Byla e2A-589-370/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Vidota“ apeliacinį skundą

3dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje

4Nr. e2-1475-265/2016 pagal ieškovės BUAB „Vidota“ ieškinį atsakovams D. G., V. B. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – S. S.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje

    7Nr. eB2-801-826/2016 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vidota“ iškelė bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė G. U. (toliau – bankroto administratorius). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

  2. Ieškovė BUAB „Vidota“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G., V. B. ir A. G. 141 785,22 Eur žalos atlyginimo.
  3. Ieškovė žalą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. bendrovės pajamos buvo 177 484,94 Eur (612 820 Lt), o išlaidos – 53 612,14 Eur

    8(185 112 Lt). Atskaičius išlaidas darbo užmokesčiui, kurios sudarė 7 218,78 Eur (24 925 Lt), bendrovės pelnas nurodytu laikotarpiu buvo 116 654,02 Eur (402 783 Lt). Pagal bendrovės balansą už 2008 metus, ji taip pat turėjo turto, iš viso už 25 131,20 Eur (86 773 Lt). Nei bendrovės turtas, nei pelnas bankroto administratoriui perduotas nebuvo, duomenų apie pelno ir turto panaudojimą nėra.

  4. Ieškovės nuomone, bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 141 785,22 Eur žalą, ją privalo atlyginti atsakovai D. G., V. B. ir A. G., nes jų vadovavimo ir bendrovės valdymo metu buvo padaryta žala. Egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikyti sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsiradusi žala bei priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes D. G., V. B. ir A. G. valdymo ir vadovavimo laikotarpiu bendrovė turėjo nurodytą turtą ir pelną, kuris buvo pasisavintas.
  5. Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis niekada nebuvo

    9UAB „Vidota“ vadovas, nevadovavo kasdienei bendrovės ūkinei – komercinei veiklai, nesudarė ir nepasirašė bendrovės balansų, pelno ir nuostolių atskaitų, sutarčių ir kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nedirbo bendrovėje pagal darbo sutartį ir tiesiogiai nevaldė bendrovės turto ir kapitalo. Atsakovas bendrovės valdyme dalyvavo tik per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 14 straipsnyje suteiktas akcininkui teises ir prievoles, o už bendrovės prievoles turi (gali) atsakyti tik bendrovei perduotu turtu.

  6. Paaiškino, kad akcininkai V. B. ir D. G. 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi bendrovės akcijas pardavė atsakovui A. G., kuris turėjo ir privalėjo pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį paskirti naują bendrovės vadovą ir pasikeitimą įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsakovas A. G., įsigijęs akcijas, nors ir privalėjo, tačiau nepaskyrė naujo bendrovės vadovo, akcininkų pasikeitimo neįregistravo Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre, pagal galbūt suklastotus dokumentus, tiek bendrovės vadovu, tiek bendrovės akcininku 2009 m. lapkričio 9 d. buvo įregistruotas ir paskirtas trečiasis asmuo S. S., o nenustatyti asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas pateikė paštu be parašų, o PVM deklaraciją už 2009 metų lapkričio mėnesį paštu pateikė net su galbūt suklastotu S. S. parašu.
  7. Nurodė, kad pagal VMI bankroto administratoriui pateiktus duomenis, PVM mokesčių sumokėjimo prievolė bendrovei atsirado 2009 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais ir ši prievolė atsirado dokumentų, išrašytų po akcijų pardavimo ir dokumentų perdavimo atsakovui

    10A. G., pagrindu.

  8. Nesutiko su bankroto administratoriaus paskaičiuotu pelno dydžiu ir pažymėjo, kad teismui pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pažyma rodo, kad bendrovės darbuotojai dirbo ir atlyginimus gavo tik 2009 metų I ketvirtį. Vėliau bendrovė veiklos nebevykdė, pardavė grindų laminato likučius, pardavė avarijoje sudaužytą automobilį BMW, gavo KASKO draudimą, po to šiomis lėšomis atsiskaitė su likusiais bendrovės kreditoriais. Atsakovo nuomone, tai įrodo, kad už laikotarpį, kai bendrovės akcininkai buvo atsakovai V. B. ir D. G., neatsirado jokių kreditorių reikalavimų.
  9. Nurodė, kad iki bendrovės akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A. G. perdavimo

    11bendrovė patyrė 1 871 Lt nuostolių. Už laikotarpį, kai V. B. ir D. G. jau faktiškai nebuvo bendrovės akcininkai, civilinė atsakomybė jiems neturėtų kilti.

  10. Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi A. G..
  11. Paaiškino, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas

    12Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

    13222 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Atsakovo nuomone, šio ikiteisminio tyrimo rezultatai yra svarbūs, nes ikiteisminio tyrimo metu turi būti nustatyti asmenys, buvę faktiniais

    14UAB „Vidota“ savininkais, vadovais, veikę jos vardu, kurie ir atsakingi už žalą ieškovei ir kreditoriams.

  12. Atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovais D. G. ir V. B., kuria įsigijo 100 paprastųjų vardinių UAB „Vidota“ akcijų. 2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas V. B. perdavė atsakovui A. G. bendrovės dokumentus bei antspaudą, tačiau joks bendrovės turtas atsakovui A. G. nebuvo perduotas, nes akto surašymo metu bendrovė turto neturėjo.
  13. Paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovas A. G. nusprendė parduoti bendrovės akcijas ir įdėjo skelbimą internete. 2009 m. spalio 5 d. atsakovas A. G. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų. 2009 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas A. G. perdavė bendrovės dokumentus ir antspaudą S. S. 2009 m. spalio 6 d. S. S., veikdamas kaip vienintelis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą nuo 2009 m. spalio 6 d. nušalinti nuo bendrovės direktoriaus pareigų D. G. ir direktoriumi paskirti S. S.
  14. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad A. G. nebuvo bendrovės vadovas ir faktiškai jokių bendrovės valdymo organui būdingų funkcijų neatliko, todėl neturėjo galimybės atlikti neteisėtų ir kaltų veiksmų bendrovės atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad įsigijus bendrovės akcijas A. G. bendrovės turtas nebuvo perduotas, todėl nevykdžiusi jokios veiklos bendrovė neįgijo ir jokio turto. Dėl atsakovo A. G., kaip bendrovės akcininko, veiksmų bendrovė nepatyrė jokios žalos, kadangi A. G. jokių veiksmų, išskyrus akcijų pardavimą, neatliko, todėl negalėjo padaryti ir žalos bendrovei. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta bendrovės patirta žala (141 785,22 Eur) nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
  15. Trečiasis asmuo S. S. atsiliepime į ieškinį dėl jo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad akcijų įsigijimo sandorio su A. G. nesudarė, o sandoriai, kurių pagrindu S. S. buvo įregistruotas kaip ieškovės visų akcijų savininkas ir vadovas, buvo sudaryti nenustatytos tapatybės asmens, be S. S. žinios, pasinaudojant jo pamestu tapatybės dokumentu ir VĮ Registrui centrui pateikus suklastotus dokumentus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės BUAB „Vidota“ priteisė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui V. B.
  2. Teismas, iš bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 18 d. iki

    152008 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė 17 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, vertė buvo 69 529 Lt. Bendrovė turėjo 41 032 Lt nepadengtų nuostolių bei 117 805 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Balansai už vėlesnius metus sudaryti nebuvo.

  3. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovės turtas ir pelnas buvo perduoti bankroto administratoriui, tačiau iš atsakovų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatė, kad 2009 metais vyko 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse nurodyto turto pokyčiai.

    162008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 2006 metų gamybos automobilis BMW 750, kuris 2009 metais buvo sudaužytas ir parduotas, bei buvo gauta išmoka iš draudimo kompanijos, tai patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas. Šalių paaiškinimus, jog gauta draudimo išmoka už minėtą automobilį buvo panaudota atsiskaitymui su kreditoriais, taip pat patvirtina AB SEB banko sąskaitos išrašas. Iš Klaipėdos apygardos teismo

    172016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-801-826/2016 matyti, kad bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Vidota“ turėjo tik du kreditorius: nutartimi patvirtintas 23 630,38 Eur VMI reikalavimas ir 301 Eur antstolės R. V. reikalavimas. UAB „Vidota“ 23 630,38 Eur įsiskolinimas susidarė už 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesius. Nuo 2009 m. spalio 6 d. UAB „Vidota“ akcininkas ir vadovas buvo S. S. Teismas darė išvadą, kad atsakovai pagrindė aplinkybės, jog 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bankroto iškėlimo dieną jau nebuvo, o trumpalaikis turtas buvo panaudotas bendrovės skoloms padengti.

  4. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdyje liudytojas R. K., kuris UAB „Vidota“ dirbo finansininku, nurodė, jog šioje bendrovėje dirbo iki 2009 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad priešingai, nei teigė bankroto administratorius, šis asmuo VMI negalėjo pateikti PVM deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Iš UAB „Vidota“ sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad paskutinis atlyginimas R. K. išmokėtas 2009 m. rugpjūčio 20 d., mokėjimo paskirtis – atlyginimas už rugpjūčio mėn. ir nepanaudotas atostogas. Vėlesnių mokėjimų R. K. byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad R. K. deklaracijų už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius pateikti negalėjo. PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius deklaracijos gautos VMI paštu be parašų, paskutinė PVM deklaracija už 2009 metų lapkričio mėnesį gauta paštu 2010 sausio 18 d. ir ją pasirašė direktorius S. S.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas deklaracijas už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nelaikė patikimais įrodymais.
  5. Teismas įvertino, kad, iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo ir dokumentų atsakovui A. G. perdavimo 2009 m. rugpjūčio 24 d., bendrovė gavo 27 349 Lt pajamų, turėjo 4 295 Lt išlaidų, o išlaidos darbo užmokesčiui sudarė 24 925 Lt. Teismas darė išvadą, kad bendrovė ne tik neturėjo pelno, bet ir patyrė 1 871 Lt nuostolių. Laikotarpiu, kai UAB „Vidota“ akcininkas buvo A. G., bendrovė veiklos nevykdė, pajamų negavo, todėl pelnas taip pat nebuvo gautas. UAB „Vidota“ sąskaitos AB SEB banke išrašas taip pat patvirtina, kad laikotarpiu, kai bendrovės akcininkas buvo A. G., bendrovė nevykdė pirkimų, pardavimų, taip pat nebuvo mokėtos įmokos VSDFV. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad bankroto administratorius neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl 116 654,02 Eur bendrovės pelno, susidariusio laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2009 metų lapkričio mėn., neperdavimo.
  6. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovai, veikdami kaip bendrovės akcininkai, neatliko neteisėtų veiksmų. Bendrovės turtas ir dokumentai buvo perduoti 2009 m. rugpjūčio 24 d., kartu su bendrovės akcijomis. Atsakovas A. G. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su S. S., kuriam pardavė 100 vnt. bendrovės akcijų, sudarė 2009 m. spalio 5 d. Byloje esantis dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. G. bendrovės dokumentus ir antspaudą perdavė S. S.. Parduodami bendrovės akcijas atsakovai įgyvendino savo teises laisvai, savo nuožiūra sudaryti sutartis, taigi įstatymų reikalavimų nepažeidė – 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir 2009 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Vidota“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir ieškovės BUAB „Vidota“ naudai iš atsakovų D. G., V. B. bei A. G. solidariai priteisti 141 785,22 Eur žalos atlyginimo. Teismui nusprendus, jog nėra atsakovų solidariosios atsakomybės, ieškovė alternatyviai prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovės BUAB „Vidota“ naudai iš atsakovo D. G. priteisti 109 950,76 Eur žalos atlyginimo. Taip pat prašo iš atsakovų ieškovės BUAB „Vidota“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Žala bendrovei buvo padaryta visų trijų atsakovų bendrais veiksmais, t. y. D. G. ir V. B. iš pradžių vykdė smulkią veiklą per ieškovę, tačiau vėliau nusprendė įvykdyti kelis neaiškios kilmės sandorius, už kuriuos ieškovė 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais iš viso gavo 585 471 Lt pelno. Esami bendrovės akcininkai pradėjo ieškoti būdų kaip šiuos pinigus iš bendrovės pasisavinti ir tokį būdą rado – pasinaudodami S. S. pamesta asmens tapatybės kortele patys įformino fiktyvų akcijų pirkimo–pardavimo sandorį su tapatybės kortelėje nurodytu asmeniu, t. y. S. S., bet prieš tai į šią sandorių grandinę įtraukė dar vieną atsakovą A. G., kad bendrovės perleidimas atrodytų realesnis bei patys šiuos duomenis įregistravo Juridinių asmenų registre. Iš visos šios situacijos yra aišku, kad visi atsakovai veikė iš anksto susitarę.
    2. Nei D. G., nei V. B., nei A. G. jokių duomenų po akcijų pirkimo pardavimo–sutarties sudarymo Juridinių asmenų registre neįregistravo, o duomenys apie akcininkų bei vadovo pasikeitimą buvo įregistruoti tik akcijas neva perleidus S. S., t. y. atsakovai laiku nepranešę apie ieškovo akcininkų pasikeitimą patys prisiėmė tokių veiksmų riziką.
    3. Visą laiką faktiniais ieškovės akcininkais buvo D. G. ir V. B.. Tai patvirtina aplinkybė, kad iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovės registracijos adresas buvo ( - ), t. y. V. B. gyvenamoji vieta. Visą korespondenciją bei pranešimus iš valstybinių institucijų iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo gaudavo ir priimdavo V. B., kuris nesiėmė jokių veiksmų šio adreso pakeisti.
    4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės turėtas turtas nebuvo perduotas nei

      18A. G. priėmimo perdavimo aktu nei S. S., atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovei priklausantis turtas buvo atsakovų pasisavintas prieš fiktyvų akcijų pardavimą.

    5. Teismo išvada, jog D. G. įgaliojimai pasibaigė 2009 m. rugpjūčio 24 d., prieštarauja Juridinių asmenų registre esantiems duomenims. D. G. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis aktyviais veiksmais siekė pasitraukti iš bendrovės vadovo pareigų bei apie tai pranešti Juridinių asmenų registrui, dėl to yra laikoma, jog D. G. iki 2009 m. lapkričio 9 d., t. y. iki fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, buvo UAB „Vidota“ vienasmenis valdymo organas. Iš byloje esančių PVM deklaracijų yra matoma, jog už 2009 m. spalio mėnesį ieškovė gavo 109 950,76 Eur (379 638 Lt) pelno, kuris nei naujajam ieškovės vadovui S. S. pagal 2009 m. spalio 5 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, nei bankroto administratoriui perduotas nebuvo. Kadangi šis pelnas atsirado bendrovės vadovui esant D. G., laikytina, jog būtent jis yra atsakingas už šios žalos atsiradimą bei privalo ją atlyginti.
    6. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti PVM deklaracijomis. Kaip pats teismas nurodė savo sprendime, šios deklaracijos buvo gautos bei priimtos VMI, joms nebuvo nustatyta jokių trūkumų bei pagal jas ieškovei buvo apskaitytas pridėtinės vertės mokestis.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. V. B. niekada nebuvo UAB „Vidota“ vadovas, nevadovavo kasdieniai bendrovės ūkinei – finansinei veiklai, nesudarinėjo ir nepasirašinėjo bendrovės balansų, pelno ir nuostolių ataskaitų, sutarčių ir kitų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nedirbo bendrovėje pagal darbo sutartį ir tiesiogiai nevaldė bendrovės turto bei kapitalo.

      19V. B. bendrovės valdyme dalyvavo tik per ABI 14 straipsnyje suteiktas akcininkui teises ir prievoles, o už bendrovės prievoles turi (gali) atsakyti tik bendrovei perduotu turtu.

    2. V. B., pardavus bendrovės akcijas, pasirūpino, kad akcijų pirkėjui A. G. būtų perduoti bendrovės antspaudas, banko sąskaitos generatorius, bendrovės dokumentai. Pagal akcijų pardavimo sutartį pirkėjas A. G. privalėjo paskirti naują bendrovės vadovą, o akcininkų pasikeitimą įregistruoti Juridinių asmenų registre, pakeisti bendrovės buveinę ir atlikti kitus veiksmus.
    3. V. B. dar iki ieškovės bankroto administratoriaus ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo teismui bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, teikė jam, o bylą pradėjus teisme, ir teismui, turimą informaciją bei dokumentus. Bankroto administratorius procese elgiasi nesąžiningai, nes nuo teismo nuslėpė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus apie tai, kad A. G. elektroniniu laišku pripažino nupirkęs bendrovės akcijas, jog atsakovas V. B. akcijų pirkėjui A. G. aktu perdavė bendrovės antspaudą, banko sąskaitos generatorių ir bendrovės dokumentus. Bankroto administratorius tik atsakovui atsiliepime į ieškinį pareikalavus, teismui pateikė išrašą apie bendrovės sąskaitoje esančių lėšų judėjimą ir taip buvo įrodyta, kaip keitėsi bendrovės turtas ir kam jis buvo panaudotas. Pirmosios instancijos teismas bendrovės turto pokyčius iki akcijų pardavimo 2009 m. rugpjūčio 24 d. įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad akcijų pardavimo A. G. metu bendrovė turto ir kreditorių nebeturėjo. Ieškovė, skųsdama šią teismo sprendimo dalį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl administratoriui turėtų būti taikoma CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovai 2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais gavę įplaukas už neaiškios kilmės sandorius, sukūrė naujus dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikti bei sumodeliavo tokia situaciją, kad pašalinti savo atsakomybę, laikytinos naujomis aplinkybėmis, nes jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, jų nebuvo ieškovės (apeliantės) procesiniuose dokumentuose ar kitose įrodinėjimo priemonėse ir šaltiniuose. Atitinkamai, tokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negalėjo būti grindžiamas, nes dėl sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą turėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
    2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, neva atsakovai jokių duomenų po

      202009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Juridinių asmenų registre neįregistravo, t. y., patys prisiėmė tokių veiksmų riziką. Byloje esančiame

      212016 m. rugpjūčio 24 d. išplėstiniame išraše su istorija iš Juridinių asmenų registro nurodyta, jog vienintelis bendrovės akcininkas buvo A. G., o 2009 m. spalio 7 d. prašymo pagrindu vieninteliu akcininku iki šiol yra įregistruotas S. S. Registro išrašo duomenimis, bendrovės vadovas nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2009 m. spalio 6 d. buvo D. G., o nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 19 d. – S. S. Atitinkamai, visi duomenys apie bendrovės akcininkų ir vadovų pasikeitimą buvo įregistruoti. Ta faktinė aplinkybė, kad juos įregistravo S. S., o ne A. G., savaime negalėjo sukelti ir nesukėlė jokios žalos bendrovei.

    3. Esant nenuginčytiems Juridinių asmenų registro duomenims apie bendrovės vadovus ir jų vadovavimo bendrovei laikotarpį, byloje nesant D. G. darbo sutarties, kurioje būtų nurodyta ankstesnė jos pasibaigimo data nei 2009 m. spalio 6 d., laikytina, jog

      22A. G. nebuvo ir negalėjo būti bendrovės vadovas.

    4. Sudarydamas sutartį su S. S., A. G. elgėsi sąžiningai ir atsakingai bendrovės atžvilgiu. Dėl šios sutarties sudarymo bendrovė nepatyrė jokios žalos. A. G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad S. S. vardu galbūt veiks nenustatyti tretieji asmenys. Pardavęs akcijas A. G. daugiau nesidomėjo bendrovės veikla ir nebuvo, bei nėra su ja, ar su ją įsigijusiais asmenimis, niekaip susijęs. A. G. nei prieš bendrovės akcijų pardavimą, nei po to nebuvo bendravęs ir nepažinojo S. S., su juo jokių ryšių nepalaikė ir nepalaiko.
    5. Bendrovės vadovo nepakeitimas per 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą terminą nelėmė žalos bendrovei atsiradimo, bei tiesiogiai nėra niekaip susijęs su bendrove ir jos veikla. Ieškinyje nurodyta bendrovės patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Bendrovės PVM įsiskolinimas atsirado atsakovui

      23A. G. nesant bendrovės vadovu ar akcininku nei de facto, nei de jure.

    6. Dalis bendrovės PVM deklaracijų nelaikytinos tinkamais įrodymais šioje byloje. Deklaracijos VMI buvo pateiktos nenustatytų trečiųjų asmenų per išorinį portalą ir paštu, o ne išduotos VMI. Jos neatitinka teisės aktų nustatytos formos, nes yra be parašų, arba, tikėtina, su suklastotu S. S. parašu (2009 m. lapkričio mėn. deklaracija). Atitinkamai, nesant jokių kitų įrodymų, jog bendrovė 2009 m. spalio mėn. gavo 379 698 Lt pardavimų pajamų, o 2009 m. lapkričio mėn. gavo 205 733 Lt pardavimų pajamų, bei patyrė 180 438 Lt pirkimų išlaidų, negalima teigti, jog bendrovė yra patyrusi nurodyto dydžio žalą dėl šių pajamų neperdavimo bankroto administratoriui. Priešingai, ieškovės pateikti išrašai iš bendrovės banko sąskaitų patvirtina, jog 2009 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais į bendrovės banko sąskaitas PVM deklaracijose nurodyto dydžio piniginės lėšos nebuvo įneštos. Byloje taip pat nėra kasos pajamų orderių, patvirtinančių grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad bendrovė dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo patyrė 141 785,22 Eur žalą.
    7. Bendrovės 2008 metų balanso duomenys nelaikytini bendrovės patirtą žalą patvirtinančiu įrodymu. Tai, kad bendrovė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 25 131,20 Eur vertės turto, nereiškia, jog tokio paties dydžio turtą ji turėjo ir bankroto bylos iškėlimo metu. Atsakovui A. G. 2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu joks bendrovės turtas perduotas nebuvo.
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. G. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Iš bylos duomenų galima tik daryti išvadą, kad PVM deklaracijos buvo pateiktos VMI. Tai, kad šios deklaracijos buvo patvirtintos VMI yra tik ieškovės išvada. Jeigu deklaracijomis VMI būtų besirėmusi, tai būtų buvę išspręsti PVM mokėjimo ar atskaitos klausimai, o to nebuvo, nes bendrovės finansiniai rezultatai tokiu atveju būtų buvę visai kitokie, visai kitoks būtų buvęs ir VMI finansinis reikalavimas.
    2. Neįrodyta, kad ieškovės 2009 m. spalio, lapkričio mėn. PVM deklaracijose nurodytos pardavimo pajamos iš viso buvo gautos. Nei banko sąskaitų išrašai, nei kitokie dokumentai nepatvirtina tokių pajamų (piniginių lėšų) realų gavimą. Tokių duomenų neturi net ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija. Priešingu atveju, D. G. procesinis statusas ikiteisminiame tyrime būtų atitinkamai ne liudytojo.
  5. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. S. prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo spręsti teismo nuožiūra.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    251 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

  2. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir / ar akcininkui, reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo ir / ar akcininko civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
  3. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama būtinybė sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  4. Šiuo atveju, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Vidota“ įsteigta 2008 m. liepos 18 d. Bendrovės akcininkai buvo

    26D. G. (50 proc. akcijų) ir V. B. (50 proc. akcijų). 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi D. G. ir V. B. jiems priklausančias akcijas pardavė A. G., kuris 2009 m. spalio 5 d. bendrovės akcijas pardavė trečiajam asmeniui S. S. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. bendrovės vadovu registruotas D. G., o nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 19 d. bendrovės vadovu registruotas S. S. D. G., kaip bendrovės direktoriaus, paskyrimo pradžia – 2008 m. birželio 4 d., pabaiga – 2009 m. spalio 6 d. S. S. paskyrimo data – 2009 m. spalio 6 d., pabaiga – 2016 m. sausio 19 d.

  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 6 ir 7 punktus, UAB „Vidota“ atsiskaitymus su D. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktus duomenis, sprendė, kad nors

    27A. G. nesilaikė įsipareigojimų akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytais terminais pranešti apie direktoriaus ir akcininko pakeitimus, tačiau darė išvadą, jog D. G. UAB „Vidota“ vadovu buvo iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. (iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo A. G.).

  6. Pagal anksčiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas D. G. buvo bendrovės akcininkas ir vadovas, o V. B. ir A. G. buvo tik bendrovės akcininkai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai yra skirtingi.
  7. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pateiktomis PVM deklaracijomis, kurios aktualios nustatant bendrovės

    282009 m. sausio – lapkričio mėnesių pajamas. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl D. G. vadovavimo laikotarpio. Apeliantės nuomone, teismas D. G. vadovavimo laikotarpį turėjo pripažinti iki 2009 m. lapkričio 9 d. (iki duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui), o ne iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. (iki UAB „Vidota“ akcijų pardavimo A. G.). Apeliantė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

  8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;

    292011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010;

    302011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

  9. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui, apeliantė žalą bendrovei įrodinėja tuo, kad nebuvo perduotas bendrovės turtas pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelnas, susidaręs 2009 m. sausio – lapkričio mėnesiais. Šią žalą apeliantė apskaičiuoja pagal bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balansą ir PVM deklaracijas.
  10. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės ilgalaikio materialiojo turto vertė sudarė

    3117 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, vertė buvo 69 529 Lt. Iš šio balanso taip pat matyti, kad bendrovė turėjo 41 032 Lt nepadengtų nuostolių bei 117 805 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Pagal byloje esančias bendrovės PVM deklaracijas matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bendrovė iki 2009 metų rugsėjo mėnesio vykdė tik smulkius sandorius, o 2009 metų rugsėjo mėnesį bendrovė neatliko prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių. Taigi, apeliantė pelną iš esmės kildina iš 2009 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos, kurioje deklaruota 379 698 Lt PVM apmokestinamų tiekimų.

  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir įrodymais pagrįstas išvadas, kad 2008 metų gruodžio 31 d. balanse nurodyto ilgalaikio turto bankroto iškėlimo dieną jau nebuvo, o trumpalaikis turtas buvo panaudotas bendrovės skoloms padengti (pirmosios instancijos teismo sprendimo 18 punktas). Apeliantės teiginiai, kad esami bendrovės akcininkai pradėjo ieškoti būdų kaip šiuos pinigus iš bendrovės pasisavinti ir pasinaudodami S. S. pamesta asmens tapatybės kortele patys įformino fiktyvų akcijų pirkimo–pardavimo sandorį su tapatybės kortelėje nurodytu asmeniu, yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė kelia įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą, tačiau apeliaciniame skunde ji tik iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė jokiais leistinais įrodymais pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės turto pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansą nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad bendrovės PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius nelaikytinos patikimais įrodymais.
  13. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai D. G. ir V. B. pardavė UAB „Vidota“ akcijas A. G. 2009 m. rugpjūčio 24 d., tą pačią dieną buvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai. Atsakovas A. G. vieninteliu UAB „Vidota“ akcininku buvo nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. spalio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Tos pačios dienos dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad A. G. bendrovės dokumentus ir antspaudą perdavė S. S.. Trečiasis asmuo S. S. 2009 m. spalio 7 d. pateikė prašymą dėl vadovo ir akcininko pakeitimo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, S. S. 2006 metais prarado asmens tapatybės kortelę. Visi veiksmai panaudojant S. S. tapatybės kortelę ginčo atveju atlikti nenustatytos tapatybės asmens, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
  14. Paskutinė bendrovės PVM deklaracija, iki bendrovės akcijų ir valdymo perdavimo S. S., buvo pateikta 2009 m. rugpjūčio 15 d. už 2009 m. liepos mėnesį. Bendrovės PVM deklaracijos už 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius pateiktos 2009 m. lapkričio 26 d., o už

    322009 m. lapkričio mėnesį pateikta 2010 m. sausio 18 d. VMI 2016 m. birželio 8 d. rašte

    33Nr. (20.21-06)RMA-8281 nurodė, jog PVM deklaracijos už 2009 metų sausio – liepos mėnesius pateiktos išoriniame portale, deklaracijos pateiktos apskaitą tvarkančio asmens R. K. vardu, už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius deklaracijos gautos paštu be parašų, paskutinė PVM deklaracija už 2009 metų lapkričio mėnesį gauta paštu 2010 sausio 18 d. ir ją pasirašė direktorius S. S..

  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesius pateiktos nenustatytos tapatybės asmens. Šią išvadą patvirtina bylos duomenys ir R. K. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje.
  16. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė yra teisi, jog nenustatytos tapatybės asmens pateiktos deklaracijos VMI buvo priimtos ir bendrovei buvo apskaičiuoti atitinkami mokesčiai (žr. VMI 2016 m. birželio 8 d. raštą Nr. (20.21-06)RMA-8281). Ginčo tarp šalių nėra, kad

    34BUAB „Vidota“ bankroto byloje turėjo tik du kreditorius – VMI, pagal anksčiau nurodytus apskaičiuotus mokesčius, ir antstolę, vykdžiusią mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą. Tačiau vien šis faktas nesudaro pagrindo PVM deklaracijas pripažinti tinkamais įrodymais.

  17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis

    35(CPK 179 straipsnio 3 dalis), atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl PVM deklaracijų nepatikimumo visiškai patvirtina vėlesni BUAB „Vidota“ bankroto bylos duomenys. 2017 m. birželio 12 d. BUAB „Vidota“ bankroto byloje Nr. eB2-369-826/2017 buvo gautas VMI prašymas patikslinti UAB „Vidota“ kreditorių sąrašą grąžinant VMI reikalavimo teisę iš VĮ Turto banko ir VMI pašalinti iš kreditorių sąrašo. Kreditorė nurodė, kad PVM deklaracijos, kurių pagrindu buvo suformuotas UAB „Vidota“ finansinis reikalavimas, yra anuliuotos, o VMI kreipėsi į VĮ Turto banką dėl mokestinės nepriemokos grąžinimo. VMI ir VĮ Turto bankas 2017 m. birželio 8 d. pasirašė Mokestinės nepriemokos gražinimo iš VĮ Turto banko protokolą Nr. 272, kuriuo VĮ Turto bankas grąžino BUAB „Vidota“ mokestinę nepriemoką. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. birželio 9 d. duomenimis UAB „Vidota“ įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neturi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi BUAB „Vidota“ bankroto byloje VMI prašymą patenkino ir VMI pašalino iš BUAB „Vidota“ kreditorių sąrašo.

  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad PVM deklaracijos už 2009 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesius nelaikytinos patikimais įrodymais byloje ir jos neįrodo žalos bendrovei ir jos kreditoriams fakto, t. y. gauto ir neperduoto pelno. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI pasitraukus iš BUAB „Vidota“ kreditorių, bendrovė šiuo metu teturi vieną kreditorių – antstolę R. V., kurios patvirtintas finansinis reikalavimas yra 301 Eur ir susijęs su panaikintos (grąžintos) mokestinės nepriemokos išieškojimu.
  19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Šiuo atveju nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos fakto, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
  20. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nekeičia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

36Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

  1. Atsakovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes nuo teismo nuslėpė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus.
  2. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    372005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    38Nr. 3K-3-146/2013).

  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo našta dėl žalos tenka ieškovei, o tai, kad kai kurie įrodymai buvo pateikti tik teismui pareikalavus, nėra šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

  1. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės BUAB „Vidota“ priteisė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B. Atsakovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tikėtina, jog jam priteistos bylinėjimosi išlaidos bankroto byloje nebus atlygintos.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoseklią teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutuojančios bendrovės, todėl netiksliai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, kuria iš ieškovės atsakovui V. B. priteisė bylinėjimosi išlaidas.
  3. Tiek bendrovės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek bendrovės turto išsaugojimas, kai bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su bendrovės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie bendrovės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 2, 3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
  4. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo naudai priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant, kad jos mokėtinos iš BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovas V. B. prašo priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti ir pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), nustatyto dydžio (8.11 punktas), todėl, įvertinus teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. palikti iš esmės nepakeistą.

43Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės BUAB „Vidota“ priteista 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., ir ją išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui V. B. iš BUAB „Vidota“ 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti, mokėtinų iš BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų“.

44Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės BUAB „Vidota“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iš BUAB „Vidota“ administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje... 4. Nr. e2-1475-265/2016 pagal ieškovės BUAB „Vidota“ ieškinį atsakovams D.... 5. Teisėjų kolegija... 6.
  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos... 7. Nr. eB2-801-826/2016 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vidota“... 8. (185 112 Lt). Atskaičius išlaidas darbo užmokesčiui, kurios sudarė 7... 9. UAB „Vidota“ vadovas, nevadovavo kasdienei bendrovės ūkinei –... 10. A. G., pagrindu.
  2. Nesutiko su bankroto administratoriaus paskaičiuotu... 11. bendrovė patyrė 1 871 Lt nuostolių. Už laikotarpį, kai V. B. ir D. G. jau... 12. Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 13. 222 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Atsakovo nuomone, šio... 14. UAB „Vidota“ savininkais, vadovais, veikę jos vardu, kurie ir atsakingi... 15. 2008 m. gruodžio 31 d., nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės... 16. 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą ilgalaikį materialųjį turtą... 17. 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-801-826/2016 matyti,... 18. A. G. priėmimo perdavimo aktu nei S. S., atsižvelgiant į tai, darytina... 19. V. B. bendrovės valdyme dalyvavo tik per ABI 14 straipsnyje suteiktas... 20. 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Juridinių... 21. 2016 m. rugpjūčio 24 d. išplėstiniame išraše su istorija iš Juridinių... 22. A. G. nebuvo ir negalėjo būti bendrovės vadovas.
  3. Sudarydamas... 23. A. G. nesant bendrovės vadovu ar akcininku nei de facto, nei de... 24. Teisėjų kolegija... 25. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama... 26. D. G. (50 proc. akcijų) ir V. B. (50 proc. akcijų). 2009 m. rugpjūčio 24 d.... 27. A. G. nesilaikė įsipareigojimų akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje... 28. 2009 m. sausio – lapkričio mėnesių pajamas. Apeliantė taip pat nesutinka... 29. 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).... 30. 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).... 31. 17 244 Lt, trumpalaikio turto, kurį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai... 32. 2009 m. lapkričio mėnesį pateikta 2010 m. sausio 18 d. VMI 2016 m. birželio... 33. Nr. (20.21-06)RMA-8281 nurodė, jog PVM deklaracijos už 2009 metų sausio –... 34. BUAB „Vidota“ bankroto byloje turėjo tik du kreditorius – VMI, pagal... 35. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos... 36. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo 37. 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m.... 38. Nr. 3K-3-146/2013).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo našta... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
      41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. palikti iš esmės... 43. Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo... 44. Priteisti atsakovui V. B. iš ieškovės BUAB „Vidota“ 600 Eur (šešis...