-79 panaikinimo atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10III.

11Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei sustabdyti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-79 10.1 punkto vykdymą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje ir uždrausti taikyti 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-79 10.2 punkte numatytą sankciją iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

12Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje keliamas ginčas nėra susijęs su Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padaryta žala ir jos atlyginimu.

13Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus, tačiau šiuo atveju buvo priimtas sprendimas taikant poveikio priemones. Tai, kad suėjus nustatytam terminui TLK priims išvestinį dokumentą – įsakymą ar pranešimą, pareiškėjo vertinimu, nepaneigia ekspertizės Pažymos 10.2 punkto imperatyvumo ir egzistuojančio Klinikos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti ginami teisme iki nustatyto termino, nes priešingu atveju būtų paneigtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos principas bei pažeistos pacientų, kurie suplanavę gauti nurodytas stabdomas paslaugas, teisės.

14Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinime taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas“ 42.4.1 ir 42.5 papunkčiuose yra nurodęs, kad tokio pobūdžio sankcijos, kurios taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priskiriamos prie administracinių aktų, t. y. sukeliančių įstaigai – Klinikai teisines pasekmes, todėl Klinika turi teisę ginčyti administraciniame teisme tokius nepagrįstus ir neteisėtus administracinius aktus.

15Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Vilniaus teritorinei ligonių kasai taikyti 2019 m. birželio 5 d. Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-79 10.2 punkte numatytą sankciją iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Grįsdamas savo prašymą, pareiškėjas nurodo, jog prieš priimant pažymą jis nebuvo supažindintas su šia suplanuota kontrolės priemone, todėl jis prarado teisę duoti bet kokius paaiškinimus ir tokiu būdu, jam yra užkertama galimybė atstovauti savo poziciją dėl tokių kontrolės priemonių. Be to, sankcija yra neproporcinga pagal menamo pažeidimo pobūdį, mastą ir apimtį. Ekspertizės Pažymos 10.2 punkte numatytos sankcijos taikymas tiesiogiai sąlygotų Klinikos pacientų teises ir teisėtus interesus, būtų ribojama pacientų teisė į paslaugų prieinamumą, į kokybę, gal net sukeltų pacientų sveikatai žalą dėl pavėluotai suteiktų konsultacijų ar kitų suplanuotų paslaugų, kitu atveju, klientai negautų paslaugos teikimo su kompensacija ir būtų priversti mokėti pareiškėjo nurodytą kainą be kompensacijos. Sankcijos taikymas taip pat sąlygotų pareiškėjui 3.367,12 Eur dydžio mėnesinius nuostolius, kurie būtų reikšmingi Klinikai.

162019 m. liepos 26 d. pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad jo atžvilgiu buvo taikyta poveikio priemonė ir trisdešimčiai dienų (iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. imtinai) atsakovas sustabdė Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-112-19(ASPĮ/MR) dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų ( - ), ACHI kodas ( - ), galiojimą. Pareiškėjo vertinimu toks atsakovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies įtvirtinto konstitucinio principo, kadangi per tą laiką kol teismas, nesprendė bylos ir nesprendė reikalavimų užtikrinimo priemonių, buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo realiai sustabdytas Sutarties dalies vykdymas.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18IV.

19Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skundas negali būti teikiamas ir dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

21Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas (jo dalis) – Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-79 – gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

22Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. Nr. 1K-10 įsakymu patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.7–4.9 punktai atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodydami, kad patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas pagal to paties Aprašo 53–56 punktus baigiamas ekspertizės pažymos surašymu. Aprašo 4.10 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažyma – tai dokumentas, kuriame pateikiami ekspertizės duomenys ir išvados, nurodomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti. Vėliau kilę ginčai, susiję su teisėtų kontrolės reikalavimų vykdymu, sprendžiami ir žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 62 punktas numato, kad tokius ginčus gali spręsti Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siūlymus, prireikus motyvuotu sprendimu gali visiškai arba iš dalies pakeisti ekspertizės pažymą. Aprašo 64 punkte nustatyta, kad įstaiga ar įmonė VLK ar TLK direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

23Nors Aprašo 64 punkte ir tiesiogiai įtvirtinta tai, kad įstaiga ar įmonė Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos direktoriaus sprendimą (ekspertizės pažymą) gali apskųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas analogiško pobūdžio klausimus laikosi tokios nuostatos, jog teritorinių ligonių kasų priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nelaikytini savarankišku administracinės bylos dalyku: nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-801-143/2016).

24Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai administracinei bylai išspręsti aktualios teisės aiškinimo taisyklės buvo suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti teritorinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą PSDF biudžetui padarytos žalos sumą. Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti teritorinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės PSDF biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką). Todėl teritorinė ligonių kasa, įmonei geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turės su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose, po minėtos išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 paskelbimo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., LVAT 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016). Pabrėžtina, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas savo veiksmais nepadarė žalos tiesiogiai PSDF biudžetui, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kitaip, kadangi pareiškėjas savo elgesiu galimai ją padarė trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuriam Klinikoje suteiktos paslaugos dalis yra kompensuota PSDF biudžeto lėšomis.

25Ginčijamoje ekspertizės pažymoje atsakovas konstatavo, kad paslaugos, kurių išlaidas apmokėjo trečiasis suinteresuotas asmuo mokėdamas už operaciją, laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl Klinika įpareigojama jam jas grąžinti ir raštu apie tai informuoti atsakovą. Jeigu Klinika iki 2019 m. liepos 5 d. neįvykdys Ekspertizės pažymoje nurodyto įpareigojimo, nuo 2019 m. liepos 6 d. trisdešimčiai dienų bus stabdomas sutarties dalies, dėl dienos chirurgijos konkrečių paslaugų, vykdymas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 iš esmės buvo išaiškinta, kad teritorinių ligonių kasų aktai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir šioje nagrinėjamoje byloje.

26Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš ginčijamos ekspertizės pažymos matyti, jog joje nebuvo priimtas atsakovo, viešojo administravimo subjekto, sprendimas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas, administracines nuobaudas ar kitokias administracinio pobūdžio poveikio priemones, todėl raginimas atlikti veiksmus ir sąlyginis elgesio nurodymas, šiuo atveju, negali būti prilyginamas sprendimui, kuriuo yra atliekami privalomi patvarkymai, turintys realias teisines pasekmes pareiškėjui. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015 ir kt.).

27Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijama ekspertizės pažyma nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis, t. y. ji pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos nustatytos žalos trečiajam suinteresuotam asmeniui pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai galėtų būti revizuojami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo priteisimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016).

29Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apibendrinime taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas“ 42.4.1 ir 42.5 papunkčiuose yra nurodęs, kad tokio pobūdžio sankcijos, kai taikoma Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos yra priskiriamos prie administracinių aktų, yra atmetami. Pareiškėjo nurodytuose 42.4.1 ir 42.5 papunkčiuose buvo aptariamos bylos, kurios negali būti vertinamos analogiškomis šiai bylai, jose buvo ginčijami kitokio pobūdžio administraciniai aktai. Šioje byloje buvo vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, kuri yra taikoma kitose analogiško ir labai panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-5-822/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eAS-53-822/2017, 2017 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-170-520/2017, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-633-552/2017, ir kt.).

30Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo papildomai pateiktas TLK 2019 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 7819, kuriuo pareiškėjui Ekspertizės pažymos pagrindu buvo taikytas sutarties galiojimo sustabdymas 30 dienų ir yra tas individualus administracinis aktas, kuris galėtų būti ginčijamas teisme, o nagrinėjant šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtų vertinamos ir Ekspertizės pažymos išvados. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti šį atsakovo sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jo skundas yra priimtas, byla rengiama nagrinėjimui. Taigi ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti aktualias teisės normas nagrinėjamu atveju.

31Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi tinkama teismų praktika bei pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nėra pagrindo.

32Konstatavus, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti tenkintas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ atskirąjį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos ir Amerikos terapijos ir... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi... 8. Teismas, vertindamas Pažymos teismingumą, apžvelgė teisinį reguliavimą ir... 9. Atitinkamai, teismas pareiškėjo skundą dėl Vilniaus teritorinės ligonių... 10. III.... 11. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje keliamas ginčas nėra susijęs su... 13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal Sveikatos priežiūros įstaigų... 14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis... 15. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti... 16. 2019 m. liepos 26 d. pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad jo... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. IV.... 19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 20. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas... 22. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. Nr. 1K-10... 23. Nors Aprašo 64 punkte ir tiesiogiai įtvirtinta tai, kad įstaiga ar įmonė... 24. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi,... 25. Ginčijamoje ekspertizės pažymoje atsakovas konstatavo, kad paslaugos, kurių... 26. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš ginčijamos ekspertizės... 27. Įvertinus tai, kad pareiškėjo ginčijama ekspertizės pažyma nėra... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teritorinės ligonių kasos... 29. Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 30. Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo papildomai pateiktas TLK 2019 m. liepos... 31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Konstatavus, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....