Byla eA-248-146/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. T. (D. T.), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarei F. V. dėl sprendimo dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas), kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“ (toliau –ir NŽT Sprendimas Nr. 46S-617) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. P., perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn 11,700 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Beržuolio ežeras), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., 100/1170 dalių (1,0000 ha); 2) pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 1111), išduoto Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Beržuolio ežeras), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., 100/1170 dalių (1,0000 ha) paveldėjimo; 3) pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 1183), išduoto Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Beržuolio ežeras), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., 100/1170 dalių (1,0000 ha) paveldėjimo; 4) taikyti restituciją – 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (Beržuolio ežeras), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., 100/1170 dalių (1,0000 ha) (toliau – ir Beržuolio ežeras) grąžinti valstybės nuosavybėn.

6Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Sprendimu Nr. 46S-617 buvo atkurtos A. P. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko Z. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 28,72 ha vandens telkinį Vaivadiškių k., Molėtų r., Utenos apskr., perduodant neatlygintinai nuosavybėn 11,70 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 1463-3 (Beržuolės ežeras), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., dalį -1,00 ha. NŽT Sprendimo Nr. 46S-617 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012 m. sausio 13 d. buvo įregistruota A. P. nuosavybės teisė į šį turtą. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. R2-79 pateiktų Lietuvos centrinio valstybės archyvo Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento ir Joniškėlio girininkijos archyvinio fondo Trakų-Kaišiadorių apskrities vandenų anketų ir kitų 1919–1920 m. byloje esančių Trakų apskrities privačių ir valdiškų ežerų sąraše dokumentų matyti, kad Bieržolio ežeras, esantis prie Trakų apskrities Semeliškių valsčiaus Semeliškių miestelio, yra valdiškas. Iš NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 51SD-1590-(14.51.92) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. R2-79 pateikto Trakų apskrities Samiliškių valsčiaus Samiliškių miestelio žemės vienkiemiai išskirstymo 1929 m. plano, patvirtinto 1930 m. sausio 7 d., matyti, kad pažymėtas valdiškas Beržuolio ežeras (sklypo Nr. 60), esantis Trakų miškų urėdijos žinioje. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, pareiškėjas teigė, kad NŽT Sprendimu Nr. 46S-617 A. P. nuosavybėn neatlygintinai perduotas Beržuolio ežeras iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl priskiriamas išimtine valstybės nuosavybe esantiems valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams (vidaus vandenims) ir yra išimtas iš apyvartos daiktas, kuris negali būti privatizuojamas.

7Priimant NŽT Sprendimą Nr. 46S-617 buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės vidaus vandenys negali būti privatizuojami. Todėl NŽT Sprendimas Nr. 46S-617 turi būti panaikintas. Panaikinus NŽT Sprendimą Nr. 46S-617, turi būti pripažinti negaliojančiais visi jo pagrindu sudaryti sandoriai. A. P. 2006 m. balandžio 29 d. mirė, todėl Beržuolio ežero dalį pagal 2012 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo E. P.. 2010 m. gruodžio 21 d. mirus E. P., 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu ginčo turtą paveldėjo D. T. (D. T.). Pareiškėjas teigė, kad šių paveldėjimo teisės liudijimų dalys dėl ginčijamo vandens ūkio paskirties žemės sklypo turi būti pripažintos negaliojančiomis ir turi būti taikoma restitucija – ginčo vandens ūkio paskirties žemės sklypas grąžintas valstybės nuosavybėn.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė sutinkantis su pareiškėjo argumentais ir prašė tenkinti pareiškimą.

9Atsakovas D. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepime prašė prokuroro pareiškimą tenkinti. Aplinkos ministerija pažymėjo, kad Beržuolio ežero priskirtinumas valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis ežeras yra valstybinės reikšmės paviršinis vandens telkinys, išimtinė valstybės nuosavybė, todėl NŽT Sprendimas Nr. 46S-617 yra nepagrįstas. Beržuolio ežeras nebuvo įrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtintą Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės jo, kaip valstybinės reikšmės ežero, statusui, nes įrašymas į minėtą sąrašą yra tik šio fakto paviešinimas, tačiau ne atitinkamo statuso suteikimas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino, t. y.: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“ dalį, kuria atkuriant A. P. nuosavybės teises natūra grąžintas 1,000 ha (100/1700 dalys) vandens paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; panaikino 2012 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 1111), išduoto Molėtų rajono 1 notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 100/1170 dalių (1,0000 ha) vandens paskirties žemės sklypo, esančio 11,7000 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., paveldėjimo; panaikino 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 1183), išduoto Molėtų rajono 1 notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., paveldėjimo; grąžino Lietuvos valstybei 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtą žemės sklypą; priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovui D. T. (D. T.) 695,58 Eur kompensaciją.

13Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl NŽT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 dalies, kuria A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha valstybei išimtine nuosavybės teise priklausiusį vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bei dėl šio administracinio akto pagrindu sudarytų civilinių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.

14Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. 5790 buvo nurodyta, jog A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 28,72 ha vandens telkinį, kuris yra valstybės išperkamas. Šią išvadą E. P. 2007 m. kovo 20 d. prašymu, pateiktu Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui. prašė persiųsti į Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyrių. NŽT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 46S-617 A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį turėtajam nekilnojamąjį turtą, be kita ko, į 1,00 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantį Semeliškių kaime, Semeliškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje (100/1170 dalių Beržuolės ežero).

15Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015 m. liepos 20 d. buvo gautas NŽT 2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92), kuriame prašoma ginti viešąjį interesą, nes NŽT Sprendimu Nr. 46S-617 neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 m. nuosavybės teise valstybei priklausiusį vandens ūkio paskirties žemės sklypą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas pripažinti NŽT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 dalį ir šio sprendimo pagrindu sudarytus civilinius sandorius neteisėtais bei taikyti restituciją natūra.

16Teismas pabrėžė, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai (LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; LAT 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Prokuratūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga.

17Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatą tiek, kiek ji susijusi su viešojo intereso gynimu, LVAT yra akcentavęs, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 206–230 p.; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184–229 p.). Iš nagrinėjamos bylos duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015 m. liepos 20 d. gautas NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92), kuriame, be kita ko, prašoma imtis ginti viešąjį interesą dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypo dalį. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 17 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

18Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys neprašė taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino reikalavimui pripažinti civilinius sandorius negaliojančiais, kaip tai nustatyta CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas plačiau apie tai nepasisakė.

19Atsižvelgdamas į tai, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą. Šiuo atveju atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nesant prieštaravimų dėl pareiškėjo argumentų, teismas pasisakė dėl pareiškime nurodytų argumentų pagrįstumo.

20Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata perkelta į Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, taip pat į Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, tos pačios dalies 9 punkte nurodyti paviršiniai vandenys, iki 1940 m. nuosavybės teise priklausę valstybei.

21Iš byloje esančio su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. R2-79 pateikto Trakų apskrities privatinių ir valdiškų ežerų sąrašo teismas nustatė, kad jame kaip valdiškas nurodytas Bieržolio ežeras, esantis Semeliškių valsčiuje. 1929 m. Trakų apskrities Samiliškių valsčiaus Samiliškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plane nurodytas valstybinis ežeras Beržuolis, sklypo Nr. 60, esantis Trakų miškų urėdijos žinioje. Iš NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. 51SD-1590-(14.51.92) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. R2-79 pateikto Trakų apskrities Samiliškių valsčiaus Samiliškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo 1929 m. plano, patvirtinto 1930 m. sausio 7 d., matyti pažymėtas valdiškas Beržuolio ežeras (sklypo Nr. 60), esantis Trakų miškų urėdijos žinioje. Byloje esančio Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento ir Joniškėlio girininkijos archyviniame fonde ežerų sąrašų 1922–1937 m. byloje esančių Trakų apskrities ežerų sąraše ir Trakų miškų urėdijos valstybinių vandenų sąraše nurodytas valstybinis Beržuolio ežeras, esantis Trakų apskrities Trakų urėdijos ribose. Iš Aplinkos apsaugos agentūros Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro išrašo matyti, kad 2003 m. kovo 21 d. įregistruotas natūralus ežeras Beržuolis, esantis Elektrėnų savivaldybėje Nemuno upės baseine. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad Beržuolio ežeras, šiuo metu esantis Semeliškių sen., Elektrėnų sav., iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl laikytinas valstybinės reikšmės ežeru (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 9 p.).

22Ginčijamo NŽT Sprendimo Nr. 46S-617 priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusių vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybės atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punkte nustatyta, kad už valstybės išperkamus vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, kad A. P. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklype esantį Beržuolio ežerą.

23Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad priimant NŽT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybės reikšmės vidaus vandenis, buvo pažeistos Konstitucijos, Vandens įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės vidaus vandenis negali būti atkuriama, todėl NŽT Sprendimo Nr. 46S-617 dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant valstybės reikšmės vidaus vandenis, naikintina kaip neteisėta.

24Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pagal 2012 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1111 100/1170 dalių ginčo žemės sklypą paveldėjo A. P. sutuoktinė E. P., o pagal 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1183 ginčo žemės sklypą paveldėjo atsakovas D. T.. CK 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, todėl jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodytų paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir testamentą liudijimų dalis dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų perleidimo tretiesiems asmenims laikė niekinėmis ir negaliojančiomis. ABTĮ 92 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Restitucija taikoma pagal CK Šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad A. P., kuriam buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės objektą, turto paveldėtoja E. P. valiniu sandoriu – testamentu perleido ginčo sklypą kitam asmeniui – atsakovui D. T. (D. T.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad A. P. turto paveldėtojai E. P. restitucija netaikytina, nuosavybės teisių atkūrimo jai procesas pripažintinas baigtu. Kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, todėl pripažinęs nuosavybės teisių atkūrimo procesą baigtu ir netaikydamas restitucijos A. P. turto paveldėtojos E. P. atžvilgiu, teismas nusprendė, jog restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui – paveldėtojui pagal testamentą D. T. (D. T.), iš kurio turtas – 100/1170 dalys vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Semeliškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., natūra grąžintinas Lietuvos valstybei. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo valstybę atlyginti D. T. (D. T.) jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas pagal testamentu atsakovo nuosavybėn perėjusią valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirto žemės sklypo dalį. CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Byloje esančiame 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime bendro vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio Semeliškių k., Elektrėnų sav., vidutinė rinkos vertė – 28 100 Lt. Nustatęs, kad atsakovas paveldėjo 100/1170 dalių šio nekilnojamojo turto, teismas nusprendė įpareigoti valstybę kompensuoti atsakovui D. T. (D. T.) 695,58 Eur jo turto įsigijimo išlaidų.

25III.

26Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kurioje iš Lietuvos valstybės atsakovui D. T. (D. T.) priteista 695,58 Eur kompensacija, panaikinti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

27Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl 695,58 Eur kompensacijos priteisimo, apeliantas remiasi CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalių, 4.7 straipsnio nuostatomis bei atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012), kurioje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išdėstytą poziciją dėl būtinybės imtis priemonių užtikrinti realią asmens teisę naudotis savo nuosavybe ir negalimumo asmenims užkrauti pernelyg didelę naštą tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo, yra išaiškinta, kad pripažinus administracinius teisės aktus bei jų pagrindu sudarytus sandorius negaliojančiais, visiškos restitucijos taikymas, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pripažinimas nebaigta ir asmenų, kuriems jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinimas į neapibrėžtą padėtį iki šis klausimas bus išspręstas iš naujo yra neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti šių asmenų teises į teisinį tikrumą, teisinį saugumą bei teisėtus lūkesčius. Todėl asmenims, kuriems buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus ir kurie juos vėliau perleido kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu, savo ruožtu valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad asmenys, kuriems buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės ir jie turtą pirkimo–pardavimo sandoriais perleido kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, todėl šiems asmenims restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju šių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taigi restitucija taikytina tik valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas D. T. nuosavybės teisę į ginčo ežerą įgijo neatlygintinu sandoriu, apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai iš Lietuvos valstybės priteisė turto įsigijimo išlaidas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu dar ir dėl to, kad Lietuvos valstybė nebuvo įtraukta atsakovu šioje byloje.

28Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su atsakovo NŽT apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas, iš esmės pritardamas apeliacinio skundo argumentams, nurodo, kad atsakovas D. T. nuosavybės teisę į ginčo ežerą (jo dalį) įgijo neatlygintinu sandoriu. Tai reiškia, kad D. T., įgydamas nuosavybės teisę į ginčo objektą, pirmosios instancijos teismo nurodytų turto įsigijimo išlaidų apskritai nepatyrė. Dėl šios priežasties teismas negalėjo priteisti iš valstybės D. T. 695,58 Eur ginčo objekto įsigijimo išlaidų kompensacijos. Pareiškėjas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose taisomos valstybės klaidos, padarytos perleidžiant nuosavybės teisę kitiems asmenims, tam tikrų kompensacijų priteisimas asmenims, iš kurių valstybei grąžinamas jiems neteisėtai perleistas turtas, apskritai nėra negalimas. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir siekiant išvengti galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo, panašiomis aplinkybėmis gali būti sprendžiama dėl teisingos kompensacijos už nuosavybės paėmimą (LAT 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-611/2015, 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-611/2015, 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-219/2015). Tačiau šis klausimas kiekvienoje byloje turi būti sprendžiamas remiantis konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis ir vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad restitucijos būdą pakeisti galima tik išimtiniais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto ir nesąžiningo vienos iš šalių padėties pabloginimo, o kitos pagerinimo. D. T. to neįrodinėjo ir pakeisti restitucijos būdą į piniginę kompensaciją neprašė.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

33Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 46S-617 dalį, kuria atkuriant A. P. nuosavybės teises natūra grąžintas 1,000 ha (100/1700 dalys) vandens paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; panaikino 2012 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. 1111) dalį, kuria A. P. įpėdinė E. P. po jo mirties paveldėjo 100/1170 dalių (1,0000 ha) vandens paskirties žemės sklypo, esančio 11,7000 ha žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; panaikino 2012 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. 1183), dalį, kuria D. T. po E. P. mirties paveldėjo 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav.; grąžino Lietuvos valstybei 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), Semeliškių sen., Elektrėnų sav., valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtą žemės sklypą; priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovui D. T. (D. T.) 695,58 Eur už grąžintą valstybei valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtą žemės sklypą.

34Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovui D. T. (D. T.) 695,58 Eur. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad atsakovas D. T. nuosavybės teisę į ginčo ežerą įgijo neatlygintinu sandoriu, todėl teismas nepagrįstai iš Lietuvos valstybės jam priteisė turto įsigijimo išlaidas.

35Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, pasisako tik dėl atsakovo apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

36Atsakovas D. T. bylai aktualų nekilnojamąjį turtą 2012 m. kovo 28 d. įgijo nuosavybėn priėmęs testatorės E. P. palikimą į nekilnojamąjį turtą, kuris jai perėjo pagal įstatymą po sutuoktinio A. P. mirties.

37Atsakovas apeliaciniame pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui D. T. turto įsigijimo išlaidas, nors jis ginčui aktualaus turto įgijimo išlaidų nepatyrė. Motyvai, kuriais remdamasis teismas priteisė atsakovui iš Lietuvos valstybės 695,58 Eur turto įsigijimo išlaidų, nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismas turto įsigijimo išlaidoms nepagrįstai prilygino paveldėto vandens ūkio paskirties žemės sklypo vidutinę rinkos kainą, nurodytą paveldėjimo pagal testamentą liudijime. Sutiktina su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog nėra galimas įprastinis buvusios padėties atkūrimo (restitucijos) būdas (CK 6.145 str. 1 d.), kai grąžinus ginčo objektą valstybei jos įgaliota institucija iš naujo sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui (šiuo atveju mirusiojo vardu perduodant atkurtą nuosavybę įpėdiniui pagal testamentą). Turto perleidimas testamentu nėra tapatus atvejui, kai asmuo sudaro nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sandorį ir tokiu būdu išreiškia valią atitinkamu jo pasirinktu laiku atsisakyti nuosavybės, kuri buvo įgyta nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir tokiu būdu užbaigia nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą.

38Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 695,58 Eur negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir turi būti panaikinta. Todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti šio teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui D. T. (D. T.) priteista iš Lietuvos valstybės 695,58 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai ir penkiasdešimt aštuoni eurocentai) .

42Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT Sprendimu Nr. 46S-617 buvo atkurtos 7. Priimant NŽT Sprendimą Nr. 46S-617 buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Atsakovas D. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl NŽT 2011 m. gruodžio 21 d.... 14. Ištyręs bylos įrodymus, teismas nustatė, kad Utenos apskrities viršininko... 15. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015 m. liepos 20 d. buvo gautas NŽT 2015 m.... 16. Teismas pabrėžė, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas... 17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys neprašė taikyti CK... 19. Atsižvelgdamas į tai, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas... 20. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, valstybinės reikšmės vidaus... 21. Iš byloje esančio su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015 m.... 22. Ginčijamo NŽT Sprendimo Nr. 46S-617 priėmimo metu galiojusio Atkūrimo... 23. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad priimant NŽT... 24. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad pagal 2012 m. kovo 28 d.... 25. III.... 26. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 27. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl 695,58 Eur kompensacijos... 28. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas, iš esmės pritardamas... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Dėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikytinų procesinės teisės normų... 33. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu patenkino... 34. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 35. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad apeliacinės... 36. Atsakovas D. T. bylai aktualų nekilnojamąjį turtą 2012... 37. Atsakovas apeliaciniame pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios... 38. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą... 42. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d.... 43. Nutartis neskundžiama....